Byla e2-2117-235/2019
Dėl nuostolių atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys,

2sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei,

3dalyvaujant ieškovės BUAB „Intė“ atstovui bankroto administratoriui R. B.,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Intė“ ieškinį atsakovei A. N. dėl nuostolių atlyginimo.

5Teismas

Nustatė

6Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. N., kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 5034,29 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7Ieškinyje ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą eB2-4464-866/2016 UAB „Intė“. Teismas UAB „Intė“ administratoriumi paskyrė R. B. (įmonių bankroto administravimo teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-FA033). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi buvo nustatyta, kad UAB „Intė“ valdymo organai (Vadovas) ne vėliau kaip per 7 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti, administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Pagal ĮBĮ str. 1.0 dalies nuostatas .kai teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, bankroto byla gali būti keliama ir nagrinėjama šio įstatymo 131 straipsnyje nustatyta supaprastinto bankroto proceso tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi UAB „Intė“ taikė supaprastintą bankroto procesą. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 17 d. nutartimi pripažino bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti, patvirtino 6 mėn supaprastinto bankroto proceso trukmę, nuo nutarties, kuria iškelta bankroto byla įsiteisėjimo dienos, t.y. iki 2019 m. kovo 14 d. Taip pat patvirtino kreditorių reikalavimus iš viso 8251,89 Eur. Pagal JAR duomenis UAB „Intė“ įmonės vadovė nuo įkūrimo iki iškelti bankroto bylą nutarties įsiteisėjimo dienos (2018-09-14) buvo A. N., taip pat ji buvo vienintelė akcininke. Pažymėtina, kad įmonės direktoriui taikomi didesni rūpestingumo ir atidumo standartai. Buvusiai įmonės vadovei A. N. 2018-09-14 registracijos adresu buvo siųstas pranešimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atsiradusios pareigos perduoti turimą turtą ir dokumentus, laiškas 2018-10-22 grįžo su atžyma, kad asmuo neatsiėmė siuntos per saugojimo terminą. Pažymėtina įmonės dokumentai ir turtas neperduotas iki šiol. Taip buvusi įmonės vadovė apsunkina kreditorių interesų gynimą bei trukdo ekonomiškai įgyvendinti bankroto procesą. Taip pat nurodė, kad sprendžiant kiek įmonė turėjo turto 2016-11-07 galima vertinti tik JAR duomenis, kuriuose nurodyta, kad įmonės įstatinis kapitalas buvo 2500 Eur, kitų duomenų apie turimą turtą nėra, nes vadovė neteikė jokių finansinės atskaitomybės dokumentų. Pradelsti įmonės įsipareigojimai 2016-11-07 yra 2 390 Eur, juos sudaro UAB „Adavas“ reikalavimas pagal vykdomąjį dokumentą 2016-11-07 datai (2 178 Eur skola + 212.00 Eur žyminis mokestis). Teigia, kad UAB „Intė“ būsena 2016-11-07 pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, t. y. pradelsti įmonės įsipareigojimai, kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonė 2016-11-07 datai buvo nemoki, tada kilo įstatyminė pareiga įmonės vadovei kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonei bankroto byla buvo iškelta tik 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, kuri buvo inicijuota VSDFV Vilniaus skyriaus. Ieškovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Intė“ vadovė netinkamai vykdė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2017 m. atsirado UAB „Trukmė“ 1 756,89 Eur reikalavimas ir VMI prie FM 3 277 Eur reikalavimas. Po 2016- 11-07 atsirado iš viso 5 034,29 Eur reikalavimų. Įmonė ir jos kreditoriai patyrė 5 034,29 Eur nuostolių. Atsakovei vykdžius pareigą, kreiptis dėl UAB „Intė“ bankroto bylos iškėlimo į teismą, nebūtų atsiradę prievolės UAB „Intė“ sumokėti 5 034,29 Eur kreditoriams ir 5 034,29 Eur suma nebūtų pablogėjusi bendra įmonės turtinė padėtis.

8Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka, nurodė, kad įmonės vadovė nebėra nuo 2016-09-12, nes tada pardavė visas įmonės akcijas A. M..

9Ieškovė dublike nurodė, kad pagal Sodros duomenyse matyti (Apdraustųjų asmenų draudžiamosios pajamoms ir valstybinio socialinio draudimo įmokos už nurodytą laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2019-01-08) A. N. buvo skaičiuojama įmonės teikta draudžiamųjų pajamų suma, taip pat Sodros Apdraustųjų asmenų sąrašą už nurodytą laikotarpį (nuo 2016-06-01 iki 2018-10-30) A. N. yra viena iš paskutiniųjų atleistų darbuotojų įmonėje (atleista 2017-02-01). Atsiliepime į ieškinį minėto asmens A. M. nei sodros duomenyse, nei JAR duomenyse, kurie yra nenuginčyti ir turi didesnę įrodomąją galią. nėra. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartyje civilinė byla Nr. eB2-4464-866/2018 nustatė prejudicinius faktus, kad įmonės vadovė nuo įmonės įsteigimo buvo A. N.. Taip pat nurodė, kad atsakovės pateiktos 5 akcijų pirkimo - pardavimo sutartys buvo sudarytos rašytine forma ir pasirašytos tą pačią dieną (2016-09-12) bei su tuo pačiu asmeniu. Kiekviena sutartimi buvo parduodama 20 procentų UAB „Intė“ akcijų. Nuo 2015 m. sausio 1 d. CK tam tikroms akcijų pirkimo pardavimo sutartims įsigaliojo notarinė forma CK 1.74 str. 1 d. 3 p. „uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, išskyrus atvejus, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, arba uždarosios akcinės bendrovės akcijos parduodamos sudarius valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo sandorį“. Vertinant sutartis tiek formaliai, tiek konsensuoliai, tikėtina, kad jos buvo sudaromos siekiant išvengti CK 1.74 str. 1 d. 3 p. nustatyto imperatyvaus nurodymo, kadangi bendroje sumoje sudarytomis akcijų pirkimo pardavimo sutartimis buvo bandoma perleisti 100 proc. įmonės akcijų, tokiam jų perleidimui turėjo būti taikoma notarinė forma. Formaliai sutartys identiškos, lik skiriasi jų numeris, taip pat vertinant konsensualiai matyti, kad sutartimis siekiama parduoti 100 proc. įmonės akcijų ir įmonę visa apimtimi, tačiau sudaromos atskiros penkios sutartys, kurios ieškovo nuomone turėtų būti vertinamos bendrai, t.y. kaip 100 proc. akcijų pirkimas - pardavimas, kuriam imperatyviai reikalaujama notarinė forma. Kadangi 100 proc. akcijų pirkimui - pardavimui (CK 1.74 str. 1 d. 3 p.) yra imperatyviai įtvirtinta notarinė sandorio forma, pagal CK 1.93 str. 3 d. įstatymu įtvirtintos notarinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu, 1.80 str. 1 d. toks sandoris prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms yra niekinis ir negalioja. Teismas šioje situacijoje remiantis CK 1.78 str. 5 d. ex officio gali konstatuoti niekinio sandorio faktą.

10Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti.

11Ieškinys tenkintinas.

12Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą eB2-4464-866/2016 UAB „Intė“. Teismas UAB „Intė“ administratoriumi paskyrė R. B. (įmonių bankroto administravimo teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-FA033). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi buvo nustatyta, kad UAB „Intė“ valdymo organai (Vadovas) ne vėliau kaip per 7 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti, administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Pagal JAR duomenis UAB „Intė“ įmonės vadovė nuo įkūrimo iki iškelti bankroto bylą nutarties įsiteisėjimo dienos (2018-09-14) buvo A. N., taip pat ji buvo vienintelė akcininkė. Įmonės dokumentai ir turtas neperduotas iki šiol. Atsakovė su atsiliepimu pateikė 5 akcijų pirkimo - pardavimo sutartis sudarytas su A. M..

13CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017, 13 punktas). Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Ši bendrovės vadovo pareiga teismų praktikoje taip pat suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018 50 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

14Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpriešinti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013; kt.).

15Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus veiksmus; 2) dėl jų atsiradusią žalą; 3) priežastinį ryšį. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

16Kadangi bankroto įstatymu bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus ir šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio yra siekiama bankroto procedūromis, tai ginant įmonės interesus ginami ir kreditorių interesai. Įmonės naudai priteisus žalos atlyginimą, gautos sumos panaudojamos proporcingai patvirtintiems kreditorių reikalavimams tenkinti, laikantis ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013).

17Įstatymų nuostatose įtvirtintos bendrovės vadovo pareigos veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai (ABĮ 19 str. 8 d.), juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.), taip pat CK 2.87 str. 7 d. nuostatos dėl bendrovės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą, sudaro pagrindą konstatuoti, kad vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), tai padarytos žalos (nuostolių) faktas, kaip toks, yra ne tik viena iš būtinųjų bendrovės vadovo civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) kvalifikuoti kaip neteisėtus. Juridinis asmuo savo teises įgyvendina ir pareigas vykdo per savo valdymo organus.

18Atsakovei yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, kadangi IBĮ įtvirtintą nemokumo sąvoką egzistavo 2016-11-07, tai patvirtina JAR išplėstinis išrašas, kuriame nurodomas, kad įmonė nuo įsteigimo (2016-07-18) turėjo 2 500 Eur turto, t. y. įstatinio kapitolo, kitų duomenų apie įmonės turtą nėra, taip pat iš pateiktų į bankroto bylą kreditorinių reikalavimų matyti, kad 2016-11-07 dienai UAB „Inte“ turėjo pradelstų 2 690 Eur juos sudarė UAB „Adavas“ reikalavimas pagal vykdomąjį dokumentą 2016-11-07 datai (2 178 Eur skola + 212,00 Eur žyminis mokestis). Taigi įmonės pradelsti 2 390 Eur pradelsti įsipareigojimai 2016-11-07 viršijo pusę turimo 2 500 Eur turto vertės. Nagrinėjant kada UAB „Intė“ būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką: turėtų būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, bei kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis). Sprendžiant kiek įmonė turėjo turto 2016-11-07 galima vertinti tik JAR duomenis, kuriuose nurodyta, kad įmonės įstatinis kapitalas buvo 2 500,00 Eur, kitų duomenų apie turimą turtą nėra, nes vadovė neteikė jokių finansinės atskaitomybės dokumentų. Pradelsti įmonės įsipareigojimai 2016-11-07 yra 2 390 Eur, juos sudaro UAB „Adavas“ reikalavimas pagal vykdomąjį dokumentą 2016-11-07 datai (2 178 Eur skola + 212.00 Eur žyminis mokestis). Nustatyta, kad UAB „Intė“ būsena 2016-11-07 pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, t. y. pradelsti įmonės įsipareigojimai, kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonė 2016-1.1-07 datai buvo nemoki, tada kilo įstatyminė pareiga įmonės vadovei kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonei bankroto byla buvo iškelta tik 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, kuri buvo inicijuota VSDFV Vilniaus skyriaus. Toks elgesys neatitinka vadovo veiklai keliamų reikalavimų. Dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo): įmonės vadovas turi nuolat domėtis ir būti susipažinęs su įmonės finansine padėtimi ir jos galimybėmis vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, o iškilus finansiniams sunkumams spręsti, ar įmonė bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovė, būdama bendrovės vadovu, geriausiai žinojo bendrovės tikrąją finansinę padėtį ir nuo kada bendrovė susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais. Tačiau atsakovė ne tik, kad nesiėmė jokių veiksmų dėl ĮBĮ įtvirtintos pareigos įgyvendinimo, t. y. nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau ir neperdavė bankroto administratoriui bendrovės dokumentų. Bankroto bylą nagrinėjančiam teismui taip pat nebuvo pateikta reikiamos informacijos, kad būtų galima tinkamai įvertinti bendrovės mokumą (nemokumą). Atsakovė ne tik nesiėmė jokių veiksmų dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, bet ir administratoriui neperdavė numatytų privalomų dokumentų. Taigi atsižvelgiant į tai, nėra abejonių, kad atsakovė, kaip bendrovės administracijos vadovė, turinti visus įgaliojimus priimti reikiamus sprendimus dėl bendrovės veiklos, pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kai tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas.

19Atsakovė teismui yra pateikusi 5 akcijų pirkimo - pardavimo sutartys buvo sudarytos rašytine forma ir pasirašytos tą pačią dieną (2016-09-12) bei su tuo pačiu asmeniu – A. M.. Kiekviena sutartimi buvo parduodama 20 procentų UAB „Intė“ akcijų. Pastebėtina, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. CK tam tikroms akcijų pirkimo pardavimo sutartims įsigaliojo notarinė forma CK 1.74 str. 1 d. 3 p. „uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, išskyrus atvejus, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, arba uždarosios akcinės bendrovės akcijos parduodamos sudarius valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo sandorį". Kadangi 100 proc. akcijų pirkimui - pardavimui (CK 1.74 str. 1 d. 3 p.) yra imperatyviai įtvirtinta notarinė sandorio forma, pagal CK 1.93 str. 3 d. įstatymu įtvirtintos notarinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu, 1.80 str. 1 d. toks sandoris prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms yra niekinis ir negalioja. Taip pat pagal turimus JAR duomenis, įmonės vadovė nuo 2016-07-20 iki įmonei iškelta bankroto byla buvo A. N.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Juridinių asmenų registro duomenys laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti ir turi didesnę įrodomąją galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018). Taip pat pagal CK 2.71 straipsnio 3 dalies nuostatą juridinių asmenų registro tvarkytojo išduodami registro duomenų ir informacijos išrašai, dokumentų kopijos turi prima facie (turintis didesnę įrodomąją galią) galią. Taip pat pagal Sodros duomenyse matyti (Apdraustųjų asmenų draudžiamosios pajamoms ir valstybinio socialinio draudimo įmokos už nurodytą laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2019-01-08) A. N. buvo skaičiuojama įmonės teikta draudžiamųjų pajamų suma, taip pat Sodros Apdraustųjų asmenų sąrašą už nurodytą laikotarpį (nuo 2016-06-01 iki 2018-10-30) A. N. yra viena iš paskutiniųjų atleistų darbuotojų įmonėje (atleista 2017-02-01). Atsiliepime į ieškinį minėto asmens A. M. nei sodros duomenyse, nei JAR duomenyse, kurie yra nenuginčyti ir turi didesnę įrodomąją galią. nėra. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartyje civilinė byla Nr. eB2-4464-866/2018 nustatė prejudicinius faktus, kad įmonės vadovė nuo įmonės įsteigimo buvo A. N..

20Pagal CK 6.248 str. atsakovų kaltė preziumuojama. Juridinio asmens vienašmenis valdymo organas per kurį įmonė dalyvauja civilinėje apyvartoje nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismui nustačius, kad atsakovas - įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus (laiku nesikreipė dėl Įmonės bankroto bylos iškėlimo), lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

21Atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (nuostolių) yra priežastinis ryšys, nes būtent įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Intė“ iškėlimo nevykdymas, sąlygojo situaciją kad įmonei atsirado papildoma prievolė atlyginti 5034.29 Eur sumą. Pagal CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Netiesioginis priežastinis ryšys yra pagrindas deliktinei atsakomybei kilti. A. N. savo neteisėtais veiksmais (neveikimu kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo) leido atsirasti nuostoliams 5 034,29 Eur.

22Civilinio kodekso 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (5 034,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 1 dalis).

23Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas visiškai ir į tai, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), remiantis Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 80 straipsnio 7 dalies ir 96 straipsnio 1 dalies nuostatomis, valstybės naudai iš atsakovės priteistina 113 Eur žyminio mokesčio.

24Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ , Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

25Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286, 93 straipsniais, teismas

Nutarė

26Ieškinį tenkinti.

27Priteisti iš atsakovės A. N., asmens kodas ( - ) ieškovės BUAB „Intė“, juridinio asmens kodas 304297203, naudai 5 034,29 Eur (penkis tūkstančius trisdešimt keturis eurus 29 ct) žalos atlyginimui.

28Priteisti iš atsakovės A. N., asmens kodas ( - ) 113 Eur (vieną šimtą trylika eurų) žyminio mokesčio Valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: „bylinėjimosi išlaidos”, sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Sumokėjus minėtas išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

29Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys,... 2. sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei,... 3. dalyvaujant ieškovės BUAB „Intė“ atstovui bankroto administratoriui R.... 4. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB... 5. Teismas... 6. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. N., kuriuo prašė... 7. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 3... 8. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su... 9. Ieškovė dublike nurodė, kad pagal Sodros duomenyse matyti (Apdraustųjų... 10. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti.... 11. Ieškinys tenkintinas. ... 12. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo... 13. CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo... 14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir... 15. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovui civilinę atsakomybę, būtina... 16. Kadangi bankroto įstatymu bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas –... 17. Įstatymų nuostatose įtvirtintos bendrovės vadovo pareigos veikti bendrovės... 18. Atsakovei yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, kadangi IBĮ... 19. Atsakovė teismui yra pateikusi 5 akcijų pirkimo - pardavimo sutartys buvo... 20. Pagal CK 6.248 str. atsakovų kaltė preziumuojama. Juridinio asmens... 21. Atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, tarp atsakovo neteisėtų... 22. Civilinio kodekso 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo... 23. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas,... 24. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo... 25. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285,... 26. Ieškinį tenkinti.... 27. Priteisti iš atsakovės A. N., asmens kodas ( - ) ieškovės BUAB „Intė“,... 28. Priteisti iš atsakovės A. N., asmens kodas ( - ) 113 Eur (vieną šimtą... 29. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...