Byla 2A-703-577/2017

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. M. ieškinį atsakovėms S. P. ir L. T. dėl pažeistų teisių gynimo, taip pat pagal atsakovės S. P. priešieškinį ieškovei B. M., atsakovei L. T. dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir pagal atsakovės L. T. priešieškinį ieškovei I. B. M., atsakovei S. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo; tretieji asmenys: sodininkų bendrija „Tyrinėtojas“, V. M., uždaroji akcinė bendrovė „Inžineriniai tyrinėjimai“; išvadą byloje teikianti institucija – valstybės įmonė Registrų centras.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė I. B. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė: 1) pripažinti negaliojančiais AB „Inžineriniai tyrinėjimai filialo „Inžinerinė geodezija“ 2002 m. lapkričio mėn. parengtą ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. 0101/0014:822) planą ir jo pagrindu nustatytus bei įregistruotus žemės sklypo (kadastrinis Nr. 0101/0014:822) kadastrinius matavimus ir nurodyto sklypo ribas nustatyti pagal AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geodezija“ 2011 m. sausio mėn. parengtą žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) planą; 2) nustatyti žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) esančio ( - ), priklausančio nuosavybės teise ieškovei, ribas pagal UAB „GEO2“ 2011 m. rugsėjo 28 d. parengtą žemės sklypo planą; 3) įpareigoti atsakovę S. P. pašalinti tvorą nuo sklypo, esančio ( - ), priklausančio nuosavybės teise ieškovei; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad UAB „GEO2“ 2011 m. rugsėjo 28 d. atliko ieškovės sklypo kadastrinius matavimus ir paženklino žemės sklypo ribas, tačiau SB „Tyrinėtojas“ pirmininkas ir atsakovės nepasirašė 2011 m. rugsėjo 28 d. ieškovės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto. Teigia, kad atsakovių atsisakymas nemotyvuotas, neteisėtas, pažeidžia jos teises. Be to, atsakovė S. P. savo sklypą apsitvėrė tvora, kuri užima ieškovei priklausančio sklypo dalį, todėl ieškovės sklypo plotas yra faktiškai mažesnis, negu ji privatizavo. Pažymėjo, kad UAB „GEO2“ parengtame 2011 m. rugsėjo 28 d. ieškovės sklypo plane ir atsakovės S. P. 2011 m. gegužės 18 d. sklypo plane sklypus Nr. 75 ir Nr. 76 skirianti riba koordinačių sistemoje sutampa; pagal ieškovės sklypo planą ieškovės ir atsakovių sklypų konfigūracija, plotai ir faktinis naudojimas nepakeisti; atsižvelgta į atsakovės L. T. pastabas ir šios atsakovės ir ieškovės sklypų riba patikslinta nuo 27 m iki 29 m. Paaiškėjus, kad ieškovei priklausančio kito - 201 kv. m ploto sklypo ribos kerta atsakovės L. T. sklypo ribas, AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geodezija“ 2011 m. sausio mėn. parengė naują šio sklypo planą, pagal kurį ieškovė prašo nustatyti naujas aptariamo sklypo ribas.

62.

7Atsakovė S. P. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) panaikinti atsakovės S. P. žemės sklypo Nr. 76 koordinates, kurias koordinačių sistemoje 2000 m. gruodžio mėn. įregistravo matininkė D. K.; 2) patvirtinti atsakovės S. P. sklypo Nr. 76 ribas pagal UAB „Geolimbas“ 2015 m. birželio 1 d. parengtą schemą ir nustatyti tokias sklypo koordinates, pažymėtas koordinančių žemėlapyje nuo taškų 1 iki 6: 1 taškas (x – 6068035,01, y – 589262,05), 2 taškas (x – 6068055,27, y – 589279,98), 3 taškas (x – 6068052,69, y – 589288,96), 4 taškas (x – 6068011,98, y – 589311,65), 5 taškas (x – 6068009,59, y – 589281,81), 6 taškas (x – 6068020,59, y – 589273,26). Nurodė, kad 2000 metais matininkė D. K. blogai nustatė atsakovės S. P. sklypo Nr. 76 ribas, neteisingai surašė koordinačių žiniaraštį, todėl jos turi būti panaikintos, o matininkas Š. L. negalėjo jomis vadovautis. Faktinė žemės sklypų riba yra tranzitinis vandentiekio vamzdis. Atsakovės S. P. tvora jos sklype stovi jau 30 metų. Sklypą paslinkus ant kelio taip, kaip siūlo ieškovė, sumažėtų pravažiavimo kelias.

83.

9Atsakovė L. T. taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) panaikinti ieškovei nuosavybės teise priklausančio 201 kv. m ploto sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastrinius matavimus, parengtus UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geodezija“; 2) pripažinti atsakovės L. T. sklypo Nr. 83 ribas pagal UAB „GEO Baltija“ atliktus 537 kv. m ploto sklypo kadastrinius matavimus, koordinačių sistemoje nustatytus tokius taškus: 1 (R, x-6068082,55; y-589306,60), 2 (R, x – 6068060,22, y – 589320,88), 3 (R, x – 6068057,45, y – 589322,55), 4 (R, x – 6068046,07, y – 589307,32), 5 (R, x – 6068045,60, y – 589306,69), 6 (R, x – 6068071,05, y – 589292,79), 7 (NK, x – 6068074,35, y – 589302,59), 8 (NK, x – 6068077,71, y – 589307,64), 9 (NK, x – 6068072,16, y – 589311,33), 10 (NK, x – 6068055,80, y – 589314,77), 11 (NK, x – 6068057,15, y – 589316,82), 12 (NK, x – 6068055,10, y – 589318,17); 3) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. 1355-01 „Dėl papildomo žemės sklypo Nr. 75 Vilniaus mieste pardavimo sodininkų bendrijoje „Tyrinėtojas“ I. B. M., panaikinti 2002 m. lapkričio mėn. parengtus 201 kv. m ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), nuosavybės teise priklausančio ieškovei, plano kadastrinius matavimus. Priešieškinyje nurodė, kad ieškovės suformuoto 201 kv. m ploto žemės sklypo nėra teritorijų planavimo dokumentuose ir vietovėje; jis apima sklypų Nr. 75, 76, 83 dalis ir 87 kv. m ploto ( - ) gatvės dalis. Atsakovės L. T. sklypo kadastriniai matavimai atitinka sodininkų bendrijos generalinį planą. Nacionalinė žemės tarnyba nustatė, kad matininkas Š. L. pakeitė ieškovės sklypo ribas, todėl sumažėjo atsakovės L. T. sklypo plotis. Ieškovės prašoma nustatyti jos ir atsakovės L. T. sklypų riba, pažymėta skaičiais 4 ir 5, yra neteisinga. Ieškovė bando išnaudoti geodezinių matavimų klaidas, norėdama pakeisti 50 metų nusistovėjusią sklypų ribą.

104.

11Atsiliepimuose į ieškinį, atsakovės prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą.

125.

13Atsiliepime į abu priešieškinius ieškovė prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Pasisakydama dėl atsakovės L. T. priešieškinio, pažymėjo, kad atsakovė prašo panaikinti ieškovės 0,0201 ha ploto sklypo kadastrinius matavimus, tačiau tokį patį reikalavimą pareiškė ieškovė. Reikalavimas pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. 1355-01, ieškovės nuomone, nepagrįstas ir pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Pasisakydama dėl atsakovės S. P. priešieškinio, nurodė, jog atsakovė pripažino, kad faktiškai naudojasi didesniu sklypu negu jai priklauso nuosavybės teise. Tai, kad faktiniu sklypo plotu atsakovė S. P. naudojasi daug metų, nereiškia, jog ji tai daro teisėtai. Pasak ieškovės, anksčiau atsakovės S. P. sklypo dalis buvo priskirta ieškovei, todėl vandentiekis įvestas tik į ieškovės tuo metu naudotą žemės sklypą ir niekada nebuvo sklypus skirianti riba.

146.

15Atsiliepime į ieškinį ir atsakovės S. P. priešieškinį trečiasis asmuo V. M. prašė atmesti ieškinį ir patenkinti priešieškinį.

167.

17Atsiliepime į atsakovių priešieškinius trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašė taikyti ieškinio senatį atsakovės L. T. priešieškinio reikalavimui, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. 1335-01. Kitus priešieškinio reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2015 m. balandžio 24 d. raštu informavo atsakovės L. T. atstovę apie Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. 1335-01 ir jį pateikė, tačiau atsakovė patikslintą ieškinį teisme pareiškė praleidusi 1 mėn. terminą apskųsti individualų administracinį aktą. Atsiliepime teigiama, kad faktinė ieškovės sklypo Nr. 75 ir atsakovės S. P. sklypo Nr. 76 riba yra persislinkusi ir natūroje naudojamos ribos yra stabilūs kontūrai, skiriantys nurodytus sklypus – tvora ir vandentiekis.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

188.

19Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 18 d. sprendimu ieškovės I. B. M. ieškinį patenkino, pripažino negaliojančiais AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geodezija“ 2002 m. lapkričio mėn. parengtą ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) planą ir jo pagrindu nustatytus bei įregistruotus žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nurodyto sklypo ribas nustatė pagal AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geodezija“ 2011 m. sausio mėn. parengtą žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) planą. Nustatė žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) esančio ( - ), priklausančio nuosavybės teise ieškovei Irenai B. M., ribas pagal UAB „GEO2“ 2011 m. rugsėjo 29 d. parengtą žemės sklypo planą; įpareigojo atsakovę S. P. pašalinti tvorą nuo sklypo (unikalus Nr. ( - )), priklausančio nuosavybės teise ieškovei Irenai B. M.. Iš dalies patenkino atsakovės L. T. priešieškinį, - nustatė atsakovei L. T. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) ribas pagal UAB „GEO2“ 2015 m. lapkričio 11 d. parengtame plane nustatytus tokius taškus: 8 (x – 6068070,84, y – 589292,51), 10 (x – 6068082,55, y – 589306,60), 11 (x – 6068060,22, y – 589320,88), 12 (x – 6068057,45, y – 589322,55), 13 (x – 6068045,79, y – 589307,13); kitą atsakovės L. T. priešieškinio dalį atmetė. Atsakovės S. P. priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovei iš atsakovių po 41,41 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat valstybei iš atsakovių priteisė po 217,22 Eur bylinėjimosi išlaidų.

208.1. Teismas nustatė, kad ieškovės pateiktame UAB „GEO2“ 2011 m. rugsėjo 29 d. plane ieškovės ir atsakovės S. P. sklypų riba taškuose 1–2 sutampa su pastarosios atsakovės Nekilnojamojo turto kadastre pagal AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geodezija“ 2000 m. gruodžio mėn. parengtame plane nustatytas aptariamų sklypų ribos koordinatėmis. Remdamasis VĮ Registrų centro išvada, Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime ir paaiškinimuose esančiais argumentais, teismas padarė išvadą, kad, pagal UAB „Geolimbas“ 2015 m. birželio 1 d. parengtą planą pakeitus atsakovės S. P. sklypo ribas, ieškovė nuosavybės teise įgytų 0,0065 ha daugiau žemės, negu privatizavo, ir ši paklaida viršija leistiną žemės sklypo santykinę ploto paklaidą (kuri yra 0,00012 ha (0,12 ha x 1/1000)). Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad UAB „Geolimbas“ 2015 m. birželio 1 d. parengtame plane atsakovės S. P. sklypo riba kerta ieškovės 0,0033 ha ploto sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), kurio kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, ribą (taškas Nr. 4); bei tai, kad sumažėtų ieškovės 0,0733 ha ploto sklypas. Teismo nuomone, vadovaujantis tranzitiniu vandentiekio vamzdžiu ir atsakovės S. P. pastatyta tvora, kaip stabiliais sklypų ribų kontūrais, ieškovės teisės būtų neproporcingai suvaržytos, o atsakovės S. P. nuosavybės teisės objektas neproporcingai pagerėtų, todėl ieškovės ir atsakovės S. P. sklypų ribą nustatė pagal ieškovės pateiktą UAB „GEO2“ 2011 m. rugsėjo 29 d. parengtą planą, ir įpareigojo atsakovę S. P. pašalinti tvorą nuo ieškovės sklypo.

218.2. Vadovaudamasis VĮ Registrų centras atliktos UAB „GEO Baltija“ 2015 m. kovo 13 d. parengto atsakovei L. T. sklypo plano patikros duomenimis, teismas nustatė, kad pagal šį planą atsakovės L. T. sklypo plotas yra didesnis už jos nuosavybės teise turimą sklypo plotą. Taip pat įvertino, kad pagal pateiktas nuotraukas, SB „Tyrinėtojas“ bendrąjį planą, ieškovės 0,0733 ha ploto sklypo riba su atsakovės L. T. ir trečiojo asmens Š. L. sklypais yra tiesi, o pagal atsakovės L. T. prašomą nustatyti sklypų ribą ji yra laužyta; L. T. sklypas kerta ieškovės 0,0733 ha ploto sklypą. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, jog pagal šiuo metu įregistruotus kadastrinius matavimus ieškovės 0,0201 ha ploto sklypo ribos kerta atsakovės L. T. sklypą. Kadangi ieškovė pakeitusi ieškinio dalyką, prašo žemės sklypo (kadastrinis Nr. 0101/0014:822) ribas nustatyti pagal šiuo metu nusistovėjusią ribą – tvorą (UAB „GEO2“ 2015 m. lapkričio 16 d. parengtame plane riba, pažymėta taškais 7, 8, 9, 13, 14), padarė išvadą, jog atsakovės L. T. sklypo plotas ir konfigūracija nepasikeis ir atsakovės L. T. sklypo ribas nustatė pagal UAB „GEO2“ 2015 m. lapkričio 16 d. parengtą planą, pažymėtas taškais 8, 10, 11, 12, 13 (T. 3, b. l. 122). Teismas konstatavo, jog priešieškinio reikalavimas, kuriuo atsakovė L. T. prašo pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. 1335-01, priešieškinio, pareikštas praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėn. terminą individualiam administraciniam aktui apskųsti, todėl šio reikalavimo netenkino.

22III.

23Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

249.

25Atsakovė S. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės B. M. ieškinį dėl tvoros pašalinimo iš jos žemės sklypo, dėl žemės ribų patvirtinimo pagal UAB „GEO2“ 2011 m. rugsėjo 29 d. parengtą žemės sklypo planą atmesti ir visiškai patenkinti atsakovės S. P. priešieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

269.1. Teismas, spręsdamas dėl S. P. ir B. M. sklypų ribų, nenurodė, kuo remiasi teigdamas, kad ieškovės 0,0733 ha ploto žemės sklypas sumažėtų, ir kad atsakovė yra perkėlusi į jos žemės sklypą tvorą. Žemės sklypo ribos kirtimas neturi būti laikomas ieškovės žemės sklypo užvaldymu.

279.2. 2013 m. sausio 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus rašte Nr. 49SFN-1449104-39 nurodyta, kad žemės sklypo Nr. 76 savininkė nėra užėmusi žemės sklypų Nr. 75 ir 751. Pabrėžė, kad į bylą buvo pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 49KAM-22094, kuriame nurodyta, jog abiejų sklypų ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams nustatyta neteisingai, paženklinimo-parodymo aktai užpildyti neteisingai, kadastro bylos parengtos ir sukomplektuotos neteisingai, o šių pažeidimų ieškovė nepašalino. Dėl šių dokumentų teismas nepasisakė ir vadovavosi matininko L. neteisėtai surašytu žemės sklypo planu. UAB „Geolimbas“ parengtame plane nurodyta, jog ieškovės žemės sklypas nesumažėjo, o padidėjo 3 metrais.

289.3. Tvoros perkėlimu atsakovei daroma žala. Ši tvora stovi apie 30 metų, ji pastatyta suderinus su ieškove, kuri pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo aktą. Be to, pasodinti vaismedžiai, yra šiltnamis, kuriuos reikėtų nukelti. Ieškovė ilgą laiką sutiko su naudojimosi žemės sklypais tvarka, jokių reikalavimų ieškovė nekėlė, ribos buvo nusistovėjusios. Teismas netyrė bylai reikšmingų aplinkybių, nenurodė argumentų, kodėl ieškovės sklypas sumažėjo, koks ryšys su nusistovėjusia riba ties tranzitiniu vandentiekiu. Teismas nepaneigė atsakovės matininko skaičiavimų dėl leistinos žemės sklypo paklaidos, nepaneigė nuosavybės teisės įgijimo pagrindo. VĮ Registrų centrui nesuteikta teisė revizuoti matininko nustatytų koordinačių, ploto, paklaidos paskaičiavimų. Pažymėjo, kad ieškovė teigė, jog sklype yra ne tranzitinis, o vandens padavimo į jos žemės sklypą vandentiekis, todėl ateityje kels ginčą su bendrija dėl tranzitinio vandentiekio naudojimo.

299.4. Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovės S. P. reikalavimo pripažinti UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ atliktų matininkės K. žemės sklypo ribų nustatymo panaikinimo, patvirtinant UAB „Geolimbas“ atliktus matavimus, nes matininkas L., atlikdamas sklypo Nr. 75 kadastrinius matavimus, vadovavosi K. atliktais matavimais, koordinačių nustatymu. Neįrodyta, kad būtent UAB „Geolimbas“ neteisingai nustatė ieškovės žemės sklypo plotą, ieškovė neginčijo, kad šiame plane-schemoje neteisingai nurodyti sklypų plotai.

3010.

31Ieškovė I.B. M. atsiliepime prašo atsakovės S. P. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus m. apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

3210.1. Apeliantės žemės sklypo ribos yra aiškios; sklypo kadastro duomenys nustatyti atliekant kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, užfiksuoti kadastro dokumentuose ir įrašyti į kadastrą. Apeliantė teismo posėdyje pripažino, kad tvorą pasistatė po to, kai buvo atlikti jos sklypo kadastriniai matavimai. Teigdama, jog tvora stovi apie 30 metų toje pačioje vietoje, apeliantė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl spręstinas klausimas dėl atsakomybės taikymo CPK 95 straipsnio pagrindu.

3310.2. Generalinis planas nenumato, kad atsakovės Š. P. ir ieškovės sklypus skiria vandentiekis. Tokia riba nurodyta tik AB Inžineriniai tyrinėjimai matininkės D. K. parengtame plane, tačiau pastaroji paaiškino, jog buvo atsakovės suklaidinta. Kolektyvinio sodo techninės apskaitos byloje prierašas dėl vandentiekio padarytas kitu raštu ir kitu rašikliu. Pagal 1981 gen. planą savarankiška vandentiekio atšaka atvesta į sklypą Nr. 75 ir ji nesutampa su sklypo riba. Atsakovė visose sklypo pusėse yra pastūmusi tvorą į gretimus sklypus. Tvorą tarp 75 ir 76 sklypų pastatė S. P. nederinusi su ieškove. Atsakovei S. P. priklausantis sklypas (dalis jo) anksčiau buvo paskirtas ir juo naudojosi ieškovė; vandentiekis buvo įvestas tik į ieškovės tuo metu naudojamą žemės sklypą ir niekada nebuvo žemės sklypus skirianti riba.

3410.3. Apeliantės įregistruoto 0,12 ha ploto žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastre pažymėtos 2001 m., todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad senaties terminas šiam administraciniam aktui bei jo pagrindu atliktai teisinei registracijai viešame registre ginčyti yra praleistas.

3510.3. Skundo teiginys, kad matininkas detaliai teismo posėdyje paaiškino savo skaičiavimus dėl leistinos žemės sklypo paklaidos, vertintinas kaip abstrakti, nieko neįrodanti matininko nuomonė, prieštaraujanti esamam teisiniam reguliavimui. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2013-01-14 raštai yra prieštaringi.

3610.4. Vienintelis tariamas nepašalintas kadastro duomenų bylos pažeidimas yra atsakovių parašų ant sklypų paženklinimo aktų nebuvimas. Atsakovėms atsisakius pasirašyti sklypų paženklinimo-parodymo aktą, buvo pateiktas ieškinys.

3711. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo spręsti dėl apeliantės S. P. apeliacinio skundo pagrįstumo atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus. Jame nurodė, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, nesutinka su apeliantės argumentais, kad žemės sklypo Nr. 76 ribos, kurias apeliantė prašo patvirtinti pagal UAB „Geolimbas“ 2015-06-01 parengtą planą, bus teisingos, kadangi būtų viršyta Nuostatų 211 punkte nurodyta leistina paklaida, t y. 0,00012 ha. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto skyrius patikrinęs apeliantės žemės sklypą bei nustatęs trūkumus informavo apeliantę, kad dėl žemės sklypo Nr. 76 ribų patikslinimo apeliantė turi teisę kreiptis į jos sklypo kadastrinius matavimus atlikusią įmonę, kuri atsako už atliktų darbų kokybę (2013-01-14 raštu Nr. 49SFN-(14.49.104)-35). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 226/2009), tuo atveju, kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno iš savininkų teises - abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida yra taikytina abiem gretimiems sklypams. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas teisingai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus.

38IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3912.

40Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

4113.

42Nagrinėjamoje byloje pradiniu ieškiniu ieškovė I. B. M. prašė pripažinti atsakovių L. T. ir S. P. atsisakymą pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą neteisėtu ir pripažinti ieškovei teisę įregistruoti planą, sudarytą 2011 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-371-160/2015 minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog tarp šalių yra kilęs ginčas ne dėl formalaus atsisakymo pasirašyti sklypo ribų paženklinimo aktą, tačiau dėl žemės sklypo ribų. Atsižvelgdama į šioje nutartyje esančius išaiškinimus, ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus, o atsakovės L. T. ir S. P. pateikė priešieškinius dėl žemės sklypų ribų nustatymo (ir kitų susijusių reikalavimų). Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai, atsakovės L. T. priešieškinį tenkino iš dalies, o S. P. priešieškinį atmetė. Atsakovė S. P. pateikė apeliacinį skundą, kurį grindė tuo, kad jos žemės sklypo koordinates, kurios įregistruotos 2000 m., matininkė K. nustatė neteisingai, o teismas reikalavimo dėl atsakovės nustatytų ribų panaikinimo iš viso nepasisakė; spręsdamas dėl sklypų ribų, nesivadovavo nusistovėjusiais sklypus skiriančiais stabiliais objektais, t.y. vandentiekiu ir tvora, nepagrindė išvados, kad ieškovės žemės sklypas sumažėtų, nepaneigė atsakovės matininko nurodytų atsakovės sklypo leistinos paklaidos paskaičiavimų, neatsižvelgė į Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. sausio 14 d. raštus bei kadastro bylos tikrinimo aktuose užfiksuotus duomenis dėl pažeidimų, rengiant ieškovės žemės sklypų kadastrinius matavimus ir nepagrįstai vadovavosi matininko Š. L. parengtu žemės sklypo planu.

4314. Kadangi apeliacinį skundą pateikė tik atsakovė S. P., apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys tik dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies.

4415.

45Apeliantė teigia, kad teismas sprendime iš viso nepasisakė dėl jos reikalavimo panaikinti UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ matininkės K. nustatytas žemės sklypo ribas, patvirtinant UAB „Geolimbas“ atliktus matavimus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo teiginiais. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, įvardintos „Dėl ieškovės sklypo ribų“, matyti, jog teismas sprendė atsakovės S. P. reikalavimą pakeisti jos sklypo ribas pagal UAB „Geolimbas“ 2015 m. birželio 1 d. parengtą planą. Nors reikalavimo formuluotė nėra atkartota pažodžiui, tačiau atitinka atsakovės reikalavimų esmę (siekį įregistruotas atsakovės žemės sklypo ribas pakeisti pagal UAB „Geolimbas“ atliktus matavimus), juolab atsakovė nurodydama apeliacinio skundo argumentus, taip pat šių reikalavimų neišskyrė.

4616.

47Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrindė, kodėl vadovavosi matininko Š. L. neteisėtai surašytu žemės sklypu, kuomet Nacionalinė žemės tarnyba buvo nustačiusi jo parengtų dokumentų trūkumus; pažymėjo, kad Š. L., atlikdamas žemės sklypo Nr. 75 kadastrinius matavimus, vadovavosi matininkės K. neteisingai atliktais matavimais.

4817. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausias teismas ne vienoje savo nutartyje (tarp jų ir apeliantės minimoje 2010 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010) yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005). Kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016, 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016, kt.).

4918.

50Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės ir atsakovės S. P. sklypų ribų nustatymo klausimą, nesivadovavo atsakovės pateiktu pasiūlymu būtent todėl, kad nustačius ribas pagal atsakovės pateiktą UAB „Geolimbas“ 2015 m. birželio 1 d. parengtą planą, kuriame sklypo riba laikomas vandentiekis (ir prie kurio pastatyta ginčo tvora), atsakovė nuosavybės teise įgytų 0,0065 ha daugiau žemės, negu privatizavo (atsakovei nuosavybės teise priklauso 0,12 ha žemės sklypas, o jos pateiktame plane nurodytas sklypo plotas – 0,1265 ha), o tai viršija Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 211 punkte nustatytą leistiną paklaidą. Nustatydamas paklaidos dydį, teismas vadovavosi minėtame teisės akte įtvirtintais kriterijais. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės argumentai, kad teismas turėjo vadovautis jos matininko paaiškinimais (skaičiavimais) dėl paklaidos, yra abstraktūs ir nepaneigia aukščiau paminėtos teismo išvados dėl įstatyme nustatytos leistinos paklaidos viršijimo. Aplinkybė, jog leistina atsakovės S. P. žemės sklypo santykinė ploto paklaida yra 0,00012 ha, nurodyta VĮ Registrų centro 2015 m. rugpjūčio 6 d. išvadoje. Be to, Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į atsakovės S. P. apeliacinį skundą taip pat patvirtino, jog atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, patenkinus apeliantės priešieškinį ir pažymėjus žemės sklypo ribas pagal UAB „Geolimbas“ 2015 m. birželio 1 d. parengtą planą, būtų viršyta Nuostatų 211 punkte nurodyta paklaida, t.y. 0,00012 ha.

5119.

52Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir tai, kad vien apeliantės akcentuojama nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypais tvarka ir ribos, nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra absoliutus kriterijus nustatant žemės sklypus skiriančią ribą, nes tuo atveju, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą taikant nurodytų imperatyvų viršenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija, taip iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Vis dėlto, pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką, faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015). Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatomos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikimų nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai apsunkinamas naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010, 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016).

5320.

54Nagrinėjamoje byloje nėra neginčijamų duomenų, patvirtinančių apeliantės teiginį, kad ji tvorą pastatė prieš 30 metų, t.y. iki sklypų privatizavimo; be to iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovės S. P. faktiškai naudojamas (aptvertas tvora) plotas iš viso – 1 372 kv.m. (3 t., b.l. 97), kuomet nuosavybės teisė atsakovei įregistruota į 1 200 kv.m. žemės sklypą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovės pastatyta tvora negali būti objektyviu kriterijumi nustatant sklypus skiriančią ribą. Kita vertus, į bylą pateiktuose generaliniuose planuose nėra duomenų apie vandentiekį, kuris skiria ieškovės beis atsakovės S. P. žemės sklypus. Kaip teisingai pastebėjo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, 1981 m. gen. plane pažymėta vandentiekio atšaka, įvesta į sklypą Nr. 75, ir ji nesutampa su sklypo riba; AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ matininkė D. K. paaiškino, jog atliekant matavimus 2000 m. gruodžio mėnesį tvorų nebuvo, o vandentiekis buvo klaidingai parodytas.

5521.

56Pasisakydama dėl apeliantės minimų valstybės institucijų aktų, teisėjų kolegija pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. sausio 14 d. rašte Nr. 49SFN-(14.49.104)-39 yra informacija, jog įmonė, atlikusi žemės sklypo Nr. 76 kadastrinius matavimus, buvo įpareigota patikslinti ribas, tačiau skyrius, gavęs naujai pateiktas kadastro duomenų bylas nustatė aplinkybes, trukdančias suderinti parengtą žemės sklypo planą; atsakovei dėl žemės sklypo Nr. 76 ribų patikslinimo buvo pasiūlyta kreiptis į žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikusią įmonę. Duomenų, kad atsakovė vykdė šį pasiūlymą, nėra, o teismui pateiktas planas, pagal kurį apeliantė prašo nustatyti jos sklypo ribas, dėl aukščiau nustatytų priežasčių negali būti tinkamu pagrindu pakeisti ginčijamą ribą (tarp ieškovės ir atsakovės S. P. žemės sklypų).

5722.

58Apeliantė, vadovaudamasi UAB „Geolimbas“ parengtu žemės sklypo planu, kuriame nurodyti ir gretimų sklypų plotai, teigia, kad ieškovės žemės sklypo Nr. 75 plotas, priešingai, nei nurodyta skundžiamame teismo sprendime, ne sumažėtų, o padidėtų 3 metrais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems skundo argumentams. Iš apeliantės minimo plano matyti, kad ieškovės sklypo Nr. 75 plotas apskaičiuotas, neatsižvelgiant į žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), ribas (nei į įregistruotas, nei į ieškovės reikalavimu prašomas nustatyti). Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliaciniame skunde akcentuodama Nacionalinės žemės tarnybos, atliekant kadastro duomenų bylos tikrinimą nustatytus pažeidimus, apeliantė nepateikė įrodymų, jog yra atliktas jos pateiktų dokumentų (plano) patikrinimas (3 t., b.l. 132), ir kad jokių pažeidimų nenustatyta. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad UAB „Geolimbas“ 2015 m. birželio 1 d. parengtame plane atsakovės S. P. sklypo riba kerta ieškovės 0,0033 ha ploto sklypo (kadastrinis Nr. 0101/0014:821), kurio kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, ribą. Dėl šio neatitikimo apeliantė visiškai nieko nepasisakė.

5923.

60Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

6124.

62Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį naikinti ar keisti atsakovės S. P. apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6325. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog atsakovė, teigdama, jog tvora stovi apie 30 metų toje pačioje vietoje, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl prašo spręsti klausimą dėl atsakomybės taikymo CPK 95 straipsnio pagrindu.

6426. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.).

6527.

66Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovės įrodinėjamų aplinkybių, nesudaro pagrindo spręsti apie jos nesąžiningą elgesį bei konstatuoti atsakovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti atsakovei baudą, todėl ieškovės prašymas netenkintinas.

67Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Nutarė

68Skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

69Atmesti ieškovės I. B. M. prašymą dėl atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. 1.... 5. Ieškovė I. B. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį... 6. 2.... 7. Atsakovė S. P. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė:... 8. 3.... 9. Atsakovė L. T. taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo... 10. 4.... 11. Atsiliepimuose į ieškinį, atsakovės prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą.... 12. 5.... 13. Atsiliepime į abu priešieškinius ieškovė prašė juos atmesti kaip... 14. 6.... 15. Atsiliepime į ieškinį ir atsakovės S. P.... 16. 7.... 17. Atsiliepime į atsakovių priešieškinius trečiasis asmuo Nacionalinė... 18. 8.... 19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 18 d. sprendimu ieškovės I.... 20. 8.1. Teismas nustatė, kad ieškovės pateiktame UAB „GEO2“ 2011 m.... 21. 8.2. Vadovaudamasis VĮ Registrų centras atliktos UAB „GEO Baltija“ 2015... 22. III.... 23. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 24. 9.... 25. Atsakovė S. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 26. 9.1. Teismas, spręsdamas dėl S. P. ir 27. 9.2. 2013 m. sausio 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio... 28. 9.3. Tvoros perkėlimu atsakovei daroma žala. Ši tvora stovi apie 30 metų,... 29. 9.4. Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovės S. P.... 30. 10.... 31. Ieškovė I.B. M. atsiliepime prašo atsakovės 32. 10.1. Apeliantės žemės sklypo ribos yra aiškios; sklypo kadastro duomenys... 33. 10.2. Generalinis planas nenumato, kad atsakovės Š. P.... 34. 10.3. Apeliantės įregistruoto 0,12 ha ploto žemės sklypo ribos... 35. 10.3. Skundo teiginys, kad matininkas detaliai teismo posėdyje paaiškino savo... 36. 10.4. Vienintelis tariamas nepašalintas kadastro duomenų bylos pažeidimas... 37. 11. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 38. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 39. 12.... 40. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau... 41. 13.... 42. Nagrinėjamoje byloje pradiniu ieškiniu ieškovė I. B. M.... 43. 14. Kadangi apeliacinį skundą pateikė tik atsakovė S.... 44. 15.... 45. Apeliantė teigia, kad teismas sprendime iš viso nepasisakė dėl jos... 46. 16.... 47. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrindė, kodėl... 48. 17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausias... 49. 18.... 50. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės ir... 51. 19.... 52. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir tai, kad vien apeliantės... 53. 20.... 54. Nagrinėjamoje byloje nėra neginčijamų duomenų, patvirtinančių... 55. 21.... 56. Pasisakydama dėl apeliantės minimų valstybės institucijų aktų, teisėjų... 57. 22.... 58. Apeliantė, vadovaudamasi UAB „Geolimbas“ parengtu žemės sklypo planu,... 59. 23.... 60. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų... 61. 24.... 62. Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 63. 25. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog atsakovė,... 64. 26. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis... 65. 27.... 66. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės nurodytos aplinkybės... 67. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 68. Skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimo... 69. Atmesti ieškovės I. B. M. prašymą dėl atsakomybės už...