Byla 2A-1023/2013
Dėl padarytos žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės, Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statyba ir paveldas“ ieškinį atsakovui J. K. dėl padarytos žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilęs ginčas dėl žalos, padarytos bankrutavusios įmonės vadovo veiksmais, atlyginimo.

5Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo J. K. ieškovo naudai 195 156 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 20 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą ieškovui, administratoriumi paskyrė UAB „Viresita“. Atsakovas buvo ieškovo įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas nuo 2006 m. gruodžio 11 d. iki 2010 m. lapkričio 10 d. Administratoriaus įmonės vadovui paštu siųstas įsakymas dėl įmonės turto bei dokumentų perdavimo bei atleidimo grįžo neįteiktas. Atsakovui buvo paskirta 500 Lt bauda bei įpareigotas perduoti įmonės dokumentus ir turtą, tačiau atsakovas jokių dokumentų ir turto administratoriui neperdavė. Bankroto administratorius, neturėdamas jokių kitų duomenų ir dokumentų apie įmonės turtą, iš registrų centro gavo balansą, iš kurio matyti, kad 2007 m. gruodžio 31 d. ieškovo atsargos sudarė 33 845 Lt, pinigai ir jų ekvivalentai 161 311 Lt. Bankroto administratoriui neturint jokių kitų įmonės buhalterinių duomenų ir dokumentų, atsakovui vengiant perduoti turtą, mano, jog atsakovas, būdamas bendrovės vadovas, atsakingas asmuo už bendrovei priklausančių pinigų, turto valdymą, naudojimąsi ir disponavimą turtu bei turtinėmis teisėmis, pasisavindamas turtą, savo kalta veika padarė žalą tiek bendrovei, tiek jos kreditoriams. Kadangi nebuvo perduotas įmonės turtas, dėl atsakovo kaltės negautos iš debitorių gautinos sumos, įmonės kreditoriai patyrė nuostolius negautomis pajamomis neperduotų piniginių lėšų ir turto vertės sumai – 195 156 Lt.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį patenkino. Nurodė, kad atsakovas, neužtikrindamas įmonės turto apsaugos ir neperduodamas jo bankroto administratoriui, padarė įmonei žalą. Iš AB „Swedbank“ sąskaitos išrašo nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. nustatė, kad atsakovui esant UAB „Statyba ir paveldas“ vadovu laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. iš UAB „Statyba ir paveldas“ atsikaitomosios sąskaitos atsakovo buvo išimta 240 000 Lt. Atsakovas nepateikė ir byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad 240 000 Lt suma buvo išleista BUAB „Statyba ir paveldas“ interesais. Teismas kritiškai vertino atsakovo paaiškinimus, kad visos iš įmonės prieš tai minėtos sąskaitos išimtos piniginės lėšos buvo panaudotos UAB „Statyba ir paveldas“ tuo metu vykdytiems statyboms darbams, kadangi šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Bankroto bylos iškėlimo metu įmonės administracijos vadovu buvo J. K., todėl įstatymo nustatyta pareiga perduoti bankroto administratoriui turtą ir dokumentus teko būtent jam. Kadangi ieškovas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, jog iš atsakovo reikalauja 195 156 Lt, ši suma ir priteista iš atsakovo kaip padariusio įmonei žalą (CK 2.87 str.). Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog jis faktiškai įmonės valdyme nedalyvavo, įmonės direktoriumi buvo paskirtas formaliai, įmonei vadovavo D. J., nes šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Pateiktas UAB „Statyba ir paveldas“ išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų sąrašas nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovas, būdamas UAB „Statyba ir paveldas“ vadovu laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d., iš UAB „Statyba ir paveldas“ atsikaitomosios sąskaitos išimtus 240 000 Lt panaudojo UAB „Statyba ir paveldas“ statyboms darbams, nes nėra duomenų apie prekių pristatymo adresus, sutartis tarp UAB „Statyba ir paveldas“ ir UAB „Makveža“ nebuvo sudaryta. Teismas neturėjo pagrindo manyti, kad atsakovo išimti pinigai buvo panaudoti vien tik įmonės vykdomiems statyboms darbams reikalingoms medžiagoms apmokėti, nes iš „Swedbank“, AB sąskaitos išrašo matyti, kad iš įmonės sąskaitos pinigus išėmė ir atsakovo nurodomas pavaduotojas D. J.. be to, įmonė mokėjimo pavedimu tiesiogiai mokėjo UAB „Makveža“ už parduotas prekes.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovas J. K. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (b. l. 119-122). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

101. Apeliantas niekada nebuvo bendrovės akcininku. Mano, kad akcininkas, formaliai suformuodamas vienasmenį bendrovės valdymo organą, formaliai paveda vykdyti direktoriaus pareigas, tokiu būdu pats akcininkas neužtikrina bendrovės veiklos teisėtumo savo neveikimu ir turi atsakyti už dėl to kylančias teisines pasekmes. Teismas neišsiaiškino apelianto pateiktų duomenų, jog įmonės veiklai vadovavo D. J., nepagrįstai nepatraukė jo atsakovu, visas finansines operacijas apeliantas atliko akcininkų nurodymais.

112. Pažymėjo, kad AB „Swedabank“ laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. pateiktos sąskaitos išraše nurodytas piniginių lėšų judėjimas užfiksuotas iki 2008 m, rugpjūčio 18 d. Pranešimas dėl įmonės akcininkų skaičiaus pakeitimo įregistruotas 2008 m. kovo 31 d. Piniginių lėšų paėmimas užfiksuotas ir kitam juridinio asmens dalyviui - direktoriaus pavaduotojui D. J..

123. Teismas nenustatė, nuo kada įmonė nevykdė ūkinės veiklos ir kaip didėjo įmonės nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais.

134. Pažymėjo, kad įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų pareigų pažeidimu, o ne subjektyvia aplinkybe, kad nebuvo perduoti dokumentai bei duomenys apie skolų išieškojimą, dėl kurių administratorius negali įgyvendinti ieškovo turimų reikalavimų teisių ir išieškoti skolininkų skolas, kurių vadovas neturėjo.

145. Teigia, kad teismas, siekdamas apsaugoti kreditorių interesus ir užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, turi būti aktyvus, vadovaudamasis viešuoju interesu nagrinėjamoje byloje turėjo teisę peržengti ieškinio ribas ir atskleisti faktinę bylos esmę.

15Ieškovas BUAB „Statyba ir paveldas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 151-154). Atsikirtimus grindžia šiais argumentais.

161. Apeliantas nepagrįstai daro išvadą, kad už bendrovei padarytą žalą yra atsakingi akcininkai, o ne įmonės vadovas. Valdymo organas turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, privalo veikti išimtinai įmonės interesais, laikytis įstatymų ir yra atsakingas už bankrutuojančios įmonės dokumentų ir turto perdavimą (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p., CK 2.82 str., ABĮ 19 str. 8 d.). Apeliantas buvo BUAB „Statyba ir paveldas“ valdymo organu bankroto bylos iškėlimo dienai , todėl jam kilo pareiga perduoti visą įmonės turtą ir dokumentaciją.

172. Apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes, jog faktiškai įmonės ūkinei- komercinei veiklai vadovavo D. J.. Pagal registrų duomenis laikotarpiu 2006 m. gruodžio 11 d. iki 2010 m. lapkričio 10 d. buvo būtent apeliantas.

183. Nurodo, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti įstatymo pagrindu (CPK 12 str., 178 str., 182 str.).

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinių skundų ribose (CPK 320 str. 2 d.).

22Nagrinėjamoje byloje žala bankrutuojančiai įmonei kildinama iš vadovo neteisėtų veiksmų, neperdavus bankroto administratoriui įmonės turto ir nepateikus jo panaudojimą (realizavimą) pagrindžiančių dokumentų (CK 2.87 str. 7 d.).

23Byloje nustatyta, kad iškėlus bankroto bylą UAB „Statyba ir paveldas“ bankroto administratoriui nebuvo perduotas joks įmonės turtas pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir jokie įmonės dokumentai (b. l. 16-17). Paskutinio UAB „Statyba ir paveldas“ 2007 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis įmonė turėjo 161 311 Lt pinigų ir pinigų ekvivalentų bei 33 845 Lt atsargų, išankstinių apmokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių, kurie įmonei iškėlus bankroto bylą įstatymų nustatyta tvarka, bankroto administratoriui perduoti nebuvo (b. l. 18). Kitų finansinių dokumentų, galinčių pagrįsti įmonei priklausančio turto sudėtį ir jo vertę bankroto bylos iškėlimo dienai, t. y. 2010 m. spalio 20 d., byloje nėra, todėl ieškovas įmonės patirta žala laikė aukščiau minėtą bankroto administratoriui neperduotą 195 156 Lt sumą, kurią pirmosios instancijos teismas iš apelianto ir priteisė.

24Apeliacinis skundas netenkintinas.

25Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacinio skundo ribose, išsamiau pasisako dėl jame nurodomų teisiškai reikšmingų argumentų.

26Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Neįrodinėtinų aplinkybių sąrašas pateiktas CPK 182 straipsnyje.

27Nagrinėjamu atveju apelianto atsakomybė už įmonei padarytą žalą grindžiama CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu atveju pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.) ir ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; kt.).

28Apeliantas tvirtina, kad ieškovo reikalaujama žala nėra jo veiksmų pasekmė, nes jis nebuvo tikrasis įmonės vadovas ar dalyvis, jokio turto ir įmonės dokumentų perduoti negali, nes neturi. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo padaryta priešinga išvada.

29Juridinių asmenų registro išraše apeliantas nėra nurodomas kaip UAB „Statyba ir paveldas“ akcininkas (byloje nėra ir jokių kitų šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų). Tačiau iš šio viešo registro išrašo matyti, kad apeliantas vadovavo įmonei nuo 2007 m. gegužės 5 d. iki 2010 m. lapkričio 10 d., t.y. bankroto bylos iškėlimo. Apelianto teiginiai, kad jis buvo tik formalus bendrovės vadovas, o realiai bendrovės veiklai vadovavo įmonės direktoriaus pavaduotojas D. J., visų pirma, nepagrįsti jokiais faktiniais bylos duomenimis. Pažymėtina, kad į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.626 straipsnis), o civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) bet kuriuo atveju lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju apeliantas niekaip nepaneigė viešajame registre įrašytų duomenų, kad ne jis vadovavo UAB „Statyba ir paveldas“ laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 5 d. iki 2010 m. lapkričio 10 d. Antra, ir iš kitų bylos duomenų galima spręsti būtent priešingai. Apeliantas laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 19 d. išsigrynino iš UAB „Statyba ir paveldas“ sąskaitos 240 000 Lt (b. l. 92-105), o teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pats nurodė, kad jo pareiga įmonėje buvo ne vesti buhalteriją, „aš rūpinausi, kad būtų statomas objektas, mano darbas buvo prižiūrėti statybas“ (b. l. 108). Taigi, paties apelianto aiškinimas rodo, kad jis nebuvo tik nominali figūra vadovo pareigoms užimti, kuria tik naudojosi kiti asmenys, nes jis tiesiogiai ir dalyvavo įmonės ūkinėje veikloje. Šiame kontekste pastebėtina, kad, kaip matyti iš paminėtos įmonės banko sąskaitos, pinigus galėjo išsigryninti ir D. J., todėl apelianto pagalba pastarajam išgryninti įmonės pinigus, nebuvo būtina. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad apeliantas buvo vien tik formalus įmonės vadovas ir nesutinka su apeliantu, kad atsakovu byloje dėl vadovo padarytos žalos atlyginimo turėjęs būti D. J.. Tuo tarpu tai, kas buvo kiti įmonės akcininkai, apelianto atsakomybės klausimo sprendimui bylos aplinkybių kontekste nėra itin reikšminga. Byloje esantis UAB „Statybas ir paveldas“ sąskaitos AB „Swedbank“ išrašas patvirtina, kad įmonėje laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 8 d. iki 2008 m. rugpjūčio 19 d. pinigų judėjimas vyko, įmonė veiklą vykdė, ką patvirtina ir prekių pirkimo faktai (t. 1, b.l. 68). Šiame kontekste pastebėtina, kad iš atsiskaitymų už prekes su UAB „Makveža“ matyti, jog iš esmės visi atsiskaitymai vyko bankiniais pavedimais (beveik 180 000 Lt), o grynaisiais per 2008 m. buvo atsiskaityta tik apie 26 000 Lt sumai. Minėta, šiuo laikotarpiu apeliantas per trumpą (trijų mėnesių) laikotarpį išsigrynino 240 000 Lt, paskutinė banko operacija įmonės sąskaitoje vyko 2008 m. rugpjūčio 19 d., po kurios piniginių lėšų sąskaitoje nebeliko, o toliau jokie mokėjimai nebuvo atliekami ir įplaukos negautos. Tai leidžia manyti, kad po to laiko įmonė veiklos ir nebevykdė. Kaip jau minėta, apeliantas bankroto administratoriui neperdavė visiškai jokių įmonės veiklos dokumentų ir turto.

30Juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje bei Akcinių bendrovių įstatymo (toliau- ABĮ) 37 straipsnyje. ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Būtent bendrovės vadovas, kaip vienasmenis valdymo organas, atsako už bendrovės veiklos organizavimo ir jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 str. 1 d. ir 12 d. 1 p.). Vertinant bendrovės vadovo civilinę atsakomybę, kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009; kt.). Tuo tarpu, jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas, būdamas bendrovės vadovas ir atsakingas asmuo už bendrovei priklausančių pinigų bei turto valdymą, naudojimąsi ir disponavimą juo, tyčia ar dėl aplaidumo neišsaugodamas arba nuslėpdamas administratoriui perduotiną turtą, nepateikdamas šio turto realizavimo ar jo panaudojimo įmonės interesais pagrindžiančių dokumentų, atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą.

31Teisėjų kolegija, vertindama apelianto argumentus dėl viešo intereso, sąlygojančio aktyvų teismo vaidmenį, pažymi, kad viešas interesas nėra absoliutus ir nepaneigia CPK 12 straipsnyje įtvirtino šalių rungimosi principo, pagal kurį pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Be to, pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose viešas interesas yra labiau sietinas ne su apelianto, o būtent su įmonės ir jos kreditorių interesais. Nagrinėjamu atveju byloje esančių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad apelianto neteisėti veiksmai sąlygojo žalos bankrutuojančiai bendrovei atsiradimą, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra deklaratyvaus pobūdžio ir nėra pagrįstos jokiais faktiniais bylos duomenimis, kurie leistų daryti kitokias išvadas.

32Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

34Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilęs ginčas dėl žalos, padarytos bankrutavusios įmonės vadovo... 5. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo J. K. ieškovo naudai 195 156 Lt... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį patenkino.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atsakovas J. K. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 10. 1. Apeliantas niekada nebuvo bendrovės akcininku. Mano, kad akcininkas,... 11. 2. Pažymėjo, kad AB „Swedabank“ laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki... 12. 3. Teismas nenustatė, nuo kada įmonė nevykdė ūkinės veiklos ir kaip... 13. 4. Pažymėjo, kad įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė... 14. 5. Teigia, kad teismas, siekdamas apsaugoti kreditorių interesus ir... 15. Ieškovas BUAB „Statyba ir paveldas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą... 16. 1. Apeliantas nepagrįstai daro išvadą, kad už bendrovei padarytą žalą... 17. 2. Apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo... 18. 3. Nurodo, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 21. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje... 22. Nagrinėjamoje byloje žala bankrutuojančiai įmonei kildinama iš vadovo... 23. Byloje nustatyta, kad iškėlus bankroto bylą UAB „Statyba ir paveldas“... 24. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 25. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas... 26. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena... 27. Nagrinėjamu atveju apelianto atsakomybė už įmonei padarytą žalą... 28. Apeliantas tvirtina, kad ieškovo reikalaujama žala nėra jo veiksmų... 29. Juridinių asmenų registro išraše apeliantas nėra nurodomas kaip UAB... 30. Juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje... 31. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto argumentus dėl viešo intereso,... 32. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 34. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą....