Byla 2-1741-196/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. 2-5513-467/2015 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos ir Vilniaus apygardos teismo bei jo teisėjams V. M., A. K., V. S. ir J. V., Lietuvos apeliaciniam teismui ir jo teisėjams Nijolei Piškinaitei, V. Č., D. K. ir D. M. dėl taip vadinamos teritorijos Lietuva taip vadinamų „teismų“ organizuoto sistemingo dengimo vieni kitų neteisėtus veiksmus ir taip trukdymo gintis nuo jų neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų, įtakojant procesinius sprendimus civilinėse ir baudžiamose bylose, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ginčas byloje kilo dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto aiškinimo ir taikymo.

4Ieškovas A. B. 2015 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė „priteisti jam iš atsakovo taip vadinamos Lietuvos teritorijos 1 250 000 Lt arba 362 025 eurų atlyginimą už organizuotą sistemingą bendra ir instancine tvarka jo teisių suvaržymą ir pažeidimą bei trukdymą gintis civilinėse ir baudžiamose, tame tarpe Nr. 1-5-840/2013, bylose. Sprendimo vykdymą pavesti atstovui taip vadinamai „teisingumo“ ministerijai“. Prašė CPK 135 straipsnio 2 dalies pagrindu išreikalauti kaip rašytinius įrodymus civilines bylas Nr. 2-3510-881/2013, Nr. 2-4136-781/2013, Nr. 2-590-227/2012, Nr. 2-4191-590/2015 bei baudžiamąją bylą Nr. I-5-840/2013.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi nustatė terminą iki 2015 m. rugpjūčio 15 d. ieškinio trūkumams pašalinti.

7Padaręs išvadą, kad ieškinys neatitinka CPK 113, 114 straipsniuose procesiniams dokumentams nustatytų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas įvardijo tokius ieškinio trūkumus: pirma, ieškovas turėjo pateikti tiek ieškinio ir jo priedų kopijų, kiek yra atsakovų, o pateikė tik dvi kopijas; antra, bylose dėl žalos, padarytos neteisėtais teisėjų ar teismo veiksmais, atlyginimo atsakovu gali būti tik valstybė; trečia, ieškovas, ieškinyje reikšdamas reikalavimą prie bylos prijungti anksčiau išnagrinėtas civilines bylas ir baudžiamąją bylą, ieškinyje nenurodė, kokie konkretūs dokumentai iš šių bylų yra svarbūs nagrinėjamai bylai ir turėtų būti prijungti prie bylos. Nurodė, kad ieškovas, siekdamas, jog teismas išreikalautų tam tikrus rašytinius įrodymus, kurių jis pats neturi ir negali gauti, privalo nurodyti: rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 str. 1 d.).

8Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas nustatė ieškovui terminą iki 2015 m. rugpjūčio 15 d. įskaitytinai pašalinti procesinio dokumento trūkumus – patikslinti ieškinį arba pateikti reikalaujamą kiekį ieškinio ir jo tinkamai patvirtintų priedų kopijų atsakovams ir pašalinti konstatuotus trūkumus dėl rašytinių dokumentų išreikalavimo.

9III. Atskirojo skundo argumentai

10Pareiškėjas A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir perduoti klausimą spręsti kitam apygardos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Nutartis pažeidžia CPK 21 straipsnį, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Konvencijos 6 straipsnį, Konstitucijos 109 straipsnį. Teismas pažeidė objektyvaus ir nešališko bylos nagrinėjimo principą, nukrypo nuo privalomo precedento civiliniame procese. Pirmosios instancijos teismo teisėja sprendė ieškinio priėmimo klausimą, nors ieškiniu keliamas to paties teismo, kuriam pateiktas ieškinys, teisėjų veiksmų teisėtumo klausimas, o tai kelia pagrįstas abejones teismo nešališkumu.
  2. Nutartis pažeidžia CPK 115 straipsnio 2 dalį, CPK 199 straipsnio 1 dalį, 291 straipsnį, nes ieškinyje yra nurodyta, kurioms aplinkybėms pagrįsti yra prašoma išreikalauti ieškinyje nurodytas bylas. Be to, įpareigojimas pateikti patikslintą ieškinį arba ieškinio ir priedų atitinkamą kiekį yra alternatyvus ir nesuprantamas, nes įrodo, kad pateiktas ieškinys atitinka CPK reikalavimus ir nėra pagrindo įpareigoti pateikti patikslintą ieškinį.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas atmestinas.

13Dėl absoliutaus nutarties negaliojimo

14Skundžiamos teismo nutarties teisėtumą apeliantas kvestionuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Atskirajame skunde nurodoma, kad teisėja, priėmusi skundžiamą nutartį, buvo šališka. Šis teiginys grindžiamas tuo, jog byloje atsakovais yra įvardinti ir Vilniaus apygardos teismo teisėjai, o to paties apygardos teismo teisėjas bylos nagrinėti negali.

15Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 str.). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. K. T. 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo.

16Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto skundo argumentus, susijusius su teisėjos šališkumu, neturi pagrindo daryti išvados, kad teisėja, sprendusi apelianto ieškinio priėmimo klausimą, buvo suinteresuota bylos baigtimi ar egzistuotų kitos aplinkybės, leidžiančios abejoti teismo nešališkumu. Aplinkybė, jog teismas nustatė terminą ieškinio trūkumų pašalinimui, savaime neįrodo teismo šališkumo ar bylos nagrinėjimo vilkinimo, kadangi pirmosios instancijos teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl ieškinio priėmimo. Todėl trūkumų šalinimo instituto taikymas negali būti laikomas šališkumą patvirtinančia aplinkybe. Vien apelianto nesutikimas su teismo procesiniais sprendimais nesudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu, spręsti apie teismo tendencingumą ar išankstinį nusistatymą.

17Atskirojo skundo argumentai, jog to paties teismo teisėjas bylos nagrinėti negali, kadangi šioje byloje atsakovais yra įvardijami Vilniaus apygardos teismo teisėjai, taip pat laikytini nepagrįstais. Kaip matyti šioje byloje nėra keliamas klausimas dėl šią bylą nagrinėjusios teisėjos neteisėtų veiksmų. Pats apeliantas nenurodo jokių aplinkybių bei nepateikia įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja, priėmusi atskiruoju skundu apskųstą nutartį, turėjo asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. buvo šališka subjektyviuoju aspektu. Be to, apeliantui iš jo paties inicijuotų bylų buvo (yra) žinoma teisminė praktika, kad tokios kategorijos bylose atsakovais yra ne konkretus teismas ar teisėjai, o valstybė, tuo tarpu sprendžiant byloje teisėjo (ne)šališkumo klausimą vertintina tai, ar yra (gali būti) pagrindas manyti, kad tas teisėjas suinteresuotas bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-796/2012).

18Apeliantas teigia ir tai, kad negalima nukrypti nuo precedento suformuotos taikymo praktikos. Tačiau apelianto nurodomos bylos ir šios bylos aplinkybės yra skirtingos. Lietuvos Respublikos K. T. 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

19Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudaro teismo sprendimo absoliutų negaliojimo pagrindą, įtvirtintą CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte, yra nepagrįsti.

20Dėl ieškinio trūkumų

21Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti ieškinio sumą (jei reiškiamas turtinis reikalavimas), įvardyti reikalavimą (ieškinio dalykas), nurodyti konkrečias aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas (ieškinio faktinis pagrindas), nurodyti ir pateikti įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, taip pat nurodyti nuomonę dėl sprendimo už akių, taikos sutarties sudarymo ir bylos vedimo per advokatą (CPK 135 str. 1 d.). Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir įrodymai, kuriais grindžiami reikalavimai. Jeigu ieškovas negali pateikti konkrečių įrodymų, turi būti nurodytos priežastys, kodėl negalima pateikti šių įrodymų, bei pateiktas prašymas dėl įrodymų išreikalavimo. Kartu su ieškiniu pateikiami rašytiniai įrodymai ar kiti dokumentai turi atitikti įstatymų nustatytus formos reikalavimus (CPK 114 str.).

22Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad bylose dėl žalos, padarytos neteisėtais teisėjų ar teismo veiksmais, atlyginimo atsakovu gali būti tik valstybė. Būtina pažymėti, kad apeliantui jau ne kartą kituose jo inicijuojamuose procesuose buvo išaiškinta, jog CK 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiame ieškinyje atsakovu byloje gali būti tik valstybė, bet ne konkretūs teisėjai ar teismai, todėl teismas, gavęs ieškinį dėl žalos iš valstybės atlyginimo CK 6.272 straipsnyje numatytu pagrindu, turi imtis procesinių veiksmų užtikrinti, kad imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-298/2014; 2015 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1372-464/2015). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai nurodė ieškovui patikslinti atsakovus, o apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad ieškinys aptartoje dalyje neturi trūkumų.

23Nagrinėjamu atveju pareikštu ieškiniu ieškovas prašo iš atsakovo Lietuvos Respublikos priteisti patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą; šio reikalavimo pagrįstumui įrodyti jis prašo prijungti prie nagrinėjamos bylos keturias civilines bylas bei vieną baudžiamąją bylą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas, siekdamas, jog teismas išreikalautų tam tikrus rašytinius įrodymus, kurių jis pats neturi ir negali gauti, privalo nurodyti: rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 str. 1 d.). Apelianto argumentai, kad teismas turėjo išsireikalauti visas šias bylas, iš jų susirasti tuos dokumentus, kurie pagrįstų ieškovo reikalavimus, iš esmės reiškia siekį perkelti ieškovui tenkančias įrodinėjimo pareigas bylą nagrinėjančiam teismui, kas aiškiai prieštarauja įstatyme įtvirtintam šalių rungimosi principui (CPK 12, 178 str.). Taigi pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovui terminą pašalinti trūkumus dėl rašytinių dokumentų išreikalavimo.

24Kiti ieškinio trūkumai, susiję su teismui teikiamų procesinių dokumentų priedų skaičiaus neatitikimu (CPK 113 str.), taip pat teismo buvo pagrįstai pripažinti kaip taisytini. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovas turėtų pateikti tiek ieškinio ir jo priedų kopijų, kiek yra atsakovų arba pateikti reikalaujamą kiekį ieškinio ir jo tinkamai patvirtintų priedų kopijų atsakovams (CPK 113 str. 1 d., 114 str. 1 d.) ir pašalinti konstatuotus trūkumus dėl rašytinių dokumentų išreikalavimo. Analizuojant pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvus, galima daryti išvadą, kad ieškovo ieškinys gali būti priimtas, jei jis nepatikslins atsakovų, tačiau pateiks reikiamą ieškinio kopijų ir jo priedų skaičių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nurodė alternatyvius ieškinio trūkumų pašalinimo būdus. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą nagrinėjo apelianto keliamus klausimus ir laikėsi vieningos pozicijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-741-178/2015; 2015 m. liepos 16 d. nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 2-1040-464/2015 ir Nr. 2-1090-464/2015; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1101-407/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1191-186/2015; 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1192-407/2015; 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1228-464/2015; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1320-178/2015; 2015 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1372-464/2015; 2015 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1451-302/2015; 2015 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1468-943/2015; 2015 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1451-302/2015, 2015 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1472-117/2015, 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1487-196/2015, 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1584-157/2015), kad bylose dėl žalos, padarytos neteisėtais teisėjų ar teismo veiksmais, atlyginimo atsakovu gali būti tik valstybė, todėl ieškovas turėtų patikslinti atsakovus bei pateikti tiek ieškinio ir jo tinkamai patvirtintų priedų kopijų, kiek bus nurodyta atsakovų patikslintame ieškinyje (CPK 113 str. 1 d., 114 str. 1 d.).

25Dėl išvardintų aplinkybių, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti būtų iš esmės netinkamai taikęs ieškinio priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas, susiformuoti. Atsižvelgus į šioje nutartyje nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis keistina nustatant ieškovui terminą iki 2015 m. gruodžio 28 d. įskaitytinai pašalinti procesinio dokumento trūkumus – patikslinti ieškinį ir pateikti reikalaujamą kiekį ieškinio ir jo tinkamai patvirtintų priedų kopijų atsakovams bei pašalinti konstatuotus trūkumus dėl rašytinių dokumentų išreikalavimo (CPK 115 str. 2 d, 337 str. 1 d. 4 p.).

26Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

28„Nustatyti ieškovui A. B. terminą iki 2015 m. gruodžio 28 d. įskaitytinai pašalinti procesinio dokumento trūkumus – patikslinti ieškinį ir pateikti reikalaujamą kiekį ieškinio ir jo tinkamai patvirtintų priedų kopijų atsakovams bei pašalinti konstatuotus trūkumus dėl rašytinių dokumentų išreikalavimo“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ginčas byloje kilo dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto aiškinimo ir... 4. Ieškovas A. B. 2015 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi nustatė terminą... 7. Padaręs išvadą, kad ieškinys neatitinka CPK 113, 114 straipsniuose... 8. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas nustatė ieškovui terminą iki... 9. III. Atskirojo skundo argumentai... 10. Pareiškėjas A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Atskirasis skundas atmestinas.... 13. Dėl absoliutaus nutarties negaliojimo ... 14. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumą apeliantas kvestionuoja CPK 329... 15. Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 2... 16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto skundo argumentus,... 17. Atskirojo skundo argumentai, jog to paties teismo teisėjas bylos nagrinėti... 18. Apeliantas teigia ir tai, kad negalima nukrypti nuo precedento suformuotos... 19. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 20. Dėl ieškinio trūkumų... 21. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra... 22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad bylose dėl žalos,... 23. Nagrinėjamu atveju pareikštu ieškiniu ieškovas prašo iš atsakovo Lietuvos... 24. Kiti ieškinio trūkumai, susiję su teismui teikiamų procesinių dokumentų... 25. Dėl išvardintų aplinkybių, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo... 26. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi... 27. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį pakeisti ir jos... 28. „Nustatyti ieškovui A. B. terminą iki 2015 m. gruodžio 28 d. įskaitytinai...