Byla 2-575/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. Z. (J. Z. ) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 19 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1241-479/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Prekybos namai SPRUT“ ieškinį atsakovui J. Z. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3ieškovas BUAB „Prekybos namai SPRUT“ 2010 m. sausio 18 d. Klaipėdos apygardos teismui paduotu ieškiniu prašė priteisti jo naudai iš atsakovo J. Z. 157 232,15 Lt skolą (b. l. 2-3). Taip pat prašė imtis laikinųjų apsaugos priemonių ir areštuoti atsakovo (ne)kilnojamąjį turtą ir atsiskaitomąsias sąskaitas.

4Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. sausio 19 d. nutartimi, kuri priimta rašytinio proceso tvarka nepranešus apie posėdį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui (b. l. 14-15), ieškovo prašymą tenkino ir už 157 232 Lt areštavo atsakovui priklausantį (ne)kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jų nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose, nes atsakovas turtą gali paslėpti, sunaikinti ar perleisti tretiesiems asmenims (CPK 144 str. 1 d.).

5Atsakovas J. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (b. l. 19-21). Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad:

61. Ieškovas nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės (CPK 178 str.), o pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, apsiribojo formaliu grėsmę sudarančių aplinkybių išvardijimu, nevertindamas realios rizikos įvykdyti teismo sprendimą tikimybės;

72. Atsakovo turtinė padėtis iki sprendimo priėmimo iš esmės negali pasikeisti, nes atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas – 13/100 administracinio pastato dalių – yra įkeistas AB bankui SNORAS, užtikrinant ieškovo 2007 m. rugsėjo 26 d. kredito sutarties Nr. 031-47421 tinkamą įvykdymą. Be to, iš įkeisto turto vertės pirmiausia tenkinami hipotekos kreditoriaus reikalavimai, todėl šio nekilnojamojo turto areštas yra perteklinis ir nedarys jokios įtakos sprendimui, jei jis bus palankus ieškovui.

8Atsakovui priklauso 1 370 vnt., atsakovo sutuoktinei – 300 vnt. BUAB „Prekybos namai SPRUT“ akcijų, kurių nominali vertė 167 000 Lt, bet kadangi ieškovas bankrutuoja, nėra galimybės jomis disponuoti;

93. Nei atsakovas, nei jo sutuoktinė lėšų banko sąskaitose neturi. Vienintelis šeimos pajamų šaltinis – 370,15 Lt atsakovui ir 844,11 Lt jo sutuoktinei mokama senatvės pensija. Areštavus pensiją, bus pažeista valstybės garantuojama konstitucinė teisė į senatvės pensiją (Konstitucijos 52 str.);

104. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepranešė atsakovui apie posėdį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kaip to reikalauja CPK 148 straipsnio 1 dalis.

11Ieškovas BUAB „Prekybos namai SPRUT“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 60-61) skundo nepripažįsta ir prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovas pats nurodo esant sunkią finansinę padėtį ir tai patvirtina pridėti rašytiniai įrodymai. Atsakovo nekilnojamojo turto hipoteka netrukdo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

12Skundžiama nutartis apelianto nurodytų normų nepažeidžia. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, apriboja disponavimą turtu, turtinėmis teisėmis ir/ar piniginėmis lėšomis; tuo tarpu konkretaus turto areštą vykdo antstolis. CPK 736 straipsnis numato apribojimus išieškant iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų.

13Atskirasis skundas atmestinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

15Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

16Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė visapusiškai teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią pakeisti ar panaikinti, remiantis skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

17Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina materialinio reikalavimo pagrįstumo, tik atsižvelgia, ar ieškinio dalykas yra susijęs su prašoma taikyti laikinųjų apsaugos priemonių rūšimi. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti sprendimo, jeigu jis būtų priimtas ieškovo naudai, įvykdymą (CPK 144 str. 1 d.). Juridinį pagrindą imtis laikinųjų apsaugos priemonių sudaro konkretūs faktiniai duomenys ar aplinkybės (modeliuojama situacija), leidžiantys pagrįstai manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti įstatyme numatytos pasekmės. Šie faktiniai duomenys ar aplinkybės gali būti objektyvūs ir/arba subjektyvūs. Objektyvūs faktiniai duomenys ar aplinkybės susiję su prievolės dydžiu, rūšimi (sutartinė/deliktinė, solidari/subsiadiari/dalinė, pagrindinė/papildoma, pirminė/regresinė, (ne)tiesioginė atsakomybė); atsakovo statusu (fizinis/juridinis asmuo), jo turtine padėtimi bei vykdoma ūkine-komercine veikla ir panašai. Subjektyvūs faktiniai duomenys ar aplinkybės susiję su konkretaus atsakovo elgesiu, kuris tiesiogiai nors ir nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, tačiau ieškovui gali būti nepalankus. Pvz., nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas galėtų be jokių apribojimų perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims (pastarųjų interesus gintų CK 4.96 str.), prisiimti naujų prievolių, jų įvykdymą užtikrinti disponuojamu turtu ir kt., kas padidintų sprendimo neįvykdymo riziką. Byloje nėra faktinių duomenų (tiesioginių įrodymų), kurie neabejotinai patvirtintų grėsmę įvykdyti teismo sprendimą dėl skolos priteisimo, jei ieškinys būtų patenkintas. Pvz., kad atsakovas nemokus, ruošiasi perleisti turtą tretiesiems asmenims, sudarydamas sąlygas tą turtą (pinigus) paslėpti, iššvaistyti ir t. t.

18Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje vertinami įrodomieji faktai, kuriuos nustačius daromos išvados apie kitų faktų egzistavimą, t. y. ar yra subjektyvių, objektyvių aplinkybių, kurios didintų ar mažintų grėsmę įvykdyti teismo sprendimą.

19Didelę reikalavimo sumą teismų praktika paprastai pripažįsta pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5/2006, 2006 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-269/2006, 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-877/2008, 2009 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-283/2009, ect.). Antra vertus, prezumpcija, kad didelė ieškinio suma per se gali padidinti sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-131/2008; 2008 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-435/2008, kt.). Taikydamas minėtą prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes.

202009 m. liepos 22 d. užpildytoje metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje (b. l. 22-27) apeliantas nurodė iki 2009 m. birželio 30 d. turėjęs privalomai registruotino turto už 197 600 Lt, vertybinių popierių, meno kūrinių ar juvelyrinių dirbinių už 137 000 Lt, paskolų už 160 149 Lt (iš ieškovo), gavęs 22 389 Lt pajamų ir pretenduojąs gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ar piniginę socialinę paramą. 2009 m. liepos 23 d. užpildytoje metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje (b. l. 29-33) apelianto sutuoktinė V. Z. (b. l. 55-57) nurodė iki 2009 m. birželio 30 d. turėjusi vertybinių popierių, meno kūrinių ar juvelyrinių dirbinių už 30 000 Lt, gavusi 16 722 Lt pajamų ir pretenduojanti gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ar piniginę socialinę paramą. Nuo 2009 m. sausio 1 d. apeliantas negavo su darbo santykiais susijusių pajamų (bankroto byla ieškovui buvo iškelta 2009 m. liepos 1 d., b. l. 12), VSDFV Klaipėdos skyrius moka apeliantui 370,15 Lt senatvės pensiją (b. l. 48-49). Nuo 2009 m. sausio 1 d. apelianto sutuoktinė, kuri dirbo pas ieškovą vyr. buhaltere (b. l. 9), negavo su darbo santykiais susijusių pajamų, VSDFV Klaipėdos skyrius 2009 m. moka jai 844,11 Lt senatvės pensiją (b. l. 50-51). Apeliantui priklauso 13/100 administracinio pastato dalių (b. l. 35-40), bet visas statinys įkeistas AB bankui SNORAS (b. l. 42-47) ir nuo 2009 m. birželio 10 d. areštuotas vykdant Klaipėdos m. apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį; apelianto sutuoktinė nuosavybės teise nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi (b. l. 41). 2010 m. sausio 21 d. apelianto sąskaitoje, esančioje AB SEB banke, buvo 8,04 Lt likutis (b. l. 52), apelianto sutuoktinės sąskaita, esanti AB banke „Swedbank“, tuščia (b. l. 54). Atsižvelgiant į apelianto (jo šeimos) reguliariai gaunamų pajamų dydį, nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą ir šio turto suvaržymus, bevertėmis tapusias bankrutuojančios įmonės akcijas, taip pat į paties apelianto jam nepalankių faktų pripažinimą (CPK 185 str. 5 p., 187 str.), darytina išvada, kad pareiga, jeigu tokia būtų nustatyta, išsyk sumokėti ieškovui per pusantro šimto tūkstančių litų būtų didelė finansinė našta, t. y. ieškinio suma apeliantui yra pakankamai didelė. Kaip jau minėta, didelė ieškinio suma sudaro juridinį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes savaime padidina teismo sprendimo, jei ieškinys būtų patenkintas, neįvykdymo riziką (pirmasis skundo argumentas).

21Nors hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius (CK 4.192 str. 1 d.), tai nereiškia, kad išieškojimui iš hipoteka užtikrinto turto įvykdyti prireiks viso hipoteka užtikrinto turto. Todėl hipoteka apsunkinto turto areštas yra galimas ieškinio užtikrinimo būdas (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580/2006).

22Kadangi bankrutuojančios įmonės akcijos praktiškai yra bevertės, vargu, ar antstolis areštuos jas (CPK 675 str. 3 d.) (antrasis skundo argumentas).

23Senatvės pensijos skiriamos ir mokamos remiantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu asmenims, kurie atitinka nustatytas sąlygas. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro įtaką ne apelianto teisei į senatvės pensiją (pensija apeliantui ir toliau bus mokama), bet pačiai senatvės pensijai, t. y. piniginėms lėšoms. Civilinė atsakomybė, dėl kurios kilo materialinis ginčas, yra turtinė atsakomybė, su kuria gali būti siejamas asmens turto (plačiąja prasme) areštas (CPK 675 str. 1 d.) (trečiasis skundo argumentas).

24Apelianto argumentas, jog klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstas be pateisinamų priežasčių jo apie tai neinformavus, yra teisingas, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti nutartį. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi pranešti apie tai priešingai šaliai, išskyrus atvejus, kai kyla reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ar jų taikymą padarys neįgyvendinamą (CPK 148 str. 1 d.). Teismas kiekvieną kartą turi pagrįsti išvadą, kodėl, jo nuomone, klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikia spręsti neinformavus atsakovo, neapsiribodamas nuorodomis į tam tikras normas ar pažodiniu teisės normų perkėlimu į procesinio dokumento turinį. Pažymėtina, jog teismas areštuoja turtą teisiškai, antstolis – faktiškai (CPK 675 str. 3 d.). Per laiko tarpą nuo pranešimo apie posėdį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba ir po to, kol antstolis įvykdys nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (susisieks su atsakovu, apžiūrės jo turtą, nustatys turto vertę, t. t.), atsakovas gali imtis veiksmų, kurie nutartį padarytų neįgyvendinamą. Pvz., riziką, jog laikinosios apsaugos priemonės gali likti de facto nepritaikytos, gali įrodyti atsakovo sudaryta preliminari sutartis, skelbimo dėl ginčo turto perleidimo įdėjimas, kt. Svarstant klausimą, ar privalu informuoti atsakovą apie posėdį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, reikia įvertinti, iš kokių santykių kilo ginčas, koks yra ginčo objektas (pvz., savo savybėmis unikalus ar apibrėžtas rūšiniais požymiais), kiek laiko praėjo nuo tariamo ieškovo teisių pažeidimo iki bylos iškėlimo, kt. Teisėjų kolegijos nuomone, nors pirmosios instancijos teismas padarė formalų procesinį pažeidimą, bet šis pažeidimas neįtakojo atsakovo teisių, nes apeliacinės instancijos teisme jam buvo sudarytos visos sąlygos būti išklausytam (lot. audiatur et altera pars) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-400/2009), t. y. taikyta išimtis iš CPK 314 straipsnio ir priimti apelianto pateikti įrodymai, kurių iki posėdžio dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturėjo ir nevertino (CPK 334 str. 2 d. 1 p.) pirmosios instancijos teismas (ketvirtasis skundo argumentas).

25Susiklosčius nurodytai situacijai teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl pagrindų, kuriems esant taikytinos laikinosios apsaugos priemonės, buvimo ir teisingai parinko laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, eiliškumą, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

27Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. ieškovas BUAB „Prekybos namai SPRUT“ 2010 m. sausio 18 d. Klaipėdos... 4. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. sausio 19 d. nutartimi, kuri priimta... 5. Atsakovas J. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 6. 1. Ieškovas nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės... 7. 2. Atsakovo turtinė padėtis iki sprendimo priėmimo iš esmės negali... 8. Atsakovui priklauso 1 370 vnt., atsakovo sutuoktinei – 300 vnt. BUAB... 9. 3. Nei atsakovas, nei jo sutuoktinė lėšų banko sąskaitose neturi.... 10. 4. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepranešė atsakovui apie... 11. Ieškovas BUAB „Prekybos namai SPRUT“ atsiliepimu į atskirąjį skundą... 12. Skundžiama nutartis apelianto nurodytų normų nepažeidžia. Teismas,... 13. Atskirasis skundas atmestinas.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 15. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas... 16. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi... 17. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas... 18. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje vertinami įrodomieji faktai, kuriuos... 19. Didelę reikalavimo sumą teismų praktika paprastai pripažįsta pagrindu... 20. 2009 m. liepos 22 d. užpildytoje metinėje gyventojo (šeimos) turto... 21. Nors hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko... 22. Kadangi bankrutuojančios įmonės akcijos praktiškai yra bevertės, vargu, ar... 23. Senatvės pensijos skiriamos ir mokamos remiantis Valstybinių socialinio... 24. Apelianto argumentas, jog klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 25. Susiklosčius nurodytai situacijai teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1... 27. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą....