Byla e2-8236-522/2018
Dėl skolos priteisimo pagal sutartį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, T. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Žemvysta“

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei, dalyvaujant ieškovo VĮ „Valstybės žemės fondas“ atstovėms G. D. ir D. P., atsakovui A. O., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, T. P. ir jo atstovei J. M.-P., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D. B., UAB „Žemvysta“ atstovui A. K.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VĮ Valstybinės žemės fondo ieškinį atsakovui A. O. dėl skolos priteisimo pagal sutartį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, T. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Žemvysta“.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 14718,19 Eur skolą už atsakovui suteiktas paslaugas, 353,23 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 331,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pareiškime ir atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas ir ieškovas 2016 m. lapkričio 18 d. sudarė sutartį, 2017 m. gegužės 31 d. papildomą susitarimą dėl Sutarties darbų atlikimo termino pratęsimo ir 2017 m. rugpjūčio 30 d. papildomą susitarimą dėl Sutarties pakeitimo, kurių pagrindu ieškovas įsipareigojo atlikti žemės sklypų, esančių Kupiškio, Trakų ir Šalčininkų rajonų savivaldybių teritorijose, kadastro duomenų bylų parengimo darbus. Pasirašant sutartį ir paminėtus susitarimus, atsakovą pagal 2016 m. rugsėjo 12 d išduotą įgaliojimą atstovavo T. P.. Ieškovas sutartyje ir paminėtuose susitarimuose numatytas paslaugas suteikė pilnai ir tinkamai, perdavė atsakovui atliktų paslaugų perdavimo-priėmimo aktus, PVM sąskaitas-faktūras. Iš viso pagal PVM sąskaitas-faktūras atsakovas ieškovui už atliktus darbus skolingas 14718,19 Eur sumą. Atsakovas iki šio ieškinio surašymo dienos skolos ieškovui neapmokėjo. Atsakovas nuolat žadėjo ieškovui artimiausiu laiku apmokėti už suteiktas paslaugas, todėl ieškovas atsakovui suteikė galimybę geranoriškai atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir 2017 m. spalio 30 d. ir su atsakovu pasirašė papildomą susitarimą Nr. ( - ) prie Sutarties. 2017 m. spalio 30 d. susitarimo 3 punkte šalys susitarė, kad atsakovas 14718,19 Eur skolą ieškovui sumokės pagal nustatytą grafiką iki 2017 m. gruodžio 18 d. Tačiau atsakovas ir šių įsipareigojimų neįvykdė. Ieškovas ne kartą bandė geranoriškai ir ne teismine tvarka susitarti, kad atsakovas įvykdytų prisiimtus įsipareigojimus, siuntė jam raginimus, tačiau atsakovas į raginimus nereagavo. Ieškovas sutartį sudarė tik su atsakovu. Jokios paslaugų teikimo ar apmokėjimo už paslaugas sutarties su UAB „Žemvysta“ ieškovas nėra sudaręs, todėl ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti apmokėjimų iš UAB „Žemvysta“. Nei raštiškų, nei žodinių prašymų dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų darbų stabdymo iš atsakovo ieškovas nebuvo gavęs, kitu atveju atsakovas nebūtų pasirašęs 2017 m. spalio 30 d. susitarimo, kuriuo atsakovas įsipareigojo galutinai atsiskaityti su ieškovu iki 2017 m. gruodžio 18 d. Pareigos informuoti apie atsakovo laisva valia pasirinktų žemės sklypų, kuriems turėjo būti atlikti kadastriniai matavimai, būklę ieškovas neturi, nes tai yra atsakovo rūpestis, pareiga ir teisės. Žemės sklypus nuomai renkasi asmuo, vadovaujantis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, nuostatomis. Asmenų pasirinktus žemės sklypus išnuomoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Asmuo, pasirinkęs suprojektuotus valstybinės žemės sklypus nuomai, visada turi galimybę nuvykti į žemės sklypų buvimo vietą ir įsitikinti, ar pasirinkti žemės sklypai jam bus tinkami naudoti. Ne ieškovas projektavo valstybinės žemės sklypus nuomai. Ieškovas su atsakovu sudaręs sutartį, atliko jau suprojektuotų ir atsakovo pasirinktų žemės sklypų kadastrinius matavimus. Ieškovo parengtos žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo bylos saugomos Nacionalinės žemes tarnybos teritoriniuose padaliniuose. Asmuo, pasirinkęs pageidaujamus išsinuomoti ir Žemės reformos žemėtvarkos projektuose ar jiems prilyginamiems žemės sklypų planuose suprojektuotus žemės sklypus, kreipiasi į fizinį ar juridinį asmenį, turintį leidimą vykdyti žemės sklypų kadastrinius matavimus. Šiuo atveju, atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl jo pasirinktų ir pageidaujamų išsinuomoti iš valstybės žemės sklypų kadastro duomenų bylų parengimo paslaugų suteikimo, sudarė sutartį ir įsipareigojo apmokėti už ieškovo atsakovui suteiktas paslaugas. Visus atsakovo užsakytus darbus ieškovas atliko pilnai, tinkamai ir kokybiškai, ką patvirtina atsakovo pasirašyti atliktų paslaugų perdavimo-priėmimo aktai. Pats atsakovas ieškovui atliekant pageidaujamų išsinuomoti iš valstybės žemės sklypų kadastrinius matavimus buvo neaktyvus ir nerūpestingas, kviečiamas dalyvauti žemės sklypų ženklinime neatvykdavo. Atsakovas turėjo galimybę atsisakyti pasirinktų nuomai žemės sklypų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sutartimi sulygtus darbus atliko ir jų rezultatus perdavė atsakovui, atsakovas atliktų darbų rezultatus priėmė, todėl atsakovas privalo visiškai atsiskaityti su ieškovu.

5Atsakovas A. O. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys turėtų būti reiškiamas ne jam. Asmenys, kurie turi pareigą pagal įstatymą ir sutartį apmokėti ieškovo reikalaujamą sumą, yra Lietuvos Respublika už Kupiškio rajone atliktus matavimus, o už Šalčininkų ir Trakų raj. - UAB „Žemvysta“. Atsakovas yra gavęs labai nedaug kvietimų ir tik į Kupiškio rajoną dar 2017 m. pradžioje - žiemą. Atsakovas pavedė dalyvauti ir pasirinkti žemės ūkio plotus Kupiškio rajone jo įgaliotam atstovui, kuris dalyvavo pretendentų susirinkimuose ir pasirenkant žemės sklypus juos galėjo matyti tik pateiktame žemėlapyje. Jokių plotų apžiūrų pasirinkimo metu atlikti nebuvo įmanoma dėl trumpo laiko skirto pasirinkti plotus žemėlapyje iš laisvo žemės fondo. Žemėlapiai, kuriais buvo naudotasi buvo sudaryti iki 2012 m. ar dar seniau, t. y. žemėlapių turinys ženkliai skyrėsi nuo faktinės plotų agrarinės būklės. Nei žemės našumo balo, nei kokybės juokiose dokumentuose asmenys negali pamatyti. Kupiškio rajone vykdant matavimo darbus, pradėjo aiškėti, jog Kupiškio rajone pateiktos žemės ūkio veiklai vykdyti valstybinės žemės plotai yra visiškai netinkami žemės ūkio veiklai. Į ieškovą buvo kreiptasi su prašymu stabdyti kadastrinių matavimų darbus. Ieškovo atstovai susitikimo metu buvo informuoti, jog atsakovas yra privestas atsisakyti projektuojamų žemės sklypų ir valstybinės žemės nuomos su Kupiškio skyriumi nebesudarys. Nacionalinę žemės tarnybą (toliau ir NŽT) ir atsakovą siejo ikisutartiniai teisiniai santykiai, kadangi pagrindinis tikslas buvo žemės nuomos sutartis. Pagal sutartį su NŽT atsakovas buvo įpareigotas apmokėti projektavimo sumą bei kadastrinius matavimus, o tik tada, kai matavimus patvirtina NŽT ir kadastro bylos įregistruojamos, kartu su tiksliomis žemės sklypo priklausančio valstybei koordinatėmis, atsiranda pagrindas sudaryti žemės nuomos sutartis. Atsakovas ne tik neturi apmokėti jokių kadastrinių matavimų, kurie buvo atlikti valstybės naudai, poįstatyminių aktų pagrindu ir NŽT pateiktos sutarties pagrindu, bet yra įgijęs teisę susigrąžinti iš valstybės pinigus, kuriuos jau yra sumokėjęs už projektavimą ir matavimus. Apie tai žinodamas, ieškovas nepaiso susidariusios situacijos ir nekeičia buhalterinių duomenų, t. y. neišrašo sąskaitų valstybei, o tikriau NŽT, tačiau reikalauja apmokėti sąskaitas už valstybės reikalavimu ir naudai atliktus kadastrinius matavimus. Atsakovas tikslu vykdyti žemės ūkio veiką 2016 m. rugsėjo 5 d. Šalčininkų ir Trakų raj. sudarė Jungtinės veiklos partnerystės sutartį su UAB „Žemvysta“, kuri remiantis Jungtinės veiklos sutartimi įsipareigojo apmokėti visus projektavimo ir kadastrinių matavimų darbus. Ieškovas buvo ne kartą prašytas išrašyti sąskaitas ne atsakovui, o remiantis Jungtinės veiklos sutartimi UAB „Žemvysta“, kartu sudarant 2016 m. lapkričio 18 d. sutarties Nr. SR-5520 pakeitimą. Tačiau visada buvo atsisakoma, nes neva sutartis sudaryta su atsakovu. UAB „Žemvysta“ valstybei už projektavimo darbus yra sumokėjusi. Dalis sklypų, kurie buvo projektuojami atsakovui yra perduoti tretiesiems asmenims, o atsakovas teisių į šių sklypų ilgalaikę žemės nuomą yra atsisakęs. Todėl svarbu nustatyti, kiek plotų nėra suprojektuota atsakovo vardu. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl neapmokėtų sąskaitų, kurių dalis turėjo būti peradresuota valstybei, nes dalies sudarytos sutarties stabdant darbus ir atsisakant sudaryti žemės nuomos sutartį su valstybe, atsakovas atsisakė. Tokiam tikslui šalys turėjo susitarti dėl sutarties pakeitimo, toje dalyje sumažinant darbų apimtis. Tuo metu, kai atsakovo atstovas paprašė stabdyti Kupiškio rajone atliktinų kadastrinių matavimų darbus ir informavo, kad plotų nesinuomos iš valstybės, ieškovas turėjo tinkamai reaguoti į tokį prašymą ir stabdyti darbus, siekiant sumažinti galimų nuostolių atsiradimą tiek ieškovui, tiek atsakovui, juolab buvo, pateiktas paaiškinimas ieškovui apie tai ir el. paštu. Ieškovas, nestabdydamas darbų, nesidomėdamas tolimesniu situacijos vystymosi ir tęsdamas darbus be atsakovo sutikimo, pažeidė protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus ir laikė prioritetu savo nuožiūra tęsti darbus. Valstybinės žemės sklypai buvo projektuojami ir kadastriniai matavimai ir jų rezultatas buvo atliekami valstybei, t. y. valstybei suprojektuota, valstybei apmatuota ir valstybės vardu registruoti visi sklypai, kurių kadastrinius matavimus atliko ieškovas. Asmuo, atsisakęs tęsti valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymą, ar atsisakęs nuomos sutarties ar jos dalies, praranda specifinį subjektiškumą - statusą valstybinės žemės nuomininko ar pretendento į valstybinės žemės nuomą, kurio pagrindu galima iš jo reikalauti apmokėti už valstybei priklausančios žemės projektavimo ar kadastrinių matavimų darbus, nes jų rezultatas atitenka turto savininkui - valstybei, o asmuo nebeturėdamas žemės nuomos arba išbrauktas iš pretendentų sąrašų valstybinei nuomai gauti nebetenka perspektyvoje jokių teisių į konkrečius sklypus ar jų dalis, tačiau atsakovas įgyja besąlyginę teisę atgauti patirtas išlaidas projektavimo darbams ir kadastriniams matavimams apmokėti per 10 dienų nuo prašymo/atsisakymo nuo sutarties ir/ar sudaryti žemės nuomos sutartį pateikimo NŽT skyriui.

6Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko ir prašo tenkinti. Paaiškino, kad Žemės įstatymas suteikia teisę asmenims išsinuomoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Nuomos tvarką detalizuoja Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236. Asmuo, kuris nori išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemę, teikia prašymą kartu su kitais dokumentais NŽT. Suinteresuoti žmonės kreipiasi į NŽT, pasižiūri, kokie yra laisvi žemės plotai, rašo prašymus juos suprojektuoti teritorijų planavimo dokumente, o vėliau vyksta ženklinimas vietovėje. Atsakovas savo valią išreiškė raštu, jam buvo suprojektuoti žemės sklypai, todėl jis turėjo suprasti, kad, norėdamas išsinuomoti žemės sklypus, jis patirs išlaidas. Sklypai yra projektuojami kabinete, niekas į vietą nevažiuoja. Atsakovas savo pasirinkimą patvirtino parašu protokole. Tada buvo pasirašytos sutartys tarp atsakovo ir NŽT dėl apmokėjimo už žemės sklypų projektavimo darbus. Projektą patvirtinus, atsakovas gavo pranešimus vykdyti kadastrinių matavimų darbus. Pretendentas turi pareigą per 6 mėn. nuo projekto patvirtinimo pateikti kadastrinių matavimų bylas NŽT. Būsimam nuomininkui tenka pareiga savo lėšomis atlikti kadastrinius matavimus ir kadastrinių duomenų bylą pateikti kartu su prašymu. Apmokėjimas taip pat reglamentuotas. Pretendentas turi teisę laisvai pasirinkti su kuo sudaryti sutartį dėl kadastrinių matavimų atlikimo. Tai sutartiniai santykiai. Atsakovui atsisakius sklypų, sklypai iš projekto niekur nedingsta, jie lieka kitiems pretendentams. Asmuo po sklypų projektavimo, visada turi teisę atsisakyti pasirinktų sklypų.

7Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Žemvysta“ atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad UAB „Žemvysta“ yra ūkio subjektas siekiantis komercinės naudos. Jie buvo sudarę sutartį su atsakovu, kurios esmė buvo bendromis jėgomis dirbti gautą žemę Šalčininkų raj. ir iš to gauti komercinę naudą. Pamačius, kad sklypai netinka verslui įgyvendinti, neverti investavimo, atsakovas nutraukė sutartį. Sutartis galiojo apie metus laiko. UAB „Žemvysta“ užsiima komercine veikla. UAB „Žemvysta“ jokių sutarčių su ieškovu nėra sudarę, tačiau jie yra sumokėję už atsakovą už dalies sklypų kadastrinius matavimus.

8Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. P. ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas. Jis gavo notarinį įgaliojimą iš atsakovo tvarkyti žemės sklypų dokumentinius reikalus. Jis sudarė kadastrinių matavimų sutartis su ieškovu, projektavimo darbų su NŽT. Žemės sklypų pasirinkimo metu jie yra pasirenkami iš žemėlapių, kurie kartais yra pasenę, nėra galimybės įvertinti sklypų būklės. Pasirinkus žemės sklypą, iš karto yra sudaroma projektavimo sutartis. Žemės ūkio paskirties žemė neatitiko jų lūkesčių, į ją nebuvo verta investuoti, ji nebuvo tinkama žemės ūkio veiklai. Jie su atsakovu atsisakė visų sklypų. Ieškovas jų neinformavo, kad žemės sklypai yra netinkami žemės ūkio veiklai. Jie prašė pratęsti terminus sumokėti už kadastrinius matavimus, kadangi reikėjo spręsti susidariusią finansinę situaciją. Žemės sklypų savininkas yra valstybė. Asmeniui nusprendus nebesinuomoti žemės sklypo, visi galutiniai darbai yra atliekami nuomotojo vardu ir lieka jam. Žemės nuomos sutartis turi atitikti įstatymo reikalavimus ir sąlygas jos sudarymo metu. Pasikeitus sąlygoms, pareiškėjas gali atsisakyti sudaryti sutartį, nepatirdamas neigiamų pasekmių, arba tęsti sudarymo procedūrą ir įvykdyti įstatymo keliamus reikalavimus. Pareiškėjas, nesutikęs apmokėti (nesumokėjęs) už žemėtvarkos projektų rengimo darbus, negali toliau tęsti valstybinės žemės sklypų nuomos sutarties sudarymo. Jau po nustatyto termino ir priėmus ginčijamus įsakymus 2015 m. birželio 29 d. sumokėtus pinigus už atliktus žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus pareiškėjas turi teisę susigrąžinti teisės aktų nustatyta tvarka. Pretendentas visame žemės sklypų nuomos procese dalyvauja tik du kartus, kuomet reikia pasirašyti, o visą kitą geriausiai žino ieškovas sklypų projektavimo ir kadastrinių matavimų metu. Visi darbai buvo atliekami valstybės naudai ir valstybė turėjo būti įtraukta bendraatsakoviu. Atsakovas tais žemės sklypais nesinaudojo, jais nedisponavo.

9Teismas

konstatuoja:

10Ieškinys tenkintinas visiškai.

11Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 18 d. ieškovas ir atsakovas sudarė Žemės sklypų kadastrinių matavimų darbų atlikimo sutartį Nr. ( - ) (toliau - Sutartis), kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo atlikti žemės sklypų, esančių Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje, kadastro duomenų bylų parengimo paslaugas (el. b. 1 t., b. l. 40-41). Užsakomų paslaugų kiekis – 23 vnt. Sutartimi atsakovas įsipareigojo pasirašyti faktiškai atliktų darbų aktą ir sumokėti už atliktus darbus Sutarties 3 punkte numatytą kainą Sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka (Sutarties 1 punktas). 2017 m. gegužės 31 d. bylos šalys sudarė papildomą susitarimą (toliau - 2017 m. gegužės 31 d. Susitarimas) dėl Sutarties darbų atlikimo termino pratęsimo iki 2017 m. rugsėjo 1 d. (el. b. 1 t., b. l. 66), o 2017 m. rugpjūčio 30 d. papildomą susitarimą (toliau - 2017 m. rugpjūčio 30 d. Susitarimas) dėl Sutarties pakeitimo, kuriuo ieškovas įsipareigojo atlikti žemės sklypų, esančių Kupiškio, Trakų ir Šalčininkų rajonų savivaldybių teritorijose, kadastro duomenų bylų parengimo darbus (el. b. 1 t., b. l. 67). Taigi Sutartimi, 2017 m. gegužės 31 d. Susitarimu bei 2017 m. rugpjūčio 30 d. Susitarimu bylos šalys susitarė, kad ieškovas įsipareigoja atlikti žemės sklypų, esančių Kupiškio, Trakų ir Šalčininkų rajonų savivaldybių teritorijose, kadastro duomenų bylų parengimo paslaugas (Užsakomų paslaugų kiekis – 91 vnt.), o atsakovas įsipareigoja atsiskaityti Sutarties 3 punkte numatytą kainą Sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka. Pasirašant Sutartį ir papildomus susitarimus atsakovą atstovavo T. P., remdamasis 2016 m. rugsėjo 12 d išduoto įgaliojimo pagrindu (notarinio registro Nr. ( - )) (el. b. 1 t., b. l. 42). Ieškovas, atlikęs sutartyje numatytus darbus, atsakovui pateikė atliktų paslaugų perdavimo – priėmimo aktus ir PVM sąskaitas faktūras už juos (el. b. 1 t., b. l. 43-65). Atsakovo įgaliotas asmuo T. P. atliktų paslaugų perdavimo – priėmimo aktus pasirašė, patvirtindamas, kad paslaugos, vadovaujantis 2016 m. lapkričio 18 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. ( - ) reikalavimais, yra suteiktos tinkamai bei kad ieškovas įvykdė visus savo įsipareigojimus, numatytus sutartyje ir atsakovas ateityje neturės ieškovui jokių pretenzijų, reikalavimų, skundų ir pareiškimų, susijusių su šiuo aktu perduotomis paslaugomis. Atsakovo ieškovui bendra mokėtina suma pagal PVM sąskaitas faktūras buvo 22322,58 Eur. Atsakovas (UAB Žemvysta“) dalį šios sumos sumokėjo ir liko skolingas ieškovui - 14718,19 Eur sumą. Ieškovas siuntė atsakovui raginimus, tačiau atsakovas su ieškovu neatsiskaitė (el. b. 1 t., b. l. 70-71). 2017 m. spalio 30 d. atsakovo prašymu bylos šalys sudarė papildomą susitarimą, kuriuo susitarė 5641,97 Eur sumos apmokėjimą už ieškovo Kupiškio rajono savivaldybėje atliktus darbus, laikinai atidėti <...> bet ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 18 d. (imtinai) (Susitarimo 2 punktas), o 3 punkte šalys susitarė, kad atsakovas 14718,19 Eur skolą ieškovui sumokės pagal nustatytą grafiką iki 2017 m. gruodžio 18 d. (el. b. 1 t., b. l. 68-69). Suėjus bylos šalių sutartam terminui, atsakovas su ieškovu neatsiskaitė ir liko skolingas 14718,19 Eur sumą.

12Ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 14718,19 Eur skolą, delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas, atsakovas prašo ieškinį atmesti nurodydamas, kad pareigą atsiskaityti su ieškovu turi Lietuvos Respublika už Kupiškio rajone atliktus matavimus, o už Šalčininkų ir Trakų raj. - UAB „Žemvysta“.

13Valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymą reglamentuoja tiek Civiliniame kodekse išdėstytos bendrosios sutarčių taisyklės, tiek kituose įstatymuose (Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme, kt.) bei poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyti specialieji reikalavimai. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės išnuomojimą detalizuoja Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Taisyklės). Taisyklių 13 p. numato, kad kai žemės sklypus išnuomoja Nacionalinė žemės tarnyba, žemės sklypų nuomą organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, o kai juos išnuomoja centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (toliau kartu – žemės sklypų nuomos organizatoriai). Taisyklių 14 p. numatyta, kad žemės sklypų nuomos organizatorius organizuoja žemės sklypo išnuomojimą, turėdamas šiuos dokumentus ir informaciją: 14.1. žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą, kurio priede nurodytas tame projekte suformuoto nuomoti žemės sklypo numeris, plotas, jį pageidavusio išsinuomoti fizinio asmens vardas ir pavardė, asmens kodas, adresas; Lietuvos ar užsienio juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos pavadinimas, kodas ir buveinė; 14.2. informaciją apie žemės sklypo panaudojimą ne žemės ūkio paskirčiai, numatytą teritorijų planavimo dokumentuose, kai išnuomojamas žemės sklypas yra miesto teritorijoje arba prašoma pratęsti žemės nuomos terminą ar atnaujinti valstybinės žemės nuomos sutartį; 14.3. žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas) ir šį žemės sklypą apibūdinančius kadastro duomenis <…>. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties sudarymo procesą sudaro keli etapai:1. prašomas išnuomoti žemės sklypas suprojektuojamas žemės reformos žemėtvarkos projekte, kitame žemės valdos projekte ar teritorijų planavimo dokumente, 2. parengiama žemės sklypo kadastro duomenų byla, 3. žemės sklypas įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre; 4. apskaičiuojama nuomotino žemės sklypo vertė, 4. parengiamas valstybinės žemės nuomos sutarties projektas, 5. projektas suderinamas su žemės sklypo nuomininku ir 6. pasirašoma valstybinės žemės nuomos sutartis.

14Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.8 punkte nurodyta, kad parduodamų ir išnuomojamų žemės ūkio paskirties žemės sklypų žemės valdos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbai apmokami laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 241 „Dėl Asmenų lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“ nuostatų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 241 „Dėl Asmenų lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“ 2.1. punkte nurodyta, kad asmenys savo lėšomis sumoka už žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbus, t. y. už žemės sklypų suprojektavimą ir kadastrinių duomenų bylos parengimą. Asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių 2. punktas numato, kad asmuo, savo lėšomis sumokantis už šio nutarimo 2.1.2 ir 2.2.2 punktuose nurodytus darbus, 2.3 punkte nustatytu atveju sudaro sutartį su asmeniu, nurodytu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje. Asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse, per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo privalo raštu informuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinį padalinį apie sutarties sudarymą ir pateikti šios sutarties teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją (Taisyklių 3 punktas). Ginčai dėl sutarties vykdymo sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Taisyklių 7 punktas).

15Taigi išnagrinėjus bylą nustatyta, kad atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl įgyvendinimo darbų atlikimo – žemės ūkio paskirties žemės sklypų paženklinimo vietovėje, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 , nustatyta tvarka. Tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai. Ieškovui atlikus Sutartimi sutartus įgyvendinimo darbus, atsakovui kilo pareiga atsiskaityti su ieškovu Sutartyje numatytais terminais ir tvarka.

16Pažymėtina, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių, ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Esant šalių sutartiniams santykiams šalių sutartis turi būti taikoma, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o įstatymo nuostatos taikomos tiems klausimams, dėl kurių šalys nesusitarė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; kt.). Kaip matyti, šalys neginčija 2016 m. lapkričio 18 d. Žemės sklypų kadastrinių matavimų darbų atlikimo sutarties Nr. ( - ) teisėtumo, nenustatyta, kad sutarties nuostatos prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajai tvarkai, todėl darytina išvada, jog sutartis yra privaloma jos šalims.

17Pažymėtina, kad ieškovas sutartį įvykdė tinkamai ir tą patvirtino jo įgaliotas atstovas T. P., pasirašydamas atliktų paslaugų perdavimo – priėmimo aktus, PVM sąskaitas faktūras už juos bei patvirtindamas, kad paslaugos, vadovaujantis 2016 m. lapkričio 18 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. ( - )reikalavimais yra suteiktos tinkamai bei kad ieškovas įvykdė visus savo įsipareigojimus, numatytus sutartyje. Atsakovas neginčijo atliktų paslaugų kokybės, terminų ir pan. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas ir jo įgaliotas asmuo tarėsi su ieškovu, prašydami atidėti atsiskaitymo pagal sutartį terminus, išdėstyti mokėjimus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovas pagrįstai reikalauja, kad atsakovas sumokėtų susidariusią skolą.

18Nesudaro pagrindo priešingai išvadai nei atsakovo, nei trečiojo asmens ir jo atstovės teismo posėdžio metu išsakyti argumentai, į kuriuos toliau teismas atsakys detaliau.

19Pirmiausiai, tiek trečiasis asmuo, kuris veikė atsakovo vardu sudarydamas sutartį su ieškovu, tiek trečiojo asmens atstovė nurodė, kad buvo atsisakyta visų pasirinktų suprojektuotų žemės sklypų, kuriems jau buvo atlikti kadastriniai matavimai, kadangi pasirinkti žemės sklypai nebuvo tinkami žemės ūkio veiklai. Jie teigė, kad pretendentų išsinuomoti valstybinę žemę susirinkimuose žemės sklypus galima rinktis tik žemėlapyje, todėl reali žemės sklypų būklė yra nežinoma.

20Pažymėtina, kad iš tiesų pretendentų išsinuomoti valstybinę žemę susirinkimuose žemės sklypus asmenys pageidaujantys išsinuomoti valstybinę žemę renkasi tik iš pateikto žemėlapio, pasirinkimo metu neturėdami galimybės apžiūrėti siūlomų žemės sklypų. Po to žemės sklypai yra projektuojami, o su pretendentais yra sudaromos sutartys dėl apmokėjimo už žemės sklypų projektavimo darbus. Vis dėlto nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovo ir trečiojo asmens išsakyta pozicija, kadangi po pageidaujamų išsinuomoti žemės sklypų suformavimo Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniame padalinyje pretendentas iki sutarties dėl kadastrinių matavimų sudarymo turi visas galimybes apžiūrėti savo pasirinktus žemės sklypus. Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo nurodė, kad pasirinkę pageidaujamus nuomotis žemės sklypus, jie jų apžiūrėti nuvažiavę nebuvo, o aplinkybė, kad pasirinkti žemės sklypai galimai nėra tinkami žemės ūkio veiklai jiems paaiškėjo 2018 m. kovo mėn., kuomet ieškovas jau buvo įvykdęs sutartį. Atsakovas ir jo įgaliotinis, būdami atidūs, rūpestingi bei protingi asmenys, siekdami vykdyti žemės ūkio veiklą ir iš to gauti finansinę naudą, turėjo numatyti, kad laisva valstybinė žemė yra nedirbama ir galimai reikalaujanti papildomo įdirbio, tačiau šių aplinkybių detaliai nesiaiškino ir galimai nutarė veikti savo rizika ir sudaryti žemės sklypų kadastrinių matavimų darbų atlikimo sutartį, kurios vertė yra net 22322,58 Eur.

21Taip pat pažymėtina ir tai, kad nei Lietuvos Respublika už Kupiškio rajone atliktus kadastrinius matavimus, nei UAB „Žemvysta“ už Šalčininkų ir Trakų raj. atliktus kadastrinius matavimus neturi pareigos atsiskaityti su ieškovu pagal ieškovo ir atsakovo sudarytą Sutartį. Atsakovas ir UAB „Žemvysta“ 2016 m. rugsėjo 5 d. sudarė Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kuria šalys įsipareigojo veikti bendrai, nesukūrus naujo juridinio asmens, tačiau bendrai veiklai apjungiant resursus ir pajėgas, nuomos teisiniais pagrindais valdyti gautus ir/ar gautinus žemės ūkio paskirties žemės plotus, dalyvauti bendrai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos organizuojamose Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbuose, tikslu išsinuomoti ir/ar nupirkti žemės ūkio veiklai valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, siekiant užsiimti žemės ūkio veikla (el. b. t. 1, b. l. 16-21). Atkreiptinas dėmesys, kad nors Jungtinės veikos sutartyje šalys ir buvo tarpusavyje susitarusios, kad UAB „Žemvysta“ apmokės už žemės sklypų kadastrinius matavimus atliekamus ieškovo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Jungtinės veiklos sutartis sudaryta anksčiau nei atsakovo ir ieškovo Sutartis dėl kadastrinių darbų (2016 m. lapkričio 18 d.), UAB „Žemvysta“ niekada nebuvo įtraukta kaip ieškovo ir atsakovo Sutarties šalis. Atitinkamai UAB „Žemvysta“ neturi ir pareigos atsiskaityti su ieškovu pagal 2016 m. lapkričio 18 d. Žemės sklypų kadastrinių matavimų darbų atlikimo sutartį Nr. ( - ) už visus sklypus, nors ir yra atsiskaičiusi už ją dominančius žemės sklypus Šalčininkų rajone. Tas pats pasakytina ir apie Lietuvos Respubliką. Lietuvos Respublika neturi pareigos atsiskaityti su ieškovu už jo atliktus žemės sklypų kadastrinius matavimus, kadangi sutartį su ieškovu sudarė atsakovas. Vien tai, kad atsakovas persigalvojo ir atsisakė pasirinktų valstybinės žemės sklypų, nekeičia to fakto, kad vykdant valstybinės žemės sklypų išnuomojimo procedūrą atsakovo užsakymu, buvo atlikti žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbai, t. y. kadastriniai matavimai. Kaip jau buvo minėta, už valstybinės žemės sklypų suprojektavimą ir kadastrinių duomenų bylos parengimą sumoka asmenys savo lėšomis laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 241 „Dėl Asmenų lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“ nuostatų. Pažymėtina, kad atsakovas turėjo teisę atsisakyti pasirinktų žemės sklypų, tačiau tai kad minėti sklypai liko valstybės dispozicijoje neperkelia atsakovo pareigos valstybei atsiskaityti su ieškovu už atliktus kadastrinius matavimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas klaidingai teigia, jog asmuo išbrauktas iš pretendentų sąrašų valstybinei nuomai gauti įgyja teisę atgauti patirtas išlaidas projektavimo darbams ir kadastriniams matavimams apmokėti. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo darbų apmokėjimo taisyklių 10 punktu, asmeniui savo lėšomis sumokėjus už atliktus žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo darbus – suprojektavimą žemės reformos žemėtvarkos projektuose, ir atsisakius nuomoti teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotą žemės sklypą, Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo šių taisyklių 9 punkte nurodytos sąskaitos apmokėjimo arba sprendimo atkurti nuosavybės teises į šį žemės sklypą ar panaudoti jį kitoms reikmėms priėmimo grąžina asmeniui šią sumą į jo nurodytą sąskaitą. Tačiau analogiškos taisyklės už asmens lėšomis atliktus žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbus, t. y. kadastrinius matavimus, Asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklėse, nėra numatytos ir asmenims, atsisakius nuomotis valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus, sumokėtos sumos už kadastrinius matavimus nėra grąžinamos.

22Taip pat trečiasis asmuo T. P. ir jo atstovė rėmėsi tuo, kad ieškovas neinformavo jų apie tai, kad žemės sklypai nėra tinkami žemės ūkio veiklai. Su šiuo argumentu teismas taip pat nesutinka. Pirmiausiai pažymėtina, kad ieškovo ir atsakovo sudarytoje Sutartyje niekur nėra kalbama apie tai, kad žemės sklypai, kuriems buvo atliekami kadastrinių matavimų darbai, yra ar turi būti tinkami žemės ūkio veiklai vykdyti. Sutarties 12 punkte yra išvardinti ieškovo įsipareigojimai, tačiau ieškovo įsipareigojimų sąraše nėra numatyta pareiga informuoti atsakovą ar jo įgaliotinį apie tai, kad žemės sklypai nėra tinkami žemės ūkio veiklai vykdyti. Pažymėtina, kad Sutarties 7 punktas, kuriuo neteisingai remiasi trečiojo asmens atstovė, yra skirtas ieškovo interesams apsaugoti nustačius, kad kadastrinių matavimų darbus tęsti yra netikslinga arba tolimesnis darbų vykdymas neįmanomas, tačiau niekaip nėra susijęs su atsakovu. Taip pat sutiktina ir su ieškovo išsakyta pozicija, kad jie neturi pareigos domėtis, kam bus naudojamas žemės sklypas, kuriam atliekami kadastriniai matavimai.

23Trečiasis asmuo T. P. ir jo atstovė nurodė, kad sužinoję, jog pasirinkti žemės sklypai yra netinkami žemės ūkio veiklai vykdyti, kreipėsi į ieškovą, prašydami stabdyti kadastrinių matavimų darbus, tačiau nepaisant to ieškovas darbus tęsė toliau. Pažymėtina, kad į bylą nebuvo pateikti jokie įrodymai pagrindžiantys šias nurodytas aplinkybes. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo T. P. nepateikė jokių raštų, pranešimų, elektroninio pašto laiškų kopijų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad jie kreipėsi į ieškovą, prašydami sustabdyti pradėtus kadastrinių matavimų darbus ar nutraukti Sutartį. Atsižvelgiant į tai, tokia atsakovo pozicija vertintina tik kaip deklaratyvūs teiginiai.

24Galiausiai pažymėtina ir tai, kad trečiojo asmens atstovės teismo posėdžio metu nurodyta teismų praktika nėra susijusi su nagrinėjama byla, kadangi jos nurodytose bylose buvo sprendžiami kiti klausimai, t. y. faktinės aplinkybės nėra tapačios. Pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. Nr. A-295-261/2017 buvo nagrinėjamas pareiškėjo A. O. skundas atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, kuriais A. O. buvo išbrauktas iš Pakulmušių ir Micaičių kadastro vietovių pretendentų sąrašų. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-2-213/2018 ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-886-392/2018 buvo nagrinėjamos bylos pagal ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinius atsakovui A. O. dėl skolos priteisimo, kuriuo buvo prašoma priteisti skolą pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartis.

25Atsakovas nurodė, kad raginimų apmokėti skolą nėra gavęs, o jo atstovo pasirašyti papildomi susitarimai, su kuriais atsakovas nebuvo susipažinęs jų, neatitinka jo valios. Pažymėtina, kad atsakovo trečiajam asmeniui T. P. 2016 m. rugsėjo 12 d išduotame įgaliojime (notarinio registro Nr. ( - )) nurodyta, kad įgaliotinis turi teisę gauti nuosavybės ir visus kitus dokumentus, rašyti prašymus, pareiškimus visose įmonės, įstaigose, organizacijose ir kt., bei už jį pasirašyti. Todėl minėti atsakovo teiginiai yra nepagrįsti.

26Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdžio metu trečiasis asmuo T. P. nurodė, kad jie prašė ieškovo pratęsti terminus sumokėti už kadastrinius matavimus, kadangi reikėjo spręsti susidariusią finansinę situaciją. Pažymėtina, kad pagal teismų informacinės sistemos LTIEKO duomenis atsakovas A. O. 2018 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmus su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Tai tik įrodo, kad galimai atsakovo finansinė padėtis yra sunki ir atsakovas neatsiskaitė su ieškovu ne dėl netinkamo sutarties vykdymo ar dėl to, kad jie atsisakė žemės sklypų, bei kitų priežasčių, o galimai dėl sunkios finansinės padėties.

27CK 6.38 straipsnio 1 dalyje ir 6.200 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atsakovas pažeidė prievolių ir sutarčių vykdymo principus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai ir nustatytu laiku, todėl ieškovo reikalavimas priteisti nesumokėtą skolą yra pagrįstas ir tenkintinas.

28CK 6.258 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Sutarties 13. punkte šalys susitarė, kad užsakovas (atsakovas) laiku nesumokėjęs Sutartyje nustatytų mokėjimų, įsipareigoja, Vykdytojui raštu pareikalavus, sumokėti Vykdytojui 0,02 procento dydžio delspinigius nuo sumos, kurią sumokėti jis uždelsė už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas paskaičiavo 0,02 procentų dydžio delspinigius, kurie sudaro 353,10 eurų. Tokia delspinigių suma nėra neprotingai didelė, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, todėl ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 353,10 eurų delspinigių.

29CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

30CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, sumokėjo 331,00 Eur žyminio mokesčio, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

31Vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 441 straipsniais, teismas

Nutarė

32Ieškinį tenkinti visiškai.

33Priteisti ieškovui VšĮ „Valstybinės žemės fondas“, juridinio asmens kodas 120093212, iš atsakovo A. O., asmens kodas ( - ) 14718,19 eurų skolos, 353,23 eurų delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. balandžio 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 331,00 Eur žyminio mokesčio.

34Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 14718,19 Eur... 5. Atsakovas A. O. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei... 6. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės... 7. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB... 8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. P. ir jo... 9. Teismas... 10. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 18 d. ieškovas... 12. Ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 14718,19 Eur skolą,... 13. Valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymą reglamentuoja tiek... 14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236... 15. Taigi išnagrinėjus bylą nustatyta, kad atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl... 16. Pažymėtina, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus... 17. Pažymėtina, kad ieškovas sutartį įvykdė tinkamai ir tą patvirtino jo... 18. Nesudaro pagrindo priešingai išvadai nei atsakovo, nei trečiojo asmens ir jo... 19. Pirmiausiai, tiek trečiasis asmuo, kuris veikė atsakovo vardu sudarydamas... 20. Pažymėtina, kad iš tiesų pretendentų išsinuomoti valstybinę žemę... 21. Taip pat pažymėtina ir tai, kad nei Lietuvos Respublika už Kupiškio rajone... 22. Taip pat trečiasis asmuo T. P. ir jo atstovė rėmėsi tuo, kad ieškovas... 23. Trečiasis asmuo T. P. ir jo atstovė nurodė, kad sužinoję, jog pasirinkti... 24. Galiausiai pažymėtina ir tai, kad trečiojo asmens atstovės teismo... 25. Atsakovas nurodė, kad raginimų apmokėti skolą nėra gavęs, o jo atstovo... 26. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdžio metu trečiasis... 27. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje ir 6.200 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad... 28. CK 6.258 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti,... 29. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo... 30. CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 31. Vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos civilinio... 32. Ieškinį tenkinti visiškai.... 33. Priteisti ieškovui VšĮ „Valstybinės žemės fondas“, juridinio asmens... 34. Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo...