Byla e2A-120-459/2017
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Albinos Pupeikienės,

2rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pagrindinis ėjimas“, atstovaujamos bankroto administratorės S. G., apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pagrindinis ėjimas“, atstovaujamos bankroto administratorės S. G., ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ciklonas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė :
  1. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento mokėjimus, kuriais UAB „Pagrindinis ėjimas“ sumokėjo už UAB „Danės baldai“ šios kreditorei UAB „Ciklonas“ įsiskolinimus: a) 2013-06-28 iš sąskaitos Nr. ( - ) į sąskaitą Nr. ( - ) įvykdytą mokėjimo nurodymą Nr. 160858731 – 743,00 Lt; b) 2013-07-02 iš sąskaitos Nr. ( - ) į sąskaitą Nr. ( - ) įvykdytą mokėjimo nurodymą Nr. 16095 – 475,78 Lt; c) 2013-10-07 iš sąskaitos Nr. ( - ) į sąskaitą Nr. ( - ) įvykdytą mokėjimo nurodymą Nr. 21234 – 1000,00 Lt; d) 2013-10-16 iš sąskaitos Nr. ( - ) į sąskaitą Nr. ( - ) įvykdytą mokėjimo nurodymą Nr. 21259 – 535,31 Lt; pripažinus sandorius negaliojančiais, taikyti restituciją: priteisti ieškovei iš atsakovės 797,64 Eur (2754,09 Lt) bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme pradžios iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Ieškovė nurodė, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-03-26 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo ginčo turtą <...>, uždrausdamas UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir UAB „Danės baldai“ šį turtą naudoti komercinei ūkinei veiklai, subnuomoti, suteikti panaudai ar kitaip suvaržyti, siekiant užtikrinti AB „SEB lizingas“ reikalavimus ir iš šio reikalavimo kylančias mokestines prievoles. Po turto arešto akto įregistravimo Turto areštų registre, kurio duomenys yra vieši, ieškovė pagal UAB „Danės baldai“ prašymus įvykdė prievolę už UAB „Danės baldai“ ir pervedė į atsakovės sąskaitą nurodytas pinigų sumas. Ginčijamų sandorių metu ieškovė turėjo neįvykdytų įsipareigojimų AB „SEB lizingas“ – 44 776,38 Lt skolos ir 160 850,24 Lt delspinigių; taip pat turėjo neįvykdytų įsipareigojimų valstybės biudžetui. Klaipėdos apygardos teismas 2015-03-31 nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą. Atlikti mokėjimo pavedimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl turi būti pripažinti niekiniais ir negaliojančiais. Atsakovė, gavusi mokėjimus už UAB „Danės baldai“, turėjo pasidomėti, ar ieškovė neturi kitų kreditorių, o toks atsakovės nerūpestingas elgesys rodo jos nesąžiningumą.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė :
  1. Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-09-14 sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nurodė, jog vien tas faktas, jog atsakovė nepatikrino viešųjų duomenų, ar ieškovė gali disponuoti savo turtu bei turtinėmis teisėmis, nėra pakankamas atsakovės nesąžiningumui konstatuoti. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos AB „SEB lizingas“ ieškinio dėl iškeldinimo iš patalpų reikalavimo įvykdymui užtikrinti. Ieškovės lėšos, esančios bankuose ar kitose kredito įstaigose, nebuvo areštuotos. Teismas konstatavo, kad ginčijamų mokėjimų atlikimo metu ieškovei nebuvo uždrausta disponuoti savo piniginėmis lėšomis atsiskaitant su kreditoriais, taigi atlikti mokėjimai nepažeidė imperatyviųjų įstatymo normų ir neprieštaravo viešajai tvarkai.
  3. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų: finansinės atskaitomybės dokumentų už 2012 metus ir 2013 metus, AB „Swedbank“ banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad ieškovė buvo faktiškai moki, gavo pelno, banko sąskaitoje turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti tiek su AB SEB banku, tiek su VMI, be to, bankroto byla ieškovei iškelta tik 2015-03-31, todėl vykdydama atsiskaitymus su atsakove bei kitais kreditoriais ieškovė neprivalėjo laikytis Lietuvos Respublikos CK 6.930(1) str. nustatyto atsiskaitymų eiliškumo. Iš byloje esančių AB „Swedbank“ banko sąskaitų išrašų matyti, jog ieškovė UAB „Danės baldai“ prašymų pagrindu apmokėjo sąskaitas ir kitiems kreditoriams, todėl darytina išvada, jog šalims tai buvo įprasta verslo praktika. Faktas, jog UAB „Danės baldai“ jau 2012 metais buvo nemoki, nepagrindžia ieškinio reikalavimų, nes ieškovės atstovė ginčija ne UAB „Danės baldai“ sudarytus sandorius. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovės atlikti mokėjimo pavedimai nepažeidė imperatyviųjų įstatymo normų, numatytų Lietuvos Respublikos CK 6.930(1) str., todėl nėra pagrindo juos pripažinti niekiniais.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai :
  1. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo

    52016-09-14 sprendimą ir ieškinį tenkinti.

  2. Ieškovė nurodo, jog atsakovė laikytina nesąžininga, nes ji žinojo, kad ieškovė turi kreditorių: Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-03-26 nutartis buvo įregistruota Turto arešto aktų registre. Teismas neteisingai aiškino šios nutarties reikšmę kilusio ginčo kontekste. Turto arešto aktų registro duomenys negalėjo būti aiškinami plečiamai – tik sprendžiant dėl atsakovės nesąžiningumo. Turto arešto aktų registro duomenys buvo pakankami spręsti, kad ieškovė turi savo kreditorių, todėl jai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
  3. Civilinio kodekso 6.930(1) straipsnyje numatytas atsiskaitymo eiliškumas nėra siejamas su asmens nemokumu, o siejamas su lėšų nepakankamumu. 2013-10-07 ir 2013-10-16 ginčo sandoriais buvo pažeistas atsiskaitymų eiliškumas: atsakovė, neturėdama galiojančios reikalavimo teisės UAB „Danės baldai“, gavo savo reikalavimo patenkinimą iš ieškovės, o ieškovės kreditoriai, turintys galiojančias reikalavimo teises, negavo jų patenkinimo.
  4. Įsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-07 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-960-460/2015, konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir minimaliai argumentuodamas, tačiau teisingai nusprendė, jog 2012 m. UAB „Pagrindinis ėjimas“ veikla buvo nuostolinga. Iš 2012 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, jog metų pabaigoje atsakovė turėjo tik 53 277,00 Lt piniginių lėšų (kurių nebūtų užtekę vienam mėnesiniam mokėjimui pagal visas sutartis atlikti).
  5. Dėl sandorių, kurie buvo sudaryti iki įsigaliojant CK 6.930(1) straipsniui, ieškinys buvo grindžiamas tuo, jog ieškovė mokėjo savo dukterinės įmonės UAB „Danės baldai“ skolas. UAB „Danės baldai“ jau 2012 metais buvo nemoki. Taigi ieškovė negalėjo nežinoti, jog sumokėjusi UAB „Danės baldai“ skolas pinigų nebeatgaus, be to, negalėjo nežinoti, kad nutraukus lizingo sutartį kyla mokestinė prievolė sumokėti pridėtinės vertės mokestį – 277 201,95 Eur. Nepriklausomai nuo to, kad ieškovė ginčijo lizingo sutarčių nutraukimą, sutartys jau buvo nutrauktos ir tarp šalių jau buvo susiklostę restitucijos teisiniai santykiai.
  6. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti. Nurodo, jog šios bylos kontekste akivaizdu, kad ginčijami mokėjimai niekaip nesusiję su ieškovės nemokumu ir neapsunkino galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė buvo moki, jos pradelsti mokėjimai neviršijo pusės į balansą įrašyto turto vertės, todėl ieškovė turėjo teisę sudaryti sandorius. Bankroto administratorė neįrodė, kad ginčo mokėjimai buvo padaryti pažeidžiant teisės normas, ieškovės piniginės lėšos nebuvo areštuotos, ji buvo moki.
  7. Atsakovė pažymi, kad Civilinio kodekso 6.930(1) straipsnis įsigaliojo tik 2013-10-01, tad jis net formaliai negalėtų būti taikomas pirmiesiems dviem ginčo mokėjimams. Likę du mokėjimai atlikti jau po nuodyto straipsnio įsigaliojimo, tačiau niekaip nepažeidžia kitų kreditorių interesų. Ieškovė turėjo teisę pasirinkti, kam ir kokius mokėjimus atlikti.

6Teismas

konstatuoja:

7IV.

8Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

9Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas vertins, ar toks pagrindas nagrinėjamu atveju egzistuoja (LR CPK 329 str., 338 str.).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento mokėjimus, kuriais UAB „Pagrindinis ėjimas“ sumokėjo už UAB „Danės baldai“ šios kreditorei UAB „Ciklonas“ įsiskolinimus: a) 2013-06-28 įvykdytą mokėjimo nurodymą Nr. 160858731 – 743,00 Lt; b) 2013-07-02 įvykdytą mokėjimo nurodymą Nr. 16095 – 475,78 Lt; c) 2013-10-07 įvykdytą mokėjimo nurodymą Nr. 21234 – 1000,00 Lt; d) 2013-10-16 įvykdytą mokėjimo nurodymą Nr. 21259 – 535,31 Lt.
  4. 2013-10-01 įsigaliojo CK 6.930(1) straipsnis, nustatantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, todėl vertinant ginčijamus pavedimus, jie skirstytini į atliktus iki minėtos normos įsigaliojimo ir atliktus jau galiojant nurodytam straipsniui.
  5. Apeliantė teigia, jog 2013-06-28 ir 2013-07-02 pavedimai turi būti pripažinti negaliojančiais kaip prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymo normos, viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes atsakovė žinojo apie apeliantei Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-03-26 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, jog tas faktas, kad atsakovė nepatikrino viešųjų duomenų, ar ieškovė gali disponuoti savo turtu ir turtinėmis teisėmis, nėra pakankamas atsakovės nesąžiningumui konstatuoti. Kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Tai pat reikšminga ir tai, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos tik gamybiniam pastatui ir mechaniniam cechui, esantiems Klaipėdos g. 127, Kretingoje, uždraudžiant UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir UAB „Danės baldai“ šį turtą naudoti komercinei ūkinei veiklai, subnuomoti, suteikti panaudai ar kitaip suvaržyti, be to, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos siekiant užtikrinti neturtinio pobūdžio reikalavimą, t. y. civilinėje byloje Nr. 2-501-474/2013 buvo išnagrinėtas ieškovės UAB „SEB lizingas“ ieškinys atsakovėms UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir UAB „Danės baldai“ dėl iškeldinimo iš ieškovei priklausančių patalpų. Šios aplinkybės suponuoja prielaidą, jog tas faktas, kad buvo taikytas ieškovės konkretaus turto areštas, užtikrinant jai pareikštą neturtinį reikalavimą, nereiškia, jog atsakovė turėjo žinoti, kad apeliantė susiduria su finansiniais sunkumais. Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-03-26 nutartimi apeliantei nebuvo apribota galimybė disponuoti pinginėmis lėšomis, todėl, net jei ir būtų žinojusi apie turto areštą, atsakovė nebūtų disponavusi pakankamais duomenimis, kurie rodytų, jog apeliantė susiduria su finansiniais sunkumais ir kad 2013-06-28 bei 2013-07-02 atlikti pavedimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajai tvarkai ir gerai moralei. Dėl išdėstytų priežasčių taip pat nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovę buvus nesąžiningą.
  6. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog bankroto administratoriui negali būti sudaromos prielaidos ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius.
  7. Ginčijami mokėjimo pavedimai buvo atlikti UAB „Danės baldai“ prašymų pagrindu. Iš byloje esančių AB „Swedbank“ banko sąskaitų išrašų matyti, jog ieškovė atliko mokėjimus ir kitiems kreditoriams, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog toks mokėjimų atlikimo būdas buvo įprasta šalims verslo praktika. Apeliantė, ginčydama atsakovei atliktus pavedimus, siekia bent iš dalies patenkinti kreditorių AB „SEB lizingas“ bei Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditinius reikalavimus. Visgi teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentu, jog nei AB „SEB lizingas“, nei VMI nesiėmė jokių priemonių dėl įsiskolinimo priteisimo ar laikinųjų apsaugos priemonių apeliantės piniginėms lėšoms taikymo, bankroto bylos apeliantei iškėlimo. Kadangi 2013-06-28 ir 2013-07-02 atlikti pavedimai jų atlikimo metu nebuvo draudžiami bei atitiko įprastą verslo praktiką, nėra jokio pagrindo šiuos pavedimus pripažinti negaliojančiais, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šią ieškovės reikalavimų dalį.

11Dėl 2013-10-07 ir 2013-10-16 atliktų pavedimų

  1. 2013-10-01 įsigaliojo CK 6.930(1) straipsnis, nustatantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokia eile skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atlikti atsiskaitymus. Nustačius, kad skolininkas nesilaikė CK 6.930(1) straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo, mokėjimo pavedimai gali būti pripažinti negaliojančiais kaip prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymo nuostatoms.
  2. Sprendžiant dėl to, ar ieškovė neturėjo pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, aktualios Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-960-460/2015 nustatytos aplinkybės. Teismas 2015-09-07 nutartyje pažymėjo, jog 2012 m. atsakovės veikla buvo nuostolinga. Iš 2012 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad metų pabaigoje atsakovė turėjo tik 53 277 Lt piniginių lėšų (kurių nebūtų užtekę net vienam mėnesiniam mokėjimui pagal visas sutartis atlikti). Akivaizdu, kad atsakovė tuo metu turėjo rimtų finansinių sunkumų ir jie buvo ne laikino pobūdžio. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-260-157/2015, apeliacine tvarka peržiūrėdamas Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-06 nutartį dėl atsisakymo UAB „Pagrindinis ėjimas“ kelti restruktūrizavimo bylą, pažymėjo: „Vadovaujantis atsakovo 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, bendrovė turėjo 4 625 956 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2 756 585 Lt (1 t., 29-30 b. l.). Taigi, apeliantas nepagrįstai teigia, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės į 2013 m. gruodžio 31 d. įmonės balansą įrašyto turto vertės. <...>, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „Pagrindinis įėjimas“ yra nemoki (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).“ Taigi teismai konstatavo, jog jau pagal 2013 metų balanso duomenis, taigi ir ginčijamų pavedimų atlikimo metu atsakovė buvo nemoki. Nustačiusi, jog apeliantė 2013-10-07 bei 2013-10-16 pavedimų atlikimo metu neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantė privalėjo laikytis CK 6.930(1) straipsnio 1 dalyje nustatyto eiliškumo, o jo nesilaikiusi pažeidė 6.930(1) straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvų reikalavimą dėl atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, todėl 2013-10-07 bei 2013-10-16 atlikti mokėjimai pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) bei taikytina restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis), t. y. atsakovė UAB „Ciklonas“ įpareigotina grąžinti apeliantei visa, ką yra gavusi pagal sandorius: grąžinti 2013-10-07 jai pervestą 289,62 Eur (1000 Lt) sumą bei 2013-10-16 jai pervestą 155,04 Eur (535,31 Lt) sumą, iš viso 444,66 Eur.
  3. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalis nustato, jog kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, apeliantei iš atsakovės priteistinos 6 procentų metinės palūkanos už priteistą 444,66 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-04-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  4. Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 2013-10-07 bei 2013-10-16 atliktų mokėjimo pavedimų pripažinimo negaliojančiais, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl sprendimo dalis dėl

    122013-10-07 bei 2013-10-16 atliktų mokėjimo pavedimų pripažinimo negaliojančiais keistina: ieškinio reikalavimų dalis dėl 2013-10-03 bei 2013-10-14 atliktų mokėjimo pavedimų pripažinimo negaliojančiais tenkintina, nurodyti mokėjimo pavedimai pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento kaip prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) bei taikytina restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis), t. y. iš atsakovės UAB „Ciklonas“ apeliantei priteistina 444,66 Eur suma (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
  2. Nei apeliantė, nei atsakovė nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese, todėl teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo apeliantei bei atsakovei klausimas nespręstinas.
  3. Ieškovė tiek už ieškinį, tiek už apeliacinį skundą būtų turėjusi mokėti po 17,95 Eur žyminio mokesčio, tačiau, kadangi pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ši suma proporcingai patenkintai ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimų daliai (56 proc.) iš atsakovės priteistina valstybei (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 96 str.). Taigi iš atsakovės valstybei priteistina 10,10 Eur už ieškinį ir 10,10 Eur už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio.
  4. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 80,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Iš viso ieškiniu buvo pareikšta reikalavimų už 797,64 Eur, patenkinta reikalavimų už 444,66 Eur, t. y. patenkinta 56 proc. ieškinio reikalavimų. Atsakovei iš apeliantės priteistina 44 proc. jos pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų – 35,20 Eur.
  5. Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl bylinėjimosi išlaidų iš bankrutuojančios įmonės priteisimo, ne kartą yra pažymėjęs, jog nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, visų pirma reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. V. v. BAB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-381/2013). Tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 2, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nordopt“ v. UAB „Optima trade“, bylos Nr. 3K-3-547/2013). Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų iš bankrutuojančios įmonės priteisimo, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės administravimo išlaidų.

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

15Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-09-14 sprendimą pakeisti.

16Ieškinį tenkinti iš dalies.

17Pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2013-10-07 iš sąskaitos Nr. ( - ) į sąskaitą Nr. ( - ) įvykdytą mokėjimo nurodymą Nr. 21234 – 289,62 Eur (1000,00 Lt) ir 2013-10-16 iš sąskaitos Nr. ( - ) į sąskaitą Nr. ( - ) įvykdytą mokėjimo nurodymą Nr. 21259 – 155,04 Eur (535,31 Lt).

18Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ciklonas“, juridinio asmens kodas ( - ), bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pagrindinis ėjimas“, juridinio asmens kodas 142011246, naudai 444,66 Eur bei 6 procentų metines palūkanas už priteistą 444,66 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-04-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

19Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Ciklonas“ iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pagrindinis ėjimas“ administravimo išlaidų 35,20 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

20Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ciklonas“ 10,10 Eur už ieškinį ir 10,10 Eur už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai