Byla A-662-2050-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei, dalyvaujant pareiškėjui A. A. J., pareiškėjo atstovui advokatui Š. N., atsakovo atstovėms D. K. ir J. D., trečiojo suinteresuoto asmens atstovui E. Š., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. J. ir atsakovo Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. J. skundą atsakovams Lietuvos viešosios policijos rinktinei „Vytis“, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į pareigas, kompensacijos už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimo, neturtinės žalos priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas A. A. J. skundu ir patikslintais skundais (b. l. 1-12, I t.; 178-180, II t.; 124-134, VI t.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ (toliau – ir Rinktinė) vado 2009 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 142-V-96 „Dėl Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ steigiamų nuo 2010 m. sausio 1 d. statutinių, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymų patvirtinimo bei pareigybių aprašymuose lygių ir kategorijų (koeficientų) nustatymo“ patvirtintų Vilniaus apsaugos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo (toliau ir Vilniaus apsaugos skyriaus viršininko pareigybės aprašymas) 6.1 ir 6.4 punktus ir Veiklos organizavimo skyriaus viršininko pareigybės aprašymo (toliau – ir Veiklos organizavimo skyriaus viršininko pareigybės aprašymas) 6.1 punktą nepagrįstais ir neteisėtais bei juos panaikinti; panaikinti Rinktinės vado 2010 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. 142-TE-39 „Dėl komisaro A. A. J. atleidimo iš tarnybos“; grąžinti pareiškėją A. A. J. į ankstesnes Viešosios policijos apsaugos tarnybos viršininko pavaduotojo pareigas arba į kitas lygiavertes pareigas; priteisti pareiškėjui kompensaciją už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo jo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti pareiškėjui 100 000 litų neturtinę žalą; priteisti pareiškėjui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

5Sutiko, kad nei Valstybės tarnybos įstatyme, nei Vidaus tarnybos statute (toliau – ir Statutas) nėra aiškiai nurodyta kas konkrečiai ir kokiu mastu atleidžiamam pareigūnui turėtų siūlyti laisvas pareigas. Tačiau, pareiškėjo nuomone, Statuto nuostatų sisteminis aiškinimas bei vidaus tarnybos sąvoka leidžia daryti išvadą, jog jam turėjo būti siūlomos pareigos visoje vidaus tarnybos sistemoje. Nurodė, jog vykdydama savo pareigą siūlyti pareiškėjui laisvas pareigas, Rinktinė (kaip ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas)) privalėjo ieškoti galimybių perkelti pareiškėją į kitas pareigas ne tik Rinktinėje, bet ir kitose vidaus reikalų sistemos įstaigose. Teigė, kad tai lemia Statute nustatytas tarnybinio kaitumo reglamentavimas. Darė išvadą, kad pareigūno darbdavys, žinodamas apie pareigūno norą būti perkeltam į kitą įstaigą, privalo ieškoti galimybės pareigūną perkelti ir derinti perkėlimo klausimą su kitos įstaigos vadovu. Pažymėjo, kad pagal Statuto 56 straipsnio 5 dalį ieškoti laisvų lygiaverčių ar žemesnių pareigų turėjo ne pareiškėjas, o Rinktinė bei Departamentas visoje vidaus tarnybos sistemoje. Atkreipė dėmesį į tai, kad Viešosios policijos apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) viršininko įsakymo Nr. 142-V-51/120-V-96 „Dėl Viešosios policijos apsaugos tarnybos reorganizavimo prijungimo būdu prie Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ sąlygų paskelbimo“ (toliau – ir Reorganizavimo sąlygos) 19 punkte nėra atribota, kad Rinktinė siūlo laisvas pareigas tik Rinktinėje, o Departamentas – tik kitose policijos įstaigose. Pareiškėjo nuomone, minėto punkto nuostata reiškia, kad šios įstaigos privalėjo bendradarbiauti, siūlydamos pareiškėjui laisvas pareigas.

6Dėl Rinktinės pareigos siūlyti pareiškėjui lygiavertes ar žemesnes pareigas netinkamo vykdymo pažymėjo, kad Rinktinė nenurodė, dėl kokių priežasčių pareiškėjo turimas teisės magistro kvalifikacinis laipsnis, įgytas Mykolo Romerio universitete, neatitinka pareigybės aprašymo 6.1 punkte numatyto reikalavimo. Atkreipė dėmesį, kad Rinktinė nesiūlė pareiškėjui Penktosios kuopos vado (A lygio 11 kategorijos) pareigybės, nes ji buvo siūloma darbuotojui, kuris, Rinktinės nuomone, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 135 straipsnį turėjo pirmenybę likti darbe, kai mažinamas darbuotojų skaičius (vienas augina vaiką iki 16 metų, jo nepertraukiamas darbo stažas Tarnyboje buvo 14 metų 2 mėnesiai, jis atitiko pareigybės aprašymo reikalavimus, šios pareigos buvo lygiavertės jo eitoms pareigoms). Pareiškėjo teigimu, Rinktinė nepagrįstai nurodė, jog minėtas darbuotojas turėjo pirmenybės teisę, o pareiškėjas jos neturėjo, nes tarnybos stažas pirmenybės teisei nustatyti statutiniams valstybės tarnautojams skaičiuotinas atsižvelgiant ne į tarnybą konkrečioje įstaigoje, bet į tarnybą konkrečioje sistemoje, kuriai taikomas atitinkamas statutas. Paaiškino, kad vidaus tarnybos stažas jo atleidimo dieną buvo 20 metų 3 mėnesiai 4 dienos, todėl jis taip pat turėjo pirmenybės teisę likti tarnyboje pagal DK 135 straipsnį. Nurodė, kad pagal DK 135 straipsnio 2 dalį, 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktus (įskaitant 10 metų viršijantį darbo stažą, numatytą 2 punkte) nustatyta pirmenybė likti darbe taikoma tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją. Todėl tai, jog asmuo, kuriam buvo pasiūlytos Penktosios kuopos vado (A lygio 11 kategorijos) pareigos augina vaiką iki 16 metų, jo nepertraukiamas darbo stažas Tarnyboje buvo 14 metų 2 mėnesiai, pareiškėjo nuomone, neužtikrina šiam asmeniui pirmenybės teisės likti tarnyboje palyginus su pareiškėju, jeigu jo kvalifikacija yra žemesnė nei pareiškėjo.

7Nesutiko su Rinktinės nuomone, kad jis negalėjo būti paskirtas į Vado pavaduotojo pareigybę (A lygis, 16 kategorija), nes neatitiko pareigybei keliamų reikalavimų – neturėjo vadovaujamo darbo patirties apsauginės įsilaužimo, užpuolimo, gaisro signalizacijos technologijų srityje vidaus reikalų sistemoje. Pažymėjo, kad Rinktinė nenurodė, kodėl pareiškėjas, dirbęs apsaugos policijoje beveik 7 metus, dirbęs viršininko pavaduotoju, turėdamas inžinieriaus elektriko bei radiotechniko kvalifikaciją, dirbęs Ryšių dirbtuvėse, kurios vėliau tapo sudėtine Rinktinės Logistikos skyriaus dalimi, vyr. meistru, visą laiką sprendęs įvairius apsauginės įsilaužimo, užpuolimo, gaisro signalizacijos technologijų srityje vidaus reikalų sistemoje klausimus, minėtojo reikalavimo neatitiko. Nurodė, kad 2006-2009 metais buvo darbo grupės, kuri buvo sukurta prižiūrėti vieningos viešosios policijos apsaugos skyrių veiklos kontrolės ir valdymo sistemos (kurioje buvo numatytas informacinės sistemos kūrimas, ryšio kanalų bei informacijos apsaugos diegimas, serverio, jo programinės įrangos įsigijimas, kompiuterinės technikos atnaujinimas ir pan.) įdiegimą ir įgyvendinimą, vadovu.

8Pažymėjo, kad jo įspėjimo apie atleidimą iš tarnybos ir atleidimo laikotarpiu, jam buvo siūlomos Rinktinės Marijampolės apsaugos skyriaus Stebėjimo ir techninės kontrolės poskyrio viršininko pareigos. Darė išvadą, kad tuo Rinktinė pripažino, jog pareiškėjas galėtų ir gebėtų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir iš esmės pripažino pareiškėjo kompetenciją apsauginės įsilaužimo, užpuolimo, gaisro signalizacijos technologijų srityje.

9Pabrėžė, kad turėjo pirmenybės teisę likti tarnyboje, nes jo nepertraukiamas darbo stažas vidaus tarnyboje buvo virš 10 metų. Be to, pareigų pasiūlymo A. I. metu (t. y. 2009 m. spalio 30 d.) pareiškėjo kvalifikacija buvo aukštesnė nei A. I., kadangi pareiškėjas turi teisės magistro kvalifikacinį laipsnį (aukštąjį teisinį išsilavinimą), taip pat turi aukštojo mokslo diplomą, kuriuo jam buvo suteikta inžinieriaus elektriko kvalifikacija (tai svarbu kaupiant vadovaujamo darbo patirties apsauginės įsilaužimo, užpuolimo, gaisro signalizacijos technologijų srityje vidaus reikalų sistemoje stažą), o A. I. - tik aukštąjį teisinį išsilavinimą - turi teisės bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Be to, A. I. pasiūlymo eiti pareigas metu nebuvo patvirtinęs jam suteiktos 1 kvalifikacinės kategorijos (kuri turi būti tvirtinama kas 5 metai). Atkreipė dėmesį, kad A. I., o ne pareiškėjas pavadavo Tarnybos viršininką nuo 2009 m. spalio 19 d. iki 2009 m. spalio 21 d., 2009 m. birželio 12 d. dėl to, kad tuo pačiu metu pareiškėjui buvo suteiktos atostogos.

10Pažymėjo, kad nesant lygiaverčių pareigų pareiškėjui turėjo būti siūlomos visos kitos pareigos, nepriklausomai nuo jų lygio ir kategorijos. Atkreipė dėmesį, kad Rinktinė pateikė pareiškėjui pasiūlymą dėl Rinktinės Alytaus apsaugos skyriaus Stebėjimo ir techninės kontrolės poskyrio specialisto (statutinio valstybės tarnautojo, B lygio 6 kategorijos) pareigų, tačiau kitų B lygio pareigų, kurios Rinktinėje (ar Tarnyboje) buvo laisvos, Rinktinė pareiškėjui nesiūlė.

11Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Statuto 15 straipsnio 1 dalį, atrankoje į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas gali dalyvauti aukštesnių pareigų siekiantys, žemesnes pareigas einantys tos pačios ar atitinkamos kitos vidaus reikalų įstaigos pareigūnai. Todėl, pareiškėjo nuomone, jis galėjo dalyvauti tik atrankose į aukštesnes nei jo užimtos A lygio 16 kategorijos pareigos, o atrankose į žemesnes pareigas dalyvauti negalėjo. Akcentavo, kad Rinktinė ir Departamentas turėjo Statuto 56 straipsnio 5 dalyje nustatytą pareigą pasiūlyti žemenes pareigas pareiškėjui kaip iš tarnybos atleidžiamam pareigūnui, tačiau tokių pareigų nesiūlė, o vykdė į jas atrankas, kuriose pareiškėjas dalyvauti negalėjo.

12Pažymėjo, kad per visą įspėjimo apie atleidimą iš vidaus tarnybos laikotarpį (nuo 2009 m. lapkričio 31 d. iki 2010 m. vasario 4 d.) nebuvo gavęs nė vieno pasiūlymo iš Departamento užimti laisvas pareigas policijos įstaigose, kaip tai turėjo būti daroma pagal Reorganizavimo sąlygų 19 punktą bei vadovaujantis Statuto 56 straipsnio 5 dalimi ir DK normomis. Nesutiko, kad Departamento 2009 m. gruodžio 24 d. rašte išdėstyta informacija yra tinkamas pareigų siūlymas, nes iš pateikto rašto jis negalėjo numatyti nei funkcijų, nei galimų specialių reikalavimų pareigybei. Pažymėjo, kad iš Departamento pateikto laisvų pareigybių sąrašo, matyti, jog policijos įstaigose pareiškėjo įspėjimo ir atleidimo iš vidaus tarnybos laikotarpiu (nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. iki 2010 m. vasario 4 d.) buvo apie keliasdešimt laisvų pareigybių, kurioms keliamus bendruosius ir specialius reikalavimus pareiškėjas atitiko, ir kurios pareiškėjui nebuvo siūlytos. Atkreipė dėmesį, kad minėtos laisvos pareigos buvo tarp A lygio 13-16 kategorijos pareigų, o laisvų žemesnių kategorijų pareigų sąrašo Departamentas nepateikė.

13Nesutiko, kad Vilniaus apsaugos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.4 punktai numatė specialius reikalavimus šio skyriaus viršininko pareigas einančiam valstybės tarnautojui turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities ekonomikos krypties išsilavinimą bei turėti ne mažesnę kaip trejų metų vadovavimo darbo finansų srityje (vidaus tarnybos sistemoje) patirtį tam, kad Vilniaus apsaugos skyriuje nereikėtų steigti atskiros specialisto, kuris vykdytų finansininko funkcijas, pareigybės, ir taip sutaupyti valstybės biudžeto lėšų, kadangi šio skyriaus viršininko pagrindinės funkcijos nėra finansinio pobūdžio, o viršininko funkcijų analizė neleidžia teigti, jog pareigybei priskirtoms funkcijoms vykdyti būtinai reikalingas ekonominis išsilavinimas ir patirtis finansų srityje. Atkreipė dėmesį, kad panašaus pobūdžio specialūs reikalavimai nėra taikomi nė vienai kito teritorinio apsaugos skyriaus viršininko pareigybei.

14Nesutiko, kad Veiklos organizavimo skyriaus viršininko funkcijos yra išimtinai susijusios su policijos veikla. Pareiškėjo nuomone, reikalavimas Veiklos organizavimo skyriaus viršininkui būti baigusiam vienpakopes (vientisąsias) teisės krypties studijas arba turėti teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius ir turėti teisės ir policijos veiklos krypties išsilavinimą yra perteklinis ir nepagrįstas.

15Kadangi dirbo vidaus reikalų sistemoje nuo 1984 metų, ištarnavo vidaus tarnyboje virš 20 metų, daug kartų buvo skatinamas, apdovanotas už puikią tarnybą, o atsakovai nesugebėjo pasiūlyti darbo ir užtikrinti galimybės likti tarnyboje ir toliau tarnauti valstybei, teigė, kad patyrė pažeminimą, stresą, stiprius išgyvenimus atleidimo metu ir po atleidimo, tai neigiamai atsiliepė jo sveikatai, emocinei būsenai.

16II.

17Atsakovas Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“, taip pat atstovaujanti atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepimuose į skundus (b. l. 124-138, I t., b. l. 189-198, II t., b. l. 142-149, VI t.) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18Pažymėjo, kad Statuto 16 straipsnio 9 dalyje reglamentuojama, jog šio straipsnio 1-6 dalyse nurodytais atvejais pareigūnas perkeliamas į kitas pareigas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Teigė, kad ši dalis nurodo konkrečią procedūrą kaip vykdomas tarnybinis kaitumas ir ši procedūra nereglamentuoja atvejų kaip turi elgtis vidaus reikalų statutinė įstaiga, kai yra atleidžiamas pareigūnas dėl jo pareigybės panaikinimo. Nurodė Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų perkėlimo į kitas pareigas Statuto 16 straipsnio 1-6 dalyse nurodytais atvejais taisyklių, patvirtintų vidaus reikalų ministro 2003 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. IV-403, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 punktus ir teigė, kad šiose taisyklėse nustatyta procedūra yra imperatyvi, taikoma visais atvejais ir visiems pareigūnams, kai vykdomas tarnybinis kaitumas, tačiau pabrėžė, kad pareiškėjo atleidimą iš vidaus tarnybos lėmė visiškai kitos faktinės aplinkybės, nesusijusios su tarnybiniu kaitumu. Atkreipė dėmesį, kad iš minėtų taisyklių nuostatų matyti, jog pirminis ir pagrindinis žingsnis dėl apsisprendimo būti perkeltam į kitas pareigas tenka pačiam pareigūnui, o ne vidaus reikalų statutinei įstaigai. Pažymėjo, kad pareiškėjas nevykdė minėtų taisyklių imperatyvių nuostatų, t. y. neteikė rašytinio prašymo dėl perkėlimo į kitas pareigas vidaus reikalų įstaigos vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, į kurias prašoma perkelti, todėl atsakovui neatsirado teisinio pagrindo vykdyti pareigos perkelti pareiškėją į kitas laisvas lygiavertes ar žemesnes pareigas pagal šių taisyklių nuostatas.

19Nurodė Statuto 16 straipsnio 3 dalį, pažymėjo, kad pareigybės aprašymo reikalavimai gali būti bendri ir specialūs, todėl statutinis valstybės tarnautojas, kuris yra atleidžiamas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą, vykdant Statuto 56 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti perkeltas į lygiavertes to paties lygio ir kategorijos pareigas arba jo raštišku sutikimu į žemesnes pareigas, nepriklausomai nuo jų lygio, kai turi privalomą išsilavinimą, atitinka siekiamas pareigas ir atitinka bendrus ir specialius reikalavimus, nurodytus siekiamos pareigybės aprašyme. Pabrėžė, jog Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taip pat nurodo, kad valstybės tarnautojo perkėlimas į to paties lygio ir kategorijos pareigas ar į kitas žemesnes pareigas, nepaisant to, ar valstybės tarnautojas atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, ir jam siūlomo pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus, yra neįmanomas. Paaiškino, kad Statuto 16, 161, 17 straipsniuose, 56 straipsnio 5 dalyje reglamentuotas pareigūno perkėlimas tik į pareigūno pareigas, ypač tais atvejais, kai numatomas atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes perkelti statutinį valstybės tarnautoją į kitas valstybės tarnautojų pareigas galima tik laikinai, tik esant jo raštiškam sutikimui ir tik Valstybės tarnybos įstatymo 181 straipsnyje nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A756-220/2009, kurioje konstatuota, kad nepaisant reikalavimo pasiūlyti atleidžiamam pareigūnui laisvas lygiavertes ar kitas žemesnes pareigas, turi būti objektyviai užtikrinta, kad pareigūnas pagal savo kvalifikaciją galės užimti siūlomas pareigas, priešingu atveju, toks pasiūlymas būtų tik formalus ir neužtikrintų siekiamo tikslo – realiai praktikoje realizuoti Statuto 56 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pažymėjo, kad šiuo metu Statute nėra reglamentuota situacija, kai darbdavys (šiuo atveju Rinktinė), nesant galimybės pareigūno perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigūno sutikimu - į žemesnes pareigas savo vidaus reikalų įstaigoje, privalo jam pasiūlyti kitas laisvas atitinkančias pareigybes visoje vidaus reikalų sistemoje. Nurodė, kad pareiškėjas klaidingai aiškina Statuto 56 straipsnio 5 dalies nuostatas, teigdamas, kad jam turėjo būti siūlomos laisvos pareigybės visoje vidaus tarnybos sistemoje. Pabrėžė, kad pareiškėjo darbdavys buvo Tarnyba, kurios, kaip darbdavio, teises ir pareigas perėmė Rinktinė. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėją siejo darbo santykiai su Tarnyba, po to su Rinktine, darė išvadą, kad būtent šios įstaigos turėjo siūlyti jam laisvas pareigas ir tik savo struktūriniuose padaliniuose, kas ir buvo atlikta.

20Nurodė, kad nei Statutas, nei Valstybės tarnybos įstatymas, nei DK nereglamentuoja, kokia tvarka, kokiu laikotarpiu, kaip turi būti įteikti pareigūnui siūlymai dėl perkėlimo į laisvas lygiavertes ar kitas žemesnes pareigybes. Atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 44, kuriame konstatuota, kad iki pat faktinio atleidimo iš darbo dienos, darbdavys turi informuoti darbuotoją apie atsilaisvinusius ar naujai įsteigtas atitinkamas darbo vietas (pareigybes). Teigė, kad bet koks pareigūnas, siekiantis pasinaudoti Statuto 16 straipsnio 1-6 dalių nuostatomis, privalo pats ieškoti pareigų vidaus reikalų įstaigoje, kurioje norėtų tęsti tarnybą.

21Paaiškino, kad Rinktinės teises, pareigas ir funkcijas apibrėžia ne Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 5-V-594 „Dėl Viešosios policijos apsaugos tarnybos reorganizavimo prijungimo būdu prie Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ patvirtintos Rinktinės ir Tarnybos reorganizavimo sąlygos, o Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 5-V-594 „Dėl Viešosios policijos apsaugos tarnybos reorganizavimo prijungimo būdu prie Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis““ patvirtinti Rinktinės nuostatai bei suformuota šiuo atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Nurodė Rinktinės nuostatų 16.11 punktą ir atkreipė dėmesį, kad Reorganizavimo sąlygose buvo numatytas antras atsakingas vykdytojas - Departamento Personalo valdyba.

22Nurodė, kad pareiškėjas turi tik teisės magistro kvalifikacinį laipsnį, tačiau neturi teisės bakalauro kvalifikacinio laipsnio, o specialus reikalavimus buvo turėti magistro kvalifikacinį laipsnį arba vienpakopes 5 metų studijas. Aiškino šį reikalavimą lingvistiniu būdu ir darė išvadą, kad žodis „arba“ reiškia prilyginimą, t. y. jeigu į nurodytas pareigas pretenduoja du asmenys, tai jiems turi būti sudarytos lygiavertės sąlygos ir nė vienas negali turėti pirmenybės, jeigu vienas turi vienpakopį 5 metų teisės studijų išsilavinimą, tai kitas negali turėti tik 1,5 metų arba 2 metus trukusių teisės studijų magistro kvalifikacinį laipsnį, jis turi turėti teisės bakalauro kartu su teisės magistro kvalifikacinius laipsnius. Atkreipė dėmesį, kad tokią pačią poziciją įstatymų leidėjas įtvirtino ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 51 straipsnyje.

23Teigė, kad pareiškėjas neteisingai aiškina DK 135 straipsnį ir remiasi tik turimu bendru vidaus tarnybos stažu. Pažymėjo, kad pareiškėjo bendras vidaus tarnybos stažas atleidimo dieną (2010 m. vasario 3 d.) buvo 20 metų 3 mėnesiai ir 4 dienos, iš jų nepertraukiamasis darbo stažas Tarnyboje apie 7 metus, o pareigūno, kuris buvo paskirtas į šias pareigas, nepertraukiamasis darbo stažas toje darbovietėje (Tarnyboje) 2009 m. gruodžio 31 d. buvo 14 metų ir 2 mėnesiai, jis vienas augina vaiką iki 16 metų, jo kvalifikacija nurodytai pareigybei nebuvo žemesnė už pareiškėjo kvalifikaciją, nes iki 2009 m. gruodžio 31 d. jis ėjo lygiavertes pareigas. Atkreipė dėmesį, kad Statutas sąvokos „nepertraukiamasis darbo stažas“ nereglamentuoja, todėl pagal Statuto 4 straipsnį taikomos DK nuostatos.

24Pažymėjo, kad pareiškėjas neatitiko Rinktinės vado pavaduotojo (A lygio 16 kategorijos) pareigybei keliamų reikalavimų - neturėjo 1 metų vadovaujamo darbo patirties apsauginės įsilaužimo, užpuolimo, gaisro signalizacijos technologijų srityje vidaus reikalų sistemoje, be to, į šias pareigas paskirtas statutinis valstybės tarnautojas (A. I.), ėjęs Tarnyboje viršininko pavaduotojo pareigas (A lygio 16 kategorijos), turėjo pirmenybę likti darbe, kai mažinamas darbuotojų skaičius, nes 2009 m. gruodžio 31 d. turėjo 18 metų 5 mėnesių nepertraukiamąjį darbo stažą Tarnyboje, jo kvalifikacija nurodytai pareigybei buvo aukštesnė už pareiškėjo kvalifikaciją, be to, iki 2009 m. gruodžio 31 d. A. I., kaip Tarnybos viršininko pavaduotojas, buvo atsakingas ir kuravo kaip tik Tarnybos vykdomą veiklą apsauginės įsilaužimo, užpuolimo, gaisro signalizacijos technologijų srityje (turėjo 1 metų vadovaujamo darbo patirtį apsauginės įsilaužimo, užpuolimo, gaisro signalizacijos technologijų srityje vidaus reikalų sistemoje), tuo tarpu pareiškėjas tokios darbo patirties neturėjo, nes iki 2009 m. gruodžio 31 d. Tarnyboje buvo atsakingas už Tarnybos vykdomą administracinę veiklą. Nurodė, kad pareiškėjo minimas darbas Ryšių dirbtuvėse, kurios vėliau tapo sudėtine Rinktinės Logistikos skyriaus dalimi, negali būti prilyginamas darbo patirčiai apsauginės įsilaužimo, užpuolimo, gaisro signalizacijos technologijų srityje vidaus reikalų sistemoje, nes darbuotojai, dirbantys šiame padalinyje, vykdo policijos įstaigų, kurių sąrašą tvirtina policijos generalinis komisaras, specialiosios ir ryšio technikos montavimo (ardymo), priežiūros ir taisymo darbus: teikia kitoms įstaigoms mokamas specialiosios ir ryšio technikos montavimo (ardymo), priežiūros ir taisymo darbus, be to, nevykdo darbų, susijusių su apsaugine signalizacija. Pažymėjo, kad pareiškėjo turima inžinieriaus elektriko bei radiotechniko kvalifikacija negali būti pagrindu prilyginti ją pareigybei keliamam specialiam reikalavimui - turėti 1 metų vadovaujamo darbo patirties apsauginės įsilaužimo, užpuolimo, gaisro signalizacijos technologijų srityje vidaus reikalų sistemoje. Paskyrimas vadovauti darbo grupei, kuri buvo sukurta prižiūrėti vieningą Tarnybos apsaugos skyriaus veiklos kontrolės ir valdymo sistemą, į kurios sudėtį įtraukti konkrečių sričių specialistai, atsakingi už savo vadovaujamas sritis, atsakovo teigimu, nėra pagrindas laikyti, kad tai yra visų sričių, kurių klausimus sprendė ši darbo grupė, vadovaujamo darbo patirtis. Pabrėžė, kad nėra pagrindo Rinktinės vado pavaduotojo pareigybės lyginti su Marijampolės arba Alytaus apsaugos skyrių Stebėjimo ir techninės kontrolės poskyrio viršininko pareigybėmis, nes tam, kad būtų įgyjama vadovaujamo darbo patirties apsauginės įsilaužimo, užpuolimo, gaisro signalizacijos technologijų srityje vidaus reikalų sistemoje, iš pradžių reikia įgyti darbo patirties apsauginės įsilaužimo, užpuolimo, gaisro signalizacijos technologijų srityje vidaus reikalų sistemoje. Dėl pareiškėjui ir A. I. suteiktų kvalifikacinių kategorijų paaiškino, kad ir pareiškėjas, ir A. I. turėjo 1-ąją kvalifikacinę kategoriją. Tai, kad A. I. šią kategoriją patvirtino vėliau negu pareiškėjas, atsakovo manymu, nesudaro pagrindo teigti, kad jis ją prarado, ir pasiūlymo metu eiti Rinktinės vado pavaduotojo pareigas jos neturėjo, nes bet kokia suteikta kvalifikacinė kategorija gali būti atimta tik tuo atveju, jeigu nebus iš naujo patvirtinta.

25Paaiškino, kad iki 2008 m. sausio 1 d. Vilniaus skyrius buvo atskiras, savarankiškas juridinis asmuo su išplėstomis funkcijomis, todėl Vilniaus apsaugos skyriaus viršininko pareigybės aprašymas buvo kitoks. Nuo 2008 m. sausio 1 d. Vilniaus skyrius buvo tik Viešosios policijos apsaugos tarnybos struktūrinis padalinys, kuris neturėjo vadovo, finansų, personalo padalinių ir nevykdė reagavimo funkcijos. Taip pat šis skyrius skyrėsi ir skiriasi nuo kitų apsaugos skyrių tiek 2008 m., tiek 2009 m., tiek 2010 m. savo struktūra - jį sudarė tik Stebėjimo ir techninės kontrolės poskyrio padalinys. Tuo tarpu kitus apsaugos skyrius tiek 2008 m., tiek 2009 m., tiek 2010 m. sudarė ir sudaro skyriaus viršininkas, Stebėjimo ir techninės kontrolės poskyris bei Bendrųjų reikalų poskyris (grupė). Visų apsaugos skyrių Bendrųjų reikalų poskyriuose (grupėse) ar kitame struktūriniame padalinyje (pvz., Kauno apsaugos skyrius) faktiškai dirba ekonomistai (buhalteriai), kurie iki 2008 m. sausio 1 d. dirbo buvusių juridinių asmenų - apsaugos skyrių - vyriausiaisiais buhalteriais. Reorganizuojant apsaugos skyrius nuo 2008 m. jų pareigybės buvo pervadintos, bet iš esmės visuose skyriuose, išskyrus Vilniaus skyrių ir vėliau Vilniaus apsaugos skyrių, buvo viršininkas ir ekonomistas (buhalteris), kurie ir privalėjo užtikrinti ir užtikrino visų skyriui pavestų funkcijų įgyvendinimą. Be to, tiek Tarnyba, tiek 2010 m. Rinktinė neturėjo teisinio pagrindo suvienodinti apsaugos skyrių viršininkų pareigybių aprašymų specialių reikalavimų, nes pareigybės nebuvo naikinamos, o tik pervadinamos ir perkeliamos. Kadangi Vilniaus apsaugos skyriaus uždaviniams įgyvendinti skirtas atsakovo finansavimas iš specialiųjų programų, o tam, kad būtų tinkamai ir nustatyta tvarka šis finansavimas realizuotas ir įgyvendintas, yra reikalingos specialios ekonominės ir finansinės žinios, darbo patirtis finansų srityje bei ekonominis išsilavinimas, todėl 2009 m. pabaigoje priėmus sprendimą įsteigti Vilniaus apsaugos skyriuje viršininko pareigybę, rengiant pareigybės aprašymą, atsižvelgiant į nustatytus uždavinius ir funkcijas bei siekiant tinkamai juos įgyvendinti bei įvertinus Vilniaus apsaugos skyriaus struktūros ypatumus, siekiant taupyti biudžeto lėšas (nes priešingu atveju reikėtų steigti dvi pareigybes: Vilniaus apsaugos skyriaus viršininko ir Vilniaus apsaugos skyriaus specialisto, kuris vykdytų finansininko funkcijas) buvo parengtas Vilniaus apsaugos skyriaus viršininko pareigybės aprašymas į jį įtraukiant specialius reikalavimus (6.1 ir 6.4 punktai) ir konkrečias funkcijas (7.16, 7.17 ir 7.21 punktai).

26Paaiškino, kad Veiklos organizavimo skyriaus viršininko pareigybė buvo naujai įsteigta, kadangi iki šiol Viešosios policijos apsaugos tarnyboje buvo Veiklos organizavimo skyrius, kuriam vadovavo vedėjas (karjeros valstybės tarnautojas) ir kurio pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos buvo iš esmės susijusios su jo vadovaujamo skyriaus vykdoma veikla, kuri nebuvo ir nėra susijusi su Veiklos organizavimo skyriaus vykdoma policine veikla. Nurodė, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. įsteigta Veiklos organizavimo skyriaus viršininko pareigybė yra susijusi su atsakovo ir Veiklos organizavimo skyriaus vykdoma policine veikla ir policinėmis funkcijomis, todėl Veiklos organizavimo skyriaus viršininko pareigybės aprašyme buvo numatyti reikalavimai, įtvirtinti šio pareigybės aprašymo 6.1-6.4 punktuose.

27Atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2008 dėl DK 129 straipsnio taikymo, ir darė išvadą, jog tai, kad darbdavys nepasiūlė atleidžiamam iš darbo darbuotojui laisvos darbo vietos, jeigu darbuotojo profesija, specialybė, kvalifikacija, tam tikrais atvejais - ir sveikatos būklė nėra tinkamos dirbti šį darbą, nelaikytina materialinių teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, pažeidimu. Be to, nors DK ir įpareigoja darbdavį pasirūpinti darbuotojo, atleidžiamo iš darbo ne dėl jo kaltės, perkėlimu į kitą darbą, tačiau tai nereiškia, jog pats darbuotojas negali ieškotis darbo kitur.

28Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, nurodydamas, jog jam nebuvo siūlytos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 9 kategorijos), Rinktinės vado pavaduotojo (A lygio 16 kategorijos), Veiklos organizavimo skyriaus viršininko (A lygio 13 kategorijos), Penktosios kuopos vado (A lygio 11 kategorijos) ir Vilniaus apsaugos skyriaus viršininko (A lygio 13 kategorijos) pareigos, teismo prašė pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais bei panaikinti tik tuos specialius reikalavimus, kurie buvo keliami Veiklos organizavimo skyriaus ir Vilniaus apsaugos skyriaus viršininkų pareigybėms, o panaikinti specialių reikalavimų kitoms išvardytoms pareigybėms neprašė. Be to, prašė jį grąžinti tik į Tarnybos viršininko pavaduotojo arba į kitas lygiavertes pareigas, tačiau neprašė jam siūlyti žemesnių pareigų.

29Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota administracinėse bylose Nr. P146-191/2009, A3-979-07, ir darė išvadą, jog neturtinė žala pareiškėjui turi būti atlyginta tik tuo atveju, jeigu teismas priims sprendimą, kad pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos buvo neteisėtas, ir jeigu pareiškėjas įrodys, kad jo konkretus patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, sveikatos sutrikimai, nepatogumai ir kita yra atsakovo neteisėtų veiksmų, iš kurių pareiškėjas kildina neturtinę žalą, pasekmė, o ne dėl kitų priežasčių. Teigė, kad pareiškėjas taip pat turi nurodytą žalos dydį pagrįsti bei įrodyti, tačiau to nepadarė.

30Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, kuris atstovauja ir atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepimu į skundą (b. l. 157-166, II t.) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad įvykus Rinktinės ir Tarnybos reorganizavimui, pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta, o jis atleistas iš vidaus tarnybos pagal Rinktinės vado 2010 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. 141-TE-39. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neginčijo atleidimo pagrindo teisėtumo, tačiau teigė, kad buvo pažeista Statuto 56 straipsnio 5 dalis. Dėl Statuto 56 straipsnio 5 dalies, DK 129 ir 135 straipsnių aiškinimo pateikė analogiškus argumentus kaip ir atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą. Pabrėžė, kad atsakovas, siūlydamas pareiškėjui nurodytas laisvas pareigas kartu pateikė ir siūlomų pareigų pareigybių aprašymus. Pažymėjo, kad valstybės tarnautojų pareigybės (tarp jų ir statutinių) aprašomos vadovaujantis Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika, patvirtinta Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685. Pareigybės aprašyme nustatomi pareigybės lygis, kategorija, specialūs reikalavimai, keliami šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui, pareigybei priskiriamos funkcijos. Nurodė analogiškas priežastis, kaip ir atsakovas atsiliepime į skundą, kodėl pareiškėjui nebuvo pasiūlytos tam tikros pareigybės. Pabrėžė, kad pareiškėjas, atsisakęs jam siūlomų pareigų, neliko socialiai neapsaugotas ir be pragyvenimo šaltinio, nes gauna pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Pažymėjo, kad Rinktinė, atsižvelgdama į Reorganizavimo sąlygų 19 punktą, 2009 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. 142-S-1025 „Dėl policijos pareigūnų tolesnės tarnybos“ kreipėsi į Departamentą su prašymu rasti galimybę pasiūlyti pareiškėjui lygiavertes arba žemesnes pareigas Vilniaus apskrityje. Toks Rinktinės siūlymas buvo motyvuotas tuo, kad pareiškėjas gyvena Vilniaus mieste.

31III.

32Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies, Rinktinės vado 2010 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. 142-TE-39 „Dėl komisaro A. A. J. atleidimo iš tarnybos“ panaikino, pareiškėją grąžino į ankstesnes Viešosios policijos apsaugos tarnybos viršininko pareigas arba į kita lygiavertes pareigas bei jam iš Rinktinės priteisė kompensaciją už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo jo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Likusioje dalyje skundą atmetė.

33Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apsaugos skyriaus viršininko pareigybės aprašyme, be kita ko, nustatyta, kad valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi atitikti šiuos specialiuosius reikalavimus, t. y. turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities ekonomikos krypties išsilavinimą (6.1 p.), turėti ne mažesnę kaip trejų metų vadovaujamo darbo finansų srityje (vidaus tarnybos sistemoje) patirtį (6.4 p.); Veiklos organizavimo skyriaus viršininko pareigybės aprašyme, be kita ko, nustatyta, kad valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi atitikti šiuos specialius reikalavimus, t. y. turėti aukštąjį universitetinį teisės ir policijos veiklos krypties išsilavinimą (būti baigęs vienpakopes (vientisąsias) teisės krypties studijas arba turėti teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius) (6.1 p.). Pabrėžė, kad pareiškėjo skunde pateikti argumentai dėl Vilniaus apsaugos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.4 punktų ir Veiklos organizavimo skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 6.1 punkto teisėtumo yra susiję su jo abejonėmis, ar minėtuose punktuose nustatyti reikalavimai yra pagrįsti ir reikalingi Rinktinei. Konstatavo, kad pareiškėjas kvestionuoja minėtų punktų teisėtumą ir pagrįstumą (galbūt, net tikslingumą) pirmiausia per Rinktinės interesų prizmę. Nurodė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-884/2008 ir konstatavo, kad Rinktinės vado 2009 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 142-V-96 patvirtintų Vilniaus apsaugos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.4 punktais ir Veiklos organizavimo skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 6.1 punktu nėra pažeidžiami pareiškėjo teisėti interesai ir teisės. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo pripažinti Vilniaus apsaugos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.4 punktus ir Veiklos organizavimo skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 6.1 punktą nepagrįstais ir neteisėtais bei juos panaikinti atmestina kaip nepagrįsta.

34Nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad Rinktinės ir Tarnybos reorganizavimas įvyko teisėtai. Todėl konstatavo, kad pareiškėjo pareigybė taip pat buvo panaikinta pagrįstai ir teisėtai. Pabrėžė, kad Rinktinė turėjo pagal Statuto 56 straipsnio 5 dalį ieškoti ir siūlyti pareiškėjui naujas pareigas. Atkreipė dėmesį, kad Rinktinės vado ir Tarnybos viršininko 2009 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 142-V-51/120-V-96 buvo paskelbtos Tarnybos reorganizavimo prijungimo būdu prie Rinktinės sąlygos, kurių 19 punkte nustatyta, jog „iki 2009 m. gruodžio 31 d. reorganizuojamos įstaigos ir reorganizavime dalyvaujančios įstaigos valstybės tarnautojams ir kitiems darbuotojams, kurių pareigybės naikinamos nuo 2010 m. sausio 1 d., siūloma eiti pareigas reorganizavime dalyvaujančioje įstaigoje ar kitose policijos įstaigose (atsakingi vykdytojai – Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“, Policijos departamento Personalo valdyba).“ Pabrėžė, kad minėto sąlygų 19 punkto atitiktis Statuto 56 straipsnio 5 daliai teismui nekelia abejonių, todėl nėra pagrindo teigti, kad Departamentas kokia nors forma turėjo siūlyti pareiškėjui lygiavertes arba žemesnes pareigas. Pareiškėjo argumentus, kad, Departamentas nevykdė pareigos siūlyti lygiavertes arba žemesnes pareigas, atmetė kaip nepagrįstus.

35Pabrėžė, jog šioje byloje, be kita ko, nustatyta, kad Tarnybos viršininkas 2009 m. gruodžio 1 d. pasiūlymu eiti pareigas Nr. 120-IL-1753, Rinktinės vadas 2009 m. gruodžio 2 d. pasiūlymu eiti pareigas Nr. 142-S-997 bei 2009 m. gruodžio 15 d. pasiūlymu eiti pareigas Nr. 142-S-1040 pasiūlė A. A. J. žemesnes pareigas negu jo nuo 2008 m. sausio 1 d. einamosios Tarnybos viršininko pavaduotojo pareigos. To, kad pareiškėjui nebuvo siūlomos visos galimos žemesnės pareigos kitose policijos įstaigose, nes Rinktinė prašė Departamento pateikti informaciją apie laisvas statutinių valstybės tarnautojų pareigybes tik Vilniaus apskrities policijos įstaigose, neneigė ir Rinktinė. Teismas sutiko su atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens pozicija, kad Statute nėra tiesiogiai nustatyta, kokią informaciją pareiškėjui reikia teikti. Atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-220/2009 ir darė išvadą, kad dėl pareigūnų, kuriuos atleidžia Lietuvos policijos generalinis komisaras, reikia siūlyti pareigas kitose policijos įstaigose. Kadangi pareiškėjas buvo atleistas Rinktinės vado įsakymu, o ne Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu, darė išvadą, kad Rinktinė neturėjo pareigos siūlyti pareiškėjui atitinkamas pareigas kitose policijos įstaigose. Teismas tą faktą, kad Policijos generalinis komisaras 2009 m. gruodžio 24 d. raštu Nr. 5-S-6888 „Dėl pareigų siūlymo A. A. J.“ informavo Rinktinės vadą apie 2009 m. gruodžio 18 d. duomenimis Vilniaus apskrities policijos įstaigose laisvas statutinių valstybės tarnautojų pareigybes, vertino kaip Rinktinės geranoriškumą pareiškėjo atžvilgiu.

36Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-220/2009 ir darė išvadą, kad pagal Statuto nuostatas Rinktinė turėjo teikti informaciją pareiškėjui apie visas laisvas lygiavertes ir žemesnes pareigas šioje rinktinėje ir šią pareigą vykdyti nuo tada, kai Tarnybos viršininkas 2009 m. rugpjūčio 31 d. įspėjimu Nr. 120-IL-1122 „Apie galimą atleidimą iš vidaus tarnybos“ įspėjo A. A. J. apie galimą atleidimą iš vidaus tarnybos iki pat pareiškėjo atleidimo iš pareigų dienos. Nustatė (to neneigė ir Rinktinė), kad pareiškėjui nebuvo siūlomos visos galimos žemesnės pareigos pačioje Rinktinėje, nes tai žemintų pareiškėjo garbę ir orumą. Teigė, kad tokie argumentai yra nepagrįsti. Konstatavo, kad Rinktinės vado 2010 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. 142-TE-39 „Dėl komisaro A. A. J. atleidimo iš tarnybos“ yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes Rinktinė neįvykdė pareigos siūlyti pareiškėjui visas pareigas šioje įstaigoje, kurios buvo laisvos nuo tada, kai Tarnybos viršininkas 2009 m. rugpjūčio 31 d. įspėjimu Nr. 120-IL-1122 įspėjo pareiškėją apie galimą atleidimą iš vidaus tarnybos. Todėl teismas Rinktinės vado 2010 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. 142-TE-39 „Dėl komisaro A. A. J. atleidimo iš tarnybos“ panaikino. Pabrėžė, kad vidaus reikalų ministro 2003 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 1V-403 patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų perkėlimo į kitas pareigas Statuto 16 straipsnio 1-6 dalyse nurodytais atvejais taisyklės šioje byloje netaikytinos, nes jų taikymo prielaida ir sąlyga – pareigūnų iniciatyva dėl perkėlimo (išskyrus jų sveikatos būklę), tuo tarpu šioje byloje pagal Statuto 56 straipsnio 5 dalį Rinktinė net neturėjo pareigos informuoti pareiškėją apie visas laisvas lygiavertes ir žemesnes pareigas visose policijos įstaigose.

37Sprendime konstatavęs, kad Rinktinės vado 2010 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. 142-TE-39 „Dėl komisaro A. A. J. atleidimo iš tarnybos“ yra neteisėtas, taip pat minėtą įsakymą panaikinus, teismas tenkino išvestinius reikalavimus – pareiškėją grąžino į ankstesnes Tarnybos viršininko pareigas arba į kitas lygiavertes pareigas bei jam priteisė kompensaciją už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo jo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pabrėžė, kad Statutas nenustato konkrečių teisinių pasekmių, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu, todėl taikė DK 297 straipsnį, kurio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2008, 2008 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2008, Darbo kodekso 297 straipsnio 3 dalimi ir darė išvadą, kad teismui nusprendus patenkinti asmens reikalavimą grąžinti jį į darbą, asmuo grąžinamas būtent į ankstesnes pareigas, neatsižvelgiant į vėliau atliktus struktūrinius asmens darbovietės pakeitimus. Pabrėžė, kad šiuo atveju spręsti, kaip turi būti įgyvendintas teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas, privalo atsakovas.

38Nurodė Civilinio kodekso 6.245–6.250, 6.271 straipsnius ir pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis patyrė kokią nors neturtinę žalą, kuri būtų kildinama būtent dėl Rinktinės vado 2010 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 142-TE-39 „Dėl komisaro A. A. J. atleidimo iš tarnybos“ neteisėtumo. Teigė, kad pateikti nedarbingumo pažymėjimai neįrodo, jog būtent dėl minėtų Rinktinės veiksmų pareiškėjas susirgo.

39Nurodė ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nepateikė teismui šių išlaidų apskaičiavimo ir nepagrindė jų jokiais įrodymais.

40IV.

41Pareiškėjas A. A. J. apeliaciniu skundu (b. l. 104-109, XI t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas atmetė jo reikalavimą dėl 100 000 Lt neturtinės žalos priteisimo ir reikalavimą pripažinti 2009 m. spalio 6 d. Rinktinės vado įsakymu Nr. 142-V-96 patvirtinto Vilniaus apsaugos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.4 punktus ir Veiklos organizavimo skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 6.1 punktą nepagrįstais ir neteisėtais bei juos panaikinti, bei priteisti pareiškėjui 100 000 Lt neturtinės žalos ir pripažinti Vilniaus apsaugos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.4 punktus ir Veiklos organizavimo skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 6.1 punktą nepagrįstai ir neteisėtais bei juos panaikinti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovų išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

42Nurodo CK 6.271, 6.250 straipsnius, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A248-550/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006, 2006 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006, 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009, 2009 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009 ir tvirtina, kad tiek įspėjimo apie atleidimą laikotarpiu, tiek atleidimo momentu, tiek po jo buvo pakankamai faktinių aplinkybių, sąlygojusių neturtinės žalos pareiškėjui padarymą. Paaiškina, kad 2009 m. rugpjūčio 31 d. gavęs įspėjimą apie galimą atleidimą iš vidaus tarnybos net 3 mėnesius negavo jokių pasiūlymų dėl laisvų pareigų, nors tokių pasiūlymų pagrįstai tikėjosi. Teigia, kad tokia situacija jam kėlė nerimą, jis jautė stiprią įtampą. Mano, kad lygiavertės pareiškėjo eitoms Rinktinės vado pavaduotojo pareigos (A lygio 16 kategorijos) neteisėtai buvo pasiūlytos kitam pareigūnui. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus apsaugos skyriaus ir Veiklos organizavimo skyriaus viršininkų pareigybėms buvo nustatyti pertekliniai ir neteisėti reikalavimai, kurių jis neatitiko. Nurodo, kad 2009 m. gruodžio pradžioje gavo pasiūlymą užimti A lygio 10 kategorijos pareigas Marijampolėje, gruodžio viduryje – B lygio 6 kategorijos pareigas Alytuje, dėl to pasijuto pažemintas. Teigia nesėkmingai bandęs gauti informaciją iš Departamento apie laisvas pareigas vidaus tarnyboje. Nurodo visą gruodžio mėnesį labai nerimavęs dėl savo ateities ir tolimesnės tarnybos, nuolat patirdavo stresą, tai stipriai neigiamai atsiliepė sveikatai, paūmėjo įsisenėjusi liga, teko imti nedarbingumo lapelį, visą sausio mėnesį gydėsi ambulatoriškai, buvo nedarbingas. Pažymi, kad 2010 m. vasario 2 d. patikrinti pareiškėjo atvyko trys Rinktinės darbuotojai, buvo skambinta į polikliniką jį gydančiai gydytojai, poliklinikos vadovybei. Tvirtina, kad toks atsakovo elgesys jį labai įžeidė, jis jautėsi pažemintas, prašė nutraukti nedarbingumą anksčiau laiko. Nurodo, kad jaučiasi pažemintas, sumenkintas dar ir dėl to, kad, nors ir turėdami laisvų pareigų, atitinkančių jo kvalifikaciją, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo jų nesiūlė pareiškėjui. Paaiškina, kad jo neturtinė žala kildinama dėl netinkamo, atmestino, žeminančio pareigos siūlyti įspėtam apie atleidimą pareiškėjui laisvas pareigas vykdymo.

43Pabrėžia, kad patikslintame skunde aiškiai nurodė, jog jo įsitikinimu, jei Vilniaus apsaugos skyriaus viršininko ir Veiklos organizavimo skyriaus viršininko pareigybių aprašymuose nebūtų nustatyti pertekliniai ir nepagrįsti reikalavimai šioms pareigybėms, šios pareigos galėjo būti siūlomos pareiškėjui jo įspėjimo apie atleidimą iš vidaus tarnybos metu ir jis galimai būtų galėjęs pasilikti vidaus tarnyboje. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. A756-220/2009 ir tvirtina, kad šių nepagrįstų ir perteklinių reikalavimų nustatymas sąlygojo jo teisėto intereso likti vidaus tarnyboje atleidimo atveju ir konstitucinės teisės į darbą plačiąja prasme pažeidimą, minėtų reikalavimų nustatymas atitinkamai suvaržė jo teisę likti tarnyboje.

44Pareiškėjo nuomone, teismas neteisingai aiškino Reorganizavimo sąlygų 19 punktą ir nemotyvavo, kuo remiantis prieita išvada, jog pagal šį punktą Departamentas neprivalėjo pareiškėjui siūlyti laisvų pareigų. Mano, kad Reorganizavimo sąlygų 19 punkto nuostata reiškia, jog visiems reorganizuojamos įstaigos ir reorganizavime dalyvaujančios įstaigos valstybės tarnautojams bei kitiems darbuotojams, kurių pareigybės naikinamos nuo 2010 m. sausio 1 d., turėtų būti siūlomos pareigos reorganizavime dalyvaujančioje įstaigoje ar kitose policijos įstaigose, o Rinktinė ir Departamentas privalėjo bendradarbiauti, siūlydami šiems tarnautojams bei darbuotojams laisvas pareigas. Pažymi, kad teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. A756-220/2009, kuriame nebuvo nurodyta, jog sprendžiant klausimą, kokiu mastu atleidžiamam pareigūnui turėtų būti siūlomos laisvos pareigos, būtina atsižvelgti į tai, kas tą pareigūną atleido. Nurodo, kad minėtoje administracinėje byloje pareigūną atleido generalinis komisaras, tačiau teismas analizavo, ar buvo laisvų pareigų visoje vidaus tarnyboje, nors, remiantis Policijos veiklos įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, policijos generalinis komisaras vadovauja tik Departamentui, kuris tėra viena iš vidaus reikalų centrinių įstaigų (Statuto 4 str.).

45V.

46Atsakovas Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“, taip pat atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, apeliaciniu skundu (b. l. 113-117, XI t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikintas Rinktinės vado 2010 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. 142-TE-39 „Dėl komisaro A. A. J. atleidimo iš tarnybos“, pareiškėjas grąžintas į ankstesnes Tarnybos viršininko pareigas arba į kitas lygiavertes pareigas bei jam iš Rinktinės priteista kompensacija už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo jo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, panaikinti, kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

47Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė reikalavimo grąžinti jį į Tarnybos viršininko pareigas. Paaiškina, kad šias pareigas iki 2010 m. sausio 1 d. ėjo ne pareiškėjas, o J. L., pareiškėjas ėjo Tarnybos viršininko pavaduotojo pareigas. Nurodo ABTĮ 86 straipsnio 3 dalį, 87 straipsnio 5 dalį, 141 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 141 straipsnio 2 dalį ir daro išvadą, kad teismas neišnagrinėjo vieno iš pagrindinių pareiškėjo reikalavimų.

48Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 21 d. sprendime Nr. A756-220/2009 konstatavo, jog nepaisant reikalavimo pasiūlyti atleidžiamam pareigūnui laisvas lygiavertes ar žemesnes pareigas, turi būti objektyviai užtikrinta, kad pareigūnas pagal savo kvalifikaciją galės užimti siūlomas pareigas, nes priešingu atveju toks pasiūlymas būtų tik formalus ir neužtikrintų siekiamo tikslo – praktikoje iš tiesų įgyvendinti Statuto 56 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pažymi, kad atsakovas atsiliepimuose į pareiškėjo skundus ne kartą pabrėžė, jog pareiškėjui nesiūlė tam tikrų pareigų tik dėl to, kad pareiškėjas neatitiko šių pareigybių nustatytų reikalavimų. Daro išvadą, kad jei darbuotojas neatitinka laisvai darbo vietai keliamų reikalavimų, tai darbdavys neturi pareigos jam siūlyti tą laisvą darbo vietą ir nepažeidžia DK 129 straipsnio 1 dalies reikalavimo dėl kito darbo siūlymo. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 44 ir paaiškina, kad atsakovas nesiūlė pareiškėjui pirmosios grandies laisvų pareigybių (žemesnių), nes pareiškėjas nei pagal fizinio pasirengimo ir papildomų reikalavimų, susijusių su fiziniais ir praktiniais gebėjimais, lygį, nei pagal sveikatos būklę neatitinka šioms pareigybėms keliamų fizinio pasirengimo reikalavimų.

49Atsakovas Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“, atstovaujanti ir atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 134-137, XI t.) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia argumentais, nurodytais atsiliepimuose į pareiškėjo skundus pirmosios instancijos teismui. Sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad patyrė kokią nors neturtinę žalą, kuri būtų kildinama dėl įsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, neteisėtumo. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo sveikatos būklė iš esmės buvo tokia pat ne tik 2009, 2010 metais, bet ir 2008 metais, ligos yra lėtinio pobūdžio. Pažymi, kad pareiškėjo minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, jog piniginės kompensacijos už pravaikštos laikotarpį priteisimas gali būti laikomas pakankamu pagrindu, apimančiu ir neturtinės žalos priteisimo patenkinimą. Teigia, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti kriterijai dėl neturtinės žalos priteisimo yra priešingi jo elgesiui ir veiksmams, kurie buvo iki jo atleidimo iš vidaus tarnybos ir po jo atleidimo iš vidaus tarnybos.

50Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus (b. l. 138-139, XI t.) prašo Rinktinės apeliacinį skundą tenkinti, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad patyrė neturtinę žalą. Pateikti nedarbingumo pažymėjimai, Departamento nuomone, neįrodo, jog būtent dėl Rinktinės veiksmų pareiškėjas susirgo.

51Pareiškėjas A. A. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 140-145, XI t.) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjas buvo grąžintas į ankstesnes Tarnybos viršininko pareigas arba į kitas lygiavertes pareigas bei jam priteista kompensacija už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo jo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nurodo, jog iš teismo sprendimo turinio akivaizdu, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodant pareiškėją grąžinti į Tarnybos viršininko pareigas yra padaryta rašymo klaida. Teigia, kad atsakovas klaidina teismą, jog pareiškėjas nei pagal fizinio pasirengimo ir papildomų reikalavimų, susijusių su fiziniais ir praktiniais gebėjimais lygį, nei pagal sveikatos būklę neatitinka pareigybėms keliamų fizinio pasirengimo reikalavimų. Nurodo vidaus reikalų ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-500 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimų ir pareigūnų fizinio pasirengimo tikrinimo bei papildomų reikalavimų, susijusių su fiziniais ir praktiniais gebėjimais eiti tam tikras pareigas tam tikruose vidaus reikalų įstaigų padaliniuose, ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo taisyklių 2 punktą ir daro išvadą, kad tikrinant pareigūno fizinį tikrinamas ne pareigūno fizinio pasirengimo lygis apskritai, o pareigūno fiziniai ir praktiniai gebėjimai eiti tam tiktas pareigas tam tikruose vidaus reikalų įstaigų padaliniuose. Komisija įvertina pareigūną pagal konkrečioms pareigoms ir padaliniui nustatytus fizinio pasirengimo reikalavimus (lygį) ir tikrinimo metu nevertina, ar pareigūnas atitinka kitam lygiui taikomus reikalavimus. Nurodo minėtų taisyklių 5 punktą ir tvirtina, kad, atsižvelgiant į Apsaugos tarnybos viršininko pavaduotojo darbo pobūdį, pareiškėjui buvo nustatytas III lygis, kurio fizinio pasirengimo reikalavimus jis turėjo atitikti, norėdamas eiti viršininko pavaduotojo pareigas Apsaugos tarnyboje. Teigia, kad jis atitiko III lygiui 6 amžiaus grupei keltus fizinio pasirengimo reikalavimus, o jo atitikimas kitų lygių reikalavimams nebuvo tikrintas. Pabrėžia, kad jis atitiko III skilties sveikatos būklės kriterijus ne dėl to, kad neatitiko I ir II skilties reikalavimų, o dėl to, kad pareiškėjo užimamoms pareigoms buvo keliamas reikalavimas atitikti tik III sveikatos būklės skiltį. Pažymi, kad nebuvo gavęs siuntimo medicinos ekspertizei pagal I ar II ar pagal abi skiltis 2008-2009 metais, nebuvo tikrintas, nėra Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvados, kad jo sveikatos būklė neatitinka kuriai nors iš trijų skilčių. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nepateikė argumentų dėl pareiškėjo neatitikimo visoms nei jo eitoms žemesnėms pareigoms keliamų fizinio pasirengimo bei sveikatos tinkamumo vidaus tarnybai reikalavimams. Nurodo, kad iš atsakovo pateiktos informacijos apie Tarnyboje, Rinktinėje pareiškėjo įspėjimo apie atleidimo laikotarpį buvusias laisvas pareigas nėra aišku, kurios konkrečios pareigos buvo žemesnės pirminės grandies. Pareiškėjo nuomone, kai kurios laisvos pareigos, atsižvelgiant į tikėtiną toms pareigoms priskirtinų funkcijų pobūdį, buvo ne pirminės grandies, o aukštesnių grandžių. Pažymi, kad kai kurios pareigos pareiškėjui nebuvo siūlomos ir dėl kitų priežasčių, pvz., nesiūlyta Penktosios kuopos vado pareigybė, nes neteisingai traktuotas pirmenybės teisė likti tarnyboje turinys. Vado pavaduotojo pareigos nesiūlytos dėl to, kad pareiškėjas neatitiko reikalavimo turėti ne mažiau kaip 1 metų vadovaujamo darbo patirties apsauginės įsilaužimo, užpuolimo, gaisro signalizacijos technologijų srityje vidaus reikalų sistemoje, nors pirmosios instancijos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. posėdžio metu atsakovo atstovas pripažino, kad pareiškėjas minėtą darbo patirtį turėjo.

52Teisėjų kolegija

konstatuoja:

53VI.

54Pareiškėjo apeliacinis skundas netenkintinas, o Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ apeliacinis skundas tenkintinas.

55Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ vado 2010-02-03 įsakymo Nr. 142–TE–39 „Dėl komisaro A. A. J. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo pareiškėjas atleistas iš Viešosios policijos apsaugos tarnybos viršininko pavaduotojo pareigų, Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ vado 2009 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. 142–V–96 „Dėl Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ steigiamų nuo 2010 m. sausio 1 d. statutinių, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis pareigybių aprašymų patvirtinimo bei pareigybių aprašymuose lygių ir kategorijų (koeficientų) nustatymo“ patvirtintų Vilniaus apsaugos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.4 punktų bei Veiklos organizavimo skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 6.1 punkto panaikinimo, kompensacijos už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus (grąžinti į pareigas), teisėtumo ir pagrįstumo.

56Byloje nustatyta, kad Lietuvos policijos generalinis komisaras 2009-08-13 įsakymu Nr. 5–V–594 „Dėl viešosios policijos apsaugos tarnybos reorganizavimo prijungimo būdu prie Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis““ nuo 2010 m. sausio 1 d. reorganizavo Viešosios policijos apsaugos tarnybą prijungimo būdu prie Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ (toliau – ir Rinktinė), patvirtino Viešosios policijos apsaugos tarnybos reorganizavimo prijungimo būdu prie Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ sąlygas, paskelbtas Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ vado ir Viešosios policijos apsaugos tarnybos viršininko 2009 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 142–V–51/120–V–96, Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ nuostatus ir Rinktinės struktūros schemą.

57Nagrinėjamu atveju ginčo dėl vykdytos reorganizacijos teisėtumo nėra. Tai reiškia, jog pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta pagrįstai ir teisėtai (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-08-31 įsakymas Nr. 5-V-627 „Dėl Viešosios policijos apsaugos tarnybos naikinamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“). Tačiau A. A. J. teigia, kad tiek Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tiek ir Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“, vykdydami reorganizaciją prijungimo būdu, netinkamai vykdė teisės aktų nustatytas pareigas, t. y. pareiškėjui nepasiūlė lygiaverčių pareigų arba žemesnių pareigų ne tik Rinktinėje, bet ir visoje policijos sistemoje bei netinkamai formulavo Vilniaus apsaugos skyriaus viršininko ir Veiklos organizavimo skyriaus viršininko pareigybių aprašymų specialiuosius reikalavimus.

58Dėl perkėlimo į lygiavertes ar pareigūno sutikimu – į žemesnes pareigas visoje policijos sistemoje.

59Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11, 16 ir 18 punktus galima tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigūno sutikimu - į žemesnes pareigas. Teismų praktikoje lygiavertėmis pareigomis laikomos pareigos, atitinkančios tą patį lygį ir tą pačią kategoriją (pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnio nuostatas), o žemesnėmis pareigomis – visos kitos pareigos, nepriklausomai nuo jų lygio.

60Kaip jau buvo minėta anksčiau, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-08-31 įsakymo Nr. 5-V-627 „Dėl Viešosios policijos apsaugos tarnybos naikinamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ 1 punktu nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo panaikinta pareiškėjo, t. y. Viešosios policijos apsaugos tarnybos viršininko pavaduotojo pareigybė. Viešosios policijos apsaugos tarnybos 2009-08-31 įspėjimu Nr. 120–12-1122 A. A. J. buvo įspėtas apie galimą atleidimą iš vidaus tarnybos. Viešosios policijos apsaugos tarnybos 2009-12-01, 2009-12-02 ir 2009-12-15 pasiūlymais Nr. 120–IL–1753, Nr. 142–S–997, Nr. 142–S–1040 pareiškėjui buvo siūloma užimti Viešosios policijos apsaugos tarnybos Marijampolės skyriaus Stebėjimo ir techninės kontrolės poskyrio viršininko (statutinio valstybės tarnautojo, A lygio 10 kategorijos) pareigas (tarnybos vieta Marijampolės miestas) bei Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ Alytaus apsaugos skyriaus Stebėjimo ir techninės kontrolės poskyrio specialisto (statutinio valstybės tarnautojo, B lygio 6 kategorijos) pareigas (tarnybos vieta Alytaus miestas).

61Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Reorganizavimo sąlygų 19 punktą ir niekaip nemotyvavo, kuo remiantis jis konstatavo, jog būtent minėtas punktas leidžia daryti išvadą, jog Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neprivalėjo A. A. J. siūlyti laisvų pareigų. Pirma, organizaciniai pertvarkymai iš esmės buvo susiję tik su atskiromis policijos įstaigomis, t. y. Viešosios policijos apsaugos tarnyba ir Lietuvos viešosios policijos rinktine „Vytis“, todėl atitinkamos pareigybės galėjo būti siūlomos tik su reorganizacija susijusiose policijos įstaigose. Antra, kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovo atstovė, Reorganizavimo sąlygose 19 punktas buvo skirtas atvejams, kai reorganizuojamos įstaigos atitinkamus pareigūnus į pareigas buvo skyręs Lietuvos policijos generalinis komisaras (Viešosios policijos apsaugos tarnybos viršininkas). Taigi šiuo bylos aspektu Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Reorganizavimo sąlygų 19 punkto atitiktis Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 5 daliai teismui nekelia abejonių, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kokia nors forma turėjo siūlyti pareiškėjui lygiavertes arba žemesnes pareigas ir atmetė A. A. J. skundo argumentus kaip nepagrįstus, kad minėta įstaiga (Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) nevykdė pareigos siūlyti lygiavertes pareigas arba žemesnes pareigas.

62Dėl Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ vado 2009 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. 142–V–96 „Dėl Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ steigiamų nuo 2010 m. sausio 1 d. statutinių, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis pareigybių aprašymų patvirtinimo bei pareigybių aprašymuose lygių ir kategorijų (koeficientų) nustatymo“ patvirtintų Vilniaus apsaugos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.4 punktų bei Veiklos organizavimo skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 6.1 punkto panaikinimo.

63Pareiškėjas ginčija Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ vado 2009 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. 142–V–96 „Dėl Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ steigiamų nuo 2010 m. sausio 1 d. statutinių, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis pareigybių aprašymų patvirtinimo bei pareigybių aprašymuose lygių ir kategorijų (koeficientų) nustatymo“ 1 punktu patvirtinto Vilniaus apsaugos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.4 punktus bei Veiklos organizavimo skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 6.1 punktą, t. y. nustatytus specialius reikalavimus šias pareigas einantiems valstybės tarnautojams.

64Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji reikalavimai asmeniui, pretenduojančiam į vidaus tarnybą (t. y. Lietuvos Respublikos pilietybė, nepriekaištinga reputacija, atitinkamas išsilavinimas, sveikatos būklė ir pan.). Pagal šio straipsnio 2 dalį vidaus reikalų ministras ar jo įgalioti vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai gali nustatyti papildomus reikalavimus asmenims, pretenduojantiems tarnauti tam tikrų vidaus reikalų įstaigų padaliniuose. Papildomi reikalavimai siejami su asmens intelektiniais, fiziniais ir praktiniais gebėjimais, sveikatos būkle, moraliniu ir psichologiniu tinkamumu eiti tam tikras pareigas atitinkamuose padaliniuose.

65Kaip matyti iš Vilniaus apsaugos skyriaus viršininkui priskiriamų vykdyti funkcijų, šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui yra reikalingos specialios ekonominės ir finansinės žinios, darbo patirtis finansų srityje ir būtinas ekonominis išsilavinimas, t. y. Vilniaus apsaugos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo specialieji reikalavimai nustatyti atsižvelgiant į struktūrinio padalinio ir vadovo vykdomas funkcijas ir uždavinius. Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“ taip pat teisingai pažymėjo, kad Veiklos organizavimo skyriaus vykdomų funkcijų didžiąją dalį sudaro specifinės funkcijos, susijusios su policijos veikla, todėl vadovauti šiam skyriui neužtenka turėti vien tik darbo stažą policijoje, būtina turėti tinkamą policijos veiklos krypties išsilavinimą ir atitinkamos policijos veiklos srities darbo patirties, norint tinkamai organizuoti šio skyriaus veiklą ir vykdyti šiam organizaciniam vienetui priskirtas funkcijas. Taigi Vilniaus apsaugos skyriaus viršininko ir Veiklos organizavimo skyriaus viršininko pareigybių aprašymuose nustatyti ginčijami specialieji reikalavimai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pateisinami objektyvia būtinybe atlikti minėtoms pareigybėms priskirtas specifines funkcijas ir uždavinius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 patvirtintos Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos reikalavimų pažeidimų rengiant anksčiau minėtus pareigybių aprašymus nenustatyta (11 punktas nustato, kad atsižvelgiant į pareigybės paskirtį, bendrąsias ir/ar specialiąsias veiklos sritis ir funkcijas, nustatomi specialūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti šias pareigas einantys valstybės tarnautojai: nustatomas reikiamas išsilavinimas: studijų sritis (sritys), kvalifikacinis laipsnis ir/ar profesinė kvalifikacija, papildomai galima nurodyti ir studijų kryptį (kryptis); studijų srities galima nenurodyti, jeigu darbo patirtis yra svarbesnė už įgytą išsilavinimą (11.1 punktas); įstaigų vadovų, priimamų į pareigas konkurso būdu, ir karjeros valstybės tarnautojų darbo patirtis nustatoma atsižvelgiant į rekomenduojamą darbo patirtį, o patarėjams nustatoma privaloma jų darbo patirtis (11.2 punktas)).

66Dėl Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ vado 2010-02-03 įsakymo Nr. 142–TE–39 „Dėl komisaro A. A. J. atleidimo iš vidaus tarnybos“ panaikinimo.

67Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ vado 2010-02-03 įsakymas Nr. 142-TE-39 „Dėl komisaro A. A. J. atleidimo iš tarnybos“ yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“ neįvykdė pareigos siūlyti pareiškėjui visas pareigas šioje įstaigoje, kurios buvo laisvos nuo tada, kai Viešosios policijos apsaugos tarnybos viršininkas J. L. 2009-08-31 įspėjimu Nr. 120-IL-1122 „Apie galimą atleidimą iš vidaus tarnybos“ įspėjo savo pavaduotoją A. A. J. apie galimą atleidimą iš vidaus tarnybos, todėl Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ vado 2010-02-03 įsakymas Nr. 142-TE-39 „Dėl komisaro A. A. J. atleidimo iš tarnybos“ yra naikintinas.

68A. A. J. buvo siūlomos tokios turimos laisvos pareigybės, kurios atitiko jo kvalifikaciją, o jis atitiko bendrus ir specialius reikalavimus, nurodytus siūlomuose pareigybių aprašymuose, tačiau jis jų nesutiko eiti (siūloma užimti atitinkamas pareigas Viešosios policijos apsaugos tarnybos Marijampolės ir Alytaus skyriuose). Pareiškėjui buvo pasiūlytos visos pareigybės, atitinkančios jo lygį ir kategoriją bei kvalifikaciją. Kaip apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paaiškino atsakovo atstovė, pareiškėjui nebuvo pasiūlytos tik laisvos pirmosios grandies pareigūnų (postinių) pareigos. Tačiau šias pareigas pareiškėjui nebuvo tikslinga siūlyti, kadangi jis nei pagal fizinio pasirengimo ir papildomų reikalavimų, susijusių su fiziniais ir praktiniais gebėjimais lygį, nei pagal sveikatos būklę neatitiko šioms pareigoms keliamų fizinio pasirengimo reikalavimų (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. 1V–500 patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimų ir pareigūnų fizinio pasirengimo tikrinimo bei papildomų reikalavimų, susijusių su fiziniais ir praktiniais gebėjimais eiti tam tikras pareigas tam tikruose vidaus reikalų įstaigų padaliniuose, ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo taisyklės) bei keliamų sveikatos reikalavimų (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-10-21 įsakymu Nr. 1V–380/V–618 patvirtintas Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose mokymo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvadas). Atsakovas nurodė, kad šioms pareigybėms keliami I arba II lygio fizinio pasirengimo reikalavimai ir I skilties (patys griežčiausi) arba II skilties (mažesni nei I skilties, bet griežtesni negu III skilties) sveikatos būklės tinkamumo vidaus tarnybai reikalavimai, kai tuo tarpu pareiškėjas atleidimo iš vidaus tarnybos dieną pagal fizinio pasirengimo lygį atitiko trečiąjį lygį ir priklausė 6 amžiaus grupei, o pagal sveikatos būklę atitiko tik III skiltį, kuriai keliami patys mažiausi sveikatos tinkamumo vidaus tarnybai reikalavimai.

69Teisėjų kolegija pažymi, kad Vidaus tarnybos įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje nustatyta vidaus tarnybos pareigūno, kurio pareigybė naikinama, garantija (perkėlimas į lygiavertes pareigas arba pareigūno sutikimu - į žemesnes pareigas) nėra absoliuti, kadangi statutinis valstybės tarnautojas turi atitikti kitai (-oms) darbdavio turimai (-oms) laisvai (-oms) pareigybei (ėms) nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus.

70Teisėjų kolegija daro išvadą, kad vien tas faktas, jog atsakovas nepateikė informacijos apie visas žemesnes pareigas, kurios buvo laisvos ir nesiūlė jų užimti pareiškėjui, nagrinėjamu atveju negali būti Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ vado 2010-02-03 įsakymo Nr. 142–TE–39 „Dėl komisaro A. A. J. atleidimo iš vidaus tarnybos“ panaikinimo pagrindu. Realiai buvusioms laisvoms pirmosios grandies pareigūnų (postinių) pareigoms A. A. J. neatitiko keliamų fizinio pasirengimo ir sveikatos būklės reikalavimų. Tai reiškia, kad toks pasiūlymas ar informacijos pateikimas objektyviai negalėtų būti realizuotas.

71Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

72Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patirtą neturtinę žalą A. A. J. vertina 100 000 Lt suma.

73Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Respublikos CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (Lietuvos Respublikos CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnis), tačiau Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Lietuvos viešosios policijos rinktinės “Vytis”) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

74Vadinasi, nekonstatavus atsakovo Lietuvos viešosios policijos rinktinės “Vytis” neteisėtų veiksmų nėra juridinio pagrindo civilinei atsakomybei kilti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme. Nesant vienos iš būtinos sąlygos (neteisėtų veiksmų) žalai (tiek turtinei, tiek ir neturtinei) atsirasti, A. A. J. apeliaciniame skunde išdėstytos tiek įspėjimo apie atleidimą laikotarpiu, tiek atleidimo momentu, tiek po jo, egzistavusios faktinės aplinkybės, sąlygojusios neturtinės žalos pareiškėjui padarymą, nėra reikšmingos ir detaliau neanalizuotinos bei nevertintinos, o apeliacinis skundas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

75Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovų jo naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

76Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

77Pareiškėjo A. A. J. apeliacinis skundas netenkinamas, o atsakovo Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ apeliacinis skundas tenkinamas.

78Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą pakeisti.

79Sprendimo dalis, kuriomis panaikintas Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ vado 2010-02-03 įsakymas Nr. 142–TE–39 „Dėl komisaro A. A. J. atleidimo iš tarnybos“ ir A. A. J. grąžintas į ankstesnes Viešosios policijos apsaugos tarnybos viršininko pareigas arba į kitas lygiavertes pareigas bei jam iš Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ priteista kompensacija už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo jo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, panaikinti ir šiose dalyse pareiškėjo A. A. J. skundą atmesti.

80Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

81Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas A. A. J. skundu ir patikslintais skundais (b. l. 1-12, I t.;... 5. Sutiko, kad nei Valstybės tarnybos įstatyme, nei Vidaus tarnybos statute... 6. Dėl Rinktinės pareigos siūlyti pareiškėjui lygiavertes ar žemesnes... 7. Nesutiko su Rinktinės nuomone, kad jis negalėjo būti paskirtas į Vado... 8. Pažymėjo, kad jo įspėjimo apie atleidimą iš tarnybos ir atleidimo... 9. Pabrėžė, kad turėjo pirmenybės teisę likti tarnyboje, nes jo... 10. Pažymėjo, kad nesant lygiaverčių pareigų pareiškėjui turėjo būti... 11. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Statuto 15 straipsnio 1 dalį, atrankoje... 12. Pažymėjo, kad per visą įspėjimo apie atleidimą iš vidaus tarnybos... 13. Nesutiko, kad Vilniaus apsaugos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 6.1... 14. Nesutiko, kad Veiklos organizavimo skyriaus viršininko funkcijos yra... 15. Kadangi dirbo vidaus reikalų sistemoje nuo 1984 metų, ištarnavo vidaus... 16. II.... 17. Atsakovas Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“, taip pat... 18. Pažymėjo, kad Statuto 16 straipsnio 9 dalyje reglamentuojama, jog šio... 19. Nurodė Statuto 16 straipsnio 3 dalį, pažymėjo, kad pareigybės aprašymo... 20. Nurodė, kad nei Statutas, nei Valstybės tarnybos įstatymas, nei 21. Paaiškino, kad Rinktinės teises, pareigas ir funkcijas apibrėžia ne... 22. Nurodė, kad pareiškėjas turi tik teisės magistro kvalifikacinį laipsnį,... 23. Teigė, kad pareiškėjas neteisingai aiškina DK 135... 24. Pažymėjo, kad pareiškėjas neatitiko Rinktinės vado pavaduotojo (A lygio 16... 25. Paaiškino, kad iki 2008 m. sausio 1 d. Vilniaus skyrius buvo atskiras,... 26. Paaiškino, kad Veiklos organizavimo skyriaus viršininko pareigybė buvo... 27. Atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d.... 28. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, nurodydamas, jog jam nebuvo siūlytos... 29. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota... 30. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų... 31. III.... 32. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu... 33. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apsaugos skyriaus viršininko pareigybės... 34. Nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad Rinktinės ir Tarnybos... 35. Pabrėžė, jog šioje byloje, be kita ko, nustatyta, kad Tarnybos viršininkas... 36. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m.... 37. Sprendime konstatavęs, kad Rinktinės vado 2010 m. vasario 3 d. įsakymas Nr.... 38. Nurodė Civilinio kodekso 6.245–6.250, 6.271 straipsnius ir pažymėjo, jog... 39. Nurodė ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, kad pareiškėjas,... 40. IV.... 41. Pareiškėjas A. A. J. apeliaciniu skundu (b. l. 104-109, XI t.) prašo... 42. Nurodo CK 6.271, 6.250 straipsnius, atkreipia dėmesį į... 43. Pabrėžia, kad patikslintame skunde aiškiai nurodė, jog jo įsitikinimu, jei... 44. Pareiškėjo nuomone, teismas neteisingai aiškino Reorganizavimo sąlygų 19... 45. V.... 46. Atsakovas Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“, taip pat... 47. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė reikalavimo grąžinti jį į... 48. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m.... 49. Atsakovas Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“, atstovaujanti ir... 50. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos... 51. Pareiškėjas A. A. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 140-145, XI... 52. Teisėjų kolegija... 53. VI.... 54. Pareiškėjo apeliacinis skundas netenkintinas, o Lietuvos viešosios policijos... 55. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos viešosios policijos rinktinės... 56. Byloje nustatyta, kad Lietuvos policijos generalinis komisaras 2009-08-13... 57. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl vykdytos reorganizacijos teisėtumo nėra. Tai... 58. Dėl perkėlimo į lygiavertes ar pareigūno sutikimu – į žemesnes pareigas... 59. Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad atleisti... 60. Kaip jau buvo minėta anksčiau, Lietuvos policijos generalinio komisaro... 61. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 62. Dėl Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ vado 2009 m. spalio 6... 63. Pareiškėjas ginčija Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“... 64. Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji reikalavimai... 65. Kaip matyti iš Vilniaus apsaugos skyriaus viršininkui priskiriamų vykdyti... 66. Dėl Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ vado 2010-02-03... 67. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Lietuvos viešosios policijos... 68. A. A. J. buvo siūlomos tokios turimos laisvos pareigybės, kurios atitiko jo... 69. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vidaus tarnybos įstatymo 56 straipsnio 5... 70. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad vien tas faktas, jog atsakovas nepateikė... 71. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. ... 72. Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų... 73. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė... 74. Vadinasi, nekonstatavus atsakovo Lietuvos viešosios policijos rinktinės... 75. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovų jo naudai... 76. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 77. Pareiškėjo A. A. J. apeliacinis skundas netenkinamas, o atsakovo Lietuvos... 78. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą... 79. Sprendimo dalis, kuriomis panaikintas Lietuvos viešosios policijos rinktinės... 80. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.... 81. Nutartis neskundžiama....