Byla e2-2839-345/2018

Dėl viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo, trečiasis asmuo – Viešųjų pirkimų tarnyba

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Alna Business Solutions“ ieškinį atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo, trečiasis asmuo – Viešųjų pirkimų tarnyba.

3Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

4

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo pripažinti neteisėtu bei panaikinti perkančiosios organizacijos 2017-12-07 sprendimą nutraukti viešojo pirkimo „Finansų valdymo sistemos priežiūros ir vystymo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 170711) procedūras ir priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad atsakovė atviro konkurso būdu vykdė viešąjį pirkimą „Finansų valdymo sistemos priežiūros ir vystymo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 170711) (toliau – Pirkimas arba Konkursas), kuriam pasiūlymą pateikė ir ieškovė. Ieškovės pasiūlymas pripažintas laimėjusiu. 2017-02-09 gavusi pretenziją, atsakovė sustabdė pirkimo procedūras./ Atnaujinus pirkimo procedūras, ieškovė buvo kviečiama pasirašyti sutartį. 2017-02-28 atsakovės dėl gautos pretenzijos vėl sustabdė pirkimo procedūras ir jas atnaujino 2017-07-13, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2017-07-25 nutartimi c.b. Nr. e2A-956-236/2017 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės UAB „InnoForce“ ieškinys dėl perkančiosios organizacijos pirkime priimtų sprendimų panaikinimo.. Tiekėjas kreipėsi į atsakovę dėl pirkimo sutarties sudarymo, tačiau perkančioji organizacija deklaratyviai ieškovei nurodė, kad turi informacijos, kad UAB „InnoForce“ rengia kasacinį skundą, todėl tiekėjas bus kviečiamas sudaryti pirkimo sutartį tik tada, kai paaiškės, ar UAB „InnoForce“ kreipsis į kasacinės instancijos teismą ir, ar bus priimtas kasacinis skundas. 2017-09-15 tiekėjas kreipėsi į perkančiąją organizaciją dėl pirkimo sutarties termino nustatymo, nurodydamas, kad buvo atsisakyta priimti UAB „InnoForce“ kasacinį skundą. Perkančioji organizacija atsakydama nurodė, kad kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą su paklausimu, ar gali sudaryti su tiekėju pirkimo sutartį. Viešųjų pirkimų tarnyba informavo, kad dėl to, ar yra kliūčių sudaryti pirkimo sutartį reikia kreiptis į LR Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybą, todėl perkančioji organizacija ir kreipėsi LR Specialiųjų tyrimų tarnybą. Atsakovė nurodė, jog tiekėjas pakvies sudaryta viešojo pirkimo sutartį, kai gaus atsakymą iš LR Specialiųjų tyrimų tarnybos. Tiekėjui nebuvo pateiktas joks LR Specialiųjų tyrimų tarnybos raštas/atsakymas į perkančiosios organizacijos paklausimą. Tiekėjas nesutikdamas su atsakovės sprendimais ir veiksmais dėl pirkimo sutarties sudarymo pateikė pretenziją, kuria atsakovė atmetė. Po to perkančioji organizacija kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl sutikimo nutraukti pirkimo procedūras gavimo. Viešųjų pirkimų tarnyba sutiko, kad pirkimo procedūros būtų nutrauktos. Atsakovė informavo ieškovė, kad nutraukia pirkimo procedūras. Dėl šio sprendimo ieškovė pateikė pretenziją, kuria atsakovė atmetė.
3. Ieškovė teigia, kad Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas dėl pirkimo nutraukimo, kuriuo vadovavosi atsakovė, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl pirkimo procedūrų nutraukimas pažeidžia imperatyvius VPĮ reikalavimus dėl perkančiosios organizacijos teisės nutraukti pirkimo procedūras, pažeidžia viešųjų pirkimų principus ir tikslą, viešąjį interesą, o nurodyti sprendimai neturi prejudicinės galios.
4. Ieškovės manymu, trečiojo asmens - Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas leisti nutraukti pirkimo procedūras yra nemotyvuotas, neargumentuotas, deklaratyviai konstatuotas tariamas pirkimų sąlygų neteisėtumas, sprendimo išvada prieštarauja nuosekliai suformuotai teismų praktikai. VPĮ nuostatos įtvirtina Viešųjų pirkimų tarnybai ne tik teisę atlikti pirkimo dokumentų vertinimą, bet ir pareigą šį vertinimą atlikti vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pateikiant perkančiosios organizacijos dokumentų ir sprendimų vertinimą, o ne formaliai konstatuojant tariamus pažeidimus. Viešųjų pirkimų tarnyba priimdama sprendimą vertino ne pirkimo dokumentus, bet išimtinai perkančiosios organizacijos prašyme leisti nutraukti pirkimo procedūras išdėstytus argumentus. Taip pat Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas prieštarauja tiek pačioms pirkimo sąlygoms, tiek nuosekliai formuojamai teismų praktikai dėl sisteminio pirkimų dokumentų aiškinimo. Priešingai nei konstatavo Viešųjų pirkimų tarnyba, pirkimų sąlygų sisteminis aiškinimas ir taikymas pagrindžia ir įrodo, kad tiekėjas pirkimo sąlygomis yra įpareigotas užtikrinti paslaugų kokybę, nemokamai pašalinti paslaugų trūkumus, perkančiajai organizacijai įtvirtinant galimybę taikyti sankcijas tiekėjui, nesilaikančiam kokybės reikalavimų.
5. Pažymi, kad pirkimo procedūrų nutraukimas nesant tam teisinio pagrindo, t.y. pagrįstas išimtinai nepagrįstu ir neteisėtu Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimu, neabejotinai pažeidžia proporcingumo principo reikalavimus ir yra netinkama bei neadekvati priemonė siekiamam pirkimo tikslui – kokybiško pirkimo objekto įsigijimui, prieštarauja viešajam interesui. Perkančioji organizacija byloje pateikdama atsiliepimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3790-345/2017 nurodė, jog egzistuoja viešasis interesas, kuo greičiau sudaryti pirkimo sutartį. Pati perkančioji organizacija laikėsi pozicijos, kad greitas pirkimo objekto įsigijimas yra ypač svarbus tiek tinkamam perkančiosios organizacijos funkcijų vykdymui, tiek visos visuomenės intereso užtikrinimui.
6. Ieškovė taip pat nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2017-05-05 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3609-590/2017 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-897-381/2017 šioje byloje neturi prejudicinės galios, kadangi nagrinėtais atvejais Viešųjų pirkimų tarnyba priėmė sprendimą įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti viešąjį pirkimą ne dėl šio ginčo objekto aprašymo 1.6.1.2 punktui analogiškos sąlygos ir teismai nevertino, neanalizavo šios pirkimo sąlygos neteisėta.
7. Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su ieškinio reikalavimais nesutinka ir atsiliepime prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.
8. Nurodo, kad pasibaigus teisminiams ginčams atsakovė, atsižvelgdama į nurodytą STT Pirkimo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą, vykdė papildomą vertinimą, siekdama nustatyti, ar nėra kliūčių sudaryti sutartį su Pirkimo laimėtoju – ieškove UAB „Alna Business Solutions“. Pažymi, kad STT atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu įtarimai buvo pareikšti ne tik Fondo valdybos darbuotojui, bet ir Pirkimo laimėtojo vadovui, yra tiesiogiai susijęs su Pirkimo procedūrų skaidrumu ir atitinkamai galimybe sudaryti sutartį su Pirkimo laimėtoju. Pasitvirtinus įtarimams, tai galėtų lemti ne tik Pirkimo procedūros pripažinimą neteisėta, bet ir šios procedūros pagrindu sudarytos sutarties pripažinimą negaliojančia arba alternatyvių sankcijų (pavyzdžiui, baudos Fondo valdybai) pritaikymą (žr. VPĮ 951 ir 952 str.). Aplinkybė, kad STT vykdomo tyrimo metu įtarimai buvo pareikšti būtent Pirkimo laimėtojo vadovui T. Milakniui, papildomai, atsakovės nuomone, pagrindžia, kad atsakovė privalėjo įsitikinti procedūrų teisėtumu.
9. Atsakovė teigia, kad įvertinusi visą prieinamą informaciją, nustatė, kad pirkimo sąlygų 6 priedo (1.6.1.2 p. įtvirtintas priežiūros paslaugų reikalavimas „FVS programinės įrangos darbo klaidų taisymas ir neatitikimų jos techninėje dokumentacijoje numatytam funkcionalumui ar pateiktuose programinės įrangos keitimo užsakymuose ir juos detalizuojančiuose dokumentuose numatytiems reikalavimams šalinimas“ yra ydingas, nes sudaro galimybes paslaugų teikėjui piktnaudžiauti teikiant programinės įrangos vystymo paslaugas ir tokiu būdu pažeidžia VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtintus pagrindinius viešųjų pirkimų principus bei neleidžia pasiekti VPĮ 3 str. 2 d. nustatyto tikslo racionaliai naudoti lėšas. Tokią išvadą sąlygojo tai, kad identiška Apdraustųjų, išmokų gavėjų ir draudėjų informavimo ir konsultavimo interaktyvių elektroninių paslaugų sistemos priežiūros ir vystymo paslaugų pirkimo (Nr. 168731) dokumentų nuostata VPT buvo nurodyta kaip vienas iš esminių pažeidimų, kurių pagrindu atsakovė įpareigota nutraukti minėto pirkimo procedūras.
10. Nurodo, kad ginčijamo pirkimo procedūros buvo nutrauktos dėl to, kad tokį sprendimą, pasinaudodama VPĮ 82 str. 2 d. 6 p. įtvirtinta teise, atsakovę įpareigojo priimti VPT, todėl atsakovės sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras priimtas vykdant kompetentingos institucijos privalomo pobūdžio reikalavimą.
11. Atsakovė mano, kad ieškovės argumentai dėl to, kad tariamai VPT vertino ne Pirkimo dokumentus, jų visumą, bet išimtinai perkančiosios organizacijos prašyme nurodytus argumentus, yra nepagrįstos prielaidos, kadangi VPT buvo pateikta visa būtina informacija, suteikianti galimybę sistemiškai įvertinti Pirkimo sąlygas. Be to, ydinga pripažinta Pirkimo sąlygų 6 priedo 1.6.1.2 p. nuostata yra identiška tai, kuri buvo pripažinta esminiu VPĮ pažeidimu kitame Fondo valdybos vykdytame pirkime (Apdraustųjų, išmokų gavėjų ir draudėjų informavimo ir konsultavimo interaktyvių elektroninių paslaugų sistemos priežiūros ir vystymo paslaugų pirkime). Tiek minėtas pirkimas, tiek šioje byloje nagrinėjamas Pirkimas yra skirti įsigyti informacinių sistemų vystymo ir priežiūros paslaugas, dėl to abiejų pirkimų techninės specifikacijos rengtos ant to paties šablono, taigi didžioji dalis nuostatų, įskaitant ir aptariamą, yra praktiškai identiškos.
12. Atsakovė nurodo, jog atsižvelgdama į VPT ir kitų institucijų rekomendacijas dėl iki 2017 m. pradėtų vykdyti viešojo pirkimo procedūrų, 2017 m. Fondo valdyba nusprendė taikyti papildomas prevencines priemones, skirtas išvengti galimo tiekėjų piktnaudžiavimo. Todėl nuo 2017 metų skelbiamuose Fondo valdybos informacinės sistemos paslaugų pirkimų dokumentuose nustatoma sąlyga, kad visoms paslaugų rezultato sudėtinėms dalims turi būti taikoma kokybės garantija, t. y. visiems į gamybinę aplinką įdiegtiems paslaugų rezultatams turi būti suteikiamas 12 mėn. nuo paskutinio perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo dienos garantinis laikotarpis, per kurį visus aptiktus defektus paslaugų teikėjas privalo pašalinti neatlygintinai. Atsakovo nuomone, nurodytos nuostatos yra būtinos siekiant racionaliausiu būdu užtikrinti tinkamos kokybės visuomenei itin reikšmingų Fondo valdybos teikiamų paslaugų nenutrūkstamą teikimą.
13. Taip pat nurodo, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog Fondo valdybos nurodomų bylų faktinės aplinkybės nėra panašios, kadangi identiška Pirkimo sąlygų 6 priedo 1.6.1.2 p. nuostatai sąlyga aptarta kituose procesiniuose dokumentuose, tiek Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3609-590/2017 motyvuojamosios dalies 19 p., tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje e2A-897-381/2017 motyvuojamosios dalies 47 p. Taip pat ieškovės nurodytas viešasis interesas pirkimo objektu negali pateisinti nustatytų VPĮ pažeidimų.
14. Trečiasis asmuo Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad sprendimas yra įpareigojančio pobūdžio ir perkančioji organizacija privalėjo vykdyti Tarnybos nurodymą. Tiekėjas nepasinaudojo teise apskųsti sprendimą administracine tvarka, todėl sprendimas yra įgijęs res judicata galią. Tarnyba nustačiusi VPĮ ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, įgyvendina jai tiesiogiai VPĮ priskirtas funkcijas bei pažeidimus konstatuoja identifikavusi nustatytų faktinių aplinkybių neatitiktį viešuosius pirkimus reglamentuojančioms teisės normoms. Tarnybai išnagrinėjus perkančiosios organizacijos pateiktus dokumentus ir kitą su pirkimu susijusią informaciją, nustatyta, kad pirkimo sąlygų 6 priedo 1.6.1 punktas ir 1.6.1.2 punkte įtvirtintas priežiūros paslaugų reikalavimas yra netinkamas, nes taikoma ydinga praktika, mokėti už ankstesnių klaidų taisymą. Tai atskleidžia galimybę tiekėjui piktnaudžiauti kokybės užtikrinimu bei perkančiajai organizacijai toleruoti tokį elgesį. Tiekėjas atlikdamas techninę užduotį turi prisiimti įsipareigojimus bent keliems mėnesiams neatitikimo garantiniam, nemokamam pašalinimui. Ir ši kaina negali būti įskaičiuota į finansų valdymo sistemos priežiūros ir vystymo paslaugų kainą. Įvertinusi tai, Tarnyba padarė išvadą, kad perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintą skaidrumo principą ir neužtikrino pirkimo tikslo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenis (faktais) ir teisės aktų normomis bei, kad taikomos poveikio priemonės yra nemotyvuotos.
15. Dublike ieškovė palaiko savo ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškina, kad perkančioji organizacija , dar prieš kreipdamasi į VPT dėl leidimo nutraukti pirkimą dėl tariamo pirkimo sąlygų neteisėtumo, siekė išvengti pirkimo sutarties sudarymo su ieškove dėl STT atliekamo ikiteisminio tyrimo. Būtent STT atliekamas ikiteisminis tyrimas, o ne sąlygų neteisėtumas, buvo tikrojo siekio išvengti pirkimo sutarties sudarymo su ieškove. Tačiau STT atliekamas ikiteisminis tyrimas, kaip toks, neturėjo jokios įtakos pirkimo sutarties sudarymui, kadangi tai nesuderinama su nekaltumo prezumpcijos įgyvendinimo užtikrinimu nei su VPĮ nuostatomis VPT nepagrįstai ir neteisėtai nurodo, kad perkančiajai organizacijai ir tiekėjui neapskundus VPT sprendimo ABTĮ nustatyta tvarka, VPT sprendimas įgijo res judicata galią ir nebegali būti kvestionuojamas. Remiantis teismų praktika teismas vertindamas perkančiosios organizacijos 2017-12-07 sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumą, kartu privalo įvertinti ir VPT sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tiek VPT, tiek atsakovė savo atsiliepimuose nepateikia jokių argumentų ir/ar įrodymų. Pažymi, kad nei Viliaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3609-590/2017, nei Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-897-381/2017 neturi prejudicinės galios byloje, kadangi ieškovė šioje bylose nedalyvavo. Perkančioji organizacija sprendimo dėl pirkimo nutraukimo tariamą teisėtumą įrodinėja remdamasis išimtinai VPT sprendimu, kuris priimtas neįvertinus reikšmingu pirkimo dokumentų, nukrypstant nuo sisteminio pirkimo sąlygų aiškinimo, subsidiaraus VPĮ ir kitų teisės aktų taisyklių taikymo.
16. Triplike atsakovė palaiko savo atsiliepimo išdėstytus argumentus ir prašo ieškinį atmesti. Papildomai paaiškina, kad pirkimo laimėtojo atžvilgiu vykdomas ikiteisminis tyrimas yra aplinkybė sąlygojanti perkančiosios organizacijos pareigą imtis papildomų veiksmų ir atlikti papildomą tyrimą. Papildomas vertinimas buvo atliekamas pasibaigus civilinei bylai pagal ieškovės UAB „InnoForce“ ieškinį, nes teismui nepriėmus galutinio sprendimo, buvo neaišku, ar pirkimo procedūros galės būti tęsiamos dėl UAB „InnoForce“ ieškinyje nurodytų aplinkybių. Ieškovė apie aplinkybes susijusias su STT vykdomu tyrimu ir iš to kylančia pareiga perkančiajai organizacijai įvertinti galimybę sudaryti pirkimo sutartį su pirkimo laimėtoju bei atsakovės atliekamu papildomu pirkimo vertinimu, buvo informuota 2017-10-27 atsakyme į pretenziją, todėl nesutikdamas su ja turėjo per 15 d. nuo atsakymo į pretenziją gavimo dienos pareikšti ieškinį, tačiau to nepadarė, todėl šios aplinkybės nenagrinėtinos. Taip pat nurodo, kad ieškovės dublike pateikiami samprotavimai nepaneigia VPT nustatyto pirkimo sąlygų 6 priedo 1.6.1.2 punkto nuostato neteisėtumo.

5Ieškinys atmestinas.

17. Nustatyta, kad atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdė finansų valdymo sistemos (FVS) priežiūros ir vystymo paslaugų pirkimą, kurie siekė įsigyti FVS priežiūros ir vystymo paslaugas. Ieškovė pateikė pasiūlymą, kuris buvo pripažintas laimėjusiu, tačiau perkančioji organizacija gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) sutikimą, 2017-12-07 sprendimu nutraukė pirkimo procedūras, todėl su ieškove pirkimo sutartis sudaryta nebuvo. Ieškovė inicijavo atsakovės sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo peržiūros procedūrą, reikalaudama jį panaikinti ir tęsti pirkimo procedūras – sudaryti su ieškove pirkimo laimėtoja viešojo pirkimo sutartį, tačiau perkančioji organizacija 2017-12-20 sprendimu šio reikalavimo netenkino.
18. Ieškovė ginčija perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti viešojo pirkimo procedūras, kurį pastaroji priėmė de jure (verčiama į lietuvių kalbą – teisėtai, pagal teisę) sutikusi su VPT nustatytais pažeidimais organizuojant viešąjį pirkimą bei vykdydama įpareigojimą nutraukti viešojo pirkimo procedūras. Ieškovė teigia, kad perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pirkimo nutraukimo yra motyvuojamas išimtinai VPT sprendimu, kuris yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas iš esmės neatlikus pirkimo dokumentų analizės, vertinimo, be teisinio argumentavimo, vadovautasi išimtinai tik perkančiosios organizacijos prašyme išdėstytais argumentais, deklaratyviai cituojant tik vieną pirkimo sąlygų 6 priedo 1.5.1.2 punkto nuostatą, tačiau nevertinant kitų pirkimo sąlygų nuostatų. Ieškovės nuomone, VPT sprendimas prieštarauja tiek pačioms pirkimo sąlygoms, tiek nuosekliai formuojamai teismų praktikai dėl sisteminio pirkimo dokumentų aiškinimo, kadangi sisteminis pirkimo dokumentų aiškinimas paneigia VPT išvadą, jog pirkimo sąlygos yra suformuluotos taip, kad tiekėjas gali piktnaudžiauti teikiamų paslaugų kokybės užtikrinimu.
19. Teismas, spręsdamas dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras, pirmiausia atsižvelgia į tokio sprendimo išimtinį (lot. ultima ratio) pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą), lėmusias tokį sprendimą bei perkančiosios organizacijos galimybes ir pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Paminėtos aplinkybės vertinamos atsižvelgiant į tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principą, iš jo kildinamos tiekėjų teises bei priežiūros institucijų pareigos.
20. Viešųjų pirkimų tarnyba – valstybės biudžetinė įstaiga, veikianti pagal VPĮ ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus ir yra finansuojama iš valstybės biudžeto (VPĮ 93 str. 1 d.; 2017 m. gegužės 2 d. įstatymo redakcija), kuri priima sprendimus savarankiškai ir nešališkai (VPĮ 93 str. 5 d.; 2017 m. gegužės 2 d. įstatymo redakcija). VPT kompetenciją nustatyta VPĮ, kurio 95 straipsnio 2 dalies 5 punkte (2017 m. gegužės 2 d. įstatymo redakcija) inter alia (verčiama į lietuvių kalbą – be kita ko) nurodyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę, įtarusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras iki perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus. VPT įpareigojimas perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus yra valdingo pobūdžio privalomas vykdyti teisės aktas. Tais atvejais, kai neskundžiant tokio administracinio akto (VPT sprendimo) įvykdomas jame nurodytas įpareigojimas, perkančiajai organizacijai nekyla objektyvių teisinių padarinių, ginčas dėl tokio akto, kaip nebeturinčio objekto, praranda prasmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 20 d. sprendimas, priimtas administracinėje Nr. AS146-20/2012).
21. Tokiu būdų pagal VPĮ nuostatas, perkančioji organizacija neturėjo teisės nesivadovauti VPT sprendime pateiktais argumentais ir nevykdyti įpareigojimo, atsižvelgiant į tai, jog priešingu atveju perkančiajai organizacijai kiltų atsakomybė Administracinių nusižengimų kodekse numatyta tvarka. Atsakovė nekvestionavo sprendimo, sutiko su joje nurodytais VPĮ neatitikimais ir pažeidimais ir nustatyto įpareigojimo neskundė Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 ir 17 straipsniuose nustatyta tvarka. Pirkimo procedūras nutraukė iki viešojo pirkimo sutarčių sudarymo.
22. Nagrinėjamu atveju viešojo pirkimo procedūros nutrauktos perkančiajai organizacijai vykdant VPT įpareigojimą, todėl neigiami padariniai ieškovei kyla ne dėl viešojo administravimo subjekto pozicijos perkančiajai organizacijai, bet dėl šios (perkančiosios organizacijos) sprendimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras. Dėl tokio pobūdžio tiekėjo ir viešojo administravimo subjektų santykio ieškovė, manydama, kad VPT įpareigotos perkančiosios organizacijos priimtas sprendimas nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra neteisėtas, pažeidžia jos interesus, ieškovė privalėjo nuginčyti skundžiamo perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras pagrindą, t. y. nuginčyti VPT sprendimą (įpareigojimą nutraukti Pirkimą) Administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, tiek ieškovė, tiek perkančioji organizacija neskundė VPT sprendimo, todėl teismas neturi pagrindo vertinti jos (sprendimo) teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. neturi teisės spręsti dėl VPT padarytų išvadų teisingumo.
23. Nesant nuginčyto VPT sprendimo, teismas neturi teisinio pagrindo vertinti ir pasisakyti ieškinyje, dublike ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų argumentų, susijusių su sprendimo dėl pirkimo nutraukimo prieštaravimo viešųjų pirkimų principams, tikslui ir viešajam interesui bei Vilniaus apygardos teismo 2017-05-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3609-590/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017-07-10 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-897-381/2017 prejudicinės galios nagrinėjamojoje byloje.
24. Ieškovė taip pat nurodo, kad tikrojo perkančiosios organizacijos siekio išvengti pirkimo sutarties su ieškove sudarymo ir nutraukti pirkimą priežastis buvo ne tariamas paskelbto konkurso pirkimo sąlygų neteisėtumas, bet STT atliekamas ikiteisminis tyrimas, dėl ko prieš vertinant VPT sprendimo teisėtumą, būtina įvertinti perkančiosios organizacijos veiksmų, atliekant „papildoma“ pirkimo procedūrų patikrinimą, sąlygojusį kreipimąsi į VPT ir VPT sprendimo priėmimą, teisėtumą.
25. Vadovaujantis VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui, išskyrus ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos.
26. Bylos duomenimis nustatyta, kad apie aplinkybes, susijusias su STT vykdomu ikiteisminiu tyrimu ir dėl to perkančiosios organizacijos siekį įvertinti galimybę sudaryti pirkimo sutartį bei atlikti papildomą pirkimo sąlygų vertinimą ieškovė buvo informuota. Šias aplinkybes įrodo 2017-10-27 pranešimas apie sprendimą atmesti ieškovės 2017-10-19 pretenziją. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė 2018-01-29 dublike dėstydama argumentus dėl perkančiosios organizacijos 2017-10-27 sprendimo atmesti ieškovės 2017-10-19 pretenziją praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą. Ieškovė šiam reikalavimui nereiškė prašymo atnaujinti terminą (CK 1.124 -1.132 straipsniai). Nors atsakovė ar trečiasis asmuo nereiškė reikalavimo taikyti ieškinio senatį šioje dalyje, tačiau vadovaujantis tuo, kad viešųjų pirkimų bylose teismas turi ginti viešąjį interesą, yra aktyvus (LR CPK 4238 straipsnis 2 dalis), teismas ieškovo dubliko argumentus dėl STT vykdomo ikiteisminio tyrimo ir jo pagrindu atsakovės sprendimo nutraukti pirkimo procedūras atmeta tuo pagrindu, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas.
27. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad perkančioji organizacija vykdydama VPT įpareigojimą nutraukti pirkimo procedūras nepažeidė VPĮ įtvirtintų principų (VPĮ 3 str. 1 d.), neapribojo tiekėjų konkurencijos (VPĮ 32 str.) bei nepažeidė VPĮ tikslo, todėl ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str., 185 str.).
28. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškinys atmestas, ieškovės byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

6Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais,423¹-4238 straipsniais, teismas

Nutarė

7ieškovės UAB „Alna Business Solutions“ ieškinį atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo, trečiasis asmuo – Viešųjų pirkimų tarnyba, atmesti.

8Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.