Byla e2A-235-431/2019

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovių I. R. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Stova“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovėms I. R. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl rašytinio pritarimo statinio projektui panaikinimo, deklaracijos apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą) panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys byloje – Vilniaus „Genio“ progimnazija, valstybės įmonė „Registrų centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Stova“,

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

41.

5Ieškovė prašė: 1) pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 4 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPSP-01-160704-00233 (toliau – Pritarimas); 2) panaikinti 2016 m. spalio 14 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr.1 dėl inžinerinio statinio – aikštelės, esančios ( - ), galiojimą (toliau – Deklaracija); 3) panaikinti nekilnojamojo daikto inžinerinio statinio-aikštelės, esančios ( - ) (toliau – Aikštelė), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; 4) įpareigoti atsakovę I. R. per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statinį, jeigu toks pertvarkymas yra galimas pagal teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyvioms aplinkos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 5) per nustatytą terminą neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigoti atsakovę I. R. per 6 mėnesius savo lėšomis nugriauti inžinerinį statinį – Aikštelę ir sutvarkyti statybvietę; 6) jei atsakovė per prašomą terminą neįvykdys 5 punkte nustatyto reikalavimo, įpareigoti atsakovę mokėti po 30 Eur baudą į ieškovės sąskaitą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti statybos padariniai, pasibaigimo.

62.

7Nurodė, jog ginčijamas Pritarimas suteikė atsakovei teisę statyti nesudėtingą inžinerinį statinį – automobilių stovėjimo aikštelę pagal projektuotojos UAB „Idea Urbana“ 2016 m. parengtą supaprastintą statybos projektą (toliau – Projektas). Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-826 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – Reglamentas) atsakovė, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, prieš išduodama statybą leidžiantį dokumentą, turėjo patikrinti, ar statinio techninis projektas yra teisėtas, tai yra neprieštarauja teritorijų planavimo ir kitiems teisės aktų reikalavimams. Atsakovė išdavė Pritarimą, neatsižvelgusi į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau – Specialiosios sąlygos) patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XIV Skyriaus „Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos“ 68 punktą, pagal kurį nuo atvirų mašinų aikštelių, kai mašinų skaičius 11-50, vaikų įstaigos turi būti 25 m atstumu.

83.

9Reglamentavimas, kai ribojamas automobilių stovėjimo aikštelių įrengimas prie mokyklų, yra nustatytas, siekiant apsaugoti trečiųjų asmenų interesus ir užtikrinti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Šalia Aikštelės yra žemės sklypas, kuriame yra trys mokyklos pastatai ir trys aikštelės. Todėl atsakovė, išduodama Pritarimą Aikštelei, privalėjo atsižvelgti į mokyklos teritorijos ribas. Įrengus Aikštelę 1 m atstumu nuo mokyklos teritorijos (žemės sklypo ribos) yra pažeidžiami teisės aktais nustatytas atstumas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija neperdavė Visuomenės sveikatos centrui projekto derinimui, todėl valstybės institucija, atsakinga už tinkamą visuomenės sveikatos apsaugą, projekto nesuderino, o tai lėmė neteisėto Pritarimo išdavimą.

104.

11Atsakovė, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nesutiko su ieškiniu, prašė taikyti ieškinio senatį ir jį atmesti. Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas iš teritorijų planavimo tikslų yra sąlygų racionaliam žemės naudojimui sudarymas, būtinybė atsižvelgti į visuomenės poreikius. Žemės sklypas, kuriame įrengta Aikštelė, yra mieste, todėl pats racionaliausias jo panaudojimo būdas buvo pastatyti automobilių stovėjimo aikštelę. Specialiųjų sąlygų 68 punkte nustatyto atstumo išlaikyti yra objektyviai neįmanoma, siekiant racionalaus šio žemės sklypo naudojimo pagal paskirtį ir efektyvios miesto infrastruktūros plėtros vystymo. Statytojas siekė gauti ne statybos leidimą, o rašytinį pritarimą statinio projektui, todėl pagal Reglamente nustatytus reikalavimus rašytiniam pritarimui Visuomenės sveikatos centras nėra tarp projektą tikrinančių subjektų.

125.

13Rašytinis pritarimas yra administracinis aktas, todėl jo apskundimui taikomas sutrumpintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje numatytas 1 mėnesio apskundimo terminas, skaičiuojamas nuo skundžiamo akto paskelbimo. Pritarimas buvo paskelbtas 2016 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės Leidimų statybai registre bei Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Todėl ieškovė apie atsakovės priimtą administracinį aktą turėjo sužinoti anksčiau, nei 2017 m. kovo mėnesį.

146.

15Atsakovė I. R. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog pagal Specialiųjų sąlygų 2.2. punktą, tvirtinant žemės sklypų bendruosius, specialiuosius, detaliuosius planus, kartu turi būti nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kurių pagrindu taikomi ūkinės veiklos apribojimai žemės sklypui. Žemės sklypui, kuriame įrengta Aikštelė, jokia specialioji sąlyga nenustatyta. Patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nenustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, todėl ieškovė be pagrindo teigia, jog išduodant statybą leidžiantį dokumentą turi būti taikomos Specialiųjų sąlygų 68 punkto nuostatos.

167.

17Trečiasis asmuo UAB „Stova“ nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog su atsakovė I. R. 2015 m. gruodžio 10 d. sudarė žemės sklypo, kuriame įrengta Aikštelė, nuomos sutartį. Patikrinus žemės sklypo duomenis ir dokumentus, nenustatyti jokie šiam žemės sklypui apribojimai tokios veiklos vykdymui. Aikštelei neturėtų būti taikomos Specialiųjų sąlygų 68 punkte nustatyti reikalavimai, nes pagal Specialiųjų sąlygų 2.2. punkto nuostatas, tvirtinant žemės sklypų bendruosius, specialiuosius, detaliuosius planus, kartu turi būti nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kurių pagrindu taikomi ūkinės veiklos apribojimai žemės sklypui.

18II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

198.

20Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 4 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPSP-01-160704-00233, panaikino 2016 m. spalio 14 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr.1 dėl inžinerinio statinio – Aikštelės galiojimą, panaikino nekilnojamojo daikto inžinerinio statinio – Aikštelės teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Įpareigojo atsakovę I. R. per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statinį, jeigu toks pertvarkymas yra galimas pagal teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyvioms aplinkos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Per 9 mėnesių nustatytą terminą neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigojo I. R. per 6 mėnesius savo lėšomis nugriauti inžinerinį statinį – Aikštelę ir sutvarkyti statybvietę. Jei atsakovė per nurodomą terminą neįvykdys 5 punkte nustatyto reikalavimo, įpareigojo atsakovę mokėti po 30 Eur baudą į ieškovės sąskaitą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti statybos padariniai, pasibaigimo. Priteisė iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir I. R. po 7,87 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.

219.

22Teismas pripažino, jog pagal Reglamento 9 priedo 1 punktą savivaldybių administracijos tikrina visus projektus. Visuomenės sveikatos centrai apskrityse tikrina pastatų ir inžinerinių statinių (susisekimo komunikacijų), statybos projektų atitiktį visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimams. Aikštelės projekto atsakovė, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, neperdavė Visuomenės sveikatos centrui suderinti, o tai sukėlė tokias pasekmes, jog statybą leidžiantį dokumentą atsakovė išdavė, pažeisdama Specialiųjų sąlygų 68 punkto reikalavimus, kuriais nustatyta, jog iki mokyklos teritorijos automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje numatytas automobilių skaičius 11-50, turėjo būti statoma 25 metrų atstumu. Aikštelės projektas patvirtina, kad šioje Aikštelėje numatytos 22 automobilių stovėjimo vietos, vietos apžiūros aktas patvirtina, jog nuo Aikštelės iki mokyklos teritorijos yra 1 metras. Žemės ūkio ministerijos atsakymas atsakovei paneigia atsakovės ir trečiojo asmens, UAB „Stova“, argumentus, jog nenustatyti jokie šiam žemės sklypui apribojimai tokios veiklos vykdymui, todėl Specialiųjų sąlygų 68 punkto reikalavimai tokiam statiniui netaikytini.

2310.

24Žemės ūkio ministerija, aiškindama Specialiųjų sąlygų nuostatas, nurodė, jog Nekilnojamojo turto registre būtų įrašoma specialioji žemės naudojimo sąlyga Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos, o ne 68 punkto nustatytas reikalavimas išlaikyti atitinkamus atstumus nuo požeminių, požeminių-antžeminių garažų, atvirų mašinų aikštelių, techninio aptarnavimo stočių, taip pat įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų, visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių–darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų žemės sklype. Analogiškos nuostatos laikosi ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas, nurodęs, kad Specialiųjų sąlygų 68 punkte įtvirtinti ne sanitarinių apsaugos zonų dydžiai (ne specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga), o minimalūs atstumai nuo požeminių, požeminių-antžeminių garažų, atvirų mašinų aikštelių ir techninio aptarnavimo stočių, taip pat įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų, visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų. Atsakovė savaip interpretuoja nurodytus teisės aktus, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro įstatymuose ir jų poįstatyminiuose teisė aktuose nėra įtvirtintas reikalavimas registruoti tokius minimalius atstumus Nekilnojamojo turto kadastre, Nekilnojamojo turto registre ar kituose registruose.

2511.

26Teismas padarė išvadą, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pagal kompetenciją patikrinusi statinio projektą ir jam pritarusi, netinkamai vykdė teisės aktuose nustatytas funkcijas, todėl išdavė neteisėtą statybą leidžiantį dokumentą, kuris sukėlė materialines teisines pasekmes, tai yra neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento pagrindu yra pateikta ir VĮ Registrų centras įregistruota Deklaracija. Todėl teismas tenkino ieškovės reikalavimus pripažinti negaliojančiu Pritarimą, panaikinti Deklaracijos galiojimą bei panaikinti Aikštelės teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, taip pat įpareigoti atsakovę pašalinti neteisėtos statybos padarinius.

2712.

28Byloje esantis faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas patvirtina aplinkybę, jog ieškovė apie pažeidimus, išduodant statybą leidžiantį dokumentą, sužinojo ne anksčiau kaip 2017 m. vasario 23 d., į teismą su ieškiniu kreipėsi 2017 m. kovo 29 d. Teismas, įvertinęs, jog 2017 m. vasario mėnuo turėjo 28 kalendorines dienas, pripažino, jog ieškovė ieškinį turėjo paduoti kovo 27 d. Įstatyminis reglamentavimas, kuriuo ribojamas automobilių stovėjimo aikštelių įrengimas prie mokyklų, yra nustatytas, siekiant apsaugoti trečiųjų asmenų interesus ir užtikrinti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus, todėl dviejų dienų termino praleidimas kreiptis su ieškiniu į teismą yra mažareikšmis, palyginus su tuo, kokį interesą gina ieškovė šioje byloje. Teismas padarė išvadą, jog termino kreiptis į teismą atnaujinimas nepažeis šalių subjektinių teisių bei interesų pusiausvyros ir atitiks bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Todėl atsakovės reikalavimą taikyti ieškinio senatį teismas atmetė, kaip nepagrįstą.

29III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

3013.

31Atsakovė I. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3213.1.

33Vilniaus miesto savivaldybės administracija, suteikdama atsakovei Pritarimą, nepažeidė Specialiųjų sąlygų 68 punkte nurodyto reikalavimo, nes šiame punkte nurodytas reikalavimas yra specialioji sąlyga, kuri yra taikoma nuo jos įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Specialiųjų sąlygų 2.2 punkte numatyta, kad tvirtinant žemės sklypų bendruosius, specialiuosius, detaliuosius planus, kartu turi būti nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kurių pagrindu yra taikomi ūkinės veiklos apribojimai. Specialiosiose sąlygose yra apibrėžtos konkrečios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios yra detalizuojamos, nustatant konkrečius ūkinės ir ar kitokios veiklos žemės sklype apribojimus. Viena iš Specialiosiose sąlygose nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų yra „Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos“ (XIV), kuri yra detalizuojama 60-71 punktuose. Byloje analizuotas 68 punktas patenka tarp tų normų, kurios detalizuoja specialiąją žemės naudojimo sąlygą „Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos“ (XIV).

3413.2.

35Specialiųjų sąlygų 68 punkte esantys apribojimai yra ne savarankiški minimalūs atstumai nuo atvirų mašinų aikštelių iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų žemės sklype, o specialiosios žemės naudojimo sąlygos „Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos“ (XIV) sudedamoji dalis, kuri detalizuoja minėtą specialiąją sąlygą ir patenka į jos turinį. Tokį patį šios normos vertinimą pateikė Žemės ūkio ministerija, išaiškinime nurodydama, kad Specialiosiose sąlygose reglamentuojamos iš viso 57 (LVII) apibrėžtų pavadinimų specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Kiekviena iš šių sąlygų detalizuota, nustatant konkrečius ūkinės ir (ar) kitokios veiklos žemės sklype apribojimus. Taigi Specialiųjų sąlygų 68 punkte nurodytas reikalavimas yra specialioji sąlyga.

3613.3.

37Teismas klaidingai traktavo Žemės ūkio ministerijos išaiškinimą ir netinkamai jį interpretavo kartu su Specialiųjų sąlygų normomis. Teismas nurodė, jog Visuomenės sveikatos centras pateikė analogišką poziciją kaip ir Žemės ūkio ministerija, jog Specialiųjų sąlygų 68 punkte yra įtvirtinti ne sanitarinių apsaugos zonų dydžiai (ne specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga), o minimalūs atstumai. Teismas Žemės ūkio ministerijos išvadą, kad Nekilnojamo daikto registre būtų įrašoma specialioji žemės naudojimo sąlyga – Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos, o ne 68 punkte nustatytas reikalavimas, suprato kaip konstatavimą, jog 68 punkte išdėstytas reikalavimas yra ne specialioji sąlygą. Tačiau Žemės ūkio ministerija nurodė, jog Nekilnojamo daikto registre atskirai nėra įrašomi tam tikri konkretūs specialiosios žemės naudojimo sąlygos reikalavimai, kokie pavyzdžiui yra nustatyti 68 punkte, o yra įrašoma pati specialioji žemės naudojimo sąlyga, pavyzdžiui: „Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zona“ (XIV), į kurios turinį patenka visi 60-71 punktuose nurodyti reikalavimai. Toks išaiškinimas atitinka ir teismų praktiką.

3813.4.

39Byloje reikia vadovautis ne Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nuomone, o Žemės ūkio ministerijos išaiškinimu, kadangi būtent Ministerija yra kompetentinga pateikti išaiškinimą dėl Specialiųjų sąlygų 68 punkto taikymo. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120, ministerijai yra pavesta kuruoti žemėtvarkos, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, Nekilnojamojo turto kadastro sritis. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 9 punkte aiškiai numatyta, kad žemės naudojimo specialiosios sąlygos ir saugomų teritorijų apsaugos reglamentai yra laikomi Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis. Todėl tik Žemės ūkio ministerija turi kompetenciją aiškinti su Specialiosiomis sąlygomis susijusius klausimus, nes būtent jai yra patikėta kuruoti Nekilnojamojo turto kadastro sritį.

4013.5.

41Teismas neįvertino atsakovių argumentų, jog Specialiųjų sąlygų 68 punkte nurodyti reikalavimai nėra imperatyvūs ir gali būti keičiami. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu, atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, įvertinus konkrečios ūkinės veiklos galimą poveikį visuomenės sveikatai, gali būti nustatyti kitokie negu Vyriausybės patvirtinti sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžiai.

4213.6.

43Teismas neteisingai aiškino Reglamento ir Statybos įstatymo normas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad vykdant Pritarimo procedūrą reikėjo gauti Visuomenės sveikatos centro pritarimą. Teismas rėmėsi Reglamento 9 punktu, kuriame įtvirtintos pritarimo projektui procedūros yra aktualios išduodant ne rašytinį pritarimą statinio projektui, o leidimą statyti naują statinį, rekonstruoti statinį, atnaujinti (modernizuoti) pastatą. Atsakovė siekė gauti ne statybos leidimą, o rašytinį pritarimą statinio projektui, todėl aktualios buvo, ne Reglamento IV skyriuje, o Reglamento VII skyriuje Rašytiniai pritarimai statinio projektui numatytos teisės normos. Reglamento 29 punkte yra numatyta, jog projektą pagal kompetenciją tikrina Reglamento 9 priedo 1, 3, 4, 5 ir 17 punktuose nurodyti subjektai. Visuomenės sveikatos centro tarp šių subjektų nėra, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija Pritarimo neturėjo derinti su Visuomenės sveikatos centru. Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje yra nurodoma, jog Pritarimas yra išduodamas, jeigu statinio projektui pagal kompetenciją pritarė Statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalyje nurodytos institucijos, tarp kurių nėra Visuomenės sveikatos centro.

4413.7.

45Teismas netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, todėl nepagrįstai atmetė prašymą taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį. Teismas padarė neteisingą išvadą, jog senaties termino praleidimas yra mažareikšmis, ir dėl to atnaujino kreipimosi į teismą terminą. Patikrinimo aktas, kuriuo buvo nustatytas pritarimo neteisėtumas, buvo surašytas 2017 m. vasario 3 d. Taigi ieškovė apie pažeidimą turėjo sužinoti būtent nuo šios datos, o ne nuo 2017 m. vasario 23 d., ir turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Ieškinys turėjo būti paduotas iki 2017 m. kovo 5 d., tačiau ieškovė į teismą kreipėsi tik 2017 m. kovo 29 d., tai yra ieškinio senaties terminą praleidusi 24 dienomis. Todėl teismo išvada, kad ieškinio senaties termino praleidimas 2 dienomis yra mažareikšmis, yra klaidinga.

4613.8.

47Teismas nepagrįstai valstybės institucijos sprendimo pasekmes ir atsakomybę perkėlė vien tik fiziniam asmeniui. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuluojama pozicija, kad valstybės institucijos priėmusios vienokį ar kitokį sprendimą, kurio pagrindu fizinis asmuo įgyvendino savo teises, o sprendimas vėliau buvo pripažintas neteisėtu, privalo prisiimti dėl tokio sprendimo priėmimo kilusias teisines pasekmes ir atsakomybė negali būti perkeliamas fiziniams asmenims, kurie įgyvendino savo teises tokio sprendimo pagrindu. Statybų srityje EŽTT byloje Tumeliai prieš Lietuvą (peticijos Nr. 25545/14) išaiškino, kad fiziniai asmenys negali būti įpareigoti griauti statinius, kurie buvo pastatyti pagal išduotą statybos leidimą, kuris vėliau buvo pripažintas negaliojančiu. Teismas įpareigojo atsakovę pertvarkyti Aikštelės projektinę dokumentaciją ir statinį, o to nepadarius savo lėšomis nusigriauti statinį. Teismas nesivadovavo naujausia EŽTT praktika ir tokiu būdu neteisėtai įpareigojo atsakovę atlikti minėtus veiksmus.

4814.

49Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5014.1.

51Teismas nepagrįstai atnaujino ieškovei praleistą terminą ieškiniu pateikti. Ieškovė net neprašė teismo praleisto termino atnaujinti ir nenurodė jokių svarbių priežasčių, kodėl minėtas terminas buvo praleistas. Ieškovė yra valstybinė institucija, kurios veiklą imperatyviai reglamentuoja teisės aktai, todėl nepateisinama tokia situacija, kai be jokių svarbių priežasčių yra praleidžiamas įstatymo nustatytas terminas ieškiniui paduoti. Administracinių aktų apskundimui yra taikomas ABTĮ 29 straipsnyje įtvirtintas 1 mėnesio apskundimo terminas, skaičiuojamas nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

5214.2.

53Teismas vieno mėnesio terminą skaičiavo nuo 2017 m. vasario 23 d., tai yra nuo faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto surašymo dienos. Su ieškiniu buvo pateiktas Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi 2017 m. vasario 3 d. patikrinimo aktas, kuriame ieškovės struktūrinis padalinys konstatavo, jog Rašytinis pritarimas yra išduotas neteisėtai. Taigi 1 mėnesio terminas ieškiniui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2017 m. vasario 3 d., o ne nuo 2017 m. vasario 23 d. Ieškovė ieškinį turėjo pateikti 2017 m. kovo 5 d., bet pateikė tik 2017 m. kovo 29 d. Teismo padaryta išvada, jog 2 dienų termino praleidimas kreiptis į teismą yra mažareikšmis, yra klaidinga. Teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo savo iniciatyva atnaujinti praleistą terminą ieškiniui paduoti, todėl ieškinys turėjo būti atmestas vien tuo pagrindu, jog pateiktas praleidus ieškinio senatį.

5414.3.

55Reglamento 9 punkte įtvirtintos pritarimo projektui procedūros yra aktualios išduodant ne rašytinį pritarimą statinio projektui, o leidimą statyti naują statinį, rekonstruoti statinį, atnaujinti (modernizuoti) pastatą. Nagrinėjamoje byloje statytojas siekė gauti ne statybos leidimą, o rašytinį pritarimą statinio projektui, todėl aktualios buvo Reglamento VII skyriuje „Rašytiniai pritarimai statinio projektui“ nurodytos projekto tikrinimo procedūros. Reglamento 29 punkte numatyta, jog projektą pagal kompetenciją tikrina Reglamento 9 priedo 1, 3, 4, 5 ir 17 punktuose nurodyti subjektai, tarp kurių nėra Visuomenės sveikatos centro. Todėl teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju Pritarimą statinio projektui turėjo suderinti Visuomenės sveikatos centras, prieštarauja Reglamente įtvirtintam teisiniam reglamentavimui.

5614.4.

57Specialiųjų sąlygų 68 punktas numato, kad nuo atvirų mašinų aikštelių iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų turi būti 25 m. Specialiųjų sąlygų 2 punkte numatyta tvarka, kada žemės sklypui yra nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, o 2.3 punkte nurodyta, jog žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtinta Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje. Nagrinėjamoje byloje ginčo žemės sklypui specialioji žemės naudojimo sąlyga – gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos – neįregistruota. Todėl specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos šiam žemės sklypui nėra taikomos.

5814.5.

59Žemės ūkio ministerija rašte nurodė, jog kiekviena iš Specialiosiose sąlygose nustatytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų detalizuota, nurodant konkrečius ūkinės ir (ar) kitokios veiklos žemės sklype apribojimus, pvz. 60-71 punktuose nustatyti privalomi reikalavimai žemės sklypui, kuriam taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga, įvardyta kaip Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos. Toliau rašte dėstoma, jog nagrinėjamu atveju Specialiųjų sąlygų 68 punkto nuostatos pačios savaime nelaikytinos specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, kadangi prievolė laikytis šiame punkte nustatytų reikalavimų atsiranda tik Nekilnojamojo turto registre įregistravus Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonų specialiąją žemės naudojimo sąlygą. Taigi Žemės ūkio ministerija, kitaip nei Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, išaiškino, jog Specialiųjų sąlygų 68 punkte yra įtvirtinta specialioji sąlyga, kuri taikoma žemės sklypui nuo jos įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju būtent Žemės ūkio ministerija yra kompetentinga teikti savo nuomonę dėl Specialiųjų sąlygų.

6015.

61Trečiasis asmuo UAB „Stova“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde išdėstyti analogiški argumentai, kaip ir atsakovės I. R. apeliaciniame skunde.

6216.

63Atsiliepimais į atsakovių I. R., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens UAB „Stova“ apeliacinius skundus ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija Prie Aplinkos ministerijos prašo apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6416.1.

65Pagal Specialiosiose sąlygose nustatytų ribojimų apimtis nėra pagrindo teigti, kad visi nutarime nustatyti ribojimai yra specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Specialiųjų sąlygų 68 punkte įtvirtinti ne sanitarinių apsaugos zonų dydžiai, o minimalūs atstumai nuo požeminių, požeminių-antžeminių garažų, atvirų mašinų aikštelių ir techninio aptarnavimo stočių, taip pat įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių - darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijos ribų. Žemės ūkio ministerijos nuomonė iš esmės nepaneigia šios pozicijos, nes nurodoma, kad Nekilnojamojo turto registre gali būti įrašoma specialioji žemės naudojimo sąlyga Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos, o ne 68 punkte nustatytas reikalavimas išlaikyti atstumus.

6616.2.

67Nėra pagrindo sutikti su apeliaciniuose skunduose išsakoma nuomone, kad minimalūs atstumai nustatyti nuo automobilių stovėjimo aikštelių iki mokyklų teritorijų ribų yra specialiosios žemės naudojimo sąlygos ,,Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos“ sudedamoji dalis. Pagal XIV skyriaus ,,Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos“ nurodytus ribojimus 68 punkte neaptartos objektų sanitarinės zonos, o konkrečiai nurodyta, kokie atstumai turi būti nuo automobilių stovėjimo aikštelių iki mokyklų. Darytina išvada, kad įstatymų leidėjas nustatė ribinius dydžius, kurių privaloma laikytis, įrengiant automobilių stovėjimo aikšteles, siekdamas užtikrinti tinkamą visai visuomenei svarbių objektų – visuomeninių pastatų, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių ir medicinos įstaigų veiklą. Todėl 68 punkte nustatytų atstumų išlaikymas yra būtinas projektuojant ir statant statinius. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama pritarimą, privalėjo atsižvelgti į mokyklos teritorijos ribas. Jokie teisės aktai nenumato galimybės pažeisti šiuos atstumus.

6816.3.

69Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip. Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, kurio 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais kreiptis į teismą. Prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai, priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai prieš kreipimąsi į teismą pateikiamas privalomasis nurodymas neteisėtą administracinį aktą išdavusiai institucijai.

7016.4.

71Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-995-438/2015 tuo atveju, kai į teismą dėl administracinio sprendimo panaikinimo kreipiasi valstybinės priežiūros institucija, taikytinas ne bendrasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, tačiau specialiame įstatyme (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme) įtvirtintas specialusis dviejų mėnesių terminas. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

7216.5.

73Ieškovė teismo prašė taikyti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą 2 mėnesių terminą kreiptis į teismą, skaičiuodama jį nuo 2017 m. vasario 3 d. Patikrinimo akto. Kadangi ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2017 m. kovo 29 d., nepraleidusi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto 2 mėnesių termino, nagrinėjamoje byloje skaičiuotino nuo 2017 m. vasario 3 d., todėl nėra poreikio spręsti klausimo dėl šio termino atnaujinimo ir termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimo.

7416.6.

75Atsakovai nepagrįstai teigia, jog teismas valstybės institucijos sprendimo pasekmes ir atsakomybę perkėlė vien fiziniam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nuostata, jog neteisėtos statybos griovimas vykdomas kaltų asmenų, o ne statytojo (užsakovo) ar kitų Statybos įstatymo (tuo metu galiojusio) 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte išvardintų asmenų lėšomis, jei nėra jų kaltės, savaime nereiškia, kad jau priimant teismo sprendimą dėl nugriovimo turi būti nustatyti kalti asmenys, jų kaltės dalis, laipsnis. Statybos įstatyme nenustatyta lėšų neteisėtai statybai nugriauti paėmimo iš kaltų asmenų tvarka ir tokio teismo sprendimo operatyvaus vykdymo priemonės ar tvarka. Tai reiškia, kad siekiama tokiu būdu pirmiausia ir nedelsiant likviduoti neteisėtos statybos padarinius ir realiai atkurti trečiųjų asmenų teises. Jeigu civilinėje byloje nebus spręsta dėl asmenų, kurie neteisėtai išdavė statybą leidžiančius dokumentus, kaltės, tai nesudaro kliūties teismui įpareigoti užsakovą (statytoją) ar kitą asmenį savo lėšomis nugriauti statinį.

7616.7.

77Teismas ginčijame sprendime pagrįstai nurodė, kad statytoja I. R. pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą yra vienas asmenų, kuris teismo sprendimu gali būti įpareigotas likviduoti neteisėtos statybos padarinius savo lėšomis. Statytojas, patyręs išlaidas, o vėliau įrodęs, kad dėl neteisėtos statybos dokumentų išdavimo yra ne tik jo, bet ir kitų asmenų kaltė, turi teisę spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka. Tokia pozicija yra nurodoma ir kasacinio teismo praktikoje. Nėra pagrindo sutikti, kad kilusio ginčo sprendimui yra svarbi EŽTT išnagrinėta byla Tumeliai prieš Lietuvą (peticijos Nr. 25545/14), kadangi bylų aplinkybės yra skirtingos ir nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra sprendžiama dėl asmenų, kurie neteisėtai išdavė statybą leidžiančius dokumentus, kaltės. Išlaidų neteisėtai statybai nugriauti priteisimas gali būti savarankiškos (atskiros) bylos nagrinėjimo dalykas, nesudarantis kliūčių nagrinėjamoje civilinėje byloje operatyviai išspręsti neteisėto statybą leidžiančio dokumento padarinių šalinimą.

7817.

79Atsiliepimu į atsakovės I. R. ir trečiojo asmens UAB „Stova“ apeliacinius skundus atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija sutinka su apeliaciniais skundais, prašo juos tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

8018.

81Atsiliepimu į atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens UAB „Stova“ apeliacinius skundus atsakovė I. R. su skundais sutinka, prašo juos tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

8219.

83Atsiliepimu į atsakovių I. R. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus trečiasis asmuo UAB „Stova“ su skundais sutinka, prašo juos tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

84IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

8520.

86Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu, deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo, naujo statinio registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo ir atsakovės įpareigojimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

8721.

88Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovei I. R. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. liepos 4 d. išdavė Pritarimą supaprastintam statinio projektui – nesudėtingos kategorijos statiniui – Aikštelei, kuri buvo įrengta ir pagal 2016 m. spalio 14 d. deklaraciją įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė 2017 m. vasario 3 d. patikrinimo aktu ir 2017 m. vasario 23 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu nustatė, jog atsakovei I. R. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype įrengta 22 automobilių vietų Aikštelė yra 1 metro atstumu nuo šalia esančios mokyklos teritorijos. Ieškovė konstatavo, jog Pritarimas buvo išduotas, nesuderinus Aikštelės projekto su Visuomenės sveikatos centru, Aikštelė pastatyta nesilaikant Specialiųjų sąlygų 68 punkto reikalavimo atviras mašinų aikšteles statyti nuo mokyklų teritorijos ribų ne mažesniu kaip 25 metrų atstumu. Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo termino

8922.

90Apeliantai nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog ieškovės kreipimosi į teismą termino praleidimas yra mažareikšmis, taip pat, jog terminas ieškiniui pateikti skaičiuotinas nuo 2017 m. kovo 23 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto sudarymo. Skunduose teigiama, jog ieškovės struktūrinis padalinys patikrinimo aktą surašė 2017 m. vasario 3 d., todėl nuo šios datos turi būti skaičiuojamas vieno mėnesio ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas. Taigi ieškovė terminą praleido 24 dienos, todėl jis negali būti pripažįstamas mažareikšmiu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantų argumentais.

9123.

92Pagal ieškinio padavimo metu galiojusią ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Taigi šioje teisės normoje įstatymų leidėjui suteikta teisė kituose įstatymuose nustatyti ir kitokius skundo padavimo terminus. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktą Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais kreiptis į teismą. Prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai prieš kreipimąsi į teismą pateikiamas privalomasis nurodymas neteisėtą administracinį aktą išdavusiai institucijai.

9324.

94Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-995-438/2015, tuo atveju, kai į teismą dėl administracinio sprendimo panaikinimo kreipiasi valstybinės priežiūros institucija, taikytinas ne bendrasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, tačiau specialiame įstatyme (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme) įtvirtintas specialusis dviejų mėnesių terminas. Pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritarė tokiai dviejų mėnesių termino skundams dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento paduoti taikymo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-6901/2018). Taigi, net ir pripažinus, jog ieškinio pateikimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2017 m. vasario 3 d. patikrinimo akto surašymo, terminas ieškiniui dėl pritarimo pripažinimo negaliojančiu paduoti nebuvo praleistas, nes ieškinys teismui buvo pateiktas 2017 m. kovo 27 d., o dviejų mėnesių terminas nuo patikrinimo akto surašymo baigėsi 2017 m. balandžio 4 d. Todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo svarstyti klausimo dėl ieškinio senaties termino taikymo. Dėl Specialiųjų sąlygų 68 punkto aiškinimo ir taikymo

9525.

96Pagrindinis ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Specialiųjų sąlygų 68 punkto taikymo. Šalys byloje pateikė dviejų valstybinių institucijų išaiškinimus dėl šio teisės akto taikymo. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nurodė, jog Specialiųjų sąlygų 68 punkte įtvirtinti ne sanitarinių apsaugos zonų dydžiai (ne specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga), o minimalūs atstumai nuo atvirų mašinų aikštelių iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių ir medicinos įstaigų stacionarių teritorijų ribų. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro ir registro įstatymuose ir jų poįstatyminiuose teisės aktuose nėra įtvirtintas reikalavimas registruoti minimalius atstumus Nekilnojamojo turto kadastre, Nekilnojamojo turto registre ar kituose registruose. Manytina, kad nuo atvirų mašinų aikštelių iki mokyklos teritorijos ribų turi būti išlaikyti Specialiųjų sąlygų 68 punkte įtvirtinti atstumai. Paaiškėjus, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra mokyklos priklausinys, turi būti išlaikomi Specialiųjų sąlygų 68 punkte įtvirtinti atstumai iki mokyklos pastatų langų (el.b., 2 t., l. 86-87).

9726.

98Žemės ūkio ministerija nurodė, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos – įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir jame vykdomos konkrečios veiklos, žemės sklype esančių statinių, aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos poreikių. Žemės įstatymo 22 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, jog nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Įgyvendindama Žemės įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatą, pagal kurią specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo tvarką nustato Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 buvo patvirtintos Specialiosios sąlygos.

9927.

100Specialiosiose sąlygose reglamentuojamos iš viso 57 apibrėžtų pavadinimų specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Kiekviena iš šių specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų detalizuota, nustatant konkrečius ūkinės ir (ar) kitokios veiklos žemės sklype apribojimus. Pavyzdžiui, Specialiųjų sąlygų 60-71 punktuose nustatyti privalomi reikalavimai žemės sklypui, kuriam taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga, įvardinta kaip Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos (XIV). Todėl Specialiųjų sąlygų 68 punkto nuostatos pačios savaime nelaikytinos specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, kadangi prievolė laikytis šiame punkte nustatytų reikalavimų atsiranda tik Nekilnojamojo turto registre įregistravus Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonų specialiąją žemės naudojimo sąlygą (XIV). Aptariamu atveju Nekilnojamojo turto registre būtų įrašoma specialioji žemės naudojimo sąlyga Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos, o ne 68 punkte nustatytas reikalavimas išlaikyti atitinkamus atstumus nuo atvirų mašinų aikštelių iki mokyklų teritorijų ribų žemės sklype (el.b., 2 t., l. 149-150).

10128.

102Pripažintina, jog pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovės I. R. ir trečiojo asmens UAB „Stova“ argumentus paneigia nutarties 28-29 punktuose cituotas Žemės ūkio ministerijos atsakymas. Pirmos instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog Žemės ūkio ministerija pateikė visiškai kitokį Specialiųjų sąlygų 68 punkto taikymo išaiškinimą, negu Visuomenės sveikatos centras. Taip pat sprendime neteisingai buvo aiškintos tiek pačios Specialiųjų sąlygų nuostatos, tiek ir Žemės ūkio ministerijos pasisakymas apie jų taikymą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Žemės ūkio ministerijos pateiktu išaiškinimu, jog Specialiosiose sąlygose yra nustatytos ir apibrėžtos 75 specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos bei detalizuoti kiekvienai iš šių sąlygų būdingi žemės sklypo naudojimo abribojimai.

10329.

104Specialiųjų sąlygų 2.3 punkte nustatyta, kad žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo turto registrą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka. Esminė nagrinėjamoje byloje yra Žemės įstatymo 22 straipsnio 12 dalies nuostata, pagal kurią nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Taigi tik tam tikrai Specialiosiose sąlygose apibrėžtai žemės ir miško naudojimo sąlygai esant įrašytai Nekilnojamojo turto registre, vykdant veiklą tame sklype reikia jį naudoti taip, kad nebūtų pažeisti Specialiosiose sąlygose nustatyti būtent tai įregistruotai sąlygai būdingi apribojimai. Analogišką išaiškinimą yra pateikęs ir kasacinis teismas savo praktikoje (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012).

10530.

106Specialiųjų sąlygų XIV dalyje yra įtvirtinta specialioji sąlyga – Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos, o jos turinys yra detalizuotas 60-72 punktuose. Nagrinėjamoje byloje tam, kad įrengtai Aikštelei būtų taikomas Specialiųjų sąlygų 68 punkte nustatytas apribojimas įrengti ją ne mažesniu kaip 25 metrų atstumu nuo šalia esančios mokyklos teritorijos ribų, Nekilnojamojo turto registre turėjo būti įregistruota specialioji naudojimo sąlyga – XIV. Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis žemės sklypui, kuriame įrengta Aikštelė, 9 punktu yra registruotos tokios Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: I. Ryšių linijų apsaugos zonos, VI. Elektros linijų apsaugos zonos, IX Dujotiekių apsaugos zonos, XIX Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos, XLVIII. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonos ir XLIX. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos (el.b., 1 t., l. 30-32).

10731.

108Taigi, rengiant Aikštelę, buvo būtina atsižvelgti tik į Specialiųjų sąlygų I, VI, IX, XIX, XLVIII ir XLIX dalyse nustatytus reikalavimus. Tuo tarpu Specialiųjų sąlygų XIV dalies 68 punkto reikalavimas žemės sklypui, kuriame įrengta Aikštelė, neturėjo būti taikomas. Todėl ieškovė nepagrįstai ginčija Pritarimą Aikštelės projektui, remdamasi 68 punkto nuostata. Aplinkybė, kodėl žemės sklypams, esantiems prie mokyklos teritorijos ribų, nebuvo nustatyta ir įregistruota specialioji žemės naudojimo sąlyga – XIV. Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos – nėra šios bylos nagrinėjimo objektas, todėl apeliacinės instancijos teismas neteikia šios situacijos teisinės analizės. Dėl pareigos derinti projektą su Visuomenės sveikatos centru

10932.

110Pirmos instancijos teismas sprendime taip pat neatsižvelgė į iki 2017 m. sausio 1 d. Statybos įstatyme ir Reglamente galiojusius reikalavimus statybą leidžiantiems dokumentams atsakovės rengiamai Aikštelei gauti. Nagrinėjamoje byloje Aikštelės statybos projektui reikėjo gauti Vilniaus miesto savivaldybės rašytinį pritarimą. Pagal tuo metu galiojusio Reglamento 29 punktą, rašytinio pritarimo išdavimo atveju, projektą pagal kompetenciją tikrina Reglamento 9 priedo 1, 3, 4, 5 ir 17 punktuose nurodyti subjektai, tai yra savivaldybių administracijos, Saugomų teritorijų direkcijos, Regionų aplinkos apsaugos departamentai, Kultūros paveldo departamentas ir Susisiekimo ministerija bei Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos, savininkai, valdytojai ar naudotojai.

11133.

112Pagal aptartą reglamentavimą Vilniaus miesto savivaldybė neturėjo pareigos atsakovės pateiktą Aikštelės projektą pateikti derinti Visuomenės sveikatos centrui. Be to, kadangi atsakovei I. R. priklausančiam žemės sklypui nebuvo nustatyta ir įregistruota specialioji žemės naudojimo sąlyga – XIV. Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos, nebuvo jokio pagrindo projektą papildomai derinti su Visuomenės sveikatos centru. Pripažintina, jog Specialiųjų sąlygų 68 punkte nustatytas reikalavimas atviras mašinų aikšteles statyti nuo mokyklų teritorijos ribų ne mažesniu kaip 25 metrų atstumu nagrinėjamoje byloje negali būti taikomas atsakovės I. R. žemės sklype įrengtai Aikštelei, todėl ieškovės reikalavimai panaikinti Pritarimą bei Deklaraciją ir įpareigoti atsakovę pašalinti neteisėtos statybos padarinius yra nepagrįsti ir atmestini.

11334.

114Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl atsakovių ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai yra tenkintini ir pirmos instancijos teismo sprendimas panaikintinas, priimant naują sprendimą ir ieškovės ieškinį atmetant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų

11535.

116Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovės ieškinys yra atmestas, atsakovėms ir trečiajam asmeniui atlygintinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė I. R. patyrė 720 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą (el.b., 2 t., l. 52-53). Trečiasis asmuo UAB „Stova“ pateikė prašymą dėl 3 126,19 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo, tačiau pagal pateiktus duomenis faktiškai yra sumokėjęs tik 1 721,35 Eur (el.b., 2 t., l. 157-162).

11736.

118Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

11937.

120Atsakovės I. R. patirtos 720 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į ieškinį pateikimą, todėl 720 Eur suma jai priteistina iš ieškovės. Trečiasis asmuo prašyme nurodė, jog bylinėjimosi išlaidos advokatui susidarė už atstovavimą teismo posėdyje, derybose dėl taikos, prašymo dėl posėdžio atidėjimo ir rašytinių paaiškinimų rengimą. Teismas, atsižvelgdamas į CPK nuostatas ir Rekomendacijose nustatytus dydžius, į tai, kad nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga savo faktinėmis aplinkybėmis, pagrindinis ginčas buvo kilęs tik dėl vieno teisės akto aiškinimo ir taikymo, sprendžia, jog trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

12138.

122Apeliacinio proceso metu atsakovė I. R. ir trečiasis asmuo UAB „Stova“ sumokėjo po 75 Eur žyminio mokesčio už apeliacinius skundus, todėl ši suma apeliantėms priteistina iš ieškovės.

123Vadovaudamasi CPK 276 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

124Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovėms I. R. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atmesti.

125Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakovei I. R. 720 Eur bylinėjimosi išlaidų ir trečiajam asmeniui UAB „Stova“ – 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

126Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakovei I. R. ir trečiajam asmeniui UAB „Stova“ po 75 Eur žyminio mokesčio už apeliacinius skundus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė prašė: 1) pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės... 6. 2.... 7. Nurodė, jog ginčijamas Pritarimas suteikė atsakovei teisę statyti... 8. 3.... 9. Reglamentavimas, kai ribojamas automobilių stovėjimo aikštelių įrengimas... 10. 4.... 11. Atsakovė, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nesutiko su ieškiniu,... 12. 5.... 13. Rašytinis pritarimas yra administracinis aktas, todėl jo apskundimui taikomas... 14. 6.... 15. Atsakovė I. R. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog pagal... 16. 7.... 17. Trečiasis asmuo UAB „Stova“ nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti.... 18. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 19. 8.... 20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį... 21. 9.... 22. Teismas pripažino, jog pagal Reglamento 9 priedo 1 punktą savivaldybių... 23. 10.... 24. Žemės ūkio ministerija, aiškindama Specialiųjų sąlygų nuostatas,... 25. 11.... 26. Teismas padarė išvadą, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija,... 27. 12.... 28. Byloje esantis faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas patvirtina... 29. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 30. 13.... 31. Atsakovė I. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 32. 13.1.... 33. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, suteikdama atsakovei Pritarimą,... 34. 13.2.... 35. Specialiųjų sąlygų 68 punkte esantys apribojimai yra ne savarankiški... 36. 13.3.... 37. Teismas klaidingai traktavo Žemės ūkio ministerijos išaiškinimą ir... 38. 13.4.... 39. Byloje reikia vadovautis ne Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nuomone,... 40. 13.5.... 41. Teismas neįvertino atsakovių argumentų, jog Specialiųjų sąlygų 68 punkte... 42. 13.6.... 43. Teismas neteisingai aiškino Reglamento ir Statybos įstatymo normas, todėl... 44. 13.7.... 45. Teismas netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias ieškinio... 46. 13.8.... 47. Teismas nepagrįstai valstybės institucijos sprendimo pasekmes ir atsakomybę... 48. 14.... 49. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu... 50. 14.1.... 51. Teismas nepagrįstai atnaujino ieškovei praleistą terminą ieškiniu... 52. 14.2.... 53. Teismas vieno mėnesio terminą skaičiavo nuo 2017 m. vasario 23 d., tai yra... 54. 14.3.... 55. Reglamento 9 punkte įtvirtintos pritarimo projektui procedūros yra aktualios... 56. 14.4.... 57. Specialiųjų sąlygų 68 punktas numato, kad nuo atvirų mašinų aikštelių... 58. 14.5.... 59. Žemės ūkio ministerija rašte nurodė, jog kiekviena iš Specialiosiose... 60. 15.... 61. Trečiasis asmuo UAB „Stova“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 62. 16.... 63. Atsiliepimais į atsakovių I. R., Vilniaus miesto savivaldybės... 64. 16.1.... 65. Pagal Specialiosiose sąlygose nustatytų ribojimų apimtis nėra pagrindo... 66. 16.2.... 67. Nėra pagrindo sutikti su apeliaciniuose skunduose išsakoma nuomone, kad... 68. 16.3.... 69. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį skundas (prašymas) teismui paduodamas per... 70. 16.4.... 71. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą 2015 m.... 72. 16.5.... 73. Ieškovė teismo prašė taikyti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės... 74. 16.6.... 75. Atsakovai nepagrįstai teigia, jog teismas valstybės institucijos sprendimo... 76. 16.7.... 77. Teismas ginčijame sprendime pagrįstai nurodė, kad statytoja I. R. pagal... 78. 17.... 79. Atsiliepimu į atsakovės I. R. ir trečiojo asmens UAB „Stova“... 80. 18.... 81. Atsiliepimu į atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir... 82. 19.... 83. Atsiliepimu į atsakovių I. R. ir Vilniaus miesto savivaldybės... 84. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir... 85. 20.... 86. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės... 87. 21.... 88. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovei I. R. Vilniaus miesto... 89. 22.... 90. Apeliantai nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog ieškovės... 91. 23.... 92. Pagal ieškinio padavimo metu galiojusią ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu... 93. 24.... 94. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą 2015 m.... 95. 25.... 96. Pagrindinis ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Specialiųjų sąlygų 68... 97. 26.... 98. Žemės ūkio ministerija nurodė, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2... 99. 27.... 100. Specialiosiose sąlygose reglamentuojamos iš viso 57 apibrėžtų pavadinimų... 101. 28.... 102. Pripažintina, jog pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą,... 103. 29.... 104. Specialiųjų sąlygų 2.3 punkte nustatyta, kad žemės sklypams nustatytos... 105. 30.... 106. Specialiųjų sąlygų XIV dalyje yra įtvirtinta specialioji sąlyga –... 107. 31.... 108. Taigi, rengiant Aikštelę, buvo būtina atsižvelgti tik į Specialiųjų... 109. 32.... 110. Pirmos instancijos teismas sprendime taip pat neatsižvelgė į iki 2017 m.... 111. 33.... 112. Pagal aptartą reglamentavimą Vilniaus miesto savivaldybė neturėjo pareigos... 113. 34.... 114. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas... 115. 35.... 116. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 117. 36.... 118. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 119. 37.... 120. Atsakovės I. R. patirtos 720 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos... 121. 38.... 122. Apeliacinio proceso metu atsakovė I. R. ir trečiasis asmuo UAB „Stova“... 123. Vadovaudamasi CPK 276 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,... 124. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir... 125. Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos... 126. Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos...