Byla 1-1045-880/2019
Dėl to, kad sudavė T. S. per veidą ir sugadino šiam akinius, labai gailisi (t. 1, b. l. 185-186)

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius, sekretoriaujant Dangyrai Kanapienytei, dalyvaujant kaltinamiesiems E. L. ir A. B., A. B. gynėjui advokatui Česlovui Bakasėnui, prokurorui T. Č., nukentėjusiajam T. S., jo atstovui advokatui M. M., viešajame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

2A. B., ( - ), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

3E. L., ( - ),

4kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

5Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą,

Nustatė

6A. B. sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:

72018 m. spalio 20 d., laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 00.26 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie namo laiptinės, esančios J. Janonio g. 2, Širvintose, konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą T. S., sėdinčiam ant suoliuko, po to šiam nukritus ir keliantis nuo žemės, spyrė su koja T. S. į dešinį šoną, iš viso suduodamas ne mažiau kaip 2 smūgius, tuo nukentėjusiajam T. S. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste, dešiniame šone, muštine žaizda dešiniame skruoste, dešinio skruostikaulio kūno lūžiu, dešinio žandinio ančio išorinės ir priekinės sienos lūžiais, nosikaulių lūžiu, dešinės akiduobės išorinės ir apatinės sienos lūžiais, nusitęsiančiais į kaukolės pamatą – pleištakaulio didįjį sparną, nedideliu kraujo išsiliejimu virš galvos smegenų kietojo dangalo.

8Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.

9E. L., mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:

102018 m. spalio 20 d., laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 00.26 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame adresu ( - ), konflikto metu, tyčia sudavė vieną kartą kumščiu T. S. į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

11Šiais savo veiksmais E. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

12Kaltinamasis E. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2018 m. spalio 19 d. apie 21 val. jis buvo kavinėje „Muzika“, esančioje Širvintų miesto centre. Ten susitiko savo draugus M. K. ir A. B., kuris buvo su savo drauge E., ir kažkokį nepažįstamą vyriškį, kurio kairysis skruostas buvo perrėžtas ir begyjantis. Kaip vėliau sužinojo, tai buvo T. S., laikinai gyvenantis pas V. Š. bute. Kavinėje visi vartojo alkoholinius gėrimus, jis išgėrė alaus. Apie 22 val. 55 min. jie išėjo iš kavinės ir kartu užėjo pas V. Š. į butą, esantį ( - ). Ten jie gėrė alų, kalbėjosi. T. S. pradėjo kalbėti apie „zoną“, klausinėti kur jis „sėdėjo“ ir pan. Jam nepatiko šio kalbos, nes jis yra teistas, atliko laisvės atėmimo bausmę. Jis labai susinervino ir trenkė delnu T. S. per veidą, nuo smūgio ant žemės nukrito šio akiniai nuo saulės. Jis dar ant jų užmynė ir sulaužė. T. S. pradėjo rėkti ant jo, grasinti, kad atvažiuos šio draugai ir jį išveš į mišką, kad jis pats turės išsikasti duobę ir jam bus nukirsta galva. Jis liepė šiam (T. S.) jo nejuokinti. T. S. liepė jam eiti su šiuo į kiemą išsiaiškinti. Jis nekreipė dėmesio į šio nesąmoningas kalbas ir liko sėdėti. T. S. išėjo iš buto vienas. Į kiemą išėjo ir A. B. su savo drauge, bet kas išėjo pirmas - ar T. S., ar A. B. su drauge, jis nepastebėjo. Po kokio pusvalandžio jis išėjo į kiemą, ten stovėjo A. B. su drauge ir dar A. Ž.. A. Ž., stovėdamas šalia A. B. ir šio draugės, pasakė jam, kad tas, t. y. T. S., nesveikas, kad šis gavo nuo A. B.. Daugiau apie tai jie nekalbėjo, jis nuėjo namo. Apie tai, kad T. S. stipriai sumuštas, jis sužinojo kitą dieną iš M. K., kuris, kaip ir T. S., kurį laiką gyveno pas V. Š. bute. Dėl to, kad sudavė T. S. per veidą ir sugadino šiam akinius, labai gailisi (t. 1, b. l. 185-186)

13Kaltinamasis A. B. kaltę dėl T. S. sunkaus sveikatos sutrikdymo pripažino iš dalies. Jis parodė, kad 2018 m. spalio 19 d. jis grįžo po darbo namo ir išgėrė skardinę alaus ir apie 20 val. išėjo į miestą. Užėjo į kavinę „Muzika“, kurioje buvo E. L., V. (pavardės nežino), A. (žino tik pravardę). Jie vartojo alkoholį. Kavinėje prie jų prisėdo M. K. su T. S.. A. B. T. tada pamatė pirmą kartą. Šis buvo su skrybėle, su akiniais nuo saulės, ant šio veido, tiksliau žando, buvo randas, nesenas, gal kelių dienų. Jiems sėdint tas T. vis bandė kalbėti vienas, šis nieko neklausė. Jiems šis iš karto nepatiko. Atėjo girtas ir toliau vartojo alkoholį. Jam besėdint kavinėje, paskambino dabartinė žmona E., kad jau baigė darbą, nes jau buvo po 22 val. Jis išėjo jos pasitikti. Jie susitiko prie bibliotekos ir abu grįžo atgal į kavinę „Muzika“. Jiems pasėdėjus apie 30 min., kavinės barmenė pasakė, kad užsidaro kavinė ir paprašė visų išeiti. Jiems išeidinėjant, kažkuris iš buvusių kavinėje pasakė, kad visi eina pas V. Š. namo. Tuo metu jis su drauge pas V. nenuėjo, jie nuėjo iki bendrabučio, kuris yra netoli policijos komisariato, jis paėmė iš draugo cigarečių ir su E. nuėjo namo į Zosinos kaimą. Grįžęs namo jis dar išgėrė skardinę alaus ir po kokio pusvalandžio, jie su E. nuėjo pas V. Š. namo. Visi, kurie buvo kavinėje, buvo pas V. namuose. Tuo metu tarp T. ir E. L. įvyko kažkoks žodinis konfliktas, dėl to E. L. nuo T. galvos nuėmė akinius, numetė ant grindų ir su koja juos sulaužė. Po to E. L. kartą davė tam T. ranka per veidą. T. pradėjo kviesti šį į lauką pasikalbėti, bet E. L. nėjo. Po kiek laiko tas T. iš buto išėjo, bet kur ėjo nesakė. Po kokių 20 min. jis su drauge E. išėjo irgi į lauką. Lauke netoli namo stovėjo tas T. Šis juos pamatęs atėjo visas piktas, susinervinęs ir šnekėjo kažkokias nesąmones, kad E. L. išveš su draugais į mišką, su dalgiu šiam nukapos galvą ir pakas. Tada T. dar jam kažką sakė, bet ką šis pasakė tiksliai nepamena, tada jis užpykęs kairės rankos kumščiu trenkė šiam į veidą, šis nuo jo atsitraukė per metrą. Tada jis iki T. priėjo ir dar su koja spyrė šiam į petį. Po spyrio koja T. nugriuvo ant žemės. Daugiau jis šio nemušė nei rankom, nei spardė kojom. Tiek, kiek nurodyta įtarime, smūgių jis tikrai nesudavė. Jis sudavė tik du smūgius. Tas T. pats atsikėlė ir kažkur nuėjo, bet į butą negrįžo. K. T. atsistojo, jis matė, kad šio veidas buvo kruvinas. Tačiau A. B. nemano, jog galėjo sulaužyti T. S. veido kaulus, nes smūgis nebuvo toks stiprus. Tada iš buto atėjo E. L. ir po kiek laiko atėjo A. Ž.. A. bute nebuvo, jie susitiko su šiuo lauke. Jie apie muštynes visiškai nekalbėjo. Kad jis sumušė T., matė tik jo draugė. Aplinkinių žmonių nebuvo. Jie ėjo keturiese link „NORFOS“ ir juos sustabdė policijos pareigūnai. Jiems visiems liepė parodyti krumplius ir patikrino jų daiktus. Striukę, kurią jis buvo tada apsivilkęs, jis išmetė, kadangi eidamas vakare namo palei darželį, statybose ją užkabino ir susiplėšė. Gailisi dėl savo poelgio. (t. 2, b. l. 50-51)

14Kaltinamasis A. B. 2019-05-24 parodymų patikrinimo metu patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. (t. 2, b. l. 60-64)

15Nukentėjusysis T. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje nurodė, kad 2018 m. spalio 19 d. apie 22 val. jis kartu su draugu M. K. buvo kavinėje „Muzika“. Taip pat kavinėje buvo M. pažįstami. Apie 22.55 val. jis, M. ir šio pažįstami nusprendė eiti į namus pas V. Jie gėrė alkoholį. Geriant E. L. paėmė jo akinius nuo saulės ir numetė juos ant grindų ir koja pradėjo juos daužyti ir sulaužė. E. L. trenkė jam delnu per veidą, jam skaudėjo. Po to jis išėjo į kiemą, kur stovėjo A. B. vaikinas su drauge. Kadangi jis buvo piktas dėl sulaužytų akinių ir smūgio į veidą, jis pasakė A. B., jog E. L. jo draugai išveš į mišką, šis pats išsikas duobę ir šiam su dalgiu bus nukirsta galva. Jis prisėdo ant suoliuko. Tada tas A. B. jam netikėtai smogė ranka į veidą. Jis nukrito nuo suolo ir jį vaikinas toliau mušė kojomis ir rankomis. Pirmas smūgis buvo į galvos dešinę pusę. Smūgis pataikė tarp dešinio smilkinio ir dešinės akies, smūgis buvo labai stiprus, lyg būtų suduotas su kastetu, nuo šio smūgio jis nukrito atgal, sukdamasis prieš laikrodžio rodyklę, atsirėmė rankomis į žemę. Po to jam keliantis nuo žemės, buvo nugara į A. B., kuris po to kažkuria koja spyrė vieną kartą į dešinį šoną (į šonkaulius), po to jam atsistojus, šis dar vieną kartą kažkuria koja spyrė jam į nugarą (kažkur per nugaros vidurį, kiek žemiau menčių), nuo šio smūgio jis nukrito ant žemės. Po to jis atsikėlė ir pasišalino iš įvykio vietos, kreipėsi į policiją. Šituos tris A. B. smūgius jis atsimena tiksliai, tačiau smūgių galėjo būti ir daugiau.

16Nukentėjusysis T. S. 2019 m. gegužės 6 d. parodymų patikrinimo metu patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. (t. 1, b. l. 44-47).

17Liudytoja E. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu parodė, kad ji 2018 m. spalio 19 d. apie 22.30 val. su A. B. nuėjo į kavinę „Muzika“. Kavinėje jie prisėdo prie bendrų pažįstamų – E. L., dar buvo A., kiek žino, gyvenantis Kabaldos kaime, ir dar vienas nepažįstamas (plikas). Po kelių akimirkų ji pastebėjo, kad į kavinę įėjo M. K., V. ir asmuo su skrybėle ir akiniais nuo saulės. Kavinėje jie sėdėjo apie pusę valandos, kol barmenė pasakė, kad kavinė užsidaro. Kavinėje nei ji, nei A. alkoholinių gėrimų nevartojo. Išėjus iš kavinės ji su A. nuėjo namo į Zozinos kaimą, kur nuomojasi butą. O iš kavinės išėję M. K., V., E. L., A., asmuo su skrybėlė ir dar vienas jai nepažįstamas (plikas) nuėjo į V. butą toliau vartoti alkoholinių gėrimų. Ją su A. irgi kvietė, bet ji su A. nėjo, nes jai sekančią dieną reikėjo į darbą. Už kokios pusės valandos jie sugalvojo grįžti atgal į miestą. Mieste nuėjo pas V. į butą. Bute buvo V., M. K., E. L., V., A., T., ir ji su A.. Kai T. pamatė atėjus į butą, šiam ant veido, tiksliau žando, buvo randas šiek tiek apgijęs, apsitraukęs, kaip kelių dienų. Visi vyrai gėrė alkoholinius gėrimus. Ji vienintelė negėrė, A. irgi gėrė nedaug. A. jau miegojo. Kai jie sėdėjo bute, tas T. ištisai kalbėjo kažkokias nesąmones. Tada E. L. tam T. liepė duoti pasimatuoti akinius. T. nedavė, tada V. perdavė akinius E. L., o E. L. akinius įsidėjo į kišenę. Tarp T. ir E. L. įvyko kažkoks žodinis konfliktas, bet ji nelabai stebėjo. Ji nelabai pamena eiliškumo, bet E. L. numetė akinius ant grindų ir juos sutrypė ir vieną kartą ranka trenkė . per veidą. Dar lygtai V. T. trenkė per veidą vieną kartą, bet tiksliai nepamena, dar prieš E. L.. Kelias minutes dar T. pasėdėjo, tada atsikėlė ir išėjo vienas į lauką. Po kokių 15-20 minučių A. jai pasiūlė išeiti į lauką, nes šis norėjo parūkyti. Jiems išėjus į lauką, ant suoliuko sėdėjo T., kuris buvo nuleidęs galvą ir rūkė. A. prisidegė cigaretę, parūkė ir jie priėjo prie T.. A. T. paklausė: „Ar tau viskas gerai?“. Šis atsakė, kad gerai, tada A. jo paklausė: „Seni, kokį šūdą čia mali?“. T. į tai nieko neatsakė, bet, šiek tiek patylėjęs, šis pasakė, kad už tai, kad E. L. sulaužė akinius, T. chebra išveš E. L. į mišką ir nupjaus galvą dalgiu. A. dėl tokio jo pasakymo užpyko ir vieną kartą kumščiu trenkė sėdinčiam T. į veidą, dėl to pradėjo bėgti kraujas, bet jai pasirodė, kad kraujas bėgo iš rando, kuris jau buvo prieš tai. T. atsistojo ir A. šį apsikabino ir pradėjo atsiprašinėti sakydamas: „Seni, atsiprašau, bet pats matai, kad šūdą mali, taip niekas nesielgia, jeigu geriam kompanijoje, taip niekas nedaro“. T. A. kažką pasakė, bet ką ji negirdėjo. Tada A. vieną kartą koja spyrė stovinčiam T., bet kur pataikė, ji nematė, nes buvo tamsu. T. po spyrio nugriuvo. T. dar kažką kalbėjo A., bet A. daugiau nesimušė. A. tik T. pasakė, kad jeigu tu nemoki normaliai kompanijoje būti, tai išeik. T. atsistojo, dar pradėjo atsiprašinėti ir svirduliuodamas nuėjo. Kur šis nuėjo, nematė, bet į butą T. negrįžo. Kiek ji matė, A. T. sudavė du smūgius. (t. 1, b. l. 89-90).

18Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. Š. parodė, kad jis gyvena ( - ). 2018 m. spalio 19 d. vakare, tikslaus laiko nurodyti negali, pas jį į butą atvyko V. G., M. K., A. su drauge, E. L. ir T. S.. Bute visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholinių gėrimų nevartojo tik A. draugė. Visi buvo stipriai išgėrę. Namuose konfliktas kilo tarp E. ir T. T. yra labai daug šnekantis, neleidžia į pokalbį įsiterpti kitiems. Jis matė, kaip E. L. nuėmė nuo T. veido akinius nuo saulės, numėtė ant žemės ir pradėjo koja juos daužyti. Vėliau sėdinčiam T. E. L. delnu trenkė į veidą. Jis kartu su M. K. pradėjo juos skirti kad nesimuštų. Daugiau nelabai ką pamena, nes buvo stipriai išgėręs. Atsimena, kad jis su M. nuėjo miegoti, o visi kiti išėjo į kiemą. Kas toliau vyko kieme, jis nežino, nes nebuvo išėjęs. Tą vakarą pas jį jau niekas negrįžo. (t. 1, b. l. 72-73).

19Liudytoja D. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018-10-20 parodė, kad ji 2018-10-19 nuo 10 val. iki 23 val. dirbo barmene - padavėja kavinėje „Muzika“, esančioje Širvintose, I. Šeiniaus g. 4. Apie 21.30 val. į kavinę atėjo M. K., kuris prisėdo prie staliuko. Už kelių minučių į kavinę atėjo vaikinas su skrybėle, kurio ji nepažįsta. Netrukus M. K. su „skrybėlėtuoju“ atsisėdo prie staliuko, prie kurio sėdėjo iš matymo pažįstama kompanija. Apie 23 val. ji visiems pasakė, kad kavinė užsidaro, ir M. K. su vaikinu su skrybėle išėjo. Maždaug po dešimties minučių išėjo ir visa kompanija. Iki kavinės uždarymo jokių incidentų ir muštynių nebuvo. Kavinėje nefilmuojama.

20Liudytojas M. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis 2018 m. spalio 19 d. kavinėje „Muzika“ vartojo alkoholinius gėrimus. Į kavinę jis atėjo apie 21 val. Kavinėje jau buvo jo pažįstamas T. S.. Šis sėdėjo kartu su pažįstamais S. B. ir K. B., prie kurių ir jis prisėdo. Netrukus S. su Kimu. išėjo namo. Tuomet jis su T. prisėdo prie kito stalo, prie kurio sėdėjo keli iš matymo pažįstami jaunuoliai. Visi vartojo alkoholį. Jokių incidentų nebuvo. Apie 23 val. kavinė užsidarė, ir jis su T. išėjo namo. Einant namo jokių incidentų nebuvo. Apie 23.15 val. ties Širvintų policijos komisariatu jie išsiskyrė. Jiems susitikus kavinėje T. jau buvo sužalotu veidu, kurį, kiek prisimena, susižalojo prieš dvi dienas, vartojant alkoholį viename butų Širvintose, kur jie gėrė kartu su draugais. Jam M. K. užmigus ir pabudus tame bute, jis pamatė T. kruvinu veidu, kuris aiškino, kad griuvo ir trenkėsi į stalą. Kada tai tiksliai įvyko ir kuriame bute – nurodyti tiksliai negali.

21Liudytojas V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. spalio 19 d. vakare, jis buvo kavinėje „Muzika“ Širvintose, Vilniaus gatvėje. Ten su draugais, kas konkrečiai buvo nelabai ir pamena, vartojo alkoholinius gėrimus. Po to kavinė užsidarė. Kiek buvo valandų, nepamena ir jie nuėjo pas V. Š. į jo butą Širvintose. Šiame bute be jo buvo V. Š., M. K., T. S., E. L., taip pat vėliau atėjo A. su savo drauge. Tikrai nepamena, kad dar kas nors būtų buvęs bute pas V., jokio A. jis ten nematė. Jie tame bute toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Minėtas T. labai daug kalbėjo ir savo kalbomis visus pradėjo erzinti, šis pradėjo girtis, kad yra kikboksininkas, lankė muatai ir pan. Jam nusibodo šio klausytis ir jis pridėjęs delną T. prie galvos šį nustūmė nuo savęs. Jis T. netrenkė, tik stumtelėjo delnu į galvą, nes tomis savo kalbomis labai jam įkyrėjo. Kiek pamena, pabuvęs V. Š. bute apie 30-40 minučių jis išėjo namo, nes jam paskambino jo draugė ir pakvietė namo. Jis jokių konfliktų pas V. Š. bute nematė – nematė, kad kas nors būtų mušęs T., nematė, kad kas nors būtų sulaužęs T. akinius nuo saulės, kuriuos šis, pamena, turėjo. Tik kitą dieną ryte jis sužinojo, kad T. buvo sumuštas. Tačiau jis apie tai nieko paliudyti negali, nes nežino, kadangi buvo jau išėjęs.

22Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3913/2018 (1) nurodyta, kad T. S. buvo nustatyta: poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste, abiejuose žanduose, dešiniame šone, kairiame smilkinyje, muštinė žaizda dešiniame skruoste, dešinio skruostikaulio kūno lūžis, dešinio žandinio ančio išorinės ir priekinės sienos lūžiai, nosikaulių lūžis, dešinės akiduobės išorinės ir apatinės sienos lūžiai, nusitęsiantys į kaukolės pamatą – pleištakaulio didįjį sparną, nedidelis kraujo išsiliejimas virš galvos smegenų kietojo dangalo - sužalojimai visumoje, dėl kaukolės pamato lūžio (dešinysis pleištakaulio didžiojo kaulo sparno lūžis) su nedideliu kraujo išsiliejimas virš galvos smegenų kietojo dangalo, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. (t. 1, b. l. 108-110)

23Teismo posėdžio metu apklausta specialistė J. B. nurodė, kad T. S. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste, dešiniame žande, muštine žaizda dešiniame skruoste, dešinio skruostikaulio kūno lūžiu, dešinio žandinio ančio išorinės ir priekinės sienos lūžiais, nosikaulių lūžiu, dešinės akiduobės išorinės ir apatinės sienos lūžiais, nusitęsiančiais į kaukolės pamatą – pleištakaulio didįjį sparną, galėjo būti padarytas suduodant vieną smūgį į tą T. S. veido pusę. Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

24Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad byloje neginčytinai įrodyta, kad E. L. tyčia, suduodamas kartą delnu T. S. per veidą sukėlė jam fizinį skausmą. Jo kaltė įrodyta paties E. L. prisipažinimu, nukentėjusiojo parodymais, liudytojų V. Š., E. G. ir kaltinamojo A. B. parodymais. Atsižvelgiant į tai, E. L. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

25Teismas sprendžia, kad byloje taip pat įrodyta, jog A. B. sunkiai sutrikdė T. S. sveikatą. Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3913/2018 (1) matyti, kad T. S. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste, dešiniame žande, muštine žaizda dešiniame skruoste, dešinio skruostikaulio kūno lūžiu, dešinio žandinio ančio išorinės ir priekinės sienos lūžiais, nosikaulių lūžiu, dešinės akiduobės išorinės ir apatinės sienos lūžiais, nusitęsiančiais į kaukolės pamatą – pleištakaulio didįjį sparną, galimai padarytas suduodant vieną smūgį į tą T. S. veido pusę. Tai, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu suduodant smūgį į dešinę veido pusę teismo posėdžio metu patvirtino ir apklausta specialistė J. B.. Pats kaltinamasis A. B. neneigia, kad kaire ranka sudavė vieną smūgį T. S. į dešinę veido pusę. Byloje nėra jokių duomenų, jog nukentėjusiajam kas nors dar būtų sudavęs į dešinę veido pusę, o aplinkybę, jog į dešinę pusę ir labai stipriai smūgiavo A. B. nurodė ir pats nukentėjusysis. Be to, tai, kad į veidą nukentėjusiajam sudavė smūgį A. B., patvirtino ir liudytoja E. G.. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo abejonėms, kad kas nors kitas, o ne A. B. tyčia sunkiai sutrikdė T. S. sveikatą. Atsižvelgiant į tai, jo veika kvalifikuojama kaip nusikaltimas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje.

26Nors kaltinamojo gynėjas teigia, kad T. S. sveikatą galėjo sunkiai sutrikdyti ir kitų asmenų veiksmai, toks teiginys nepagrįstas byloje esančia medžiaga. Nors E. L. sudavė smūgį į veidą T. S., jis buvo suduotas delnu ir į kairę veido pusę. O šiuo atveju sunkiai sutrikdyta sveikata buvo suduodant smūgį į dešinę veido pusę. Pagrįstų abejonių nekelia ir aplinkybė, jog T. S. pats prieš keletą dienų buvo nukritęs ant stalo ir persipjovęs veidą, nes veidas buvo perpjautas taip pat kairėje, o ne dešinėje pusėje. Be to, mažai tikėtina, kad asmuo būtų galėjęs su sunkiai sutrikdyta sveikata, lūžus kaukolės pagrindui, toliau laisvai gyventi ir nesikreipti į medikus. Be to, niekas iš liudytojų nematė jo veido sužalojimų dešinėje pusėje.

27Kaltinime A. B. kaltinamas padaręs sumušimus abiejuose žanduose ir kairiame smilkinyje. Teismo vertinimu šie sužalojimai turi būti pašalinami iš kaltinimo, nes byloje nėra neginčytinai nustatytas atsiradimo mechanizmas, t.y. kairys žandas ir smilkinys galėjo būti sužaloti remiantis specialisto išvada tiek griūnant (po A. B. smūgio koja), tiek suduodant į tą vietą smūgį (E. L. suduodant smūgį ranka į kairę veido pusę) arba atsitrenkiant į kietą buką daiktą (pačiam T. S. nukritus ant stalo). Nesant neginčytinų įrodymų dėl konkrečių sužalojimų padarymo, jie negali būti inkriminuojami kaltinamajam.

28Taip pat teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išdavą, kad A. B. sudavė tris smūgius T. S.. A. B. teigia, kad T. S. sudavė du smūgius, t.y. vieną į veidą ir vieną kartą spyrė į petį. Analogiškus parodymus davė ir liudytoja E. G., kuri taip pat nurodė, kad A. B. vieną kartą sudavė į veidą, o kitą kartą spyrė į petį (šoną). Byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus T. S. parodymus, jog jam buvo suduoti trys smūgiai, kurių patikimumu teismas šiek tiek abejoja, ne pirminėje apklausoje T. S. nurodė, kad nežinojo kiek jam smūgių sudavė A. B., o po keleto mėnesių papildomoje apklausoje aiškiai nurodė, kad buvo suduoti trys smūgiai. Be to, trečiojo smūgio, t.y. spyrio į nugarą nepatvirtina ir jokie objektyvūs parodymai, t.y. specialisto išvadoje nėra jokių įrodymų apie kokius nors sužalojimus nugaros srityje, nes dėl jų net nebuvo atliekamas tyrimas. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinimo A. B. pašalinamas spyris T. S. į nugarą. Dėl bausmių individualizavimo

29Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo E. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad veiką kaltinamasis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

30Skiriant bausmę atsižvelgtina į padaryto nesunkaus nusikaltimo pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, į kaltės formą – tiesioginę tyčią. Skiriant bausmę teismas įvertina kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas pažymi, kad nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta E. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau nustatytos ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kaltinamasis E. L. šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Akcentuotina, kad šią nuskalstamą veiką E. L. padarė praėjus vos 12 dienų po paskutinio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, pažeidžiant paskutiniu nusprendžiu paskirtą įpareigojimą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismas pažymi, kad šios aplinkybės kaltinamojo asmenį charakterizuoja išimtinai neigiamai, rodo jo nenorą keisti savo elgesio, laikytis įstatymo ir gero elgesio normų bei paneigia bet kokias galimybes kaltinamajam skirti švelnesnes nei laisvės atėmimas sankcijoje numatytas bausmes. Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, kad skiriant konkrečią bausmę humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016). Nusikalstamų veikų padarymo sistemiškumas, rodo jo nenorą laikytis įstatymų ir visuotinai priimtino elgesio taisyklių, keisti savo elgesį. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, gali būti pasiekti paskiriant sankcijoje numatytą bausmę. Laisvės atėmimo bausmės dydis parenkamas ir atsižvelgiant į tai, jog nusikaltimas sunkesnių pasekmių nesukėlė, t.y. buvo tik sukeltas fizinis skausmas, todėl E. L. skiriama 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant.

31Teismo nustatytos kaltinamąjį išimtinai neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, nusikalstamų veikų recidyvas, atima bet kokią galimybę kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnyje įtvirtintą bausmės vykdymo atidėjimą.

32Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad veiką kaltinamasis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

33Skiriant bausmę atsižvelgtina į padaryto sunkaus nusikaltimo pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, į kaltės formą – tiesioginę tyčią. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas pažymi, kad teisme nenustatyta A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatytos ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, A. B. išlaiko vaiką, dirba. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kaltinamasis A. B. šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jis teistas 6 kartus. Šios aplinkybės kaltinamojo asmenį charakterizuoja išimtinai neigiamai, rodo jo nenorą keisti savo elgesio, laikytis įstatymo ir gero elgesio normų bei paneigia bet kokias galimybes kaltinamajam skirti švelnesnes nei laisvės atėmimas sankcijoje numatytas bausmes. Nors A. B. yra jaunas, nuolatinis nusikalstamų veikų darymas rodo jo nenorą laikytis įstatymų ir visuotinai priimtino elgesio taisyklių, keisti savo elgesį. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, gali būti pasiekti paskiriant sankcijoje numatytą bausmę.

34Atsižvelgiant į tai, kad A. B. skiriama 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Ši bausmė subendrinama su paskutiniu nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant.

35Teismo nustatytos kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, nusikalstamų veikų recidyvas, atima bet kokią galimybę kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnyje įtvirtintą bausmės vykdymo atidėjimą. Dėl civilinių ieškinių

36Civilinis ieškovas T. S. patikslintu ieškiniu teismo prašo priteisti iš kaltinamojo A. B. 25000 Eur neturtinės žalos ir 10 Eur turtinės žalos. Jis nurodo, kad turtinę žalą sudaro nepataisomai nusikaltimo metu sugadinti T. S. marškiniai. Kaltinamasis civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos neginčija, sutinka žalą atlyginti, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas.

37Ieškovo teigimu jis dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė 25000 Eur neturtinę žalą, nes dėl patirtų sužalojimų jis patyrė diskomfortą, išgyvenimus, nerimą, jautėsi pažemintas, jis negali užsiimti aktyvia sportine veikla, nors prieš tai aktyviai sportavo, jam teko išgyventi operaciją, lankytis pas gydytojus, jam po traumos sutriko atmintis bei negalėjo 6 mėnesius dirbti.

38Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymo nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimalaus bei maksimalaus dydžių, todėl nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi įvertinti bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai), atsižvelgdamas į teismų praktiką. Teismų praktikoje sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, esminis ir lemiamas kriterijus – dėl nusikaltimo atsiradę padariniai (pasekmės). Pažymėtina, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, nesunkus ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300-222/2017, 2K-125-697/2018, 2K-166-699/2018 ir kt.). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-125-697/2018).

39Byloje patikimai nustatyta, kad A. B. nukentėjusiajam T. S. sunkų sveikatos sutrikdymą padarė tyčiniais veiksmais. Dėl patirtos sunkios galvos traumos (veido kaulų ir kaukolės pagrindo lūžimo) T. S. nuo 2018 m. spalio 20 d. iki lapkričio 2 d. buvo gydomas stacionare. Jam buvo atlikta operacija. Gydymas praėjo be komplikacijų ( t. I, b.l. 108). Jis nurodo, kad po to turėjo nuolat lankytis pas gydytojus, jautė nerimą, diskomfortą, negalėjo dirbti. Pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog dėl patirto sunkaus sveikatos sužalojimo T. S. neabejotinai patyrė sunkius ir neigiamus išgyvenimus. Tuo pačiu teismas pažymi, kad byloje nėra patikimų įrodymų (T. S. medicininėje kortelėje nėra duomenų apie sunkius traumos padarinius), išskyrus nukentėjusiojo subjektyvius vertinimus, apie patirtos traumos liekamuosius reiškinius. Nors jis nurodė, kad anksčiau daug sportavo, byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Tuo pačiu teismas pažymi, kad nors nukentėjusysis nurodo, kad dėl sužalojimų jis negalėjo 6 mėnesius dirbti, iš byloje esančių VSDFV pažymos matyti, kad jau du mėnesius iki nusikaltimo nukentėjusysis buvo bedarbis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas šiuo atveju įvertina kaltinamojo sunkią materialinę padėtį ir paties nukentėjusiojo elgesį, t.y. tai, jog jis girtavo kartu su kaltinamaisiais ir, kad savo elgesiu (grasinimais nužudyti, užkasti ir pan.) iš dalies išprovokavo kaltinamąjį.

40Remdamasis aukščiau išdėstytu, teismas sprendžia, kad šiuo atveju 8000 Eur suma atitiktų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus ir teismų formuojamą praktiką.

41Teismas nesutinka su ieškinio teiginiu, kad šiuo atveju reikėtų vadovautis 2017 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-222/2017 suformuluotu neturtinės žalos dydžiu, nes šių bylų aplinkybės kardinaliai skiriasi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje byloje nukentėjusiajai priteisė 23000 Eur už sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau šioje byloje ir nagrinėjamoje labai skiriasi sužalojimo padariniai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje nukentėjusiajam padaryti sužalojimai pasireiškia kalbos, pusiausvyros sutrikimais, daliniu dešinės rankos paralyžiumi, galvos formos bei veido bruožų pasikeitimu, jam išsivystė epilepsija. Nepaisant operacinio ir stacionaraus gydymo ligoninėje, reabilitacijos, nukentėjusysis visiškai nepasveiko, išliko liekamieji reiškiniai, jis, būdamas jauno darbingo amžiaus (24 m.) žmogus, prarado 55 proc. darbingumo, jam dėl sveikatos būklės uždrausta vairuoti transporto priemonę, negalima būti prie ugnies ar vandens šaltinių. Nukentėjusiajam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, liekamieji žalingi reiškiniai sukėlė ir sukelia itin skausmingus išgyvenimus, neigiamai atsiliepia jo gyvenimo kokybei, riboja jo galimybes visavertiškai tenkinti savo poreikius ir t. t., o nagrinėjamu atveju byloje nėra panašių sunkių padarinių, nesutrikdytas normalus nukentėjusiojo gyvenimas, nenustatytas jam darbingumo sumažėjimas ar pan. todėl šia nutartimi vadovautis nėra pagrindo, kadangi skiriasi esminės bylos aplinkybės.

42Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies priteisiant jam 10 Eur turtinės ir 8000 Eur neturtinės žalos. Taip pat ieškovui iš A. B. proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisiama 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, advokato pagalbai apmokėti.

43Byloje taip pat pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašoma priteisti 2268,04 Eur iš A. B. išlaidų dėl T. S. gydymo. Iš pridėtų rašytinių įrodymų matyti, kad šią sumą sudaro T. S. gydymas, operacija VŠĮ Respublikonėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje ir VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalginio klinikoje. Šią žalą atlyginti teismo posėdžio metu sutiko ir A. B.. Remiantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsniu, kurie numato, jog žalą, padarytą asmeniui, privalo atlyginti atsakingas asmuo, o ją atlyginęs asmuo turi regreso teisę dėl tokios pačios žalos atlyginimo, teismas sprendžia, jog ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visa apimtimi.

44Teismas, vadovaudamasis Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 str., 303 str. 4 d.,

Nutarė

45E. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

46Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, E. L. bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir skirti galutinę subendrintą bausmę - 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

47Paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo E. L. sulaikymo dienos, jį suimant.

48E. L. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

49A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

50Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, A. B. bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2017 m. kovo 15 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2017 m. gegužės 9 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtą galutinę bausmę, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

51Paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo A. B. sulaikymo dienos, jį suimant.

52A. B. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

53Civilinio ieškovo T. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš A. B. 10 Eur turtinei ir 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, advokato pagalbai apmokėti.

54Likusioje dalyje T. S. ieškinį atmesti.

55Patekinti ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį ir priteisti ieškovui iš A. B. 2268,04 Eur žalos atlyginimo.

56Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas... 2. A. B., ( - ), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 3. E. L., ( - ),... 4. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.... 5. Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą,... 6. A. B. sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:... 7. 2018 m. spalio 20 d., laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 00.26 val., būdamas... 8. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos... 9. E. L., mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:... 10. 2018 m. spalio 20 d., laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 00.26 val., būdamas... 11. Šiais savo veiksmais E. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 12. Kaltinamasis E. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltę pripažino... 13. Kaltinamasis A. B. kaltę dėl T. S. sunkaus sveikatos sutrikdymo pripažino... 14. Kaltinamasis A. B. 2019-05-24 parodymų patikrinimo metu patvirtino parodymus,... 15. Nukentėjusysis T. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje nurodė, kad... 16. Nukentėjusysis T. S. 2019 m. gegužės 6 d. parodymų patikrinimo metu... 17. Liudytoja E. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu parodė, kad... 18. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. Š. parodė, kad jis gyvena ( -... 19. Liudytoja D. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018-10-20 parodė, kad ji... 20. Liudytojas M. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis 2018 m. spalio 19 d.... 21. Liudytojas V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. spalio 19 d.... 22. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje... 23. Teismo posėdžio metu apklausta specialistė J. B. nurodė, kad T. S.... 24. Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad... 25. Teismas sprendžia, kad byloje taip pat įrodyta, jog A. B. sunkiai sutrikdė... 26. Nors kaltinamojo gynėjas teigia, kad T. S. sveikatą galėjo sunkiai... 27. Kaltinime A. B. kaltinamas padaręs sumušimus abiejuose žanduose ir kairiame... 28. Taip pat teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išdavą, kad A. B.... 29. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena... 30. Skiriant bausmę atsižvelgtina į padaryto nesunkaus nusikaltimo pobūdį, į... 31. Teismo nustatytos kaltinamąjį išimtinai neigiamai charakterizuojančios... 32. Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.... 33. Skiriant bausmę atsižvelgtina į padaryto sunkaus nusikaltimo pobūdį, į jo... 34. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. skiriama 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo... 35. Teismo nustatytos kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės,... 36. Civilinis ieškovas T. S. patikslintu ieškiniu teismo prašo priteisti iš... 37. Ieškovo teigimu jis dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė 25000 Eur... 38. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1... 39. Byloje patikimai nustatyta, kad A. B. nukentėjusiajam T. S. sunkų sveikatos... 40. Remdamasis aukščiau išdėstytu, teismas sprendžia, kad šiuo atveju 8000... 41. Teismas nesutinka su ieškinio teiginiu, kad šiuo atveju reikėtų vadovautis... 42. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkinamas iš... 43. Byloje taip pat pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl... 44. Teismas, vadovaudamasis Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 45. E. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 46. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi,... 47. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo E.... 48. E. L. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 49. A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 50. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi,... 51. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo A.... 52. A. B. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 53. Civilinio ieškovo T. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti... 54. Likusioje dalyje T. S. ieškinį atmesti.... 55. Patekinti ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį ir priteisti... 56. Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus...