Byla 2A-560-324/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Nijolios Indreikienės, sekretoriaujant Jurgai Sadauskaitei, dalyvaujant ieškovei, atsakovui, atsakovo atstovui advokatui Gilbertui Kinderevičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4457-374/2010 pagal K. J. ieškinį atsakovui R. J. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė prašė priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. J., gimusiam ( - ), mokamą periodinėmis išmokomis po 600 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki D. J. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, 17608,79 Lt materialinio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui D. J. nuo 2007 m. ( - ) iki ieškinio padavimo teismui dienos, bylinėjimosi išlaidas.

4Nurodė, kad nuo 2007 m. ( - ) su atsakovu negyvena šeimyninio gyvenimo, bendro ūkio neveda, tačiau santuoka tarp šalių nėra nutraukta. Atsakovas nuo sūnaus gimimo gera valia nevykdo pareigos jį išlaikyti. Atsakovas dirba UAB „Senukai“ vyresniuoju konsultantu, jo vidutinis atlyginimas – 1317,28 Lt per mėnesį. Ieškovė šiuo metu neturi pajamų, nes iki 2010 m. ( - ) yra vaiko priežiūros atostogose. Ieškovė per mėnesį nepilnamečio sūnaus išlaikymui skiria vidutiniškai 1610 Lt. Atsakovas nuo 2007 m. ( - ) nepilnamečio sūnaus išlaikymui yra skyręs 1680 Lt, taip pat už 511,21 Lt yra nupirkęs vaiko poreikiams tenkinti reikalingų prekių.

5Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino. Priteisė iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. J., mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui 2010 m. rugpjūčio 6 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei nustatant ieškovei uzufrukto teisę į šias lėšas, priteisė iš atsakovo ieškovei nepilnamečio sūnaus D. J. 11008,79 Lt materialinio išlaikymo įsiskolinimą nuo 2007 m. ( - ) iki ieškinio padavimo teismui dienos, 161,32 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei 144 Lt žyminio mokesčio ir 9 Lt teismo išlaidų. Padarė išvadą, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, visiškai sveikas asmuo, todėl gali pasirūpinti ne tik savo, bet ir savo vaiko materialiniu išlaikymu. Konstatavo, kad ieškovė šiuo metu pajamų negauna, yra vaiko auginimo atostogose. Nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės teiginius, jog išlaikymo šeimai atsakovas neteikia nuo 2007 m. ( - ).

6Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

7Priteistas išlaikymo dydis neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams, todėl sprendimas neatitinka CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatų.

8Neatsižvelgta, kad atsakovo atlyginimas šiuo metu tesudaro 1232 Lt, todėl atsakovas nepajėgtų kas mėnesį teikti 400 Lt išlaikymą.

9Nepagrįstas 400 Lt dydžio išlaikymo vaikui reikalingumas, nes dalis ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, kuriais rėmėsi teismas, neatitiko įrodymų sąsajumo su byla kriterijų. Dokumentai apie ieškovės tėvų buto išlaikymą nelaikytini įrodymais, pagrindžiančiais išlaidas sūnaus išlaikymui, nes tame bute gyvena ir ieškovė, ir ieškovės tėvai. Sūnui šiuo metu yra 3 metai, todėl jo poreikiai nėra tokie dideli, kaip bandė įrodyti ieškovė. Ieškovės pateikti čekiai nepatvirtina to, jog prekės buvo skirtos atsakovo sūnaus poreikiams tenkinti.

10Remtasi bylos nagrinėjimo metu neaktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri kaip atskaitos tašką vaiko išlaikymui nustato minimalią mėnesinę algą (800 Lt). Tokio dydžio išlaikymas galėjo būti teikiamas nesant ekonominės krizės, kai vidutinis darbo užmokestis siekė 2000 Lt. Šiuo metu atsakovo materialinė padėtis yra pakankamai sunki, nes jis turi išlaikyti ne tik sūnų, bet ir save bei butą.

11Neatsižvelgta į ieškovės materialinę padėtį, kuri yra geresnė nei atsakovo. Nevertinta, jog ieškovė gaudavo ženkliai didesnes išmokas nei atsakovo pajamos. Iš viso ieškovei nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 1 d. yra išmokėta 57910,78 Lt.

12Neįvertinta, kad ieškovė savo rizika didina sūnaus išlaikymo dydį, nes negrįžta gyventi į atsakovo butą, po dviejų metų negrįžta į gerai apmokamą darbą, nedirbdama ir būdama namuose sūnų leidžia į mokamą darželį.

13Priteisiant išlaikymo įsiskolinimą, nevertinti atsakovo parodymai, vadovautasi tik ieškovės argumentais. Išlaikymo įsiskolinimo nėra, nes atsakovas nuo sūnaus gimimo teikė jam išlaikymą įvairiomis formomis, t.y. apiperkant vaiką, duodant pinigų ieškovei ir kt., iš ieškovės nebuvo gavęs pretenzijų. Jei atsakovas nebūtų teikęs išlaikymo, ieškovė anksčiau būtų kreipusis į teismą. Aplinkybė, kad ieškovė buvo atsakovui patikėjusi vaiko pašalpą, patvirtina, jog jai pinigų vaiko išlaikymui iš atsakovo netrūko ir išlaikymas buvo nuolat teikiamas.

14Nepagrįstas motyvas, kad atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, jog jis teikė vaikui išlaikymą nuo pat gimimo. Ieškovė ir atsakovas gyveno kaip šeima ir nerinko čekių už maistą, rūbus, sauskelnes ar kitus vaikui būtinus dalykus, nerašė skolos raštelių, pinigų priėmimo perdavimo aktų ar perlaidų per banko sąskaitas.

15Pažeistos atsakovo procesinės teisės teikti įrodymus, būti išklausytam, CPK 17 straipsnyje įtvirtintas šalių lygiateisiškumo principas, nes teismas neapklausė į teismo posėdį atvykusių liudytojų, kurie būtų patvirtinę aplinkybes, jog atsakovas savo sūnui nuolat nuo gimimo teikė išlaikymą.

16Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinio dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti, priteisti iš atsakovo sūnui D. J. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki pilnametystės.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad atsakovas prioritetą teikia sau, savo gerovei ir butui, o ne pareigai materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo gerove ir tinkamomis gyvenimo sąlygomis. Iki atlyginimo sumažinimo atsakovas gaudavo didesnes pajamas, todėl laikotarpiu nuo vaiko gimimo iki kreipimosi dėl išlaikymo priteisimo abiejų šalių pajamos buvo panašios. Kreipimosi į teismą dieną ieškovė neturėjo jokių pajamų. Ieškovė su sūnumi gyvena kartu su jos tėvais jų bute, todėl ji proporcingai prisideda prie buto išlaikymo. Atsakovo bute nebuvo sąlygų normaliai auginti kūdikį. Ieškovė privalo leisti vaiką į darželį, nes neturi pajamų ir privalo grįžti į savo darbo vietą. Atsakovas vaiko išlaikymui niekada neskyrė net minimalių lėšų, todėl ieškovė neturi sąlygų pati vaiką auginti namuose. Ieškovės pretenzijos atsakovui dėl lėšų sūnaus išlaikymui teikimo būdavo išreiškiamos žodžiu. Atsakovo teiginius, kad jis tam neturi pinigų ir ieškovei turi padėti jos tėvai, gali paliudyti brolis N. B., tėvas A. A. B. Sūnaus išlaikymo išlaidos buvo didelės dėl jo ligų, išlaidų medikamentams, kelionėms pas gydytojus. Gimus vaikui, atsakovas savavališkai Kauno miesto savivaldybės administracijos socialiniame skyriuje nurodė savo asmeninę sąskaitą, į kurią buvo mokami vaiko pinigai, šiuos pinigus jis naudojo savo reikmėms ir grąžino juos dalimis vaiko poreikiams tenkinti tik po ilgų ginčų ir ieškovės prašymų. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas neteikė teismui prašymo apklausti liudytojus, nors teismo posėdyje kaip žiūrovė dalyvavo atsakovo brolio žmona D. J., atsakovo nurodyta K. J. nebuvo atvykusi.

18Apeliacinio proceso metu dalyvaujantys byloje asmenys palaikė savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

19Apeliacinis skundas netenkintinas.

20Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių ir, atsižvelgiant į viešąjį interesą, patikrinusi visą bylos medžiagą, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

21Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2006). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

22Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie ieškovės turimas išlaidas vaikui išlaikyti, nustatė, kad ( - ) gimusio sūnaus išlaikymo išlaidos sudaro 1610 Lt per mėnesį, tačiau rėmėsi orientaciniu išlaikymo vaikui dydžio nustatymo kriterijumi – CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatyta minimalia vieno mėnesio išlaikymo verte (1 MMA, t. y. 800 Lt) ir iš atsakovo priteisė pusę šios sumos, t.y. 400 Lt.

23Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su teismo nustatytu vaiko išlaikymo dydžiu, motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė tokių didelių vaiko poreikių, išlaikymo dydis yra neproporcingas jo turtinei padėčiai.

24Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija vertina kaip teisiškai nepagrįstus, nesudarančius vados konstatuoti teismo sprendimo neteisėtumą CK 3.192 straipsnio aspektu.

25Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal to paties straipsnio 2 dalį tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji išleidžianti 1610 Lt sūnaus maistui, vaistams, vitaminams, maisto papildams, rūbams, avalynei, ugdymo priemonėms, žaislams, higienos priemonėms, patalynei, sauskelnėms, mokesčiams už būstą. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė pateikė detalizuotą vaiko išlaikymui būtinų prekių sąrašą. Pagal jį ieškovė per mėnesį išleidžianti vidutiniškai 1620,5 Lt. Šiuo metu vaistams, vitaminams ir maisto papildams ji turi skirti apie 317,36 Lt, maistui – 539,02 Lt per mėnesį. Pagrįsdama vaiko išlaikymui skiriamas sumas ieškovė yra pateikusi kasos kvitų, įrodančių vaikui reikalingų prekių įsigijimą. Ieškovės pateikti išrašai iš medicininių dokumentų, receptai, išrašyti šalių vaiko vardu, patvirtina jos teiginius apie specialius vaiko poreikius. Vien apeliacinės instancijos teismui pateiktos medicininės pažymos dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo instituciją įrodo, jog vaikas sirgo nuo 2011 m. vasario 23 d. iki 2011 m. balandžio 22 d. ir nuo 2011 m. gegužės 6 d. iki 2011 m. gegužės 27 d. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nors šalių vaikui šiuo metu tėra treji metai, tačiau jo poreikiai yra didesni nei sveiko tokio paties amžiaus vaiko. Ieškovė su sūnumi gyvena jos tėvų bute, todėl teisėjų kolegija laiko tinkamais įrodymais jos pateiktas sąskaitas už buto komunalinius patarnavimus, nes ieškovė privalo proporcingai prisidėti prie būsto, kuriame gyvena, išlaikymo. Be to, vaikas gyvena su ieškove ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.

26Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas yra objektyviai pajėgus teikti priteisto dydžio išlaikymą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovas 2010 m. sausio – 2010 m. liepos mėn. uždirbo 9048,34 Lt, t. y. vidutiniškai po 1293 Lt per mėnesį, tuo tarpu ieškovė nuo 2009 m. ( - ) iki 2010 m. ( - ) negavo jokių pajamų. Ieškovė dirba nuo 2010 m. lapkričio mėn., jos vidutinės pajamos sudaro 951,86 Lt per mėnesį. Apeliantas nurodo, jog ieškovė nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 1 d. gavo 57910,78 Lt išmokų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo pajamos 2008 m. ir 2009 m. taip pat buvo didesnės ir sudarė atitinkamai 23929,1 Lt ir 19757,42 Lt. Ieškovė metus negavo jokių pajamų, jos vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, todėl ieškovės turtinės padėties teisėjų kolegija nelaiko geresne nei atsakovo, nurodančio, kad, be sūnaus jis turintis išlaikyti save ir jam nuosavybės teise priklausantį butą. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės pateiktas „Swedbank“, AB, sąskaitos išrašas patvirtina jos nurodytas aplinkybes, jog mokesčius už butą ji mokėjo iki 2008 m. sausio mėn., nors šalys kartu negyveno nuo 2007 m. lapkričio mėn. Be to, ieškovės turtinė padėtis neturi įtakos atsakovo turtinei padėčiai, t. y. nesudaro pagrindo teigti, kad jis negali teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymo. Priešingas vertinimas leistų atsakovui piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir kitos išlaikymą teikiančios šalies interesus. Apelianto teiginius, kad dėl gaunamo per mažo atlyginimo jis negali teikti priteisto 400 Lt išlaikymo šalių vaikui, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus, nes byloje nėra duomenų, jog dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių atsakovas negali siekti susirasti geriau apmokamo darbo.

27Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad, nustatydamas priteistino išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi neaktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri kaip atskaitos tašką vaiko išlaikymui nustato minimalią mėnesinę algą (800 Lt). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl vaiko išlaikymo orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.). Pažymėtina, kad šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas jį taikė, nors ieškovė įrodymais pagrindė didesnes nei 800 Lt vaiko išlaikymui reikalingas išlaidas, įvertinęs tai, kad atsakovo turtinė padėtis, apylinkės teismo manymu, neleidžia jam teikti ieškovės prašyto priteisti išlaikymo dydžio.

28Apelianto teiginį, jog ieškovė didina sūnaus išlaikymo dydį, negrįždama gyventi į atsakovo butą, paneigia jo paties teismo posėdyje patvirtinta aplinkybė, jog jis iki šiol nėra įrengęs vaiko kambario. Pažymėtina, jog šiuo metu pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl šalių santuokos nutraukimo, todėl mažai tikėtina, jog šalys galėtų gyventi drauge.

29Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistas 400 Lt išlaikymo vaikui dydis atitinka būtinus bylos šalių nepilnamečio sūnaus poreikius ir yra proporcingas išlaikymą privalančio teikti apelianto turtinei padėčiai.

30Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium ( CPK 178 str.). Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos sprendimą priteisti iš jo išlaikymo įsiskolinimą, teigia, kad vaiką rėmė, tačiau nerinko dokumentų apie vaikui nupirktus būtinus dalykus, nes ieškovė ir atsakovas gyveno kaip šeima. Liudytojų parodymais nustatyta, jog gimus sūnui, šalys visada gyveno skyrium, nevedė bendro ūkio, apeliacinio proceso metu atsakovas pripažino, jog šalių finansai buvo tvarkomi atskirai, todėl jo argumentą dėl nebuvimo pareigos įrodyti išlaikymo teikimą teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą. Byloje yra pateikta kasos kvitų už 511,21 Lt, įrodančių apie atsakovo vaikui nupirktus daiktus, todėl šią aplinkybę teisėjų kolegija taip pat laiko paneigiančia jo argumentus apie nerinktus vaikui pirktų daiktų kvitus. Atsakovo liudytojos D. J. ir K. J. parodė, jog atsakovas apmokėjo atostogas Palangoje, automobilyje jos matė vaikui pirktas sauskelnes. Atsakovas teismui yra pateikęs kvitus apie šių prekių ir paslaugų įsigijimą, ieškovė šia suma ir atsakovo jai perduotais 1680 Lt sumažino prašomą priteisti įsiskolinimo sumą, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas 11008,79 Lt išlaikymo įsiskolinimą priteisė nepagrįstai. Atsakovo nurodytą aplinkybę, jog išlaikymo vaikui teikimą įrodo ieškovės jam patikėta vaiko pašalpa, paneigė ieškovė, nurodydama, jog atsakovas savo sąskaitos numerį šiai pašalpai gauti nurodė be jos sutikimo ir tik po ilgų prašymų atsakovas jam pervestas sumas grąžino ieškovei. Liudytojų B. parodymais taip pat nustatyta, kad ne visos atsakovo neva vaikui pirktos prekės, maisto produktai buvo skirti vaiko poreikiams patenkinti. Ieškovės tėvas A. A. B. teismo posėdyje paaiškino, jog dalį maisto produktų atsakovas pirkdavo sau. Tuo vadovaudamasi teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo spręsti, kad, gyvendamas skyrium, jis teikė nepilnamečiui vaikui nepertraukiamą ir kasdienį jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas nevykdė išlaikymo pareigos ir priteisė iš jo išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.194, 3.200 straipsniai).

31Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo jos turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, pateikė įrodymus apie sumokėtus 100 Lt už advokato padėjėjos pagalbą. Ieškovės prašymas priteisti šias išlaidas netenkintinas, nes advokato padėjėja neturi atstovavimo apeliacinės instancijos teisme teisės (Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis).

32Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrėtas sprendimas nekeistinas ( CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

33Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Nutarė

34palikti nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovė prašė priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą... 4. Nurodė, kad nuo 2007 m. ( - ) su atsakovu negyvena šeimyninio gyvenimo,... 5. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimu... 6. Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir... 7. Priteistas išlaikymo dydis neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai ir... 8. Neatsižvelgta, kad atsakovo atlyginimas šiuo metu tesudaro 1232 Lt, todėl... 9. Nepagrįstas 400 Lt dydžio išlaikymo vaikui reikalingumas, nes dalis... 10. Remtasi bylos nagrinėjimo metu neaktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 11. Neatsižvelgta į ieškovės materialinę padėtį, kuri yra geresnė nei... 12. Neįvertinta, kad ieškovė savo rizika didina sūnaus išlaikymo dydį, nes... 13. Priteisiant išlaikymo įsiskolinimą, nevertinti atsakovo parodymai,... 14. Nepagrįstas motyvas, kad atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų,... 15. Pažeistos atsakovo procesinės teisės teikti įrodymus, būti išklausytam,... 16. Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinio dalį dėl... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo,... 18. Apeliacinio proceso metu dalyvaujantys byloje asmenys palaikė savo pateiktuose... 19. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 20. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas... 21. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse... 22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie... 23. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su teismo nustatytu vaiko išlaikymo... 24. Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija vertina kaip teisiškai... 25. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje – bet kokie... 26. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 27. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad, nustatydamas... 28. Apelianto teiginį, jog ieškovė didina sūnaus išlaikymo dydį, negrįždama... 29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iš atsakovo... 30. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga... 31. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo jos turėtas išlaidas... 32. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrėtas... 33. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. palikti nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4...