Byla 2-1674-381/2015
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Good factor“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Good factor“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-585-227/2015, pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) Panevėžio skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Good factor“.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4VSDFV Panevėžio skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Good factor“. Nurodė, kad UAB „Good factor“ atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą nemokumo būseną, todėl pastarajai turi būti keliama bankroto byla. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo grindžiamas tokiais argumentais: 1) UAB „Good factor“ nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio laiku nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų; 2) 2014 m. liepos 1 d. skola VSDF biudžetui sudarė 2459,24 Eur; 3) VSDFV Panevėžio skyrius nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. pateikė 7 mokėjimo nurodymus bankams, iš kurių nei vienas neįvykdytas; 4) 2014 m. gruodžio 1 d. siųstas raginimas sumokėti susidariusį įsiskolinimą neįvykdytas; 5) 2014 m. gruodžio 22 d. VSDFV Panevėžio skyriaus direktoriaus priimtas sprendimas Nr. R35-23357 dėl 633,67 Eur skolos išieškojimo priverstine tvarka, buvo perduotas antstoliams, tačiau piniginių lėšų negauta; 6) 2015 m. sausio 1 d. įsiskolinimas VSDF biudžetui sudarė 2712,67 Eur, o patikrinus UAB „Good factor“ piniginių srautų judėjimą kasoje ir banko sąskaitose laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. nustatyta, kad įmonė veiklą vykdė ir mokėjimus atlikto pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalyje nustatytą mokėjimų tvarką; 7) 2015 m. gegužės 13 d. įsiskolinimas VSDF biudžetui sudarė 4975,76 Eur; 8) pagal 2013 m. UAB „Good factor“ balansą atsakovo turto vertė 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė 954 138,38 Eur (3 294 449, 00 Lt), iš jo: ilgalaikis turtas - 527 389,08 Eur ( 1 820 969,00 Lt), trumpalaikis turtas – 426 749,30 Eur (1 473 480,00 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 527 109,38 Eur (1 820 004,00Lt).

5Atsakovas su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad bendrovė nuo 2015 m. vasario 1 d. nevykdo veiklos, dėl susidariusios situacijos su įmonės pagrindiniu kreditoriumi kredito unija „Vilniaus kreditas“. Įmonės sąskaitos yra areštuotos, o antstolė R. G. vykdo įkeisto turto varžytynes. Taip pat pažymėjo, jog su kreditoriais neatsiskaityta dėl sunkios bendrovės finansinės padėties.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Panevėžio apygardos teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartimi atsakovui UAB „Good factor“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankrovista“. Teismas nustatė, kad pagal byloje esančius duomenis (įmonės balansą, įsiskolinimą VSDF biudžetui) atsakovas yra nemokus. 2013 metų balansas patvirtina, kad bendrovė turto turėjo už 3 294 449 Lt, iš jų ilgalaikio turto už 1 820 969 Lt, trumpalaikio turto už 1 473 480 Lt, o skolų ir įsipareigojimų už 1 820 004 Lt; bendrovė per 2013 metus patyrė 186 024 Lt nuostolių. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad bendrovės skolos viršija pusę į balansą įrašytos turto vertės. Bendrovė nemoka įstatymų nustatytų mokesčių valstybei (nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2015 m. birželio 4 d. turėjo 5 058,32 Eur socialinio draudimo skolą, kuri nuo 2014 m. lapkričio 18 d. nuolat auga), neatsiskaito su darbuotojais. Byloje nenustatyta pagrindų, dėl kurių bankroto bylą būtų pagrindas atsisakyti iškelti, o atsakovas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių, kad finansiniai sunkumai yra laikini ir jis gali atgauti mokumą.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

9Atsakovas UAB „Good factor“ atskirajame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino reikšmingų bylai aplinkybių, o vadovaudamasis vien atsakovo atsiliepimu padarė klaidingą išvadą dėl įmonės nemokumo. Pažymėjo, kad atsakovas šiuo metu stengiasi išsimokėti susidariusias skolas ir tęsti veiklą. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino. Be to, teismas nebuvo pakankamai aktyvus, neįgyvendino ĮBĮ jam suteiktos teisės kviesti į teismo posėdį kreditorius, juos apklausti, įvertinti, kokia bus įmonės finansinė padėtis įvykdžius jau pradėtus išieškojimus, taip pat ištirti kitas aplinkybes. Kadangi apeliacinės instancijos teismas yra saistomas pirmosios instancijos teismo surinkta medžiaga ir papildomų įrodymų nepriima, atsakovas (apeliantas) apeliacinės instancijos teismui nepateikė aktualių finansinių ataskaitų rinkinių. Atsižvelgiant į tai, prašoma bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui, kuris turi teisę (ir pareigą) rinkti papildomus įrodymus, juos vertinti ir spręsti, ar yra pagrindas kelti bankroto bylą.

10Atsiliepime į atskirąjį skundą VSDFV Panevėžio skyrius teismo prašo UAB „Good factor“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-585-227/2015 atmesti ir palikti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį nepakeistą. Ieškovas taip pat prašo priimti ir prijungti papildomą įrodymą – UAB „Good factor“ balansą už 2014 metus prie bylos medžiagos.

11VSDFV Panevėžio skyrius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2015 m. birželio 26 d. nutartį, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, tinkamai nustatė atsakovo nemokumą ir šiuo pagrindu bendrovei iškėlė bankroto bylą. VSDFV Panevėžio skyrius nurodo, kad atskirojo skundo argumentai yra abstraktūs, atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė konkrečių įmonės finansinių duomenų, kreditorių ir skolininkų sąrašų, vykdomų išieškojimų iš įkeisto turto, atsiskaitymo terminų, 2014 m. balanso. Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių atskirojo skundo reikalavimo pagrįstumą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įmonės finansiniai sunkumai nėra laikini – tiek pagal 2013 metų, tiek pagal 2014 metų bendrovės balansą įmonės įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, o 2014 metais įmonės padėtis dar labiau pablogėjo. VSDFV Panevėžio skyrius pažymėjo, kad UAB „Good factor“ vadovas nesikreipė į VSDFV Panevėžio skyrių dėl įmonėje susidariusių finansinių sunkumų, neteikė prašymų dėl priskaičiuotų įmokų mokėjimo atidėjimo tam, kad įmonė, susidarius sunkiai finansinei padėčiai, galėtų tęsti veiklą.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirasis skundas netenkinamas.

14CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

15Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta UAB „Good factor“ bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas nenustatyta.

16Dėl naujų įrodymų

17Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą VSDFV Panevėžio skyrius pateikė UAB „Good factor“ balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už 2014 metus. Šiuos įrodymus prašo priimti ir prijungti prie bylos medžiagos. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į bankroto bylose vyraujantį viešąjį interesą bei į aplinkybę, kad atsakovo 2014 metų balansas gali turėti reikšmės sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, VSDFV Panevėžio skyriaus pridėti nauji įrodymai prijungiami prie bylos ir bus vertinami kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

18Dėl pagrindo iškelti bankroto bylą ir atsakovo mokumo

19Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje įtvirtinti bankroto bylos iškėlimo pagrindai. Taigi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

20Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar apeliantui UAB „Good factor“ keltina bankroto byla nemokumo pagrindu. Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.

21Pirmosios instancijos teismas bankroto bylą UAB „Good factor“ iškėlė remdamasis ieškovo pateiktais duomenimis ir viešai skelbiama informacija, kurių pagrindu nustatė, kad atsakovas 2013 metais turėjo turto už 3 294 449 Lt, iš jų ilgalaikio turto už 1 820 969 Lt, trumpalaikio už 1 473 480 Lt, o skolų ir įsipareigojimų už 1 820 004 Lt, per finansinius metus atsakovas patyrė 186 024 Lt nuostolių, t. y. bendrovės skolos viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Teismas taip pat nustatė, kad apeliantas nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2015 m. birželio 4 d. turėjo 5 058,32 Eur socialinio draudimo skolą, kuri nuolat auga. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šie įmonės finansiniai duomenys bei aplinkybė, kad apeliantas pats nurodė, kad dėl sunkios finansinės padėties neatsiskaito su kreditoriais, nuo 2015 m. vasario mėn. nevykdo veiklos, turi kreditorių-darbuotojų, patvirtina, kad įmonė yra nemoki ir šiuo pagrindu jai keltina bankroto byla.

22Apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad Panevėžio apygardos teismas neištyrė visų reikšmingų aplinkybių, nevertino fakto, kad atsakovas šiuo metu stengiasi išsimokėti susidariusias skolas, teismas nebuvo aktyvus, nes nepasinaudojo ĮBĮ teismui suteikta teise kviesti kreditorius į teismo posėdį, juos apklausti.

23Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui bankroto bylą iškėlė įvertinęs visus turimus duomenis, šalių nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktu bei 9 straipsnio 7 dalies 1 punktu, įsitikinęs, kad nėra ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių bankroto byla negalėtų būti iškelta.

24Minėta, kad vertinant įmonės finansinę padėtį, kaip pagrindą įmonei kelti bankroto bylą, reikalinga išanalizuoti įmonės finansinius duomenis, t. y. ne tik konstatuoti, kad įmonė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, bet ir nustatyti, ar įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Iš byloje esančio UAB „Good factor” balanso už 2013 metus, matyti, kad apeliantas turėjo turto iš viso už 3 294 449 Lt (954 138,38 Eur), iš jo ilgalaikio turto už 1 820 969 Lt (527 109,59 Eur), trumpalaikio turto už 1 473 480 Lt (426 749,31 Eur). 2013 metais bendrovė turėjo įsipareigojimų už 1 820 004 Lt (527 109,59 Eur), iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 459 004 Lt (132 936,74 Eur). Pagal 2014 metų įmonės balansą atsakovas turto iš viso turėjo už 2 715 235 Lt (786 386,41 Eur), iš jo ilgalaikio turto už 1 599 597 Lt (463 275,31 Eur), trumpalaikio turto už 1 115 638 Lt (323 111,1 Eur). 2014 metais bendrovė turėjo įsipareigojimų už 2 366 300 Lt (685 327,85 Eur), iš kurių per vienerius metus mokėtina suma sudaro 1 082 145 Lt (313 410,86 Eur). Iš UAB „Good factor” balansų negalima daryti išvados apie įmonės nemokumą, nes 2013 metų balanse nurodyti trumpalaikiai įsipareigojimai neviršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, o iš 2014 metų balanso nėra aišku, ar visi nurodyti įsipareigojimai yra pradelsti. Tačiau teismų praktikojepripažįstama, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011; 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).

25Iš atsakovo į bylą pateiktų įrodymų (Suvestinės 2015 m. gegužės 31 d. pagal kontrahentus (kreditorius) (b. l. 36)), matyti, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 657 899,59 Eur (t. y. šios sumos yra išieškomos iš atsakovo priverstine tvarka), iš jų pradelsti įsipareigojimai kredito unijai „Vilniaus kreditas” – 647 629,26 Eur. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į bankroto bylose vyraujantį viešąjį interesą, kuris suteikia teismui teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, reikšmingus bylos nagrinėjimui, dėl informacijos suteikimo kreipėsi į antstolį, vykdantį išieškojimą iš UAB „Good factor” kredito unijos „Vilniaus kreditas” naudai (CPK 179 straipsnio 2 dalis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Iš antstolio pateiktų vykdomųjų įrašų matyti, kad išieškotina iš UAB „Good factor” suma siekia 498 691,18 Eur. Nors pradelsto įsipareigojimo kredito unijai suma, pateikta atsakovo suvestinėje, ir suma, įrašyta vykdomajame įraše nesutampa, bet kuriuo atveju jau vien skola kredito unijai „Vilniaus kreditas“ patvirtina, kad UAB „Good factor“ pradelsti įsipareigojimai viršija pusę tiek į 2013 metų, tiek į 2014 metų balansą įrašytos turto vertės, nežiūrint į tai, kad atsakovas taip pat skolingas darbuotojams 8 176,82 Eur (b. l. 35) ir VSDF biudžetui (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis atsakovo skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padidėjo ir 2015-09-14 sudarė 7070,08 Eur). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog įmonė stengiasi išsimokėti skolas ir tęsti veiklą, tačiau šiuos argumentus paneigia ne tik auganti skola VSDF biudžetui, bet ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentas, jog UAB „Good factor“ vadovas nesikreipė į VSDFV Panevėžio skyrių dėl įmonėje susidariusių finansinių sunkumų, neteikė prašymų dėl priskaičiuotų įmokų mokėjimo atidėjimo tam, kad įmonė, susidarius sunkiai finansinei padėčiai, galėtų tęsti veiklą. Šių byloje esančių duomenų, kurių nepaneigė atsakovas, visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad UAB „Good factor“ yra nemoki įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį.

26Pažymėtina, kad apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, ne tik kad nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo atliktą apelianto finansinės būklės įvertinimą bei nepaneigė savo paties 2015 m. birželio 5 d. procesiniame dokumente nurodytų aplinkybių dėl įmonės sunkios finansinės padėties, negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais, veiklos nevykdymo ir kt., bet ir pažeisdamas onus probandi principą įrodinėjimo pareigą siekia perkelti pirmosios instancijos teismui, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, turėdamas teisę (ir pareigą) rinkti papildomus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismo aktyvumo bankroto procese pareiga negali būti suprantama kaip atleidimas byloje dalyvaujančių asmenų nuo pareigos pagrįsti jų nurodytus argumentus ir (ar) rungimosi principo paneigimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1292-516/2015). Priešingai, nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, surinkęs pakankamai duomenų, leidžiančių nustatyti įmonės nemokumą, kaip pagrindą kelti bankroto bylą, neprivalėjo imtis papildomų priemonių – kviesti kreditorius į teismo posėdį bei juos apklausti.

27Teisiškai nepagrįstu laikytinas ir apelianto argumentas, jog apeliacinės instancijos teismas papildomų įrodymų nepriima. Nors dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė, tačiau papildomai pažymima, kad sprendžiant dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama, ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013). Taigi, nors proceso reikalavimai yra nukreipti į kuo ankstesnį įrodymų byloje pateikimą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, tačiau jie nereiškia absoliutaus draudimo, esant svarbioms priežastims, pateikti įrodymus vėliau, t. y. apeliacinėje instancijoje. Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirojo skundo argumentas, jog aktualių UAB „Good factor” finansinių duomenų apeliacinės instancijos teismui neteikiama vien dėl to, kad jie nebus priimti, ir prašoma bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, yra nepagrįstas ir gali būti vertinamas kaip bandymas vilkinti bankroto bylos atsakovui iškėlimo klausimą. Apeliantas turėjo visas galimybes teikti duomenis apie bendrovės finansinę padėtį tiek bankroto bylos iškėlimo klausimą sprendžiant pirmosios instancijos teisme, tiek naujus įrodymus teikti apeliacinės instancijos teismui, kuris, įvertinus jų (ne)pateikimo priežastis ir svarbą, sprestų, ar prijungti juos prie bylos ir vertinti kartu su kita turima medžiaga, ar ne. Atitinkamų duomenų, įrodančių, jog įmonės finansinė padėtis yra gera ir kad ji vykdo veiklą, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia spręsti dėl pagrindo pripažinti įmonę nemokia ir paties teismo iniciatyva surinktų papildomų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis c. b. Nr. 2-2635/2013).

28Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti priimto procesinio sprendimo iškelti apeliantui bankroto bylą pagrįstumu bei teisėtumu, nes nei bylos aplinkybių visuma, nei atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo manyti, kad atsakovas šiuo metu yra pajėgus vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Todėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337str. 1 d. 1 p.).

29Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. VSDFV Panevėžio skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto... 5. Atsakovas su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad bendrovė nuo 2015 m. vasario 1 d.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartimi atsakovui UAB... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai... 9. Atsakovas UAB „Good factor“ atskirajame skunde prašo Panevėžio apygardos... 10. Atsiliepime į atskirąjį skundą VSDFV Panevėžio skyrius teismo prašo UAB... 11. VSDFV Panevėžio skyrius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Atskirasis skundas netenkinamas. ... 14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 15. Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo... 16. Dėl naujų įrodymų ... 17. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą VSDFV Panevėžio skyrius pateikė... 18. Dėl pagrindo iškelti bankroto bylą ir atsakovo mokumo... 19. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus... 20. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar apeliantui UAB „Good factor“... 21. Pirmosios instancijos teismas bankroto bylą UAB „Good factor“ iškėlė... 22. Apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi,... 23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai nesudaro... 24. Minėta, kad vertinant įmonės finansinę padėtį, kaip pagrindą įmonei... 25. Iš atsakovo į bylą pateiktų įrodymų (Suvestinės 2015 m. gegužės 31 d.... 26. Pažymėtina, kad apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo... 27. Teisiškai nepagrįstu laikytinas ir apelianto argumentas, jog apeliacinės... 28. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi... 29. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 30. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį palikti...