Byla 2-2635/2013
Dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria atsakovui R. J. įmonei iškelta bankroto byla, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2352-260/2013, iškeltoje pagal ieškovų uždarųjų akcinių bendrovių „Bionovus“, „Liūdynė“, „Namstata“ prašymus iškelti atsakovui R. J. įmonei bankroto bylą

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. J. įmonės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria atsakovui R. J. įmonei iškelta bankroto byla, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2352-260/2013, iškeltoje pagal ieškovų uždarųjų akcinių bendrovių „Bionovus“, „Liūdynė“, „Namstata“ prašymus iškelti atsakovui R. J. įmonei bankroto bylą.

2Išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 16 d. priėmė kreditoriaus UAB „Bionovus“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui R. J. įmonei. Pagal šį pareiškimą buvo užvesta civilinė byla Nr. B2-2352-260/2013.

52013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi bendraieškiu dalyvauti byloje įtrauktas pagal jo prašymą kreditorius UAB „Liūdynė“.

62013 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi bendraieškiu dalyvauti byloje įtrauktas pagal jo prašymą kreditorius UAB „Namstata“.

7Visi šie kreditoriai prašė iškelti bankroto bylą atsakovui R. J. įmonei, nurodydami, kad atsakovas su jais neatsiskaito.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsakovui R. J. įmonei iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „JURCONSULT GROUP“.

10Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovo vadovas teismui duomenų apie įmonės finansinę padėtį nepateikė, klausimą dėl bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo nusprendė spręsti, vadovaudamasis jam prieinamais registrų duomenimis. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis teismas nustatė, kad įmonė nuosavybės teise turi pastatą – valymo įrengimus ir kitus statinius (inžinerinius) – kiemo įrengimus, kuriems dar nuo 2010 m. taikytas turto areštas. VĮ „Regitra“ duomenimis teismas nustatė, kad įmonės vardu yra registruota keturiolika transporto priemonių, kurioms dar nuo 2010 m. taip pat taikytas draudimas išregistruoti arba pakeisti savininką, be to, didelės dalies įmonei priklausančių transporto priemonių nuosavybės teisė neįregistruota. Nors VSDFV duomenimis įmonė šios nutarties priėmimo dienai skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neturi, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovo skola vien ieškovams yra daugiau nei 20 000 Lt. Įvertinęs tai, kad atsakovas su kreditoriais nebendradarbiauja, gera valia atsiskaityti nesiekia, taip pat vengia pateikti buhalterinės apskaitos duomenis ir kitus privalomus teismui pateikti duomenis apie įmonės turtinę padėtį, teismas pripažino, kad R. J. įmonė yra nemoki. Todėl šiai įmonei iškėlė bankroto bylą (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.).

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atskiruoju skundu atsakovas R. J. įmonė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti atsakovui bankroto bylą. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Teismas, iškeldamas atsakovui bankroto bylą, nesirėmė bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniais. Anot atsakovo, teismas, negavęs iš bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio bei kitų Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytų duomenų iš bendrovės, privalėjo imtis aktyvių veiksmų ir reikalauti, kad bendrovė pateiktų aktualius finansinių ataskaitų rinkinius.
  2. Teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, privalėjo analizuoti reikšmingas aplinkybes: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan. Todėl bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai teismui nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1620/2010). Be to, teismas privalėjo išsiaiškinti įmonės turimą turtą bei nustatyti tikrąjį to turto santykį su įmonės finansiniais įsipareigojimais.
  3. Bankroto bylose teismas privalo būti aktyvus, renkant rašytinius įrodymus.
  4. Pareiškėjai, inicijuodami bankroto bylos iškėlimą, prieš tai nesprendę kilusio ginčo, pareikšdami ieškinį dėl įsiskolinimų priteisimo ginčo teisenos tvarka, elgėsi nesąžiningai, todėl nesąžiningų bendrovės kreditorių teisės neturėjo būti ginamos ir Kauno apygardos teismas privalėjo atsisakyti bendrovei kelti bankroto bylą.
  5. Kauno apygardos teismas privalėjo įvertinti tai, kad bankroto bylos įmonei iškėlimas, remiantis vien tik formaliais kriterijais, neatsižvelgiant į realią įmonės padėtį, įmonės galimybes dirbti, neatitinka nei bankroto procedūrai keliamų tikslų, nei viešojo intereso.

13Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas UAB „Bionovus“ prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti arba grąžinti. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Atsakovas akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nevykdo procesinių pareigų, vengia teikti duomenis, kartu su skundu nepateikia jokių argumentų ar įrodymų, paneigiančių nutarties motyvus.
  2. Atsakovas skundą pateikė, praleidęs įstatymo nustatytą terminą, todėl byla pagal skundą turi būti nutraukta. Pašto siuntos gabenimo važtaraščių duomenys yra nepatikimi ir neįrodo, kad atsakovas skundą teismui pateikė laiku.
  3. Atsakovo skundo argumentai dėl pagrindų iškelti bankroto bylą atsakovui nebuvimo yra nepagrįsti ir neįrodyti.
  4. Teismo aktyvumas nereiškia, kad teismas turi teisę vykdyti įrodinėjimo pareigą už šalis. Nagrinėjamu atveju būtent atsakovas vengia pateikti prašomus dokumentus, nors pats byloje prašė pratęsti procesinį terminą atsiliepimui bei dokumentams pateikti. Tačiau nei atsiliepimas, nei dokumentai pateikti nebuvo.
  5. Atsakovas nutyli, kad vien LR Valstybinė mokesčių inspekcija iš jo išieško 600 000 Lt mokestinę nepriemoką. Be to, atsakovas jau vieneri metai jokios veiklos nevykdo, duomenys juridinių asmenų registre neatnaujinti nuo 2005 metų. Atsakovo teiginiai apie galimybę tęsti veiklą yra nepagrįsti.

14Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja:

15Atskirasis skundas atmestinas. Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis paliktina nepakeista.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai

17Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šios taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).

18Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsakovui R. J. įmonei iškėlė bankroto bylą.

19Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 13 dalies nuostatą, nutartis iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti, priimta rašytinio proceso tvarka, įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas atskirąjį skundą paštui pateikė 2013 m. spalio 10 d. (95 b. l.), t. y. paskutinę atskirajam skundui paduoti dieną. Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo UAB „Bionovus“ atskirajame skunde išdėstytu teiginiu, kad atsakovas padavė atskirąjį skundą, praleidęs įstatyme nustatytą terminą.

20Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje yra nustatyti trys bankroto bylos iškėlimo pagrindai, pagal kuriuos bankroto byla iškeliama, kai: 1) įmonė yra nemoki; 2) įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 3) įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

21Pirmosios instancijos teismas bankroto bylą atsakovui iškėlė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje ir 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. nustatęs įmonės nemokumą.

22Pažymėtina, kad bankroto bylą dėl įmonės nemokumo teismas iškelia tuo atveju, kai yra objektyvios teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą teigti, jog įmonė faktiškai yra nemoki. Įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

23ĮBĮ 3 straipsnyje yra išvardinti subjektai (kreditoriai), turintys teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, o šio įstatymo 4 straipsnyje išvardintos tokio pareiškimo pateikimo sąlygos.

24Nagrinėjamu atveju su pareiškimais dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui R. J. įmonei į teismą kreipėsi kreditoriai UAB „Bionovus“, UAB „Liūdynė“ ir UAB „Namstata“, savo pareiškimus argumentuodami tuo, kad atsakovas jiems nemoka priteistų sumų.

25Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovo vadovas nepateikė duomenų apie įmonės finansinę padėtį, bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimą sprendė, vadovaudamasis jam prieinamais duomenimis.

26VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įmonė nuosavybės teise turi pastatą – valymo įrengimus ir kitus statinius (inžinerinius) – kiemo įrengimus, kuriems dar nuo 2010 m. taikytas turto areštas (75-78 b. l.). VĮ „Regitra“ duomenų pagrindu teismas nustatė, kad atsakovo įmonės vardu yra registruota keturiolika transporto priemonių, kurioms dar nuo 2010 m. taip pat taikytas draudimas išregistruoti arba pakeisti savininką, be to, didelės dalies įmonei priklausančių transporto priemonių nuosavybės teisė neįregistruota (82-84 b. l.). Kito įmonės turto teismas nenustatė (80-81 b. l.). Pirmosios instancijos teismas taip pat teismas nustatė, kad nutarties priėmimo dienai (t. y. 2013 m. rugsėjo 30 d.) atsakovas skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neturėjo, tačiau vien skola ieškovams sudaro daugiau nei 20 000 Lt. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad atsakovas su kreditoriais nebendradarbiauja, nesiekia gera valia atsiskaityti bei pateikti duomenis apie įmonės turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovą nemokiu.

27Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovas nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad jo finansinė padėtis yra gera ir kad jis vykdo veiklą, sprendžia, jog teismo iniciatyva surinkti duomenys sudarė (ir sudaro) pakankamą pagrindą pripažinti atsakovą nemokiu, tuo labiau, kad pareiškėjas UAB „Bionovus“ pateikė duomenų, įrodančių, jog atsakovas taip pat yra skolingas ir kitiems kreditoriams, tarp jų ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 600 000 Lt (111-113 b. l.), o tai leidžia pagrįstai teigti, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija VĮ Registrų centre įregistruoto turto vertę.

28Atsakovas savo atskirajame skunde teigia, kad teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, privalo būti aktyvus. Pažymi, kad teismas privalėjo išanalizuoti bendrovės finansinių ataskaitų rinkinius, tačiau to nepadarė.

29Iš tiesų, įmonės nemokumas nustatomas, išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Klausimai, susiję su įmonių nemokumu, turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, todėl teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, turi būti aktyvus, gali ex proprio motu (savo iniciatyva) rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima spręsti apie įmonės (ne)mokumą. Tačiau šiuo atveju būtina pažymėti ir tai, kad teismo aktyvumas nereiškia, jog teismas turi teisę vykdyti įrodinėjimo pareigą už šalis (CPK 12 str., 178 str.). Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus (CPK 13 str. ).

30Kaip matyt iš bylos duomenų, Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartimi (70-71 b. l.) atsakovo R. J. įmonės vadovo prašymu (67-68 b. l.) pratęsė Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi (22 b. l.) nustatytą terminą ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatytiems dokumentams ir atsiliepimui į pareiškimą pateikti iki 2013 m. rugsėjo 20 d. įskaitytinai, tačiau atsakovo vadovas duomenų apie įmonės finansinę padėtį teismui nepateikė. Taigi, pats atsakovo vadovas nevykdė iš įstatymo jam kylančios pareigos pateikti teismui, nagrinėjančiam bankroto bylos iškėlimo klausimą, reikalingus dokumentus. Atsakovas šių duomenų nepateikė ir kartu su atskiruoju skundu. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo nemokumo.

31Kadangi atsakovas vengė bendradarbiauti su teismu, o VĮ Registrų centro duomenimis atsakovo finansinės būklės nustatyti nebuvo galimybių, nes atsakovo finansinės atskaitomybės duomenys Juridinių asmenų registrui nebuvo teikti, nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vykdė savo pareigą būti aktyviam renkant bankroto bylos įmonei iškėlimo klausimo išsprendimui reikšmingus įrodymus.

32Taip pat nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, jog pareiškėjai, inicijuodami bankroto bylos iškėlimą, tarp jų kilusio ginčo nesprendė ginčo teisenos tvarka ir elgėsi nesąžiningai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjų nurodytos atsakovo skolos jau yra priteistos įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais (7-8, 34-35, 55 b. l.). Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, jog jie, kreipdamiesi su prašymais iškelti atsakovui bankroto bylą, siekė išieškoti ginčijamas skolas.

33Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi iškėlė R. J. įmonei bankroto bylą, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įmonės finansinę būklę atspindinčius įrodymus ir pagrįstai konstatavęs, kad yra pagrindas pripažinti atsakovą nemokiu. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.

34Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

35Palikti Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas... 2. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 16 d. priėmė kreditoriaus UAB... 5. 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi bendraieškiu dalyvauti byloje įtrauktas... 6. 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi bendraieškiu dalyvauti byloje įtrauktas... 7. Visi šie kreditoriai prašė iškelti bankroto bylą atsakovui R. J. įmonei,... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsakovui R. J.... 10. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovo vadovas teismui duomenų apie įmonės... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Atskiruoju skundu atsakovas R. J. įmonė prašo panaikinti Kauno apygardos... 13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas UAB „Bionovus“ prašo... 14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja:... 15. Atskirasis skundas atmestinas. Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d.... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai... 17. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos... 18. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas... 19. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 13 dalies... 20. Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje yra nustatyti trys bankroto... 21. Pirmosios instancijos teismas bankroto bylą atsakovui iškėlė ĮBĮ 2... 22. Pažymėtina, kad bankroto bylą dėl įmonės nemokumo teismas iškelia tuo... 23. ĮBĮ 3 straipsnyje yra išvardinti subjektai (kreditoriai), turintys teisę... 24. Nagrinėjamu atveju su pareiškimais dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui... 25. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovo vadovas... 26. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų pagrindu pirmosios... 27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nei pirmosios... 28. Atsakovas savo atskirajame skunde teigia, kad teismas, spręsdamas bankroto... 29. Iš tiesų, įmonės nemokumas nustatomas, išanalizavus jos ūkinės... 30. Kaip matyt iš bylos duomenų, Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 5 d.... 31. Kadangi atsakovas vengė bendradarbiauti su teismu, o VĮ Registrų centro... 32. Taip pat nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, jog pareiškėjai,... 33. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės... 34. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio... 35. Palikti Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį nepakeistą....