Byla 2-4118-734/2018
Dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, palūkanų ir delspinigių sumažinimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto 28 – ojo notaro biuro notarė S. B., antstolis R. K., L. K., L. K

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė, sekretoriaujant Jolijai Aleksejūnaitei, dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovui advokato padėjėjui R. K., atsakovo atstovui D. B., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovui KU „Mano unija“ dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, palūkanų ir delspinigių sumažinimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto 28 – ojo notaro biuro notarė S. B., antstolis R. K., L. K., L. K..

2Teismas

Nustatė

3ieškovas A. K. patikslintu ieškiniu prašė sumažinti iš trečiųjų asmenų L. K. ir L. K. atsakovo KU „Mano unija“ naudai išieškotą palūkanų, delspinigių, sutarties nevykdymo administravimo mokesčio, baudų ir kitų mokesčių bendrą dydį nuo 48 361,24 Eur iki 10 338,54 Eur. Panaikinti Vilniaus miesto 28 – ojo notarų biuro notarės S. B. 2017 m. birželio 28 d. atliktą vykdomąjį įrašą Nr. 2688.

4Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2010 m. gruodžio 23 d. tarp UAB „B. G.“ ir atsakovo (ankstesnis pavadinimas KU „Sostinės kreditas“) buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. P00086, kuria atsakovas UAB „B. G.“ suteikė 198184,80 Eur paskolą. Š. P. sutartyje buvo numatyta nuostata, kad Paskola suteikiama su palūkanomis. Fiksuota palūkanų norma lygi 11 procentų metinių palūkanų, o padidinta palūkanų norma - 13 procentų metinių palūkanų. Sutartis numatė, kad Paskolos gavėjas už pavėluotus mokėjimus turi mokėti 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo mokėtinos sumos už kiekvieną uždelstą tokiam mokėjimui dieną.

5Nurodė, kad 2013 m. kovo 29 d. buvo sudarytas Paskolos sutarties priedas Nr. 7, kuriuo ieškovas perėmė UAB „B. G.“ kaip paskolos gavėjo įsipareigojimus. Ieškovo įsipareigojimų vykdymas buvo užtikrintas trečiųjų asmenų L. K. ir L. K. nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. 1094-0441-7010:0101, esančio adresu Vilniaus g. 21-3, Vilnius (toliau – Turtas, Butas), įkeitimu. 2013 m. gruodžio 11 d. buvo sudarytas Paskolos sutarties Priedas Nr. 9, kuriuo fiksuota metinė palūkanų norma pakeista į 9 procentų normą, o galutinis paskolos grąžinimo terminas nustatytas 2043 m. kovo 29 d.

6Ieškovas nurodė, kad jam susidūrus su finansiniais sunkumais tapo sunku vykdyti pagal Paskolos sutartį prisiimtus įsipareigojimus, todėl atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarę S. B. dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Notarės S. B. 2017 m. birželio 28 d. atliktame vykdomajame įraše Nr. 2688 nurodoma iš įkaito davėjų išieškoma suma - 184642,53 Eur. Ši suma pagal Paskolos sutartį apėmė negrąžinta kreditą – 164 208,66 Eur, palūkanas – 11 902,37 Eur, delspinigius - 6249, 20 Eur, sutarties nevykdymo administravimo mokestį – 1 642,09 Eur, baudas bei kitus mokesčius - 291,78 Eur, notaro atlyginimą už paslaugas, susijusias su Vykdomojo įrašo atlikimu - 348,43 Eur. A. R. Kamarauskas vykdė vykdomąsias bylas Nr. 0055/17/01071 ir Nr. 0055/17/01072 dėl skolos išieškojimo iš ieškovo atsakovo naudai. Nurodė, kad antstolis iš pirmųjų varžytynių Nr.146248, vykusių laikotarpiu 2017 m. lapkričio 10 d. - 2017 m. gruodžio 11 d. už 263 200,00 Eur, pardavė tretiesiems asmenims L. K. ir L. K. priklausantį, Paskolos sutartimi Atsakovui įkeistą, Turtą. 2018 m. sausio 9 d. buvo surašytas turto pardavimo faktą ir kainą patvirtinantis turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-18-55-344. 2018 m. sausio 9 d. patvarkyme atlygis antstoliui nurodytas 7 976,45 Eur. Antstolis 2018 m. sausio 15 d. ieškovo tėvams lygiomis dalimis grąžino 42 305,22 Eur sumą, kuri liko iš už Turto pardavimą.

7Nurodė, kad vykdomajame įraše išieškotina suma buvo nurodyta 184 642,53 Eur, o faktiškai iš įkaito davėjų išieškota 212 918,33, kai turtas parduotas už 263,200 Eur. Kas ieškovo manymu reiškia, kad atsakovas laikotarpiu nuo Vykdomojo įrašo išdavimo dienos (2017 m. birželio 28 d.) iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo dienos (2018 m. sausio 9 d.) papildomai priskaičiavo 28 455,80 Eur palūkanų, bei ši suma buvo išieškota atsakovo naudai iš įkaito davėjų. Su šiuo išieškojimu atsakovas nesutiko, nurodęs, kad iš įkaito davėjų atsakovo naudai nepagrįstai buvo išieškotos neprotingai didelės palūkanų, delspinigių sumos, taip pat papildomi baudinio pobūdžio mokesčiai, todėl ieškiniu prašė visą atsakovo naudai išieškotą sumą sumažinti iki protingo ir proporcingo dydžio.

8Ieškovas teigė, kad palūkanų dydis buvo neprotingai didelis, kas pažeidžia sąžiningumo ir proporcingumo principus. Ieškovas nesutiko su netesybų dydžiu, nurodė, kad 0,5 procentai už kiekvieną pradelstą dieną yra tai pat pernelyg didelis, todėl turėtų būti mažinamas iki 0,02 procentų. Nurodė, kad ieškovas yra fizinis asmuo, taip pat vartotojas, verslininkas ėmęs vartojimo paskolą, todėl šiuo atveju ieškovo teisių gynimas turėtų būti vertinamas per vartotojų teisių apsaugos prizmę.

9Ieškovas išieškotas palūkanas 40 358,17 Eur prašė sumažinti iki 10 099,64 Eur, taikant 5 procentus, o ne 19,98 procentus, taip pat sumažinti išieškotus delspinigius nuo 8 003,07 Eur iki 238,90 Eur, kas sudaro 0,02 procento per dieną, o ne 0,67 Eur (t. 2, b. l. 19-26).

10Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.

11Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka prašė atmesti. Nurodė, kad sudaryta su atsakovu Paskolos sutartis nebuvo vartojimo sutartis, nes Sutarties 2013 m. kovo 29 d. redakcijos specialiosios dalies 2.2 punkte numatyta, kad Sutartimi suteikiamo kredito paskirtis yra refinansavimas, bet ne kredito būsto įsigijimui suteikimas, tokių duomenų ieškovas į bylą nepateikė.

12Ieškovas neatskleidė Atsakovui jokių su iš kito asmens perimamo (refinansuojamo) kredito pagal Sutartį galimų sąsajų su vartojimo reikmėmis, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, jog Atsakovas laikytinas suteikusiu kreditavimo paslaugą vartotojui, dėl ko tarp ginčo šalių būtų susiklostę vartojimo teisiniai santykiai.

13Atsakovas nesutiko su ieškovo reikalavimu dėl palūkanų mažinimo, nurodė, kad ieškovas visiškai nepagrįstai nurodo palūkanų mažinimo pagrindus, kurie yra taikomi tik kompensuojamųjų palūkanų mažinimo atvejais, t. y. LR Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

14Nurodė, kad ginčo šalys susitarė dėl 11 procentų dydžio metinių palūkanų už naudojimąsi paskola, t. y. dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, kurios neturi nieko bendra su palūkanomis, kurios mokėtinos už prievolės įvykdymo termino praleidimą kaip civilinės atsakomybės forma ir kurios yra nurodomos CK 6.261 ir 6.210 straipsniuose, įskaitant ir nurodomą palūkanų dydį. Nurodė, kad mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, todėl šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas.

15Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas manydamas, kad šalių susitartos palūkanos yra per didelės, nerealizavo savo teisės kreiptis dėl palūkanų sumažinimo CK 6.223 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes šalis gali būti pakeista tik šaliu susitarimu, tačiau šios savo teisės ieškovas nerealizavo ir į ieškovą su motyvuotu prašymu dėl sutarties pakeitimo nesikreipė. Nurodė, kad ieškovas visiškai nepagrįstai prašo mažinti išieškotas palūkanas, nes dėl jų dydžio šalys susitarė laisva valia.

16Nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl delspinigių dydžio bei jo mažinimo yra taip pat nepagrįstas. Atsakovas sutinka su ieškovo aiškinimu, kad, tais atvejais kai netesybos yra aiškiai per didelės, ar kai prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti. Tačiau, nei CK 6.73 straipsnio 2 dalyje sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“, nei CK 6.258 straipsnio 3 dalyje sąvokos „neprotingai didelės netesybos“ įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, taip pat atsižvelgtina į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt. Pažymėjo, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pripažįstama, kad tais atvejais, kai sutarties šalys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, kas reiškia, kad jos geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas.

17Atsakovas nurodė, kad paskolos sutartis buvo sudaryta tarp Atsakovo ir UAB „Bonus group“, o 2013 m. kovo 29 d. buvo sudarytas Sutarties 7 priedas, kuriuo buvo nustatyta, jog paskolos gavėju vietoj UAB „Bonus group“ tampa Ieškovas. Priede Nr. 7 konstatuota, kad Paskolos sutartis toliau vadinama kredito sutartimi ir kad keičiamas paskolos grąžinimo grafikas ir Sutarties bendroji ir specialioji dalys išdėstomos nauja redakcija. UAB „Bonus group“ vienintelis akcininkas ir vadovas nuo 2012 m. birželio 26 d., o taip pat Sutarties 7 priedo sudarymo metu buvo Ieškovas ir kurio sprendimu nuo 2014 m. birželio 14 d. buvo pradėta neteisminė šios įmonės bankroto procedūra, o 2015 m. balandžio 3 d. perėjusi į bankroto bylą.

18Atsakovas nurodė, kad jo manymu 2010 m. lapkričio 23 d. sudaryta Sutartis dėl apyvartinių lėšų paskolinimo UAB „Bonus group“, įmonei nebesugebant vykdyti Sutarties, 2013 m. kovo 29 d. buvo pakeista taip, kad vietoje šios ieškovo 100 procentų kontroliuojamos įmonės Ieškovas stojo Sutarties šalimi ir perėmė šiai įmonei anksčiau suteiktą paskolą refinansavimo tikslu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai kad Ieškovas jau nuo 2012 m. birželio 26 d. turėjo visas teises ir galimybes kelti sutarties nuostatų dėl netesybų dydžio pagrįstumo klausimus, tačiau to nedarė. Ieškovas, nuo 2012 m. birželio 26 d. būdamas įmonės vadovu negalėjo nežinoti, kad jos įsipareigojimai Atsakovui pagal Sutartį nėra vykdomi ir nuo kada nėra vykdomi, todėl jam negalėjo būti nežinomos ir pagal Sutartį gresiančios atsakomybės netesybų forma pasekmės, t. y. netesybų dydis.

19Ieškovas, derėdamasis tiek dėl 7, tiek 9 priedų sąlygų nematė reikalo kelti klausimo dėl Sutartimi sulygtų netesybų dydžio. Be to, į teismą dėl netesybų sumažinimo ieškovas kreipėsi tik 2017 m. gruodžio mėnesį, t. y. praėjus apie 5,5 metų po to, kai jam tapo arba turėjo būti žinoma apie sutartyje nustatytą netesybų dydį, ir net 6 mėnesiams po 2017 m. birželio 28 d. vykdomojo įrašo, kuriame yra nurodyta išieškotinų netesybų suma, atlikimo. Remiantis nurodytais argumentais prašė ieškinį atmesti.

20Ieškinys atmestinas.

21Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 23 d. tarp UAB „B. G.“ ir atsakovo (ankstesnis pavadinimas KU „Sostinės kreditas“) buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. P00086, kurios pagrindu UAB „B. G.“ buvo suteikta 211 951,00 Eur paskola įmonės apyvartinėm lėšoms (t. 1, b. l. 40, sutarties specialiosios dalies 2.1.2. 2.1.3 punktai). Šios sutarties įvykdymo užtikrinimui įkeistas butas, esantis adresu Vilniaus g. 21-3, Vilniuje (sutarties 4.1 punktas). Butas nuosavybės teise priklausė tretiesiems asmenims L. K., L. K. (t. 1, b. l. 11-12). Sutarties 2.1.5.1 punktas numatė 12 procentų fiksuotas palūkanas. Delspinigių dydis 0,2 procento (Sutarties 3.1 punktas). Nustatyta, kad 2011 m. birželio 23 d. Paskolos sutarties priedu Nr. 2 pakeistas galutinis skolos grąžinimo terminas, o 2011 m. lapkričio 22 d. Priedu Nr. 5 pakeistas palūkanų dydis į 11 procentų (t. 1, b. l. 47, 48).

22Byloje nustatyta, kad 2013 m. kovo 29 d. paskolos sutarties Priedu Nr. 7, ieškovas perėmė UAB „B. G.“, kaip paskolos gavėjo, įsipareigojimus. Šia sutartimi atlikti paskolos sutarties pakeitimai: kredito gavėju tapo ieškovas, pakeistas kredito grąžinimo grafikas, pakeistos kredito sutarties bendrosios ir specialiosios sąlygos (t. 1, b. l. 49). Kredito paskirtis nurodyta refinansavimas (Sutarties 2.2 punktas). Fiksuota metinė palūkanų norma – 11 procentų, o delspinigių dydis – 0,5 procento (Sutarties 2.6.1 punktas, 3.1. punktas) (t. 1, b. l. 50). Kredito įvykdymas taip pat užtikrintas buto, adresu Vilniaus g. 21-3, Vilniuje, įkeitimu ( Sutarties 4.1. punktas).

23Nustatyta, kad tarp šalių 2013 m. gruodžio 11 d. buvo sudarytas paskolos sutarties priedas Nr. 9, kuriuo pakeistas Specialios dalies 2.5.1 punktas - galutinis kredito grąžinimo terminas nurodytas – 2043 m. kovo 29 d., taip pat pakeistas specialiosios dalies 2.6.1. punktas – pakeista fiksuota metinė palūkanų norma į 9 procentus (t. 1, b. l. 65).

24Nagrinėjamu atveju ieškovas nesutinka su paskaičiuotomis ir išieškotomis palūkanomis, taikant 9 procentų fiksuotą palūkanų normą, ir nesutinka su išieškotais delspinigiais, paskaičiuotus, taikant 0,5 procentus. Ieškovas nurodė, kad paskolos sutartimi nustatytos palūkanos yra didesnės už nuostolius, atsiradusius atsakovui dėl prievolės įvykdymo termino praleidimo, todėl turi būti mažinamos. Ieškovas nurodė palūkanų mažinimo pagrindus, nustatytus CK 6.37 straipsnio 3 dalyje, kuriuose įtvirtinta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams.

25Palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. ir kt. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2016 m. vasario 5 d., civilinė byla e3K-3-29-248/2016).

26Nagrinėjamu atveju ginčo šalys susitarė dėl 11 procentų dydžio metinių palūkanų (dėl mokėjimo (pelno) palūkanų) už naudojimąsi paskola (Paskolos sutarties priedas Nr. 7, Sutarties 2.6.1. punktas, b. l. 50), o Priedu Nr. 9 palūkanų dydis pakeistas į 9 procentus (t. 1, b. l. 65). Remiantis aukščiau išdėstytu išaiškinimu, byloje aptariamos palūkanos yra atsakovo pelnas už paskolinus pinigus, todėl ieškovas nepagrįstai šias palūkanas sugretina su kompensuojamosiomis palūkanomis, kurios mokamos už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, jų dydžiai įstatymo neįtvirtinti, nes juos šalys nustato pačios, sudarydamos konkrečias sutartis. Palūkanų mažinimo teisiniais pagrindai yra skirtingi priklausomai nuo palūkanų rūšies. Mažinant kompensacinės palūkanas gali būti taikomas palūkanų santykis su nuostoliais kriterijus, kai šalių sutartas palūkanų dydis gali būti mažinamas remiantis LR CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis (Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).

27Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad ieškovas nepagrįstai traktuoja išieškotas palūkanas kaip kompensacines, ir prašo jas mažinti remiantis LR CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais, todėl šioje dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

28Ieškovas taip pat nurodė, kad tarp šalių sudaryta paskolos sutartis turi būti vertinama kaip vartojimo sutartis. Atsakovas su šiuo argumentu nesutiko.

29Remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties apibrėžtimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ar paslaugas perka savo asmeniniams (ne verslo ar profesiniams) poreikiams; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais). Todėl teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena sutarties šalių – vartotojas.

30Byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovas paskolą naudojo savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti. Taip pat nėra įrodymų, iš kurių būtų pagrindas padaryti išvadą, kad atsakovas suteikė kreditavimo paslaugą ieškovui kaip vartotojui (LR CPK 178 straipsnis). Be to, pats ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad jis yra verslininkas, todėl turėjo numatyti sutarties nevykdymo pasekmių, įvertinti finansines galimybes ir kt. Paskolos sutarties 2.2 punkte yra nustatyta, kad suteikiamo kredito paskirtis yra refinansavimas, kas neturi vartojimo santykių požymio, todėl ieškovo teiginys, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis yra atmestinas, kaip nepagrįstas.

31Ieškovas ieškiniu taip pat prašė mažinti išieškotus delspinigius, nurodęs, kad jų dydis yra per didelis, neproporcingas, prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams.

32Byloje nustatyta, kad šalys paskolos sutarties 3.1. punktu susitarė dėl 0,5 procentų delspinigių (t. 1, b. l. 50). Ieškovas prašė delspinigių dydį sumažinti iki 0,02 procentų už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną.

33Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

34Nagrinėjamos bylos atveju šalių susitarta, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovas perimdamas finansinius įsipareigojimus iš UAB „Bonus group“ dėl aptariamo delspinigių dydžio sutiko (t. 1, b. l. 50).

35Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Minėta, nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). CK 6.73 straipsnio, reglamentuojančio netesybas ir realų prievolės įvykdymą, 2 dalyje nurodyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, taip pat atsižvelgtina į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt., teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir siektina nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

36Nagrinėjamos bylos atveju paskolos sutartis buvo sudaryta laisva šalių valia, ieškovas refinansavo paskolą nepakeistomis sąlygomis dėl netesybų, šiuo atveju sutiktina su atsakovo pozicija, kad ieškovas iki pat 2017 m. gruodžio 21 d. nematė reikalo kelti klausimo dėl netesybų dydžio mažinimo ar jų keitimo. Be kita ko, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 22 d. iki 2014 m. birželio 18 d. buvo šios įmonės direktoriumi, o nuo 2009 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. vasario 15 d. įmonės akcininku t. 2, b. l. 59), todėl darytina išvada, kad sudarydamas sutartį, jis turėjo (galėjo) įvertinti kredito sutarčių nuostatas, įvertinęs savo finansines bei teisines galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, o pažeidimo atveju – galimas sutarčių nuostatų nevykdymo teisines pasekmes. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad, sudarydamas paskolos sutartį, neturėjo realios galimybės derėtis dėl kreditavimo sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl delspinigių), kad sutarties sudarymo metu 0,5 proc. dydžio delspinigiai būtų buvę neprotingi, neatitinkantys rinkoje taikytų netesybų normų.

37Teismui keičiant (mažinant) sutarties netesybas kaip civilinę atsakomybę turi būti atsižvelgiama į CK 6.223 straipsnio nuostatas dėl sutarties keitimo. Pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį teismo sprendimu vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista įstatymų nustatytais atvejais. Vienas iš tokių sutarties keitimo atvejų įtvirtintas CK 6.228 straipsnyje. Jame nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. Šis straipsnis kartu su CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi taikytinas mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį ir nustatant protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Pakeista sutartis ar jos sąlyga turi atitikti sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 straipsnio 2 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į atsakovą dėl netesybų dydžio keitimo ar jų mažinimo, šį klausimą ieškovas iškėlė tik pareiškus ieškinį teisme. Taigi, nesant įrodymų, kad pats ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant sumažinti, jo manymu, per didelių netesybų, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad sutartis yra nesąžininga ar pažeidžiant ieškovo interesus. Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, ieškovo reikalavimas dėl delspinigių dydžio mažinimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

38Byloje nenustačius aplinkybių, iš kurių būtų pagrindas spręsti, kad atsakovas nepagrįstai kreipęsi dėl vykdomojo įrašo išdavimo, nėra pagrindo naikinti Vilniaus miesto 28 – ojo notarų biuro notarės S. B. 2017 m. birželio 28 d. atliktą vykdomąjį įrašą Nr. 2688, todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimas taip pat atmestinas (LR CPK 178 straipsnis).

39Vadovaujantis CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., atsakovui iš ieškovo priteistinos 5172,75 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas (t. 2, b. l. 54-63, 74-77).

40Ieškovui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atidėtas žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybės naudai priteistinas 795 Eur žyminis mokestis (LR CPK 84 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis) (t. 2, b. l. 37-38).

41Byloje susidarė 40,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Remiantis tuo, valstybės naudai iš ieškovo priteistinos 40,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

42Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270-271 str.,

Nutarė

43ieškinį atmesti.

44Priteisti iš ieškovo A. K., a. k. ( - ) 5172,75 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt du eurus 75 euro ct) bylinėjimosi išlaidų, atsakovo KU „Mano unija“, į. k. 112043081, naudai.

45Priteisti iš ieškovo A. K., a. k. ( - ) 795 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį Valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, įmokos kodas 5660.

46Priteisti iš ieškovo A. K., a. k. ( - ) 40,64 Eur (keturiasdešimt eurų 64 euro ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų Valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, įmokos kodas 5660.

47Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda... 2. Teismas... 3. ieškovas A. K. patikslintu ieškiniu prašė sumažinti iš trečiųjų... 4. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2010 m. gruodžio 23 d. tarp UAB „B. G.“... 5. Nurodė, kad 2013 m. kovo 29 d. buvo sudarytas Paskolos sutarties priedas Nr.... 6. Ieškovas nurodė, kad jam susidūrus su finansiniais sunkumais tapo sunku... 7. Nurodė, kad vykdomajame įraše išieškotina suma buvo nurodyta 184 642,53... 8. Ieškovas teigė, kad palūkanų dydis buvo neprotingai didelis, kas... 9. Ieškovas išieškotas palūkanas 40 358,17 Eur prašė sumažinti iki 10... 10. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė... 11. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka prašė... 12. Ieškovas neatskleidė Atsakovui jokių su iš kito asmens perimamo... 13. Atsakovas nesutiko su ieškovo reikalavimu dėl palūkanų mažinimo, nurodė,... 14. Nurodė, kad ginčo šalys susitarė dėl 11 procentų dydžio metinių... 15. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas manydamas, kad šalių susitartos... 16. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl delspinigių dydžio bei jo mažinimo... 17. Atsakovas nurodė, kad paskolos sutartis buvo sudaryta tarp Atsakovo ir UAB... 18. Atsakovas nurodė, kad jo manymu 2010 m. lapkričio 23 d. sudaryta Sutartis... 19. Ieškovas, derėdamasis tiek dėl 7, tiek 9 priedų sąlygų nematė reikalo... 20. Ieškinys atmestinas.... 21. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 23 d. tarp UAB... 22. Byloje nustatyta, kad 2013 m. kovo 29 d. paskolos sutarties Priedu Nr. 7,... 23. Nustatyta, kad tarp šalių 2013 m. gruodžio 11 d. buvo sudarytas paskolos... 24. Nagrinėjamu atveju ieškovas nesutinka su paskaičiuotomis ir išieškotomis... 25. Palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno... 26. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys susitarė dėl 11 procentų dydžio metinių... 27. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad ieškovas... 28. Ieškovas taip pat nurodė, kad tarp šalių sudaryta paskolos sutartis turi... 29. Remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties apibrėžtimi, Lietuvos... 30. Byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovas paskolą... 31. Ieškovas ieškiniu taip pat prašė mažinti išieškotus delspinigius,... 32. Byloje nustatyta, kad šalys paskolos sutarties 3.1. punktu susitarė dėl 0,5... 33. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma,... 34. Nagrinėjamos bylos atveju šalių susitarta, kad už prievolės įvykdymo... 35. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos,... 36. Nagrinėjamos bylos atveju paskolos sutartis buvo sudaryta laisva šalių... 37. Teismui keičiant (mažinant) sutarties netesybas kaip civilinę atsakomybę... 38. Byloje nenustačius aplinkybių, iš kurių būtų pagrindas spręsti, kad... 39. Vadovaujantis CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., atsakovui iš ieškovo... 40. Ieškovui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi... 41. Byloje susidarė 40,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Pagal... 42. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270-271 str.,... 43. ieškinį atmesti.... 44. Priteisti iš ieškovo A. K., a. k. ( - ) 5172,75 Eur (penkis tūkstančius... 45. Priteisti iš ieškovo A. K., a. k. ( - ) 795 Eur (septynis šimtus... 46. Priteisti iš ieškovo A. K., a. k. ( - ) 40,64 Eur (keturiasdešimt eurų 64... 47. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...