Byla e2A-520-943/2020

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Active Construction Management“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Active Construction Management“ patikslintą ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Lietuvos oro uostai“ dėl įskaitymų panaikinimo, sulaikymo pripažinimo neteisėtu, skolos, delspinigių, atlyginimo už papildomus darbus priteisimo bei atsakovės valstybės įmonės „Lietuvos oro uostai“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Active Construction Management“ dėl netesybų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Active Construction Management“ (buvęs pavadinimas – UAB „IRDAIVA“) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, jog atsakovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Lietuvos oro uostai“ atlikti įskaitymai ieškovės atžvilgiu 167 838,75 Eur sumai pagal 2018 m. gegužės 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1800215, 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1800776 yra neteisėti ir juos panaikinti; pripažinti, kad atsakovės sulaikymas – 24 604,48 Eur pagal 2019 m. sausio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1900017, 1 124 Eur netesybų dėl pavėluoto 2018 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. IRD 1800853 apmokėjimo bei delspinigių dėl 2019 m. sausio 31 d. sąskaitos faktūros Nr. IRD 1900017 vėluojamo apmokėjimo – po 12,30 Eur už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško sąskaitos faktūros Nr. IRD 1900017 apmokėjimo dienos, yra neteisėtas ir jį panaikinti; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 192 443,23 Eur skolą, 9 768,60 Eur delspinigių bei 12,30 Eur už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško 2019 m. sausio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. IRD 1900017 apmokėjimo dienos; priteisti ieškovei atlyginimą už papildomai atliktus darbus iš atsakovės 41 119,01 Eur, 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; jeigu teismas nuspręstų, jog egzistuoja pagrindas ieškovei taikyti netesybas, sutartyje nurodytas taikytinas baudas sumažinti ex officio iki 0,01 procento; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovė VĮ „Lietuvos oro uostai“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) normomis, 2017 m. rugpjūčio 7 d. CVP IS priemonėmis paskelbė supaprastintą pirkimą „Įvairūs statybos rangos darbai Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorijoje“ (toliau – Pirkimas) kartu su Pirkimo sąlygomis. 2018 m. vasario 9 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta rangos darbų sutartis Nr. 6PS-18-65 dėl Transporto paskirties pastato, esančio ( - ), kapitalinio remonto darbų atlikimo (toliau – Rangos sutartis). 2018 m. liepos 25 d. ieškovė ir atsakovė sudarė papildomą susitarimą „Susitarimas dėl 2018 m. vasario 9 d. darbų Rangos sutarties Nr. 6PS-18-65 pakeitimo“ (Pirmasis papildomas susitarimas dėl darbų), kuriuo atsakovė užsakė ir nupirko darbus, būtinus I-ojo ir II-ojo etapo darbų tinkamam atlikimui ir užbaigimui. 2018 m. liepos 25 d. ieškovė ir atsakovė sudarė papildomą susitarimą „Susitarimas dėl 2018 m. vasario 9 d. darbų Rangos sutarties Nr. 6PS-18-65 pakeitimo“ (Antrasis papildomas susitarimas dėl vykdomų – nevykdomų darbų ir medžiagų), kuriuo atsakovė pakeitė Rangos sutarties darbų atlikimui naudojamas medžiagas/įrangą. 2018 m. rugsėjo 20 d. ieškovė ir atsakovė sudarė papildomą susitarimą „Susitarimas dėl 2018 m. vasario 9 d. darbų Rangos sutarties Nr. 6PS-18-65 pakeitimo“ (Trečiasis papildomas susitarimas dėl darbų), kuriuo atsakovė papildomai užsakė ir nupirko darbus, būtinus I-ojo ir II-ojo etapo darbų tinkamam atlikimui ir užbaigimui. 2019 m. vasario 7 d. ieškovė ir atsakovė sudarė papildomą susitarimą dėl papildomų darbų pagal Rangos sutartį atlikimo „Susitarimas dėl 2018 m. vasario 9 d. darbų Rangos sutarties Nr. 6PS-18-65 pakeitimo“ (Ketvirtasis papildomas susitarimas dėl darbų).

103.

11Ieškovė nurodė, kad atsakovė dėl savo kaltės neužtikrino pareigos laiku ir tinkamai pakeisti Rangos sutartį bei sudaryti būtinas sąlygas darbams atlikti (Rangos sutarties 1.1 punktas), todėl ji negali reikalauti iš ieškovės netesybų (Rangos sutarties 3.5 punktas). Atsakovė nepagrįstai reikalauja iš ieškovės mokėti netesybas už formalių pradinėje Rangos sutartyje nustatytų terminų praleidimą, kai pati atsakovė prašė pradinėje Rangos sutartyje nurodytų darbų užbaigimui atlikti būtinus papildomus darbus – jų įsigijimą tinkamai įformino jau šiam terminui pasibaigus. Atsakovės atlikti įskaitymai 163 838,75 Eur sumai nepagrįsti ir neteisėti, todėl turi būti panaikinti ir su ieškove už suteiktas paslaugas pagal PVM sąskaitas faktūras turi būti atsiskaityta, kadangi: atsakovė neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į ieškovę 163 838,75 Eur sumai; atsakovė netinkamai aiškino ir taikė Rangos sutarties 1.1, 3.4, 3.4.1, 3.4.2, 3.5, 3.6 punktų nuostatas; ieškovei taikyti netesybas (baudas) nėra pagrindo, nes dėl Rangos sutarties 3.4.1, 3.4.2 punktų nustatytų terminų praleidimo nėra ieškovės kaltės; vėlavimus lėmė priežastys, priklausančios nuo atsakovės. Net jei būtų nustatyta, kad dėl ieškovės I-ojo ir II-ojo etapo atliktų darbų vėlavimo yra ir ieškovės kaltė, ieškovei priskaičiuotų netesybų (baudų) ir atliktų įskaitymų suma turėtų būti mažinama. Atsakovė negali reikalauti perduoti darbų, pateikti užsakovei sąskaitas faktūras dėl papildomų darbų, kurie nebuvo Rangos sutarties objektas, anksčiau (t. y. 2018 m. kovo 1 d. ir 2018 m. balandžio 30 d.) nei buvo sudaryti papildomi susitarimai (2018 m. liepos 25 d. ir 2018 m. rugsėjo 20 d.). Ieškovė taip pat negalėjo perduoti ir pradinėje Rangos sutartyje nurodytų darbų, kadangi be papildomų darbų, jų užbaigti objektyviai nebuvo įmanoma. Atsakovė kalta ir atsakinga dėl ieškovės I-ojo etapo darbų atlikimo kitais, nei pradinėje Rangos sutartyje nustatytais terminais. I-ojo etapo darbus ieškovė dėl statybvietės perdavimo ne laiku galėjo užbaigti vykdyti ne anksčiau kaip 2018 m. kovo 30 d. atsakovė kalta ir atsakinga dėl ieškovės II-ojo etapo darbų atlikimo kitais, nei pradinėje Rangos sutartyje nustatytais terminais. Ieškovė nurodo, kad tarpiniai I-ojo ir II-ojo etapo darbų atlikimo terminai atsakovei nėra reikšmingi. Atsakovė elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo padėtimi, o atlikti įskaitymai 163 838,75 Eur sumai yra neteisėti ir turi būti panaikinti.

124.

13Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovės taikytas netesybų dydis neproporcingas bei neužtikrina netesybų paskirties atlyginti patirtus nuostolius. Atsakovė neteisėtą įskaitymą už I-ojo etapo darbus taikė, sulaikydama ieškovės gautinas sumas pagal 2018 m. gegužės 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1800215. Terminas apmokėti šią sąskaitą suėjo 2018 m. birželio 22 d. Nuo šios dienos atsakovė privalo mokėti netesybas už pavėluotą atsiskaitymą, kurios sudaro 24,24 Eur per dieną. 2019 m. vasario 26 d. atsakovė vėlavo sumokėti ieškovei pagal 2018 m. gegužės 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1800215 – 249 dieną, todėl privalo mokėti 6 035,76 Eur netesybas. Atsakovė neteisėtą įskaitymą už II-ojo etapo darbus taikė sulaikydama ieškovės gautinas sumas pagal 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1800776. Terminas apmokėti šią sąskaitą suėjo 2019 m. sausio 14 d. Nuo šios dienos atsakovė privalo mokėti po 58,19 Eur už kiekvieną uždelstą dieną. 2019 m. vasario 26 d. atsakovė vėlavo sumokėti ieškovei pagal 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1800776 – 43 dienas, todėl privalo mokėti 2 502,17 Eur dydžio netesybas.

145.

15Be kita ko, ieškovė teigė, kad atsakovė privalo apmokėti ieškovei už papildomus darbus. Ieškovė atliko Rangos sutartyje numatytus darbus, kurių apimtis viršijo darbų Techniniame projekte nustatytą kiekį. Ieškovė išvežė 10 kartų daugiau statybinių atliekų, nei buvo numatyta techninėje dokumentacijoje. Ieškovė atliktų papildomų darbų (jų apimties) negalėjo numatyti prieš sudarant Rangos sutartį bei neprisiėmė šių darbų atsiradimo rizikos. Atsakovė išreiškė šių papildomų darbų poreikį bei žinojo, kad ieškovė šiuos darbus atlieka, nors pradinėje Rangos sutartyje jų kiekiai iš esmės neatitinka faktiškai atliekamų darbų apimties. Atsakovė neteisėtai neinicijavo ir neatliko atitinkamo Rangos sutarties pakeitimo, todėl privalo ieškovei atlyginti už faktiškai atliktus nurodytus papildomus darbus. Ieškovės skaičiavimais, vadovaujantis Rangos sutarties 1.5 punkto taisyklėmis, atsakovė privalo sumokėti 41 119,01 Eur su PVM už papildomai atliktus darbus. Atsakovė neteisėtai stabdo savo prievolių vykdymą bei neapmoka skolos už ieškovės atliktus darbus.

166.

17Atsakovė VĮ „Lietuvos oro uostai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir patikslintą ieškinį. Atsakovė nurodė, jog Techninės specifikacijos 4.4.1 punkte numatyti terminai yra 4 kalendorinėmis dienomis vėlesni, kadangi faktiškai Rangos sutartis su ieškove sudaryta 2018 m. vasario 9 d., o ne 2018 m. vasario 5 d. Atsakovei didelę reikšmę turėjo griežtas Rangos sutartimi sutartų ir Techninėje specifikacijoje detalizuotų atitinkamų darbų etapų atlikimo terminų laikymasis. Atsakovė ieškovei perdavė statybvietę 2018 m. vasario 20 d. Atskirų darbų etapų priėmimas vykdomas atskirai ir kiekvieno jų nevykdymas nustatytu laiku, atsakovės reikalavimu, lemia Rangos sutarties specialiųjų sąlygų 3.4 punkte numatytų netesybų taikymą. Nors ieškovė, raštuose reikšdama prieštaravimus dėl netesybų taikymo, nurodo, kad dėl papildomų darbų atlikimo, kurie buvo įforminti susitarimais dėl papildomų darbų atlikimo, turėjo būti savaime pratęsti sutartiniai terminai, tačiau atsakovė nemato tam faktinio ir (ar) teisinio pagrindo. Dėl terminų pratęsimo/pakeitimo šalys nesusitarė nei žodžiu, nei raštu. Net ir atsiradus būtinybei įsigyti papildomus darbus ir keisti Rangos sutartį, ieškovė yra atsakinga už prisiimtų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. 2018 m. liepos 25 d. papildomais susitarimais buvo tik papildomai formalizuoti susitarimai dėl papildomų darbų įsigijimo, kurie buvo sudaryti iki 2018 m. liepos 25 d., todėl ieškovės vėlavimai užbaigti I-ojo ir II-ojo etapo darbus turi būti skaičiuojami ne nuo 2018 m. liepos 25 d., o Rangos sutartyje numatytais terminais. Reikalavimas užbaigti I-ojo ir II-ojo etapų darbus Rangos sutartimi numatytais terminais nepažeidžia galiojančios Rangos sutarties nuostatų, nes įsigyjant papildomus darbus nebuvo susitarta dėl ilgesnių darbų atlikimo terminų. Darbų įsigijimui skirtame pirkime ekonominio naudingumo kriterijus susijęs su Rangos sutarties vykdymo terminais, todėl jų pakeitimas Rangos sutarties vykdymo metu pažeistų viešųjų pirkimų lygiateisiškumo principą. Taip pat atsakovė nurodė, kad vėlavimas užbaigti I-ojo ir II-ojo etapo darbus Rangos sutartyje numatytais terminais atsirado dėl ieškovės kaltės. Atsakovė kooperavosi, įvardijo aplinkybes dėl 55 dienų vėlavimo atlikti darbus termino, todėl kitos dienos yra ieškovės atsakomybė ir nepriklauso nuo atsakovės. Tarpiniai I-ojo ir II-ojo etapo darbų atlikimo terminai atsakovei itin reikšmingi. Atsakovė tinkamai ir teisėtai atliko įskaitymus. Ieškovės atžvilgiu taikytos netesybos atitinka įstatymų reikalavimus ir nėra pagrindo jų mažinti.

187.

19Ieškovei tęstinį laiką nemokant 105 561,23 Eur netesybų, atsakovė teisėtai sustabdė mokėjimus pagal PVM sąskaitas faktūras. Egzistuojant teisėtam prievolių vykdymo stabdymui, netesybos atsakovei negali būti skaičiuojamos. Ieškovės prievolė atsakovei atlyginti netesybas atsiradusi pirmiau nei atsakovės prievolė ieškovei sumokėti darbų kainą. Atsakovė apie prievolės vykdymo sustabdymą ieškovę informavo laiku. Ieškovės prievolė atsakovei sumokėti netesybas yra ankstesnė nei atsakovės prievolė sumokėti pagal PVM sąskaitas faktūras sulaikytas sumas. Pripažinus, kad atsakovė teisėtai sustabdė mokėjimus pagal PVM sąskaitas faktūras, netesybos jai negali būti skaičiuojamos. Ieškovės reikalavimai dėl 1 124 Eur netesybų už pradelstą mokėjimą pagal PVM sąskaitą faktūrą bei po 12,30 Eur netesybų už kiekvieną dieną pagal PVM sąskaitą faktūrą priteisimo yra neteisėti. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, jog kreditorius neturi teisės į palūkanas, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti. Konstatavus, kad ieškovė, o ne atsakovė pažeidė Rangos sutartį, dėl ko ieškovei buvo paskaičiuotos netesybos, vėliau teisėtai atlikti įskaitymai bei sumų mokėjimo sulaikymai, palūkanos negali būti skaičiuojamos, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas. Ieškovė prašo priteisti po 12,30 Eur netesybų už kiekvieną dieną iki visiško sąskaitos faktūros apmokėjimo dienos. Tai reiškia, kad ieškovė prašo skaičiuoti netesybas ir teisminio proceso metu. Patikslintu ieškiniu ji taip pat prašo priteisti procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo dienos. Atitinkamai, ieškovė už teisminio proceso laikotarpį prašo ir netesybų, ir procesinių palūkanų.

208.

21Taip pat atsakovė nurodė, kad ji neturi pareigos atsiskaityti už statybinių atliekų išvežimą. Ieškovė prieš sudarydama Rangos sutartį turėjo atsakovei pateikti tikslius darbų kiekių žiniaraščius, kuriuose turėjo būti įvertintas ir statybinių atliekų išvežimas.

229.

23Ieškovė teismui pateikė dubliką, kuriame papildomai nurodė, kad dėl atsakovės netinkamai parengtų pirkimo dokumentų, netinkamai administruojamo Rangos sutarties vykdymo viešųjų pirkimų prasme (negebėjimo tinkamai ir laiku nupirkti reikiamų papildomų darbų, netinkamo ir ne laiku papildomų susitarimų dėl papildomų darbų įsigijimo sudarymo ir kt.), ieškovė darbus atliko kitais, nei Rangos sutartyje nustatytais darbų atlikimo tarpiniais terminais. Rangos sutarties, įskaitant ir tarpinių darbų atlikimo terminų, pakeitimas neprieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) normoms. Atsakovė netinkamai nustato Rangos sutarties įsigaliojimo datą, netinkamai skaičiuoja darbų atlikimo terminus, kas lemia ir netinkamą tariamo terminų praleidimo skaičiavimą. Kadangi atsakovė nurodo, kad Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimą ji gavo 2018 m. vasario 28 d., t. y. 24 dienomis vėliau, nei planavo vykdydama pirkimo procedūras, todėl Rangos sutarties specialiųjų sąlygų 3.4 punkte atskirų etapų terminai privalo būti skaičiuojami prie jų pridedant ne 5 dienas, tačiau 24 dienas.

2410.

25Papildomai nurodė, kad atsakovės neveikimas lėmė ieškovės I-ojo ir II-ojo etapo darbų atlikimą kitais, nei Rangos sutartyje nustatytais, terminais, be to, papildomi darbai lėmė papildomo termino poreikį, o jų neatlikus, nebuvo įmanoma įvykdyti kitų darbų. Atsakovė netinkamai rengėsi Rangos sutarties vykdymo pradžiai, statybvietę (darbų frontą), reikalingą darbų atlikimui, perdavė ieškovei tik 2018 m. kovo 6 d., t. y. pavėlavusi 6 dienas. Atsakovė neturėjo pagrindo taikyti netesybas ir atlikti įskaitymus. Atsakovės taikomų netesybų dydis neprotingas. Atsakovė privalo apmokėti ieškovei už papildomus darbus – statybinių atliekų išvežimą.

2611.

27Atsakovė teismui pateikė tripliką, kuriame papildomai nurodė, kad ieškovė nėra atleidžiama nuo rizikos, susijusios su Techninio projekto galimais keitimais prisiėmimo, nes tai yra jos kaip profesionalės pareiga. Papildomi darbai ieškovės buvo identifikuoti tik tuomet, kai I-ojo bei II-ojo etapo darbų, numatytų Rangos sutartyje, užbaigimo terminai buvo praleisti, ir papildomų darbų atlikimo metu ieškovė atlikinėjo tuos darbus, kurie jau seniai turėjo būti atlikti pagal Rangos sutartį. Dviejų 2018 m. liepos 25 d. susitarimų, 2018 m. rugsėjo 20 d. susitarimo ir 2019 m. vasario 7 d. susitarimo, kuriais buvo įforminti ieškovės atlikti papildomi darbai, 5 punkte nustatyta, kad šie susitarimai laikomi sudarytais nuo jų pasirašymo dienos, tačiau taikomi retrospektyviai šalių santykiams nuo Rangos sutarties pasirašymo dienos.

2812.

29Ieškovė apie papildomų darbų būtinybę atsakovę informavo tik 2018 m. gegužės 14 d., t. y. jau po to, kai I-ojo ir II-ojo etapo darbai turėjo būti užbaigti, nors tai turėjo identifikuoti dar susipažinimo su projektine dokumentacija metu iki Rangos sutarties pasirašymo arba tik pradėjus vykdyti Rangos sutartį. I-ojo etapo darbai, susiję su lifto šachtos įrengimu ir kurie nepatenka į papildomų darbų apimtį, o buvo numatyti ir priskirti būtent I-jam etapui, buvo vykdomi iki 2018 m. birželio 20 d., nors turėjo būti užbaigti dar 2018 m. kovo 5 d. II-ojo etapo darbus ieškovė užbaigė tik 2018 m. rugpjūčio 7 d., tarp jų ir tuos darbus, kurie nepateko į papildomų darbų apimtį ir turėjo būti užbaigti dar iki 2018 m. gegužės 4 d. Ieškovė netinkamai aiškina Rangos sutarties nuostatas, apibrėžiančias terminų skaičiavimą ir su tuo susijusių įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą. Visi darbai turėjo būti atlikti ne vėliau kaip per 359 dienas nuo Rangos sutarties pasirašymo dienos (Rangos sutarties specialiųjų sąlygų 3.1. punktas). Rangos sutartyje darbų atlikimas ir terminų skaičiavimas susietas ne su Rangos sutarties įsigaliojimu, bet su Rangos sutarties pasirašymu. Be kita ko, atsakovė nurodė, kad atliktas įskaitymas teisėtas ir pagrįstas, ieškovė neįrodė pagrindų įskaitymą pripažinti negaliojančiu, o apskaičiuotas netesybų dydis pagrįstas atsakovės realiai patirtais nuostoliais. Byloje nėra pagrindų, sudarančių teismui galimybę mažinti atsakovės apskaičiuotas netesybų sumas, nes tam nėra būtinų sąlygų.

3013.

31Ieškovė triplike papildomai nurodė, kad atsakovė neįrodė ir nepagrindė ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovės pateikti argumentai bei įrodymai patvirtina, kad ieškovei negali būti taikoma civilinė atsakomybė, nes darbai buvo atlikti kitais nei Rangos sutartyje numatytais terminais tik dėl atsakovės kaltės. Ieškovė, sudarydama Rangos sutartį, neprisiėmė rizikos dėl Pirkimo dokumentų, įskaitant Techninio projekto trūkumų, ir neįsipareigojo jų ištaisyti tomis pačiomis Rangos sutartyje numatytomis sąlygomis bei terminais. Teismo eksperto D. K. išvada patvirtina, kad buvo būtina atlikti papildomus darbus, o jų atlikimui technologiškai buvo būtinas papildomas laikas. Ekspertizės akte pateiktos esminės išvados, patvirtinančios, kad: be papildomų darbų (jų neatliekant), nebūtų buvę įmanoma užbaigti ir perduoti visus I-ojo ir II-ojo etapo darbus, kurie buvo numatyti pagrindinėje Rangos sutarties apimtyje. Ekspertas nurodė, kad neatliekant visam technologiniam procesui būtinų darbų (šiuo atveju įvardintų kaip papildomų), nebuvo įmanoma užbaigti ir perduoti visų darbų, kurie buvo numatyti pradinėje Rangos sutarties apimtyje. Atsakovė gavo tai, ko tikėjosi sudarydama Rangos sutartį, tačiau dėl savo kaltės kitais, nei Rangos sutartyje numatytais, terminais. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė visus darbus pagal Rangos sutartį atliko tinkamai ir kokybiškai, o kilęs ginčas susijęs išimtinai tik dėl Rangos sutartyje nustatytų pradinių terminų praleidimo. Vertinant pirkimo pasiūlymus buvo vertinamas tik galutinis Rangos sutarties įvykdymo terminas.

3214.

33Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovė klaidina teismą ir pateikia melagingus duomenis apie tariamus nuostolius, kadangi jau po darbų atlikimo termino atsakovės nuomininkai vis dar vykdė statybos darbus nuomojamose patalpose (kurios atsakovei tariamai teikė pelną); atsakovė neįrodė patirtų nuostolių, o juo labiau, kad šiuos nuostolius patyrė dėl ieškovės kaltės. Atsakovės reikalavimas sumokėti netesybas ir ieškovės reikalavimas sumokėti už tinkamai atliktus darbus, nėra priešpriešiniai reikalavimai. Atsakovė neteisėtai sulaiko ieškovei mokėtinas sumas už atliktus darbus.

3415.

35Atsakovė VĮ „Lietuvos oro uostai“ pateikė teismui ieškinį (sujungus bylas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi, nagrinėjamoje byloje šis ieškinys pripažintas priešieškiniu), kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 105 561,23 Eur netesybas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas; pripažinti, kad ieškovė 2018 m. vasario 9 d. Rangos darbų sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais.

3616.

37Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad šalys viešųjų pirkimų būdu 2018 m. vasario 9 d. sudarė Rangos darbų sutartį. I etapo darbai – lifto šachtos įrengimo darbai, išskyrus lifto šachtos išorinę apdailą; darbų fronto parengimas ir perdavimas lifto įrengimui šioje darbų apimtyje. II etapo darbai – pilnas liftų apdailos įrengimas ir keleivinių liftų paleidimas; visų darbų, II aukšto centrinėje dalyje, atlikimas; II aukšto centrinės komercinės zonos K įrengimas ir perdavimas atsakovei ir/ar nuomininkui tolesniam įsirengimui. III etapo darbai – visi I aukšte kapitalinio remonto darbai; visi G ir I zonose numatyti darbai; pagal techninį projektą įrengta ir perduota I a aukšto komercinė zona G ir maitinimo zona I atsakovei ir/ar nuomininkams tolimesniam įsirengimui; IV etapo darbai – kapitalinio remonto II aukšte (šiaurinė dalis) numatyti darbai; visi projekto D zonoje numatyti darbai; įrengta ir perduota Atsakovei ir/ar nuomininkui komercinė zona plane pažymėta raide D šiaurinėje terminalo dalyje. V etapo darbai – kapitalinio remonto II aukšte (pietinė dalis) numatyti darbai; plane numatyti zonoje S esantys darbai; komercinės zonos pietinėje terminalo dalyje plane pažymėtos raide S įrengimas ir perdavimas atsakovei. Likę darbai kitose zonose. Techninėje specifikacijoje buvo numatyti konkretūs visų darbų etapų atlikimo terminai, t. y.: I etapo darbai turėjo būti užbaigti iki 2018 m. kovo 5 d.; II etapo darbai – iki 2018 m. gegužės 4 d.; III etapo darbai – iki 2018 m. balandžio 19 d.; IV etapo darbai – iki 2018 m. rugpjūčio 3 d.; V etapo darbai – iki 2018 m. spalio 4 d. Likę darbai turi būti atlikti ne ilgiau nei per 365 kalendorines dienas nuo Rangos sutarties pasirašymo dienos. Kadangi faktiškai Rangos sutartis su ieškove sudaryta 2018 m. vasario 9 d., darbų atlikimo terminai atitinkamai nukeliami 4 kalendorinėmis dienomis, lyginant su datomis, kurios nurodytos Techninės specifikacijos 4.4. punkte. Kadangi ieškovė vėlavo atlikti I-ojo etapo darbus, tai sudarė pagrindą ieškovės atžvilgiu taikyti sutartinę atsakomybę už Rangos sutartyje numatytų prievolių pažeidimą. Už I-ojo darbų etapo neįvykdymą laiku atsakovė nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. birželio 12 d. yra apskaičiavusi 108 743,74 Eur netesybas. Atsakovė, vadovaudamasi šalių bendradarbiavimo principu, pareikalavo ieškovės sumokėti dalį jai priskaičiuotų netesybų, t. y. 48 474,38 Eur. 2018 m. birželio 2 d. atsakovė 48 474,38 Eur dydžio apskaičiuotas netesybas įskaitė į ieškovei mokėtinas sumas pagal 2018 m. gegužės 8 d. ieškovės išrašytą sąskaitą Nr. IRD 1800215.

3817.

39Atsakovė nurodė, kad byloje reiškiami reikalavimai tik dėl II-ojo etapo darbų vėlavimo. II-ojo etapo darbus, kurie apėmė ir komercinės zonos įrengimą, ieškovė privalėjo užbaigti iki 2018 m. gegužės 4 d. Tačiau tik 2018 m. rugpjūčio 7 d. Ieškovė užbaigė darbus II aukšto centrinėje komercinėje zonoje K ir perdavė frontą atsakovei pagal priėmimo–perdavimo aktą, kuriame nurodyti neesminiai defektai. Ieškovė atlikti darbus šioje zonoje vėlavo 95 dienas. Atsakovė teikė ieškovei 2018 m. rugpjūčio 22 d. raštą, kuriame nurodė, kad pagal Rangos sutarties specialiųjų sąlygų 3.4.2. punktą ieškovei laiku neužbaigus darbų K zonoje ne dėl atsakovės kaltės už kiekvieną kalendorinę vėlavimo dieną taikytina 5 548,14 Eur dydžio bauda (0,5 proc. nuo pradinės sutarties vertės be PVM, t. y. nuo 1 109 627,11 Eur). Atsakovė, siekdama užtikrinti teisingą netesybų skaičiavimą ir nustatyti sutartinių terminų pažeidimą, atsiradusį dėl ieškovės kaltės, įvertino laikotarpius, kurie priskirtini atsakovės rizikai, ir laiką, kiek truko tam tikrų sprendimų derinimas, bei sutiko, kad dėl tam tikrų aplinkybių, nepriklausančių nuo ieškovės, galėjo atsirasti 55 dienų vėlavimas. Ieškovei atsirado pareiga sumokėti atsakovei pagal Rangos sutarties specialiųjų sąlygų 3.4.2 punktą apskaičiuotą baudą už 40 dienų vėlavimą užbaigti II etapo Darbus, t. y. 221 925,60 Eur. Už priskaičiuotas netesybas atsakovė ieškovei pateikė sąskaitą faktūrą 221 925,60 Eur sumai. Atsakovė pateikė ieškovei 2019 m. vasario 7 d. raštą, kuriuo informavo ieškovę, kad dalį baudos, t. y. 116 364,37 Eur, atsakovė įskaitė su suma, kurią atsakovė turėjo sumokėti ieškovei pagal ieškovės 2018 m. lapkričio 30 d. sąskaitą Nr. IRD 1800776, t. y. atliko vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Likusią sumą (105 561,23 Eur), atsakovė prašė ieškovės sumokėti iki 2019 m. vasario 7 d. pavedimu į atsakovės banko sąskaitą, tačiau ieškovė šio mokėjimo neatliko, todėl atsakovė reiškia reikalavimą priteisti iš ieškovės nesumokėtų netesybų už vėlavimą užbaigti II-ojo etapo darbus dalį 105 561,23 Eur.

4018.

41Atsakovės įsitikinimu, jei būtų patenkintas reikalavimas priteisti netesybas už terminų pažeidimą, būtų priimtas teismo sprendimas, atitinkantis VPĮ 91 straipsnio nuostatą. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja pagrindas pripažinti, kad atsakovė patyrė nuostolius dėl to, kad ieškovė pažeidė Rangos sutartyje nustatytus terminus su dideliais ir nuolatiniais trūkumais ir tokiu atveju užsakovė turėtų pagrindą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbti informaciją apie ieškovę VPĮ 91 straipsnio 2 punktu pagrindu.

4219.

43Ieškovė UAB ,,Active Construction Management“ pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį ir prašė priešieškinį atmesti. Ieškovė nurodė, kad Rangos sutartis, dėl kurios vykdymo tarp šalių yra kilęs ginčas, – specialioji, viešojo pirkimo būdu sudaryta sutartis, todėl jai taikomos specialios sutarties aiškinimo bei keitimo sąlygos ir tvarka, kurią privalo užtikrinti atsakovė. Atsakovė nepagrįstai reikalauja iš ieškovės mokėti netesybas už formalių pradinėje Rangos sutartyje nustatytų terminų praleidimą, kai pati atsakovė pradinėje Rangos sutartyje nurodytų darbų užbaigimui būtinus papildomus darbus – jų įsigijimą, tinkamai įformino jau šiam terminui pasibaigus. Rangos sutarties, įskaitant ir tarpinių darbų atlikimo terminų, pakeitimas neprieštarauja imperatyvioms PĮ (ir VPĮ) normoms. Atsakovė netinkamai nustato Rangos sutarties įsigaliojimo datą ir netinkamai skaičiuoja darbų atlikimo terminus, kas lemia netinkamą tariamo terminų praleidimo skaičiavimą. Atsakovė yra kalta ir atsakinga dėl to, kad I-ojo ir II-ojo etapo darbai nebuvo atlikti Rangos sutartyje nustatytais terminais. Ieškovės taikomas netesybų dydis neatitinka įstatymo reikalavimų. Atsakovė nepatyrė ir objektyviai negalėjo patirti nuostolių.

4420.

45Ieškovė pažymėjo, kad tiekėjas gali būti įtraukiamas į netinkamai viešojo pirkimo sutartį vykdžiusių tiekėjų sąrašą tik esant visoms aplinkybėms: viešojo pirkimo sutartis tiekėjo turi būti vykdoma su dideliais arba nuolatiniais trūkumais; perkančioji organizacija dėl to patyrė turtinę žalą; teismas priteisė iš tiekėjo atlyginti turtinę žalą perkančiajai organizacijai (VPĮ 91 straipsnio 1 ir 2 dalys). Ieškovė pagal Rangos sutartį gavo tai, ko galėjo tikėtis jos sudarymo metu – ieškovė kokybiškai atliko darbus.

4621.

47Atsakovė pateikė dubliką į atsiliepimą pagal priešieškinį ir jame papildomai nurodė, kad netesybų suma paskaičiuota pagal Rangos sutartį ir padengia ne visus, bet minimalius užsakovės nuostolius, todėl negali būti laikoma per didele. Netesybos paskaičiuotos tinkamai pagal Rangos sutartį, su kurios sąlygomis ieškovė buvo tinkamai susipažinusi ir sutikusi. Pareigą ieškovei skaičiuoti netesybas suponuoja viešojo intereso buvimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, netesybų dydžio apskritai nereikia įrodinėti. Nepaisant to, atsakovė atskirai įrodo, kad jos faktiškai patirti nuostoliai yra didesni nei prašomos priteisti netesybos. Ieškovės teikiami atsikirtimai dėl per didelių ar baudinio pobūdžio netesybų yra spekuliatyvūs ir nepagrįsti. Atsakovės prašymas pripažinti, jog ieškovė esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, kyla iš poreikio užtikrinti viešąjį interesą. Bylos įrodymai patvirtina ieškovės atsakomybę dėl darbų neužbaigimo laiku.

48II.

49Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5022.

51Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, o dalį priešieškinio tenkino. Priteisė atsakovei iš ieškovės 105 561,23 Eur netesybas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (105 561,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 9 035,75 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinio reikalavimo pripažinti, kad ieškovė 2018 m. vasario 9 d. Rangos darbų sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais teismas netenkino.

5223.

53Spręsdamas dėl to, ar užsakovė (atsakovė) galėjo ieškovei (rangovei) skaičiuoti baudas (netesybas), teismas konstatavo, kad ieškovė laikytina praleidusi tarpinius darbų atlikimo terminus, todėl nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo teisę pagal bylos duomenis reikalauti iš ieškovės netesybų už tarpinių terminų praleidimą. Teismas nurodė, kad ieškovė laikytina savo srities (statybų) profesionale, kuri turėjo visas galimybes įvertinti darbų mastą, apimtis, terminus, sąnaudas; tą ieškovė turėjo padaryti dar pagal Pirkimo dokumentus nuspręsdama dalyvauti viešame pirkime, o kartu sutikdama ir su konkurso sąlygomis. Konkretūs darbų atlikimo terminai (darbų etapai) buvo numatyti tiek viešųjų pirkimų dokumentuose, tiek ir šalių sudarytos Rangos sutarties specialiose sąlygose, todėl tokie terminai ieškovei buvo žinomi iš anksto. Terminai buvo numatyti konkrečia data (pasibaigimo data), kuriems įtakos sutarties įsigaliojimo momentas, priklausantis nuo rangovės atliktų sutartyje numatytų veiksmų, neturėjo ir neturi. Rangos sutartyje numatyti atskirų etapų atlikimo terminai nebuvo pakeisti sutartyje nustatyta tvarka. Teismas sprendė, kad pati aplinkybė, jog ginčo šalys sudarė papildomus susitarimus, savaime nesudaro pagrindo daryti išvados, kad buvo pratęsti ir atitinkamų darbų etapų atlikimo terminai.

5424.

55Taip pat teismas pažymėjo, kad tiek viešųjų pirkimų dokumentai, tiek sutarties nuostatos, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.652 straipsnio 2 dalis (jeigu įstatymai, ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą), numato ieškovės atsakomybę už tarpinių terminų pažeidimą. Sutartys dėl papildomų darbų (2018 m. liepos 25 d. ir 2018 m. rugsėjo 20 d.) sudarytos jau tada, kai buvo pasibaigę bylai aktualių tarpinių etapų terminai. Teismo vertinimu, šalys, sudarydamos papildomus susitarimus, nepratęsė Rangos sutartyje numatytų tarpinių darbų atlikimo terminų, nors kaip teigia ieškovė, tokie darbai ir buvo būtini atlikti tarpinius sutartyje numatytus darbus. Kitas ieškovės dėstomos aplinkybes, esą be papildomų darbų atlikimo negalėjo būti atlikti pagrindiniame susitarime numatyti darbai, teismas vertino kaip aplinkybes, kurios neriboja atsakovės teisės pagal sutarties sąlygas reikalauti netesybų.

5625.

57Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą mažinti atsakovės ieškovei apskaičiuotas baudas (netesybas). Šalims susitarus dėl esminių sutarties sąlygų ir šias sąlygas pradėjus vykdyti, o vėliau derybų keliu nepasiekus abipusio susitarimo dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir suinteresuotai šaliai nesikreipus į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, sutartis privalo būti vykdoma pagal joje nustatytas (sutartas) sąlygas. Teismas pažymėjo, kad konkretus baudos (netesybų) dydis buvo nurodytas dar viešojo konkurso sąlygų prieduose, vėliau perkeltas ir į specialiąsias sutarties sąlygas. Pati ieškovė pasirašė Rangos sutartį su aptariama sąlyga, taip pat pati ieškovė, vykdydama Rangos sutartį, nereiškė jokių reikalavimų dėl nurodytos sąlygos keitimo (panaikinimo). Viešasis konkursas buvo vykdytas remiantis kainos ir kokybės santykio kriterijumi, o jį apskaičiuojant svarbią reikšmę turėjo laiko (termino) sąlyga. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė klausimą dėl sutartyje numatytų baudų mažinimo ex officio iki 0,01 procento ėmė kelti tik tada, kai pati ieškovė, pažeidusi nustatytą atitinkamos prievolės įvykdymo terminą, už tokį pažeidimą sulaukė Rangos sutartyje numatytų sankcijų. Teismas vertino, jog atsakovė dėl ieškovės vėlavimo atlikti darbus I-ame ir II-ame etape galėjo patirti nuostolius, tačiau nurodė, kad konkretus galimas nuostolių dydis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes minėta aplinkybė svarbi tik vertinant, tai ar yra pagrindas mažinti atsakovės ieškovei paskaičiuotas netesybas.

5826.

59Teismas laikė, kad nėra pagrindo mažinti baudų (netesybų), ir konstatavo, jog nagrinėjamu atveju egzistavo visos sąlygos, leidžiančios atsakovei atlikti įskaitymus, t. y. ieškovei paskaičiuotas netesybų (baudų) sumas įskaityti į mokėtinas sumas už atliktus darbus. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovės išdėstytos aplinkybės nepatvirtina jos teiginių, esą įskaitymas atliktas nepagrįstai ir turi būti panaikintas.

6027.

61Teismas konstatavo ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsakovės atlikto prievolės sustabdymo mokėti už atliktus darbus pripažinti neteisėtu. Teismo įsitikinimu, atsakovės atliktas prievolės mokėti už atliktus darbus sustabdymas, ieškovei neapmokant atsakovės paskaičiuotų ieškovei netesybų, atitiko šio instituto taikymo sąlygas. Teismas, netenkinęs ieškovės reikalavimo dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, nustatė, kad atsakovė prievolės sustabdymo institutą panaudojo laikydamasi visų teismų praktikoje suformuotų sąlygų ieškovės reikalautos 192 443,23 Eur skolos nepriteisė.

6228.

63Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 41 119,01 Eur už papildomai atliktus darbus, kurį ieškovė sieja su papildomu išvežtų atliekų kiekiu, teismas priėjo išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti šį reikalavimą. Teismas pažymėjo, jog ieškovė kaip savo srities profesionalė, turėjo įsivertinti išvežamų atliekų kiekius. Ieškovė neįrodė, kad jai trūko informacijos apie tai, kas galėjo lemti nurodomą išvežamų atliekų kiekį. Sudarant papildomus susitarimus lokalinėse sąmatose buvo numatytas šiukšlių išvežimas ir įskaičiuota atitinkama jų išvežimo kaina. Rangos sutarties specialiųjų sąlygų nuostatos dėl darbų kainos ir galimo jos keitimo paneigia aptariamą ieškovės reikalavimą, nes pagal Rangos sutartyje nustatytą tvarką, kaina dėl nurodomų šiukšlių išvežimo nebuvo keičiama. Taip pat nurodė, kad atsakovės teiktame ekspertinio tyrimo akte nurodyta, jog rangovė (ieškovė) pagal pirkimo dokumentus galėjo ir turėjo įvertinti atliekų kiekį, kuris susidarė sutarties vykdymo metu.

6429.

65Teismas konstatavo, kad yra pagrindas tenkinti atsakovės priešpriešinį reikalavimą ir iš ieškovės priteisti nuostolius bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi teismas nustatė, jog atsakovė turėjo galimybę skaičiuoti ieškovei baudas (netesybas) ir nėra pagrindo mažinti baudų (netesybų). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė išrašė ieškovei 2019 m. vasario 7 d. PVM sąskaitą faktūrą 221 925,60 Eur sumai dėl baudos pagal Rangos sutarties 3.4.2 punktą, atsakovė 2019 m. vasario 7 d. pranešime dėl rangos darbų sutarties netinkamo vykdymo ir įskaitymo atlikimo nurodė, kad dalį 116 364,37 Eur apskaičiuotų netesybų įskaito iš ieškovei mokėtinų sumų pagal 2018 m. lapkričio 30 d. sąskaitą, taip pat į tai, kad byloje reiškiami reikalavimai dėl II etapo darbų (dėl prašomos priteisti netesybų (105 561,23 Eur) dalies nėra atlikta įskaitymo), teismas sprendė, jog yra pagrindas priteisti iš ieškovės būtent 105 561,23 Eur netesybas. Tenkinęs reikalavimą dėl netesybų priteisimo, teismas konstatavo, kad yra pagrindas priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

6630.

67Spręsdamas klausimą dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo pripažinti, kad ieškovė Rangos darbų sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, teismas padarė išvadą, kad toks reikalavimas iš esmės siejamas su siekiu įrašyti ieškovę į nepatikimų subjektų sąrašą. Kadangi byloje buvo sprendžiami klausimai susiję tik su I-ojo ir II-ojo etapo darbų atlikimo terminų vėlavimu ir byloje nustatyta aplinkybė, kad ieškovė (rangovė) praleido tarpinių darbų terminus, tačiau tokį vėlavimą lėmė ne tik ieškovės veiksmai (neveikimas), bet ir pati atsakovė (užsakovė) tam tikra apimtimi sutrumpino terminus, už kuriuos skaičiuojami delspinigiai, byloje nebuvo pareikšta materialių perkančiosios organizacijos reikalavimų atlyginti nuostolius, o spręsti reikalavimai tik dėl netesybų (baudų) už tarpinius prievolių įvykdymo terminus, teismas laikė, kad esminė pirkimo sutarties sąlyga yra remonto darbų atlikimas, o šioje byloje iš esmės nebuvo nagrinėta tai, jog minėtą sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą ieškovė įvykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, todėl prašymo pripažinti, jog ieškovė 2018 m. vasario 9 d. Rangos darbų sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais teismas netenkino.

6831.

69Teismas sprendė, kad tenkinus priešieškinyje pareikštą materialųjį reikalavimą yra pagrindas priteisti atsakovei iš ieškovės 1 767 Eur žyminio mokesčio, taip pat 5 068,75 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (atsakovė pateikė prašymą dėl 6 825 Eur be PVM išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti priteisimo) ir 2 500 Eur išlaidų už ekspertinį tyrimą. Kadangi sprendimu buvo atmestas priešieškinio prašymas, kuris siejamas su siekiu įtraukti ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą, teismas sprendė, jog yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 300 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Pritaikius įskaitymą, teismas atsakovei iš ieškovės iš viso priteisė 9 035,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

70III.

71Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7232.

73Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Active Construction Management“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą, išskyrus dalį, kuria buvo netenkintas atsakovės VĮ „Lietuvos oro uostai“ prašymas pripažinti, kad ieškovė UAB „Active Construction Management“ 2018 m. vasario 9 d. Rangos darbų sutartyje Nr. 69S-18-65 nustatytą esminę sąlygą vykdė su dideliais ar nuolatiniais trūkumais, ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Active Construction Management“ ieškinį patenkinti visa apimtimi, o atsakovės priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7432.1.

75Teismas netinkamai, nukrypdamas nuo teismų praktikoje suformuotų taisyklių, aiškino ir taikė VPĮ 89 straipsnį (atitinkamai, PĮ 97 straipsnį), CK 6.183 straipsnį, CK 6.192 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl viešojo pirkimo (pirkimo) sutarties bei jos keitimo sąlygų ir tvarkos. Teismas ginčą vertino kaip kilusį iš įprasto komercinio sandorio, tačiau visiškai nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl to, kad Rangos sutartis yra sudaryta, atlikus viešųjų pirkimų procedūras, todėl jos aiškinimui ir keitimui taikomos specialios taisyklės, kurių laikymąsi privalo užtikrinti perkantysis subjektas. Teismas iš esmės įtvirtino pagrindą viešojo pirkimo (pirkimo) sutartį keisti šalių konkliudentiniais veiksmais. Be to, teismas netinkamai vertino arba apskritai nevertino esminę reikšmę turinčių faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, kad darbų Techninis projektas buvo su trūkumais, už kuriuos ieškovė negali būti atsakinga, nevertino byloje surinktų įrodymų arba juos vertino selektyviai, dėl to absoliučiai nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad ieškovė, tariamai, laikytina atsakinga už praleistus tarpinius darbų atlikimo terminus, o atsakovė esą turėjo teisę reikalauti iš ieškovės netesybų už tarpinių terminų praleidimą. Būtent perkančiajam subjektui tenka pareiga įforminti sutarties keitimą bei prisiimti riziką dėl pareigos neįvykdymo. Apie tai, kad Techninis projektas yra su trūkumais ieškovė atsakovę informavo dar 2018 m. kovo 14 d. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovė negalėjo perduoti darbų, kurie nebuvo Rangos sutarties objektas (t. y. 2018 m. kovo 1 d. ir 2018 m. balandžio 30 d.), anksčiau nei buvo sudaryti papildomi susitarimai. Iki Rangos sutartyje numatytų terminų pabaigti I-ojo ir II-ojo etapo darbus atlikti buvo neįmanoma, nes to negalima buvo padaryti be papildomų darbų. Ekspertai D. K. ir E. L. šį faktą patvirtino. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad papildomiems darbams yra objektyviai reikalingas papildomas laikas. Terminas nuo kada turėjo būti atlikti darbai turėjo būti skaičiuojamas nuo tada, kai buvo perduotas objektas, t. y. 2018 m. kovo 6 d. Dar daugiau, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad dauguma darbų negalėjo būti atlikti dėl atsakovės veiksmų (delsiama priimti sprendimus, nuolat keičiami sprendiniai, atliekami kiti darbai, kurie trukdė ieškovei vykdyti darbus), taip pat dėl atsakovės nuomininko veiksmų.

7632.2.

77Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias netesybų sampratą, baudinių netesybų draudimą ir teismo pareigą mažinti sutartines netesybas iki nuostolių dydžio bei nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti atsakovės ieškovei apskaičiuotas baudas (netesybas). Teismų praktikoje net 0,2 proc. netesybos už kiekvieną uždelstą dieną pripažįstamos prieštaraujančiomis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, o nagrinėjamu atveju netesybos yra 0,1 proc. už I-ojo etapo darbus ir 0,5 proc. už II-ojo etapo darbus. Teismas taip pat visiškai nepagrįstai nevertino atsakovės tariamai patirtų nuostolių dydžio bei skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl tariamai juos pagrindžiančių įrodymų. Teismas visiškai nepagrįstai ir deklaratyviai nurodė, kad į civilinę bylą teikti įrodymai dėl atsakovės nuostolių dydžio nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, tokiu būdu padarydamas materialinį teisės normų pažeidimą. Teismas atsisakė tirti atsakovės faktinius nuostolius patvirtinančius įrodymus ir tokiu būdu nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos ginčuose dėl netesybų, nes netesybos turi atitikti nuostolius, o priešingu atveju – tai tampa pasipelnymo šaltiniu. Rangos sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, nes sudaryta pagal PĮ, todėl ieškovė neturėjo sąlygų derėtis ir atsakovei tenka pareiga nurodyti aiškias, teisingas pirkimo sąlygas ir visus pirkimo dokumentus.

7832.3.

79Teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovės atlikti įskaitymai yra neteisėti. Ieškovė nėra atsakinga už Rangos sutartyje nustatytų tarpinių darbų atlikimo terminų praleidimą. Dėl to, kad darbai buvo atlikti kitais, nei formaliai įtvirtinti pradinėje Rangos sutartyje tarpiniais darbų atlikimo terminais, yra kalta ne ieškovė, o būtent perkantysis subjektas (atsakovė). Taigi, atsakovė neturėjo teisės reikalauti iš ieškovės netesybų už tarpinių terminų praleidimą (Rangos sutarties specialiųjų sąlygų 3.4 punktas, 3.5 punktas, CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Atsakovės atlikti įskaitymai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl turi būti panaikinti, o su ieškove turi būti atsiskaityta už I-ojo ir II-ojo etapo atliktus darbus. Kadangi atsakovė neturėjo reikalavimo teisės į ieškovę, ji negalėjo atlikti įskaitymo.

8032.4.

81Teismas netinkamai vertino atsakovės atliktą prievolės sustabdymą ir dėl to nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus dėl atsakovo prievolės sumokėti už ieškovės atliktus darbus, netesybas bei delspinigius (CK 6.46 straipsnis, 6.58 straipsnis, 6.207 straipsnis, CPK 330 straipsnis). Atsakovės atliktas prievolės sustabdymas neatitiko prievolės vykdymo sustabdymo, kaip savigynos formos, teisėto panaudojimo sąlygų. Atsakovė pirma turėjo įvykdyti ieškovės reikalavimą, o tik vėliau sukūrė prievolę ir ieškovei pateikdama pretenziją dėl netesybų sumokėjimo. Teismas visiškai nepagrįstai nevertino aplinkybių, kad atsakovė piktnaudžiauja priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymo teise ir, kad būtent atsakovė pirma turėjo atlikti veiksmus prievolei įvykdyti, taip pat to, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai – ne tik taikė, tariamai, priešpriešinių prievolių vykdymo stabdymą, tačiau dėl tų pačių sumų priteisimo kreipėsi į teismą, taip piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).

8232.5.

83Teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti ieškovei atlyginimą iš atsakovės už ieškovės papildomai atliktus darbus. Ieškovė šių papildomų darbų poreikio jokiu būdu negalėjo numatyti ir įsivertinti pasiūlymo pateikimo ir Rangos sutarties sudarymo metu bei neprisiėmė šių papildomų darbų atlikimo rizikos savo sąskaita. Techniniame projekte, kuris buvo pateiktas ieškovei prieš Pirkimo procedūras, nurodyti numatomų statybinių atliekų išvežimo kiekiai iš esmės skyrėsi nuo tų, kuriuos faktiškai išvežė ieškovė. Be to, teismas, spręsdamas dėl atsakovės atsiskaitymo su ieškove už papildomai atliktus darbus pagrįstumo, rėmėsi eksperto E. L. išvada, kuris teismo posėdžio metu pats pripažino, kad nurodyta informacija jam nebuvo pateikta, dėl to nėra žinoma.

8432.6.

85Teismas 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi nepagrįstai nesuteikė galimybės ieškovei susipažinti su atsakovės pateikta informacija ir neužtikrino ieškovės teisės į teisminę gynybą. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi patvirtino ieškovės teisę susipažinti su atsakovės pateiktais dokumentais (nuomos sutartimi ir nuostolių paskaičiavimo pažyma), tačiau ši nutartis buvo priimta po baigiamųjų kalbų nagrinėjamoje byloje, bet pirmosios instancijos teismas neatnaujino bylos nagrinėjimo ir vis tiek priėmė sprendimą. Teismas suvaržė ieškovės teises susipažinti su civilinėje byloje pateiktais įrodymais, kurie buvo reikšmingi, sprendžiant klausimus dėl netesybų sumažinimo, taip pat buvo suvaržyta ieškovės teisė pristatyti savo poziciją civilinėje byloje, pasisakyti dėl visų civilinėje byloje teiktų įrodymų, o sprendime tiesiog nurodė, kad atsakovės patirtų nuostolių dydis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be kita ko, skundžiamas sprendimas dalyje dėl neproporcingai didelių bei „baudžiamojo“ pobūdžio netesybų sumažinimo, neatsižvelgiant į atsakovės patirtus nuostolius, buvo niekuo nepagrįstas ir nemotyvuotas, teismas neaptarė visų byloje pateiktų įrodymų.

8632.7.

87Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovės naudai per dideles bylinėjimosi išlaidas, kadangi atsakovės naudai priteistas 9 035,75 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra pernelyg didelis, neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, parinktas neatsižvelgiant į atsakovės nesąžiningumą, atliekant ginčijamus įskaitymus, priskaičiuojant netesybas, sustabdant prievolės vykdymą bei tai, kad priteistos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti viršija maksimalų rekomenduotiną priteisti išlaidų dydį. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad civilinėje byloje buvo teikiama du kartus daugiau, nei įprastai, procesinių dokumentų (kadangi bylos buvo sujungtos), tačiau šie dokumentai didžiąja dalimi turinio prasme buvo identiški, argumentai juose iš esmės pasikartojantys. Teismas taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad civilinėje byloje nebuvo keliamas naujas ar sudėtingas teisės taikymo ar aiškinimo klausimas. Be to, atsakovė reiškė du savarankiškus reikalavimus: (i) priteisti netesybas ir (ii) pripažinti, kad ieškovė Rangos sutartį vykdė su dideliais trūkumais. Pažymėtina, kad vienas (arba pusė) reikalavimų buvo atmesti, tačiau teismas į tai tinkamai neatsižvelgė.

8833.

89Atsakovė VĮ „Lietuvos oro uostai“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

9033.1.

91Teismas tinkamai aiškino PĮ pagrindu sudarytos Rangos sutarties nuostatas, keitimo sąlygas ir tvarką. Ieškovė turėjo pareigą iš anksto įvertinti būsimų darbų apimtis, kainą ir sąnaudas. Ieškovė galėjo įsivertinti ne tik dokumentaciją, susijusią su būsimų darbų vykdymu, tačiau atlikti ir objekto apžiūrą vietoje, ką ji beje ir padarė. Ieškovei buvo aiškiai žinomi darbų atlikimo terminai ir jų skaičiavimas, todėl darbų atlikimo terminų praleidimas yra ieškovės nesugebėjimo tinkamai organizuoti savo darbą pasekmė. Papildomus darbus, kuriuos būtina atlikti ir terminą jiems atlikti turėjo nurodyti pati ieškovė, o ne atsakovė, kuri nebūdama šios srities specialistė galėjo juos nustatyti per trumpus terminus arba iš viso nenustatyti. Automatinis terminų pratesimas nustačius papildomus darbus taip pat nėra galimas, nes konkretaus darbo atlikimo terminas turi būti nustatomas atsižvelgiant į jo specifiką, nes kai kuriais atvejais darbo atlikimui papildomo termino net gali nereikėti, pavyzdžiui, vienos medžiagos pakeitimas kita ir pan. Papildomus darbus, nors ir vėluodama, identifikavo pati ieškovė, tačiau ji niekada nekėlė klausimo dėl darbų terminų pratęsimo ar papildomų darbų vykdymo terminų nustatymo, nederino jokių sąlygų su atsakove dėl papildomų darbų atlikimo laikotarpių. Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimas ir su tuo susijusi darbų vykdymo pradžia išimtinai priklausė nuo pačios ieškovės. Ieškovė Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimą pateikė tik 2018 m. vasario 28 d., nors atsakovė to nelaukusi užtikrinimo dalį darbų fronto perdavė 2018 m. vasario 20 d. Atsakovė yra sąžininga ir netesybų reikalauja už objektyvius laikotarpius, o ne automatiškai už visą darbų vėlavimo laikotarpį. Atsakovė už I etapo darbų vėlavimus pareikalavo tik pusės netesybų sumos, t. y. už 43 dienas (vietoje 86 dienų), tuo tarpu už II etapo darbų vėlavimą netesybos paskaičiuotos už 40 dienų (vietoje 95 dienų), nes 55 dienų vėlavimas buvo įvertintas kaip pagrįstas ir nepriklausęs nuo ieškovės, šį vėlavimą lėmė ir kiti veiksniai.

9233.2.

93Teismas tinkamai įvertino, jog nėra pagrindo mažinti atsakovės ieškovei apskaičiuotų netesybų dydį. Abi šalys yra verslininkai, ne privatūs subjektai, todėl Rangos sutarties sąlygos, aptariančios netesybų klausimą, turėjo būti tinkamai išanalizuotos. Be to, konkursas buvo skelbiamas ir Rangos sutartis dėl rangos darbų atlikimo sudaroma strateginės reikšmės valstybiniame objekte, o tai sąlygoja viešojo intereso buvimą. Dar daugiau, Rangos sutartis buvo sudaroma ilgam (vienerių metų) terminui, darbai buvo detalizuoti etapais, oro uosto veikla dėl vykdomų darbų negalėjo būti stabdoma ar apribojama, todėl ieškovei turėjo būti aiškiai suvokiamas savalaikis darbų vykdymas ir tai, savo ruožtu, laikytina svarbiais kriterijais, neleidžiančiais mažinti netesybų dydžio. Taip pat, Rangos sutartis buvo sudaryta dėl didesnės nei 1,3 mln. Eur vertės darbų (medžiagų) įsigijimo, kas savaime jau yra laikytina reikšminga atsakovės išlaidų suma. Nors atsakovei nekyla pareiga įrodyti konkretų nuostolių dydį, atsakovė patirtų nuostolių faktą ir realų nuostolių dydį pagrindė byloje teiktais dokumentais. Teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo mažinti netesybų dydžio, nes konkretus netesybų dydis buvo nurodytas dar viešojo konkurso sąlygų prieduose, vėliau perkeltas ir į specialiąsias sutarties sąlygas, pati ieškovė pasirašė Rangos sutartį su aptariama sąlyga. Tai reiškia, jog ieškovė įvertino ir prisiėmė visas Rangos sutarties pagrindu galinčias kilti rizikas ir negalėjo nesuprasti sulygtos sąlygos dėl netesybų taikymo. Atsakovės nuostolių (negautų pajamų) apskaičiavimuose yra nurodyta, kad mėnesinė patalpų nuomos kaina sudarė ( - )Eur be PVM, todėl atsakovės faktinė apskaičiuotų nuostolių (negautų pajamų) suma už 40 dienų pradelstų perduoti nuomininkui patalpas dienų sudarė ( - ) Eur sumą, t. y. dar didesnę, nei buvo apskaičiuota pagal pradinę (konkursinę) nuomos sutarties patalpų mėnesinę kainą. Ieškovė tiek viešojo pirkimo konkurso metu, tiek Rangos sutarties pasirašymo bei jos vykdymo metu nereiškė jokių pastabų dėl sutartinės atsakomybės sąlygų. Galiausiai, ieškovė galėjo tiesiog nedalyvauti konkurse, jei konkurso ir Rangos sutarties sąlygos jai buvo netinkamos ar nepriimtinos.

9433.3.

95Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės reikalavimas dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu yra neįrodytas ir nepagrįstas. Atsakovė įrodė galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę ir teismas priėmė pagrįstą sprendimą, kad egzistavo visos būtinos sąlygos, leidžiančios atsakovei atlikti įskaitymus. Teismas neturėjo pagrindo pasisakyti dėl 2018 m. kovo 8 d. ir 2018 m. gegužės 11 d. raštuose nurodytų skirtingų I-ojo etapo darbų užbaigimo datų, nes atsakovė byloje teiktuose procesiniuose dokumentuose teismui paaiškino, kad 2018 m. gegužės 11 d. rašte per techninę klaidą yra nurodyta netiksli I-ojo etapo darbų užbaigimo data. Teismas tinkamai įvertino bylai aktualias faktines aplinkybes ir šalių byloje teiktų procesinių dokumentų argumentus. Ieškovė apeliaciniame skunde nepateikė jokių išaiškinimų, kokių konkrečių įrodymų teismas nevertino byloje ir kokią aplinkybę kiekvienas konkretus įrodymas galėjo pagrįsti. Teismas sprendime detaliai apibrėžė ne tik ginčo dalyką (ginčui aktualias faktines aplinkybes), bet ir ieškovės ir atsakovės byloje teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytų reikalavimų ir atsikirtimų esmę bei pagrindinius juos patvirtinančius dokumentus. Kaip galima matyti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies dėl atlikto įskaitymo, teismas nustatė bylos faktines aplinkybes, įvertino šios dalies kontekste svarbius įrodymus, argumentavo, kodėl ieškovės nurodytos aplinkybės neįrodo ieškovės reikalavimo pagrįstumo, savo išvadą pagrindė materialinės teisės normomis ir kasacinio teismo suformuota praktika.

9633.4.

97Teismas tinkamai įvertino, jog atsakovės atliktas prievolės mokėti už atliktus darbus sustabdymas atitiko prievolės sustabdymo instituto taikymo sąlygas. Ieškovė apeliaciniame skunde jokiais svariais argumentais ar kitais įrodymais nepagrindė, jog atsakovės panaudotas prievolės sustabdymo institutas neatitiko šių sąlygų. Atsakovė pateikė detalius argumentus, pagrindžiančius, kad egzistuoja visos sąlygos prievolių sustabdymo instituto taikymui. Atsakovė tinkamai ir laiku informavo ieškovę apie prievolės vykdymo sustabdymą. Ieškovės prievolė atsakovei sumokėti netesybas yra ankstesnė nei atsakovės prievolė sumokėti pagal PVM sąskaitas faktūras sulaikytas sumas. Kadangi ieškovė netesybų nemokėjo, atsakovė 2019 m. vasario 7 d. raštu informavo ieškovę apie dalies netesybų sumos įskaitymą į ieškovei mokėtinas sumas bei nurodė 105 561,23 Eur mokėtiną netesybų likutį. 2019 m. vasario 7 d. raštas jokiu būdu negali būti aiškinamas kaip netesybų prievolės atsiradimo pagrindas – kaip ir minėta, ieškovės prievolė atlyginti netesybas pilna apimtimi egzistavo jau 2018 m. rugpjūčio 7 d., kai buvo baigti II-ojo etapo darbai. Atsakovė, sustabdydama mokėjimus pagal PVM sąskaitas faktūras, jų neįskaitė, t. y. ieškovei atlyginus netesybas pilna apimtimi, atsakovė atsiskaitys su ieškove už pagal Rangos sutartį atliktus darbus. Mokėjimų sulaikymu atsakovė negavo jokios dalies netesybų patenkinimo – mokėjimų sulaikymas veikia tik kaip ieškovės prievolės vykdymo užtikrinimas. Kadangi, geruoju ieškovė netesybų nemoka, atsakovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl netesybų priteisimo.

9833.5.

99Teismas tinkamai įvertino, jog ieškovės reikalavimas priteisti statybinių atliekų išvežimo išlaidas yra nepagrįstas. Būtent ieškovė turėjo pareigą tinkamai įsivertinti tiek atliekamus darbus, tiek ir būsimų atliekų kiekius, tačiau, jei to nepadarė ar padarė nepilnai, dėl šios priežasties atsakomybė ir rizika negali būti perkeliama atsakovei. Atsakovė negali tapti atsakinga ir patirti papildomas išlaidas išimtinai dėl ieškovės netinkamo savo įsipareigojimų vykdymo. Ieškovė, būdama pakankamai rūpestinga ir didelę viešųjų pirkimų sutarčių vykdymo patirtį turinti rangovė, sistemiškai vertindama atnaujinto varžymosi sąlygas, nesunkiai galėjo įsivertinti, kad visos atliekų šalinimo išlaidos turėjo būti įskaičiuotos į Rangos sutarties kainą, taip pat į susitarimų dėl papildomų darbų kainą (lokalines sąmatas).

10033.6.

101Teismas neturėjo teisinio pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą, nes byloje nebuvo poreikio naujų įrodymų tyrimui. Ieškovės teisė į teisminę gynybą ir susipažinimą su reikšmingais bylai dokumentais nebuvo pažeista. Dar iki Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties priėmimo, ieškovė jau buvo susipažinusi su nuomos konkurso skelbimu, kuriame buvo paskelbtas pradinis nuomos sutarties (nuompinigių) dydis – ( - )Eur. Pagrindas naikinti teismo sprendimą atsirastų tik tada, jeigu Lietuvos apeliacinis teismas nuspręstų, jog teismas pažeidė CPK 256 straipsnį, neatnaujindamas bylos nagrinėjimo iš esmės, ir dėl šio pažeidimo byla nebuvo išspręsta teisingai. Konkreti nuomos sutarties kaina ginčo kontekstui neturėjo jokios reikšmės, nes bylos nagrinėjimo dalykas nėra nuostolio (negautų pajamų) dydžio pagal nuomos sutartį nustatymas. Atsakovė tik pabrėžia, jog nuostolių (negautų pajamų) konkretus dydis turėtų esminę reikšmę byloje tuo atveju, jeigu byloje būtų sprendžiamas klausimas dėl nuostolių (negautų pajamų) pagal nuomos sutartį priteisimo atsakovės naudai. Atsakovė nereikalauja priteisti iš ieškovės minėtų negautų pajamų, o reikalauja netesybų, apskaičiuotų pagal tarp šalių sudarytą Rangos sutartį, sumokėjimo už įsipareigojimų pagal Rangos sutartį netinkamą vykdymą. Be to, ieškovė apeliaciniame skunde nepasisako, kokius ieškovės argumentus byloje būtų galėję pagrįsti dokumentai, su kuriais ieškovė įgijo teisę susipažinti po baigiamųjų kalbų byloje.

10233.7.

103Teismo priteistos iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidos yra būtinos ir pagrįstos. Ieškovė klaidingai interpretuoja CPK 93 straipsnio normą ir jokiais įrodymais nepagrindžia argumento, jog atsakovės procesinis elgesys byloje buvo netinkamas ir nesąžiningas. Atsakovės atliktas ieškovei mokėtinų sumų įskaitymas, netesybų apskaičiavimas ir prievolės mokėti už atliktus darbus sustabdymas negali būti laikomi procesiniais bylos veiksmais. Teismo priteistos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra adekvačios, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, dokumentų kiekį, būtinas laiko sąnaudas ir suteiktų teisinių paslaugų kokybę. Teismas proporcingai sumažino atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, atsižvelgdamas į priimtą sprendimą. Be to, ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą, kuri yra netgi didesnė už atsakovės reikalautą priteisti sumą, t. y. 13 323,31 Eur, o dabar teigia, jog atsakovės išlaidos yra neproporcingai didelės. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

104IV.

105Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10634.

107Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

108Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su Rangos sutarties sudarymu

10935.

1102017 m. rugpjūčio 7 d. Atsakovė CVP IS priemonėmis paskelbė supaprastintą pirkimą „Įvairūs statybos rangos darbai Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorijoje“ (pirkimo numeris 342248). Ieškovė buvo pripažinta laimėtoja Pirkime ir su ja 2017 m. gruodžio 22 d. buvo sudaryta preliminari sutartis, o šios sutarties pagrindu buvo vykdomas atnaujintas varžymasis pagal atnaujinto varžymosi sąlygas dėl Transporto paskirties pastato, esančio ( - ), kapitalinio remonto darbų atlikimo pagrindinės sutarties sudarymo. Atnaujinto varžymosi metu buvo pateikta Techninė specifikacija bei Techninis projektas. 2018 m. sausio 11 d. vyko objekto apžiūra, kurioje dalyvavo ir ieškovė. 2018 m. vasario 9 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Rangos darbų sutartis Nr. 6PS-18-65 dėl Transporto paskirties pastato, esančio ( - ), kapitalinio remonto darbų atlikimo. Rangos sutarties Specialiųjų sąlygų (toliau – Rangos sutartis SS) priedo (Techninės specifikacijos) 4.4 punkte, įsigyjami darbai buvo suskirstyti į etapus, t. y.:

11135.1.

112I etapo darbai – lifto šachtos įrengimo darbai, išskyrus lifto šachtos išorinę apdailą (Techninės specifikacijos 4.4.1.1 punktas); darbų fronto parengimas ir perdavimas lifto įrengimui šioje darbų apimtyje (Techninės specifikacijos 4.4.1.2 punktas);

11335.2.

114II etapo darbai – pilnas liftų apdailos įrengimas ir keleivinių liftų paleidimas (Techninės specifikacijos 4.4.2.1 punktas); visų darbų, numatytų Techninio projekto Statybos organizavimo projekte II aukšto centrinėje dalyje, atlikimas (Techninės specifikacijos 4.4.2.2 punktas). Pagal Techninį projektą turėjo būti įrengta ir perduota II aukšto centrinė komercinė zona K užsakovui ir / ar nuomininkui tolimesniam įsirengimui (Techninės specifikacijos 4.4.2.3 punktas);

11535.3.

116III etapo darbai – visi I aukšte kapitalinio remonto Techninio projekto SO dalyje suplanuoti darbai (Techninės specifikacijos 4.4.3.1 punktas); visi G ir I zonose numatyti darbai (Techninės specifikacijos 4.4.3.2 punktas); pagal techninį projektą įrengta ir perduota I a aukšto komercinė zona G ir maitinimo zona I užsakovui ir /ar nuomininkams tolimesniam įsirengimui (Techninės specifikacijos 4.4.3.3 punktas);

11735.4.

118IV etapo darbai – kapitalinio remonto Techninio projekto SO dalyje II aukšte (šiaurinė dalis) numatyti darbai (Techninės specifikacijos 4.4.4.1 punktas); visi projekto D zonoje numatyti darbai (Techninės specifikacijos 4.4.4.2 punktas); įrengta ir perduota Užsakovui ir /ar nuomininkui komercinė zona plane pažymėta raide D šiaurinėje terminalo dalyje (Techninės specifikacijos 4.4.4.3 punktas);

11935.5.

120V etapo darbai – kapitalinio remonto Techninio projekto SO dalyje II aukšte (pietinė dalis) numatyti darbai (Techninės specifikacijos 4.4.5.1 punktas); plane numatyti zonoje S esantys darbai (Techninės specifikacijos 4.4.5.2 punktas); komercinės zonos pietinėje terminalo dalyje plane pažymėtos raide S įrengimas ir perdavimas Užsakovui (Techninės specifikacijos 4.4.5.2 punktas).

12136.

122Techninėje specifikacijoje taip pat buvo numatyti darbų etapų atlikimo terminai:

12336.1.

124I etapo darbai turėjo būti užbaigti iki 2018 m. kovo 1 d. (Techninės specifikacijos 4.4.1. punktas);

12536.2.

126II etapo darbai – iki 2018 m. balandžio 30 d. (Techninės specifikacijos 4.4.2. punktas);

12736.3.

128III etapo darbai – iki 2018 m. balandžio 15 d. (Techninės specifikacijos 4.4.3. punktas);

12936.4.

130IV etapo darbai – iki 2018 m. liepos 30 d. (Techninės specifikacijos 4.4.4. punktas);

13136.5.

132V etapo darbai – iki 2018 m. rugsėjo 30 d. (Techninės specifikacijos 4.4.5. punktas).

13336.6.

134Likę Darbai turėjo būti atlikti ne ilgiau nei per 365 kalendorines dienas nuo Rangos sutarties pasirašymo dienos.

13536.7.

1362018 m. vasario 20 d. tarp ieškovės ir atsakovės pasirašytas statybvietės perdavimo aktas. 2018 m. vasario 22 d. ieškovė pateikė atsakovei prievolių pagal Rangos sutartį vykdymo užtikrinimą. 2018 m. kovo 6 d. tarp ieškovės ir atsakovės pasirašytas statybvietės perdavimo aktas Nr. 2.

137Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su I-ojo ir II-ojo etapo darbų atlikimo terminais

13837.

1392018 m. vasario 19 d. atsakovė pateikė raštą ieškovei „Dėl darbų pradžios ir atlikimo terminų pagal 2018-02-09 rangos darbų sutartį Nr. 6PS-18-65“, kuriame nurodė, kad nėra gautas ieškovės įsakymas dėl atsakingų asmenų paskyrimo, įskaitant statybos koordinatorių, taip pat nėra atsakymo kada bus pradėti vykdyti darbai. Pabrėžė, kad atsakovė pasirengusi perduoti statybos darbų frontą. Taip pat nurodė, kad vis dar laukiamas užtikrinimas, draudimo polisas ir kalendorinis darbų grafikas.

14038.

1412018 m. kovo 8 d. atsakovė pateikė raštą ieškovei „Dėl 2018-02-09 Rangos darbų sutarties Nr. 6PS-18-65 pažeidimo“ Nr. 4R-168, kuriame nurodė, kad ieškovė nepateikė kalendorinio darbų grafiko ir paprašė rūpintis, kad I – ojo etapo darbai būtų užbaigti laiku bei nurodė, kad neužbaigus I-ojo etapo darbų (iki 2018 m. kovo 5 d.) ieškovė privalo mokėti 0,10 proc. dydžio baudą nuo pradinės Rangos sutarties vertės be PVM, kas sudaro po 1 109,62 Eur už kiekvieną pradelstą dieną.

14239.

1432018 m. kovo 8 d. ieškovė el. paštu pateikė kalendorinį darbo grafiką I-ojo etapo darbams.

14440.

1452018 m. kovo 13 d. tarp ieškovės ir atsakovės atstovų vyko susitikimas, kurio metu nuspręsta, kad ieškovė iki 2018 m. kovo 16 d. pakeičia netinkamus tentus, o jų montavimo vietą derina su atsakove, atsakovė iki 2018 m. kovo 14 d. pateiks atnaujintą pirmo aukšto grindų mazgo brėžinį, taip pat pateiks sprendimą dėl grindų apšiltinimo sprendimo. Susitarta, kad ieškovė iki 2018 m. kovo 19 d. įrengs laikino sulaikymo patalpas, iki 2018 m. kovo 15 d. pateiks atnaujintą darbų kalendorinį grafiką, o iki 2018 m. balandžio 4 d. kitų darbų grafikus.

14641.

1472018 m. balandžio 6 d. atsakovė pateikė raštą ieškovei „Dėl darbų pagal 2018-02-09 Rangos sutartį Nr. 6PS-18-65 atlikimo vėlavimo“ Nr. 4R-251, kuriuo atsakovė nurodė, kad ieškovė pateikė dalinį I – ojo ir II – ojo etapo darbų grafiką, tačiau nurodė, kad ieškovė neatlieka darbų pagal kalendorinį grafiką. Atsakovė taip pat paprašė pateikti atnaujintą dalinį kalendorinį darbų atlikimo grafiką bei nurodė, kad ieškovė darbus turėtų organizuoti kitaip, dirbti pamainomis ir savaitgaliais, turėtų pasamdyti daugiau darbuotojų, kadangi vėlavimas atlikti II-ojo etapo darbus tiesiogiai įtakos atsakovės pajamų negavimą (patalpos turi būti perduodamos nuomininkui). Taip pat atsakovė nurodė, kad už vėlavimą atlikti I-ojo etapo darbus reikalauja sumokėti 34 398,53 Eur delspinigius, skaičiuojamus nuo 2018 m. kovo 6 d.

14842.

1492018 m. balandžio 16 d. atsakovė pateikė raštą „Dėl darbų pagal 2018-02-09 Rangos darbų sutartį Nr. 6PS-18-65 atlikimo bei vėlavimo“, kuriuo dar kartą pakartojo, kad už vėlavimą atlikti darbus ieškovei taikytinos netesybos. Taip pat informavo ieškovę, jog pagal Rangos sutartį (Sutarties bendrųjų sąlygų 3.2 punktas) atsakovė turi teisę bet kada tikrinti darbų atlikimo eigą ir paprašė ieškovės iki 2018 m. balandžio 17 d. pateikti informaciją apie Rangos sutarties vykdymą, sutarčių su tiekėjais kopijas, papildyti darbų atlikimo grafiką, įtraukiant darbo projekto parengimą. Taip pat paprašyta iki kiekvieno pirmadienio darbo dienos pradžios pateikti savaitinį darbų atlikimo grafiką, nurodant pamainas, pamainų skaičių bei kiekvienos pamainos darbuotojų skaičių artimiausiems savaitėms darbams.

15043.

1512018 m. balandžio 17 d. ieškovė pateikė raštą atsakovei „Dėl Sutarties vykdymo“ Nr. 61, kuriuo ieškovė informavo atsakovę, kad I – ojo ir II – ojo etapo darbų atlikimas vėluoja dėl priežasčių, priklausančių nuo atsakovės: (i) darbų atlikimui trukdo magistraliniai šildymo vamzdžiai; (ii) atsakovės rangovas vėlavo atlikti vandentiekio drenavimo darbus; (iii) atsakovės pateiktame Techniniame projekte nėra numatytas statybinių atliekų ir šiukšlių šalinimo planas, todėl ieškovė, suderinusi su atsakove, lifto šachtą naudoja šiukšlių šalinimui; (iv) atsakovė triukšmingus ir blogus kvapus sukeliančius darbus leidžia atlikti tik nakties metu.

15244.

1532018 m. gegužės 11 d. atsakovė pateikė raštą ieškovei „Dėl Rangos darbų sutarties vykdymo“ Nr. 4R-360, kuriuo nesutiko su ieškovės paaiškinime apie Rangos sutarties vykdymą pateiktais argumentais bei nurodė, kad, atsakovės nuomone, dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių galėjo atsirasti daugiausiai 2 (dviejų) dienų vėlavimas, tuo tarpu ieškovė (i) I aukšto Lifto šachtos įrengimo darbus turėjo atlikti iki 2018 m. gegužės 3 d. (taigi, fiksuotas 8 kalendorinių dienų vėlavimas), (ii) I aukšto patalpų įrengimo darbus – iki 2018 m. balandžio 24 d. (fiksuotas 17 kalendorinių dienų vėlavimas), (iii) II aukšto Darbo zonos K įrengimo darbus – pradėti 2018 m. gegužės 4 d. (vėlavimas neužfiksuotas).

15445.

1552018 m. birželio 7 d. atsakovė pateikė raštą „Dėl darbų pagal 2019-02-09 Rangos darbų sutartį Nr. 6PS-18-65 atlikimo bei vėlavimo“ Nr. 4R-451, kuriuo pareikalavo ieškovę vykdyti Rangos sutartį nustatytais terminais bei nurodė, kad ieškovė nėra perdavusi atsakovei I – ojo etapo darbų kartu su juos lydinčia dokumentacija.

15646.

1572018 m. gegužės 31 d. ieškovė pasirašė I – ojo etapo darbų perdavimo – priėmimo aktą. 2018 m. birželio 7 d. ieškovės atstovas el. paštu išsiuntė atsakovei laišką, kuriame nurodo, kad siunčia priėmimo aktą. 2018 m. birželio 12 d. atsakovės atstovas nurodė, kad jam nėra perduota dokumentacija, susijusi su lifto šachtos montavimu. Atsakydamas į el. laišką, ieškovės atstovas nurodė, kad surinks reikiamą informaciją ir ją perduos.

15847.

159Ieškovė 2018 m. liepos 20 d. raštu Nr. 201 „Dėl sutarties vykdymo“ atsakovei pakartotinai nurodė priežastis, lėmusias darbų terminų pailgėjimą, t. y. yra dėl atsakovės sprendimų. Ieškovė nurodė, kad nesutinka su netesybų taikymu.

16048.

1612018 m. rugpjūčio 7 d. tarp ieškovės ir atsakovės pasirašytas antro aukšto centrinės zonos už aviacijos saugumo patikros patalpų priėmimo–perdavimo aktas, pagal kurį atsakovė priėmė ieškovės atliktus II – ojo etapo darbus.

16249.

1632018 m. rugpjūčio 22 d. atsakovė pateikė raštą ieškovei „Dėl vėlavimo atlikti darbus Vilniaus oro uosto terminalo II aukšto centrinėje komercinėje zonoje“ Nr. 4R-651, kuriuo atsakovė patvirtino, kad ieškovė 2018 m. rugpjūčio 7 d. užbaigė darbus II aukšto centrinėje komercinėje zonoje (K zona) (II – ojo etapo darbus) ir perdavė pagal priėmimo perdavimo aktą, tačiau šiuos darbus vėlavo atlikti 95 dienas, kadangi darbai turėjo būti atlikti 2018 m. gegužės 4 d. Atsakovė šiuo raštu paprašė pateikti šių darbų vėlavimo priežastis bei informavo, kad jų nepateikus, taikys netesybas.

16450.

1652018 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė pateikė raštą atsakovei „Dėl baudos skaičiavimo nepagrįstumo ir neteisėtumo“ Nr. 326, kuriame nurodė, kad K zonos (II – ojo etapo) darbai buvo vėluojami atlikti išimtinai dėl nuo atsakovės priklausančių aplinkybių, t. y. Techninio projekto trūkumų, atsakovės sprendinių keitimo, poreikio atlikti papildomus darbus ir pirkti papildomas medžiagas.

16651.

1672018 m. spalio 3 d. vyko ieškovės ir atsakovės susitikimas, kuriame aptarti įvykdyti/neįvykdyti darbai, taip pat defektų šalinimo klausimas, planuojami atlikti darbai ir jų terminai.

16852.

1692018 m. spalio 9 d. atsakovė pateikė raštą ieškovei „Dėl rangos darbų Sutarties vykdymo“ Nr. 4R-786, kuriame nurodė, kad sutinka, jog tam tikros darbų vėlavimo priežastys nepriklausė nuo ieškovės, tačiau nurodė, kad, atsakovės manymu, šios priežastys sąlygojo 55 dienų vėlavimą, todėl atsakovė paprašė ieškovės pateikti papildomus paaiškinimus dėl likusios dalies darbų vėlavimo, vykdant II – ojo etapo darbus.

17053.

171Statybos darbų žurnale (Bendrųjų statybos darbų vykdymas) nurodomos statybos darbų trukmės (pradžia–pabaiga): nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2018 m. gegužės 9 d.; nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d.; nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. gruodžio 7 d.

172Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su papildomų darbų atlikimu

17354.

1742018 m. balandžio 18 d. (pirmadienis) ieškovės atstovas el. laišku pasiteiravo atsakovės atstovo, kada bus galima susiderinti dėl papildomų darbų fiksavimo. Tą pačią dieną atsakovės atstovas el. laišku nurodė, kad tai bus galima padaryti ketvirtadienį. Kitų el. laišku ieškovės atstovas nurodė, kad dėl furnitūros 3 savaites laukia atsakymo.

17555.

1762018 m. gegužės 4 d. ieškovės atstovas el. laišku pasiūlė atsakovei pasitvirtinti tarpinius papildomus darbus, taip pat siunčia papildomų darbų sąrašą, tačiau jie nurodyti ne visi, nes jų vis atsiranda naujų.

17756.

1782018 m. liepos 19 d. ieškovės atstovas atsakovei el. paštu persiuntė papildomų darbų sąmatą už 2018 m. gegužės ir birželio mėnesius ir pasiūlė kitus papildomus darbus įtraukti į sąmatas už liepos – rugpjūčio mėnesius.

17957.

1802018 m. liepos 25 d. ieškovė ir atsakovė sudarė papildomą susitarimą „Susitarimas dėl 2018-02-09 darbų Rangos sutarties Nr. 6PS-18-65 pakeitimo“ Nr. 6PS-18-199, kuriuo atsakovė užsakė ir nupirko darbus, kurie nurodyti susitarimo priede Nr. 1. 2018 m. liepos 25 d. ieškovė ir atsakovė sudarė papildomą susitarimą „Susitarimas dėl 2018-02-09 darbų Rangos sutarties Nr. 6PS-18-65 pakeitimo“ Nr. 6PS-18-198, kuriuo atsakovė pakeitė Rangos sutarties darbų atlikimui naudojamas medžiagas/įrangą.

18158.

1822018 m. rugsėjo 20 d. ieškovė ir atsakovė sudarė papildomą susitarimą „Susitarimas dėl 2018-02-09 darbų Rangos sutarties Nr. 6PS-18-65 pakeitimo“, kuriame atsakovė dar kartą papildomai užsakė ir nupirko darbus.

18359.

1842018 m. spalio 5 d. ieškovė elektroniniu laišku informavo atsakovę apie gerokai padidėjusį statybinių atliekų išvežimo darbų poreikį, kurį sąlygojo atlikti papildomi darbai pagal papildomus susitarimus. 2018 m. spalio 8 d. atsakovė elektroniniu laišku atsakė ieškovei, kad šiuos darbus atsakovė turėjo įsivertinti pasiūlymo pateikimo metu. 2018 m. spalio 8 d. ieškovė elektroniniu laišku atsakė atsakovei, kad šių darbų nebuvo įmanoma įsivertinti pasiūlymo pateikimo metu, kadangi pati atsakovė patvirtino, kad papildomų darbų poreikis (kurie neabejotinai sąlygojo ir didesnį statybinių atliekų išvežimo darbų kiekį, nei numatytas techninėje dokumentacijoje) atsirado tik Rangos sutarties vykdymo metu. Dar tą pačią dieną el. laišku ieškovės atstovas nurodė, kad grindų sluoksnių storiai paaiškėjo tik ardymo metu, o Techniniame projekte grindų detalė nebuvo pateikta, jog ieškovė galėtų įvertinti.

18560.

1862019 m. vasario 7 d. ieškovė ir atsakovė sudarė dar vieną papildomą susitarimą dėl papildomų darbų pagal Rangos sutartį atlikimo „Susitarimas dėl 2018-02-09 darbų Rangos sutarties Nr. 6PS-18-65 pakeitimo“.

18761.

1882019 m. vasario 14 d. UAB „Ecoservice“ pažymoje Nr. ECO-19/02/14/01 nurodyta, kad 2018-2019 metų laikotarpiu UAB „Ecoservice“ sutvarkė 1 046,1 tonų statybinių atliekų iš statybvietės, adresu ( - ).

189Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su rangos darbų apmokėjimu, netesybų skaičiavimu, atsakovės atliktu įskaitymu ir prievolės įvykdymo sustabdymu

19062.

1912018 m. birželio 12 d. atsakovė pateikė raštą „Dėl 2018-02-09 rangos darbų sutarties Nr. 6PS-18-65 netinkamo vykdymo“ Nr. 4R-458, kuriuo nurodė, kad ieškovė nevykdo ir (ar) netinkamai vykdo užsakovo reikalavimus, neatlieka I – ojo etapo darbų laiku. Atsakovė nurodė, kad už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2018 m. birželio 12 d. yra apskaičiavusi 108 743, 74 Eur netesybas, tačiau vadovaudamasi šalių bendradarbiavimo principu, reikalavo ieškovės sumokėti dalį netesybų – 48 474,38 Eur dėl vėlavimo atlikti I – ojo etapo darbus. Kartu su nurodytu raštu atsakovė pateikė ieškovei netesybų sąskaitą Nr. D 000013. Taip pat įspėjo ieškovę dėl darbų saugos reikalavimų laikymosi.

19263.

1932018 m. gegužės 8 d. ieškovė už I – ojo etapo darbus pateikė sąskaitą – faktūrą Nr. IRD 1800215 kartu su atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma Nr. 2 apmokėjimui, kurią atsakovė patvirtino ir pasirašė.

19464.

195Atsakovė 2018 m. birželio 22 d. raštu Nr.4R-488 „Pranešimas apie įskaitymą“ informavo, kad 48 474,38 Eur netesybas įskaitė į ieškovei mokėtinas sumas pagal 2018 m. gegužės 8 d. sąskaitą Nr. IRD 1800215.

19665.

1972018 m. birželio 22 d. ieškovė pateikė raštą atsakovei „Dėl sutarties vykdymo“ Nr. 124, kuriuo nurodė, kad su atsakovės taikytinomis netesybomis kategoriškai nesutinka bei nurodė, kad I – ojo etapo darbai vėlavo išimtinai dėl Techninio projekto trūkumų bei klaidų, taip pat dėl atsakovės veiksmų tiek teikiant techninę dokumentaciją, tiek perduodant ieškovei statybvietę.

19866.

199Atsakovė 2018 m. liepos 5 d. raštu Nr. 4R-516 „Dėl 2018-02-09 rangos darbų sutarties Nr. 6PS-18-65 netinkamo vykdymo“ atsakovė nurodė, jog nesutinka su ieškovės argumentais ir sprendimo įskaityti netesybas iš ieškovei mokėtinų sumų nepakeitė.

20067.

2012018 m. lapkričio 30 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1800776 116 364,37 Eur be PVM sumai.

20268.

2032018 m. gruodžio 13 d. ieškovė pateikė papildomus paaiškinimus „Dėl baudos skaičiavimo nepagrįstumo ir neteisėtumo (Užsakovo 2018-10-08 d. rašto Nr. 4R – 786 kontekste)“ Nr. 592, kuriuo dar kartą pagrindė, kad darbai, vykdant II – ojo etapo darbus, vėlavo ne dėl ieškovės, o dėl atsakovės kaltės.

20469.

2052019 m. sausio 29 d. ieškovė pateikė pretenziją atsakovei „Dėl neteisėto sutartinių netesybų taikymo, neteisėto VĮ „Lietuvos oro uostai“ nustatytų netesybų įskaitymo iš Rangovui mokėtinų sumų ir skolos pagal 2018 m. gegužės 8 d. sąskaitą Nr. IDR 1800215 sumokėjimo“ Nr. 653. 2019 m. vasario 4 d. vyko derybos, siekiant išsiaiškinti ir susidariusią situaciją išspręsti taikiai bei priimti abi šalis tenkinantį susitarimą, tačiau derybos buvo nesėkmingos.

20670.

2072019 m. sausio 31 d. ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1900017 35 304,35 Eur be PVM sumai.

20871.

2092019 m. vasario 7 d. (14 val. 38 min.) atsakovė pateikė raštą ieškovei „Pranešimas dėl rangos darbų sutarties netinkamo vykdymo ir įskaitymo atlikimo“ Nr. 4R-118, kuriame nurodė, kad ieškovė II –ojo etapo darbus vėlavo atlikti 95 dienas, iš jų 55 dienas ne dėl nuo ieškovės priklausančių aplinkybių, tuo tarpu likusių 40 dienų vėlavimas, atsakovės manymu, liko nepagrįstas. Šiuo raštu atsakovė informavo, kad pagal Techninės specifikacijos 4.4.2 punktą, apskaičiavo 221 925,60 Eur dydžio netesybas ir pateikė 2019 m. vasario 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija BAU D000040. Atsakovė nurodė, kad 116 364,37 Eur netesybas įskaitė į ieškovei mokėtinas sumas pagal 2018 m. lapkričio 30 d. sąskaitą Nr. IRD 1800776. Atsakovė papildomai pareikalavo likusią sumą, t. y. 105 561,23 Eur, apmokėti iki tos pačios 2019 m. vasario 7 d. 16 val.

21072.

2112019 m. kovo 12 d. ieškovė pateikė raštą atsakovei Nr. 733 „Dėl skolos už atliktus darbus pagal 2018 m. vasario 9 d. rangos darbų sutartį 6PS-18-65 sumokėjimo“, kuriame reikalavo atsakovės apmokėti 2018 m. gruodžio 31 d. sąskaitą faktūrą NR. IRD 1800853 (82 253,20 Eur) bei mokėti 41,63 Eur dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. 2019 m. kovo 28 d. raštu atsakovė informavo, kad yra sustabdžiusi savo prievolės vykdymą, kol ieškovė sumokės likusias netesybas. 2019 m. kovo 27 d. raštu ieškovė pareikalavo atsakovės apmokėti 2019 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1900017 (24 604,08 Eur), mokėti delspinigius, sumokėti 1 124 Eur netesybas už vėlavimą apmokėti 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą.

212Dėl Rangos sutarties sąlygų aiškinimo

21373.

214Tarp šalių kilo ginčas dėl skirtingo Rangos sutarties sąlygų vertinimo – šalys nesutaria dėl rangos sutartimi nustatytų tarpinių darbų atlikimo terminų. Ieškovė nurodo, kad Rangos sutartimi ji įsipareigojo atlikti rangos darbus per terminus, skaičiuojamus nuo sutarties įsigaliojimo dienos, t. y. 2018 m. vasario 28 d., kai atsakovei buvo pateiktas Rangos sutarties įvykdymo – 2018 m. vasario 22 d. laidavimo draudimo raštas Nr. 468160218, kurį ieškovė privalėjo atsakovei pateikti, remiantis Rangos sutarties SS 2.1 punkto pagrindu.

21574.

216Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Rangos sutartį, konstatavo, kad darbų atlikimo terminai buvo numatyti konkrečia data (pasibaigimo data), kuriems įtakos sutarties įsigaliojimo momentas, priklausantis nuo rangovo atliktų sutartyje numatytų veiksmų, neturėjo ir neturi.

21775.

218Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios padarytos įvertinus Rangos sutarties sąlygas, nurodo, kad nors ginčo Rangos sutartis sudaryta viešojo pirkimo būdu – ieškovei laimėjus aukcioną dėl transporto paskirties pastato, esančio ( - ), kapitalinio remonto darbų atlikimo, tačiau bylos šalims sudarius Rangos sutartį viešasis pirkimas baigėsi, todėl kilęs šalių ginčas nėra viešojo pirkimo ginčas VPĮ ar PĮ prasme. Aiškinant šalių sudarytą Rangos sutarties turinį, sutartimi šalių prisiimtus įsipareigojimus ir jų apimtį, teisėjų kolegija turi vadovautis CK XIV skyriuje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, bei, atsižvelgiant į tai, kad sutartys buvo sudarytos viešojo pirkimo būdu, nustatant jų turinį dėl pirkimo objekto apimties ir pirkimo sąlygų, be kitų – ir pirkimo sutarties sąlygų, turinio spręsti pagal pirkimo dokumentų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-248/2015; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-661/2015 ).

21976.

220Kasacinio teismo sutarčių aiškinimo ir jų nuostatų taikymo praktika yra gausi ir pakankamai išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1dalis). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017, kt.). Iš sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2010). Tikrieji sutarties šalių ketinimai turi būti bendri abiem šalims ir jeigu šalių pozicijos skiriasi dėl sutarties teksto ar atskirų jos nuostatų prasmės, turi būti vadovaujamasi ta sutarties prasme, kurią sutarčiai būtų teikę analogiškoje situacijoje protingi asmenys. Nustatant tikruosius šalių ketinimus, kai šalių pozicijos skiriasi, būtina atsižvelgti ne tik į tam tikrų sąvokų įprastinę sampratą, bet kartu įvertinti sutarties tikslus bei pobūdį.

22177.

222Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis šiomis kasacinio teismo suformuotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis bei šalis siejančių Rangos sutarties bei Pirkimo sąlygų visuma turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta šalių valia dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo terminų joms sudarant Rangos sutartį.

223Dėl Rangos sutartyje nustatytų terminų

22478.

225Apeliantė laikosi pozicijos, kad pagal Rangos sutartį numatyti darbai turėjo būti vykdomi nuo Rangos sutarties įsigaliojimo dienos, taip pat atitinkamai pratęsiami, kai buvo sulygta dėl papildomų rangos darbų atlikimo.

22679.

227Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje ginčas tik dėl I-ojo ir II-ojo etapo darbų vėlavimo. Rangos sutarties SS 4.4.1 punkte buvo numatyta, kad iki 2018 m. kovo 1 d. privalo būti: atlikti lifto šachtos įrengimo darbai, išskyrus lifto šachtos išorinę apdailą; parengtas ir perduotas darbų frontas lifto įrengimui šioje darbų apimtyje. Rangos sutarties SS 4.4.2 punkte buvo numatyta, kad iki 2018 m. balandžio 30 d. privalo būti: pilnai įrengta liftų apdaila ir paleisti keleiviniai liftai, atlikti visi pagal pateikto kapitalinio remonto Techninio projekto Statybos organizavimo projekto (SO) dalį II aukšto centrinėje dalyje iki 2018 m. balandžio 30 d. suplanuoti atlikti darbai; pagal Techninį projektą įrengta ir perduota II aukšto centrinė komercinė zona K užsakovui ir/ar nuomininkui tolimesniam įsirengimui. Kaip matyti, Rangos sutartyje etapų darbų užbaigimo terminai buvo nustatyti konkrečia data, nesiejant jų atlikimo termino su Rangos sutarties sudarymo ar įsigaliojimo data. Rangos sutarties SS 3.1 punkte numatyta, kad visi darbai turi būti atlikti ne vėliau nei per 359 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos.

22880.

229Taip pat pažymėtina, kad Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 1.8 punkte pateiktas darbų pradžios apibrėžimas, kuriame nurodyta, kad tai yra Pirkimo dokumentuose nurodyta darbų vykdymo pradžia. Jeigu nenurodyta kitaip Rangos Sutarties SS, darbų pradžia laikoma pirma diena po sutarties įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju Rangos sutarties SS 3 dalyje, kurioje nustatyti darbų terminai, vėlavimas ir stabdymas, nustatyta, kad darbai yra atliekami nuo sutarties pasirašymo dienos (3.1 punktas). Tai, kad darbai buvo pradėti vykdyti anksčiau nei kad įsigaliojo Rangos sutartis, patvirtina ir byloje esantis Statybos žurnalas, kuriame pažymėta, kad statybos darbų pradžia yra 2018 m. vasario 21 d., taip pat nurodant, kad šią dieną yra atliekami patalpų 0.06 ir 0.07 lubų montavimo (tiksliai neįskaitoma) darbai.

23081.

231Nors Rangos sutarties SS 2.1 punkte nustatyta, kad sutartis įsigalioja sutarties šalims pasirašius sutartį ir rangovui pateikus užsakovui tinkamą Rangovo prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimą, tačiau pirmiau minėtos Rangos sutarties sąlygos, nustatančios darbų vykdymo terminus, yra susijusios su Rangos sutarties sudarymo data, o ne, kaip teigia ieškovė, įsigaliojimo diena. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės subjektyviu vertinimu, jog darbų atlikimo terminai skaičiuotini kita tvarka, nei numatyta Rangos sutartyje ir jos prieduose. Ieškovės pozicija, jog darbai vykdomi tik nuo tos dienos, kai įsigalioja Rangos sutartis, reiškia, kad rangos sutarties įsigaliojimas ir vykdymas priklausytų išimtinai tik nuo pačios ieškovės valios (kai ji nuspręstų pateikti įvykdymo užtikrinimą), o toks aiškinimas prieštarauja atsakovės, kuri pirko rangos darbus strategiškai svarbiame objekte (oro uostas), nurodė tikslius darbų atlikimo terminus ir buvo suinteresuota, kad vykdomi darbai kuo mažiau trikdytų keleivių atvykimo/išvykimo tvarką, teisėtiems interesams. Pažymėtina, kad rangos darbų terminai buvo atskleisti ir viešojo pirkimo dokumentuose, t. y. buvo pridedamos Techninės specifikacijos, kuriose tiksliai nustatytos tiek tarpinių darbų atlikimo, tiek galutinės visų darbų pabaigos datos.

23282.

233Rangos sutarties SS 4.12 punkte įtvirtintas rangovo pareiškimas, kad jis gerai išanalizavo ir suprato užsakovo užduotį, įvertino realias darbų atlikimo aplinkybes, darbų sąnaudas ir apimtis, numatė ir įvertino visus darbus ir įsipareigojimus, būtinus sutarčiai įvykdyti, bei tuo remiantis pateikė darbų kainą. Jei darbų eigoje paaiškėja, kad norint tinkamai atlikti darbus, reikalingos papildomos laiko ir darbo sąnaudos, nenumatytos sutartyje, rangovas papildomo apmokėjimo už darbus nereikalaus ir tai nebus priežastis keisti sutarties sąlygas. Taigi, ieškovė, pasirašydama Rangos sutartį, patvirtino, kad jai yra gerai žinomi iš sutarties kylantys įsipareigojimai.

23483.

235Rangos sutarties SS 5.6 punkte nurodyta, kad galimi sutarties pakeitimai sudaromi rašytiniu abiejų šalių susitarimu. Byloje nėra duomenų, kurie leistų apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, kad egzistavo susitarimai tarp ieškovės ir atsakovės dėl tarpinių terminų pratęsimo. Ieškovė ir atsakovė Rangos sutarties vykdymo metu sudarė šiuos papildomus susitarimus – 2018 m. liepos 25 d. susitarimą Nr. 6PS-18-198 dėl 2018 m. vasario 9 d. darbų rangos sutarties Nr. 6PS-18-65 pakeitimo, 2018 m. liepos 25 d. susitarimą Nr. 6PS-18-199 dėl 2018 m. vasario 9 d. darbų rangos sutarties Nr. 6PS-18-65 pakeitimo, 2018 m. rugsėjo 20 d. susitarimą dėl 2018 m. vasario 9 d. darbų rangos sutarties Nr. 6PS-18-65 pakeitimo, kuriame susitariama dėl Rangos sutarties kainos, taip pat papildomų darbų atlikimo. Kiekvieno iš paminėto papildomo susitarimo 3 punkte nustatyta, kad kitos sąlygos, nepaminėtos šiame susitarime, lieka nepakitusios ir šalys patvirtina iš jų kylančias prievoles. 2018 m. liepos 25 d. susitarimų 5 punkte nustatyta, kad susitarimas laikomas sudarytu nuo jo pasirašymo dienos, tačiau vadovaujantis CK 6.189 straipsniu, taikomas retrospektyviai šalių santykiams nuo sutarties pasirašymo dienos. 2018 m. liepos 25 d. susitarimų 5 punkte nurodoma, kad susitarimas laikomas sudarytu nuo jo pasirašymo dienos, tačiau vadovaujantis CK 6.189 straipsniu, taikomas retrospektyviai šalių santykiams nuo 2018 m. birželio 29 d. Susitarimų turinys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė, sudarydamos papildomus susitarimus, nepratęsė Rangos sutartyje numatytų tarpinių darbų atlikimo terminų, nors kaip teigia ieškovė, tokie darbai ir buvo būtini atlikti tarpinius sutartyje numatytus darbus, o susitarimų turinys buvo gerai apsvarstytas šalių, siekiant nustatyti, nuo kurios dienos yra vykdomi susitarimai.

23684.

237Pažymėtina, kad pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Nagrinėjamu atveju, ieškovė, prieš sudarydama Rangos sutartį, turėjo pakankamai laiko susipažinti su Rangos sutarties sąlygomis, įvertinti galimybę darbus atlikti per sutartyje nustatytus terminus, kurios buvo žinomos viešojo pirkimo metu, tačiau dabar siekia paneigti Rangos sutartyje sulygtas sąlygas. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas įteisino situaciją, kai užsakovas vadovaujasi kitomis sąlygomis, nei tai numatyta Rangos sutartyje, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, būtent ieškovė šiuo atveju ir siekia, kad teismas modifikuotų Rangos sutarties terminus, vadovaujantis vien tik konkliudentiniais šalių veiksmais.

23885.

239Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovei, perkančiajam subjektui, teko pareiga numatyti kitus terminus, nei jie numatyti Rangos sutartyje. Pažymėtina, kad ginčo atveju rangove, kuri turi atlikti darbus nustatytais terminais, yra ieškovė ir būtent ji yra susinteresuota, kad terminai nebūtų praleisti, todėl būtent ieškovei ir tenka pareiga dėti visas pastangas, jog esant objektyvioms aplinkybėms, būtų patvirtinti papildomi susitarimai dėl visų darbų atlikimo (ar tarpinių etapų) terminų pakeitimo (CK 6.200 straipsnis).

24086.

241Taip pat akcentuotina, kad rangos sutarties šalys įprastomis sutarties vykdymo aplinkybėmis pratęsti jos įvykdymo termino neturi teisės, nes tai akivaizdžiai pažeistų skaidrumo ir konkurso dalyvių lygiateisiškumo principą – sutarties įvykdymo terminas buvo vienas iš pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, kuriuo remiantis ieškovė buvo pripažinta pirkimo laimėtoja ir su ja sudaryta sutartis. Tačiau pastebėtina, kad tiek viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas, tiek pirkimo dokumentai (rangos sutartis) nustato tam tikro lankstumo galimybę sutarties vykdymo metu atsiradus nenumatytų aplinkybių. Rangos sutarties 5 dalies sąlygos patvirtina, kad pirkime buvo iš anksto išviešinta ir numatyta galimybė pakeisti darbų vykdymo grafiką dėl su iki sutarties pasirašymo nenumatytų ir nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių, pavyzdžiui dėl Techninio projekto trūkumų. Pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą pirkimo sutarties pakeitimas neatliekant naujos pirkimo procedūros galimas ir tais atvejais, kai pakeitimo būtinybė atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti ir kai pakeitimas iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties pobūdžio bei atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 proc. sutarties vertės. Taigi, sutarties įvykdymo termino pakeitimas nustačius tokias aplinkybes, kurios nustatytos Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 5.1 punkte, laikytinas nepažeidžiančiu skaidrumo ir dalyvių lygiateisiškumo principų. Vertintina, kad esant tokioms objektyvaus pobūdžio aplinkybėms, kiekvienas pirkimą laimėjęs tiekėjas atsidurtų tokioje pat padėtyje. Todėl, ieškovei teigiant, kad Techninis projektas turėjo trūkumų, šalys turėjo teisę tartis ir dėl Rangos sutartyje nustatytų terminų pratęsimo, tačiau to nepadarė. Rangos sutartis, nors ir sudaryta viešojo pirkimo būdu, tačiau kaip ir kiekviena sutartis atspindi suderintą šalių valią, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad Rangos sutarties terminų pratęsimą turėjo organizuoti būtent atsakovė.

24287.

243Nesant įrodymų, kad šalys susitarė dėl kitokių, nei Rangos sutartyje įtvirtintų, darbų vykdymo terminų, teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti, kad ginčo atveju nėra taikomi Rangos sutartyje nustatyti terminai, nes tai prieštarautų sutarties privalomumo principui (CK 6.189 straipsnio 2 dalis).

244Dėl ieškovės sutartinės atsakomybės

24588.

246Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė yra kalta dėl praleistų Rangos sutartyje nustatytų tarpinių darbų atlikimo terminų. Apeliantė nurodo, kad būtent atsakovės elgesys lėmė, kad tarpinių terminų nebuvo laikytasi.

24789.

248Rangos sutarties 3.5 punkte nustatyta, kad baudos negali būti reikalaujama, jei vėluojama dėl priežasčių, nepriklausančių nuo rangovo, ar priežasčių, kurių rangovas negalėjo objektyviai numatyti. Darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas, o darbų vykdymo grafikas gali būti koreguojamas tik dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo rangovo, taip pat dėl: pakeitimų, atliekamų vadovaujantis Sutarties ir (ar) PĮ nuostatomis; bet kokio vėlavimo, kliūčių ar trukdymų, sukeltų arba priskiriamų užsakovui arba užsakovo personalui (Rangos sutarties SS 3.6 punktas).

24990.

250Pažymėtina, kad pagal CK 6.691 straipsnio 1 dalį, kilus kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Aplinkybė, kad atsakovė nepateikdavo ieškovei atsakymų dėl sprendinių, ar, kad prireikė atlikti tam tikrus papildomus darbus, kurių Techniniame projekte nebuvo numatyta, pati savaime neatleidžia ieškovės, kaip rangovės, nuo atsakomybės už sutarties terminų praleidimą, jei ji, tinkamai bendradarbiaudama su atsakove, galėjo to išvengti.

25191.

252Byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų tinkamai vykdžiusi bendradarbiavimo pareigą ir kartu gynusi savo interesą įvykdyti sutartį, kad darbus pabaigtų nustatytu terminu. Nėra duomenų, kad ieškovė būtų kreipusis į atsakovę, informuodama ją, jog jos ar darbuotojų bei nuomininkų veiksmai trukdytų atlikti darbus, kad taip pažeidžiama užsakovės pareiga sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Toks šalies kreipimasis yra reikšmingas, nes, neturėdamos reikiamos informacijos, šalys tas pačias aplinkybes ir jų reikšmę sutarties vykdymui gali vertinti skirtingai. Esant tokiam rangovės kreipimuisi, užsakovei kyla pareiga imtis priemonių kliūtims pašalinti. Šalių interesus geriausiai atitinka bendradarbiavimo užfiksavimas raštu, kuris palengvina įrodinėjimą kilus ginčui. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti ieškovės ir atsakovės tarpusavio susirašinėjimai, siųsti laiškai, tačiau pirmasis raštas, kuriame ieškovė dėsto aplinkybes, lėmusias vėlavimą atlikti I-ojo etapo darbus, yra parengtas tik 2018 m. balandžio 17 d., t. y. jau praėjus Rangos sutartyje nustatytam darbų atlikimo terminui (2018 m. kovo 1 d.) (Rangos sutarties SS 4.4.1 punktas), kuris, be kita ko, buvo atsakymas į atsakovės reikalavimą mokėti netesybas. Ieškovė, būdama aktyvi ir suinteresuota tinkamu prievolių įvykdymu, privalėjo kreiptis į atsakovę nedelsiant po to, kai atsirado kliūtys, trukdančios atlikti darbus, tačiau to nedarė.

25392.

254Nagrinėjamu atveju rangovei pirmiau nurodyto kreipimosi nepateikus, užsakovė, neinformuota apie atsiradusias kliūtis, trukdančias darbus baigti laiku, jų reikšmę, neįgijo pareigos imtis priemonių šioms kliūtims pašalinti, pvz., tartis su rangove dėl rašytinėje sutartyje nustatytų darbų atlikimo termino pratęsimo. Rangovei nepateikus patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad, susidūrusi su kliūtimis vykdyti sutartį, ji tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, jai tenka atsakomybė už kilusius padarinius – Rangos sutarties tarpinių terminų praleidimą.

25593.

256Nuo pat Rangos sutarties sudarymo dienos ieškovė elgėsi pasyviai. Rangos sutarties SS 2.1 punkte buvo nurodyta, kad rangovas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo dienos privalo pateikti užsakovui Sutarties įvykdymo užtikrinimą. Nagrinėjamu atveju, nors Rangos sutartis sudaryta buvo 2019 m. vasario 9 d., ieškovė, žinodama, kad pirmasis tarpinis terminas I-ojo etapo darbų užbaigimui yra jau 2018 m. kovo 1 d., užtikrinimą gavo 2019 m. vasario 22 d. ir jį atsakovei pateikė tik 2019 m. vasario 28 d. Kaip minėta, remiantis Rangos sutarties SS 3.2 punktu, darbai yra vykdomi pagal kalendorinį darbų grafiką, kuris taip pat atsakovei turėjo būti pateiktas per 10 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo dienos. Byloje esantis ieškovės atstovo laiškas patvirtina, kad I-ojo etapo darbų grafikas atsakovei buvo išsiųstas tik 2019 m. kovo 8 d. Darbų grafikas buvo pateiktas ne tik nesilaikant minėto SS 3.2 punkto, tačiau jau ir po Rangos sutarties SS (Techninės specifikacijos) 4.4.1 punkte nustatyto termino I-ojo etapo darbams pabaigti.

25794.

258Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad Techninis projektas buvo su trūkumais ir tai lėmė terminų pratęsimą taip pat negali būti vertinamos kaip aplinkybės, paneigiančios Rangos sutartyje nustatytus terminus. Fakto, kad Techninis projektas turėjo trūkumų ir juos reikėjo šalinti atliekant papildomus darbus, neginčija ir atsakovė, kuri su ieškove ir sudarė 2018 m. liepos 25 d. ir 2018 m. rugsėjo 20 d. papildomus susitarimus dėl darbų pirkimo, medžiagų/įrangos pakeitimo. Tačiau, kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, nei viename iš susitarimų nėra nurodoma, kad keičiami Rangos sutartyje nustatyti tarpiniai darbų atlikimo terminai. Vadinasi, ieškovė sutiko atlikti papildomus darbus per tuos pačius terminus, kurie buvo įtvirtinti Rangos sutartyje.

25995.

260Visa tai įvertinus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad ieškovė pažeidė Rangos sutartį, dėl ko ieškovei taikytina sutartinė atsakomybė.

261Dėl netesybų dydžio

26296.

263Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias netesybų sampratą, baudinių netesybų draudimą ir teismo pareigą mažinti sutartines netesybas iki nuostolių dydžio bei nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti atsakovės ieškovei apskaičiuotas baudas (netesybas).

26497.

265Nagrinėjamos bylos kontekste būtina pažymėti, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog netesybų mažinimas neturėtų būti vertinamas išimtinėmis, išskirtinėmis situacijomis, kai, pavyzdžiui, perkančioji organizacija iš anksto aiškiai išviešina sutarties svarbą ir sutartinių įsipareigojimų laikymosi reikšmę a fortiori (ypač) griežtus prievolių vykdymo terminus, be to, pirkimo dokumentuose įtvirtintas didelis netesybų dydis, inter alia, apibrėžtas kaip tokios skubos užtikrinimo garantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).Vien ta aplinkybė, kad sutartis sudaryta įvykdžius viešąjį pirkimą pagal viešai skelbtas ir visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams žinomas pirkimo sąlygas, nepašalina perkančiosios organizacijos pareigos tiek nustatyti teisės aktų reikalavimams ir bendriesiems principams neprieštaraujančias pirkimo ir būsimos sutarties sąlygas, tiek tinkamai jas aiškinti ir taikyti pirkimo sutarties vykdymo metu, kartu tai nepaneigia ir teismo teisės ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo, pasisakyti dėl jų padarinių ir pan., net jei tai nebuvo šalių nesutarimo objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2015; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

26698.

267CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vieną arba abi šias sąlygas.

26899.

269Apeliantės teiginiai, kad vien todėl, jog teismų praktikoje net 0,2 proc. netesybos už kiekvieną uždelstą dieną pripažįstamos prieštaraujančiomis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, nesudaro pagrindo teismui mažinti netesybas nagrinėjamos bylos atveju. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017).

270100.

271Vertindamas, ar netesybos yra neprotingai didelės, teismas turi atsižvelgti į sutartyje nustatytos netesybų sumos ir nuostolių, kuriuos realiai patyrė kreditorius, santykį. Vertindamas realiai patirtų nuostolių dydį, teismas turi atsižvelgti į kreditoriaus kaltę (CK 6.259 straipsnis), taip pat aplinkybę, ar kreditoriaus realiai patirti nuostoliai priteistini pagal nuostolių dydžio nustatymo taisykles, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar buvo atsižvelgta į CK 6.258 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Jei netesybų suma yra neprotingai didelė palyginus su realių nuostolių suma, įvertinta pagal CK 6.258 straipsnio 4 dalies taisyklę, teismas turi teisę mažinti netesybas tuo pagrindu, kad netesybos yra neprotingai didelės.

272101.

273Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės faktiškai patirtų nuostolių dydis nėra svarbus nagrinėjamu atveju. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti. Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Taigi, ieškovė ginčo byloje kėlė klausimą dėl neprotingai didelių netesybų dydžio, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šios bylos nagrinėjimo dalykas yra sutartinė atsakomybė, o ne deliktinė, todėl atsakovė neprivalo įrodyti netesybų dydį. Byloje pateikta 2018 m. sausio 9 d. nuomos sutartis, kuria remiantis matyti, kad atsakovė iš nuomos sutarties ketino gauti 452 754 Eur pajamas, jei II-ojo etapo darbai būtų buvę perduoti Rangos sutartyje nustatytais terminais. Įvertinus tokią gautiną nuomos mokesčio sumą, manytina, kad atsakovei priteistos netesybos nėra neprotingai didelės.

274102.

275Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta rangos sutartis dėl strategiškai svarbaus objekto remonto darbų (oro uosto), kuriame kas dieną atvykta/išvyksta keleiviai, yra ribojamas civilių patekimas į patalpas, taikomi aukšti saugumo reikalavimai, tad, akivaizdu, kad griežtas terminų laikymasis atsakovei yra svarbus, atsakovė buvo suinteresuota organizuotu, savalaikiu darbų atlikimu. Tai pagrindžia ir išskirtinės darbų atlikimo aplinkybės, pavyzdžiui, kad darbai skirstomi zonomis, atliekami tik tam tikru paros metu, atsižvelgiant į lėktuvų skrydžių grafikus. Be kita ko, nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti ir į rangos darbų vertę, kurie viršija 1 mln. Eur. Taip pat pažymėtina, kad tai, jog atsakovei svarbią reikšmę turėjo darbų atlikimo terminai patvirtina ir pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo metodika, pagal kurią pasiūlymo ekonominis naudingumas apskaičiuojamas sudedant tiekėjo pasiūlymo kainos ir darbų atlikimo termino balus. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė netesybų dydį pradėjo ginčyti tik po to, kai ieškovei buvo taikoma sutartinė atsakomybė, kurios dydis išimtinai priklausė nuo pačios ieškovės suinteresuotumo kuo greičiau atlikti darbus, t. y. netesybos buvo skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną.

276103.

277Be kita ko, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovė už I-ojo etapo darbų vėlavimus pareikalavo tik pusės netesybų sumos, t. y. už 43 dienas (vietoje 86 dienų), o už II-ojo etapo darbų vėlavimą netesybos paskaičiuotos už 40 dienų (vietoje 95 dienų), nes 55 dienų vėlavimas buvo įvertintas kaip pagrįstas ir nepriklausęs nuo ieškovės, šį vėlavimą, atsakovės nuomone, lėmė ir kiti veiksniai. Taip pat Rangos sutarties SS 3.3 punkte buvo nustatyta atsakomybė ieškovei tuo atveju, jei atitinkamo etapo darbai pradedami vykdyti ne laiku, nustatant, kad ieškovė už kiekvieną vėlavimo dieną moka 0,05 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo Rangos sutarties vertės. Šių delspinigių apmokėjimo atsakovė iš ieškovės apskritai nereikalavo.

278104.

279Apeliantei nepateikus pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl netesybų, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei taikytas netesybų dydis šio konkretaus ginčo ribose, nelaikytinas neproporcingu ar neprotingai dideliu.

280Dėl papildomų darbų (už statybinių atliekų išvežimą) apmokėjimo

281105.

282Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti ieškovei atlyginimą iš atsakovės už ieškovės papildomai atliktus darbus – papildomai susidariusių statybinių atliekų išvežimą.

283106.

284Apeliantė teigia, kad šių papildomų darbų poreikio jokiu būdu negalėjo numatyti ir įsivertinti pasiūlymo pateikimo ir Rangos sutarties sudarymo metu, ji neprisiėmė šių papildomų darbų atlikimo rizikos savo sąskaita. Techniniame projekte, kuris buvo pateiktas ieškovei prieš Pirkimo procedūras, nurodyti numatomų statybinių atliekų išvežimo kiekiai iš esmės skyrėsi nuo tų, kuriuos faktiškai išvežė ieškovė. Be to, teismas, priimdamas išvadą dėl atsakovės atsiskaitymo su ieškove už papildomai atliktus darbus pagrįstumo rėmėsi eksperto E. L. išvada, kuris teismo posėdžio metu pats pripažino, kad nurodyta informacija apie šiukšlių išvežimo kiekius jam nebuvo pateikta ir nebuvo žinoma.

285107.

286Byloje pateiktame Techniniame projekte matyti, kad susidarysiančių įvairių rūšių statybinių atliekų orientacinis kiekis iš viso sudaro 111,2 tonų, o byloje pateiktoje 2019 m. vasario 14 d. UAB „Ecoservice“ pažymoje Nr. ECO-19/02/14/01 nurodyta, kad 2018-2019 metų laikotarpiu UAB „Ecoservice“ sutvarkė 1 046,1 tonų statybinių atliekų iš statybvietės, adresu ( - ).

287108.

288Kadangi Rangos sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, o šalių ginčas kilo dėl apmokėjimo už apeliantės atliktus darbus, kuriuos ji įvardija kaip papildomus, esant statybos rangos teisiniams santykiams, todėl šiuo atveju aktualios šalių sudarytos Rangos sutarties nuostatos ir CK reglamentavimas, susijęs su statybos ranga, kuris nagrinėjamu atveju aiškintinas ir taikytinas atsižvelgiant į viešųjų pirkimų specifiką.

289109.

290Siekiant nustatyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, ar apeliantės nurodyti darbai laikytini papildomais darbais, būtina teisingai įvertinti konkurso sąlygose, kurios aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nurodytų darbų apimtį.

291110.

292Rangos sutarties SS 1.4 punkte nustatyta, kad visi pagal sutartį atliekami darbai privalo būti užbaigti atsižvelgiant į sąžiningą dalykinę praktiką ir rangovas privalo būti įsivertinęs visus galimus papildomus darbus ir komplektuojančias dalis/medžiagas. Rangos sutarties SS 1.5 punkte sutarta, jog pradinė sutarties vertė gali būti didinama nustačius, kad sutarčiai įvykdyti būtina atlikti papildomus darbus, kurių rangovas negalėjo įvertinti nei pagal Techninio projekto sprendinius, nei apžiūros vietoje iki sutarties sudarymo metu.

293111.

294Šiuo atveju buvo perkami oro uosto kapitalinio remonto darbai. Techniniame projekte buvo numatyta orientacinis statybinių atliekų kiekis, o lokalinėse sąmatose numatytas statybinių atliekų išvežimo įkainojimas. Apeliantė iki pasiūlymo pateikimo 2018 m. sausio 11 d. turėjo galimybę apžiūrėti pastatą, kuriame buvo atliekamas kapitalinis remontas. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė ar kiti konkurso dalyviai, teikdami savo pasiūlymus, būtų reiškę perkančiajai organizacijai pretenzijas dėl konkurso sąlygų neaiškumo, Techninio projekto nepakankamo detalumo, jo klaidų, trūkumų ar kt. 2018 m. liepos 25 d. ir 2018 m. rugsėjo 20 d. papildomuose susitarimuose taip pat nėra įtrauktos nuostatos dėl papildomų statybinių atliekų išvežimo.

295112.

296Kaip jau minėta, Techninis projektas yra konkurso sąlygų priedas, t. y. vienas iš viešojo pirkimo dokumentų, o pagal konkurso sąlygas bei Rangos sutarties nuostatų visumą, pareigą parengti darbo projektą turėjo konkurso laimėtoja – apeliantė. Nurodytų dokumentų rengimo metu galiojusio STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas“ 6.19 punkte nustatyta, kad techninis projektas – projekto pirmuoju etapu rengiamas normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentas, kuriame pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai ir kuris skirtas statybą leidžiančiam dokumentui gauti, o 6.4 punkte nustatyta, kad darbo projektas – projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai. Techninio projekto apimtis ir detalumas turi būti pakankamas statytojo sumanymui suprasti, projekto ekspertizei atlikti, statinio statybos skaičiuojamajai kainai (reglamento nustatytais atvejais) nustatyti, statinio statybos rangovui parinkti, statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir darbo projektui parengti (STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 24 punktas). Byloje pateiktas ieškovės parengtas darbo projektas tik konstrukcijų daliai, kitų darbo projektų byloje nėra. Apeliantė nagrinėjamu atveju negali remtis tik Techniniu projektu, kuriame numatytas statybinių atliekų kiekis, nes tai tik orientacinis dydis, kurį ieškovė įdėmiai turėjo įvertinti, atsižvelgusi į visus Techninio projekto sprendinius.

297113.

298Techninio projekto klaidų konkurso vykdymo stadijoje nenustatyta, jos išryškėjo tik apeliantei pradėjus rangos darbus. Nors techninis projektas buvo koreguojamas, tačiau apeliantė dėl papildomai susidariusių statybinių atliekų pretenzijas atsakovei pareiškė tik 2017 m. spalio mėn. el. laišku.

299114.

300Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal teisės aktus techninio projekto sprendiniai detalizuojami darbo projekte, tai tikslūs sąnaudų kiekių žiniaraščiai gali būti parengiami pabaigus rengti darbo projektą. Taigi tiek iš teisės aktų, tiek iš pirkimo sąlygų tiekėjams turi būti aišku, kad su techniniu projektu pateikti sąnaudų žiniaraščiuose nurodyti darbų kiekiai yra orientaciniai ir jie turi būti tikslinami. Tiekėjai, teikdami pasiūlymus, turi vadovautis ne vien tik orientaciniais sąnaudų žiniaraščiais, bet ir techniniu projektu, techninės užduoties sprendiniais. Tokie darbai, kurie, teikiant pasiūlymą, gali būti įvertinti remiantis techniniu projektu ir techninės užduoties sprendiniais, pagal sutartį ir pirkimo sąlygas nelaikytini papildomais darbais, jie atliekami rangovo sąskaita ir jėgomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-690/2017). Taigi, atsižvelgiant į galimybės keisti rangos sutartimi sutartų darbų kainą išimtinį pobūdį, papildomų darbų kategorija turėtų būti suprantama pakankamai siaurai, nesureikšminant pradinėje projektavimo stadijoje parengtuose žiniaraščiuose nurodytų orientacinių darbų, medžiagų ir jų kiekių.

301115.

302Taigi pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką apeliantė, atsižvelgusi į nagrinėjamu atveju vykusio konkurso sąlygas, turėjo suprasti, kad su Techniniu projektu pateikti sąnaudų žiniaraščiuose nurodyti darbų kiekiai yra tik orientaciniai, todėl galutinės darbų ir medžiagų apimtys bus aiškios tik parengus darbo projektą, ir kad tokie darbai, kurie, teikiant pasiūlymą, galėjo būti įvertinti remiantis Techniniu projektu, nebus laikomi papildomais darbais. CK 6.653 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti, taikoma tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Akivaizdu, jog apeliantei pagal Techninį projektą galėjo būti sudėtinga itin tiksliai apskaičiuoti statybinių atliekų kiekį, tačiau tai savaime nereiškia, kad tam tikri darbai nebuvo numatyti Techniniame projekte.

303116.

304Apeliantės teiginiai, kad susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo savaime lėmė ir padidėjusių atliekų kiekį, nepagrįsti, nes nei 2018 m. liepos 25 d. susitarimuose, nei 2018 m. rugsėjo 20 d. susitarime nėra sulygta dėl statybinių atliekų išvežimo. Šie darbai neįtraukti ir į sąmatas, kurios yra susitarimų priedai. Ieškovė, laikydama, kad statybinių atliekų kiekį padidins susitarimais priimami papildomi darbai, privalėjo tai aiškiai nurodyti atsakovei ir tartis dėl papildomų darbų (papildomų atliekų išvežimo).

305117.

306Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad ginčo darbai nekvalifikuotini kaip papildomi darbai, o laikytini darbais, įeinančiais į pirkimo objektą, kuriuos pagal Rangos sutartį apeliantė įsipareigojo atlikti už Rangos sutartyje nustatytą kainą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė apeliantei už juos papildomo atlyginimo.

307Dėl įskaitymo pripažinimo (ne)galiojančiu

308118.

309Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įskaitymai ieškovės atžvilgiu 167 838,75 Eur sumai pagal 2018 m. gegužės 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1800215 ir 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1800776 yra teisėti, nurodo, kad įskaitymai negalėjo būti atlikti, nes atsakovė neturėjo priešpriešinio reikalavimo teisės į ieškovę, o netesybos už tarpinių terminų praleidimą skaičiuotos nepagrįstai.

310119.

311CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo teisinio instituto normas, kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad įskaitymui, kaip prievolės pabaigos pagrindui, taikyti įstatymų leidėjas nustato tam tikras sąlygas: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014; 2016 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016).

312120.

313Ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės kvestionuoja tik vieną iš įskaitymui būtinų sąlygų – šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, šią sąlygą siejant būtent su atsakovės teise skaičiuoti netesybas. Dėl kitų įskaitymui būtinų sąlygų ieškovė nepasisako.

314121.

315Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad ieškovė yra atsakinga už Rangos sutartyje nustatytų tarpinių darbų atlikimo terminų praleidimą. Dėl to, kad darbai buvo atlikti kitais, nei formaliai įtvirtinti pradinėje Rangos sutartyje tarpiniais darbų atlikimo terminais yra kalta ieškovė, todėl atsakovė turėjo teisę reikalauti iš ieškovės netesybų už tarpinių terminų praleidimą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalavimą pripažinti, kad įskaitymai ieškovės atžvilgiu 167 838,75 Eur sumai pagal 2018 m. gegužės 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1800215 ir 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1800776 yra neteisėti, vertino kaip nepagrįstą ir atmetė.

316Dėl prievolės įvykdymo sustabdymo (ne)teisėtumo

317122.

318Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovės atliktas sulaikymas 24 604, 48 Eur už 2019 m. sausio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1900017; 1 124,00 Eur už netesybas dėl pavėluoto 2018 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. IRD 1800853 apmokėjimo bei delspinigius už 2019 m. sausio 31 d. sąskaitos faktūros Nr. IRD 1900017 vėluojamą apmokėjimą – po 12,30 Eur už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško sąskaitos faktūros Nr. IRD 1900017 apmokėjimo dienos yra neteisėtas ir jį panaikinti. Apeliantė teigia, kad atliktas prievolės sustabdymas neatitiko prievolės vykdymo sustabdymo, kaip savigynos formos, teisėto panaudojimo sąlygų.

319123.

320Sprendžiant klausimą dėl sutarties šalies teisės sustabdyti savo prievolės vykdymą, taikytinos atitinkamos CK 6.46, 6.58 ir 6.207 straipsnių nuostatos.

321124.

322Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo sutartines prievoles, sąlygos sustabdyti kitos šalies prievolės vykdymą yra tokios: 1) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės; 2) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; 3) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos; 4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; 5) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 6) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2014).

323125.

324Nagrinėjamos bylos kontekste, siekiant nustatyti, ar egzistavo teisėti pagrindai atsakovei (užsakovei) sustabdyti savo sutartinės prievolės vykdymą, būtina įvertinti, kokius priešpriešinius įsipareigojimus pagal ginčo sutartį prisiėmė ieškovė ir atsakovė. Rangos sutarties SS 3.4 punktu ieškovė įsipareigojo už kiekvieną vėlavimo dieną, atsakovei pareikalavus, mokėti 3.4 punkte nustatyto dydžio netesybas, tuo tarpu atsakovė įsipareigojo sumokėti už rangos darbus Rangos sutarties SS 1.3 punkte nustatyta tvarka. Pirmoji PVM sąskaita faktūra 48 474,38 Eur netesybų sumai išrašyta 2018 m. birželio 12 d., kita PVM sąskaita faktūra, kurią atsakovė pateikė ieškovei už vėlavimą atlikti II-ojo etapo darbus, buvo išrašyta 2019 m. vasario 7 d. 221 925,60 Eur sumai. Atsakovė dalį netesybų sumos, t. y. 116 364,37 Eur įskaitė į sumą pagal 2018 m. lapkričio 30 d. ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 161 581,25 Eur sumai. Kadangi liko neapmokėta 105 560,67 Eur netesybų suma, atsakovė šią sumą sulaikė dalimis pagal 2019 m. sausio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1900017, pagal 2018 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1800853, pagal 2019 m. sausio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1900017. Taigi, atsakovė sustabdė priešpriešinio reikalavimo įvykdymą, kol ieškovė sumokės likusią netesybų dalį. Kadangi pagrindo netesybas pripažinti nepagrįstomis teismas nenustatė, todėl pagrįstai sprendė, kad atsakovė teisėtai sustabdė prievolių įvykdymą, t. y. egzistavo sąlygos sustabdyti kitos šalies prievolės vykdymą.

325126.

326Apeliantės argumentas, kad atsakovė dirbtinai sukūrė reikalavimo teisę į ieškovę yra nepagrįstas, kadangi nagrinėjamu atveju Rangos sutartis nustatė tęstinio pobūdžio netesybas, t. y. skaičiuojamas už kiekvieną pradelstą dieną, todėl vien tai, kad PVM sąskaita faktūra dėl II-ojo etapo darbų vėlavimo netesybų išrašyta 2019 m. vasario 9 d., nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė reikalavimo teisę į ieškovę įgijo tik sąskaitos išrašymo dieną, kadangi teisė reikalauti netesybų atsirado Rangos sutarties pažeidimo dieną, t. y. kai suėjo terminas II-ojo etapo rangos darbams pabaigti.

327127.

328Remiantis aptartomis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais bei ištirtais įrodymais, darytina išvada, jog nustačius, kad ieškovė neįvykdė pareigos sumokėti netesybas, atsakovė ieškovės atžvilgiu turėjo priešpriešinį neįvykdytą reikalavimą ieškovei, laikytina, kad atsakovė pagrįstai sustabdė mokėjimus pagal Rangos sutartį. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai, sulaikydama įsipareigojimų vykdymą ir besikreipdama dėl skolos priteisimo dėl neapmokėtų netesybų dalies, yra nepagristi, nes atsakovė prievolės įvykdymą yra sustabdžiusi iki kol bus atsakovei išmokėtos netesybos, o ne siekia dvigubai praturėti.

329Dėl procesinių teisės normų (ne)pažeidimo

330128.

331Apeliaciniame skunde teigiama, kad buvo suvaržyta ieškovės teisė pristatyti savo poziciją civilinėje byloje, pasisakyti dėl visų civilinėje byloje teiktų įrodymų, be to ir pats teismas, priimdamas sprendimą nepasisakė dėl visų byloje pateiktų įrodymų, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi patvirtino ieškovės teisę susipažinti su atsakovės pateiktais dokumentais (nuomos sutartimi ir nuostolių paskaičiavimo pažyma), su kuriais teismas 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi nepagrįstai nesuteikė galimybės ieškovei susipažinti, tačiau ši nutartis buvo priima po baigiamųjų kalbų nagrinėjamoje byloje, bet pirmosios instancijos teismas neatnaujino bylos nagrinėjimo ir vis tiek priėmė sprendimą.

332129.

333Iš bylos duomenų matyti, kad 2019 m. gegužės 6 d. teismo nutartimi uždrausta ieškovei ir jos atstovams susipažinti su atsakovės 2019 m. balandžio 24 d. lydraščio priedais – patirtų nuostolių (negautų pajamų) apskaičiavimais ir 2018 m. sausio 9 d. Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartimi bei jos priedais. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir nusprendė leisti ieškovės vienam iš atstovų pagal pavedimą (advokatų) susipažinti su atsakovės kartu su 2019 m. balandžio 24 d. lydraščiu pateiktais dokumentais. Bylos nagrinėjimas iš esmės pirmosios instancijos teisme buvo baigtas 2019 m. rugsėjo 4 d., procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2019 m. rugsėjo 24 dienai.

334130.

335CPK 256 straipsnyje nustatyta, kad teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Minėta teisės norma neįtvirtina teismo pareigos atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, o nustato teismo teisę. Pažymėtina, kad pati ieškovė, Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi suteikus teisę susipažinti su dokumentais, pirmosios instancijos teismui nepateikė jokio procesinio prašymo, kuris teismui leistų spręsti dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo. Apeliantė ir apeliaciniame skunde tik lakoniškai nurodo, kad jai buvo užkirsta galimybė pateikti savo atsikirtimus, poziciją, tačiau apeliaciniame skunde nedetalizuoja savo pozicijos, nevertina dokumentų, su kuriais jai Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi buvo suteikta galimybė susipažinti. Taip pat svarbu pažymėti, kad atsakovė savo procesiniuose dokumentuose buvo nurodžiusi atsakovės nuostolius pagal konkurso (dėl patalpų nuomos) metu nurodytą pradinę patalpų nuomos mokesčio sumą (( - )) ir apskaičiavusi, kad nuostolių suma sudaro ( - )Eur. Taigi, ieškovei buvo žinoma pirminė nuomos kaina (nuostolių dydis, kurį atsakovė patyrė dėl neperduotų patalų nuomai), tačiau neleista susipažinti su konkursą laimėjusio nuomininku sutartimi.

336131.

337Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės procesinį elgesį, priėmus Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį, bei apeliacinio skundo argumentus, kuriuose ieškovė iš esmės nedetalizuoja kokią įtaką skundžiamam sprendimui daro atsakovės pateiktų dokumentų vertinimas, taip pat į tai, kad byloje ginčas kilęs dėl sutartinės atsakomybės, sprendžia, kad byloje susiklosčiusi procesinė situacija, kai ieškovė neturėjo galimybės susipažinti su nevieša bylos medžiaga pirmosios instancijos teisme, negali būti laikoma pagrindu panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis).

338Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

339132.

340Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Apeliantės vertinimu, teismas priteisė iš ieškovės atsakovės naudai per dideles bylinėjimosi išlaidas, neatitinkančias protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, neatsižvelgiant į atsakovės nesąžiningumą, atliekant ginčijamus įskaitymus, priskaičiuojant netesybas, sustabdant prievolės vykdymą bei tai, kad priteistos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti viršija maksimalų rekomenduotiną priteisti išlaidų dydį.

341133.

342Remiantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

343134.

344CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

345135.

346Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas (toliau – Rekomendacijos). Remiantis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

347136.

348Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovei iš ieškovės iš viso priteistina 9 035,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 767 Eur žyminio mokestis, 5 068,75 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 2 500 Eur išlaidų už ekspertinį tyrimą, bei įskaičius ieškovei iš atsakovės priteistus 300 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškinys buvo atmestas, o priešieškinis tenkintas iš dalies (materialusis reikalavimas). Be kita ko, teismas įvertino Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius advokato teisinei pagalbai apmokėti, kasacinio teismo praktiką bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu. Pažymėtina, kad įvertinus byloje teiktų procesinių dokumentų kiekį, kurie buvo teismui teikiami tiek dėl ieškinio, tiek dėl priešieškinio, atstovavimo teisme valandų kiekį, akivaizdu, kad teismo priteistos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (5 068,75 Eur), priešingai nei teigia ieškovė, neviršija rekomenduojamų dydžių vien tik vertinant faktą, kad šių teisinių paslaugų prireikė atsikertant į ieškovės pareikštą ieškinį, o atsižvelgiant dar ir į tai, kad byloje atsakovė reiškė priešieškinį, kuris buvo iš dalies tenkintas, akivaizdu, kad teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti nėra neprotingai didelės. Apeliantė nepateikia skaičiavimų, kurie pagrįstų, kad bylinėjimosi išlaidos viršija rekomenduojamus dydžius. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas taip pat visiškai pagrįstai atsakovei iš ieškovės priteisė žyminio mokesčio dalį, apskaičiuotą pagal reikalavimą priteisti 105 561,23 Eur netesybas, kadangi šis reikalavimas buvo tenkintas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes priešingas aiškinimas, jog atmetus kitą ieškovės neturtinį reikalavimą, priteistina tik 50 proc. žyminio mokesčio, būtų nesąžiningas atsakovės atžvilgiu. Atsakovei priteistos 2 500 Eur išlaidos ekspertizės išlaidoms padengti CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme vertintinos kaip pagrįstos išlaidos, kadangi nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovė, pasitelkusios ekspertus, siekė įrodyti aplinkybes, susijusias su ginčo dalyku, todėl, atmetus ieškovės ieškinį, atsakovės išlaidos ekspertizei atlikti priteistos pagrįstai. Apeliantės teiginiai, kad teismas turėjo atsižvelgti į atsakovės nesąžiningumą dėl neva neteisėto įskaitymo ir prievolės vykdymo sustabdymo, yra įvertinti sprendžiant dėl byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų, ir nesudaro pagrindo juos iš naujo vertinti sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

349137.

350Įvertinus byloje pateiktus procesinius dokumentus, jų apimtį, turinį, byloje atliktus procesinius veiksmus, rekomenduojamus priteistinų išlaidų dydžius, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme yra nepagrįsti, todėl nėra pagrindo šių išlaidų perskirstyti.

351Dėl procesinės bylos baigties

352138.

353Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino materialinės ir proceso teisės normas, ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

354Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

355139.

356Teisėjų kolegijai atmetus ieškovės apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo atsakovė (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

357140.

358Atsakovė pateikė teismui įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas 5 289,21 Eur atstovavimo išlaidas, kurios susidarė už pirmosios instancijos teismo sprendimo analizę, atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą bei už prašymo nagrinėti bylą skubos tvarka parengimą. Pažymėtina, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija rekomenduojamus dydžius, nustatytus Rekomendacijose. Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris šiuo atveju yra (buvo) 1 317,60 Eur 2019 m. III ketv., nes teisinės paslaugos apmokėtos 2020 m. sausio mėn.). Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1,3, t. y. 1 712,88 Eur. Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, yra 0,4, t. y. 527,04 Eur. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, toks dokumentas turi būti neatsiejamai susijęs su byloje sprendžiamais procesiniais klausimais. Kadangi pareikštu prašymu iš esmės buvo siekiama tik paspartinti bylos skyrimą nagrinėti, už tokio prašymo pateikimą vienos šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti atlyginamos. Įvertinus bylos apimtį, procesinių dokumentų turinį bei rekomendacinius dydžius, atsakovei iš ieškovės priteistina 1 712,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias atsakovė patyrė apeliacinės instancijos teisme.

359Dėl žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą

360141.

361Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartimi teismas nusprendė ieškovės mokėtiną 3 592 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą atidėti iki įsiteisės Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis dėl ieškovės bankroto bylos iškėlimo civilinėje byloje Nr. eB2-4307-431/2019 (aktualus civilinės bylos Nr. 300122690), o įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, bus laikoma, jog ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduodamą apeliacinį skundą yra atleista įstatymo pagrindu. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 8 d. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio, todėl atmetus apeliacinį skundą, žyminis mokestis iš ieškovės nepriteistinas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

362Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

363Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

364Priteisti atsakovei valstybės įmonei „Lietuvos oro uostai“, juridinio asmens kodas 120864074, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Active Construction Management“, juridinio asmens kodas 300122690, 1 712,88 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvylika eurų ir 88 centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.