Byla 2A-532-730/2017

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal L. P. patikslintą ieškinį atsakovams J. V., A. L., R. L., A. Z., R. Z., O. R., R. R., N. G., G. S., tretiesiems asmenims A. Z., T. Z., I. A. (I. A.), R. A. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovų (ieškovų pagal priešieškinį) A. Z., R. Z., O. R., R. R., A. L., R. L., G. S. patikslintą priešieškinį atsakovams L. P., J. V., N. G., tretiesiems asmenims A. Z., T. Z., I. A., R. A. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė L. P. 2016-03-08 patikslintu ieškiniu prašė atidalyti ieškovei L. P. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti nuosavybės teisę į 130,32 kv. m ploto pastogės, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), dalį, su pareiškimu dėl ieškinio patikslinimo teikiamame plane pažymėtą raide ,,D“, ir pripažinti L. P. teisę gauti reikiamus dokumentus (leidimus, projektavimo sąlygų sąvadą ir kt.) ir atlikti projektavimo, rekonstravimo ir visus kitus reikalingus darbus atsidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės jai priklausančias pastogės dalis, taip pat teisę įregistruoti nuosavybės teisę VĮ Registrų centre ir atlikti kitus su nekilnojamojo turto registravimu susijusius veiksmus be bendraturčių sutikimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad daugumos negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės bendraturčių interesai yra suderinti ir ginčas iš esmės kyla tik tarp ieškovės ir atsakovų A. Z. ir R. Z.. Taip pat nurodo, jog dalį jai priklausančio pastogės ploto ieškovė yra nupirkusi iš butų, virš kurių esančioje pastogės vietoje pageidauja nustatyti / atidalyti jai priklausančios pastogės dalies vietą, savininkų, yra gavusi tų savininkų sutikimus dėl gyvenamųjų patalpų įrengimo būtent virš jiems priklausančių patalpų. Be to, pagal pastato, esančio ( - ), pirmo aukšto ir cokolinio aukšto planus būtent toje vietoje, kurioje ieškovė turi teisėtą interesą nustatyti / atidalyti jai priklausančios pastogės dalies vietą, tiek pirmame, tiek cokoliniame aukšte yra jai ir jos motinai priklausančios patalpos ir butai. Pažymėjo, jog laikosi nuoseklios pozicijos dėl jai priklausančios pastogės dalies nustatymo / atidalinimo vietos ir netgi buvo išreiškusi sutikimą su 2014-05-13 priešieškinio planu, tačiau atsakovų reikalavimai ne kartą keitėsi, atsakovai A. ir R. Z. įgijo kitiems bendraturčiams priklausančias pastogės dalis, šiuo metu pagal priešieškinio planą siūloma atidalyti ieškovei priklausančios pastogės dalies vieta yra reikšmingai pasikeitusi, su kuo ieškovė nesutinka. Mano, jog jos siūlomas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus kriterijus ir yra priimtiniausias, nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų ir nepadarys neproporcingos žalos daiktui ir jo paskirčiai.
  3. Ieškovas J. V. patikslintu ieškiniu prašė teismo atidalyti J. V. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti nuosavybės teisę į 45,25 kv. m bendro ploto pastogės, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), dalį, plane, kuris pateiktas prie 2014-10-22 priešieškinio, pažymėtą raide ,,B“, ir pripažinti ieškovui teisę gauti reikiamus dokumentus (leidimus, projektavimo sąlygų sąvadą ir kt.) ir atlikti projektavimo, rekonstravimo ir visus kitus reikalingus darbus atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės jam priklausančias pastogės, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), dalis ir įregistruoti nuosavybės teises VĮ ,Registrų centre, atlikti kitus su nekilnojamojo turto registravimu susijusius veiksmus be bendraturčių sutikimo, o jeigu nebūtų galimybės atidalyti anksčiau nurodytos dalies, tai nustatyti naudojimosi ta dalimi tvarką, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
  4. Atsakovai A. Z., R. Z., O. R., R. R., A. L., R. L., G. S. patikslintu priešieškiniu prašė teismo: atidalyti A. Z. ir R. Z. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į 284,76 kv. m bendro ploto pastogės dalį, plane pažymėtą raide ,,A“, ir pripažinti ieškovams teisę gauti reikiamus dokumentus bei atlikti projektavimo, rekonstravimo ir visus kitus reikalingus darbus atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės jiems priklausančias pastogės dalis, įregistruoti nuosavybės teisę VĮ Registrų centre ir atlikti kitus su nekilnojamojo turto registravimu susijusius veiksmus be bendraturčių sutikimo; atidalyti O. R. ir R. R. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į 12,14 kv. m bendro ploto pastogės dalį, plane pažymėtą raide ,,K“, pripažinti ieškovams teisę gauti reikiamus dokumentus bei atlikti projektavimo, rekonstravimo ir visus kitus reikalingus darbus atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės jiems priklausančias pastogės dalis, įregistruoti nuosavybės teisę VĮ Registrų centre, atlikti kitus su nekilnojamojo turto registravimu susijusius veiksmus be bendraturčių sutikimo; atidalyti A. L. ir R. L. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į 16,58 kv. m bendro ploto pastogės dalį, plane pažymėtą raide ,,H“, pripažinti ieškovams teisę gauti reikiamus dokumentus bei atlikti projektavimo, rekonstravimo ir visus kitus reikalingus darbus atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės jiems priklausančias pastogės dalis, įregistruoti nuosavybės teisę VĮ Registrų centre, atlikti kitus su nekilnojamojo turto registravimu susijusius veiksmus be bendraturčių sutikimo; atidalyti G. S. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti nuosavybės teisę į 73,16 kv. m bendro ploto pastogės dalį, plane pažymėtą raide ,,E“, pripažinti ieškovei teisę gauti reikiamus dokumentus bei atlikti projektavimo, rekonstravimo ir visus kitus reikalingus darbus atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės jai priklausančias pastogės dalis, įregistruoti nuosavybės teisę VĮ Registrų centre bei atlikti kitus su nekilnojamojo turto registravimu susijusius veiksmus be bendraturčių sutikimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  5. Priešieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad jų siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės objekto atidalijimo variantas yra priimtiniausias ir kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys žalos daiktui ir jo paskirčiai, t. y. po padalijimo kiekvieną padalyto daikto dalį bus galima naudoti pagal pirminę paskirtį, nekliudomai ja naudotis. Akcentavo, jog priešieškiniu siekiama įgyvendinti jį pateikiančių asmenų teises stabiliai ir ekonomiškai valdyti ir naudotis jiems nuosavybes teise priklausančiu turtu ir juo disponuoti, tačiau jokiu būdu nėra siekiama savo interesų apsaugos kaina suvaržyti kitų bendraturčių teisių. Mano, jog siūlomas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas yra priimtiniausias visų bendraturčių atžvilgiu.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-07 sprendimu ieškinį (ieškovų reikalavimus) tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino iš dalies. Atidalijo A. Z. ir R. Z. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažino bendrąją jungtinę nuosavybę į 284,76 kv. m bendro ploto pastogės (56862/122240 dalis), unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), dalį, 2016 m. kovo mėn. S. D. parengtame padalinimo plane, M1:150, padalinimo plano Nr. 3-2, pažymėtą raide ,,A“; atidalijo O. R. ir R. R. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažino bendrąją jungtinės nuosavybės teisę į 12,14 kv. m bendro ploto pastogės (1214/61120 dalių), unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), dalį, 2016 m. kovo mėn. S. D. parengtame padalinimo plane, M1:150, padalinimo plano Nr. 3-2, pažymėtą raide ,,K“; atidalijo A. L. ir R. L. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažino bendrąja jungtinės nuosavybės teisę į 16,58 kv. m bendro ploto pastogės (3316/122240 dalių), unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), dalį, 2016 m. kovo mėn. S. D. parengtame padalinimo plane, M1:150, padalinimo plano Nr. 3-2, pažymėtą raide ,,H“; atidalijo G. S. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažino asmeninės nuosavybės teisę į 73,16 kv. m bendro ploto pastogės (7316/61120 dalių), unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), dalį, 2016 m. kovo mėn. S. D. parengtame padalinimo plane, M1:150, padalinimo plano Nr. 3-2, pažymėtą raide ,,E“; kitą priešieškinio dalį atmetė; atidalijo J. V. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažino nuosavybės teisę į 45,25 kv. m bendro ploto pastogės (4525/61120 dalis), unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), dalį, 2016 m. kovo mėn. S. D. parengtame padalinimo plane, M1:150, padalinimo plano Nr. 3-2, pažymėtą raide ,,B“; kitą ieškinio (ieškovės L. P. 2016-03-08 patikslintą ieškinį) dalį atmetė; priteisė iš ieškovės L. P. 4085,30 EUR bylinėjimosi išlaidas atsakovams R. Z. ir A. Z.; priteisė iš ieškovės L. P. 31,28 EUR bylinėjimosi išlaidas atsakovui O. R.; priteisė iš ieškovės L. P. 668,64 EUR bylinėjimosi išlaidas atsakovei G. S.; priteisė iš ieškovės L. P. 231,70 EUR bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui I. A..
  2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje kilo ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo – byloje pateikti du bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo variantai: ieškovė L. P. teismui pateikė atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės planą (schema), 2016 m. kovo mėn. parengtą UAB ,,Vojava“ architekto M. Z., 1:500, iš kurio matyti, jog pagal ieškovės siūlomą variantą, atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovams A. Z. ir R. Z. atidalytinos dalys, plane pažymėtos indeksais ,,A“ ir ,,A1“, t. y. atsakovams priklausanti pastogės dalis dalijama į dvi dalis, esančias priešingose pastato pusėse (viena dalis – šiaurinėje, kita – pietinėje), ieškovei L. P. tenkanti pastogės dalis, plane pažymėta indeksais ,,D“ ir ,,D1“, numatyta centrinėje pastato dalyje, dalis jungia bendra siena, t. y. šios dalys yra viena šalia kitos. Atsakovai A. Z., R. Z., O. R., R. R., R. L., A. L. ir G. S. teismui pateikė atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės planą (schemą), iš kurio matyti, jog atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovei L. P. priklausanti pastogės dalis, plane pažymėta indeksu ,,D“, yra šiaurinėje pastato dalyje, atsakovams A. ir R. Z. priklausanti pastogės dalis, plane pažymėta indeksu ,,A“, numatyta pietinėje ir centrinėje pastato dalyje, atsakovams suteikiant vientisą plotą. Kitiems bendraturčiams atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės tenkanti pastogės dalis tiek ieškovės L. P. pateiktame plane, tiek atsakovų pateiktame plane sutampa – t. y. yra virš jiems priklausančių gyvenamosios paskirties patalpų, išskyrus O. ir R. R. priklausančią dalį, šalys dėl tokios atidalijimo tvarkos sutaria ir ginčo dėl šios dalies tarp šalių nėra. Ginčas byloje kyla iš esmės dėl ieškovės L. P. ir atsakovų R. ir A. Z. pastogės dalies buvimo vietos pastate. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė, pirkusi iš butų Nr. ( - ) savininkų jiems priklausančias pastogės dalis, įsigijo tik turto dalis bendrojoje nuosavybės teisėje, jos įsigyta teisė yra nemateriali (dalis teisėje, idealioji dalis), nėra išreikšta (apibrėžta) erdvėje, t. y. nenusako, kokia daikto dalis jai priklauso, ir yra apibūdinama tik matematine išraiška. Atitinkamai įsigijusi idealiąsias dalis iš nurodytų butų savininkų, ieškovė, neįgijo teisės į konkrečią daikto (pastogės) dalį (zoną), todėl ieškovės argumentas apie teisėtą lūkestį valdyti pastogės dalį, esančią virš butų Nr. ( - ) , yra nepagrįstas. Ieškovė neturi daugiau teisių į bendrą daiktą, nei jų turi kiti bendraturčiai. Ieškovės atstovai teismo posėdyje teigė, jog parengtas variantas yra ilgų derybų rezultatas, jog ieškovė bendradarbiavo su kitais bendraturčiais dėl atidalijimo būdo, tačiau byloje nėra šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Priešingai, bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovai, ieškodami daugumai priimtino varianto, kooperavosi, bendradarbiavo, tarėsi. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad nei ieškovės, nei atsakovų A. ir R. Z. interesai nebūtų pažeisti, jei atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, šiems bendraturčiams tenkančios bendro daikto dalys būtų nustatytos ne virš jiems priklausančių patalpų, esančių pastate, šie bendraturčiai, priešingai nei bendraturčiai, nuosavybės teise valdantys gyvenamosios paskirties patalpas paskutiniajame pastato aukšte, neturi intereso pagerinti savo gyvenamąją patalpą ir valdyti jiems priklausančią bendro turto dalį, esančią virš nuosavybės teise priklausančio objekto. Iš ieškovės pateikto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės plano matyti, jog atsakovams R. ir A. Z. siūloma atidalijant jų turimą pastogės plotą padalyti jį į dvi atskiras, nesusijungiančias patalpas priešingose pastato, esančio ( - ), pusėse, o sau ieškovė priskiria pastogės dalis, esančias centrinėje pastato pusėje. Duomenų, patvirtinančių būtinybę atsakovams R. ir A. Z. atidalijant paskirti dvi atskiras patalpas, ieškovė nepateikė. Iš byloje atsakovų pateikto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės plano (būdo) matyti, jog kiekvienam bendraturčiui priskiriamas vientisas pastogės plotas, atitinkantis bendraturčio idealiąją dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, bendraturčiams, pastato paskutiniame aukšte nuosavybės teise valdantiems gyvenamosios paskirties patalpas, pastogės dalis, atitinkanti idealiąją dalį, numatyta virš nuosavybės teise priklausančio buto (išskyrus O. ir R. R.). Teismo posėdyje atsakovas O. R. paaiškino, jog sutiko su plane jam numatyta atidalyti pastogės dalimi, sutarimas pasiektas priėjus kompromisą. Nors nei ieškovei, nei atsakovams A. ir R. Z. nuosavybės teise nepriklauso gyvenamosios paskirties patalpos paskutiniame pastato aukšte, kas galėtų turėti įtakos sprendžiant dėl atidalytinos iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės pastogės dalies buvimo vietos daikte nustatymo, pripažintina, jog atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, kai kiekvienam bendraturčiui atidalijama vientisa jam priklausančios pastogės dalis, labiausiai atitinka daugumos bendraturčių interesus, yra ekonomiškai naudingesnis, racionalesnis ir sudaro galimybę geriausiai įgyvendinti bendraturčių teises. Bendraturčių patalpos turėtų būti atidalijamos tokiu būdu, kad užtikrintų savininkų interesus, atitiktų lygiateisiškumo principą, todėl patenkintas atsakovų reikalavimas atidalyti patalpas pagal atsakovų pateiktą planą. Bylos duomenimis nustatyta, jog tiek 2014-10-22 priešieškinyje, tiek patikslintame atsakovų pateiktame atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės plane (schemoje) ieškovui J. V. atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės tenkanti dalis pažymėta toje pačioje vietoje, ta schemų dalis sutampa. Todėl pripažinta, jog ieškovo J. V. ir atsakovų pozicijos sutampa, J. V. ieškinio reikalavimo tenkinimas neprieštarauja daugumos bendraturčių interesams, atidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės variantui, kuris teismo pripažintas atitinkančiu teisingumo, protingumo, bendraturčių interesų derinimo principus. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo J. V. reikalavimas atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės patenkintas, ieškovui J. V. atidalyta nuosavybės teise priklausanti dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2016 m. kovo mėn. S. D. parengtą padalinimo planą, M1:150, padalinimo plano Nr. 3-2. Atsakovų bei ieškovo J. V. prašymas pripažinti jiems teisę gauti reikiamus dokumentus bei atlikti statybos darbus, įregistruoti nuosavybės teisę ir atlikti kitus su turto registravimu susijusius veiksmus be bendraturčių sutikimo pripažintas pertekliniu, todėl netenkintas.

8III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisniai argumentai

9

  1. Apeliaciniame skunde ieškovė L. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-11-07 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pridėti papildomus įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas, skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo atidalijamų pastogės patalpų – sukuriamų turtinių vienetų, funkcionalumo, būsimo, galimo ir siekiamo turto naudojimo ypatumų, taip pažeisdamas bendraturčių lygiateisiškumą ir nepagrįstai bei neteisėtai suteikdamas pranašumą vienam bendraturčiui (bendraturčiams A. ir R. Z.), iškeldamas pastarojo bendraturčio interesus virš kitų bendraturčių interesų.
    2. Neturėjo būti vertinamos kitų bendraturčių nuomonės dėl išimtinai ieškovę L. P. ir atsakovus A. ir R. Z. liečiančių planų skirtumų, kadangi kitiems bendraturčiams skirtinos patalpos abiejų šalių pateiktuose planuose nurodytos vienodai.
    3. Priimtu sprendimu pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo ir neatsižvelgė į ieškovės teisėtus lūkesčius ir planus, turėtus 2005 metais įsigyjant turtą ir planuojant jo panaudojimo, pritaikymo ieškovės poreikiams galimybes. Šiuo atžvilgiu teismas padarė nenuoseklias išvadas, skirtingiems bendraturčiams taikė skirtingus standartus.
    4. Pagal technines (statybines) pastogės patalpų charakteristikas, atsakovams A. ir R. Z. teismo priskirta pastogės patalpų dalis pagal Planą II, plane pažymėta raide „A“, kaip neva vientisa, neperskirta į kelias dalis, faktiškai yra perskirta, nėra vientisa, todėl teismo motyvai tenkinti būtent atsakovų teikiamą padalijimo Planą II kaip neva vienintelį būdą atsakovams A. ir R. Z. turėti savo nuosavybę nepadalytą, vientisą, neatitinka realios padėties. Atsakovai byloje neįrodinėjo ir neįrodė techninių galimybių ateityje jiems priklausančias patalpas perdaryti į susisiekiančias.
    5. Kadangi visų kitų atsidalijančių bendraturčių (likusių atsakovų ir ieškovo J. V.) patalpų vietos pastogės patalpose yra tokios pačios, tai turi būti analizuoja ir vertinama tik ieškovės L. P. ir atsakovų ir R. Z. patalpų panaudojimo galimybės, naudojimo racionalumas. Ieškovė buvo nuosekli ir aiškino, jog savo nuosavybės dalyje buvo numačiusi įsirengti du butus, t. y racionalaus dydžio gyvenamosios paskirties patalpas, kurioms įsirengti palėpės patalpose nebūtų jokių techninių ir teisinių kliūčių. Šių gyvenamųjų patalpų įrengimo projektas ieškovės užsakymu buvo parengtas jau senai, projektui realizuoti ieškovė atliko investicijas; dėl susitarimų su atitinkamų butų savininkais (butų Nr. ( - )) turėjo pagrįstų lūkesčių būtent šioje pastogės patalpų vietoje gyvenamąsias patalpas įsirengti, todėl į visas šias aplinkybes (jų visumą) spręsdamas šį ginčą teismas privalėjo atsižvelgti. Tuo tarpu atsakovai A. ir R. Z. nepateikė tokio nuoseklaus paaiškinimo, kodėl jiems yra būtina turėti savo kone 300 kv. m patalpų dalį vienoje ištisinėje erdvėje, kokiai paskirčiai šių patalpų nesusiskaidę dalimis atsakovai ketina jas naudoti, kad jų interesus taip esmingai pažeidžia, neatitinka protingumo, teisingumo principų atidalijimas dviejomis racionalaus dydžio (130 kv. m ir 154 kv. m) ir formos patalpomis, kad toks atsakovų interesas neabejotinai turėtų nusverti ieškovės interesus ir lūkesčius.
    6. Teismas absoliučiai neproporcingai padalydamas plotus suteikė atsakovams Z. plotą su 5 atskirais įėjimais (kai atsakovų Z. plotas yra tik du kartus didesnis nei ieškovės L. P.). Į apeliantei L. P. priskirtinas patalpas numatytas tik vienas įėjimas, todėl ieškovė netenka galimybės įsirengti savo plote (130 kv. m) dvi atskiras gyvenamąsias patalpas, ko visada siekė, taip esmingai pažeidžiami ieškovės interesai ir lūkesčiai.
    7. Pirmosios instancijos teismas padarė esminį pažeidimą, kadangi ieškovės reikalavimas liko neišspręstas, ieškovė neturės galimybės įregistruoti savo nuosavybės teisės į patalpų dalį ir jomis naudotis, kadangi ieškovės patalpų dalies vieta liko neapibrėžta.
  2. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai A. ir R. Z. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
    1. Ieškovė kartu su savo apeliaciniu skundu pateikė daug papildomų rašytinių įrodymų (pastogės patalpų planus ir metmenis bei išrašus iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės). Atsakovų vertinimu, tokie rašytiniai įrodymai yra pateikti akivaizdžiai pavėluotai ir nesant tam jokios priežasties, jau po skundžiamo sprendimo priėmimo, todėl juos turi būti atsisakyta priimti.
    2. Pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo atidalijamų pastogės patalpų funkcionalumą ir įvertino visas kitas reikšmingas aplinkybes, kurios teismų praktikoje pripažįstamos svarbiomis sprendžiant dėl bendro turto padalijimo. Byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl pastogės patalpų panaudojimo, nes tai nepatenka į ginčo nagrinėjimo ribas.
    3. Ieškovė nepateikia jokių racionalių argumentų ar įrodymų, kodėl kitos pastogės dalys (ne centrinėje dalyje) yra mažiau funkcionalios ar mažiau tinkančios gyvenamajai paskirčiai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad visos pastogės dalys iš esmės yra lygiavertės.
    4. Priešingai, nei nurodo ieškovė, iš techninės ir statybinės pusės nėra jokių kliūčių atsakovams A. ir R. Z. priskirtą pastogės dalį naudoti kaip vientisas patalpas. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų ieškovės argumentą, kad patalpų nebus galima sujungti. Šių aplinkybių ieškovė apskritai neįrodinėjo pirmosios instancijos teisme.
    5. Skundžiamu sprendimu buvo parinktas pastogės atidalijimo planas, kuris buvo ilgų derybų tarp pastogės bendraturčių rezultatas, tenkinantis absoliučią daugumą gyventojų (išskyrus kitų sąskaita pasipelnyti norinčią ieškovę).
    6. Ieškovės argumentai apie tai, kad dalis gyventojų davė sutikimus jai įsirengti patalpas pastogėje virš jų butų ar pardavė konkrečią pastogės dalį, yra visiškai nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi nagrinėjamai bylai.
    7. Ieškovė savo apeliaciniu skundu prašo ne tenkinti jos ieškinį, o grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsakovų vertinimu, tokiu apeliacinio skundo reikalavimu iš esmės yra siekiama ne teisingo bylos išsprendimo, o bylos vilkinimo.
    8. Prašymas dėl bylos žodinio proceso apeliacinės instancijos teisme taip pat nėra motyvuotas ir akivaizdžiai nėra pagrįstas.
  3. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė G. S. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
    1. Skundžiamu sprendimu patvirtintas atsakovų pasiūlytas pastogės atidalijimo planas buvo parengtas po daugybės įvykusių diskusijų, derinimų, pokalbių, susitikimų ir derybų tarp pastato gyventojų. Būtent ilgo interesų derinimo metu, visiems gyventojams padarius tam tikrus kompromisus dėl prašomų nustatyti pastogės dalių, buvo sutartas racionaliausias ir visus atsakovus (ir absoliučią daugumą pastogės bendraturčių) tenkinantis pastogės atidalijimo būdas (planas).
    2. Tuo atveju, jeigu būtų tenkintas ieškovės apeliacinis skundas ir parinktas ieškovės siūlomas pastogės atidalijimo būdas, būtų iškraipytas (paneigtas) visų gyventojų bendras interesas ir iš esmės didžiąją daugumą ploto valdantys gyventojai liktų ignoruoti, iškeliant tik vienos šalies (ieškovės) interesą aukščiau visų kitų gyventojų interesų.
    3. Skundžiamu sprendimu patvirtintas planas yra racionalus – kiekvienas pastogės bendraturtis galėtų naudotis atskiromis vientisomis pastogės dalimis, neperskiriant jų į atskiras savarankiškas dalis.
    4. Ieškovė savo apeliaciniame skunde prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovė G. S. su tokiu prašymu nesutinka, nes ieškovė nenurodė, dėl kokios priežasties yra būtinas žodinis nagrinėjimas.
  4. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai O. ir R. R. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, atmesti ieškovės reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų O. ir R. R., neperduoti bylos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
    1. Apeliantė L. P. dėl atsakovams O. R. ir R. R. 2016-11-07 sprendimu atidalytos pastogės dalies, plane pažymėtos raide „K“, neprieštarauja ir šios sprendimo dalies iš esmės neginčija. Kaip apeliaciniame skunde nurodo ir pati apeliantė, ginčas byloje yra likęs tik tarp apeliantės L. P. ir atsakovų A. Z. ir R. Z.. Dėl šios priežasties atsakovai O. R. ir R. R. nepasisako dėl L. P. apeliacinio skundo argumentų. Mano, kad nėra pagrindo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi nėra aplinkybių, kurios trukdytų ginčą visiškai išspręsti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teisme ir priimti galutinį sprendimą byloje.
    2. Apeliantei (ieškovei) L. P. sutikus su patikslinto priešieškinio reikalavimais dėl atsakovų O. R. ir R. R. ir dėl jų prieštaravimų neturint, L. P. patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų O. R. ir R. R. negali būti priteisiamos. Net jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų tenkinti apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos iš atsakovų O. R. ir R. R., kadangi tarp šių šalių ginčo nėra.
  5. Ieškovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose teigia, kad atsakovai, pateikdami papildomus įrodymus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netyrė, ar atsakovų pateiktas atidalijimo planas nepadarys neproporcingos žalos pastatui. Atsakovai neatskleidžia, kokiam tikslui ruošiasi naudoti jiems atidalytas patalpas, atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog dėl patalpų panaudojimo bus sprendžiama ateityje, todėl reikia išsiaiškinti tikruosius atsakovų ketinimus dėl patalpų panaudojimo ir atlikti ekspertizę dėl galimos neproporcingos žalos patalpoms atsiradimo.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apeliantės prašymas dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkintinas.

13Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

  1. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinta galimybė sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
  2. Apeliantė pateikė prašymą pridėti prie bylos naujus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo priėmus skundžiamą sprendimą, – pastogės patalpų įrengimo metmenis, planus, išrašą iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko. Atsakovai R. ir A. Z. prašo pridėti prie bylos papildomus įrodymus, kuriuos pateikti atsirado būtinybė, gavus ieškovės apeliacinį skundą, – 2016-01-05 architekto S. D. išvados kopiją su kvalifikaciją patvirtinančiais įrodymais. Kadangi šalys šiais įrodymais grindžia savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, įrodymai pridėtini prie bylos.
  3. Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, taikymo bei aiškinimo.
  4. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovams, atsakovams bei tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, unikalus Nr. ( - ), kurios bendras plotas 611,20 kv. m. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, jog VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2016-03-08 duomenimis nustatyta, jog A. Z. priklauso 1299/122240 pastogės dalys, T. Z. priklauso 1299/122240 pastogės dalys (iš viso 2598/122240 dalys), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje atsakovams A. Z. ir R. Z. priklauso 2779/12224 pastogės dalys, taip pat A. Z. nuosavybės teise įregistruota 941/61120 pastogės dalis, o R. Z. dar 13640/61120 pastogės dalių (iš viso A. ir R. Z. priklauso 56862/122240 dalys), atsakovams O. R. ir R. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklauso 1214/61120 pastogės dalių, R. A. nuosavybės teise priklauso 908/61120 pastogės dalys, atsakovams A. L. ir R. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklauso 331/61120 pastogės dalis, A. L. vardu taip pat įregistruota 1327/122240 pastogės dalys, o R. L. vardu – dar 1327/122240 pastogės dalys (iš viso A. ir R. L. priklauso 3316/122240 dalių), atsakovei G. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 83/15280 pastogės dalys ir 6984/61120 pastogės dalys (iš viso 7316/61120 dalių), ieškovui J. V. nuosavybės teise priklauso 4525/61120 pastogės dalys, L. P. nuosavybės teise priklauso 13032/61120 pastogės dalys, atsakovei N. G. priklauso 1353/61120 pastogės dalys, į likusią pastogės dalį nuosavybės teisė nėra įregistruota, tačiau nustatyta, jog dalis pastogės (13,39 kv. m) nuosavybės teise priklauso I. A..
  5. Šioje byloje iš esmės ginčas vyksta tarp ieškovės L. P. ir atsakovų R. ir A. Z. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo – byloje pateikti du bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo planai. Ieškovė L. P. teismui pateikė atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės planą (schema) (t. 4, b. l. 13), parengtą UAB ,,Vojava“ architekto M. Z., iš kurio matyti, jog pagal ieškovės siūlomą variantą, atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovams A. Z. ir R. Z. atidalytinos dalys, plane pažymėtos indeksais ,,A“ ir ,,A1“, t. y. atsakovams priklausanti pastogės dalis dalijama į dvi dalis, esančias priešingose pastato pusėse (viena dalis – šiaurinėje, kita – pietinėje), ieškovei L. P. tenkanti pastogės dalis, plane pažymėta indeksais ,,D“ ir ,,D1“, numatyta centrinėje pastato dalyje, dalis jungia bendra siena, t. y. šios dalys yra viena šalia kitos. Atsakovai A. Z., R. Z., O. R., R. R., R. L., A. L. ir G. S. teismui pateikė atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės planą (schemą) (t. 3, b. l. 193), iš kurio matyti, jog atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovei L. P. priklausanti pastogės dalis, plane pažymėta indeksu ,,D“, yra šiaurinėje pastato dalyje, atsakovams A. ir R. Z. priklausanti pastogės dalis, plane pažymėta indeksu ,,A“, numatyta pietinėje ir centrinėje pastato dalyje, dalis patalpų atskirta siena. Kitiems bendraturčiams atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės tenkanti pastogės dalis tiek ieškovės L. P. pateiktame plane, tiek atsakovų pateiktame plane sutampa, t. y. yra virš jiems priklausančių gyvenamosios paskirties patalpų, išskyrus O. ir R. R. priklausančią dalį, šalys dėl tokios atidalijimo tvarkos sutaria ir ginčo dėl to tarp šalių nėra.
  6. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas atidalijo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias pastogės patalpas pagal atsakovų pateiktą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės planą (schemą), pagal kurį ieškovei atiteko patalpos, pažymėtos plane „D“ (šiaurinėje pastato dalyje), o atsakovams – „A“ (pietinėje ir centrinėje dalyje).
  7. Vienas iš bendraturčio nuosavybės teisės į bendrosios nuosavybės dalį įgyvendinimo būdų, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų yra atidalijimas iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jei nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; nesant galimybės taip padalyti daiktą, vienas ar keli bendraturčiai gauna kompensaciją pinigais.
  8. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Teismas yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Vertindamas pateiktus atidalijimo variantus teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015).
  9. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo atidalijamų pastogės patalpų – sukuriamų turtinių vienetų funkcionalumo, būsimo, galimo ir siekiamo turto naudojimo ypatumų, taip pažeisdamas bendraturčių lygiateisiškumą ir nepagrįstai bei neteisėtai suteikdamas pranašumą vienam bendraturčiui (bendraturčiams A. ir R. Z.) ir iškeldamas pastarojo bendraturčio interesus virš kitų bendraturčių interesų. Ignoravo ir neatsižvelgė į ieškovės teisėtus lūkesčius ir planus, turėtus 2005 metais įsigyjant turtą ir planuojant jo panaudojimo, pritaikymo ieškovės poreikiams galimybes.
  10. Iš procesinių dokumentų turinio bei apeliacinio skundo argumentų nustatyta, kad ieškovė reikalavimą atidalyti jai priklausančias pastogės patalpas pagal jos pateiktą atidalijimo planą, kad jai atitektų patalpos, pažymėtos „D“ ir „D1“ (centrinėje pastato dalyje), iš esmės motyvuoja tuo, jog buvo numačiusi įsirengti du butus, t. y racionalaus dydžio gyvenamosios paskirties patalpas, kurioms įsirengti palėpės patalpose nebūtų jokių techninių ir teisinių kliūčių. Šių gyvenamųjų patalpų įrengimo projektas ieškovės užsakymu buvo parengtas jau senai, projektui realizuoti ieškovė atliko investicijas; dėl susitarimų su atitinkamų butų savininkais (butų Nr. ( - )) turėjo pagrįstų lūkesčių būtent šioje pastogės patalpų vietoje įsirengti gyvenamąsias patalpas.
  11. Atsakovai reikalavimą atidalyti jiems priklausančias pastogės patalpas pagal jų pateiktą atidalijimo planą, kuriame jos pažymėtos „A“ (pietinėje ir centrinėje pastato dalyje), iš esmės motyvavo tuo, jog jie siekia valdyti vientisą pastogės dalį, o ne padalytą į atskiras dalis.
  12. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus, įvertinusi abiejų šalių pateiktus atidalijimo planus, daro išvadą, kad iš esmės tarp šalių ginčas kyla dėl atsidalijamų pastogės dalių vietos pastate, tai yra abi šalys turi vienintelį interesą – sau atsidalyti pastogės patalpas, esančias centrinėje pastogės dalyje, išeinančias į ( - ) gatvę. Tokia išvada darytina dėl to, kad iš abiejų šalių pateiktų atidalijimo planų matyti, jog dėl pastogės dalies, planuose pažymėtos „A“, kuri yra pietinėje pastato dalyje ir kurią prašo atidalyti atsakovai, ginčo nekyla, abi šalys sutaria, jog šioje vietoje pastogės patalpos turėtų būti atidalytos atsakovams. Be to, ieškovė savo apeliaciniame skunde vienu iš argumentu nurodo tai, kad centrinė pastato dalis vis dėlto yra vertingiausia, nes vaizdas atsiveria į vieną gražiausių Klaipėdos miesto gatvių.
  13. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų (turto vertės nustatymo aktų, ekspertizės išvadų), jog pastogės patalpos, esančios pastato centrinėje dalyje, yra vertingiausios ar vertingesnės, nei kitos pastogės dalys. Apeliantė daro nepagrįstas prielaidas dėl minėtų patalpų didesnio vertingumo, motyvuodama tik tuo, kad šios patalpos „išeina“ į ( - ) gatvę. Papildomai pažymėtina tai, kad teismo posėdžio metu buvo apklausti abu architektai, rengę šalių atidalijimo planus, kurie paaiškino, jog pastogės patalpos techninėmis savybėmis yra lygiavertės. Nurodė, kad šviesos kiekis visose pastogės dalyse vienodas, be to, įvertinus, jog tai pastogė, galima įrengti stoglangius, todėl skiriasi tik vaizdas per langą. Esant šioms aplinkybėms, daryti išvadą, jog pastogės patalpos centrinėje pastogės dalyje yra vertingesnės, nėra pagrindo. Be to, interesas atidalyti galbūt vertingiausias patalpas nėra prioritetinis sprendžiant dėl patalpų atidalijimo.
  14. Ieškovė teigė, jog minėtas pastogės patalpas įsigijo iš kaimyninių butų, virš kurių yra jos pašomos atidalyti patalpos, savininkų (buto Nr. ( - )), turi jų sutikimus įsirengti gyvenamąsias patalpas virš jiems priklausančių butų, todėl turi pagrįstų ir teisėtų lūkesčių atidalyti būtent šią pastogės dalį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ta aplinkybė, jog ieškovė įsigijo patalpas iš butų Nr. ( - ), neturi jokios įtakos pastogės atidalijimui taip, jog ieškovei atitektų patalpos, esančios virš minėtų būtų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, naudojimosi bendru turtu – pastoge tvarka tarp bendraturčių nustatyta nebuvo, bendraturčių dalys iš bendrosios nuosavybės atidalytos nebuvo. Todėl bendraturčiai, kuriuos nurodė ieškovė, realizuodami teisę disponuoti turtu, galėjo ieškovei perleisti tik idealiąsias dalis nuosavybės teisėje, ji neįgijo teisės į konkrečią pastogės dalį.
  15. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog teismas taikė skirtingus standartus, kadangi ieškovės argumentus įsirengti patalpas virš butų, iš kurių savininkų ieškovė įsigijo patalpas, ir kad toje pačioje laiptinėje ieškovei priklauso kitos patalpos, laikė nepagrįstais, o kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesą atsidalyti patalpas virš jiems priklausančių butų laikė pagrįstu, pažymėtina, jog ieškovas J. V., kiti atsakovai, išskyrus A. ir R. Z., turi jiems nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas – butus, todėl jų interesui pagerinti savo gyvenamąsias patalpas, įsirengiant palėpę virš jų butų, suteiktinas prioritetas. Pažymėtina, kad nei ieškovė, nei atsakovai A. ir R. Z. gyvenamųjų patalpų, kurias turėtų tikslą pagerinti įsirengdami virš jų esančią palėpę, neturi, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas skirtingai taikė tuos pačius standartus vertindamas ieškovės ir atsakovų interesus.
  16. Apeliantė apeliacinį skundą taip pat motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog nuo pat pastogės patalpų įsigijimo 2005 metais ieškovė turėjo interesą įsirengti dvi gyvenamąsias patalpas – butus virš anksčiau minėtų butų Nr. ( - ), iš kurių savininkų įsigijo pastogės patalpas, todėl teigia, kad jos teisėti interesai buvo pažeisti. Su apeliaciniu skundu pateikė 2005 pastogės patalpų įrengimo metmenis bei 2013 metų pastogės įrengimo planą, tačiau teisėjų kolegija su tokiu apeliantės argumentu nesutinka. Kaip jau minėta anksčiau, apeliantė, įsigijusi iš minėtų butų Nr. ( - ) savininkų pastogės patalpas, negalėjo pagrįstai tikėtis, jog atidalijus patalpas, jai atiteks būtent ši pastogės dalis, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino pastogės patalpų įsigijimo laiko, nepagrįstas. Tokia išvada darytina dėl to, kad tai, ar atsakovai patalpas įgijo pirmieji, ar ieškovė, ar atsakovų patalpų dalis įgyta jau bylos nagrinėjimo metu, neturi reikšmės atidalijimo būdui ir atidalijamų patalpų vietai pastogėje, kadangi suteikti prioritetą ieškovės pasiūlytam atidalijimo variantui dėl to, kad ji anksčiau įgijo patalpas, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, būtų neprotinga ir pažeistų atsakovų interesus.
  17. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad jokių įrodymų bei argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog ieškovės interesui atsidalyti pastogės patalpas taip, kad jai atitektų centrinėje pastato dalyje esančios patalpos, būtų galima suteikti prioritetą, nėra pateikta. Įrodymų, kurie pagrįstų, jog pastogės patalpose, kurios ieškovei atidalytos, vadovaujantis atsakovų pateiktu planu, tai yra šiaurinėje pastato dalyje, būtų techniškai ar teisiškai neįmanoma įrengti dviejų gyvenamųjų patalpų, nėra pateikta.
  18. Apeliaciniame skunde dėl skundžiamu teismo sprendimu ieškovei atidalytų patalpų nepriimtinumo nurodytas tik vienas argumentas, jog į ieškovei atidalytas patalpas numatytas tik vienas įėjimas, o į atsakovams paskirtas patalpas – penki. Apeliantės vertinimu, ieškovė tokiu būdu netenka galimybės įsirengti savo plote 130 kv. m dvi atskiras gyvenamąsias patalpas. Teisėjų kolegija tu tokiu apeliantės argumentu nesutinka, kadangi byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog techniškai į ieškovei atidalytas patalpas neįmanoma įrengti dar vieno įėjimo (CPK 178 straipsnis).
  19. Kaip jau buvo minėta anksčiau, atsakovai reikalavimą atidalyti jiems priklausančias pastogės patalpas pagal jų pateiktą atidalijimo planą, kuriame jos pažymėtos „A“ (pietinėje ir centrinėje pastato dalyje), iš esmės motyvavo tuo, jog jie siekia valdyti vientisą pastogės dalį, o ne padalytą į atskiras dalis. Ieškovė pagal jos pateikta atidalijimo planą atsakovams siūlė atidalyti dvi atskiras patalpas skirtingose pastogės dalyse, tai yra pietinėje ir šiaurinėje.
  20. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovaudamasis atsakovų argumentu, jog jie pageidauja atsidalyti vientisas patalpas, atidalijo pastogės patalpas atsakovų prašomu būdu. Apeliantė teigia, jog atsakovams atidalytos patalpos nėra vientisos, kadangi iš byloje pateiktų planų matosi, jog minėtos patalpos yra atskirtos kapitaline siena su joje esančiomis viso namo ventiliacijos sistemomis. Atsakovai su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė architekto S. D., kuris rengė atsakovų atidalijimo planą, išvadą. Joje architektas nurodo, jog brėžinio centrinėje dalyje pažymėtas pastato elementas yra iš plytų sumūryta natūralaus vėdinimo angų (kanalų) eilė. Tai nėra laikančioji pastato konstrukcija ar pastato siena. Mūriniai kanalai nelaiko nei perdangų, nei medinių stogo konstrukcijų. Esamų vėdinimo kanalų paskirtis – pastato patalpų oro kaitos užtikrinimas. Paaiškino, jog šiais laikais vykdant statybas vėdinimo angos yra daromos naudojant ir skardinius ortakius. Todėl įrengiant pastogėje patalpas, dabar esančias išmūrytas natūralaus vėdinimo angas yra galimybė pakeisti skardiniais ortakiais ir tokiu būdu iš plytų sumūrytą sieną pašalinti bei įrengti vientisas patalpas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti architekto išvadoje nurodytais paaiškinimais, todėl nesutiktina su apeliante, jog atsakovų interesas turėti vientisas patalpas nepatenkintas.
  21. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyti argumentai, jog atsakovai nuosekliai nepaaiškino, kodėl jiems būtina turėti beveik 300 kv. m patalpų dalį vienoje ištisinėje erdvėje, kokiai paskirčiai jas ketina naudoti. Be to, atsakovų argumentas, jog minėtose patalpose ruošiasi įkurti konferencijų centrą, nėra pagrįstas, nes tokių patalpų techniškai įrengti neįmanoma, ką patvirtino teismo posėdyje apklaustas architektas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog patalpų panaudojimo tikslas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, kaip teisingai nurodyta atsiliepime į apeliacinį skundą, atliekant bet kokius įrengimo darbus palėpėje atsakovai turės gauti visus remontui, rekonstrukcijai ar kitokiems veiksmams atlikti reikalingus dokumentus, savininkų sutikimus, todėl kitų savininkų interesai nebus pažeisti. Papildomai pažymėtina ir tai, kad atsakovams A. ir R. Z. nuosavybės teise priklauso 284,76 kv. m pastogės ploto, todėl atsakovai įgyvendindami savo kaip savininkų teises į jiems priklausančią pastogės dalį turi teisę prašyti atidalyti visą ir vientisą pastogės dalį. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, tikslingas ir protingas toks atidalijimo būdas, kai vienam savininkui priklausantis plotas atidalijamas vienoje erdvėje, o ne keliose. Tai, kad atsakovams A. ir R. Z. priklauso dvigubai didesnė pastogės dalis nei ieškovei, nesudaro pagrindo atsakovų prašomas atidalyti patalpas skaldyti į dvi dalis.
  22. Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovės pasiūlytas atsakovams priklausančios pastogės atidalijimo būdas, kai atsakovams pietinėje namo dalyje atitenka taisyklingos formos 154,44 kv. m patalpos ir šiaurinėje pastato dalyje atitenka taisyklingos formos 130,32 kv. m patalpos, yra racionaliausias, nes užtikrina racionalų atsakovų turto panaudojimą, nepagrįsti.
  23. Spręsdamas dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, teismas turi pasirinkti atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog, atsižvelgiant į tai, kad galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises, daiktas negali būti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015).
  24. Iš byloje esančių atidalijimo planų nustatyta, kad atsakovams paskyrus atskiras patalpas ieškovės prašomu būdu, tai yra skirtinguose namo pastogės galuose, atsakovams atsirastų didesnių tokių patalpų įrengimo išlaidų, kadangi tektų įsirengti atskirus inžinerius tinklus, apskaitos prietaisus, į jiems atidalytas patalpas atsakovai turėtų galimybę patekti tik per skirtingus įėjimus (laiptines), iš skirtingų pastato pusių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu atidalijant atsakovams priklausančias pastogės patalpas nebus užtikrintas racionalus turto naudojimas ir bus apsunkintas ir suvaržytas atsakovų naudojimasis savo nuosavybe. Apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovė siūlydama tokį pastogės atidalijimo variantą siekė abiejų šalių interesų pusiausvyros, nes prašė sau atidalyti patalpų dalį, kurią skiria siena (centrinėje dalyje), ir atsakovams atidalyti patalpas, kurios taip pat būtų atskirtos, nepagrįstas, kadangi ieškovei prašomos atidalyti patalpos būtų viena šalia kitos, o atsakovams – skirtingose pastogės pusėse, todėl tokiu būdu ieškovė siekia savo interesus patenkinti nepagrįstai pažeisdama atsakovų interesus.
  25. Be to, pažymėtina, kad atsakovų pasiūlytam pastogės atidalijimo variantui pritarė absoliuti dauguma savininkų, kuriems priklauso pastogės patalpos, išskyrus ieškovę. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog kitų atsakovų bei ieškovo J. V. atidalijamos pastogės patalpos abiejų šalių pateiktuose planuose yra identiškai pavaizduotos, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti kitų bendraturčių nuomonės dėl ieškovės ir atsakovų A. ir R. Z. patalpų atidalijimo vietos pastogėje. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad bendraturčių pareiga – išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015). Esant tokiai formuojamai teismų praktikai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kitų bendraturčių nuomonę bei poziciją dėl atidalijimo būdo ir sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atidalijus pastogės patalpas ieškovės prašomu būdu, būtų pažeisti kitų bendrasturčių interesai.
  26. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog jos atidalijimo planas, pagal kurį ieškovei tenkanti pastogės dalis pažymėta „D“, „D1“ (centrinėje pastato dalyje), o atsakovams – „A“, „A1“ (pietinėje ir šiaurinėje pastato dalyje), yra racionaliausias, o atsakovai pagrindė, jog jų prašomas atidalijimo būdas, kai ieškovei tenkanti pastogės dalis, pažymėta „D“, yra šiaurinėje pastato dalyje, o atsakovams tenkanti pastogės dalis, pažymėta „A“, yra pietinėje ir centrinėje dalyje, yra labiausiai atitinkantis šalių interesus. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas atidalyti pastogės, esančios ( - ), patalpas atsakovų A. ir R. Z. pateiktame atidalijimo plane nurodytu būdu (t. 3, b. l. 193).
  27. Apeliacinis skundas taip pat buvo motyvuojamas tuo, kad bylą tikslinga grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl neatskleistos bylos esmės, rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė papildomai nurodė, kad būtinybė grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pasireiškia tuo, kad atsakovai neatskleidžia, kokiam tikslui ruošiasi naudoti jiems atidalytas patalpas, atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog dėl patalpų panaudojimo bus sprendžiama ateityje, todėl reikia išsiaiškinti tikruosius atsakovų ketinimus dėl patalpų panaudojimo ir atlikti ekspertizę dėl galimos neproporcingos žalos patalpoms atsiradimo. Apeliacinės instancijos pakartotinai pažymi, jog pastogės patalpų panaudojimo būdas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas ir, kaip jau nurodyta nutarties 35 punkte, atlikdami bet kokius pastogės įrengimo darbus, atsakovai turės gauti tam reikalingus dokumentus, savininkų sutikimus, todėl kitų savininkų teisės nebus pažeistos.
  28. Be to, teisėjų kolegija, įvertinusi visas nustatytas aplinkybes, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, šalių patiktus įrodymus, atsiliepimų į apeliacinį skundą motyvus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės reglamentuojančias teisės normas (CK 4.80 straipsnis), nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tokiose bylose, atskleidė bylos esmę, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).

    14

  29. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovės reikalavimas liko neišspręstas ir ieškovė neturės galimybės įregistruoti savo nuosavybės teisę į patalpų dalį, kadangi jos dalis pastogėje liko neapibrėžta. Iš pirmosios instancijos teismo motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovų pasiūlytas atidalijimo būdas, vadovaujantis atsakovų pateiktu atidalijimo planu, yra racionalus, ir juo vadovaudamasis atidalijo pastogės patalpas, tačiau pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nenurodė, kokia pastogės dalis atidalijama ieškovei. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį – atidalyti ieškovei L. P. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 130,32 kv. m bendro ploto pastogės, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), dalį, 2016 m. kovo mėn. S. D. parengtame padalinimo plane, M1:150, padalinimo plano Nr. 3-2, pažymėtą raide ,,D“.

    15

16Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
  2. Atsakovai A. ir R. Z. pateikė įrodymus apie patirtas 3342,02 EUR bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą bei susipažinimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius ir šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).
  3. Atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nurodytus dydžius, kadangi maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokato atlyginimo suma galėtų sudaryti – 1031,29 EUR (Rekomendacijų 7, 8.11 punktai). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byla yra pakankamai didelės apimties, tačiau nagrinėjamas ginčas nėra sudėtingas, joje nereikėjo remtis specialiomis žiniomis, nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, įvertinusi tai, kad advokato išlaidos viršija minėtų Rekomendacijų nuostatose nurodytus advokato atlyginimo dydžius, atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas mažintina iki 1031,29 EUR, jos priteistinos iš ieškovės.
  4. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys įrodymų apie patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teisme nepateikė.

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

18palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą.

19Patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį – atidalyti ieškovei L. P. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 130,32 kv. m bendro ploto pastogės, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), dalį, 2016 m. kovo mėn. S. D. parengtame padalinimo plane, M1:150, padalinimo plano Nr. 3-2, pažymėtą raide ,,D“.

20Priteisti solidariai iš ieškovės L. P. 1031,29 EUR bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, atsakovams R. Z. ir A. Z..

Ryšiai