Byla e2-229-196/2017
Dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-827-613/2017 pagal bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atsakovui A. P., trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Rovanta“, dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė bankrutavusi kredito unija (toliau – BKU) „Vilniaus taupomoji kasa“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo A. P. jos naudai priteisti 229 668,67 Eur negrąžintos paskolos, 169 231,20 Eur palūkanų ir 82 680,72 Eur priskaičiuotų delspinigių – iš viso 481 580,59 Eur – ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog 2008 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė su trečiuoju asmeniu sudarė paskolos sutartį (su vėlesniais pakeitimais), pagal kurią paskolos gavėjui ieškovė suteikė 289 620,01 Eur (1 000 000,00 Lt) dydžio paskolą. 2008 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė ir atsakovas A. P. sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią laiduotojas visu savo turtu įsipareigojo ieškovei užtikrinti paskolos sutarties pagrindu atsiradusių paskolos gavėjos (trečiojo asmens BUAB „Rovanta“) prievolių įvykdymą. Ieškinio pateikimo dieną skola pagal paskolos sutartį nėra grąžinta.
  2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį turtą ieškinio reikalavimo ribose.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi ieškovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ prašymą tenkino; areštavo atsakovui A. P. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – lėšas ir (ar) turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant pareikštos 481 580,59 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovė pareiškė ieškinį, kurio suma 481 580,59 Eur, be to, prašo priteisti procesines palūkanas. Teismas taip pat nustatė, kad skola kyla iš paskolos sutarties, kurios pagrindu ieškovė suteikė trečiajam asmeniui BUAB „Rovanta“ paskolą, o atsakovas visu savo turtu įsipareigojo ieškovei užtikrinti paskolos sutarties pagrindu atsiradusių paskolos gavėjos (trečiojo asmens BUAB „Rovanta“) prievolių įvykdymą. Teismas iš pateiktų duomenų sprendė, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra fizinis asmuo. Teismo vertinimu, fiziniam asmeniui ieškinio suma laikytina didele, todėl sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog būsimą ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą atsakovas gali nesunkiai įvykdyti. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė pateikė duomenis, jog atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, o apie atsakovo gaunamas pajamas, kilnojamąjį turtą, lėšas banko sąskaitose ar įsipareigojimus kitiems kreditoriams ieškovei nėra žinoma.
  3. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, bei, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktai, o jų nesant ar esant nepakankamai – lėšas ir (ar) turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant pareikšto 481 580,59 Eur dydžio reikalavimo ribų.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9

  1. Atskiruoju skundu atsakovas A. P. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

116.1. Neįrodžius ieškinio preliminaraus pagrįstumo ir tikėtinai palankaus teismo sprendimo Ieškovės atžvilgiu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo turtui negalimas.

12Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui

    1. Teismas turi pareigą įvertinti atsakovo turtinę padėtį, atsakovo elgesį, t. y. duomenis apie tai, kad atsakovas tikėtinai vengs vykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą ar imsis (imasi) priemonių apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Iš skundžiamos teismo nutarties akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė.
    2. Skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė, kokios konkrečios ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės kelia grėsmę galimo teismo sprendimo įvykdymui.
    3. Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdamas paslėpti ar perleisti savo turtą arba kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Vien teiginys, kad atsakovas tokių veiksmų gali imtis, tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 straipsnis).
    4. Nenustačius vienos iš būtinų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, todėl atskirasis skundas turėtų būti tenkinamas – skundžiama nutartis panaikinama ir prašymas taikyti šias priemones apelianto turtui atmestinas.
  1. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

    1. Priešingai nei nurodo atsakovas, ieškovė tinkamai pagrindė savo reikalavimą, t. y. pateikė duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad Ieškovei palankus teismo sprendimas yra įmanomas.
    2. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje išsamiai ir aiškiai nurodė ieškinio faktinį bei teisinį pagrindą, suformulavo savo reikalavimus, įskaitant ir jos patirtos žalos dydį. Dėl atsakovo vengimo grąžinti paskolos sumą ieškovės patirta žala ir jos dydis yra ieškovės materialinis teisinis reikalavimas, todėl pirmosios instancijos teismas, tik nustatęs bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes, pateiktus įrodymus ir juos teisiškai kvalifikavęs, t. y. išnagrinėjęs bylą iš esmės, nustatys, ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas (prašoma priteisti žala ir jos dydis) yra pagrįstas. Šioje stadijoje pirmosios instancijos teismas neturi teisės bei pareigos nustatinėti aplinkybių, kurios turi būti sprendžiamos bylą nagrinėjant iš esmės. Vadinasi, nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neva turėjo iš esmės vertinti, ar ieškovės pareikšti reikalavimai ir pateikti įrodymai yra pagrįsti.
    3. Ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, o pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio pagrįstumą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

14Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui

    1. Nagrinėjamu atveju teismas nurodė, kuo grindžia sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui: būtent ne vien tik didele ieškinio suma, o ir tuo, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto ir nėra jokių kitų įrodymų, leidžiančių spręsti, jog būsimą ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą atsakovas gali nesunkiai įvykdyti. Taigi pirmosios instancijos teismas tyrė ir pasisakė dėl atsakovo turtinės padėties.
    2. Ieškovei savo reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiant prezumcija dėl to, jog ieškinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė, šią prezumciją turi paneigti atsakovas. Šiuo atveju atsakovas tik nurodo, kad teismas netinkamai savo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindė vien tik didele suma (nors iš tiesų teismas pateikė ir kitų argumentų), tačiau atsakovas skunde jokių įrodymų apie savo gerą turtinę padėtį teismui nepateikė. Tuo labiau, kad viešai prieinami registrai rodo, kad atsakovas neturi jokio turto, kuris leistų spręsti apie jo gerą finansinę būklę.
    3. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, nurodė, kad atsakovui nuo pat pradžių buvo žinomas paskolos gavėjo (trečiasis asmuo UAB „Rovanta“) prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo faktas. Atsakovas, būdamas UAB „Rovanta“ direktoriumi, o kartu ir paskolos laiduotoju, nebendradarbiavo su ieškove ir laiku nevykdė laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl kyla reali grėsmė dėl atsakovo tolimesnio piktnaudžiavimo, kuriuo gali būti siekiama perleisti turimą turtą ar jį nuslėpti.
    4. Be to, ieškinio suma yra labai didelė – 481 580,59 Eur, atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, todėl, kyla reali grėsmė, kad atsakovas turimą kilnojamąjį turtą ar pinigines lėšas (jei toks turtas yra) gali nesunkiai perleisti kitiems asmenims ir tuo labai apsunkinti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
    5. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, t. y. pateikė duomenis, kurie pagrindė teismo įsitikinimą, kad ieškovei palankus teismo sprendimas yra įmanomas, bei į tai, jog ieškinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra laikytina didele, o byloje tai paneigiančių duomenų nėra (atsakovas nepateikė jokių tai patvirtinančių argumentų ir įrodymų), akivaizdu, kad egzistuoja ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.
  1. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo BUAB „Rovanta“ prašo atsakovo atskirojo skundo pagrįstumą vertinti teismo nuožiūra.

15Teismas

konstatuoja:

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

17Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo dalyko

  1. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
  1. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

18Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų

  1. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
  2. Pirmosios instancijos teismas pritaikė atsakovo A. P. turtui laikinąsias apsaugos priemones nustatęs abi sąlygas. Apelianto teigimu, šiuo atveju neegzistuoja nei viena sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

19Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

  1. Teismas, spręsdamas dėl poreikio užtikrinti ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymą, nesprendžia ginčo iš esmės ir galutinai nevertina su bylos esme susijusių aplinkybių, t. y. nesprendžia, ar ieškinys yra pagrįstas. Kita vertus, teismas, nagrinėdamas prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi, be kita ko, preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2311/2011; kt.).
  2. Nagrinėjamu atveju ieškovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ pareiškė reikalavimą priteisti 229 668,67 Eur negrąžintos paskolos, 169 231,20 Eur palūkanų ir 82 680,72 Eur priskaičiuotų delspinigių – iš viso 481 580,59 Eur – ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje ieškovė nurodė aplinkybes, kurios, jos manymu, patvirtina skolos egzistavimą. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė teismui rašytinius įrodymus, kuriais įrodinėja ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir kuriuos teismas turės įvertinti nagrinėdamas bylą iš esmės. Šios aplinkybės duoda pagrindo išvadai, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo, bylą išnagrinėjus iš esmės, galimybė apskritai egzistuoja.
  3. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog preliminariai įvertinus ieškovės pareikštus reikalavimus, susipažinus su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais, tikėtina, jog bylą išnagrinėjus iš esmės ieškovės ieškinys galėtų būti tenkinamas, t. y. ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, kas sudarė pagrindą teismui įvertinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones kaip pagrįstą.

20Dėl atsakovo turtinės padėties

  1. Antra sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ‑ reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė pasitelkęs prezumpciją, kad didelė turtinio reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad nurodytos prezumpcijos tikslas ne sudaryti savarankišką pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nustačius, kad reikalavimas yra turtinis ir išreiškiamas konkrečia finansine suma, o palengvinti įrodinėjimo naštą asmeniui, kuris, iškilus turtiniam ginčui, prašo taikyti areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę. Grėsmė teismo sprendimo įvykdymui gali būti faktinė ir hipotetinė (teoriškai įmanoma) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2236/2014). Kadangi faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu įrodyti daugeliu atveju yra itin sudėtinga arba praktiškai neįmanoma (pvz., tikėtinai pagrįsti esant atsakovo sąmoningą ketinimą išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo), arešto taikymo prašančiam asmeniui yra suteikta galimybė remtis nurodytu teisinio pobūdžio teiginiu (didele ieškinio suma) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-874-943/2016). Taikant ieškinio sumos prezumpciją įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai).
  2. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi ieškovės BKU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ reikalavimams užtikrinti nusprendė areštuoti atsakovui A. P. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – lėšas ir (ar) turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant pareikštos 481 580,59 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.
  3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui A. P. grindė didele jam ieškiniu pareikšto reikalavimo suma - 481 580,59 Eur. Taigi apeliantas, siekdamas paneigti būtinumą taikyti jam laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti, kad pareikšto ieškinio suma atsakovui nėra didelė, o jo finansinė padėtis eliminuoja grėsmę, kad būsimas jam galbūt nepalankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas (CPK 12, 178 straipsniai).
  4. Teikiamu skundu apeliantas praktiškai nepateikia jokių argumentų, susijusių būtent su ieškinio sumos reišmingumu ir jos santykiu su atsakovo finansine padėtimi. Atsakovas taip pat nepateikė jokių jo turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, o byloje nėra duomenų, kurie galėtų pagrįsti, jog apeliantui 481 580,59 Eur suma nėra didelė. Taigi atsakovas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados dėl grėsmės ieškovei galbūt palankaus sprendimui įvykdyti egzistavimo (CPK 144 straipsnis).
  5. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai