Byla 2-2311/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto žydų religinės bendruomenės „Chassidie Chabad Lubavitch" atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-6088-640/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Centro kubas“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto žydų religinei bendruomenei „Chassidie Chabad Lubavitch“ dėl 10 258 133,80 Lt priteisimo; tretysis asmuo AB DnB NORD bankas.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimu ir nuostolių atlyginimu.

5Atskiruoju skundu ginčijamas laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas.

6Ieškovas UAB „Centro kubas“ 2011 m. birželio 22 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu nutraukti 2010 m. rugpjūčio 26 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3-4456, kuria UAB „Centro kubas“ Vilniaus miesto žydų religinei bendruomenei „Chassidie Chabad Lubavitch“ pardavė negyvenamąsias ir gyvenamąsias patalpas, esančias Bokšto g. 19/Šv. Kazimiero g. 12, Vilniuje, ir taikyti restituciją; iškeldinti atsakovą su jam priklausančiu turtu iš ieškinyje nurodytų patalpų; priteisti ieškovui iš atsakovo 342 777,60 Lt ir 114 039,68 eurų; priteisti ieškovui iš atsakovo po 891,78 eurų už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, įskaitant ir teismo spendimo dalies susijusios su iškeldinimu, 6 proc. palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad AB DnB NORD bankas ir UAB „Centro kubas“ 2006 m. vasario 21 d. pasirašė laidavimo sutartį, kuria remiantis UAB „Centro kubas“ laidavo už A. S. įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį Nr. 881-06 IL įvykdymą. A. S. įsipareigojimų AB DnB NORD bankui įvykdymas taip pat buvo užtikrintas UAB „Centro kubas“ nuosavybės teise priklausančio turto, esančio Bokšto g. 19/Šv. Kazimiero g. 12, Vilniuje įkeitimu bei A. S. nuosavybės teise priklausančio turto, esančio Trakų g. 14, Vilniuje įkeitimu. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 5 d. iškėlė civilinę bylą Nr. 2-4327-232/2010 pagal AB DnB NORD banko ieškinį UAB „Centro kubas“ ir A. S. dėl solidarios 6 458 481,29 eurų skolos priteisimo. Esant šioms aplinkybėms, UAB „Centro kubas“ ir Vilniaus m. žydų religinė bendruomenė „Chassidie Chabad Lubavitch“ 2010 m. rugpjūčio 26 d. pasirašė Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), notarinio registro Nr. 3-4456, remiantis kuria UAB „Centro kubas“ pardavė, o Vilniaus miesto žydų religinė bendruomenė „Chassidie Chabad Lubavitch“ įsigijo negyvenamąsias patalpas, esančias Bokšto g. 19/Šv. Kazimiero g. 12, Vilniuje (toliau – Turtas). Vilniaus miesto žydų religinė bendruomenė „Chassidie Chabad Lubavitch“ savo įsipareigojimų pagal Sutartį neįvykdė ir pinigų už įsigytą Turtą nesumokėjo. AB DnB NORD bankas 2011 m. vasario 7 d. kreipėsi į ieškovą ir atsakovą ir pranešė, kad ieškovui ir atsakovui iki 2011 m. vasario 21 d. nepasirašius susitarimo dėl Sutarties nutraukimo, AB DnB NORD bankas pradės priverstinį UAB „Centro kubas“ skolos išieškojimą iš įkeisto, atsakovui parduoto turto vertės. Ieškovas pranešė atsakovui, kad šiam neatvykus pasirašyti susitarimo dėl Sutarties nutraukimo, ieškovas dėl esminio sutarties pažeidimo kreipsis į teismą dėl sutarties nutraukimo teismine tvarka.

7Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo ar nutarties šioje byloje įsiteisėjimo areštuoti atsakovui priklausančius: komercines patalpas, unikalus Nr. 4400-1848-3126:4933, maitinimo patalpas su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. 4400-1848-3304:4944, komercines patalpas su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. 4400-1848- 3280:4943, butus, unikalus Nr. 4400-1848-2938:4924, Nr. 4400-1848-2961:4925, Nr. 4400-1848-2972:4926, Nr. 4400-1848-2994:4927, Nr. 4400-1848-3060:4930, unikalus Nr. 4400-1848-3091:4931, unikalus Nr. 4400-1848-3115:4932, unikalus Nr. 4400-1848-3148:4934, unikalus Nr. 4400-1848-3226:4940, 16/23 dalių automobilio stovėjimo aikštelės patalpų, unikalus Nr. 4400-1848-3337:4946, esančius Bokšto g. 19/Šv. Kazimiero g. 12, Vilniuje, uždraudžiant juos parduoti, perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti, taip pat uždraudžiant juos perleisti sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (realizuoti priverstinio vykdymo procese); iki teismo sprendimo ar nutarties byloje įsiteisėjimo areštuoti 1 312 571,61 Lt sumos atsakovui priklausančias lėšas, nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus ir turtines teises, esančias pas atsakovą. Ieškovas taip pat prašė įpareigoti atsakovą perduoti aukščiau paminėtą nekilnojamą turtą saugoti UAB „Centro kubas“. Prašymą grindė tuo, kad atsakovo skola greitai didėja, dėl atsakovo veikimo ieškovas ne tik patiria nuostolius, nes negauna pajamų, bet patiria nuostolius ir dėl to, kad, atsakovui naudojantis įsigytu turtu (už kurį tinkamai nėra atsiskaityta), jis dėvisi ir jo vertė mažėja.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 7 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir ieškovo reikalavimų užtikrinimui nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti Vilniaus m. žydų religinės bendruomenės „Chassidie Chabad Lubavitch“ priklausančias: komercines patalpas, unikalus Nr. 4400-1848-3126:4933, maitinimo patalpas su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. 4400-1848-3304:4944, komercines patalpas su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. 4400-1848- 3280:4943, butus, unikalus Nr. 4400-1848-2938:4924, Nr. 4400-1848-2961:4925, Nr. 4400-1848-2972:4926, Nr. 4400-1848-2994:4927, Nr. 4400-1848-3060:4930, unikalus Nr. 4400-1848-3091:4931, unikalus Nr. 4400-1848-3115:4932, unikalus Nr. 4400-1848-3148:4934, unikalus Nr. 4400-1848-3226:4940, 16/23 dalių automobilio stovėjimo aikštelės patalpų, unikalus Nr. 4400-1848-3337:4946, esančius Bokšto g. 19/Šv. Kazimiero g. 12, Vilniuje, uždraudžiant atsakovui nekilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos (disponuoti), paliekant atsakovui teisę nekilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais bei įpareigojant atsakovą saugoti ir prižiūrėti areštuotą turtą, juo disponuoti taip, kad nemažėtų jo vertė. Taip pat nusprendė areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamą, kilnojamą turtą, o jo nesant ar esant jo nepakankamai, areštuoti lėšas, bendrai 736 214,49 Lt sumai, priklausančias ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu UAB „Centro kubas“, taip pat leidžiant mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atlyginimus darbuotojams. Nurodė, kad iš pateikto ieškinio ir pridėtų įrodymų matyti, kad šalys yra juridiniai asmenys, o reikalavimo sumos, prašomos priteisti iš jų, yra ženklios, todėl teismas daro išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo prašymas dėl nurodyto turto arešto tenkinamas, nes ieškovas prašo nutraukti sutartį, sudarytą 2010 m. rugpjūčio 26 d. ir patvirtintą notaro (registro Nr. 3-4456) tarp ieškovo ir atsakovo, ir taikyti restituciją, grąžinant jam prašyme išvardintą nekilnojamą turtą. Konstatavo, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant atsakovui priklausančias lėšas, nekilnojamą, kilnojamą turtą 1 312 571,61 Lt reikalavimų sumoje viršija ieškinio ribas, nes, reikalavimą išreiškus litais ir taikant oficialų Lietuvos Banko kursą, ieškovo reikalavimas sudaro tik 736 214,49 Lt, todėl ieškovo prašymas tenkintinas iš dalies, areštuojant atsakovui priklausantį nekilnojamą, kilnojamą turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, lėšas 736 214,49 Lt reikalavimų sumoje. Konstatavo, kad pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas pakankamai užtikrina ieškovo reikalavimus, todėl nėra pagrindo atsakovą įpareigoti perduoti turtą saugoti ieškovui. Nurodė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamas nepranešus atsakovui, nes yra grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarties dalį dėl atsakovui priklausančio nekilnojamojo, kilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai, lėšų arešto bendrai 736 214,49 Lt sumai ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo AB „Centro klubas“ prašymą taikyti nurodytas laikinąsias apsaugos priemones atmesti kaip nepagrįstą. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Ieškovas teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, jog yra grėsmė, kad priimto teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovo prašymas buvo tenkintas iš esmės remiantis tik vienu argumentu – jog pareikšto reikalavimo suma yra didelė. Tačiau naujausia Lietuvos apeliacinio teismo praktika atsisako net ir didelę ieškinio sumą pripažinti per se pagrindžiančia laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Kiekvienu atveju turėtų būti atsižvelgta į turimą atsakovo turtą, jo veiklos pobūdį, autoritetą ir vardą atitinkamoje srityje. Atsakovo finansinė padėtis yra labai gera, ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam, stabiliam juridiniam asmeniui, kurio turimo turto vertė žymiai viršija jam pareikštų reikalavimų sumą, tačiau priimdamas sprendimą teismas neturėjo informacijos apie atsakovo turimą turtą ir į šias aplinkybes neatsižvelgė. Be to, atsakovas yra religinė bendruomenė, kuri stengiasi palaikyti glaudžius ir draugiškus santykius su Lietuvos valstybės institucijomis ir privačiais asmenimis, rūpinasi savo gera reputacija, vykdydama savo veiklą visuomet laikėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, todėl abejonės, kad atsakovas gali bandyti išvengti galimo teismo sprendimo vykdymo, vertintinos kaip pagrįstos tik prielaidinio pobūdžio teiginiais.
  2. Aplinkybė, jog asmuo neatsiskaito su kontrahentu, nebūtinai reiškia tai, kad yra neatsiskaitoma piktybiškai. Tarp šalių dėl prašomos priteisti 736 214,49 Lt sumos yra kilęs ginčas, todėl ieškovo argumentai, susiję su prievolių ieškovui neįvykdymu, yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Nežinant atsakovo pozicijos dėl ieškovo nurodytų aplinkybių bei argumentų, susijusių su ieškovo pareikštais reikalavimais, jos neturėtų būti vertinamos kaip pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
  3. Ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti, todėl tokių reikalavimų užtikrinimas neturėjo būti taikomas apskritai. Atsakovo nuomone, ieškovas neturi teisės iš atsakovo reikalauti kartu ir delspinigių pagal Sutartį ir visų nuostolių, kuriuos jis patiria negalėdamas vykdyti įsipareigojimų DnB NORD bankui pagal kredito sutartį. Delspinigiai atlieka kompensuojamąją funkciją, todėl ieškovo prašomi priteisti delspinigiai turi būti įskaičiuojami į nuostolius, t.y. turi būti taikomos įskaitinės netesybos, ir ieškovas nuostolių atlyginimo gali reikalauti tik tiek, kiek jų nepadengia netesybos (šiuo atveju delspinigiai), o ne visų delspinigių ir kartu visų nuostolių, ko prašo ieškovas. Tuo tarpu ieškovo prašoma priteisti 324 777,60 Lt delspinigių suma pagal nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį kompensuoja praktiškai visus ieškovo nuostolius, t.y. 393 756,18 Lt.
  4. Ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti kartu ir 120 452,14 Lt dydžio papildomas palūkanas, kurias jis moka DnB NORD bankui, ir 32 511,98 Lt delspinigių už laiku nesumokėtas bankui palūkanas ir papildomas palūkanas. Tiek delspinigiai, tiek papildomos palūkanos atlieka tą pačią AB DnB NORD banko nuostolių, patirtų už laiku negrąžintą kreditą, kompensavimo funkciją, todėl reikalavimas priteisti ir papildomas palūkanas ir delspinigius prieštarautų civilinės atsakomybės kompensacinei paskirčiai ir reikštų dvigubos civilinės atsakomybės taikymą.
  5. Ieškovas taip pat be pagrindo reikalauja iš atsakovo priteisti 240 792,06 Lt palūkanas ir 120 452,14 Lt papildomas palūkanas. CK 6.37 str. 4 d. numato, kad palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymu ar šalių susitarimu numatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia šalių sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų.
  6. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi daugiau nei pakankamai turto būsimam teismo sprendimui įvykdyti bei ieškovo reikalavimui patenkinti ir nėra jokios grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui, manytina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje yra netikslingas ir perteklinis, t.y. užtikrinantis ieškovo interesų apsaugą labiau, nei šioje situacijoje yra būtina. Tokiu būdu nepagrįstai varžomos atsakovo turtinės teisės ir pažeidžiami abiejų šalių interesų pusiausvyros bei ekonomiškumo principai. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo turtui ir lėšoms neabejotinai sutrikdytų, o gal net ir sužlugdytų atsakovo vykdomą veiklą, todėl nebūtų suderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintais principais.

12Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos. UAB „Centro kubas“ patirti nuostoliai ir nurodyta ieškinio suma laikytina labai didele, todėl teismas turi tenkinti UAB „Centro kubas“ prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Atsakovas turi vienintelį nekilnojamojo turto objektą, esantį Bokšto g. 19/Šv. Kazimiero g. 12, Vilniuje, kurį perleidus tretiesiems asmenims arba kitaip apsunkinus, apeliantas nebeturėtų jokio kito ilgalaikio, įskaitant kilnojamąjį ir nekilnojamąjį, turto, o galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas.
  3. Atsakovas nepateikė jokių kitų įrodymų, išskyrus išrašą iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, liudijančių apelianto gerą finansinę padėtį. Šis išrašas taip pat vertintinas kritiškai, nes jame neatsispindi Vilniaus apygardos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tuo tarpu UAB „Centro kubas“ kartu su ieškiniu teismui pateikė dienraščio „Sostinė“ 2011 m. birželio 4 d. straipsnį, iš kurio matyti, kad viešoji įstaiga „Menachemo namai“, kurios steigėjas yra apeliantas, neatsiskaito su darbuotojais, o Sodrai yra skolinga 637 000 Lt. Šios aplinkybės patvirtina, kad tiek viešosios įstaigos „Menachemo namai“, tiek jos steigėjo atsakovo finansinė padėtis yra sunki.
  4. Atsakovas elgiasi nesąžiningai, nes beveik metus naudojasi iš ieškovo įsigytu Turtu, o už jo įsigijimą nesumokėjo nė dalies iš 9 521 600 Lt sumos. Atsakovas neginčija Sutarties nutraukimo, t.y. pripažįsta neteisėtų veiksmų atlikimo faktą, tačiau vis tiek elgiasi nesąžiningai ir toliau naudojasi ginčo turtu, kuris dėl to dėvisi ir jo vertė mažėja. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas gali siekti išvengti padarytų nuostolių atlyginimo ir perleisti ar kitaip apsunkinti vienintelį turimą ilgalaikį turtą, esantį Bokšto g. 19/Šv. Kazimiero g. 12, Vilniuje.
  5. Atsakovo argumentas, jog tai, kad jis yra religinė bendruomenė, kurios veikla grindžiama sąžinės laisvės vertybėmis, leidžia tikėti, kad jis įvykdys teismo sprendimą, nepagrindžia reikalavimo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes faktinės bylos aplinkybės liudija priešingai – atsakovas nesąžiningai naudojasi įgytu turtu už jį nesumokėdamas ir toleruoja savo įsteigtos viešosios įstaigos neatsiskaitymus su darbuotojais ir Sodra.
  6. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas realiai nepažeis atsakovo teisių ir teisėtų interesų, kadangi nekilnojamojo turto, kurio atsakovas tariamai nesiekia parduoti ar įkeisti, areštas nesutrikdys kasdieninės atsakovo veiklos ir nesukels neigiamų atsakovo lėšų finansinių srautų. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas nepatirs jokių išlaidų, todėl nebus pažeistas nei ekonomiškumo, nei kiti teisės principai.
  7. Ieškinio reikalavimų pagrįstumas ar nepagrįstumas vertinamas ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o sprendimo priėmimo stadijoje, todėl apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo išnagrinėti ieškovo ieškinį ir tik po to spręsti ar taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar jų netaikyti, prieštarauja ne tik bylos nagrinėjimo teisme stadijoms, bet ir procesinės teisės normoms. Be to, atsakovas iš dalies sutinka su ieškovo teise į nuostolių atlyginimą, tačiau byloje kilo ginčas dėl jų dydžio.
  8. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas areštuojant nekilnojamąjį turtą, kurio apeliantas neketina realizuoti ar kitaip apsunkinti, niekaip nepažeidžia apelianto finansinės veiklos, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Be to, akcentuodamas sąžiningumo ir protingumo principų pažeidimą, apeliantas naudoja blanketinius (bendruosius) teiginius, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais, pvz., nenurodo kaip konkrečiai apeliantui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto disponavimo apribojimas pažeis žydų tautybės asmenų lygiateisiškumą ir nediskriminavimą Lietuvoje.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

14Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą pagal ieškinyje pareikšto reikalavimo dalį dėl sutartinių netesybų priteisimo. Kadangi pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą sprendė iki 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusio Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo, apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą, taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso teisės normos, reglamentavusios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

15Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

16Spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Nustačius, kad ieškovo pareikšti reikalavimai ir pateikti įrodymai toje bylos proceso stadijoje preliminariai leidžia manyti, kad ieškovui palankaus sprendimo priėmimas byloje nekelia pagrįstų abejonių, teismas turėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu egzistuoja kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

17Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Atsakovas atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) atskirajame skunde gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo gerą turtinę padėtį (CPK 12, 178 str.). Tai gali būti duomenys iš viešų registrų, kredito įstaigų duomenys apie turimas lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas, juridinio asmens finansinės atskaitomybės dokumentai ir pan.

18Nagrinėjamu atveju ieškovas – ginčo turto pardavėjas pareiškė atsakovui – ginčo turto pirkėjui ne tik reikalavimą dėl notarine forma patvirtintos 2010 m. rugpjūčio 26 d. tarp šalių sudarytos ginčo turto pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, bet ir reikalavimus dėl 736 214,49 Lt netesybų ir palūkanų priteisimo. Ieškovas reikalavimus dėl netesybų ir palūkanų priteisimo grindė keliais skirtingais pagrindais: 1) reikalavimas dėl 342 777,60 Lt sutartinių netesybų priteisimo grindžiamas 2010 m. rugpjūčio 26 d. sutarties 5.3 punkto nuostata, pagal kurią atsakovas, laiku nesumokėjęs sutartą sumą už įsigytą turtą, turi mokėti ieškovui po 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, šiuo atveju nuo 9 521 600 Lt sumos; 2) reikalavimas dėl 114 039,68 eurų priteisimo grindžiamas pagal 2006 m. vasario 21 d. tarp trečiųjų asmenų AB DnB NORD banko (kredito davėjo) ir A. S. (kredito gavėjo) sudarytos kreditavimo sutarties 5.1, 18 punktais, pagal kuriuos kredito gavėjas, laiku nesumokėjęs nustatyto dydžio įmokų, turi mokėti kredito davėjui sutartyje nustatyto dydžio palūkanas (viso nesumokėta 69 738,21 eurų palūkanų), papildomas palūkanas (viso nesumokėta 34 885,35 eurų papildomų palūkanų), taip pat 2006 m. vasario 21 d. sutarties 37 punktu, pagal kurį AB DnB NORD bankas skaičiuoja 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtų palūkanų ir papildomų palūkanų už kiekvieną uždelstą dieną (viso 9 416,12 eurų). Ieškovas 2006 m. vasario 21 d. laidavo kredito davėjui už kredito gavėjo prisiimtų sutartinių prievolių įvykdymą ir nagrinėjamoje byloje įrodinėja, kad atsakovui nesumokėjus sutartos sumos už 2010 m. rugpjūčio 26 d. sutartimi įsigytą daiktą, ieškovas, kaip pagrindinio skolininko laiduotojas, turi mokėti AB DnB NORD bankui palūkanas ir delspinigius. Kolegija, spręsdama klausimą, ar yra pagrindas užtikrinti ieškovui galimai palankios sprendimo dalies pagal pareikštus reikalavimus priteisti netesybas ir palūkanas, nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo, tačiau pažymi, jog jie grindžiami sutartinėmis nuostatomis, t. y. sutartimi, kuri šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Ar minėtos 2006 m. vasario 21 d. kreditavimo sutarties nuostatos, nustatančios netesybų bei palūkanų dydžius yra pagrįstos, ar yra pagrindas nepriteisti netesybų ar palūkanų, arba jas mažinti, nustatys ginčą iš esmės išsprendęs teismas. Preliminarus pateiktų duomenų įvertinimas, kuris atliekamas sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo atsirasti akivaizdžioms abejonėms dėl šių ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumo.

19Ieškovo reikalavimas dėl 736 214,49 Lt priteisimo iš atsakovo yra reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Minėta, jog atsakovas turi teisę pateikti teismui duomenis apie savo itin gerą turtinę padėtį, kas sudarytų pagrindą manyti, kad ieškinio suma jam nėra didelė (CPK 12, 178 str.). Tačiau atsakovas tokių duomenų teismui nepateikė. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui duomenis iš Nekilnojamojo turto registro, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso vienas nekilnojamojo turto objektas – viešbutis, esantis Bokšto g. 19 / Šv. Kazimiero g. 12, Vilniuje, kurio vidutinė rinkos vertė pagal 2010 m. kovo 23 d. atliktą masinį įvertinimą sudaro 8 372 000 Lt (b.l. 83). Pirma, atsakovas nepateikė teismui duomenų apie šiuo metu esančią nurodyto nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę, nustatytą nepriklausomo turto vertintojo. Dėl masinio įvertinimo ypatumų bei ekonominio sunkmečio valstybėje atsakovo nurodyto turto vidutinė rinkos vertė šiuo metu gali būti ženkliai mažesnė. Antra, vieno objekto, kurio rinkos vertė galimai kelis kartus viršija ieškinio sumą, turėjimas nuosavybės teise dar nesudaro pagrindo, nesant duomenų apie atsakovo turimą kitą turtą, debitorines ir kreditorines skolas, daryti išvadą, kad ieškinio suma jam nėra didelė. Trečia, tai, kad atsakovo turtinė padėtis nėra itin gera, patvirtina ir aplinkybė, kad atsakovas nesumokėjo ieškovui 2010 m. rugpjūčio 26 d. sutartimi nustatytos sumos už įsigytus didelės vertės nekilnojamojo turto objektus.

20Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

21Anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

22Kolegija pažymi, kad ši nutartis neužkerta galimybės atsakovui, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti atsakovo turto areštą, jeigu atsakovo turtinė padėtis pagerėtų ar į teismo specialiąją sąskaitą jis įneštų sumą, kuri būtų ne mažesnė, nei teismo taikytas atsakovo turto arešto dydis (CPK 146, 148, 149 str.).

23Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

24Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su pirkimo-pardavimo sutarties... 5. Atskiruoju skundu ginčijamas laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas.... 6. Ieškovas UAB „Centro kubas“ 2011 m. birželio 22 d. kreipėsi į Vilniaus... 7. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 7 d. nutartimi ieškovo prašymą... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 11. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m.... 12. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 14. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė... 15. Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos... 16. Spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas,... 17. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo... 18. Nagrinėjamu atveju ieškovas – ginčo turto pardavėjas pareiškė atsakovui... 19. Ieškovo reikalavimas dėl 736 214,49 Lt priteisimo iš atsakovo yra... 20. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės... 21. Anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad... 22. Kolegija pažymi, kad ši nutartis neužkerta galimybės atsakovui, esant... 23. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų... 24. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą....