Byla e2A-524-479/2018
Dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „If P&C Insurance AS“, veikiantis per „If P&C Insurance AS“ filialą, V. P

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Erinijos Kazlauskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. Ž. prekybos įmonės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Ž. prekybos įmonės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos skuba” dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „If P&C Insurance AS“, veikiantis per „If P&C Insurance AS“ filialą, V. P.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė R. Ž. prekybos įmonė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos skuba“ (toliau – UAB „Klaipėdos skuba”) dėl turtinės žalos atlyginimo.
    1. Ieškovė nurodė, kad 2016-04-12 pagal vienkartinį krovinio pervežimo sutartį-užsakymą ieškovė nuo 2016-04-15 iki 2016-04-18 įsipareigojo pervežti 24 tonas PVC granulių iš UAB „Neo Group“ sandėlio, esančio ( - ), į Melnik miestą Čekijos Respublikoje. Ieškovė paaiškino, kad 2016-04-15 ryte vykdamas į pasikrovimo vietą ieškovės vairuotojas vilkiko prietaisų skydelyje pastebėjo įspėjimą apie tachografo sistemos gedimą, todėl iš karto po krovinio pasikrovimo, tai yra apie 11 val. 05 min., nuvyko į atsakovės UAB „Klaipėdos skuba“ vilkikų autoserviso tachografų dirbtuves pastebėtam gedimui pašalinti. Atsakovės darbuotojai nustatė vilkiko tachografo elektros instaliacijos kabelio gedimą. Nustačius gedimą, atsakovės darbuotojas V. P. nusprendė gedimą pašalinti suremontuojant nebefunkcionuojančią tachografo elektros kabelio atkarpą, tai yra nukirpti nebefunkcionuojančią kabelio dalį ir ją kontroliniu tašku bei nauja laido atkarpa sujungti su funkcionuojančia elektros kabelio atkarpa. Ieškovė pažymėjo, kad atliekant remonto darbus visas vilkiko elektros instaliacijos laidų mazgas dėl sudėtingos tachografo kabelio prieigos buvo smarkiai tampomas, atliekant elektros kabelio remonto darbus buvo nukarpyti elektros laidų tvirtinimo dirželiai, pašalinta dalis tachografo laido izoliacinės medžiagos, o suremontavus nebefunkcionuojančią tachografo kabelio dalį, visi vilkiko elektros instaliacijos laidai buvo iš naujo rišami ir tvirtinami. Remonto darbai buvo baigti 2016-04-15 12 val. 05 min. Atlikus darbus, vilkiko prietaisų skydelyje buvęs įspėjamasis signalas apie tachografo sistemos gedimą dingo, todėl ieškovės vairuotojas 2016-04-15 12 val. 17 min. išvyko iš atsakovės autoserviso į krovinio pristatymo vietą Čekijos Respublikoje.
    2. Ieškinyje nurodoma ir tai, kad apie 13 val., tai yra praėjus apie 40 minučių nuo išvykimo iš atsakovės autoserviso, greitkelio Klaipėda – Vilnius 50 kilometre, ties Žadvainių k., vilkiko variklio skyriaus priekinės dalies kairėje pusėje kilo gaisras. Gaisro metu visiškai sudegė ieškovės nuomos teise valdomas vilkikas Renault Magnum AE440, apdegė dalis puspriekabės Van Hool 3B0053 bei buvo apgadinta 3/20 dalis gabento krovinio, tai yra trys didmaišiai Neopet 80 PVC granulių. Ieškovė teigė, kad puspriekabės Van Hool atkūrimo kaštai sudaro 984,07 Eur, o visiškai sudegusiam vilkikui Renault Magnum AE440 padarytos žalos dydis yra 6 491,92 Eur, todėl dėl kilusio gaisro ieškovės nuomos teise valdytai transporto priemonei buvo padaryta 7 475,99 Eur turtinė žala. Ieškovė taip pat patyrė 750 Eur nuostolių dėl besąlyginės draudimo išskaitos siuntėjui UAB „Neo group“ už įvykio metu apgadintą krovinį, kurios nekompensavo draudimo bendrovė.
    3. Ieškovė teigė, kad kilusį vilkiko gaisrą ir dėl jo atsiradusią turtinę žalą lėmė atsakovės neteisėti veiksmai, tai yra netinkamai atlikti vilkiko tachografo elektros instaliacijos laidų remonto darbai bei bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai pažeidimas. Kadangi atsakovės veiksmuose yra visos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti, ieškovei padarytą turtinę žalą privalo atlyginti atsakovė.
    4. Dėl to ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės 8 225,99 Eur turtinei žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsakovė UAB „Klaipėdos skuba” atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, todėl prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė teigė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovės vairuotojas pats atsisakė keisti visą tachografo jungtį ir norėjo, jog ši jungtis būtų remontuojama. Kadangi tachografo laidų remontas yra galimas ir nekeičiant viso kabelio, atsakovės darbuotojas remontą atliko. Atsakovė nurodė ir tai, kad atsakovė neremontavo visos ieškovės transporto priemonės elektros instaliacijos, neatliko ir neprivalėjo atlikti jos diagnostikos, nebuvo atliekami jokie darbai, susiję su kita transporto priemonės elektros instaliacijos sistema. Be to, tachografo sistemos veikimas ir jos gedimai negali sukelti transporto priemonės elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, dėl kurio galėtų kilti transporto priemonės gaisras. Atsakovė pažymėjo, kad sensoriaus laidai yra labai lengvai identifikuojami dėl laidų supynimo, todėl sugedusio tachografo laido sujungimas įprastomis sąlygomis negalėjo nulemti kitų elektros instaliacijos sistemų avarinio darbo režimo.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-11-13 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 738 Eur bylinėjimosi išlaidoms bei 500 Eur trečiojo asmens „If P&C Insurance AS“ bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas nustatė, kad 2016-04-15 ieškovės darbuotojas nuvyko į atsakovės dirbtuves dėl vilkiko tachografo gedimo. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovės darbuotojas nustatė, kad yra nutrūkęs vienas tachografo sensoriaus laidas, todėl jis buvo sujungtas su jungtimi, izoliacinė medžiaga buvo pristumta į vietą, apvyniota su izoliacija ir pritvirtinta prie kronšteino. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovės darbuotojas V. P. atliko ne tachografo montavimo darbus, bet tachografo jungties laido remonto darbus ir tai jis padarė leistinu būdu, laikydamasis instrukcijos reikalavimų. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, teismas konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog atsakovės darbuotojas atliko transporto priemonės Renault Magnum tachografo jungties darbus neteisėtu ar netinkamu būdu, taip pat neįrodyta, kad atsakovės darbuotojas pažeidė bendrą rūpestingumo ir atsargumo pareigą, todėl atsakovės neteisėtų veiksmų byloje nebuvo nustatyta. Teismas nesirėmė ieškovės pateiktais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro 2016-06-15 aktu bei 2017-09-28 T. Š. parengta specialisto išvada, nes šie rašytiniai įrodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs, išsamūs ir nešališki. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad transporto priemonė gaisro metu buvo 13 metų senumo, ji buvo nuolat eksploatuojama, todėl negali būti atmetama galimybė, kad gaisro kilimo priežastis buvo kitų elektros laidų gedimai dėl natūralaus nusidėvėjimo. Teismas konstatavo, kad ieškovės argumentai yra grindžiami tik prielaidomis, byloje nepateikti jokie objektyvūs įrodymai, kurie patvirtintų, kad dėl atsakovės darbuotojo neteisėtų veiksmų kilo gaisras ir buvo padaryta žala ieškovei, todėl teismas nusprendė atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Apeliaciniu skundu ieškovė R. Ž. prekybos įmonė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-11-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai nurodė, jog ieškovės darbuotojas pats atsisakė keisti visą tachografo duomenų perdavimo kabelį ir pageidavo jį remontuoti. Apeliantės teigimu, neleistiną tachografo kabelio remonto būdą pasirinko pati atsakovė.
    2. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nepagrįstai vadovavosi Renault sunkvežimių elektros laidų remonto instrukcija, kurioje nėra nurodyta, kaip turi būti remontuojamas tachografo duomenų perdavimo kabelis. Apeliantės teigimu, atliekant remonto darbus atsakovė turėjo vadovautis Kienzle MTCO 1324 EC tachografo produkto vadovu, pagal kurį tachografo duomenų perdavimo kabelis privalėjo būti pakeistas nauju, o ne remontuojamas.
    3. Teismas neįvertino, kad pasirinkęs netinkamą tachografo remonto būdą ir netinkamai atlikdamas remonto darbus, atsakovės darbuotojas neatsargiai elgėsi su visa vilkiko elektros instaliacija. Apeliantės teigimu, atliekant remonto darbus buvo pažeisti šalia esantys laidai, kurie ir nulėmė gaisro kilimą. Apeliantės nuomone, atsakovės pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai pažeidimas šiuo atveju patvirtina atsakovės neteisėtus veiksmus kaip būtinąją civilinės atsakomybės sąlygą.
    4. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog byloje nebuvo įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Apeliantė teigė, kad priežastinį ryšį patvirtina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro

      52016-06-15 aktas, kuris buvo parengtas remiantis objektyviais pirminiais įrodymų šaltiniais, tačiau priimdamas sprendimą teismas nepagrįstai šiuo įrodymu nesirėmė.

  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Klaipėdos skuba” ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. P. prašo ieškovės skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-11-13 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė ir trečiasis asmuo nurodė, kad teismas neprivalėjo nustatyti tikslios gaisro kilimo priežasties, nes bylos įrodinėjimo dalyką sudarė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų nustatymas. Atsiliepime nurodoma, kad byloje nebuvo įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, nulėmę gaisro kilimą. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad tachografo laidų remontas buvo galimas ir nekeičiant viso kabelio, todėl ieškovės skundo argumentai apie būtinybę keisti visą duomenų perdavimo kabelį yra nepagrįsti. Atsakovė ir trečiasis asmuo nurodė, kad tachografo remonto darbai buvo atlikti tinkamai, laikantis gamintojo nustatytos metodikos bei teisės aktų reikalavimų. Be to, tachografo sistemos veikimas ir jos gedimai negali sukelti transporto priemonės instaliacijos avarinio darbo režimo, dėl kurio galėtų kilti gaisras, o kita elektros instaliacijos įranga nebuvo remontuojama, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nebuvo įrodytas priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys. Atsakovė ir trečiasis asmuo pažymėjo, kad ieškovės reikalavimai ir argumentai dėl gaisro kilimo priežasties buvo grindžiami tik prielaidomis, todėl teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį.
  3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų „If P&C Insurance AS“ prašo ieškovės skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-11-13 sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis asmuo nurodė, kad byloje nebuvo įrodytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Trečiasis asmuo pažymėjo, jog ieškovė neįrodė, kad gaisro kilimą lėmė netinkamai atlikti tachografo remonto darbai. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad kitų elektros instaliacijos laidų nusidėvėjimas negali lemti atsakovės atsakomybės dėl kilusio gaisro, nes atsakovė neremontavo visos vilkiko elektros instaliacijos. Trečiojo asmens teigimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
  3. Apeliantė skunde nurodė, kad teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai nurodė, jog ieškovės darbuotojas pats atsisakė keisti visą tachografo duomenų perdavimo kabelį ir pageidavo jį remontuoti. Apeliantės teigimu, neleistiną tachografo kabelio remonto būdą pasirinko pati atsakovė. Su šia skundo nuostata teisėjų kolegija sutinka.
  4. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2016-04-15 ieškovės darbuotojas vilkiku Renault Magnum AE440 nuvyko į atsakovės UAB „Klaipėdos skuba“ vilkikų autoserviso tachografų dirbtuves dėl vilkiko tachografo gedimo. Byloje esančiame 2016-04-15 užsakyme-sutartyje autoserviso paslaugoms atlikti nurodytas užsakymo kodas 44, tai yra tachografo sistemos remontas, užsakymas yra pasirašytas ieškovės darbuotojo G. R. (t. 1, b. l. 110, 112). Taigi akivaizdu, jog ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl atlygintinų paslaugų suteikimo, tai yra tachografo gedimo pašalinimo. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.717 straipsnio 2 dalis nustato, kad laikydamasis sutarties, paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones. Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį, teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų. Paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus. Jei kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos taisyklėms, standartams, profesinės veiklos etikai ar sutarties sąlygoms, paslaugų teikėjas turi teisę atsisakyti vykdyti tokius nurodymus ir sutartį nutraukti (CK 6.718 straipsnio 3 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos leidžia padaryti išvadą, kad šiuo atveju atsakovė, kaip profesionali šios srities paslaugos teikėja, turėjo teisę ir kartu pareigą pasirinkti tinkamą tachografo sistemos remonto būdą ir priemones. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovės autoservise buvo nustatytas vilkiko tachografo elektros instaliacijos kabelio gedimas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad tachografas buvo suremontuotas pašalinus neveikiančią kabelio dalį ir ją kontroliniu tašku sujungus su veikiančia kabelio dalimi. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra konstatuota aplinkybė, kad ieškovės darbuotojas G. R. atsisakė keisti visą tachografo duomenų perdavimo kabelį ir pageidavo jį remontuoti, tačiau skundžiamu sprendimu buvo padaryta išvada, jog atsakovės pasirinktas tachografo remonto būdas buvo tinkamas. Taigi šioje byloje turėjo būti nustatytos aplinkybės, ar atsakovės pasirinktas vilkiko tachografo remonto būdas buvo tinkamas. Aplinkybė, kad kabelio remonto būdą pasirinko ieškovės vairuotojas, byloje nenustatyta (CPK 178 straipsnis).
  5. Apeliantė skunde nurodė, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nepagrįstai rėmėsi Renault sunkvežimių elektros laidų remonto instrukcija, kurioje nėra nurodyta, kaip turi būti remontuojamas tachografo duomenų perdavimo kabelis. Apeliantės teigimu, atliekant remonto darbus atsakovė turėjo vadovautis Kienzle MTCO 1324 EC tachografo produkto vadovu, pagal kurį tachografo duomenų perdavimo kabelis privalėjo būti pakeistas nauju, o ne remontuojamas. Su šia skundo nuostata galima sutikti.
  6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog vilkike Renault Magnum AE440 buvo sumontuotas tachografas Kienzle 1324 (t. 1, b. l. 172). Atsakovė nustatė šio tachografo elektros instaliacijos kabelio gedimą, kuris buvo suremontuotas pašalinus neveikiančią kabelio dalį ir ją kontroliniu tašku sujungus su veikiančia kabelio dalimi. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nesirėmė byloje esančiais Kienzle MTCO 1324 tachografo techninio produkto vadovo išrašais, o vadovavosi Renault Trucks remonto instrukcijos išrašu „Elektros laidyno paruošimas – tinka visiems modeliams“, pagal kurią keleto laidų pažeidimas gali būti pašalintas jungtimi, todėl teismas konstatavo, kad atsakovės darbuotojas pasirinko leistiną tachografo remonto būdą. Teisėjų kolegija su tokiu byloje pateiktų rašytinių įrodymų vertinimu nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad Renault Trucks remonto instrukcijos išraše „Elektros laidyno paruošimas – tinka visiems modeliams“ yra pateikiama bendro pobūdžio informacija apie Renault transporto priemonėse esančių elektros instaliacijos laidų taisymą ir keitimą, tačiau šioje instrukcijoje nėra atskirai aptarti vilkike esančio tachografo elektros kabelio remonto ypatumai (t. 1, b. l. 149-154). Dėl to vien šis instrukcijos išrašas nėra pakankamas išvadai, jog atsakovės pasirinktas tachografo kabelio remonto būdas buvo tinkamas. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad byloje yra pateiktos ištraukos iš Kienzle MTCO 1324 EC tachografo produkto vadovo, kuriame nurodyta, jog jutiklio kabelį sudaro keturi supinti laidai. Šioje instrukcijoje taip pat nurodyta, kad naujas jutiklio kabelis turi būti tiesiamas šalia esančio impulsų kabelio, ir, jeigu įmanoma, netinkamas kabelis turi būti pašalintas (t. 2, b. l. 30). Taigi šis dokumentas konkrečiai nustato taisykles, kaip turi būti tiesiamas ir keičiamas šiam ginčui aktualus vilkiko tachografo Kienzle 1324 kabelis. Pažymėtina, kad minėtoje tachografo vartotojo vadovo ištraukoje nėra jokių nuostatų apie tai, kad elektros kabelis galėtų būti tvarkomas tokiu būdu, kokį pasirinko atsakovė, tai yra pašalinti izoliaciją, išardyti supintus kabelio laidus, pašalinti neveikiančią kabelio dalį jungtimi sujungiant su veikiančia kabelio dalimi ir iš naujo izoliuojant kabelį sudarančius laidus. Vartotojo vadove pažymima, kad siekiant užtikrinti produkto saugumą, būtina, kad darbus atliktų inžinierius pagal šiame vadove pateiktus aprašymus ir instrukcijas (t. 2, b. l. 24). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje esančiame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos rašte taip pat yra nurodyta, kad tachografo Kienzle 1324 jungtis, jungianti transporto priemonės bloką su judesio jutikliu, turi būti pakeista nauja, nes ji turi būti apsaugota ištisiniu plastiku padengtu nerūdijančio plieno apvalkalu su užspaustais galais (t. 1, b. l. 174 -177). Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės pasirinktas tachografo gedimo šalinimo būdas neatitiko Kienzle MTCO 1324 EC tachografo produkto vadovo nustatytų instrukcijų, tai yra specialaus akto reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė tinkamai atliko tachografo elektros kabelio remonto darbus.
  7. Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad teismas neįvertino, jog pasirinkęs netinkamą tachografo remonto būdą ir netinkamai atlikdamas remonto darbus, atsakovės darbuotojas neatsargiai elgėsi su visa vilkiko elektros instaliacija. Apeliantės teigimu, atliekant remonto darbus buvo pažeisti šalia esantys laidai, kurie ir nulėmė gaisro kilimą. Apeliantės nuomone, atsakovės pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai pažeidimas šiuo atveju patvirtina atsakovės neteisėtus veiksmus kaip būtinąją civilinės atsakomybės sąlygą. Su šiomis skundo nuostatomis taip pat galima sutikti.
  8. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės teisiniams santykiams atsirasti būtina nustatyti visų civilinės atsakomybės sąlygų visumą, jų įrodinėjimo pareiga tenka reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).
  9. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).
  10. Šioje byloje ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė ne tik pasirinko neleistiną tachografo elektros kabelio remonto būdą, tačiau atlikdama šiuos darbus atsakovė kartu pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai ir atsargiai, todėl jos veiksmai civilinės atsakomybės taikymo aspektu buvo neteisėti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovės pasirinktas tachografo gedimo šalinimo būdas neatitiko Kienzle MTCO 1324 EC tachografo produkto vadovo nustatytų instrukcijų (nutarties 12 punktas), nes tachografo elektros kabelis turėjo būti pakeičiamas nauju, bet ne remontuojamas esamas kabelio laidas, prieš tai išardžius į pynę sujungtus kabelį sudarančius laidus. Iš byloje esančių atsakovės darbuotojo V. P. paaiškinimų matyti, kad transporto priemonei Renault Magnum atvykus į atsakovės dirbtuves, buvo išimtas tachografas, išjungtas daviklis, daviklio galas užtrumpintas, pamatuota laido varža bei rastas vienas nutrūkęs laidas. Iš šių paaiškinimų taip pat matyti, kad trečiasis asmuo nusiėmė transporto priemonės priekinės groteles, nustatė, kur yra laidų pynė, kurioje yra tachografo sensoriaus laidai, prakirpo laidų apsaugą, kuri buvo patraukta į vieną ir į kitą pusę, kad matytųsi laidai. Byloje pateiktame sausumos transporto inžinerijos autotransporto elektronikos studijų krypties išsilavinimą turinčio T. Š. 2017-09-28 rašte nurodyta, kad norint pasiekti ir sujungti nutrūkusį tachografo duomenų perdavimo kabelio laidą yra būtina perpjauti iš viso tris izoliacines apsaugas, tačiau nepakankamai atsargiai atliekant tiek daug pjūvių ar išskaidant laidus galima lengvai pažeisti jų izoliacinę medžiagą (t. 2, 42-43). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju atlikdama tachografo kabelio remonto darbus ir pasirinkdama neleistiną gedimo šalinimo būdą, atsakovė, kaip šios srities profesionalė, nebuvo pakankamai atidi, rūpestinga ir atidi, todėl pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Išanalizavusi byloje esančią medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių atsakovės neteisėtus veiksmus, kaip būtinąją civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ši civilinės atsakomybės sąlyga nebuvo įrodyta.
  11. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog byloje nebuvo įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Apeliantė teigė, kad priežastinį ryšį patvirtina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro 2016-06-15 aktas, kuris buvo parengtas remiantis objektyviais pirminiais įrodymų šaltiniais, tačiau priimdamas sprendimą teismas nepagrįstai šiuo įrodymu nesirėmė. Su šiomis skundo nuostatomis taip pat galima sutikti.
  12. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Taigi netiesioginis priežastinis ryšys reiškia, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2012-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012).
  13. Byloje yra pateiktas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro 2016-06-15 aktas, kuriame nurodyta, jog labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl vilkiko elektros instaliacijos avarinio darbo režimo (t. 1, b. l. 61-69). Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas šiuo dokumentu nesirėmė kaip nepakankamai objektyviu, išsamiu ir nešališku. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors 2016-06-15 aktas, negali būti vertinamas kaip eksperto išvada CPK 216 straipsnio 1 dalies prasme, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, jog šis aktas byloje negali būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad minėtas aktas buvo parengtas teismo ekspertų kvalifikaciją turinčių R. B. ir M. D. Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių manyti, jog šie asmenys tyrimą atliko šališkai. Akte yra nurodyti tyrimui naudoti duomenys, nuosekliai ir išsamiai aprašyta tyrimo eiga, jo metu iškeltos galimos gaisro kilimo versijos, o akte pateiktos išvados yra pagrįstos tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta esminių prieštaravimų tarp 2016-06-15 akte pateiktų išvadų ir kitų byloje surinktų įrodymų. Taigi šis rašytinis įrodymas gali būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir šis aktas patvirtina ieškinio pagrįstumą.
  14. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad vertindamas šalių pateiktus įrodymus teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvados dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo daromos pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-415/2011, 3K-3-94/2012 ir kt.).
  15. Gaisrinių tyrimų centro 2016-06-15 akte nurodyta, kad gaisro židinio zona buvo vilkiko Renault AE440 variklio skyriaus priekinės dalies kairėje (vairuotojo) pusėje. Šią faktinę aplinkybę patvirtina ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, taip pat įvykio metu vilkiką vairavusio liudytojo G. R. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai. Atsakovė taip pat iš esmės neginčijo aplinkybės, jog gaisro židinio zona buvo variklio skyriaus priekinės dalies kairėje (vairuotojo) pusėje. Byloje nėra ginčo dėl to, jog šioje vilkiko vietoje, kurioje ir buvo gaisro židinio zona, buvo atliekami tachografo kabelio remonto darbai, karpomos laidus supančios izoliacinės medžiagos. Gaisrinių tyrimų centro 2016-06-15 akte nurodoma, kad neatsargiai remontuojant vieną elektros instaliacijos laidų gedimą, galėjo atsirasti kitas gedimas (remontuojant prasitrynė izoliacija, įtrūko laidas, atsipalaidavo laidas ar pan.) ir dėl to važiuojant galėjo įvykti elektroterminis elektros instaliacijos laidų kaitimas ar net įvykti trumpas jungimas (t. 1, b. l. 61-69). Pažymėtina ir tai, kad pagal byloje pateiktus duomenis ieškovės vairuotojas iš atsakovės autoserviso išvyko 2016-04-15 12 val. 17 min., o gaisras kilo apie 13 val., tai yra praėjus tik apie 40 minučių nuo išvykimo iš atsakovės autoserviso momento. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad yra labiau tikėtina, jog transporto priemonės gaisro kilimą šiuo atveju lėmė atsakovės neteisėti veiksmai, tai yra bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai atliekant ginčo remonto darbus pažeidimas. Byloje nėra objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad gaisro kilimą lėmė kitos priežastys, kurios nebuvo susijusios su atsakovės atliktais darbais, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog transporto priemonė galėjo užsidegti dėl nuolatinės eksploatacijos ir natūralaus jos elektros instaliacijos nusidėvėjimo nėra pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad vos prieš du mėnesius iki įvykio transporto priemonei buvo atlikta techninė apžiūra, įvykio dieną transporto priemonės techninės apžiūros rezultatai buvo galiojantys. Be to, gaisro kilimas nėra įprasta nuolatinės transporto priemonės eksploatacijos ir jos natūralaus nusidėvėjimo pasekmė. Išanalizavusi byloje esančią medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė byloje įrodė priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl ši atsakovės civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys - taip pat yra nustatyta.
  16. Šioje byloje patikslintu ieškiniu ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 8 225,99 Eur turtinei žalai atlyginti. Ieškovės patirtą turtinę žalą sudaro puspriekabės Van Hool atkūrimo kaštai, tai yra 984,07 Eur (t. 1. b. l. 51), taip pat 6 491,92 Eur turtinė žala dėl sudegusio vilkiko Renault Magnum AE440 (t. 1. b. l. 50), bei 750 Eur besąlyginė išskaita krovinio siuntėjui UAB „Neo group“ už įvykio metu apgadintą krovinį, kurios nekompensavo draudimo bendrovė (t. 1, b. l. 47-48). Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės patirtos turtinės žalos dydis yra mažesnis ar apskaičiuotas netinkamai (CPK 178 straipsnis). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad byloje yra nustatytos visos būtinosios sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei taikyti. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį, todėl ši sprendimas naikintinas ir ieškovei iš atsakovės priteisiama 8 225,99 Eur turtinei žalai atlyginti, taip pat 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.246–6.249 straipsniai).
  17. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas dėl civilinės atsakomybės, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
  1. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė patyrė iš viso 1 825 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 185 Eur žyminis mokestis ir 1 640 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovės reikalavimai yra tenkinami visiškai, ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 825 Eur bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė iš viso patyrė 1 085 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 185 Eur žyminis mokestis ir 900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl patenkinus apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 085 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  3. Kadangi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus, ieškovei grąžintina 20 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

6Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti ieškovei R. Ž. prekybos įmonei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos skuba” 8 225,99 Eur turtinei žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 8 225,99 Eur žalos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2017 m. balandžio 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 825 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

7Priteisti ieškovei R. Ž. prekybos įmonei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos skuba” 1 085 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

8Grąžinti ieškovei R. Ž. prekybos įmonei 20 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. balandžio 21 d. mokėjimo nurodymu.

Proceso dalyviai
Ryšiai