Byla 2-1914-1009/2017
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir materialinio išlaikymo priteisimo

1Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Sigita Kazlauskienė, sekretoriaujant Rasai Budreckienei, dalyvaujant ieškovei K. L., ieškovės atstovei advokatei Raimondai Klimienei, atsakovui G. J., institucijos, teikiančios išvadą byloje, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. J.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. L. ieškinį atsakovui G. J., institucija, teikianti išvadą byloje, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir materialinio išlaikymo priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė K. L. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnamečių E. J., gim. ( - ), ir R. J., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su motina K. L. jos gyvenamojoje vietoje, bendravimo tvarką su tėvu G. J., priteisti iš G. J. materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis po 120,00 Eur, priteisti iš atsakovo materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2-5).

5Ieškovė K. L. teismo posėdžio metu pilnai palaikė ieškinį.

6Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškinyje nurodytasis reikalavimais iš esmės sutinka, tačiau negali vaikų išlaikymui skirti kiekvienam vaikui po 120,00 Eur, nes šiuo metu turi įsiskolinimų, kurių išieškojimą vykdo antstolis. Savo nepilnamečiams vaikams gali teikti po 75,00 Eur kas mėnesį mokamomis įmokomis kiekvienam vaikui. Taip pat prašė prašomą priteisti įsiskolinimą sumažinti iki 600,00 Eur (75x4x2=600). Paaiškino, kad jo nuomone ir ieškovės prašoma 120,00 Eur priteisti suma šiuo metu nėra didelė, net per maža vaikui išlaikyti, tačiau dėl finansinių įsiskolinimų negali teikti net ir tokio dydžio išlaikymo.

7Institucijos teikiančios išvadą byloje Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos teikti išvadą.

8Ieškinys tenkintinas.

9Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-177/2006, 3K-3-398/2006, 3K-3-416/2007, 3K-3-427/2008).

10Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nepilnamečiai E. J., gim. ( - ), ir R. J., gim. ( - ), yra ieškovės K. L. ir atsakovo G. J. sūnūs (b. l. 9-10). Ieškovė šiuo metu dirba UAB „( - )“ (b. l. 11), atsakovas taip pat dirba ir gauna pastovias pajamas iš UAB „( - )“ (b. l. 24). Teismo duomenimis ieškovė nei kilnojamo, nei nekilnojamo turto neturi, atsakovas tuo tarpu turi transporto priemonę – automobilį ( - ), valst. Nr. ( - ) (b. l. 26), nekilnojamo turto neturi (b. l. 25). Atsakovas teismo posėdžio metu pateikė duomenis apie antstolės S. V. kontoroje vykdomą išieškojimą AB SEB bankas naudai, 2017-10-19 dienai skolos likutis yra 9177,31 Eur (b. l. 27). Taip pat atsakovas pateikė UAB „Būsto paskolų draudimas“ raštą, kuriame nurodoma, kad atsakovas įmonei yra skolingas 645,17 Eur (b. l. 29).

11Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

12Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, būdą, užimtumą ir t. t. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

13Bylos duomenimis nepilnamečiai vaikai nuo šių metų birželio mėnesio gyvena su ieškove pas jos tėvus. Atsakovas su ieškovės reikalavimu sutinka, neišreiškė noro, kad nepilnamečiai vaikai gyventų su juo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nepilnamečių E. J. ir R. J. gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina, jos gyvenamojoje vietoje.

14Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

15Pagal CK 3.169 straipsnio 2 daly, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Remiantis CK 3.170 straipsnio 4 dalimi, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

16Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

17CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

18Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas grindžiamas vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas.

19Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas šiuo metu gyvena kitame rajone, dėl ko su ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka sutinka ir jai neprieštarauja. Tarp šalių ginčo dėl to nėra. Teismo nuomone, ieškovės ieškinio reikalavimai dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais yra pagrįsti, atitinkantys vaikų interesus, prašoma nustatyti bendravimo tvarka vaikams optimali ir geriausia, užtikrinanti stabilią vaikų aplinką, užtikrinanti abiejų tėvų dalyvavimą auklėjant vaiką, nepažeidžianti tėvų lygybės, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, atsakovo bendravimo tvarka nustatytina, atsižvelgiant į geriausiai mažamečio vaiko interesus atitinkančią bei vaiko tėvo teisių neapribojančią bendravimo su vaiku tvarką.

20Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

21Dėl išlaikymo priteisimo

22Abu tėvai yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taip pat abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8 straipsniai, 11–14 straipsniai, 18 straipsnis ir kiti, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis) bei proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tėvai turi dėti visas pastangas, kad sudarytų sąlygas vaikui gyventi, ugdytis saugioje, labiausiai jo interesus atitinkančioje aplinkoje, bendrauti ir žaisti su bendraamžiais, lavinti gabumus ir įvairiapusiškai leisti laisvalaikį. Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

23Byloje nustatyta, jog šalių turtinės padėtys, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, laikytinos lygiavertėmis, todėl šalys lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo. Abi šalys gauna darbo užmokestį, neturi nekilnojamo turto, atsakovas turi automobilį. Ieškovė prašo iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti kiekvienam vaikui po 120,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas vertina, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą vaikams, nes, kaip nurodė posėdžio metu mėnesinės jo pajamos sudaro apie 600,00 Eur, ką patvirtina ir pažyma apie atsakovo gaunamą darbo užmokestį, atsakovas yra dar jauno (40 metų), darbingo amžiaus vyras, neturintis jokių sveikatos problemų, ir, jei jo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams būtiną aprūpinimą.

24Taigi, nors teismo posėdžio metu atsakovas pateikė teismui dokumentus apie turimus įsiskolinimus ir atsižvelgiant į tai prašė išlaikymo dydį sumažinti iki 75,00 Eur, tačiau teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovo prašymo nėra pagrindo tenkinti.

25Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Be to, išlaikymo pareiga yra imperatyvi.

26Taigi tai, jog iš atsakovo yra vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje, taip pat jis turi kitą įsiskolinimą UAB „Būsto paskolų draudimas“, negali būti pagrindu mažinti išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams, kadangi tėvų turimi skoliniai įsipareigojimai negali būti priežastimi sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo.

27Be to, teismas spręsdamas dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio pagrįstumo, visais atvejais privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-596/2009; Nr. 3K-3-32/2010). Šis principas lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad jei byloje kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad tėvų materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

28Pažymėtina ir tai, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje 3K-3-16-706/2016 yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes.

29Atliktas byloje esančių ir teismo posėdžių metu išdėstytų aplinkybių, įrodymų, vertinimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šalys gali kiekvienam savo vaikui teikti išlaikymą po 120,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Teismas laiko, kad šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, ieškovės ir atsakovo vaikų išlaikymui reikalinga suma sudaro po 240,00 Eur kiekvienam vaikui.

30Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas pilnai pagrįstas, todėl tenkintinas. Ieškovė K. L. skirtina lėšų, skirtų nepilnamečių vaikų išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.

31Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

32Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

33Dėl išlaikymo įsiskolinimo

34Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė ieškiniu taip pat prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2017-06-01 iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2017-10-02, kas sudaro 960,00 Eur, kadangi atsakovas vaikams išlaikymo neteikė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vaikų išlaikymui geranoriškai pinigų neteikė, bei į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas už trejus metus iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2017-10-02, kurį sudaro 960,00 Eur.

35Dėl bylinėjimosi išlaidų

36Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovei 2017-08-03 sprendimu buvo suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 7-8). Duomenų, kad atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų byloje nėra. Taigi iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis, kuris šioje byloje sudaro 315,00 Eur (išlaikymas 240,00 Eur x12 mėn.x0,03=86,40 Eur, išlaikymo įsiskolinimas 960,00x0,03=28,80 Eur, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas 100,00 Eur, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas 100,00 Eur). Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalies nuostatas piniginės prievolės, įskaitant žyminį mokestį, turi būti apvalinamos. Atsižvelgiant į CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 315,00 Eur žyminis mokestis bei 3,81 Eur pašto išlaidų.

37Antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei priteisiamos pagal CPK nustatytas taisykles. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Byloje pateiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą 2017-11-27 pažymą Nr. (2.19) NTP-7-10973 (b. l. 22-23) sudaro 182,00 Eur. Ieškovės reikalavimai patenkinti 100 proc., todėl iš atsakovo valstybės biudžeto naudai priteistina 100 proc. ieškovei suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 182,00 Eur (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnis, 85 straipsnis, 99 straipsnis).

38Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Nutarė

39ieškinį tenkinti.

40Nustatyti nepilnamečio E. J., gim. ( - ), a. k. ( - ) ir R. J., gim. ( - ), a. k. ( - ) gyvenamąją vietą su mama K. L. jos gyvenamojoje vietoje.

41Nustatyti nepilnamečių vaikų E. J., gim. ( - ), a. k. ( - ) ir R. J., gim. ( - ), a. k. ( - ) bendravimo tvarką su tėvu G. J. tokia tvarka:

421.

43Tėvas G. J. su sūnumis E. J. ir R. J. bendrauja kas antrą savaitgalį, neribojant bendravimo laiko, tėvui ir vaikams patogioje vietoje. Išsivežti vaikus ilgesniam laukui G. J. gali tik telefonu informavęs vaikų motiną, kur vaikai išvežami, nurodant planuojamą vaikų buvimo vietą, ir nurodant, kada vaikai bus grąžinti į jų nuolatinę gyvenamąją vietą.

442.

45G. J. vaikus lanko, juos išsiveža ir grąžina į jų gyvenamąją vietą savo lėšomis.

463.

47Didžiąsias metų šventes Šv. Velykas, Šv. Kalėdas neporiniais metais vaikai E. J. ir R. J. praleidžia su tėvu G. J., poriniais – su motina K. L..

484.

49Vasaros atostogų metu bendravimo tvarka nekeičiama, t. y. tėvas su vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį.

505.

51Telefonu, internetu, kitomis komunikavimo priemonėmis G. J. su vaikais gali bendrauti be apribojimų, jei tai nekenkia nepilnamečių vaikų interesams.

52Priteisti iš atsakovo G. J., a. k. ( - ) materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. J., gim. ( - ), a. k. ( - ) ir R. J., gim. ( - ), a. k. ( - ) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų 00 ct) kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2017-10-02, iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

53Priteisti iš G. J., a. k. ( - ) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams E. J., gim. ( - ), a. k. ( - ) ir R. J., ( - ), a. k. ( - ) 960,00 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt eurų 00 ct) už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2017-10-02.

54Pavesti ieškovei K. L., a. k. ( - ) vaikų E. J., gim. ( - ), a. k. ( - ) ir R. J., gim. ( - ), a. k. ( - ) išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

55Priteisti iš atsakovo G. J., a. k. ( - ) 315,00 Eur (tris šimtus penkiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio ir 3,81 Eur (tris eurus 81 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, įmokos kodas 5660).

56Priteisti iš atsakovo G. J., a. k. ( - ) valstybės naudai, 182,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

57Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

58Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Sigita... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. L.... 3. Teismas... 4. ieškovė K. L. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama nustatyti... 5. Ieškovė K. L. teismo posėdžio metu pilnai palaikė ieškinį.... 6. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškinyje nurodytasis... 7. Institucijos teikiančios išvadą byloje Raseinių rajono savivaldybės... 8. Ieškinys tenkintinas.... 9. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 10. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nepilnamečiai E. J., gim. ( - ),... 11. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo... 12. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų... 13. Bylos duomenimis nepilnamečiai vaikai nuo šių metų birželio mėnesio... 14. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo... 15. Pagal CK 3.169 straipsnio 2 daly, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko... 16. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu... 17. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio... 18. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra... 19. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos... 20. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą... 21. Dėl išlaikymo priteisimo... 22. Abu tėvai yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo... 23. Byloje nustatyta, jog šalių turtinės padėtys, atsižvelgiant į byloje... 24. Taigi, nors teismo posėdžio metu atsakovas pateikė teismui dokumentus apie... 25. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo... 26. Taigi tai, jog iš atsakovo yra vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje,... 27. Be to, teismas spręsdamas dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo... 28. Pažymėtina ir tai, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra... 29. Atliktas byloje esančių ir teismo posėdžių metu išdėstytų aplinkybių,... 30. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovės... 31. Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1... 32. Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl... 33. Dėl išlaikymo įsiskolinimo... 34. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką,... 35. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 36. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovei 2017-08-03 sprendimu buvo... 37. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei priteisiamos pagal CPK... 38. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270... 39. ieškinį tenkinti.... 40. Nustatyti nepilnamečio E. J., gim. ( - ), a. k. ( - ) ir R. J., gim. ( - ), a.... 41. Nustatyti nepilnamečių vaikų E. J., gim. ( - ), a. k. ( - ) ir R. J., gim. (... 42. 1.... 43. Tėvas G. J. su sūnumis E. J. ir R. J. bendrauja kas antrą savaitgalį,... 44. 2.... 45. G. J. vaikus lanko, juos išsiveža ir grąžina į jų gyvenamąją vietą... 46. 3.... 47. Didžiąsias metų šventes Šv. Velykas, Šv. Kalėdas neporiniais metais... 48. 4.... 49. Vasaros atostogų metu bendravimo tvarka nekeičiama, t. y. tėvas su vaikais... 50. 5.... 51. Telefonu, internetu, kitomis komunikavimo priemonėmis G. J. su vaikais gali... 52. Priteisti iš atsakovo G. J., a. k. ( - ) materialinį išlaikymą... 53. Priteisti iš G. J., a. k. ( - ) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams E.... 54. Pavesti ieškovei K. L., a. k. ( - ) vaikų E. J., gim. ( - ), a. k. ( - ) ir... 55. Priteisti iš atsakovo G. J., a. k. ( - ) 315,00 Eur (tris šimtus penkiolika... 56. Priteisti iš atsakovo G. J., a. k. ( - ) valstybės naudai, 182,00 Eur (vieną... 57. Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.... 58. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...