Byla 2-18231-430/2014
Dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų D. M. ir Z. K

1Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė,

2sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,

3dalyvaujant atsakovo 575-osios DNSB „Vingrelė“ atstovei V. S.,

4tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų D. M. ir Z. K.,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui 575-ajai DNSB „Vingrelė“ dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų D. M. ir Z. K.,

Nustatė

6teisme priimtas ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys atsakovui 575-ajai DNSB „Vingrelė“ dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų D. M. ir Z. K., kuriame nurodyta, kad tarp ieškovo ir draudėjos D. M. buvo sudaryta būsto draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas turtas, adresu ( - ), Vilniuje. 2011-06-29 butas, adresu ( - ), Vilniuje, buvo užlietas dėl tarp 4 ir 5 aukšto trūkusio bendro naudojimo vamzdžio. Užpylimo metu buvo padaryta žala butui, adresu ( - ), Vilniuje. Dėl padarytos žalos ieškovas viso išmokėjo 353,00 Lt draudimo išmoką. Užliejimo aplinkybes, žalos kaltininką, padarytos žalos dydį bei žalos atlyginimo faktą patvirtina: turto sunaikinimo, sugadinimo aktas ir jo priedas, 2012-05-28 atsakymas į pretenziją, draudimo išmokos apskaičiavimas, pranešimas apie nuostolių atlyginimą, mokėjimo nurodymas. Pastatą adresu ( - ), Vilniuje, administruoja ir prižiūri atsakovas. Atsakovas nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų išvengta žalos padarymo asmenų turtui – neteisėtas neveikimas. Ieškovas išmokėjęs draudimo išmoką (atlyginęs žalą) įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą 353,00 Lt sumai. Atsakovui, kaip verslininkui, atsakomybė kyla be kaltės. Teismo prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 353,00 Lt žalos atlyginimą, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

7Teisme gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį. Su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad apdraustojo buto, esančio ( - ), savininkė D. M. nepranešė atsakovui apie įvykį. ( - ), buto savininkė Z. K. bute negyvena ir į atsakovo darbuotojų prašymus (telefonu) įleisti į butą, kad galima būtų nustatyti avarijos priežastį, nurodė, jog neturi raktų nuo buto, todėl ilgai nebuvo galima nustatyti avarijos vietos. Atsakovas nėra verslininkas ir jam negali būti taikoma atsakomybė be kaltės. Pašalintas prarūdijęs vandentiekio vamzdis buvo tarp aukštų grindų/lubų plokštėje, sunkiai nustatomoje vietoje.

8Tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų D. M. ir Z. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškovo pareikštą ieškinį nepateikė.

9Teismo posėdyje atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepimą į ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad avarija įvyko namo perdangoje, kuri yra tarp 154 buto ir 123 buto, t.y. tarp vieno buto grindų ir kito buto lubų, o trūkęs vamzdis nebuvo matomas. Bendrija nėra verslininkas, bendrija tik administruoja gyvenamąjį namą. Bendrija kaupia tikslines lėšas namo remontui. Šio vamzdžio remonto apmokėjimas neįeina į bendrijos kaupiamų lėšų sąrašą. Kaupiamos lėšos skirtos namo renovacijai, šildymui. Bendrija rūpinasi namo bendro naudojimo objektais. Vamzdynai yra bendro naudojimo objektai, tačiau bendrija prižiūri tai ką mato. Ateityje, kai bus sukaupta lėšų namo renovacijai, bus pakeisti ir vamzdynai, bet tokį sprendimą turi priimti visi gyventojai. Trūkęs vamzdis yra tarp butų, todėl jis nėra priskiriamas prie bendro naudojimo objektų.

10Teismo posėdyje trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų D. M. paaiškino, kad savo bute pamatė šlapias lubas ir sieną, buvo nedideli ploteliai. Apie įvykį pranešė draudimo bendrovei. Kur buvo trūkęs vamzdis, sužinojo, gavusi dokumentus iš teismo. Trūkusio vamzdžio nematė. Neprisimena, ar apie įvykį pranešė bendrijai.

11Teismo posėdyje trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Z. K. paaiškino, kad nuomojo butą ir bendrijos pirmininkė paskambino trečiajam asmeniui į darbą. Darbuotojai buvo atėję į butą, nuomotojai atidarė buto duris ir bute viskas buvo sausa. Vėliau, kai buvo atliekamas remontas pamatė, jog centrinis vamzdis buvo įtrūkęs. Trečiojo asmens butas yra penktame aukšte, o užlietas trečio aukšto butas, tačiau ketvirto aukšto butas buvo sausas.

12Į teismo posėdį neatvyko ieškovo atstovas apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b.l. 68). Prašymų atidėti teismo posėdį negauta. Laikytina, jog procesinių kliūčių bylai nagrinėti nėra (CPK 246 str.).

13Ieškinys tenkintinas.

14Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad tarp ieškovo ir draudėjos D. M. buvo sudaryta Būsto draudimo sutartis (draudimo liudijimas Serija LD Nr. ( - ), b.l. 5-6), kuria buvo apdraustas turtas, adresu ( - ), Vilniuje. 2011-06-29 butas, adresu ( - ), Vilniuje, buvo užlietas dėl tarp 4 ir 5 aukšto trūkusio bendro naudojimo vamzdžio (turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, b.l. 7-10). Užpylimo metu buvo padaryta žala butui, adresu ( - ), Vilniuje. Dėl padarytos žalos ieškovas D. M. išmokėjo 353,00 Lt draudimo išmoką (b.l. 12, 13). Pastatą adresu ( - ), Vilniuje, administruoja ir prižiūri atsakovas. Ieškovo teigimu, atsakovas nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų išvengta žalos padarymo asmenų turtui – neteisėtas neveikimas, todėl ieškovas išmokėjęs draudimo išmoką (atlyginęs žalą) įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą 353,00 Lt sumai.

15Byloje kilo ginčas dėl to, kas turėtų atsakyti, kai subrogacinis reikalavimas atlyginti bendraturčiui išmokėtą draudimo išmoką grindžiamas bendraturčio turto sugadinimu dėl netinkamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto priežiūros.

16Pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 5 dalis butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad bendroji inžinerinė įranga yra daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-08. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2007; 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2007).

17Taigi, konstatuotina, jog vandens tiekimo vamzdis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo, kaip byloje nagrinėjamu atveju, kad trūkęs vamzdis yra ne bendro naudojimo patalpose, o trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio buto perdangoje. Kaip teismo posėdžio metu pripažino atsakovo atstovė vandens tiekimo vamzdis (kurį buvo atsinešusi į parengiamąjį teismo posėdį) buvo susidėvėjęs ir šiuo metu yra pakeistas, kas leidžia daryti išvadą, jog nėra duomenų apie viršuje esančio buto savininkės Z. K. nesugebėjimą naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims (t.y. pavojingas, gadinantis turtą poveikis - toks kaip vandens išliejimas ant grindų, netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas). Konstatuotina, kad namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos trūkumai turėjo esminę įtaką buto užliejimui.

18Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, ir kaip civilinės atsakomybės subjektas, turi ypatumų, kuriuos sąlygoja tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne Bendrija, o butų savininkai. Butų ir kitų patalpų savininkų privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju dėl įstatyminės pareigos nevykdymo, savalaikio inžinerinės įrangos trūkumų nešalinimo, namo bendrijos neveikimo, buvo padaryta žala vieno iš bendraturčių - D. M. turtui, kurią atlygino ieškovas.

19Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad bendrija yra netinkamas atsakovas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl CK 6.266 str. 2 d. taikymo nurodė, kad skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos

20Aukščiausiojo Teismo 2005-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005).

21Statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 str. 1 d., 6.266 str. 1 d.), byloje įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai – įstatyminės pareigos nevykdymas, žalos faktas ir dydis, kurio atsakovas neginčijo, bei priežastis ryšys tarp patirto žalos (jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs įstatyminę pareigą, vamzdžiai būtų pakeisti laiku, nebūtų įvykęs draudiminis įvykis ir išmokėta draudimo išmoka), t.y. nustatytos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos (CK 6.245, 6.246 straipsniai).

22Subrogacija (lot.–subrogare) – tai subjektų pasikeitimas prievolėje. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už nuostolių atsiradimą asmens, jeigu ko kito nenustatyta draudimo sutartyje. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Subrogacijos atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl šios normos taikymo yra išaiškinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007; 2009 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. V. J., bylos Nr. 3K-3-427/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007; 2012-07-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2012).

23Šioje byloje teismui nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, neesant ginčo dėl subrogacijos, ir žalos dydžio, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 353,00 Lt žalos atlyginimui.

24CK 6.37 str. numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Vadovaujantis išdėstytu, iš atsakovo priteistina 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (353,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2014-03-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 3 d.).

25CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 72,00 Lt žyminis mokestis ir 387.20 Lt turėtos išlaidos už advokato paslaugas (b.l.3,4). Pažymėtina, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 459,20 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 str. 1 d.).

26Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 32,82 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 (CPK 92 str.).

27Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 270 str., 279 str., teismas

Nutarė

28ieškinį tenkinti.

29Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas:, j.a.k. 110051834, iš atsakovo 575-osios DNSB „Vingrelė“, j.a.k.124786598, 353,00 Lt (trys šimtai penkiasdešimt trys Lt) žalos atlyginimu, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (353,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2014-03-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 459,20 Lt (keturi šimtai penkiasdešimt devyni Lt 20 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

30Priteisti iš atsakovo 575-osios DNSB „Vingrelė“, j.a.k.124786598, valstybės naudai 32,82 Lt (trisdešimt du Lt 82 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

31Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė,... 2. sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,... 3. dalyvaujant atsakovo 575-osios DNSB „Vingrelė“ atstovei V. S.,... 4. tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų D. M. ir Z.... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB... 6. teisme priimtas ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys atsakovui... 7. Teisme gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį. Su ieškiniu nesutinka.... 8. Tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų D. M. ir Z. K.... 9. Teismo posėdyje atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepimą... 10. Teismo posėdyje trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų... 11. Teismo posėdyje trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų... 12. Į teismo posėdį neatvyko ieškovo atstovas apie teismo posėdį pranešta... 13. Ieškinys tenkintinas.... 14. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta,... 15. Byloje kilo ginčas dėl to, kas turėtų atsakyti, kai subrogacinis... 16. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 5 dalis butų ir kitų patalpų savininkams... 17. Taigi, konstatuotina, jog vandens tiekimo vamzdis bendrosios dalinės... 18. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį... 19. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad bendrija yra... 20. Aukščiausiojo Teismo 2005-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr.... 21. Statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti... 22. Subrogacija (lot.–subrogare) – tai subjektų pasikeitimas prievolėje. CK... 23. Šioje byloje teismui nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, neesant... 24. CK 6.37 str. numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės,... 25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 26. Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 32,82 Lt išlaidų, susijusių su... 27. Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 270 str., 279 str., teismas... 28. ieškinį tenkinti.... 29. Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas:, j.a.k. 110051834, iš atsakovo... 30. Priteisti iš atsakovo 575-osios DNSB „Vingrelė“, j.a.k.124786598,... 31. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...