Byla 2-372/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. J. ir R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-7588-656/2011 pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, S. V., D. J., R. J., E. V., V. V., G. B., G. R., S. B., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Vilniau rajono 1-ojo notarų biuro notarei L. Š., Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarei R. D. dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais, žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčių, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Vilniaus apygardos prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, S. V., D. J., R. J., E. V., V. V., G. B., G. R., S. B., tretiesiems asmenims Vilniau raj. 1-ojo notarų biuro notarei L. Š., Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarei R. D. dėl administracinių aktų nuosavybės teisių į žemę atkūrimo srityje, teisės į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą pirkimo - pardavimo sutarties, žemės sklypo pirkimo – pardavimo, dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir restitucijos taikymo.

5Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti G. B. ir G. R. priklausantį 0,1369 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus m., unikalus Nr.( - ), bei uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai tvirtinti šio žemės sklypo detalųjį planą bei atlikti kitus teritorijų planavimo veiksmus, susijusius su šiuo sklypu.

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir areštavo G. B. ir G. R. priklausantį ginčo žemės sklypą bei uždraudė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai tvirtinti šio žemės sklypo detalųjį planą bei atlikti kitus teritorijų planavimo veiksmus, susijusius su šiuo sklypu.

7Atsakovai G. B. ir G. R. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovės V. V. 330 000 Lt vertės nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, esantį pas ją ir trečiuosius asmenis, E. V. 440 000 Lt vertės nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, esantį pas jį ir (arba) trečiuosius asmenis, R. J. bei D. J. 330 000 Lt vertės nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, esantį pas juos ir (arba) pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai, areštuoti jų pinigines lėšas ir (ar) turtines teises. Taip pat prašė areštuoti atsakovo S. V. 95 830 Lt vertės nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, esantį pas jį ir (arba) trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai, areštuoti jo pinigines lėšas ir (ar) turtines teises. Nurodė, kad ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti tik valstybės interesus, t.y. valstybės galimybę susigrąžinti ginčo žemės sklypą, tačiau tokiu būdu byloje šiuo metu yra užtikrintas tik galimas vienašalės restitucijos įvykdymas, bet nėra užtikrintas sumokėtų piniginių lėšų sąžiningiems pirkėjams grąžinimas. Pažymėjo, kad sumos, kurias turėtų grąžinti ginčo žemės sklypo pardavėjai tuo atveju, jeigu sandoriai būtų pripažinti negaliojančiais, yra itin didelės, sudaro atitinkamai 330 000 Lt, 440 000 Lt, 330 000 Lt ir 95 830 Lt. Atkreipė dėmesį, kad vienas iš žemės sklypo pardavėjų (E. V.) 2011 m. lapkričio 17 d. jau perleido jam nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą L. V., o tai patvirtina aplinkybę, kad ginčo žemės sklypo pardavėjai gali imtis nesąžiningų veiksmų, slėpti savo turtą, tokiu būdu palankaus teismo sprendimo įvykdymą padarydami neįmanomą.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, areštavo atsakovės V. V. 330 000 Lt vertės nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, esantį pas ją ir trečiuosius asmenis, E. V. 440 000 Lt vertės nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, esantį pas jį ir (arba) trečiuosius asmenis, R. J. bei D. J. 330 000 Lt vertės nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, esantį pas juos ir (arba) pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai, teismas nutarė areštuoti pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovams V. V., E. V., R. J. bei D. J. ir esančias pas šiuos atsakovus ir (ar) trečiuosius asmenis. Taip pat teismas areštavo atsakovo S. V. 95 830 Lt vertės nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, esantį pas jį ir (arba) trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai, nutarė areštuoti jo pinigines lėšas ir (ar) turtines teises.

10Teismas nurodė, kad ieškovas be kita ko ieškiniu prašo taikyti restituciją, grąžinant pripažintų negaliojančiais pirkimo - pardavimo bei dovanojimo sandorių šalis į padėtį, buvusią iki sandorių sudarymo. Ieškinio tenkinimo atveju, taikant restituciją G. B. ir G. R. būtų priteista po 550 000 Lt, kuriuos jie sumokėjo žemės sklypo pardavėjams – V. V., E. V. ir sutuoktiniams D. J. bei R. J.. Teismas pažymėjo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai (sklypą atsakovams pardavę asmenys) turi galimybę disponuoti savo turtu, o dėl to neatmetama galimybė, jog imsis veiksmų jį perleisti, parduoti, paslėpti ar kitaip jį suvaržyti, todėl restitucijos įvykdymas galėtų pasunkėti. Šią aplinkybę patvirtina ir VĮ Registrų centro išrašas, iš kurio matyti, kad vienas iš ginčo žemės sklypo pardavėjų (E. V.) 2011 m. lapkričio 17 d. jau perleido jam nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą L. V.. Taip pat teismas nurodė, kad restitucijos taikymo atveju S. V. gali būti įpareigotas grąžinti jam už sklypą sumokėtas sumas E. V. bei R. J. su D. J., todėl ši aplinkybė turėtų įtakos pastarųjų asmenų finansinėms galimybėms atsiskaityti su G. B. ir G. R.. Be to, teismas atsižvelgė ir į priteistinas sumas, kurios fiziniams asmenims, neturint duomenų apie jų turtinę padėtį, laikytinos didelėmis ir taip pat turi įtakos teismo sprendimo įvykdymui.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12Atskiruoju skundu atsakovai D. J. ir R. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jų atžvilgiu. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nenurodė jokių argumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galėtų kilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Nutartis yra nemotyvuota ir turi būti panaikinta.
2. Teismas privalėjo įvertinti tikėtiną ieškinio pagrįstumą, tačiau apie tai skundžiamoje nutartyje taip pat neužsiminta. Ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, jokie ieškinio faktinį pagrindą sudarantys įrodymai nepateikti. Be to, ieškovas yra praleidęs ABTĮ 33 straipsnyje nustatytą ieškinio senaties terminą ir neprašo jų atnaujinti.
3. Ekonomiškumo ir proporcingumo principai draudžia taikyti didesnius suvaržymus nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismas pritaikė 330 000 Lt dydžio turto ir piniginių lėšų areštą, t. y. suma, už kurią atsakovams G. B. ir G. R. buvo parduotas ginčo sklypas. Tačiau nuo gautos už parduotą sklypą kainos apeliantai sumokėjo 42 602 Lt pajamų mokesčio, todėl patenkinus ieškovo reikalavimą ir pritaikius restituciją, ši suma turės būti grąžinta iš mokesčių inspekcijos. Dėl to, jei apeliacinės instancijos teismas nustatys, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pagrįstai, jų apimtis turi būti sumažinta iki 257 398 Lt.

13Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Vilniaus apygardos prokuroras prašo skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje yra išdėstyti motyvai dėl ko pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad ieškovas tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų. Taip pat atmestini argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo, nes ieškinio patenkinimo atveju, apeliantai būtų įpareigoti grąžinti pirkėjams sandorio metu gautą sumą, t. y. 330 000 Lt, o sumokėtas mokestis sandorių panaikinimo atveju jiems būtų grąžintas iš valstybės ne ginčo tvarka.

14Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai G. B. ir G. R. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad palaiko apeliantų poziciją, jog ieškinys yra nepagrįstas ir preliminariai įvertinus jo reikalavimus buvo galima nustatyti, kad ieškinys turės būti atmestas. Tačiau tuo atveju, jeigu bus paliktas ginčo žemės sklypo areštas, nėra jokio pagrindo naikinti žemės sklypo pardavėjų turto areštą. Teismas tinkamai pagrindė poreikį byloje taikyti apeliantų turto areštą ir pagrįstai nurodė, kad jų turto areštas yra būtinas, siekiant užtikrinti galimos dvišalės restitucijos vykdymą. Ta aplinkybė, kad apeliantai pagal galiojančius įstatymus sumokėjo gyventojų pajamų mokestį, nepanaikina jų pareigos grąžinti atsakovams visą už parduotą žemės sklypą gautą kainą (330 000 Lt), nepriklausomai nuo to, ar jie susigrąžins sumokėtus mokesčius iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, ar ne.

15Atsakovai S. V. ir V. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad šios civilinės bylos nagrinėjimas turėjo būti sustabdytas kol nebus išspręsta baudžiamoji byla.

16Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Nurodo, kad apeliantų argumentai, kad ieškinys yra paremtas tik samprotavimais yra nepagrįstas. Padaryto nusikaltimo faktas (t. y. teismo sprendimo suklastojimas) gali būti konstatuotas nagrinėjant bylą civilinio proceso tvarka, tačiau tą gali padaryti teismas tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Apeliantų argumentai dėl ieškinio senaties termino praleidimo taip pat nepagrįsti. Net ir tuo atveju, jei būtų konstatuotas ieškinio senaties termino praleidimas, turėtų būti vertinama, kas konkrečioje byloje yra svarbiau – ar keliamų reikalavimų patenkinimas, ar civilinių santykių stabilumas, tačiau tai gali padaryti teismas tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo nurodo, kad apeliantai už ginčijamą sandorį gavo 330 000 Lt ir būtent tokią sumą turėtų grąžinti atsakovams, o dėl sumokėto pajamų mokesčio grąžinimo galėtų kreiptis į mokesčių administratorių.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str., 338 str.).

19Apeliantai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jų atžvilgiu. Skundą grindžia tuo, kad teismas nenurodė jokių argumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galėtų kilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, neįvertino ieškinio tikėtino pagrįstumo. Be to, apeliantų nuomone, teismas pažeidė ekonomiškumo bei proporcingumo principus, nes pritaikė 330 000 Lt dydžio turto ir piniginių lėšų areštą, nors nuo gautos už parduotą sklypą kainos apeliantai sumokėjo 42 602 Lt pajamų mokesčio. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka.

20Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas tinkamai pagrindė poreikį byloje taikyti apeliantų turto areštą. Teismas pagrįstai nurodė, kad žemės sklypo pardavėjų turto areštas yra būtinas, siekiant užtikrinti galimos dvišalės restitucijos vykdymą byloje tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas. Dvišalės restitucijos taikymo atveju apeliantai būtų įpareigoti grąžinti atsakovams G. B. ir G. R. 330 000 Lt sumą, kurią jie gavo pagal žemės sklypo pirkimo-padavimo sutartį. Minėta suma fiziniams asmenims neabejotinai laikytina didelė, o tai padidina tikimybę, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Apeliantai nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų gerą turtinę padėtį ir tuo pačiu paneigiančių objektyvios grėsmės dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo buvimą. Be to, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas įvertino ir atsakovų pateiktą įrodymą, jog vienas iš žemės sklypo pardavėjų jau perleido jam nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą.

21Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje nenurodymas apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jeigu teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą manyti, jog ieškinio reikalavimai galėtų būti tenkinami. Tačiau preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Pagal nuoseklią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką šioje proceso stadijoje nesprendžiama, ar ieškinio reikalavimas yra tenkintinas, nes jo pagrįstumas ir teisėtumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Dėl apeliantų argumento, kad ieškovas akivaizdžiai praleido ieškinio senaties terminą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, net ir tuo atveju, jei būtų konstatuotas ieškinio senaties termino praleidimo faktas, turėtų būti vertinama, kas konkrečioje byloje yra svarbiau: ar keliamų reikalavimų patenkinimas ar civilinių santykių stabilumas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010, 2010 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2010, 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.). Akivaizdu, kad atsakyti į tokį klausimą, teismas gali tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Kita vertus, net ir praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas (CK 1.131 str. 2 d.).

22Apeliantai skunde nurodo, kad teismas nesilaikė ekonomiškumo ir proporcingumo principų, nes pritaikė didesnius suvaržymus nei būtina siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Apeliantų nuomone, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis turėtų būti sumažinta, kadangi nuo sumos, gautos už parduotą ginčo žemės sklypą jie sumokėjo 42 602 Lt pajamų mokesčio. Teisėjų kolegija atmeta šiuo argumentus kaip nepagrįstus. Kaip minėta, vienas iš ieškovo reikalavimų yra taikyti ginčo žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorių šalių atžvilgiu restituciją. Apeliantai sudarę ginčo žemės sklypo pirkimo - pradavimo sandorį iš atsakovų G. B. ir G. R. gavo 330 000 Lt, todėl ieškinio tenkinimo atveju, būtent tokio dydžio sumą turėtų grąžinti šiems atsakovams. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą pajamų mokesčio mokėtojas yra pajamas gavęs ir (arba) uždirbęs asmuo (3 str.). Pirkėjas nėra mokestinio santykio su mokesčių administratoriumi dalyvis, todėl ieškinio patenkinimo atveju patys apeliantai įstatymo nustatyta tvarka galėtų kreiptis į mokesčių administratorių dėl sumokėto mokesčio grąžinimo.

23Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Apeliantų atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Atskirojo skundo netenkinti.

26Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.