Byla 2S-928-527/2009

1

2

3Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. M. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-00340-52/2009 pagal ieškovės J. M. patikslintą ieškinį atsakovėms Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai (toliau – LJLRB) ir Kauno apskrities viršininko administracijai (toliau – KAVA) dėl statybos leidimo panaikinimo ir įpareigojimo nugriauti statinius (tretieji asmenys: Kauno miesto savivaldybė ir A. A.).

4Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Nustatė

6ieškovė patikslintu ieškiniu (b. l. 123-126) prašė panaikinti KAVA Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Kauno miesto skyriaus 2001-01-15 išduotą statybos leidimą Nr. 16-6-2001 (toliau – statybos leidimas) (b. l. 11) statyti konferencijų salę (toliau – statinys); įpareigoti atsakovę LJLRB per 2 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinio (l B l p) dalį, esančio 3 m atstumu nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ); LJLRB neįvykdžius minėto reikalavimo per 2 mėn. terminą, leisti minėtus veiksmus atlikti ieškovei atsakovės LJLRB lėšomis bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovė nurodė, kad LJLRB statinio statyba 1 m atstumu nuo ieškovei priklausančio sklypo pažeidžia ieškovės teises. Atsakovė LJLRB statinį pradėjo statyti nesilaikydama atstumo iki ieškovei priklausančio sklypo, sutikimo ieškovė statybai nedavė. Dėl statinio statybos sumažėjo ieškovės sklypo vertė, statinys apsunkina statybą ieškovės sklype bei pažeidžia LR aplinkos ministro 2004-02-27 įsakymu Nr. D1-91 patvirtintas STR 2.0202:2004. Ieškovės nuomone, statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai, nes techninis projektas buvo paruoštas neatsižvelgus į specialiąsias sąlygas, t. y. privalomą išlaikyti 3,5 m atstumą iki kitų sklypų ribos. Pažymėtina, kad atsakovei LJLRB 2000-10-18 buvo išduotos specialios projektavimo sąlygos Nr. 277 (b. l. 26), kurių 3 p. nurodytas statinių statybos linijos nustatymas sklypo ribų arba gatvių, kelių atžvilgiu - pastatą projektuoti ne arčiau kaip 3,0 m nuo gatvės ribos, 5,0 m nuo pietinės sklypo ribos ir 3,5 m nuo kitų sklypų ribos. Techninio projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad statinio projektinė dokumentacija parengta pagal užsakovo pageidavimą ir pagal Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus parengtas projektavimo specialiąsias sąlygas. Tačiau akivaizdu, kad į projektinius planus buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys. KAVA teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyrius, išduodamas Statybos leidimą, nepaisė aukščiau minėtų sąlygų ir pažeidė leidimo išdavimo tvarką. Ši institucija nepaisė klaidingų duomenų projektinėje dokumentacijoje dėl pastato išdėstymo kitų sklypų atžvilgiu. Kadangi ginčo statinys yra visuomeninės paskirties statinys, pagal teisės aktus mažiausias atstumas nuo kaimyninio sklypo ribos yra 3 m. Aplinkybę, kad pažeistas statomo statinio išdėstymas sklype gretimų sklypų atžvilgiu, patvirtina ir antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Antstolis išmatavo atstumą nuo pamatų, esančių žemės sklype ( - ), iki žemės sklypo ribos tarp sklypo ( - ) ir ( - ). Nustatyta, kad atstumas svyruoja nuo 95 cm iki 148 cm. Teismų praktikoje formuojama nuostata, jog statybos leidimas nėra norminis teisės aktas, nes jame nenustatytas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei skirtos elgesio taisyklės. Statybos leidimas - specialia tvarka kompetentingo organo išduotas dokumentas, suteikiantis teisę konkrečiam subjektui atlikti jame nurodytus statybos darbus, pagal teisinę paskirtį priskirtas individualiems teisės aktams (ABTĮ 2 str. 14 d.). Pagal Vietos savivaldos įstatymo 111 str. 4 d. savivaldybių institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimti individualūs administraciniai teisės aktai gali būti skundžiami teismui. Taigi, esant ginčui dėl statybos leidimo išdavimo neteisėtumo, jo galiojimas gali būti nutrauktas tik teismo sprendimu, kaip tai nustatyta Statybos įstatymo 23 str. 18 d. 2 p. Nei Statybos įstatymas, nei joks kitas įstatymas nesuteikia teisės statybos leidimą panaikinti pačiam jį išdavusiam subjektui (administracinė byla Nr. A16-727/2007, administracinė byla Nr. A39-1032/2008), todėl šis ginčas yra spręstinas teisme. Pažymėtina, kad reikalavimas panaikinti statybos leidimą yra susijęs su reikalavimu įpareigoti statytoją nugriauti statinį, todėl ginčas yra nagrinėtinas pagal CPK 26 str. 2 d. toje pačioje civilinėje byloje bendrosios kompetencijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovė mano, kad jos, kaip greta esančio sklypo savininkės, teisės yra pažeistos.

8Kauno miesto apylinkės teismas 2009-03-31 nutartimi (b. l. 180-181) civilinės bylos Nr. 2-00340-52/2009 dalį dėl statybos leidimo panaikinimo nutraukė kaip nenagrinėtiną bendrosios kompetencijos teisme (CPK 293 str. 1 p.). Teismas nurodė, kad Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismų ir administracinio teismo spręsti yra išaiškinusi, kad ginčuose, susijusiuose su statybos teisiniais santykiais, statybos leidimo teisėtumo klausimas yra pagrindinis, nuo kurio išsprendimo visiškai arba iš dalies priklauso ir kitų susijusių reikalavimų išsprendimas. Todėl ginčai, susiję su statybos leidimų teisėtumu, turi būti nagrinėjami administraciniuose teismuose, formuojančiuose praktiką nagrinėjant tokios kategorijos bylas (Teismų praktikos Nr. 27. P. 165-169 (Specialiosios teisėjų kolegijos 2007-02-02 nutartis). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau LVAT) (2008-05-23 nutartis Nr. AS-525-279/2008). Be to, minėtoje 2007-02-02 nutartyje Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismų ir administracinio teismo nurodė, kad net tuo atveju, kai kartu su reikalavimu panaikinti statybos leidimą (administracinio teisinio pobūdžio reikalavimu) yra reiškiamas ir reikalavimas įpareigoti asmenį nugriauti statinį (civilinio teisinio pobūdžio reikalavimas), tokio pobūdžio ginčai gali ir turi būti nagrinėjami skirtingų kompetencijų teismuose. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas panaikinti statybos leidimą nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. CPK normose nėra numatyta bendrosios kompetencijos teismo teisė iškeltą, bet nagrinėti civilinio proceso tvarka nepriskirtą bylą perduoti nagrinėti administraciniam teismui. Tokiu atveju, kai bendrosios kompetencijos teismas negali pats išnagrinėti bylos iš esmės ir neturi teisės perduoti ją nagrinėti administraciniam teismui, ji turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme (LAT 2007-04-27 nutartis Nr. 3K-3-206/2007; LAT 2007-06-18 nutartis Nr. 3K-3-245/2007; LAT 2007-06-18 nutartis Nr. 3K-3-249/2007). Teismas nurodė, jog ši nutartis neužkerta kelio ieškovei, nepažeidžiant LR ABTĮ nustatytos tvarkos ir sąlygų, pareikšti tapatų reikalavimą administraciniame teisme.

9Ieškovė atskiruoju skundu (b. l. 182-184) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-03-31 nutarties dalį, kuria byla nutraukta, ir priimti naują sprendimą - ieškinį dėl statybos leidimo panaikinimo perduoti nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.

10Ieškovė nurodo, kad teismas neteisingai aiškino civilinio proceso teisės normas bei nukrypo nuo LAT nutartyse esančių teisės išaiškinimų kasacine tvarka išnagrinėtose bylose.

111. Ieškovė nesutinka su teismo nuomone, kad ginčuose, susijusiuose su statybos teisiniais santykiais, statybos leidimo teisėtumo klausimas yra pagrindinis, nuo kurio išsprendimo visiškai arba iš dalies priklauso ir kitų susijusių reikalavimų išsprendimas, todėl tokie ginčai (susiję su statybos leidimų teisėtumu) turi būti nagrinėjami administraciniuose teismuose, formuojančiuose praktiką nagrinėjant tokios kategorijos bylas. Specialioji teisėjų kolegija 2007-04-06 nutartyje byloje, kurioje aplinkybės yra tapačios ginčo aplinkybėms, konstatavo, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, nors pažymėjo, kad reikalavimas dėl išduoto statybos leidimo panaikinimo yra administracinio teisinio pobūdžio (ABTĮ 2 str. 1 d., Statybos įstatymo 23 str. 5 d., Specialiosios teisėjų kolegijos 2004-09-15 nutartis, 2005-02-11 nutartis). Tuo tarpu reikalavimas dėl įpareigojimo nugriauti nelegaliai pastatytus statinius yra civilinio teisinio pobūdžio. Neteisėtos statybos civilinės teisinės pasekmės yra civilinės teisės reglamentavimo dalyku (CK 4.103 str.; konkrečiai statinio nugriovimas, kaip viena iš neteisėtos statybos pasekmių, yra įtvirtintas CK 4.103 str. 2 d. 2 p.). Specialioji teisėjų kolegija, spręsdama dėl kilusio ginčo rūšinio priskirtinumo bendrosios kompetencijos teismui, atsižvelgė į tai, kad bendrosios kompetencijos teismų kompetencija pagal savo pobūdį yra platesnė ir paprastai apima tuos atvejus, kai ginčas nėra vadinamojo „grynojo“ administracinio teisinio pobūdžio. Pagal teisės aktuose įtvirtintą reglamentavimą bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, gali išspręsti ir individualaus pobūdžio administracinio teisės akto (kokiu šiuo atveju ir yra ginčijamas statybos leidimas) teisėtumo klausimą (Teismų įstatymo 12 str. 3 d., CPK 26 str. 2 d., LAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2000-10-30 nutartis, 2006-04-28 nutartis, 2005-02-11 nutartis). Taigi akivaizdu, jog teismo argumentas, kad reikalavimas panaikinti statybos leidimą nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Darytina išvada, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, įrodymus vertino atskirai ir taip pažeidė CPK 12, 178, 185, str., kas yra pagrindas teismo procesinį sprendimą naikinti. Šiuo atveju Kauno apygardos teismas turėtų šią bylą persiųsti į teismingumo komisiją.

122. Ginčijamos nutarties dalis, kuria nutraukta civilinės bylos dalis, užvilkins šios bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad ši civilinė byla Nr. 2-00340-52/2009 nagrinėjama nuo 2008-05-06, t. y. beveik metus, dėl ko jos nutraukimas dalyje dėl statybos inspekcijos tarnybos Kauno miesto skyriaus išduoto Statybos leidimo panaikinimo pažeidžia CPK 7 str. nuostatas, kuriose įsakmiai įtvirtinta, kad procesas turi būti koncentruotas ir ekonomiškas, bei ieškovės teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju ieškovė priversta kelti naują reikalavimą administraciniame teisme, ir vėl bylos nagrinėjimas truks daugiau nei metus. Toks bylų nagrinėjimas, po metų perduodant bylos dalį kitam teismui, yra nesuprantamas. Atkreiptinas dėmesys, kad gyvendinant LR Konstitucijos 109 str., Teismų įstatymo 1 str. 1 d., CPK 6 str. įtvirtintą teisingumo vykdymą, pagrindinė teismo funkcija yra teisingai išspręsti šalių ginčą. Esminė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga - teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. LR Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą. Tačiau tiesa yra ta, kad teismas, nagrinėjęs bylą metus laiko bei nutraukęs ją dėl rūšinio teismingumo praėjus metams, šiuo atveju akivaizdžiai pažeidė CPK nuostatas, LR Konstituciją bei Teismų įstatymą.

13Atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 187-188) atsakovė KAVA prašo atmesti atskirąjį skundą ir teismo nutartį palikti nepakeistą.

14Atsakovė nurodo, kad teismas teisėtai ir pagrįstai pritaikė CPK ir ABTĮ normas ir nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti statybos leidimą. KAVA sutinka su teismo motyvais, nes civilinio pobūdžio reikalavimas dėl statinio nugriovimo yra tik išvestinis iš reikalavimo panaikinti statybos leidimą, o pagrindinis teisinis santykis yra kilęs viešosios teisės reglamentavimo srityje, todėl, vadovaujantis teismų suformuota praktika, reikalavimas dėl administracinio akto panaikinimo, susijęs su statybos teisiniais santykiais, turi būti nagrinėjamas administraciniame, o ne bendrosios kompetencijos teisme (LVAT 2008-05-23 nutartis, byloje Nr. AS525-279/2008).

15Atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 190-191) atsakovė LJLRB prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir 2009-03-31 teismo nutartį palikti nepakeistą.

16Atsakovė nurodo, kad nesutinka su ieškovės teiginiu, kad teismo nutarties dalis, kuria byla yra nutraukta, yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta iki galo neišnagrinėjus esminių bylos aplinkybių. Specialioji teisėjų kolegija teisingai ir pagrįstai išaiškino, jog ginčuose, susijusiuose su statybos teisiniais santykiais, statybos leidimo teisėtumo klausimai turi būti nagrinėjami administraciniuose teismuose. Būtent šie teismai formuoja praktiką tokios kategorijos bylose. Be to, Specialioji teisėjų kolegija konstatavo, jog viena iš taisyklių, sprendžiant dėl bylų rūšinio priskirtinumo, yra ta, kad administracinių teismų kompetencijai paprastai priskirtinas ginčų, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu, nagrinėjimas. Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio. Vis dėlto specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad ši taisyklė nėra absoliuti ir ji neturi būti dirbtinai taikoma visais atvejais, kai vienoje byloje yra pareikšti skirtingos teisinės prigimties reikalavimai, ir tie reikalavimai nėra taip susiję, jog pagal įstatymuose įtvirtintas rūšinio teismingumo taisykles negalėtų būti nagrinėjami skirtingų kompetencijų teismuose. Be to, reikalavimas dėl Statinio dalies nugriovimo yra išvestinis ir tiesiogiai priklausantis nuo reikalavimo dėl Statybos leidimo panaikinimo - kuris šio ginčo atveju yra dominuojantis - išsprendimo. Taip pat Specialioji teisėjų kolegija pabrėžia, kad ginčuose, susijusiuose su statybos teisiniais santykiais, statybos leidimo teisėtumo klausimas yra pagrindinis (arba vienas iš pagrindinių), nuo kurio išsprendimo visiškai arba iš dalies priklauso ir kitų susijusių reikalavimų (jeigu tokie yra pareikšti) išsprendimas. Dėl to yra svarbu, kad tokie ginčai (susiję su statybos leidimų teisėtumu) būtų nagrinėjami administraciniuose teismuose, kurie, kaip jau minėta, formuoja praktiką nagrinėjant tokios kategorijos bylas. Remiantis suformuota praktika, reikalavimas dėl išduoto Statybos leidimo panaikinimo yra laikytinas administracinio teisinio pobūdžio ir pagal įstatymuose įtvirtintas bylų rūšinio teismingumo taisykles yra priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 str. 1 d. 1 p.) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2004-09-15 nutartis). Ieškovė atskirajame skunde teigia priešingai, nurodo, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Ieškovė skunde mini Specialiosios teisėjų kolegijos 2007-04-06 nutartį, priimtą byloje dėl ginčo dėl statybos leidimo panaikinimo ir kt. rūšinio teismingumo, kurios aplinkybės yra tapačios ginčo aplinkybėms. Ieškovė taip pat nurodo, kad teismas neva konstatavo, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Tuo tarpu nagrinėjant ieškovės nurodytą Specialiosios teisėjų kolegijos 2004-09-15 nutartį aiškiai matyti, kad reikalavimas dėl išduoto statybos leidimo panaikinimo yra administracinio teisinio pobūdžio, todėl šios kategorijos byla yra teisminga administraciniam teismui. Be to, šioje nutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai sakoma, kad apskundžiant statybos leidimą, iš esmės yra skundžiamas administracinis aktas ir šis ginčas kyla iš administracinių teisinių santykių. Kadangi iš administracinių teisinių santykių kylantys ginčai yra priskirti administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 3, 15 str.), todėl jie turi būti nagrinėjami administraciniame teisme. Tai, jog anksčiau bendrosios kompetencijos teismuose buvo išnagrinėta bylų dėl to paties statybos objekto, niekaip neįtakoja šios bylos rūšinio teismingumo. Aptariamos bylos ginčas yra visai kitokio pobūdžio ir iš esmės kyla tarp privataus asmens bei viešojo administravimo institucijos dėl jos administracinio akto teisėtumo, kai tuo tarpu bendrosios kompetencijos teismai nagrinėjo turtinio pobūdžio ginčus tarp civilinės teisės subjektų (ginčo turto savininkų bei naudotojų). Vien ta aplinkybė, kad prieš tai bendrosios kompetencijos teismai išnagrinėjo tam tikras faktines sąsajas su administracine byla turinčią civilinę bylą, nesudaro jokio pagrindo perduoti administracinio pobūdžio ginčą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

17Atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 192-193 ) tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo ieškovės skundą atmesti, 2009-03-31 nutartį palikti nepakeistą.

18

19Tretysis asmuo nurodo, kad ieškovė nepagrįstu laiko teismo argumentą, kad reikalavimas panaikinti statybos leidimą nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, nurodydama, kad tokiu būdu teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes ir įrodymus. Ieškovė teigia, kad reikalavimas panaikinti statybos leidimą yra administracinio teisinio pobūdžio, tačiau reikalavimas dėl įpareigojimo nugriauti nelegaliai pastatytus statinius yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija yra platesnė. Šioje byloje teismas, siekdamas tinkamai nustatyti bylos rūšinio teismingumo klausimą, pagrįstai aiškinosi teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, prigimtį ir pobūdį, nes bylos priskiriamos nagrinėti administraciniam ar bendros kompetencijos teismui pagal teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, pobūdį. Remiantis byloje pateiktais įrodymais galima neabejotinai teigti, kad ginčas tarp ieškovės ir atsakovių kilo ne dėl civilinių teisinių santykių, o dėl teisės viešojo administravimo srityje - išduoto statybos leidimo, tuo tarpu civilinio pobūdžio ieškovės reikalavimas - įpareigoti nugriauti pastatytus statinius - yra išvestinis iš ginčijamo administracinio akto, o ne atvirkščiai. Iki statybos leidimo išdavimo ginčas tarp byloje dalyvaujančių asmenų nebuvo kilęs. Todėl tretysis asmuo sutinka su teismo nuomone, kad statybos leidimo išdavimo klausimas yra pagrindinis, nuo kurio išsprendimo visiškai arba iš dalies priklauso ir kitų susijusių reikalavimų išsprendimas. Byloje sprendžiamas ginčas dėl ieškovės teisių ir pareigų, kylančių būtent iš administracinio akto, todėl ieškovės reikalavimai yra administracinio teisinio pobūdžio ir turėjo būti nagrinėjami administraciniame teisme. LAT 2008-05-29 nutartyje Nr. 3K-3-307/2008 taip pat yra pabrėžęs, kad nagrinėjant bylas bendrosios kompetencijos teismuose, reikalavimas dėl individualaus pobūdžio administracinio teisės akto, tarp kitų reikalavimų, neturi būti pagrindinis, ginče dominuojantis. Jeigu toks reikalavimas pagrindinis, lemiantis jo pagrindu atsiradusių civilinių teisinių santykių teisinį likimą, tai toks reikalavimas bendrosios kompetencijos teisme nespręstinas. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo motyvą, jog tuo atveju, jei ginčas bus nagrinėjamas administraciniame teisme, bus pažeisti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai, yra nepagrįstas. CPK 329 str. 2 d. 6 p. numato, kad rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

20Atskirasis skundas tenkintinas.

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

22Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino civilinio proceso teisės normas bei nukrypo nuo LAT nutartyse esančių teisės išaiškinimų kasacine tvarka išnagrinėtose bylose.

23Kolegija nepritaria apylinkės teismo išvadai, kad ginčai, susiję su statybos leidimų teisėtumu, turi būti nagrinėjami administraciniuose teismuose, formuojančiuose praktiką nagrinėjant tokios kategorijos bylas ginčuose, tik dėl tos priežasties, kad ginčuose, susijusiuose su statybos teisiniais santykiais, statybos leidimo teisėtumo klausimas yra pagrindinis, nuo kurio išsprendimo visiškai arba iš dalies priklauso ir kitų susijusių reikalavimų išsprendimas.

24Pažymėtina, jog Specialioji teisėjų kolegija 2009-06-18 nutartyje (t. 1, b. l. 202-203) konstatavo, kad ši byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Nors reikalavimas dėl statybos leidimo panaikinimo yra administracinio teisinio pobūdžio (ABTĮ 2 str. 1 d., Statybos įstatymo 23 str. 5 d.), tačiau šioje byloje jis yra reiškiamas kartu su reikalavimu įpareigoti nugriauti statinio dalį, kuris yra civilinio teisinio pobūdžio. Neteisėtos statybos civilinės teisinės pasekmės yra civilinės teisės reglamentavimo dalyku (CK 4.103 str.; konkrečiai statinio nugriovimas, kaip viena iš neteisėtos statybos pasekmių, yra įtvirtintas CK 4.103 str. 2 d. 2 p.). Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija pagal savo pobūdį yra platesnė ir paprastai apima tuos atvejus, kai ginčas nėra vadinamojo „grynojo“ administracinio teisinio pobūdžio. Pagal teisės aktuose įtvirtintą reglamentavimą bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, gali išspręsti ir individualaus pobūdžio administracinio teisės akto (kokiu šiuo atveju ir yra ginčijamas statybos leidimas) teisėtumo klausimą (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 str. 3 d., CPK 26 str. 2 d.; Specialiosios teisėjų kolegijos 2008-04-28 nutartis byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Trakų rajono savivaldybė ir kt., 2009-01-29 nutartis byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt.).

25Taigi akivaizdu, jog teismo argumentas, kad reikalavimas panaikinti statybos leidimą nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Darytina išvada, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, įrodymus vertino atskirai ir taip pažeidė CPK 12, 178, 185, str., kas yra pagrindas teismo procesinį sprendimą naikinti. Šiuo atveju Kauno apygardos teismas turėtų šią bylą persiųsti į teismingumo komisiją.

26Kolegija taip pat pritaria apeliantui, jog ginčijamos nutarties dalis, kuria nutraukta civilinės bylos dalis, užvilkins šią bylą, kuri nagrinėjama nuo 2008-05-06, t. y. beveik metus, dėl ko jos nutraukimas dalyje dėl statybos inspekcijos tarnybos Kauno miesto skyriaus išduoto Statybos leidimo panaikinimo pažeidžia CPK 7 str. nuostatas, įsakmiai įtvirtinančias proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, bei ieškovės teises ir teisėtus interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad įgyvendinant LR Konstitucijos 109 str., Teismų įstatymo 1 str. 1 d., CPK 6 str. įtvirtintą teisingumo vykdymą, pagrindinė teismo funkcija yra teisingai išspręsti šalių ginčą. Esminė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga - teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. LR Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą. Tačiau tiesa yra ta, kad teismas, nagrinėjęs bylą metus laiko bei nutraukęs ją dėl rūšinio teismingumo praėjus metams, šiuo atveju akivaizdžiai pažeidė CPK nuostatas, LR Konstituciją bei Teismų įstatymą. Specialioji teisėjų kolegija 2009-06-18 nutartyje taip pat atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, jog byla yra nagrinėjama Kauno miesto apylinkės teisme jau daugiau nei vienerius metus. Dėl šios priežasties dalies reikalavimų perdavimas administraciniam teismui šioje byloje nebūtų suderinamas su asmens teise į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis).

27Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria byla nutraukta, panaikina ir, klausimą išsprendusi iš esmės, ieškinį dėl statybos leidimo panaikinimo perduoda nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui (CPK 337 str. 2 p., 329 str. 1 d.).

28Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 335-339 str.,

Nutarė

30atskirąjį skundą patenkinti.

31Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-03-31 nutarties dalį, kuria byla nutraukta, ir, klausimą išsprendus iš esmės, ieškinį dėl statybos leidimo panaikinimo perduoti nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. ... 2. ... 3. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 4. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 6. ieškovė patikslintu ieškiniu (b. l. 123-126) prašė panaikinti KAVA... 7. Ieškovė nurodė, kad LJLRB statinio statyba 1 m atstumu nuo ieškovei... 8. Kauno miesto apylinkės teismas 2009-03-31 nutartimi (b. l. 180-181)... 9. Ieškovė atskiruoju skundu (b. l. 182-184) prašo panaikinti Kauno... 10. Ieškovė nurodo, kad teismas neteisingai aiškino civilinio proceso teisės... 11. 1. Ieškovė nesutinka su teismo nuomone, kad ginčuose, susijusiuose su... 12. 2. Ginčijamos nutarties dalis, kuria nutraukta civilinės bylos dalis,... 13. Atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 187-188) atsakovė KAVA prašo... 14. Atsakovė nurodo, kad teismas teisėtai ir pagrįstai pritaikė CPK ir ABTĮ... 15. Atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 190-191) atsakovė LJLRB... 16. Atsakovė nurodo, kad nesutinka su ieškovės teiginiu, kad teismo nutarties... 17. Atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 192-193 ) tretysis asmuo Kauno... 18. ... 19. Tretysis asmuo nurodo, kad ieškovė nepagrįstu laiko teismo argumentą, kad... 20. Atskirasis skundas tenkintinas.... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino civilinio... 23. Kolegija nepritaria apylinkės teismo išvadai, kad ginčai, susiję su... 24. Pažymėtina, jog Specialioji teisėjų kolegija 2009-06-18 nutartyje (t. 1, b.... 25. Taigi akivaizdu, jog teismo argumentas, kad reikalavimas panaikinti statybos... 26. Kolegija taip pat pritaria apeliantui, jog ginčijamos nutarties dalis, kuria... 27. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo... 28. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 335-339 str., ... 30. atskirąjį skundą patenkinti.... 31. Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-03-31 nutarties dalį, kuria...