Byla 2A-1237-395/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinkso, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko , dalyvaujant ieškovo R. Č. atstovei advokatei Vidai Tarutienei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei A. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Č. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims L. Č. ir A. Z., dėl pripažinimo teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis, ir

Nustatė

2ieškovas pirmosios instancijos teismo prašė įpareigoti pripažinti jam teisę privatizuoti nuomojamas patalpą - butą, ( - ), pagal LR Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis. Nurodė, kad butas nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, kuris 1990-11-12 mero potvarkio 618 pagrindu, išnuomotas ieškovui.

3Įsigaliojus LR Butų privatizavimo įstatymui bute gyveno ieškovo 4 asmenų šeima. Su žmona L. Č. buvo sutarę, kad nuomojamą butą privatizuos ieškovo vardu. Surinkę visus reikiamus dokumentus, Inventorizacijos biurui pateikė pareiškimą dėl buto privatizavimo, kuris buvo įregistruotas Nr. P-34481. Ieškovui buvo paaiškinta, kad bus sudaryta buto inventorinė byla, atliktos su buto privatizavimu susijusios procedūros ir dokumentacija perduota į Savivaldybę tolesnėm buto privatizavimo procedūroms vykdyti. Nesulaukęs pranešimų apsilankė Inventorizacijos biure, kur informavo, kad inventorinė buto byla jau baigiama ruošti, o paruošus ši byla bei priduoti dokumentai bus perduoti į Savivaldybę ir tik iš šios institucijos gausiu pranešimą atvykti. Tačiau ir toliau jokia informacija nebuvo gauta. Tuo laiku jau pašlijo ieškovo sveikata, susirgo plaučių obstrukcine liga, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, širdies ligomis. Dėl sveikatos stovio, ligų negalėjo kažkurį laiką lankytis Savivaldybėje. Sužinojus, kad LR Butų privatizavimo įstatymas neteko galios, nuvyko j Butų privatizavimo tarnybą, kur patikino, kad yra ruošiamas projektas įstatymo, pagal kurį bus galima baigti buto privatizavimo procedūras. Tik pastaruoju metu paaiškėjo, kad dokumentai Savivaldybėje prarasti ir net nebuvo įregistruoti, tokią informaciją ieškovas gavo 2008 m., lapkričio mėn. nuvykęs į Savivaldybės Turto skyrių. Ieškovui buvo paaiškinta, kad tik teismine tvarka galima pripažinti teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, kad atsakovas, net ir turėdamas pateiktus dokumentus, neturėtų teises sudaryti su ieškovu buto pirkimo-pardavimo sutarties. Ieškovas laikė, kad tinkamai ir laiku išreiškė valią privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, tačiau butas liko neprivatizuotas ne dėl ieškovo ar jo šeimos narių kaltės.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino ieškovui R. Č. teisę privatizuoti nuomojamas patalpas - butą , esantį ( - ) pagal LR Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis.

5Teismas, remdamasis VĮ Registrų centro Kauno filialo pažyma nustatė, kad ieškovo R. Č. pareiškimas dėl buto privatizacijos buvo Registracijos žurnale užregistruotas Nr. P-34481, kurio pagrindu buvo paruošta ir buto techninės apskaitos byla. Suteikdamas rašytinio pareiškimo nuorašui įrodomąją galią, pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus vertindamas kartu su kitais rašytiniais įrodymais, nurodė, jog pareiškimo registracijos numeris tapatus VĮ Registrų centro Kauno filialo išduotame registracijos žurnalo nuoraše įrašytam ieškovo pareiškimo priėmimo numeriui. Sprendime nurodoma, kad ginčo santykis dėl ieškovo R. Č. šeimos nuomojamo buto privatizavimo atsirado galiojant Butų privatizavimo įstatymui, kuomet ginčo butas priklausė valstybiniam butų fondui. Nuo 1982 metų ieškovas gyveno šiame bute ir su šeima gyvena iki šiol. Ieškovas 1991-11-05 pateikė VĮ Registrų centro Kauno filialo prašymą bei susitarimą dėl ginčo buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis, todėl teismas sprendė, kad ieškovas įgijo teisę privatizuoti ginčo butą ir turi teisę užbaigti ginčo buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis procesą, nes byloje nustatytos visos Butų privatizavimo įstatyme nustatytos sąlygos. Ginčo butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas. Ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įsigyti ir tarp ieškovės ir atsakovo, kaip butų privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo. Teismas, atsakovo argumentą, kad ieškovas ir jo šeima turėjo domėtis privatizavimo eiga, vertino kaip atsakovo pareigą apie tai ieškovą informuoti, tačiau Kauno miesto savivaldybė ir jos tuo metu butų privatizavimo tarnyboje dirbę asmenys nepadėjo ieškovui ir jo šeimai pilnai įgyvendinti šias teises, pažeidė ieškovo teisę privatizuoti butą. Teismas senaties terminą skaičiavo nuo 2008 m. ir sprendė, kad nėra praleistas, kadangi byloje jokių duomenų apie tai, kad ieškovas anksčiau buvo informuotas apie negalėjimą privatizuoti buto nėra.

6Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Mano, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, priimtas pažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normas.

7Skunde nurodo, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo panašaus pobūdžio bylose praktiką, pagal Butų privatizavimo įstatymą, galiojusį iki 1998-07-01, pirmiausia reikia nustatyti visas šiame įstatyme nustatytas tokio privatizavimo sąlygas, t.y. ar ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis) ar ginčo butas yra gyvenamoji patalpa ir ar gali būti privatizavimo objektas, taip pat ar ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tarp ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo. Prie ieškinio pateiktame priede, t.y. 1991 m. lapkričio 5 d. pareiškime Kauno miesto valdybai nėra nei tikrinusio darbuotojo parašo, įmonės antspaudo, nei kitų atžymų apie duomenų tikrinimą ir dokumentų patvirtinimą, todėl nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad toks pareiškimas - sutikimas apskritai buvo pateiktas Kauno miesto savivaldybei. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog ieškovas tinkamai ir laiku išreiškė savo valią dėl buto privatizavimo, netinkamai rėmėsi tik ieškovo pateiktu pareiškimo nuorašu, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir LR CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo kriterijų, todėl nepagrįstai skundžiamame sprendime nustatė, jog ieškovas laiku ir tinkamai kreipėsi dėl nuomojamos gyvenamosios patalpos privatizavimo.

8Apeliantas nurodo, kad ieškovo teiginiai, jog ginčo butas nebuvo privatizuotas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės kaltės, nepagrįsti jokiais rašytiniais ar kitokiais įrodymais, todėl teismo išvada, kad ginčo buto privatizavimas neatliktas dėl tuo metu butų privatizavimo tarnyboje dirbusių asmenų kaltės, yra nepagrįsta. Apelianto nuomone, ieškovas neįrodė, kad jo teisė privatizuoti gyvenamąsias patalpas LR butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu buvo pažeista ir jis tos teisės negalėjo realizuoti dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių.

9Skunde nurodoma, kad nuosavybės teisei į gyvenamąją patalpą privatizavimo pagrindu atsirasti atitinkamus veiksmus tinkamai turi atlikti ne tik savivaldybės institucija, bet ir reikalavimo teisę turintis asmuo, t. y. buto nuomininkas bei jo šeimos nariai turi laikytis pareigos gyvenamosios patalpos privatizavimo santykiuose elgtis rūpestingai ir atsakingai. Vien asmens kreipimasis dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo nereiškia, kad jis atliko visus privalomus veiksmus ir toliau neturėjo įstatyminės pareigos dalyvauti gyvenamosios patalpos privatizavimo eigoje. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad ieškovas su šeima atliko visus būtinus veiksmus kaip viena iš sandorio šalių ir įgijo subjektinę teisę privatizuoti ginčo butą, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus bei liudytojo parodymus.

10Skunde pažymima, kad net ir laikant, jog ieškovui ar jo šeimos nariams tinkamai kreipiantis dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, nebuvo baigtos privatizavimo procedūros, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-04-20 potvarkį Nr. 290p, jie turėjo kreiptis į Butų privatizavimo valstybinę komisiją (tiesiogiai ar per Savivaldybę). Nuo 1993 m. balandžio 30 d., kuomet įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo redakcija, visi prašymai dėl lengvatinio privatizavimo buvo privalomai nagrinėjami Butų privatizavimo valstybinėje komisijoje ir tik esant teigiamai šios komisijos išvadai buvo galima pradėti arba tęsti jau pradėtas privatizavimo procedūras pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą.

11Apeliantas laiko, kad ieškovo pateikto ieškinio senaties terminas praleistas, todėl su teismo sprendimu netaikyti ieškinio senaties termino nesutinka, nes teismas neteisingai pritaikė ieškinio senatį reglamentuojančias procesines ir materialines teisės normas. Ieškovas, kaip nurodyta ieškinyje, dėl buto privatizavimo su pareiškimu kreipėsi 1991 m. lapkričio 5 d., o ieškinį dėl savo pažeistų teisių pateikė tik 2010 m., t.y. praleidęs ne tik 1964 metų LR civiliniame kodekse numatytą 3 metų senaties terminą, bet ir 10 metų bendrąjį senaties terminą pagal 2000 metų LR CK. Net jei senaties eigos pradžios terminas ieškovui apginti jo pažeistas teises būtų skaičiuojamas nuo 1998 m. liepos 1 d., t.y. LR butų privatizavimo įstatymo galiojimo pabaigos, tokiu atveju ieškinio senaties terminas baigėsi 2008 m. liepos 1 d.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. Č. prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas teisingai ištyrė šiai bylai turinčias reikšmės aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl sprendimą naikinti pagrindo nėra. Atsiliepime nurodoma, jog Aukščiausiasis teismas ne vienoje savo nutartyje yra išaiškinęs, kad sprendžiant ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, teismo pareiga yra aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet įvertinant individualias konkrečios situacijos aplinkybes, nes gyvenamųjų patalpų privatizavimo įstatymų socialinė paskirtis yra svarbi, jų pagrindu atsiradę teisiniai santykiai specifiniai. Teismas, vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle bei byloje esančių įrodymų visuma, teisingai nustatė, kad ginčo buto privatizavimo santykiai susidarė galiojant LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, kad ieškovas 1991-11-05 kreipėsi dėl buto privatizavimo taip išreikšdamas savo valią, kad privatizavimo procesas nebaigtas ne dėl nuo ieškovo priklausančių aplinkybių. Sprendime teismas teisingai konstatavo, kad ieškovo nuomojamas butas gali būti privatizavimo objektu, kad R. Č. turėjo teisę privatizuoti ginčo butą. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, priėjo teisingos išvados, kad ieškovas turi teisę užbaigti ginčo buto privatizavimo procedūras, todėl mano, kad apeliacinio skundo motyvai dėl teismo neteisingo įrodymų vertinimo, materialinių teisės normų taikymo yra nepagrįsti. Ieškovas nurodo, jog apelianto nuoroda į 2011-01-11 Privatizavimo skyriaus raštą Nr. 66-3-13, kuriame nurodoma, kad Privatizavimo skyriuje nėra R. Č. Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu pateikto prašymo ir kitų dokumentų dėl gyvenamųjų patalpų Kovo 11-osios 39-87, Kaune privatizavimo ir teigimas, kad tai oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią, yra nepagrįstas. Ieškovo nuomone, šis raštas negalėjo būti teismo vertinamas, kaip įrodymas, kad ieškovas neišreiškė valios privatizuoti butą Butų įstatymo galiojimo metu, nes jame tik nurodoma, kad Privatizavimo skyriuje nėra tokių dokumentų, tačiau ir tokio skyriaus 1991 metais Savivaldybėje net nebuvo, butų privatizavimo procedūras vykdė Butų privatizavimo tarnyba, kurios šiuo metu nėra. Atsakovas nėra pateikęs rašytinių įrodymų apie dokumentų perdavimą iš skyriaus į skyrių, be to, šis raštas nelaikytinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, nuginčijančių ieškovo surinktus ir pateiktus byloje įrodymus.

13Apeliacinis skundas atmestinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), o apeliaciniame skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės taip pat nesudaro prielaidų panaikinti ar pakeisti priimtą teismo sprendimą.

151991 m. gegužės 21 d. priimtas Butų privatizavimo įstatymas, kuriame buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, teisė įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka, galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiškia, kad šis neveikia į ateitį, tačiau nereiškia, jog išnyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymą. Ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje E. K., R. K. v. Panevėžio žemės ūkio ir hidromelioracijos mokykla, bylos Nr. 3K-3-783/2000; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. Kauno m. savivaldybė, bylos Nr.3K-3-254/2008).

16Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl ieškovo teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas tokio privatizavimo sąlygas: 1) ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); 2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); 3) ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo bei atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje E. K. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-261/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje T. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-324/2007; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje V. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-548/2009).

17Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias butų privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis sąlygas ir procedūras, taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

18Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1990-11-12 Kauno m. mero potvarkio Nr. 618, pagrindu nuomos sutartis sudaryta ieškovo vardu ( b.l. 9-12 ). Ieškovas ir jos šeimos nariai savo gyvenamąją vietą deklaravę šiuo adresu (b.l. 15-19, 46, 44-45). Kito nekilnojamojo turto ieškovas ir jo šeimos nariai neturi (b.l. 19-22, 64). Byloje yra pareiškimas privatizuoti butą, sutikimas (b.l. 24). Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas yra tinkamas subjektas privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą, taip pat kad ši gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas. Apeliantas nagrinėjamoje byloje ginčija ieškovo teisę privatizuoti ginčo butą lengvatine tvarka dėl to, kad, jo teigimu, ieškovas Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu neįgijo teisės privatizuoti ginčo butą, nes laiku ir tinkamai nepateikė prašymo ir kitų privatizavimui reikalingų dokumentų.

19Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, tai lėmė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, kreipėsi dėl ginčo buto privatizavimo į tinkamą subjektą, todėl įgijo subjektinę teisę privatizuoti šį butą.

20Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo R. Č. pareiškimas dėl buto privatizacijos buvo Registracijos žurnale užregistruotas Nr. P-34481, kurio pagrindu buvo paruošta ir buto techninės apskaitos byla ir šia aplinkybe remdamasis teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas pradėjo įgyvendinti teisę privatizuoti ginčo butą. Dėl apelianto argumentų, kad teismas, vertindamas rašytinius įrodymus, nepagrįstai nesivadovavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Privatizavimo skyriaus 20111-01-11 raštu Nr.66-3-13, jo nelaikė oficialiuoju rašytiniu įrodymu, tuo pažeidė CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvardytas dokumentas išduotas institucijos, kuri byloje yra atsakovas, turintis materialųjį teisinį interesą dėl bylos baigties, ir surašytas prasidėjus teismo procesui nagrinėjamoje byloje. Dėl to nurodytas dokumentas neatitinka prima facie įrodymui keliamų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-192/2008). Kartu pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatinėjama ne tai, ar yra Kauno miesto savivaldybėje ieškovo Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu pateiktas pareiškimas dėl ginčo buto privatizavimo ar ne; jeigu toks pareiškimas būtų, nebūtų kilęs šis teisminis ginčas ir ieškovei netektų įrodinėti, kad tokį pareiškimą padavė laiku, tik jis yra neišlikęs. Atsakovo išduotame dokumente nurodyta informacija neįrodo, jog ieškovas įstatymo nustatytu terminu nepateikė pareiškimo dėl ginčo buto privatizavimo. Dėl nurodytų motyvų apelianto argumentai dėl CPK 197 straipsnio pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

21Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje R. S. v. V. K.; bylos Nr. 3K-3-563/2006; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „ Vombatas“ v. A. Š.; bylos Nr. 3K-3-335/2009; kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog teismas, nustatydamas šios konkrečios ginčo situacijos aplinkybes ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė civilinio proceso normų įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

22Apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio senaties taikymo taip pat laikytini nepagrįstais. Ieškinio senatis - tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį būtina nustatyti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Todėl būtina nustatyti momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų - turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tą dieną, kai ieškovas kreipėsi dėl savo teisės įgyti butą nuosavybėn lengvatinėmis sąlygomis įgyvendinimo, jo teisė pažeista dar nebuvo, todėl negalima ieškinio senaties termino eigos pradžią skaičiuoti nuo šio momento. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2010 yra išaiškinusi ieškinio senaties termino pradžios nustatymą, kai dokumentai, pateikti buto privatizavimui, yra prarasti. Šiuo atveju būtina įvertinti, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, apimantis prašymo pateikimą, privatizuotino turto įkainojimą, pirkėjo supažindinimą su įkainojimu ir mokestinio pranešimo įteikimą, nustatytos sumos už perkamą butą sumokėjimą, buto inventorinės bylos ir pirkimo-pardavimo sutarties parengimą bei šios sutarties sudarymą. Daugumą šių veiksmų turėjo atlikti atsakovas ir asmenų, pageidaujančių privatizuoti gyvenamąsias patalpas, veiksmai priklausė nuo privatizavimą vykdančių institucijų atliekamų veiksmų, todėl jie negalėjo daryti tiesioginės įtakos privatizavimo proceso eigai. Teisės aktais nebuvo nustatyti terminai, per kuriuos turėjo būti atliekami atskiri privatizavimo proceso veiksmai ar sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis. Todėl pareiga informuoti, kad privatizavimą vykdančios savivaldybės tarnybos atliko atitinkamus veiksmus, po kurių turi sekti buto pirkėjo veiksmai, teko šioms tarnyboms. Kadangi savivaldybei butų privatizavimas buvo teisės aktais priskirta funkcija, todėl būtent ji turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą, o netinkamas šios pareigos vykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamąsias patalpas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad tik savivaldybei pranešus, jog privatizavimas negali būti vykdomas, būtų pažeistos ieškovo teisės. Savivaldybei to nepadarius, darytina išvada, jog ieškovės atžvilgiu vyko tęstinis pažeidimas, todėl ji ieškinio senaties termino nepraleido (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

23Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis iš atsakovo ieškovui priteistinos advokato atstovavimo išlaidos, turėtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

26Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (kodas 111106319) ieškovui R. Č. (a. k. ( - ) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas pirmosios instancijos teismo prašė įpareigoti pripažinti jam... 3. Įsigaliojus LR Butų privatizavimo įstatymui bute gyveno ieškovo 4 asmenų... 4. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį tenkino:... 5. Teismas, remdamasis VĮ Registrų centro Kauno filialo pažyma nustatė, kad... 6. Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno... 7. Skunde nurodo, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės... 8. Apeliantas nurodo, kad ieškovo teiginiai, jog ginčo butas nebuvo... 9. Skunde nurodoma, kad nuosavybės teisei į gyvenamąją patalpą privatizavimo... 10. Skunde pažymima, kad net ir laikant, jog ieškovui ar jo šeimos nariams... 11. Apeliantas laiko, kad ieškovo pateikto ieškinio senaties terminas praleistas,... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. Č. prašo jį atmesti kaip... 13. Apeliacinis skundas atmestinas.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. 1991 m. gegužės 21 d. priimtas Butų privatizavimo įstatymas, kuriame buvo... 16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl ieškovo... 17. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad... 18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1990-11-12 Kauno m. mero potvarkio Nr.... 19. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė... 20. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo R.... 21. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus... 22. Apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio senaties taikymo taip pat... 23. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas... 24. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 26. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimą palikti... 27. Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (kodas 111106319) ieškovui...