Byla 2-9-730/2011
Dėl nuostolių atlyginimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Simonai Šukytei, Ugnei Martinauskaitei, Kristinai Stankevičiūtei, Dovilei Dambrauskaitei, Jūratei Kaušakytei, dalyvaujant ieškovui Ž. B., jo atstovui adv. Artūrui Jaskelevičiui, atsakovui A.F, trečiajam asmeniui A. K., jų atstovui adv. Tomui Juodžiui, trečiajam asmeniui M.F., jo atstovui adv. Sauliui Juškai, vertėjoms Virginijai Narmontaitei, Vidai Rimkienei, Svetlanai Agafonovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. B. ieškinį atsakovui A.M., dalyvaujant tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje A. K., M.F., dėl nuostolių atlyginimo,

Nustatė

2civilinė byla buvo nagrinėjama pagal ieškovo (patikslintą) ieškinį, kuriuo ieškovas reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo 25000, 00 Lt nuostolių atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodytų aplinkybių esmė – pagal 2009-03-01 pakvitavimą atsakovui buvo sumokėti 25000,00 Lt, už kuriuos atsakovas pagal ieškovo ir atsakovo susitarimą turėjo atlikti kotedžo, esančio Purmalių kaime, Sendvario seniūnijoje, Klaipėdos rajone, fasado ir gerbūvio statybinius darbus. Pinigai faktiškai buvo perduoti D. B., kuris patvirtino, kad iš ieškovo gavo 25 000,00 Lt. Netikėti D. B. parodymais nėra pagrindo. Tačiau jokių darbų nei pats, nei pavesdamas tretiesiems asmenims, atsakovas nėra atlikęs, todėl privalo grąžinti gautus 25 000,00 Lt (b.l. 131 -133, 1 tomas).

3Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į (patikslintą ieškinį), kuriame nurodė, kad ieškinio nepripažįsta. Nesutikimo motyvų esmė – atsakovas nebuvo sudaręs susitarimo su ieškovu dėl jokių darbų atlikimo, 25 000,00 Lt niekada iš ieškovo negavo. Atsakovas nebuvo skoloje D. B.. Ieškovas nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis, kadangi nagrinėjant bylą jis skirtingose bylos nagrinėjimo stadijose teikė nenuoseklius, prieštaringus paaiškinimus dėl pinigų perdavimo, pakvitavimo sudarymo aplinkybių. Prašo skirti ieškovui baudą iki 20000,00 Lt už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu (b.l. 166-169, 1 tomas).

4Tretysis asmuo A. K. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į (patikslintą) ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinys neteisėtas ir nepagrįstas, prašo ieškinio netenkinti, nurodė, jog palaiko atsakovo nurodytus atsiliepimo į ieškinį argumentus (b.l. 158-159, 2 tomas).

5Nagrinėjant bylą teisme, ieškovas, jo atstovas ieškinį palaikė, atsakovas, tretieji asmenys, jų atstovai su ieškiniu nesutiko.

6Ieškinys atmestinas.

7Ieškovas su UAB „Telenas“, kurios darbuotojai buvo atsakovas, tretieji asmenys, 2008-12-08 sudarė preliminarią 0,287 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1122-8638, ir nebaigto statyti blokuoto gyvenamojo namo 161,69 kv.m., unikalus Nr. 4400-1170-0300, esančių Purmalių kaime, Sendvario seniūnijoje, Klaipėdos rajone, preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, kurios 4 punktu susitarė, kad turto pardavimo kaina 320 000,00 Lt, sutarties 7 punktu susitarė sudaryti pagrindinę sutartį iki 2009-01-15. 2009-01-12 ieškovas ir jo sutuoktinė sudarė su UAB „Telenas“ pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią nusipirko ¼ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-1122-8638, perkamo žemės sklypo unikalus Nr. 4400-1122-9013, ir butą Nr. 2, baigtumas 39 procentai, 161,69 kv.m., unikalus Nr. 4400-1436-7560:3806, esančius Purmalių kaime, Sendvario seniūnijoje, Klaipėdos rajone už 320 000,00 Lt. UAB „Telenas“ yra bankrutavusi.

8Byloje tarp šalių iškilo ginčas dėl papildomų statybinių darbų atlikimo, apmokėjimo už šiuos darbus, ieškovo įsigytam butui – kotedžui iš UAB „Telenas“.

9CK 1.136 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis numato civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus. Šios įstatymo normos prasme vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų yra iš šio kodekso ir kitų įstatymų numatytų sutarčių ir kitokių sandorių, taip pat, nors įstatymų ir nenumatytų, bet jiems neprieštaraujančių sandorių (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

10Vertinant ieškovo ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, yra pagrindas išvadai padaryti, jog ieškovas atsakovo prievolę jam kildina iš jų tarpusavyje susiklosčiusių statybos rangos santykių, kuriuos reglamentuoja CK 6.644 – 6.671 straipsniai, 6.681 – 6.699 straipsniai.

11Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. CK 6.681 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmenims, šeimos ar ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija tenkinti, tokia sutartis turėtų būti vertinama kaip vartojimo rangos sutartis ir jai taikomos taisyklės nustatytos CK 6.672 – 6.680 straipsniuose. Šiuo atveju, jog ieškovas įrodinėjo, kad statybos darbai turėjo būti atliekami kotedže, kurį įsigijo šeimos poreikiams, turėtų būti taikomos ir vartojimo rangą

12Kilus ginčui dėl rangos sutarties ir sumokėjimo už atliktus darbus, suinteresuota šalis privalo ne tik pagrįsti rangos teisinių santykių egzistavimą, bet ir įrodyti šių teisinių santykių dalyvius – rangos darbų vykdytoją (rangovą) (LAT 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2010).

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 185 straipsnyje įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą, yra nurodęs, jog teismas byloje esančius įrodymus privalo įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, objektyviai pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (pvz., LAT 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2008 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2008; kt.).

14Formuojama teismų praktika, kad pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintą supratimą faktas vertinamas kaip įrodytas (CPK 185 straipsnis), jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu: faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui, tai yra vadovaujamasi ne „tikimybių pusiausvyros principu“, o „protingo žmogaus požiūriu“ (LAT 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teismo įsitikinimas dėl tam tikro fakto susiformuoja kaip protingo asmens objektyviai ir nešališkai atlikto vertinimo rezultatas. Šiuo požiūriu vertinant yra galimos abejonės, nes įstatymas ir teisė, o taip pat nurodyta teismų praktika nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo - kai abejonių visiškai neliktų. Teismui gali likti tam tikrų abejonių, bet jos protingo žmogaus požiūriu būtų vertinamos kaip nerimtos, neprotingos ir nepaneigiančios nustatomo fakto esmės. Tai gali būti šalutiniai, netiesioginiai, nereikšmingi fakto esmei ar kitaip su tiriamojo fakto esme nesusiję aspektai; tik teorinė fakto galimybė, kuri turėtų būti vertinama kaip prielaida; itin retai pasitaikanti ar mažai tikėtina konkrečioje situacijoje aplinkybė ir panašaus pobūdžio abejonės.

15CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK 1.71 – 1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. CK 1.73 straipsnyje išvardyti atvejai, kada sandoriai turi būti sudaryti raštu, vienas iš jų – fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16Šiuo atveju šalys sutarties nepasirašė. Iš ieškovo paaiškinimo matyti, kad ginčo sutarties suma viršija minėtoje CK normoje nurodytą, todėl akivaizdu, kad sandoris tarp šalių turėjo būti sudarytas raštu. Kaip nurodo CK 1.93 straipsnio 2 dalis, įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, tačiau CK 1.93 straipsnio 6 dalis numato išimtinius atvejus, kai sandorio sudarymo ar jo įvykdymo faktą galima įrodinėti ir liudytojų parodymais, jeigu to reikalauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Vienas tokių atvejų, kai yra rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Tokiu rašytiniu įrodymu byloje laikytinas pinigų priėmimo pakvitavimas (b.l. 6, 1 tomas), todėl, teismo nuomone, šiuo atveju sandorio sudarymo faktą, jo turinį galima nustatinėti remiantis ir liudytojų parodymais, kurie vertintini atsižvelgiant į rašytinių įrodymų turinį, faktinį sandorio šalių elgesį, kitus byloje esančius įrodymus bei jų visetą.

17Nustatinėjant sandorio sudarymo faktą, buvo aiškinamasi, kada, tarp kokių šalių ir kokio turinio, kokiam terminui sutartis galėjo būti sudaryta.

18Atsakovas nepripažįsta, jog jis prisiėmė prievolę pagal šalių susitarimą atlikti ieškovo nurodomus statybos rangos darbus.

19Ieškovas reikalavimo pagrindu nurodytas aplinkybes įrodinėjo savo paaiškinimais (b.l. 132-133, 1 tomas, b.l. 99-114, 2 tomas), liudytojo D. B. parodymais (b.l. 101, 1 tomas, 136-137, 2 tomas), rašytiniais įrodymais – 2009-03-01 pinigų priėmimo pakvitavimu (b.l. 6, 1 tomas), savo banko sąskaitų išrašu (b.l. 126-127, 2 tomas), ekspertizių išvadomis (b.l. 63-65, 1 tomas, b.l. 197-200, 2 tomas, b.l. 11-13, 3 tomas).

20Įrodymai gali būti susiję su įrodinėjimo dalyku tiesiogiai arba netiesiogiai. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, įrodinėjamas faktas egzistuoja ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikšmę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą (LAT 2005-02-14 nutartis Nr. 3K-3-81/2005). Teismo nuomone, tiesioginių įrodymų, sudarančių pagrindą padaryti vienareikšmę išvadą apie tai, jog ieškovo įrodinėjamas faktas egzistuoja, byloje nėra. Netiesioginiais įrodymais nustatytos bylos faktinės aplinkybės laikytinos patvirtintomis tuo atveju, jeigu netiesioginių įrodymų duomenis patvirtina tiesioginiai ar kiti netiesioginiai įrodymai arba jų visuma (LAT 2007-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2007).

21Įrodymai, kurie yra fizinių asmenų – civilinės bylos šalių – paaiškinimuose gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, faktinius duomenis gaunant tiesiogiai (stebint, skaitant, klausant ar kitokiu būdu tiesiogiai surenkant informaciją), turint normalius gebėjimus rinkti, įsiminti, atgaminti ir perteikti informaciją, sugebant būti pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Jeigu šių reikalavimų asmens gebėjimai ar teikiama informacija neatitinka, tai įrodymai vertinami pagal konkrečias aplinkybes kaip mažiau patikimi, abejotini ar nepatikimi (CPK 186 straipsnis, LAT 2009-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009). Atsakovas nurodo, jog ieškovo paaiškinimai yra prieštaringi nenuoseklūs.

22Vertinant ieškovo paaiškinimus, teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog ieškovo paaiškinimai išsamūs, detalūs, nuoseklūs. Ieškovas išsamiai, detaliai negalėjo paaiškinti dėl kokių konkrečių darbų atlikimo susitarė su atsakovu, už kokią sumą, koks darbų atlikimo terminas, tai yra kokios buvo pagrindinės sutarties sąlygos, kada konkrečiai perdavė 25 000,00 Lt. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovas už 25000,00 Lt turėjo atlikti fasado ir gerbūvio statybinius darbus (b.l. 132-133, 1 tomas). 2010-05-24 teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad turėjo padaryti, tai kas sutarta – pabaigti stogą, fasadą, vartus, langus įdėti, gerbūvį sutvarkyti, pinigus atvežė 2009-02-28, iki notarinės sutarties sudarymo (b.l. 99, 1 tomas). 2010-10-07 teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad susitarė, jog bus sudėtos trinkelės, apsodinta veja, aptverta tvora vidinio ir išorinio kiemo, turėjo būti garažo ir tvoros vartai, sutvarkytas stogas ir langai, stogo tvarkymas įėjo į 320 000, 00 kainą, visa kita turėjo būti padaryta už 40 000,00 Lt, 5000,00 Lt pervedė avansą, 25 000,00 Lt davė grynais, pinigus davė kaip fiziniam asmeniui, juos nuėmė iš banko prieš kelias dienas, tiksliai neprisimena kada perdavė 25 000,00 Lt gal ir 2008 metais (b.l. 113-114, 2 tomas). Ieškovo paaiškinimai nėra nuoseklūs. 2010-05-24 teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad pinigus davė M. F., jis paėmė ir pasakė, kad juos nuvežtų D. B., A.F. pinigų neėmė (b.l. 100, 1 tomas). 2010-10-07 teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog visada bendravo tik su Aleksėjumi, jis pasakė nuvežti D. B. pinigus, su M.F. neturėjo reikalų, jis tik būdavo šalia (b.l. 113 - 114, 2 tomas). Visos šios aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su ieškovo asmeniu, byloje nėra įrodymų apie ieškovo neturėjimą galimybės normaliai rinkti, įsiminti, atgaminti ir perteikti informaciją, ieškovas yra pakankamai jauno amžiaus, neturintis sveikatos sutrikimų, šios aplinkybės, vertinant „protingo žmogaus požiūriu“ yra reikšmingos kiekvienam žmogui, todėl esant normaliam sugebėjimui rinkti, įsiminti, atgaminti ir perteikti informaciją, turėtų būti perteikiamos išsamiai, detaliai ir nuosekliai. Be to, teismas turi pagrindą manyti, kad ieškovo sugebėjimas būti pakankamai objektyviam šiuo atveju yra ribotas, kadangi jis yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi. Ieškovo paaiškinimų neabejotinai nepatvirtina kiti įrodymai. Iš ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos išrašo (b.l. 126-127, 2 tomas) matyti, kad ieškovas po 2009-01-12 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo laikotarpiu nuo 2009-01-13 iki 2009-01-20 iš savo sąskaitos paėmė grynais 27 000,00 Lt, kas nepagrindžia ieškovo paaiškinimų, jog jis pinigus grynais paėmė kelias dienas ar prieš 2009-01-12 sutarties sudarymą, ar prieš 2009-02-28, nei aplinkybių dėl pinigų sumos, nuimta ne 25 000,00 Lt, 27 000,00 Lt. Visumoje vertinant „protingo žmogaus požiūriu“, abejonių kelia ieškovo paaiškinimai, jog didelę pinigų sumą jis galėjo perduoti faktiškai nepažįstamam asmeniui – atsakovui, tuo pačiu metu nepareikalaudamas atsakovo pakvitavimo apie pinigų gavimą, o šis – atsakovas, nurodyti ieškovui, kurio atsakovas taip pat faktiškai nepažįsta, perduoti pinigus kitam asmeniui, nereikalaudamas pakvitavimo apie pinigų gavimą. Tuo pagrindu, teismas vertina ieškovo paaiškinimus kaip abejotinus įrodymus.

23Byloje yra liudytojo D. B. parodymai (b.l. 101, 1 tomas, 136-137, 2 tomas), apie tai, jog ieškovas jam perdavė 25 000,00 Lt. Atsakovas neigia aplinkybę, jog jis kada nors buvo skolingas liudytojui D. B., liudytojas yra ieškovo kaimynas, todėl yra suinteresuotas.

24Aplinkybės dėl asmens santykių su bylos dalyviais, dėl jų prigimties ir pobūdžio yra išsiaiškinamos liudytojo apklausos metu (CPK 192 straipsnio 5 dalis), jos yra svarbios vertinant įrodymus – asmens pateiktus faktinius duomenis. Šios aplinkybės nėra pagrindas vertinti apklausiamą kaip liudytoją asmenį kaip dalyvaujančio byloje asmens atstovą ir dėl to atsisakyti jį apklausti ar jo parodymų neįvertinti teismo procesiniame dokumente. Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (LAT 2008-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008).

25Liudytojas D. B. parodė, jog yra ieškovo kaimynas (b.l. 101, 1 tomas, 136-137, 2 tomas), kas sudaro pagrindą išvadą padaryti, jog su ieškovu susijęs pakankamai artimais ryšiais. Byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių liudytojo D. B. parodymus, tai yra, jog jam ieškovas perdavė 25 000,00 Lt. Liudytojas D. B. parodė, jog dėl gautų 25 000,00 Lt jokio pakvitavimo nepasirašė. Vertinant „protingo žmogaus požiūriu“, kelia abejonių tokio pobūdžio aplinkybės, jog perduodant didelę pinigų sumą, nebūtų pareikalauta liudytojo D. B. parašyti pakvitavimą, patikėta tokią sumą perduoti kitam asmeniui, šiuo atveju ieškovui, pinigus perduodant ne pačiam skolininkui – atsakovui. Liudytojas D. B. negalėjo nurodyti detaliai skolos susidarymo aplinkybių, ar konkrečiai jam buvo skoloje UAB „Telenas“, ar atsakovas asmeniškai. Tuo pagrindu teismas vertina liudytojo D. B. parodymus kaip nepakankamai patikimus.

26Byloje yra rašytinis įrodymas (b.l. 6, 1 tomas) – pakvitavimas, jog asmuo, pasirašęs kaip M. F., šiuo atveju tretysis asmuo atsakovo pusėje, gavo iš ieškovo 25 000,00 Lt už kotedžo, esančio Purmalių k. kadastro nr. 4400-1170-0300, fasado ir gerbūvio darbų užbaigimo organizavimą ir apmokėjimą. 2010-02-17 atlikus rašysenos ekspertizę, pateikta išvada, jog 2009-03-01 pakvitavime, ties išspausdintais vardu ir pavarde „M. F.“, pasirašė ne M. F. (b.l. 63-65, 1 tomas). 2011-08-08 atlikus rašysenos ekspertizę, nustatyti – ar 2009-03-01 pakvitavime pasirašė atsakovas, ieškovas, tretysis asmuo A. K. nebuvo galima (b.l. 197-200, 2 tomas). 2011-09-07 atlikus dokumentų ekspertizę, pateikta išvada, kad 2009-03-01 pinigų gavimo pakvitavime spausdintas tekstas yra išspausdintas rašalinio spausdinimo įrenginiu, nustatyti aparato markės ir modelio nėra galimybės, tekstas atspausdintas kitu rašaliniu įrenginiu, nei lyginamajam tyrimui pateikta 2008-10-14 UAB „Telenas“ pretenzija (b.l. 11-13, 3 tomas).

27CK 6.65 straipsnio antroji dalis nurodo, kad tuo atveju, jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą grąžinti arba išduoti pakvitavimą apie prievolės įvykdymą.

28Eksperto išvada teismui nėra privaloma. Ji turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas teismo procesiniame sprendime (CPK 218 straipsnis). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Gali būti kritiškai vertinama dalis ekspertizės akto duomenų. Pagrindas kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (LAT 2009-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009).

29Šalys neišreiškė abejonių dėl ekspertų padarytų išvadų. Teismo nuomone, nurodytų pagrindų vertinti ekspertų išvadas kritiškai nėra, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog ekspertų išvados prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl teismas neturi pagrindo abejoti ekspertų išvadų patikimumu ir jas atmesti, todėl pripažįsta, kad pakvitavimas patvirtinantis jame nurodytą prievolę, yra išduotas ne atsakovo.

30Remiantis nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis, vadovaujantis nurodytais motyvais, teismas laiko neįrodytu ieškovo reikalavimo pagrindu nurodytas aplinkybes, jog tarp šalių buvo statybos rangos santykiai, rangovu pripažįstant atsakovą, o užsakovu – ieškovą ir ieškovas tuo pagrindu sumokėjo atsakovui 25 000,00 Lt, atsakovui, neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovas turi teisę į nuostolių atlyginimą.

31Jeigu ieškovas mano, jog jis nusipirko netinkamos kokybės daiktą, yra sudaryto pirkimo –pardavimo sandorio trūkumų, turėjo reikšti pardavėjui kitokio pobūdžio reikalavimus galimai dėl įsigyto daikto kainos sumažinimo, neatlygintino daikto trūkumų pašalinimo (CK 6.334 straipsnis, 6.363 straipsnis), pirkimo - pardavimo sandorio ar jo dalies pripažinimo negaliojančiu (CK 1.80 straipsnis, 1.90 straipsnis ir kt.). Dėl 2009-03-01 pakvitavimo yra atliekamas ikiteisminis tyrimas (b.l. 20, 3 tomas), esant įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytiems tam tikriems faktams, ieškovui yra galimybė kreiptis dėl proceso atnaujinimo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

32Vertinant, jog teismas laiko, kad netenkintinas pagrindinis, ieškovo reikalavimas, todėl nėra pagrindo tenkintini ir ieškovo išvestinio reikalavimo dėl palūkanų priteisimo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

33Dėl baudos skyrimo ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

34Pagal Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnio 2 dalį, šaliai, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti paskirta piniginė bauda. Piktnaudžiavimas teise suprantamas kaip nesąžiningas savo teisės įgyvendinimas, teisės kreiptis į teismą panaudojimas priešingai jos paskirčiai.

35Aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimas gali būti konstatuotas tada, kai ieškinys pateikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti atsakovui rūpesčių. Nurodomoje normoje nurodomas nesąžiningumas, visų pirma, reiškia asmens, paduodančio nepagrįstą ieškinį, suvokimą, jog ieškinys iš tiesų yra nepagrįstas, o jis neturi teisės reikalauti ginti jo teises, nes jos realiai nebuvo pažeistos. Šiuo atveju esminę reikšmę turi subjektinė šio suvokimo pusė, tai yra būtina nustatyti, kad ieškovas pats suvokė ar turėjo suvokti, jog ieškinys nepagrįstas, o reikalavimas neteisėtas, - tokio paduoto ieškinio nepagrįstumas turi būti konstatuotas teismo. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijų. Objektyviuoju požiūriu asmuo sąžiningas ar ne, nustatoma analizuojant ar asmuo turėjo ką nors žinoti, daryti ar nedaryti. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, jis nustatomas analizuojant ar asmuo galėjo ką nors žinoti, atsižvelgiant į jo amžių, išsimokslinimą, išprusimą, gyvenimo patirtį, faktines bylos aplinkybes. Taigi nesąžiningumu šios normos prasme negali būti laikomas ieškinio padavimas tuo atveju, kai ieškovas tiki savo teisių pažeidimu ir nuoširdžiai siekia jas apginti.

36Esant tokiam civilinio proceso įstatymo normos aiškinimui, teismo nuomone, atsakovas turėjo pareigą įrodyti, kad ieškovas pareikšdama ieškinį, piktnaudžiaudamas kitomis procesinėmis teisėmis, aiškiai suvokė, jog ieškiniu reiškiami reikalavimai yra aiškiai nepagrįsti, jis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis (CPK 178 straipsnis). Pripažįstama, kad atsakovas tokių aplinkybių neįrodė, todėl nėra pagrindo ieškovui skirti baudą CPK 95 straipsnyje numatytu pagrindu.

37Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

38Kadangi teismas pripažįsta, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrindu nurodytų aplinkybių, ieškovo ieškinys atmestinas, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, atsakovui, trečiajam asmeniui (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 92 straipsnis, 98 straipsnis, 259 straipsnis).

39Byloje yra įrodymai apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas: 2000,00 Lt išlaidų advokato Tomo Juodžio teisinei pagalbai už atstovavimą ir dokumentų surašymą (I b.t. 172-173 b.l., III b.t. 24-26 b.l.). Byloje yra įrodymai apie valstybės turėtas 30,45 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikumu (I b.t. 2 b.l., II b.t. 2 b.l., III b.t. 2 b.l.). Byloje yra įrodymai apie trečiojo asmens M.F. turėtas bylinėjimosi išlaidas: 574,66 Lt už ekspertizės atlikimą (I b.t., 57, 60 b.l.), 1500,00 Lt išlaidų advokato Sauliaus Juškos pagalbai (I b.t., 22-23, 171 b.l.) Iš adv. Sauliaus Juškos 2009-09-01 teisinių paslaugų sutarties Nr. 07/2009 ir pinigų priėmimo kvito (I b.t., 22-23 b.l.), matyti, kad sutartas užmokestis 1500,00 Lt yra už atsiliepimo surašymą. Vėliau, tai yra 2009-12-09, su trečiuoju asmeniu M.F. adv. Saulius Juška sudarė atskirą susitarimą dėl atstovavimo, kurio 2 punkte numatė, kad pagal šį susitarimą advokatui už atstovavimą įsipareigoja sumokėti pagal atskirą susitarimą, po to įrodymų apie turėtas atstovavimo išlaidas nepateikta. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi teismas pripažįsta, jog yra pagrindas priteisti ne didesnes, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, išlaidas teisinei pagalbai (2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-85 „dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, toliau - Rekomendacijos). Teismas remdamasis rekomendacijų 2 punktu, pripažįsta, kad yra pagrindas mažinti išlaidas advokato pagalbai atsiliepimui parengti. Byla nėra ypatingai sudėtinga, advokato parengtas atsiliepimas yra labai nedidelės apimties, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, išlaidos advokato pagalbai atsiliepimui parengti yra mažinamos iki 300,00 Lt. Todėl iš ieškovo trečiajam asmeniui M.F. priteistina 574,66 Lt ekspertizės atlikimo išlaidų, 300,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai, viso 874,66 Lt bylinėjimosi išlaidų.

40Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovas pervedė į Klaipėdos miesto apylinkės teismo specialiąją sąskaitą 1300,00 Lt užstatą už rašysenos ir dokumentinės ekspertizių atlikimą (II b.t. 171-172 b. l). Atsižvelgiant į tai, jog ekspertizės, už kurias sumokėtas užstatas, buvo atliktos ir už jas sumokėta 549,06 Lt, nepanaudota 750,94 Lt dydžio užstato suma grąžintina juos sumokėjusiai šaliai.

41Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog trečiasis asmuo M.F. pervedė į Klaipėdos miesto apylinkės teismo specialiąją sąskaitą 700,00 Lt dydžio užstatą už rašysenos ekspertizės atlikimą (I b.t. 48 b. l.). Atsižvelgiant į tai, jog ekspertizė buvo atlikta ir už ją sumokėta 574,66 Lt, nepanaudota 125,34 Lt dydžio užstato suma grąžintina trečiajam asmeniui.

42Kadangi ieškinys atmestas, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

43Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas,

Nutarė

44ieškinį atmesti.

45Priteisti iš ieškovo Ž. B., asmens kodas ( - ) atsakovui A.F., asmens kodas ( - ) gyvenančiam ( - ), 2000,00 Lt (du tūkstančius Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

46Priteisti iš ieškovo Ž. B., asmens kodas ( - ) trečiajam asmeniui M.F., asmens kodas ( - ) gyvenančiam ( - ), 874,66 Lt bylinėjimosi išlaidų.

47Priteisti iš ieškovo Ž. B., asmens kodas ( - ) 30,45 Lt (trisdešimt Lt 45 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

48Grąžinti ieškovui Ž. B., asmens kodas ( - ) gyvenančiam ( - ), nepanaudotą 750,94 Lt (septynių šimtų penkiasdešimties Lt 94 ct) dydžio užstato sumą (2010-12-22 mokėjimo nurodymas, operacijos Nr. 0272820101222005400000044, įmokėta suma 1300,00 Lt, AB SEB bankas).

49Grąžinti trečiajam asmeniui M.F., asmens kodas ( - ) gyvenančiam ( - ), nepanaudotą 125,34 Lt (vieno šimto dvidešimt penkių Lt 34 ct) dydžio užstato sumą (2009-12-23 grynųjų pinigų pervedimo kvitas Nr. 388520188, įmokėta suma 700,00 Lt, AB SEB bankas).

50Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2010-08-17 teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui A.F., asmens kodas ( - ) gyvenančiam ( - ), priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų, turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, areštą neviršijant 25000,00 Lt (dvidešimt penkių tūkstančių Lt 00 ct) ieškinio sumos, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai.

51Netenkinti atsakovo A.F. prašymo skirti ieškovui Ž. B. baudą.

52Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė,... 2. civilinė byla buvo nagrinėjama pagal ieškovo (patikslintą) ieškinį,... 3. Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į (patikslintą... 4. Tretysis asmuo A. K. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į... 5. Nagrinėjant bylą teisme, ieškovas, jo atstovas ieškinį palaikė,... 6. Ieškinys atmestinas.... 7. Ieškovas su UAB „Telenas“, kurios darbuotojai buvo atsakovas, tretieji... 8. Byloje tarp šalių iškilo ginčas dėl papildomų statybinių darbų... 9. CK 1.136 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis numato civilinių teisių ir pareigų... 10. Vertinant ieškovo ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, yra pagrindas... 11. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutartimi rangovas... 12. Kilus ginčui dėl rangos sutarties ir sumokėjimo už atliktus darbus,... 13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 185 straipsnyje... 14. Formuojama teismų praktika, kad pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintą... 15. CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK 1.71 – 1.77... 16. Šiuo atveju šalys sutarties nepasirašė. Iš ieškovo paaiškinimo matyti,... 17. Nustatinėjant sandorio sudarymo faktą, buvo aiškinamasi, kada, tarp kokių... 18. Atsakovas nepripažįsta, jog jis prisiėmė prievolę pagal šalių... 19. Ieškovas reikalavimo pagrindu nurodytas aplinkybes įrodinėjo savo... 20. Įrodymai gali būti susiję su įrodinėjimo dalyku tiesiogiai arba... 21. Įrodymai, kurie yra fizinių asmenų – civilinės bylos šalių –... 22. Vertinant ieškovo paaiškinimus, teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai... 23. Byloje yra liudytojo D. B. parodymai (b.l. 101, 1 tomas, 136-137, 2 tomas),... 24. Aplinkybės dėl asmens santykių su bylos dalyviais, dėl jų prigimties ir... 25. Liudytojas D. B. parodė, jog yra ieškovo kaimynas (b.l. 101, 1 tomas,... 26. Byloje yra rašytinis įrodymas (b.l. 6, 1 tomas) – pakvitavimas, jog asmuo,... 27. CK 6.65 straipsnio antroji dalis nurodo, kad tuo atveju, jeigu skolininkas yra... 28. Eksperto išvada teismui nėra privaloma. Ji turi būti įvertinta pagal teismo... 29. Šalys neišreiškė abejonių dėl ekspertų padarytų išvadų. Teismo... 30. Remiantis nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis, vadovaujantis nurodytais... 31. Jeigu ieškovas mano, jog jis nusipirko netinkamos kokybės daiktą, yra... 32. Vertinant, jog teismas laiko, kad netenkintinas pagrindinis, ieškovo... 33. Dėl baudos skyrimo ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.... 34. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnio 2 dalį, šaliai, kuri... 35. Aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimas gali būti konstatuotas tada, kai... 36. Esant tokiam civilinio proceso įstatymo normos aiškinimui, teismo nuomone,... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 38. Kadangi teismas pripažįsta, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrindu... 39. Byloje yra įrodymai apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas: 2000,00 Lt... 40. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovas pervedė į Klaipėdos... 41. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog trečiasis asmuo M.F. pervedė į... 42. Kadangi ieškinys atmestas, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo... 43. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260... 44. ieškinį atmesti.... 45. Priteisti iš ieškovo Ž. B., asmens kodas ( - ) atsakovui A.F., asmens kodas... 46. Priteisti iš ieškovo Ž. B., asmens kodas ( - ) trečiajam asmeniui M.F.,... 47. Priteisti iš ieškovo Ž. B., asmens kodas ( - ) 30,45 Lt (trisdešimt Lt 45... 48. Grąžinti ieškovui Ž. B., asmens kodas ( - ) gyvenančiam ( - ),... 49. Grąžinti trečiajam asmeniui M.F., asmens kodas ( - ) gyvenančiam ( - ),... 50. Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2010-08-17 teismo nutartimi... 51. Netenkinti atsakovo A.F. prašymo skirti ieškovui Ž. B. baudą.... 52. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos...