Byla e2A-618-661/2018
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės „Turto bankas“, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijai dėl skolos priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašė iš atsakovo VĮ Turto bankas (toliau – Atsakovas) priteisti 574,67 Eur skolą už laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2013-10-01 sunaudotą elektros energiją, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ nurodė, kad vadovaujantis su VšĮ Lietuvos Respublikos Audito, apskaitos ir turto vertinimo institutu sudaryta sutartimi ieškovas tiekė elektros energiją adresu ( - ). 2012-02-01 VšĮ Lietuvos Respublikos Audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas patalpas grąžino panaudos davėjui VĮ Valstybės turto fondas, kurio teises ir pareigas perėmė VĮ Turto bankas. 2012-02-01 patalpos perduotos su elektros skaitiklių rodmenimis 1 125 kWh ir 228 738 kWh. 2013-10-01 patalpos perduotos naudotis Rytų-Vakarų transporto koridoriaus asociacijai, kuri sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį. 2013-10-01 patalpos perduotos su elektros skaitiklių rodmenimis 1 180 kWh ir 231 694 kWh. Kaip matyti iš perdavimo aktuose užfiksuotų skaitiklių rodmenų, laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2013-10-01 buvo naudojama elektros energija. Taip pat vadovaujantis elektros energijos persiuntimo paslaugų kainų ir jų taikymo tvarka kiekvieno objekto, kur elektros energija naudoja ne šeimos ar namų ūkio poreikiams, savininkas privalo mokėti galios dedamosios mokestį. Skola už laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2013-10-01 sunaudotą elektros energiją sudaro 574,67 Eur. Kadangi dėl elektros energijos tiekimo minėtu laikotarpiu niekas nebuvo sudaręs sutarties, vadovaujantis teisės aktais ir teismų praktika prievolė apmokėti už sunaudotą elektros energiją tenka savininkui.
  3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Be to, nurodė, kad atsakovas nėra su ieškovu sudaręs rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties. Tačiau ieškovas nenurodė juridinių faktų, patvirtinančių, kad atsakovo prievolė atsiskaityti su ieškovu už nuo 2012-02-01 iki 2013-10-01 į atsakovui priklausančią patalpą, esančią ( - ), tiektą elektros energiją atsirado iš atsakovo konkliudentinių veiksmų. Byloje pateikiami įrodymai patvirtina faktą, jog VĮ Valstybės turto fondas ir VšĮ Europos informacijos centras 2012-05-30 sudarė panaudos sutartį Nr. (30)7R-264, kuria panaudos davėjas VĮ Valstybės turto fondas perdavė panaudos gavėjui VšĮ Europos informacijos centrui laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudoti valstybei nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas, esančias ( - ). Pagal panaudos sutarties 7 d. panaudos gavėjas VšĮ Europos informacijos centras įsipareigojo per 15 d. nuo panaudos sutarties pasirašymo dienos sudaryti su atitinkamomis įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis atskiras sutartis dėl paslaugų teikimo, vartojimo bei atsiskaitymo pagal jų pateiktas panaudos gavėjui sąskaitas ar kitus apmokėjimo dokumentus už vandenį, energiją, patalpų eksploatavimą, komunalines, ryšių ir kitas paslaugas. Panaudos sutartis su VšĮ Europos informacijos centru buvo nutraukta 2013-06-28. Susitarime dėl 2012-05-30 panaudos sutarties Nr. (30)7R-264 nutraukimo, panaudos gavėjas VšĮ Europos informacijos centras 4 d. įsipareigojo už iki naudojamų negyvenamųjų pastatų bei patalpų perdavimo ir priėmimo (grąžinimo) akto pasirašymo dienos į patalpą pateiktą vandenį, elektros energiją, šilumos energiją, suteiktas patalpos eksploatavimo, administravimo, komunalines, ryšių ir kitas paslaugas sumokėti iki patalpų grąžinimo dienos.
  4. Atsakovas nurodė, kad Ieškovas jau nuo 2012-11-22 žinojo, jog patalpomis, esančiomis ( - ), naudojasi VšĮ Europos informacijos centras. Byloje pateikiamas 2012-11-22 tarpusavio atsiskaitymų už elektros energiją suderinimo aktas patvirtina aplinkybe, jog ieškovui buvo žinoma apie elektros energijos naudotoją VšĮ Europos informacijos centras. Be to, ieškovas buvo papildomai informuotas 2014-04-15, 2014-05-22, 2014-10-22 raštais, kad VšĮ Europos informacijos centras nuo 2012-05-30 iki 2013-06-28 pagal panaudos sutartį naudojosi patalpomis, esančiomis ( - ), ir šis asmuo yra atsakingas už susidariusį įsiskolinimą.
  5. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 966 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 1017 „Dėl viešosios įstaigos Europos informacijos centro“ pakeitimo“ Užsienio reikalų ministerijai pavesta įgyvendinti valstybės, kaip viešosios įstaigos Europos informacijos centro savininkės, teisės ir pareigas. 2012 m. gegužės 30 d. Valstybės turto fondas ir VšĮ Europos informacijos centras sudarė panaudos sutartį Nr. (30)7R-264, kuria viešajai įstaigai patikėjimo teise perduotos negyvenamosios patalpos, esančios ( - ). Tą pačią dieną tarp šalių buvo pasirašytas minėtų patalpų perdavimo-priėmimo aktas Nr. 6R-70. Ieškovas savo ieškinyje nurodo, kad elektros energijos tiekimo 2012-02-01 – 2013-10-01 laikotarpiu patalpose, esančiose adresu: ( - ), niekas nebuvo sudaręs elektros tiekimo sutarties, tačiau Užsienio reikalų ministerijos turimi dokumentai patvirtina, kad dar 2012 m. rugpjūčio 29 d. VšĮ Europos informacijos centro direktorė A. K. pateikė prašymą AB „LESTO“ (nuo 2016 metų sausio 1 dienos veiklą pradėjo LESTO ir „Lietuvos dujų“ pagrindu įkurta bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) http://www.eso.lt/lt/ziniaskiaida/lesto-ir-lietuvos-dujas-keicia-eso-bendroves-gqs2.html) dėl elektros energijos sutarties sudarymo. Kaip galima spręsti iš ieškovo pateiktų duomenų, jis šio prašymo nenagrinėjo ir jokio atsakymo įstaigai nepateikė, dėl ko elektros tiekimo sutartis liko nesudaryta. Be to, ieškovas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2013-10-01 niekas nemokėjo už elektros energiją. Tačiau iš Užsienio reikalų ministerijos turimų VšĮ Europos informacijos centro banko sąskaitos išrašų matyti, kad įstaiga tuo metu, kai naudojosi jai VĮ Turto banko perduotomis patalpomis, atliko mokėjimus už elektros energiją AB „LESTO“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 297 „Dėl viešosios įstaigos Europos informacijos centro likvidavimo“ nutarta sutikti, kad Užsienio reikalų ministerija priimtų sprendimą dėl šios įstaigos likvidavimo. Atitinkamai užsienio reikalų ministro 2013 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-91 „Dėl viešosios įstaigos Europos informacijos centro likvidavimo“ nuspręsta likviduoti VšĮ Europos informacijos centrą ir skirti UAB „Restrus“ likvidatorių V. K., parinktą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, likvidatoriumi. V. K. vykdant kaip likvidatoriui pavestas funkcijas, 2013 m. birželio 28 d. tarp Valstybės turto fondo ir VšĮ Europos informacijos centro, atstovaujamo minėto likvidatoriaus, buvo pasirašytas susitarimas Nr. (30)7R-243, kuriuo šalys susitarė nutraukti 2012 m. gegužės 30 d. panaudos sutartį, kuria patikėjimo teise buvo suteiktos patalpos ( - ). Tos pačios dienos perdavimo-priėmimo aktu patalpos grąžintos panaudos davėjui Valstybės turto fondui. Likvidatorius, vykdydamas jam pavestas funkcijas, 2013 m. balandžio 5 d. sudarė VšĮ Europos informacijos centro kreditorių sąrašą, iš kurio matyti, kad AB „LESTO“ (dabar AB „Energijos skirstymo operatoriui“) jame kreditoriumi įtrauktas nebuvo. Tai reiškia, kad likvidatorius, peržiūrėjęs įstaigos dokumentus, nerado nei sudarytos elektros energijos tiekimo sutarties, nei neapmokėtų sąskaitų už elektros energiją.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies priteisė iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės „Turto bankas“, ieškovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ 30,51 Eur skolą už patalpose, esančiose ( - ), suvartotą elektros energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 30,51 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-09-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 0,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė.
  2. Teismas konstatavo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad VšĮ Europos informacijos centras 2012-08-29 kreipėsi į tuometinį elektros energijos tiekėją – AB „Lesto“, kurio teises ir pareigas vėliau perėmė ieškovas, dėl elektros energijos tiekimo sutarties sudarymo, tačiau byloje nėra duomenų, kad elektros energijos tiekimo sutartis dėl elektros tiekimo adresu ( - ), esančioms patalpoms, būtų buvusi sudaryta (CPK 177 straipsnis).
  3. Iš atsakovo teismui pateikto 2012-11-22 tarpusavio atsiskaitymų už elektros energiją suderinimo akto bei atsakovo 2014-04-15, 2014-05-22, 2014-10-22 raštų dėl informacijos pateikimo, matyti, kad ieškovui apie tai, kad VšĮ Europos informacijos centras yra įsikūręs patalpose, esančiose ( - ), buvo žinoma.
  4. VĮ Valstybės turto fondo ir VšĮ Europos informacijos centro 2012-05-30 sudaryta panaudos sutartis Nr. (30)7R-264 – 2013-06-28 buvo nutraukta. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis 2013-06-28 susitarimas tarp VĮ Valstybės turto fondo ir VšĮ Europos informacijos centro dėl 2012-05-30 panaudos sutarties Nr. (30)7R-264 nutraukimo. Pagal panaudos sutartį, panaudos gavėjas VšĮ Europos informacijos centras buvo įsipareigojęs už iki naudojamų negyvenamųjų pastatų bei patalpų perdavimo ir priėmimo (grąžinimo) akto pasirašymo dienos į patalpą pateiktą vandenį, elektros energiją, šilumos energiją, suteiktas patalpos eksploatavimo, administravimo, komunalines, ryšių ir kitas paslaugas sumokėti iki patalpų grąžinimo dienos.
  5. Ieškovas reiškė reikalavimą priteisti 574,67 Eur skolą už suvartotą elektros energiją atsakovui priklausančiose patalpose, esančiose ( - ), už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2013-10-01, tačiau tokiam savo reikalavimui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, kad jis nežinojo ar negalėjo žinoti apie atsakovo su VšĮ Europos informacijos centras sudarytą šių patalpų panaudos sutartį (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
  6. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), panaudos sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo ir VšĮ Europos informacijos centras, taigi ieškovas šiuo atveju nėra panaudos sutarčių šalis, tačiau vadovaujantis viešame registre įregistruota 2012-05-30 panaudos sutartimi, CK 6.636 straipsniu, Vyriausybės 2002-12-03 nutarimu Nr. 1890 patvirtinta Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarka bei byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pripažintina, kad ieškovą laikotarpiu nuo 2012-05-30 iki 2013-06-28 prievoliniai teisiniai santykiai siejo su VšĮ Europos informacijos centras, bet ne su atsakovu. Ieškinio pateikimo dieną, kaip jau minėta, VšĮ Europos informacijos centras yra likviduota ir išregistruota iš VĮ Registrų centro. Juridinio asmens pabaiga siejama su jo išregistravimu iš juridinių asmenų registro (CK 2.95 straipsnio 3 dalis). Remiantis CK 6.128 straipsnio 3 dalimi, kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-748/2012). Nagrinėjamu atveju VšĮ Europos informacijos centras prievolių perėmėjo nėra. Tesimas įvertinęs aplinkybę, kad VšĮ Europos informacijos centras kreipėsi į ieškovą dėl elektros energijos tiekimo sutarties sudarymo ir šios aplinkybės ieškovui nepaneigus (CPK 178, 185 straipsniai), bei kad ieškovui vien iš VĮ Registrų centre esančios viešai prieinamų duomenų turėjo būti žinoma apie patalpų, esančių ( - ), panaudą laikotarpiu nuo 2012-05-30 iki 2013-06-28 (panaudos sutarties pabaigos), konstatavo, kad ieškinys atsakovui dėl skolos priteisimo nurodytu laikotarpiu pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl – atmestinas.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8

  1. Apeliantas (ieškovas) AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinys būtų tenkintas visiškai; priteisti iš atsakovo VĮ Turto bankas ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
  2. Apelianto manymu, teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias savininkui perleidžiamą pareigą mokėti už nuomininko/panaudos gavėjo vartojamą elektros energiją, ir todėl priėmė neteisėtą Skundžiamą sprendimą. Ieškovas taip pat mano, kad Pirmosios instancijos teismas nepritaikė šiam ginčui taikytinų teisės aktų, taip pat pasisakė dėl tų dalykų, kurių Ieškovas net neginčijo.
  3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad Ieškovas nežinojo ar negalėjo žinoti apie Atsakovo su VšĮ Europos informacijos centras (toliau – Centras) sudarytą ginčo patalpų panaudos sutartį. Tačiau Ieškovas šio fakto – panaudos sutarties tarp Atsakovo ir Centro – nekvestionavo nei teismo posėdžių metu, nei savo procesiniuose dokumentuose.
  4. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šia aplinkybe, kurios Ieškovas net nekvestionuoja, daro išvadą, kad „ieškinys atsakovui dėl skolos priteisimo nurodytu laikotarpiu pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl – atmestinas“. Tokia išvada, Ieškovo įsitikinimu, yra ne tik neteisinga, tačiau mažų mažiausiai neteisėta.
  5. Ieškovas prašė priteisti iš Atsakovo skolą už elektros energiją (už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2013-10-01) dėl to, kad Centras nebuvo sudaręs su Ieškovu rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties (toliau – Sutartis), todėl Centro likę įsiskolinimai už elektros energijos suvartojimą perėjo šių patalpų, kurios buvo perleistos pagal panaudos sutartį, savininkui. Šis reikalavimas buvo perkeltas patalpų savininkui remiantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 100 punktu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika.
  6. Atsakovas VĮ Valstybės turto fondas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
  7. Atsakovas su apelianto nurodomais argumentais nesutinka bei pažymi, jog byloje pateikiami įrodymai patvirtina faktą, jog VĮ Valstybės turto fondas (teisių ir pareigų perėmėjas VĮ Turto bankas) ir VšĮ Europos informacijos centras 2012-05-30 sudarė panaudos sutartį Nr. (30)7R- 264, kuria panaudos davėjas VĮ Valstybės turto fondas perdavė panaudos gavėjui VšĮ Europos informacijos centrui laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudoti valstybei nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas, esančias ( - ). Pagal panaudos sutarties 7 d. panaudos gavėjas VšĮ Europos informacijos centras įsipareigojo per 15 d. nuo panaudos sutarties pasirašymo dienos sudaryti su atitinkamomis įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis atskiras sutartis dėl paslaugų teikimo, vartojimo bei atsiskaitymo pagal jų pateiktas panaudos gavėjui sąskaitas ar kitus apmokėjimo dokumentus už vandenį, energiją, patalpų eksploatavimą, komunalines, ryšių ir kitas paslaugas. Panaudos sutartis su VšĮ Europos informacijos centru buvo nutraukta 2013-06-28. Atkreiptinas dėmesys, jog susitarime dėl 2012-05-30 panaudos sutarties Nr. (30)7R-264 nutraukimo, panaudos gavėjas VšĮ Europos informacijos centras 4 d. įsipareigojo už iki naudojamų negyvenamųjų pastatų bei patalpų perdavimo ir priėmimo (grąžinimo) akto pasirašymo dienos į patalpą pateiktą vandenį, elektros energiją, šilumos energiją, suteiktas patalpos eksploatavimo, administravimo, komunalines, ryšių ir kitas paslaugas sumokėti iki patalpų grąžinimo dienos. Taip pat pabrėžtina, jog panaudos gavėjo pareiga mokėti daikto išlaikymo išlaidas numatyta ir CK 6.636 str. bei Vyriausybės 2002-12-03 nutarime Nr. 1890 patvirtintoje Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkoje. Šiuo atveju akivaizdu, jog, įvertinus tarp šalių susiklosčiusius panaudos santykius, būtent VšĮ Europos informacijos centrui kilo pareiga mokėti už suvartotą elektros energiją.
  8. Apeliantas nurodo, kad elektros energijos tiekimo 2012-02-01 - 2013-10-01 laikotarpiu patalpose, esančiose adresu: ( - ), niekas nebuvo sudaręs elektros tiekimo sutarties, tačiau byloje pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad dar 2012-08-29 VšĮ Europos informacijos centro direktorė A. K. pateikė prašymą AB „LESTO“ (nuo 2016 metų sausio 1 dienos veiklą pradėjo LESTO ir „Lietuvos dujų“ pagrindu įkurta bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO)) dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Pateiktame prašyme nurodė, jog nuo prašymo pateikimo dienos VšĮ Europos informacijos centras įsipareigoja mokėti už objekte sunaudotą elektros energiją. Tačiau ieškovas šio prašymo nenagrinėjo ir jokio atsakymo įstaigai nepateikė, dėl ko elektros tiekimo sutartis liko nesudaryta dėl paties apelianto kaltės. Pažymėtina, jog ieškovas yra įmonė, kuri užsiima ūkine — komercine veikla ir kurios tikslas - pelno siekimas, todėl ji veikia savo rizika ir jai taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog apeliantas privalo prisiimti kilusias neigiamas pasekmes, jog dėl paties ieškovo kaltės nebuvo sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis.
  9. Ieškovas žinojo, jog patalpomis, esančiomis ( - ), naudojasi VšĮ Europos informacijos centras. Byloje pateikiamas 2012-11-22 tarpusavio atsiskaitymų už elektros energiją suderinimo aktas patvirtina aplinkybę, jog ieškovui buvo žinoma apie elektros energijos naudotoją VšĮ Europos informacijos centras. Be to, ieškovas buvo papildomai informuotas VĮ Turto banko 2014-04-15, 2014-05-22, 2014-10-22 raštais, kad VšĮ Europos informacijos centras nuo 2012-05-30 iki 2013-06-28 pagal panaudos sutartį naudojosi patalpomis, esančiomis ( - ) ir šis asmuo yra atsakingas už susidariusį įsiskolinimą.
  10. Atsakovo įsitikinimu, šioje byloje minėtos elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės neturėtų būti taikomos, kadangi, kaip minėta anksčiau, elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis buvo nesudaryta ne dėl nuomininko ar panaudos gavėjo kaltės, bet dėl pačio elektros energijos tiekėjo kaltės, be to, šioje byloje buvo aiškus elektros energijos vartotojas - VšĮ Europos informacijos centras. Taigi patalpų savininkui negali kilti jokios neigiamos pasekmės dėl to, jog pats elektros energijos tiekėjas nebuvo pakankamai apdairus bei rūpestingas ir, gavęs panaudos gavėjo prašymą sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, nesiėmė jokių veiksmų, pateikto prašymo nenagrinėjo ir jokio atsakymo nepateikė, dėl ko elektros tiekimo sutartis liko nesudaryta.
  11. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą. Trečiasis asmuo iš esmės nurodė panašius argumentus kaip ir atsakovas. Be to, trečiasis asmuo nurodė, kad Ieškovas nereiškė savo kreditoriniu reikalavimų viešajai įstaigai, nors apie jos likvidavimą buvo paskelbta 2013 balandžio 24 d„ 2013 m. gegužės 29 d„ 2013 m. liepos 3 d. pranešimuose, publikuotose Valstybės žiniose Nr. 38, publikacijos Nr. 1864 (minėtų pranešimų kopijos pateiktos į bylą). Likvidatorius, atlikęs visas įstatymuose nustatytas procedūras, 2014-04-18 likvidavimo aktu konstatavo, jog 2017-04-18 VšĮ Europos informacijos centras turto, kreditoriniu ir debitorinių įsiskolinimų neturi. Juridinių asmenų registre esančiais duomenimis nustatyta, kad VšĮ Europos informacijos centras, remiantis 2017-04-18 likvidavimo aktu ir 2014-05-12 pažyma dėl likviduojamo juridinio asmens dokumentų, 2014-05-14 VšĮ Europos informacijos centras išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
  2. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašė priteisti iš Atsakovo skolą už elektros energiją (už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2013-10-01) dėl to, kad Centras nebuvo sudaręs su Ieškovu rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties (toliau – Sutartis), todėl Centro likę įsiskolinimai už elektros energijos suvartojimą perėjo šių patalpų, kurios buvo perleistos pagal panaudos sutartį, savininkui. Šis reikalavimas buvo perkeltas patalpų savininkui remiantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 100 punktu. Minėtų Taisyklių 100 p. nustato, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.
  3. Byloje esantis Susitarimas dėl 2012-05-30 panaudos sutarties Nr. (30)7R-264 nutraukimo, pagal kurį panaudos gavėjas VšĮ Europos informacijos centras 4 d. įsipareigojo už iki naudojamų negyvenamųjų pastatų bei patalpų perdavimo ir priėmimo (grąžinimo) akto pasirašymo dienos į patalpą pateiktą vandenį, elektros energiją, šilumos energiją, suteiktas patalpos eksploatavimo, administravimo, komunalines, ryšių ir kitas paslaugas sumokėti iki patalpų grąžinimo dienos. Taip pat pabrėžtina, jog panaudos gavėjo pareiga mokėti daikto išlaikymo išlaidas numatyta ir CK 6.636 str. bei Vyriausybės 2002-12-03 nutarime Nr. 1890 patvirtintoje Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkoje. Šiuo atveju įvertinus tarp šalių susiklosčiusius panaudos santykius, būtent VšĮ Europos informacijos centrui kilo pareiga mokėti už suvartotą elektros energiją.
  4. Nagrinėjamu atveju, Apeliantas nurodo, kad elektros energijos tiekimo 2012-02-01 - 2013-10-01 laikotarpiu patalpose, esančiose adresu: ( - ), niekas nebuvo sudaręs elektros tiekimo sutarties, tačiau byloje pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad 2012-08-29 VšĮ Europos informacijos centro direktorė A. K. pateikė prašymą AB „LESTO“ (nuo 2016 metų sausio 1 dienos veiklą pradėjo LESTO ir „Lietuvos dujų“ pagrindu įkurta bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO)) dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Pateiktame prašyme nurodė, jog nuo prašymo pateikimo dienos VšĮ Europos informacijos centras įsipareigoja mokėti už objekte sunaudotą elektros energiją. Tačiau ieškovas šio prašymo nenagrinėjo ir jokio atsakymo įstaigai nepateikė, dėl ko elektros tiekimo sutartis liko nesudaryta dėl paties apelianto kaltės.
  5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas žinojo, jog patalpomis, esančiomis ( - ), naudojasi VšĮ Europos informacijos centras. Byloje pateikiamas 2012-11-22 tarpusavio atsiskaitymų už elektros energiją suderinimo aktas patvirtina aplinkybę, jog ieškovui buvo žinoma apie elektros energijos naudotoją VšĮ Europos informacijos centras. Be to, ieškovas buvo papildomai informuotas VĮ Turto banko 2014-04-15, 2014-05-22, 2014-10-22 raštais, kad VšĮ Europos informacijos centras nuo 2012-05-30 iki 2013-06-28 pagal panaudos sutartį naudojosi patalpomis, esančiomis ( - ) ir šis asmuo yra atsakingas už susidariusį įsiskolinimą.
  6. Byloje taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 297 „Dėl viešosios įstaigos Europos informacijos centro likvidavimo“ nutarta sutikti, kad Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija priimtų sprendimą dėl šios įstaigos likvidavimo. Užsienio reikalų ministro 2013 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-91 „Dėl viešosios įstaigos Europos informacijos centro likvidavimo“ nuspręsta likviduoti VšĮ Europos informacijos centrą, likvidatoriumi paskirti UAB „Restrus“ likvidatorių V. K.. Likvidatorius, vykdydamas įstatymų pavestas funkcijas, 2013-04-05 sudarė VšĮ Europos informacijos centro kreditorių sąrašą, kuriame tuometinis elektros energijos tiekėjas - AB „Lesto“ buvo įtrauktas su 27,45 Lt kreditoriniu reikalavimu. Apeliantas (Ieškovas) nereiškė savo kreditorinių reikalavimų viešajai įstaigai, nors apie jos likvidavimą buvo paskelbta 2013 balandžio 24 d„ 2013 m. gegužės 29 d„ 2013 m. liepos 3 d. pranešimuose, publikuotose Valstybės žiniose Nr. 38, publikacijos Nr. 1864 (minėtų pranešimų kopijos pateiktos į bylą). Likvidatorius, atlikęs visas įstatymuose nustatytas procedūras, 2014-04-18 likvidavimo aktu konstatavo, jog 2017-04-18 VšĮ Europos informacijos centras turto, kreditoriniu ir debitorinių įsiskolinimų neturi. Juridinių asmenų registre esančiais duomenimis nustatyta, kad VšĮ Europos informacijos centras, remiantis 2017-04-18 likvidavimo aktu ir 2014-05-12 pažyma dėl likviduojamo juridinio asmens dokumentų, 2014-05-14 VšĮ Europos informacijos centras išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
  7. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.
  8. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).
  9. Ieškovas yra įmonė, kuri užsiima ūkine — komercine veikla ir kurios tikslas - pelno siekimas, todėl ji veikia savo rizika ir jai taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog apeliantas privalo prisiimti kilusias neigiamas pasekmes, jog dėl paties ieškovo kaltės nebuvo sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis.
  10. Šioje byloje minėtos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės negali būti taikomos, nes elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis buvo nesudaryta ne dėl nuomininko ar panaudos gavėjo kaltės, bet dėl pačio elektros energijos tiekėjo kaltės, be to, šioje byloje buvo aiškus elektros energijos vartotojas - VšĮ Europos informacijos centras. Taigi patalpų savininkui negali kilti jokios neigiamos pasekmės dėl to, jog pats elektros energijos tiekėjas nebuvo pakankamai apdairus bei rūpestingas ir, gavęs panaudos gavėjo prašymą sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, nesiėmė jokių veiksmų, pateikto prašymo nenagrinėjo ir jokio atsakymo nepateikė, dėl ko elektros tiekimo sutartis liko nesudaryta.
  11. Teismas taip pat atkreipia apelianto dėmesį, jog jo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2014 tirtos aplinkybės yra skirtingos, todėl analogija negali būti taikytina.
  12. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
  13. Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

11Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Nutarė

12apelianto (ieškovo) AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą

Proceso dalyviai
Ryšiai