Byla 2A-668-565/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas priteisti iš atsakovo 7 800,26 Lt žalai atlyginti.

5Ieškovas nurodė, kad 2010-05-06 eismo įvykio metu buvo sužalota I. M.. Kaltu dėl eismo įvykio pripažintas D. P., atsakovas yra apdraudęs eismo įvykio metu D. P. vairuoto automobilio savininkų (valdytojų) atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

6Dėl eismo įvykio I. M. buvo laikinai nedarbinga, taip pat neteko dalies darbingumo. Ieškovas išmokėjo I. M. 4 736,49 ligos pašalpą bei 5 200,18 Lt ir 2 600,08 Lt netekto darbingumo vienkartines kompensacijas. Atsakovas ieškovo patirtą žalą atlygino tik iš dalies – sumokėjo ieškovui 4 736,49 Lt.

7Atsakovas su ieškiniu nesutiko.

8Atsakovas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog I. M. finansinė padėtis dėl netekto darbingumo pablogėjo, o ieškovo išmokėtos vienkartinės netekto darbingumo kompensacijos apsaugojo I. M. turtinius interesus, o ne pagerino I. M. turtinę padėtį, lyginant ją su buvusia iki eismo įvykio.

9II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-18 sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 7 800,26 Lt žalai atlyginti.

11Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas pateikė visus dokumentus, patvirtinančius padarytos žalos dydį, nurodė, kokiais teisės aktais vadovaujantis apskaičiuotas netekto darbingumo periodinės kompensacijos I. M. dydis, pateikė dokumentus, įrodančius, kokia I. M. buvo paskirta netekto darbingumo periodinė kompensacija, taip pat pateikė dokumentus, įrodančius, kad netekto darbingumo periodinė kompesacija I. M. paskirta būtent dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų.

12Ieškovo reikalavimus pirmosios instancijos teismas tenkino vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota praktika, t.y., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-10-23 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-7-368/2012. Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje išaiškino, kad kai socialinio draudimo įstaiga išmoka žalą patyrusiam asmeniui socialines draudimo išmokas ir pareiškia reikalavimą jas grąžinti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp socialinio draudimo įstaigos, draudiko ir žalą padariusio asmens susiklosto trišaliai draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties nuostatos ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.

13III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-18 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argimentais.

151. Naujasis kreditorius (VSDFV Kauno skyrius) negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius (I. M.) (CK 6.113 str.), o skolininkas (UAB DK „PZU Lietuva“) turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui. Tai reiškia, kad ieškovas savo subrogacinį reikalavimą atsakovui kaip kaltininko atsakomybę pagal įstatymą apdraudusiam asmeniui (atsakingam draudikui) gali realizuoti įstatymais nustatyta tvarka ir tik tokia apimtimi, kaip nukentėjęs asmuo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra kontatavęs, kad žalą padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas nustatytinas vadovaujantis CK normonis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, ir nepriklauso nuo to, kas pareiškė reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę.

162. Iš netekto darbingumo kompensacijos mokėjimą reglamentuojančių teisės normų darytina išvada, kad išmokama netekto darbingumo socialinė išmoka nėra siejama su objektyviu dėl asmens sužalojimo padarytos žalos įvertinimu, kuris visais atvejais taikomas nustatant padarytos turtinės žalos dydį pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad I. M. finansinė padėtis dėl nustatyto netekto darbingumo pablogėjo, o išmokėtos vienkartinės netekto darbingumo kompensacijos apsaugojo jos turtinius interesus, bet nesudarė galimybių pagerinti turtinę padėtį lyginant ją su buvusia prieš teisių pažeidimą.

17Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

181. Ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kokios buvo paskirtos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos I. M., taip pat buvo pateikti dokumentai, įrodantys, kad kompensacijos I. M. buvo paskirtos būtent dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų.

192. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008-11-17 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-496/2008 nurodė, kad turėtų būti preziumuojama, jog išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba priešingai, ją viršija. Nors atsakovas ir teigia, kad I. M. išmokėtos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos viršija nuketėjusios eismo įvykio metu patirtą žalą, tačiau nepateikė jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų.

20IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliacinis skundas netenkintinas.

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

23Aiškindamas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (NADPLSDĮ) nuostatas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad visos pagal NADPLSDĮ mokamos draudimo išmokos (tiek periodinės, tiek vienkartinės) įstatymų leidėjo įvardytos kompensuojančiomis negautas pajamas, tai duoda pagrindą išvadai, jog tokios draudimo išmokos, sistemiškai aiškinant su CK 6.249 str. 1 d., yra vienas iš CK 6.249 str. 1 d. išvardintų žalos elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-18 nutartis priimta civilinėje Nr.3K-3-571/2007, 2014-01-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-131/2014). Tokios pozicijos laikomasi ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, kurioje konstatuota, kad CK 6.290 str. 1 d. nustatytas teisinis reguliavimas aiškinamas kitų CK normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę, ir socialinio draudimo santykius reguliuojančių įstatymų, inter alia NADPLSDĮ, nuostatų kontekste, reiškia, jog socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į turtinės žalos, kurią dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo patyrė nukentėjęs asmuo ar jo šeimos nariai, dydį. Dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis ir socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, dydžiai gali nesutapti: padarytos žalos dydis gali būti lygus socialinio draudimo išmokų dydžiui, už jas didesnis arba mažesnis. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala (Konstitucinio Teismo 2012-04-18 nutarimas).

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti kompensacijų ar kitų išmokų dokumentai pagrindžia nukentėjusio asmens patirtą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-496/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-134/2013, 2014-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-131/2014). Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-131/2014.).

25Byloje nekilo ginčas dėl to, kad I. M. 2010-05-06 – 2010-09-15 buvo laikinai nedarbinga, taip pat neteko 25 procentų, vėliau – 10 procentų darbingumo dėl 2010-05-06 įvykusio eismo įvykio, kurį sukėlė D. P., pažeidęs KET 9 p. reikalavimus. Eismo įvykio metu D. P. vairavo automobilį MB2228, v.n. ( - ) šio automobilio valdytojų civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraudęs atsakovas.

26Dėl 2010-05-06 – 2010-09-15 laikino nedarbingumo I. M. ieškovas išmokėjo 4 736,49 Lt ligos pašalpą (4 b.l.), taip pat ieškovas, vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais, išmokėjo I. M. 5 200,18 Lt ir 2 600,08 Lt neteko darbingumo vienkartines kompensacijas (9, 10, 63, 64 b.l.)

27Kadangi ieškovas, įrodinėdamas I. M. patirtos žalos (negautų pajamų) dydį, pateikė tinkamus ir pakankamus įrodymus, o atsakovas juose pateiktų duomenų nepaneigė, t. y. neįrodė, kad realus I. M. patirtos žalos dydis mažesnis, nei išmokėtos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar tokios žalos apskritai nepatirta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo I. M. išmokėtas netekto darbingumo vienkartinių kompensacijų sumas. Atsakovas remiasi tik I. M. darbo užmokesčio, gauto iki eismo įvykio, duomenimis (57 b.l.). Tačiau, kaip jau nurodyta, dėl eismo įvykio sumažėjo I. M. darbingumas, o tai riboja I. M. galimybės darbo rinkoje. Be to, asmens sveikatos sužalojimu padaryti nuostoliai objektyviai nustatomi tik apytikriai, kiekvienu atveju sudėtinga juos tiksliai įrodyti. Išlaidos už sveikatos atkūrimo priemones (vaistus, procedūras, priežiūrą, papildomą maitinimą ar prisitaikymą asmeniui gyventi prie aplinkos su sveikatos pakitimais) pagrindžia asmens dėl sveikatos sužalojimo patirtus nuostolius. Šių turėtų išlaidų kaip nuostolių atlyginimo dydžio, nesant akivaizdaus kompensacinio perviršio, nėra pagrindo pripažinti kaip sužaloto asmens praturtėjimą be teisinio pagrindo.

28Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas priteisti... 5. Ieškovas nurodė, kad 2010-05-06 eismo įvykio metu buvo sužalota I. M..... 6. Dėl eismo įvykio I. M. buvo laikinai nedarbinga, taip pat neteko dalies... 7. Atsakovas su ieškiniu nesutiko.... 8. Atsakovas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų,... 9. II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-18 sprendimu ieškinį patenkino ir... 11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas pateikė visus dokumentus,... 12. Ieškovo reikalavimus pirmosios instancijos teismas tenkino vadovaudamasis... 13. III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 14. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo... 15. 1. Naujasis kreditorius (VSDFV Kauno skyrius) negali įgyti daugiau teisių,... 16. 2. Iš netekto darbingumo kompensacijos mokėjimą reglamentuojančių teisės... 17. Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu... 18. 1. Ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kokios buvo paskirtos... 19. 2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 20. IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 23. Aiškindamas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad socialinio... 25. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad I. M. 2010-05-06 – 2010-09-15 buvo... 26. Dėl 2010-05-06 – 2010-09-15 laikino nedarbingumo I. M. ieškovas išmokėjo... 27. Kadangi ieškovas, įrodinėdamas I. M. patirtos žalos (negautų pajamų)... 28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 30. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį palikti...