Byla 2A-414-236/2017
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Kazio Kailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2130-232/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ZETA RETICULI“ ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė BUAB „ZETA RETICULI“ 2014-11-25 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. S., prašydama priteisti iš atsakovo 776 000 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (civilinės bylos Nr. 2-1956-590/2016).
  1. Ieškovė BUAB „ZETA RETICULI“ 2015-01-20 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. S., prašydama priteisti iš atsakovo 394 000 Lt atlyginimo žalos, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (civilinės bylos Nr. 2-2130-232/2016).
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016-09-07 nutartimi nutarė sujungti civilines bylas: civilinę bylą Nr. 2-1956-590/2016 prijungiant prie civilinės bylos Nr. 2-2130-232/2016.
  1. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, atsakovas, būdamas įmonės vadovu, įgaliojo V. P. ieškovės vardu sudaryti 2009-04-23 žemės sklypų pirkimo –pardavimo sutartį (toliau – sutartis Nr. 1), kuri buvo sudaryta su pačiu atsakovu. Sutartimi atsakovas įsigijo iš ieškovės du žemės sklypus: žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), už 65 000 Lt/18 825,30 Eur (toliau - sklypas Nr.1) ir žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), už 65 000 Lt/18 825,30 Eur (toliau tekste - sklypas Nr.2).
  1. Ieškovė pažymėjo, kad VĮ Registrų centro duomenimis, sutartimi Nr. 1 parduoto turto vidutinė rinkos vertė sandorio sudarymo dienai iš viso buvo 524 000 Lt/ 151 760,89 Eur (sklypo Nr. 1 vidutinė rinkos vertė – 262 000 Lt/ 75 880,44 Eur, sklypo Nr. 2 vidutinė rinkos vertė – 262 000 Lt/ 75 880,44 Eur). Ieškovė sprendė, kad atsakovas iš savo vadovaujamos įmonės įsigijo nekilnojamojo turto už daugiau nei 4 kartus mažesnę nei vidutinė rinkos kaina ir tokiais savo veiksmais ieškovei padarė žalos iš viso už 394 000 Lt/114 110,29 Eur.
  1. Ieškovė BUAB „ZETA RETICULI“ nurodė, kad atsakovas 2011-05-16 įgaliojo V. P. ieškovės vardu su atsakovu sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį (toliau - sutartis Nr. 2). Sutartimi Nr. 2 atsakovas asmeninėn nuosavybėn įsigijo iš ieškovės patalpą - vienbutį blokuotą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), už 277 000 Lt sumą.
  1. Ieškovė pažymėjo, kad VĮ Registrų centro duomenimis, sutartimi Nr. 2 parduoto turto vidutinė rinkos vertė sandorio sudarymo dienai buvo 339 000 Lt. Ieškovė sprendė, kad atsakovas iš savo vadovaujamos įmonės įsigijo nekilnojamojo turto už gerokai mažesnę sumą nei vidutinė rinkos kaina ir tokiais savo veiksmais ieškovei padarė žalos už 62 000 Lt.
  1. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, veikdamas ieškovės vardu, 2012-05-18 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį (toliau - sutartis Nr. 3), kuria pirkėjui N. M. pardavė ieškovei priklausantį pastatą - vienbutį blokuotą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), už 120 000 Lt/34 754,40 Eur sumą.
  1. Ieškovė pažymėjo, kad VĮ Registrų centras pateiktais duomenimis, sutartimi Nr. 3 parduoto turto vidutinė rinkos vertė sandorio sudarymo dienai buvo 368 000 Lt. Ieškovė sprendė, kad atsakovas, veikdamas ieškovės vardu, pardavė ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą už sumą daugiau nei 3 kartus mažesnę nei vidutinė rinkos kaina ir tokiais savo veiksmais ieškovei padarė žalos už 248 000 Lt.
  1. Ieškovė nurodė, kad atsakovas 2011-05-09 įgaliojo V. P. ieškovės vardu su atsakovu sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį (toliau - sutartis Nr. 4). Sutartimi Nr. 4 atsakovas asmeninėn nuosavybėn įsigijo iš ieškovės žemės sklypo dalį, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), bei patalpą - butą, unikalus Nr. ( - ), iš viso už 183 400 Lt sumą. Iki sutarties Nr. 4, 2007-05-09 dėl šio buto pardavimo ieškovė ir L. K. buvo sudarę preliminarią buto/turto pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 5-16, kuria L. K. buvo įsipareigojęs nupirkti ieškovei priklausantį butą už 612 000 Lt. Ieškovė ir L. K. 2007-05-11 sudarė susitarimą Nr.1 dėl 2007-09-09 preliminarios buto/turto pirkimo-pardavimo sutarties Nr.5-16 pakeitimo, kuriuo šalys susitarė, kad ieškovė įsipareigoja parduoti, o L. K. įsipareigoja nupirkti visą turtą už bendrą 312 000 Lt kainą, pirkimo – pardavimo sutartį sudarant iki 2009-05-08.
  1. Ieškovė BUAB „ZETA RETICULI“ pažymėjo, kad pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau nepaisant to, atsakovas po šio termino suteikė teisę L. K. neatlygintinai naudotis ieškovei priklausančiu turtu. 2009-05-08 kai turėjo būti realizuotas ieškovei priklausantis turtas vidutinė turto rinkos vertė buvo 504 848,25 Lt. Atsakovas ieškovei priklausantį butą įsigijo asmeninėn nuosavybėn už 183 400 Lt sumą. Ieškovės teigimu, nurodyti atsakovo veiksmai lėmė tai, kad ieškovė patyrė žalos negaudama 321 448,25 Lt pajamų, kurias būtų gavusi, jei atsakovas ieškovės turtą būtų naudojęs bendrovės tikslais bei jos interesų naudai.
  1. Ieškovės teigimu, atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, tyčia sudarė akivaizdžiai ieškovei nenaudingus sandorius, pardavė ieškovei priklausantį turtą už gerokai mažesnę nei vidutinė rinkos kaina, ieškovės sąskaita asmeniškai įsigijo nekilnojamojo turto ir tokiais savo veiksmais padarė ieškovei žalos iš viso už 1 025 448,25 Lt/296 990,34 Eur.
  1. Ieškovė BUAB „ZETA RETICULI“ pažymėjo, jog minėtų sandorių sudarymo dienai, ieškovė turėjo finansinių įsipareigojimų kreditoriams, kurių nevykdė. Pagal 2009 m. balansą mokėtino sumos ir įsipareigojimai buvo 684 883 Lt, pagal 2011 m. balansą – 750 884 Lt, pagal 2012 m. balansą – 559 789 Lt.
  1. Ieškovė BUAB „ZETA RETICULI“ sprendė, kad sandorių sudarymo dienai atsakovas žinojo apie sutartimis sutartas aiškiai mažesnes nei vidutinė rinkos kaina ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo sumas ir dėl to turėjo suvokti tokių sutarčių sudarymo ekonominį nenaudingumą ieškovei. Tokių sandorių sudarymo negalima pateisinti bendrovės normalia ūkinės – komercinės veiklos rizika.
  1. Ieškovės teigimu, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė, jo, kaip bendrovės vadovo aiškiai nuostolingo sandorio sudarymu, dėl kurio sumažėjo įmonės turtas, pablogėjo mokumas, galimybė atsiskaityti su kreditoriais bei Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje ir CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų įmonės valdymo organo pareigų pažeidimu – veikti bendrovės naudai, elgtis sąžiningai, protingai ir lojaliai. Atsakovas, disponuodamas ieškovei priklausančiu butu, veikė priešingai ieškovės interesams, elgėsi nesąžiningai, siekė asmeninės naudos palankiomis sąlygomis įsigyjant ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą ir tokiais neteisėtais veiksmais taip pat padarė ieškovei žalos.
  1. Ieškovė pažymėjo, kad jeigu atsakovas nebūtų siekęs palankiomis sąlygomis įsigyti turto asmeninėn nuosavybėn ir nebūtų sudaręs sąlygų turtui nusidėvėti bei nuvertėti, 2009-05-08 duomenimis, ieškovei vykdant įprastinę veiklą turtas galėjo būti realizuotas už vidutinę rinkos kainą, kuri buvo 504 848,25 Lt. Atsakovo padaryta žala ieškovei yra negautos pajamas, kurias ji būtų gavusi, jeigu atsakovas nebūtų sudaręs akivaizdžiai ieškovei nenaudingų sandorių. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama.
  1. Ieškovės teigimu, sutarčių sudarymas buvo nulemtas išimtinai atsakovo asmeninių interesų. Atsakovas apie sandorių ydingumą ieškovei žinojo dar iki jų sudarymo, tačiau nepaisant to, turėdamas tikslą asmeniškai įsigyti ginčo objektus pasinaudojant ieškovės turtu, sudarė minėtus sandorius. Nei preliminarios sutarties, nei sutarties sudarymui UAB „ZETA RETICULI“ visuotinių akcininkų susirinkimo pritarimas nebuvo gautas, todėl ieškovė apskritai neturėjo teisės sudaryti tokių sandorių.
  1. Ieškovė pažymėjo, kad ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo pareiškė 2015-01-20, todėl trijų metų ieškinio senaties termino nepraleido (CK 1.125 str. 8 d.).
  1. Atsakovas V. S. procesiniuose dokumentuose prašė ieškinius atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  1. Atsakovas nurodė, kad 2009-04-23 sandorį (dėl dviejų žemės sklypų įsigijimo) sudarė vykdydamas 2005-01-13 preliminarią turto pirkimo – pardavimo sutartį už preliminarioje sutartyje nustatytą 130 000 Lt sumą, kurioje buvo nurodyta, jog vieną iš sklypų turi teisę įsigyti ir kitas fizinis asmuo G. L.. Atsakovas, sudarydamas sutartį, neketino pažeisti nei ieškovės, nei jos kreditorių interesų. Parduodant žemės sklypus jų vertė nustatyta ne tik atsižvelgiant į tai, kad dėl tokios vertės buvo susitarta 2005-01-13 preliminarioje sutartyje, bet ir todėl, kad juose jau buvo statomas sublokuotas namas ir žemės sklypai kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai neturėjo didelės rinkos vertės. Be to, dėl 2008 m. prasidėjusios ekonominės krizės žemės sklypų kainos buvo iš esmės sumažėjusios.
  1. Atsakovo teigimu, jis į ant minėtų žemės sklypų statomą gyvenamąjį namą investavo savo lėšas, o įsigydamas iš ieškovės ginčo žemės sklypus patyrė tik nuostolius, nes nebegalėjo jų panaudoti pagal paskirtį.
  1. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovė yra praleidusi terminą reikalavimui, kylančiam iš 2009-04-23 sutarties pareikšti. Visus duomenis reikalingus ieškinio pareiškimui ieškovė gavo ne vėliau kaip 2014-06-18, todėl ieškinį dėl 2009-04-23 žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartimi neva padarytos žalos privalėjo pareikšti iki 2014-12-18. Kadangi praleistas terminas ieškiniui pareikšti, prašė taikyti ieškinio senatį.
  1. Atsakovo teigimu, ieškovė žalos nepatyrė ir dėl 2011-05-16 pirkimo - pardavimo sutarties (vienbučio blokuoto gyvenamojo namo įsigijimo). Vienbutis blokuotas gyvenamasis namas buvo parduotas ne mažiau kaip už rinkos kainą.
  1. Atsakovas pažymėjo, jog reali atsakovo už vienbutį blokuotą gyvenamąjį namą sumokėta suma yra didesnė nei nurodyta ginčo pirkimo – pardavimo sutartyje, nes atsakovas asmeninėmis lėšomis finansavo minėto namo statybą. Atsakovas į minėto namo statybą investavo 350 225 Lt, tačiau šiai sumai atsakovas nereiškė kreditorinio reikalavimo.
  1. Atsakovo teigimu, jis neteisėtų veiksmų neatliko ir sudarydamas 2012-05-18 pirkimo-pardavimo sutartį. Prieš sudarydamas sandorį atliko ketinamo parduoti vienbučio blokuoto gyvenamojo namo rinkos vertės nustatymą. Pagal 2012-05-15 atliktą nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą, šio namo vertė buvo 114 000 Lt. Pastatas parduotas už 120 000 Lt. Aplinkybė, kad atsakovas prieš parduodamas aptariamą turtą atliko jo rinkos įvertinimą patvirtina, kad atsakovas veikė apdairiai ir rūpestingai ir ieškovei ne tik nepadarė, bet ir negalėjo padaryti jokios žalos. Atsakovas, būdamas ieškovės vadovas, taip pat tinkamai vykdė 2007-05-09 preliminariąja buto/turto pirkimo – pardavimo sutartimi nustatytus įsipareigojimus.
  1. Atsakovo teigimu, jis neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių galima būtų teigti, kad santykyje su L. K. ieškovė negavo pajamų. Pažymėjo, jog ieškovės finansiniai duomenys patvirtina, kad aukščiau minėtų ginčo sandorių sudarymo metais ieškovė buvo stabiliai veikianti įmonė. Ieškovės laikinos finansinės problemos atsirado 2012 metų rudenį. Nei ginčijamų sandorių sudarymo metu, nei protingą laiką po jų sudarymo, nei ieškovė, nei atsakovas nežinojo apie savo kreditorių reikalavimus teismine tvarka išsiieškoti skolas ir apie galimus turto areštus, iš ieškovės teismine tvarka piniginės sumos priteistos nebuvo, todėl sudarydami sandorius ieškovė ir atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jie pažeidžia kieno nors teises ar teisėtus interesus.
  1. Atsakovas laikė, kad VĮ Registrų centro pažymos, kuriomis remia ieškovė dėl nekilnojamųjų daiktų vidutinių rinkos verčių, nėra tinkamas įrodymas, nes vidutinė rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu negali patvirtinti nei žemės sklypų, nei patalpų rinkos vertės sandorio sudarymo metu.
  1. Atsakovas pažymėjo, kad jo veiksmuose sudarant ginčo sandorius tyčios ar siekio išvengti atsiskaitymo su kreditoriais nebuvo. Ieškovė privalėjo įrodyti, bet neįrodė visų būtinųjų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovas ginčo sandorius sudarė remdamasis ginčo sandorių sudarymo metu turima informacija ir neketino pažeisti nei ieškovės, nei jos kreditorių interesų. Ieškovė neįrodė, kad tarp atsakovo veiksmų sudarant ginčo sandorius bei ieškovės neva patirtos žalos yra faktinis ir teisinis tiesioginis priežastinis ryšys. Ieškovė nepateikė atsakovo kaltės dėl ieškovės neva patirtos žalos įrodymų, o nepagrįstai remiasi generalinio delikto doktrina, pagal kurią kaltė yra preziumuojama, kol bendra tvarka nepaneigta.
  1. Atsakovas nurodė, kad žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu vienintelis ieškovės akcininkas buvo atsakovas V. S., turėjęs 100 proc. ieškovės akcijų. Sudarydamas minėtą sandorį atsakovas veikė tiek kaip atsakovo akcininkas, tiek kaip atsakovo direktorius, todėl ieškovės įstatų nepažeidė.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016-10-25 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies,

    5priteisti iš V. S. ieškovės BUAB „ZETA RETICULI“ naudai 296 370,26 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo, 5 procentus procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-11-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš V. S. valstybės naudai 16 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

  2. Teismas nustatė, kad ieškovės BUAB „ZETA RETICULI“ bankroto administratoriaus, siekdamas apginti ieškovės kreditorių interesus, pareiškė ieškinį atsakovui buvusiam ieškovės vadovui, kuris nuo 2009-06-18 buvo ir yra ieškovės vienintelis akcininkas. Ieškovė ginčo sandorių pripažinti negaliojančiais neprašo, tačiau teigia, jog jie buvo nenaudingi bendrovei, nes jais buvo perleisti nekilnojamojo turto objektai priklausę ieškovei už per mažą kainą. Ieškovė, įrodinėdama neteisėtus atsakovo veiksmus, remiasi tuo, kad atsakovas kaip įmonės vadovas sandorius sudarė su jo vadovaujama įmone kaip privatus asmuo, įsigydamas ieškovei priklausiusį turtą žymiai mažesnę kainą.
  1. Teismas nurodė, kad UAB „ZETA RETICULI“ 2000-02-03 įregistruota juridinių asmenų registre, atsakovas buvo ieškovės vadovu nuo ieškovės įregistravimo registre iki 2014-05-29. Nuo 2009-06-18 atsakovas buvo vieninteliu ieškovės akcininku. Vilniaus apygardos teismas 2014-03-27 nutartimi nutarė iškelti bankroto bylą UAB „ZETA RETICULI“, Lietuvos apeliaciniam teismas 2014-05-29 nutartimi nutarė palikti minėtą nutartį nepakeistą.
  1. Teismas sprendė, kad atsakovas turėtų atsakyti įrodžius jo kaip vadovo ir vienintelio akcininko, neteisėtus veiksmus. Ieškovė prašė atsakomybę atsakovui taikyti CK 2.87 straipsnio pagrindu, todėl byloje turėjo įrodyti, kad atsakovas kaip bendrovės vadovas, pažeidė fiduciarines pareigas: sąžiningumo ir protingumo (CK 2.87 str. 1 d.) lojalumo ir konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.), vengti jo ir juridinio asmens interesų konflikto (CK 2.87 str. 3 d.). Ieškovė ieškinį taip pat grindžia CK 2.87 straipsnio 4-7 dalių nuostatomis. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas buvo vienasmenis ieškovės akcininkas ir vadovas, sprendė, kad CK 2.87 straipsnio 4-7 dalių nuostatos negali būti laikomos jo atsakomybei atsirasti.
  1. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pagal ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą – žalos atlyginimą – atsakovo, kaip bendrovės vadovo, pažeidusio fiduciarines lojalumo ir rūpestingumo pareigas, civilinei atsakomybei kilti turi būti nustatyta įstatyme įtvirtintų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai, atsiradusi žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys, vadovo kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Teismui nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Dėl to teismas sprendė, kad ieškovė neturi pareigos įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas, o paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 str.) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo pareigas valdant įmonę.
  1. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos atveju ginčo sandoriai nėra pripažinti neteisėtais, ieškovė jų pripažinti negaliojančiais neprašo. Dėl to teismas sprendė, kad negalima teigti, jog atsakovas, kaip bendrovės vadovas ir akcininkas, neturėjo teisės šių sandorių sudaryti. Tačiau atsakovas nėra atleidžiamas nuo atsakomybės vengti interesų konflikto ir teikti pirmenybę ne savo asmeniniam, o bendrovės interesui. Teismas nurodė, kad vertinant atsakovo, kaip bendrovės vadovo, veiksmus sudarant ginčo sandorius būtina vertinti, ar jis nepažeidė fiduciarinių pareigų, galėjo pagrįstai tikėti, kad šie sandoriai nepažeidžia bendrovės ir kreditorių interesų. Dėl to teismas darė išvadą, kad būtina įvertinti ginčo sandorių sąlygas bei ieškovės finansinę padėtį, sandorių sudarymo metu.
  1. Teismas nustatė, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti 2009, 2011, 2012 metais. Dėl to teismas sprendė, kad sprendžiant šalių ginčą būtina nustatyti ir bendrovės (ieškovės) ekonominę finansinę padėtį minėtu laikotarpiu.
  1. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, darė išvadą, kad atsakovas ginčo sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 įsigijo už 20 000 Lt mažesnę kainą nei ieškovė buvo sumokėjusi juos įsigydama prieš 4 metus. Teismas pažymėjo, kad vidutinė sklypų rinkos vertė nustatyta masiniu vertinimu pagal Registrų centro duomenis nuo 2005 metų, kai sklypus įgijo bendrovė, iki 2009-04-23, kai juos nusipirko atsakovas, padidėjo nuo 24 285 Lt (7033,42 Eur) iki 262 000 Lt (75 880,44 Eur). Teismas pažymėjo, kad teismo paskirtos ekspertizės išvadoje nurodyta, jog sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 kiekvieno iš jų vertė pardavimo atsakovui dieną, atsižvelgiant, kad jie buvo užstatyti (2009-04-23) buvo 96 000 Eur arba 192 000 Eur už abu sklypus. Atsakovui jie buvo parduoti už 37 650,60 Eur, t. y. 5 kartus mažesnę kainą, kainų skirtumas yra 154 349,4 Eur.
  1. Teismas, įvertinęs ieškovės finansinius dokumentus už 2009 metų laikotarpį bei atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nepateikė skolininkų sąrašo, sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog bendrovė atsakovui sudarant sutartį Nr. 1 2009 metais jau buvo nemokumo būsenoje, taip pat nėra pagrindo išvadai, kad ginčo sandoriais buvo pažeistos kreditorių teisės.
  1. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, sudarydamas su savo vadovaujama įmone sandorį ir įsigydamas įmonės turtą savo nuosavybėn už akivaizdžiai mažesnę kainą, nevykdė jam, kaip juridinio asmens vadovui įstatymų numatytų pareigų: vengti interesų konflikto, fiduciarinės pareigos veikti tik bendrovės interesais, toks jo elgesys vertintinas kaip neatitinkantis jo kaip vadovo pareigos veikti geriausiais bendrovės, kuriai jis vadovavo, interesais ir neatitinkantis sąžiningumo rūpestingumo, lojalumo ir protingumo standartų. Teismas sprendė, kad ginčo sandorio pasėkoje įmonei padaryta žala lygi kainų (tikrosios ir sumokėtosios) skirtumui. Teismas tarp atsakovo neteisėtų veiksmų pažeidžiant savo kaip įmonės vadovo fiduciarines pareigas ir įmonei padarytos žalos nustatė tiesioginį priežastinį ryšį, įmonė sandorio pasėkoje neteko dalies turto ir negavo teisingos kainos už jį. Dėl to teismas sprendė, kad ieškinys šioje dalyje tenkintinas priteisiant kainų skirtumą, t. y. 154 349,4 Eur.
  1. Teismas, įvertinęs sutarties Nr. 2 sudarymo aplinkybes bei byloje esančius duomenis, nustatė, kad sutartimi Nr. 2, atsakovas iš ieškovės, kurios vardu sutartį pasirašė įgaliotas asmuo V. P., įsigijo pastatą (toliau - sublokuotas gyvenamasis namas Nr. 1) už 277 000 Lt (80 224,74 Eur) (vidutinė rinkos vertė sutartyje nurodyta 339 000 Lt (98 181,18 Eur)). Ieškovės prašymu atlikus nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, ekspertizės išvadoje nurodyta, kad sublokuoto gyvenamojo namo Nr.1 vertė jo pardavimo atsakovui dieną (2011-05-16) buvo 124 000 Eur. Tuo tarpu, atsakovui jis buvo parduotas už 80 224,74 Eur, skirtumas - 43 775,26 Eur.
  1. Teismas, įvertinęs ieškovės finansinius dokumentus už 2011 metų laikotarpį, darė išvadą, kad įmonės finansiniai rodikliai iš esmės pablogėjo jau 2011 metais ir įmonė atsidūrė ant nemokumo ribos. Teismo vertinimu, prie įmonės nemokumo taip pat prisidėjo su atsakovu sudaryti sandoriai. Dėl to teismas sprendė, kad kainų skirtumas, 43 775,26 Eur, priteistinas iš atsakovo. Žala įmonei – tai kainų skirtumas, žala padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais. Žalą turi atlyginti atsakovas.
  1. Teismas, įvertinęs sutarties Nr. 3 sudarymo aplinkybes bei byloje esančius duomenis, nustatė, kad sutartimi Nr. 3 atsakovas, atstovaudamas ieškovę, pardavė pirkėjui pastatą vienbutį blokuotą gyvenamąjį namą (toliau - blokuotas gyvenamasis namas Nr. 2), sklype Nr. 2 už 120 000 Lt (34 754,40 Eur) (vidutinė rinkos vertė sutartyje - 368 000 Lt (106 580,15 Eur). Ieškovės prašymu atlikus nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, ekspertizės išvadoje nurodyta, kad blokuoto gyvenamojo namo Nr. 2 vertė jo pardavimo atsakovui dieną (2012-05-18) buvo 133 000 Eur. Tuo tarpu, N. M. minėtas turtas buvo parduotas už 34 754,40 Eur, skirtumas - 98 245,60 Eur.
  1. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, nors atliko minėto turto vertinimą, tačiau atsakovo turto vertinimą paneigia pateikti į bylą įrodymai. Teismo vertinimu, atsakovas, būdamas įsitikinęs, kad pastatų, nepriklausančių sklypo savininkui, parduodamuose sklypuose buvimas mažina sklypų, o ne pastato vertę, neturėjo sutikti su tokiu vertinimu. Be to, tai įrodo, kad atsakovas veikė nesąžiningai, manipuliuodamas faktais savo naudai ir toks vertinimas negalėjo nesukelti jam abejonių, tuo labiau, kad atsakovas kaip ilgametis įmonės, kuri vertėsi statybomis ir nekilnojamojo turto plėtra, vadovas laikytinas profesionalu šioje srityje išmanančiu nekilnojamojo turto rinką. Atsakovas, būdamas sklypo savininku ir veikdamas geriausiais bendrovės interesais, turėjo galimybę sklypą parduoti kartu su pastatu arba pirma perleidęs jį bendrovei, kas jo paties nuomone pakeltų abiejų nekilnojamojo turto objektų vertę, tačiau to nepadarė.
  1. Teismas, įvertinęs ieškovės finansinius dokumentus už 2012 metų laikotarpį, darė išvadą, kad įmonės finansiniai rodikliai minėto sandorio sudarymo metu nebuvo pagerėję, įmonė balansavo ant nemokumo ribos. Teismo vertinimu, byloje nustatytos visos atsakovo civilinės atsakovo atsakomybės sąlygos parduodant minėtą įmonės turtą už akivaizdžiai per mažą kainą, padarant žalą (nuostolius) įmonės negautų pajamų pavidalu.
  1. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės (pardavėjos), kurios vardu veikė gamybos direktorė O. C., ir L. K. (pirkėjo) 2007-05-09 sudaryta preliminari dviejų aukštų buto (toliau -turtas Nr. 3) pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią minėtas turtas turėjo būti įsigytas už sutartą 612 000 Lt (177 247,45 Eur) kainą iki 2009-05-08. Atsakovas, veikdamas ieškovės, kaip pardavėjos, vardu 2011-05-16 pasirašė suderinimo aktą su pirkėju L. K. dėl preliminariosios sutarties, kuria pirkėjas buvo įsipareigojęs už 612 000 Lt (177 247,45 Eur), nupirkti, o ieškovė parduoti turtą, ir gražino pirkėjo pagal preliminariąją sutartį įmokėtą 162 000 Lt avansą (46 918,44 Eur), netaikant pirkėjui jokių baudų ar kitų sankcijų numatytų pirkėjui pagal preliminariąją sutartį už vienašališką sutarties nutraukimą pirkėjo iniciatyva.
  1. Teismas, įvertinęs preliminarios sutarties nutraukimo aplinkybes bei suderinimo akto sąlygas, nurodė, kad sankcijos, nutraukus sutartį, buvo abipusės, nes nutraukus sutartį pardavėjos (ieškovės) iniciatyva pagal preliminarios sutarties 9.2.5 punktą pastaroji turėtų gražinti visą pirkėjo sumokėtą avansą ir sumokėti 10 000 Lt baudą. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, ar visi įsipareigojimai pagal preliminarią sutartį buvo įvykdyti iš ieškovės pusės. Dėl to teismas sprendė, kad remiantis vien suderinimo akto 1 punktu, kuriame nurodyta jog pardavėjas sutiko su pirkėjo prašymu dėl preliminariosios sutarties nutraukimo ir šalys suderino nutraukimo sąlygas ir datą, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas, pasirašydamas šį aktą, pasielgė neteisėtai, kad savo veiksmais padarė žalą ieškovei. Teismas sprendė, kad nėra aišku, dėl kurios šalies kaltės nustatytu laiku, iki preliminariojoje sutartyje numatytos datos – 2009-05-08, nebuvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kaip buvo vykdomi šalių įsipareigojimai. Teismas pažymėjo, kad L. K. pagal preliminariąją sutartį sumokėjo neįprastai didelį avansą - 162 000 Lt (46 918,44 Eur), tuo tarpu, ieškovė, nemokėdama palūkanų šiomis lėšomis disponavo nemokamai penkerius metus. Dėl to teismas sprendė, kad ieškinys šioje dalyje atmestinas, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų ir šiuo sandorių padarytos žalos bendrovei.
  1. Teismas, įvertinęs sutarties Nr. 4 sudarymo aplinkybes bei byloje esančius duomenis, nustatė, kad

    6ieškovė, kurio vardu veikė atsakovo įgaliotas atstovas V. P., ir atsakovas 2011-05-09 sudarė pirkimo - pardavimo sutartį (toliau – sutartis Nr. 4). Pagal šią sutartį atsakovas iš ieškovės įsigijo turtą Nr. 3 (802/4887 dalis sklypo plane pažymėta Nr. 16 – 26 749 Lt (7 747,04 Eur), su jame esančiais ūkiniu pastatu ir butu esančius ( - )) už 186 400 Lt (53 985,17 eurų) kainą. Ieškovės prašymu atlikus nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, ekspertizės išvadoje nurodyta, kad 802/4887 dalies sklypo plane pažymėtos Nr. 16, esančios ( - ), vidutinė rinkos vertė sutarties sudarymo datai (2009-05-09) buvo 5 890 Eur, t.y. mažesnė nei nurodyta sutartyje. Teismas pažymėjo, kad turtą atsakovas pagal sutartį įsigijo už vidutinę rinkos vertę nustatytą Nekilnojamojo turto registre. Ekspertizės išvadose taip pat nenustatyta, jog buto ir ūkinio pastato vertė pirkimo –pardavimo sutarties sudarymo dienai būtų buvusi didesnė. Dėl to teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog minėtas nekilnojamasis turtas buvo parduotas už kainą žymiai mažesnę nei tikroji šio turto rinkos vertė. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą sprendė, kad ieškinys šioje dalyje taip pat atmestinas nenustačius neteisėtų veiksmų ir žalos.

  1. Teismas nurodė, kad atsakovo teigimu, ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą nustatytą ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte bankroto administratoriaus ieškiniams dėl sandorių negaliojimo pareikšti, kadangi visi dokumentai ieškovės bankroto administratoriui buvo perduoti 2014-06-18, todėl, atsakovo teigimu, ieškinys dėl 2009- 04-23 sklypų pirkimo – pardavimo sutartimi padarytos žalos turėjo būti pareikštas iki 2014-12-18, tačiau buvo pareikštas 2015-01-20. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą dėl ieškinio senaties taikymo, sprendė, kad bankroto administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Teismas pažymėjo, kad ĮBĮ 11straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostata nustato ne senaties terminą ieškiniams dėl sandorių negaliojimo pareikšti, bet jų patikrinimo terminą ir nekeičia įstatymo nustatytų senaties terminų, senaties terminas pagal bendrąsias CK nuostatas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo dienos kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, kad jo teisės pažeistos (CK 1.127 str. 1 d.). Teismas konstatavo, kad apie pažeistas teises ieškovės bankroto administratorius dokumentus yra gavęs 2014-06-20, ieškinys buvo pareikštas dėl žalos atlyginimo, todėl jam taikytinas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125str. 8 d.), kurio administratorius nėra praleidęs.
  1. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, sprendė, kad iš atsakovo ieškovei priteistinos 1 900 Eur bylinėjimosi išlaidos už ekspertizes ir 16 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
  1. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, sprendė, kad iš atsakovo ieškovei priteistina 296 370, 26 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliaciniame skunde atsakovas V. S. prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priimti į bylą naujus įrodymus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-10-25 sprendimo dalį, kuria ieškovės BUAB „ZETA RETICULI“ ieškinys buvo patenkintas, ir BUAB „ZETA RETICULI“ ieškinį atmesti visiškai, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas ir jų išieškojimą nukreipti į BUAB „ZETA RETICULI“ administravimui skirtas lėšas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 154 349,40 Eur žalos, padarytos 2009-04-23 žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartimi, atlyginimą, nepagrįstai išėjo už ieškinio ribų, kadangi ieškovė 2015-01-20 ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 114 110,29 Eur nuostolių atlyginimo 2009-04-23 žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei 154 349,40 Eur nuostolių atlyginimo.
    1. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 154 349,40 Eur žalos, padarytos 2009-04-23 žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartimi, atlyginimą, pažeidė CK ir ĮBĮ normas, susijusias su senaties terminais ir bankrutuojančių įmonių administratoriams nustatytais terminais ieškinių pareiškimui. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog sudarant aptariamą sandorį ieškovė jau buvo nemokumo būsenoje, o ieškovei BUAB „ZETA RETICULI“ nepateikus skolininkų, kuriems BUAB „ZETA RETICULI“ būtų pradelsti 2009 metais sąrašo, teismas pripažino, kad nėra pagrindo išvadai, jog aptariamu sandoriu buvo pažeistos BUAB „ZETA RETICULI“ kreditorių teisės, kadangi kreditorių nebuvo. Dėl to darytina išvada, kad aukščiau nurodyti teismo motyvai patvirtina, kad minėtas sandoris neatitiko kelių reikalavimų, nurodytų ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte - aptariamas sandoris neturėjo įtakos tam, kad BUAB „ZETA RETICULI“ negali atsiskaityti su kreditoriais bei byloje nebuvo nagrinėjama ir nustatinėjama, ar minėtas sandoris buvo priešingas BUAB „ZETA RETICULI“ veiklos tikslams. Minėtas sandoris nepatenka į ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodytų sandorių, dėl kurių negaliojimo BUAB „ZETA RETICULI“ ĮBĮ pagrindu privalėjo kreiptis į teismą ir peržiūrėti sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, todėl darytina išvada, kad ĮBĮ nustatytos normos netaikomos. Reikalavimui atlyginti žalą taikomi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas - trys metai nuo ieškinio atsiradimo dienos, o kadangi ieškinį pareiškė BUAB „ZETA RETICULI“, kuri apie aptariamą sandorį sužinojo nuo jo sudarymo dienos, senaties terminas pasibaigė dar iki bankroto bylos BUAB „ZETA RETICULI“ iškėlimo.
    1. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 154 349,40 Eur žalos, padarytos 2009-04-23 žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartimi, atlyginimą, netinkamai nustatė faktines aplinkybes, susijusias su įpareigojančiais sandoriais, ir pažeidė teisės normas, reglamentuojančias sutarčių vykdymo principus. Kadangi teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog sudarant aptariamą sandorį BUAB „ZETA RETICULI“ jau buvo nemokumo būsenoje, o BUAB „ZETA RETICULI“ nepateikus skolininkų, kuriems BUAB „ZETA RETICULI“ būtų pradelsti 2009 metais, sąrašo, ir pripažino, kad nėra pagrindo teigti, jog aptariamu sandoriu buvo pažeistos BUAB „ZETA RETICULI“ kreditorių teisės, kadangi jų nebuvo, todėl aiškinant tarp BUAB „ZETA RETICULI“ ir atsakovo susiklosčiusius teisinius santykius, reikia vadovautis bendromis taisyklėmis, reglamentuojančiomis sandorių sudarymą ir vykdymą. Nagrinėjamu atveju nebuvo pareikšta reikalavimų dėl 2005-01-13 BUAB „ZETA RETICULI“ ir atsakovo pasirašytos preliminarios turto pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2005/01, kuria BUAB „ZETA RETICULI“ įsipareigojo nupirkti ir vėliau atsakovui parduoti žemės sklypus už 37 650,60 Eur (130 000 Lt), pripažinimo negaliojančia, nebuvo išreikšta abejonių dėl jos teisėtumo, todėl šalys privalėjo ją vykdyti. Dėl to šalys, vykdydamos minėta preliminarią sutartį, 2009-04-23 sudarė pagrindinę sutartį, pagal kurią BUAB „ZETA RETICULI“ pardavė, o atsakovas už 37 650,60 Eur (130 000 Lt) nusipirko abu ginčo žemės sklypus.
    1. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 154 349,40 Eur žalos, padarytos 2009-04-23 žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartimi, atlyginimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neatsižvelgė į Nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. IK-2/2016 trūkumus, kurie lėmė neteisingą sprendimą. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo žemės sklypų rinkos vertė buvo nustatyta netinkamai ir teismas, privalėjo vadovautis CPK 218 straipsniu, kuris nustato, kad eksperto išvada teismui nėra privaloma.
    1. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 43 775,26 Eur žalos, padarytos 2011-05-16 pirkimo - pardavimo sutartimi, atlyginimą, išėjo už ieškinio ribų, kadangi ieškovė 2015-07-07 patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 17 956,44 Eur nuostolių atlyginimo 2011-05-16 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei 43 775,26 Eur nuostolių atlyginimo.
    1. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 43 775,26 Eur žalos, padarytos 2011-05-16 pirkimo - pardavimo sutartimi, atlyginimą, netinkamai įvertino įrodymus, susijusius su UAB „ZETA RETICULI“ finansine padėtimi. UAB „ZETA RETICULI“ 2010 m. ir 2011 m. balansai patvirtina, kad 2011 metais UAB „ZETA RETICULI“ iš esmės neturėjo pradelstų įsipareigojimų, o einamieji įsipareigojimai buvo kelis kartus mažesni nei UAB „ZETA RETICULI“ turimas turtas. Ieškovė ir po ginčo sandorio sudarymo vykdė aktyvią ekonominę veiklą, o bankroto byla jai buvo iškelta praėjus trims metams po ginčo sandorio sudarymo. Ginčo sandorio sudarymo metu teismuose ieškovė neturėjo jokių bylų ir jos turtas nebuvo areštuotas pagal kreditorių ieškinius. Byloje apklausti liudytojai B. G. ir V. P. patvirtino, kad 2011 metais UAB „ZETA RETICULI“ finansinė padėtis buvo gera.
    1. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 43 775,26 Eur žalos, padarytos 2011-05-16 pirkimo - pardavimo sutartimi, atlyginimą, netinkamai nustatė faktines aplinkybes, susijusias su realiai atsakovo už ginčo objektą sumokėtą kainą.
    1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ginčo objektas buvo statomas didžiąja dalimi atsakovo lėšomis (47 818,16 Eur) tik ieškovės vardu, o 80 224,74 Eur buvo sumokėti pagal ginčo sutartį. Teismas nenurodė, kodėl atmetė atsakovo argumentus, jog realiai už vienbutį blokuotą gyvenamąjį namą sumokėjo 128 042,90 Eur, ir kokios skaičiavimo taisyklės turėtų būti pritaikomos, remiantis kuriomis galima teigti, jog už 128 042,90 Eur įsigijus 124 000 Eur vertės turtą, turto pardavėjui, t.y. UAB „ZETA RETICULI“, padaroma 43 775,26 Eur žala. Teismas taip pat neįvertino tai, kad atsakovas už 80 224,74 Eur įsigijo tik vienbutį blokuotą gyvenamąjį namą, nes UAB „ZETA RETICULI“ nebuvo žemės sklypo, kuriame buvo ginčo turtas savininkas ir minėta sutartimi jo nepardavė.
    1. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 43 775,26 Eur žalos, padarytos 2011-05-16 pirkimo - pardavimo sutartimi, atlyginimą, neatsižvelgė į nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. IK-2/2016 trūkumus, kurie lėmė neteisingą sprendimą. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo žemės sklypų rinkos vertė buvo nustatyta netinkamai, ir teismas, privalėjo vadovautis CPK 218 straipsniu, kuris nustato, kad eksperto išvada teismui nėra privaloma.
    1. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 98 245,60 Eur žalos, padarytos 2012-05-18 pirkimo - pardavimo sutartimi, atlyginimą, išėjo už ieškinio ribų, kadangi ieškovė 2015-07-07 patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 71 825,76 Eur nuostolių atlyginimo 2012-05-18 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei 98 245,60 Eur nuostolių atlyginimo.
    1. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 98 245,60 Eur žalos, padarytos 2012-05-18 pirkimo - pardavimo sutartimi, atlyginimą, netinkamai įvertino įrodymus, susijusius su UAB „ZETA RETICULI“ finansine padėtimi. UAB „ZETA RETICULI“ 2011 m., 2012 m. balansai patvirtina, kad 2012 metais UAB „ZETA RETICULI“ iš esmės neturėjo pradelstų įsipareigojimų, o einamieji įsipareigojimai buvo kelis kartus mažesni nei UAB „ZETA RETICULI“ turimas turtas. Ieškovė ir po ginčo sandorio sudarymo vykdė aktyvią ekonominę veiklą, o bankroto byla jai buvo iškelta praėjus dvejiems metams po ginčo sandorio sudarymo. Ginčo sandorio sudarymo metu teismuose ieškovė neturėjo jokių bylų ir jos turtas nebuvo areštuotas pagal kreditorių ieškinius.
    1. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 98 245,60 Eur žalos, padarytos 2012-05-18 pirkimo - pardavimo sutartimi, atlyginimą, netinkamai įvertino dėl sandorio sudarymo atliktos UAB „Daineda“ nekilnojamojo turto įvertinimo atskaitos Nr. 2012-05-016 sukeliamas pasekmes.
    1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsakovas už ginčo namą ieškovei sumokėjo ne tik ginčo sandoryje nurodytą pinigų sumą (34 754,40 Eur), bet savo lėšomis finansavo šio objekto statybą ir į jį investavo 53 614 Eur. Dėl to darytina išvada, kad atsakovui ginčo namas kainavo 88 368,40 Eur, iš kurių 34 754,40 Eur buvo sumokėti pagal ginčo sutartį, o 53 614 Eur buvo investuoti į ginčo namo statybą.
    1. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl atmetė atsakovo argumentus, jog realiai už vienbutį blokuotą gyvenamąjį namą sumokėjo 88 368,40 Eur, ir kokios skaičiavimo taisyklės turėtų būti pritaikomos, remiantis kuriomis galima teigti, jog už 88 368,40 Eur įsigijus 106 580,15 Eur vertės turtą, turto pardavėjui, t.y. UAB „ZETA RETICULI“, padaroma 98 245,60 Eur žala. Teismas taip pat neįvertino tai, kad atsakovas už 88 368,40 Eur įsigijo tik vienbutį blokuotą gyvenamąjį namą, nes UAB „ZETA RETICULI“ nebuvo žemės sklypo, kuriame buvo ginčo turtas, savininkė ir minėta sutartimi jo nepardavė.
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad sudarant kiekvieną iš aptartų ginčo sandorių egzistavo visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo atsakomybei atsirasti. Sudarant ir vykdant kiekvieną iš trijų sandorių, dėl kurių sudarymo UAB „ZETA RETICULI“ tariamai buvo padaryta žala, apelianto nebuvo pažeistos pagrindinės fiduciarinės pareigos (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.), nebuvo akivaizdžiai peržengtos protingos ūkinė komercinė rizika, nebuvo atlikti aiškiai aplaidus veiksmai ir nebuvo viršyti įgaliojimai. Kiekvienas iš trijų ginčo sandorių buvo sudarytas tokiomis aplinkybėmis, kurios šalina apelianto atsakomybę.
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagristai priteisė didesnės sumos žalos atlyginimą nei yra patvirtinta kreditorinių reikalavimų BUAB „ZETA RETICULI“ bankroto byloje ir tuo pažeidė ĮBĮ reikalavimus.
    1. Pripažintina, kad byla objektyviai ir visapusiškai gali būti išnagrinėta tik apeliacinį skundą nagrinėjant žodinio proceso tvarka.
    1. Kartu su apeliaciniu skundu pateikiami išrašai iš VĮ Registrų centro interneto svetainės, kurie patvirtina ginčo turto rinkos vertę apeliacinio skundo pateikimo metu. Bylos nagrinėjimo metu buvo analizuojama ginčo turto rinkos vertė ir jos kitimas laiko atžvilgiu, todėl dabartinė ginčo turto rinkos vertė taip pat yra svarbi teisingam ginčo išsprendimui. Aptariami duomenys yra vieši ir nurodomi interneto svetainėje, todėl laikomi visiems žinomais, ir tik dėl patogumo pateikiami popierine forma, jie nėra laikomi naujais įrodymais CPK 314 straipsnio prasme ir turėtų būti priimti į bylą, kaip palengvinantys viešų duomenų paiešką.
  1. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2016-10-25 sprendimą nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:
    1. Atsakovas nepagrįstai ir netinkamai aiškina taikymą ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtintų nuostatų dėl bankroto administratoriui keliamų pareigų, laikydamas jas ieškinio senatį reglamentuojančiomis nuostatomis. Ieškinio senaties terminas nagrinėjamoje byloje nėra praleistas, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu.
    1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai nustatė tikslų faktiškai iškovei padarytos žalos dydį, ieškinio ribų neperžengė, todėl atsakovo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo išėjimo už ieškinio ribų yra visiškai nepagrįsti.
    1. Remiantis ekspertizės išvadomis, parduodant pagal sutartį Nr. 1 žemės sklypus, jų vertė buvo 192 000 Eur, atsakovas ieškovei už juos sumokėjo 37 650,60 Eur. Sudarant sutartį Nr. 2 parduodamo turto vertė buvo 124 000 Eur, atsakovas ieškovei sumokėjo 80 224,74 Eur. Sudarant sutartį Nr. 3 parduodamo turto vertė buvo 133 000 Eur, atsakovas turtą pardavė už 34 754,40 Eur. Atliktos ekspertizės išvadas byloje taip pat patvirtina VĮ Registrų centro pateikti duomenys apie ginčytinas nekilnojamojo turto vertes. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog atliktoje ekspertizėje buvo tinkamai ir išsamiai įvertintos visos su vertinamuoju nekilnojamuoju turtu susijusios aplinkybės.
    1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai išanalizavo ieškovės finansinę padėtį vertinamu laikotarpiu bei pagrįstai konstatavo, kad sutarties Nr. 2 ir sutarties Nr. 3 sudarymo metu ieškovės finansinė padėtis buvo bloga, įmonė buvo atsidūrusi ant nemokumo ribos.
    1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo atliktus veiksmus, padarytą žalą ir jos dydį bei padarytos žalos ryšį su atsakovo veiksmais.
    1. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais bei šalių išdėstytais argumentais. Visos bylai reikšmingos aplinkybės buvo ištirtos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl vadovaujantis proceso operatyvumo ir koncentruotumo principais bei siekiant nedidinti šalių patiriamų bylinėjimosi išlaidų, galima pagrįstai teigti, jog nėra jokio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą ir skirti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme.

7Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

8Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

  1. Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  1. Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamos bylos šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, atsakovas nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, todėl žodinio proceso apeliacinėje instancijoje būtinumas nekonstatuotinas.

9Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą

  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas V. S. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus (VĮ Registrų centro išrašų kopijas), kuruos prašo priimti į bylą.
  1. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog atsakovas siekia paneigti pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumą, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, priima į bylą atsakovo V. S. pateiktus naujus įrodymus (VĮ Registrų centro išrašų kopijas) ir juos vertina.

10Dėl faktinių bylos aplinkybių

  1. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „ZETA RETICULI“, atstovaujama atsakovo įgalioto asmens V. P. (pardavėja), ir atsakovas (pirkėjas) 2005-01-13 sudarė preliminariąją turto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „ZETA RETICULI“ įsipareigojo nupirkti 2 sklypus, unikalus Nr. ( - ) (tekste - sklypas Nr. 1) ir unikalus Nr. ( - ) (tekste - sklypas Nr. 2), esančius ( - ), ir atskiros rašytinės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu parduoti, o pirkėjas (atsakovas) nupirkti už sutartyje nurodytą bendrą abiejų sklypų 130 000 Lt (37 650,60 Eur) kainą ne vėliau kaip iki 2010-01-13. Šalys taip pat susitarė, kad ieškovė turi teisę pasirašyti preliminariąją sutartį dėl sklypo Nr. 1 pardavimo ir parduoti minėtą sklypą kitam asmeniui G. L. (3.3 p.). UAB „ZETA RETICULI“, atstovaujama direktoriaus (atsakovo) V. S., 2005-01-14 pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo sklypą Nr. l iš fizinio asmens S. V. už 75 000 Lt (21 721,50 Eur). UAB „ZETA RETICULI“, atstovaujama direktoriaus (atsakovo) V. S., 2005-01-14 pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo sklypą Nr. 2 iš fizinio asmens L. K. už 75 000 Lt (21 721,50 Eur). UAB „ZETA RETICULI“, atstovaujama direktoriaus (atsakovo) V. S., ir G. L. 2005-03-14 sudarė preliminarią namo/turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P-1 ir 2005-04-05 preliminarų 2005-03-14 namo/turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P-1 papildymą, pagal kuriuos pirkėjas G. L. įsipareigojo nupirkti sklypą Nr.1 su sublokuotu namu, namo statybos darbų pabaiga buvo numatyta 2006-12-29. Sutarties šalys minėtu papildymu susitarė, kad turto pirkimo – pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2007-01-15. UAB „ZETA RETICULI“, atstovaujama atsakovo įgalioto asmens V. P. (pardavėja), ir atsakovas (pirkėjas) 2009-04-23 sudarė žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurias atsakovas iš ieškovės įsigijo sklypą Nr. 1 už 65 000 Lt (18 825,30 Eur) ir sklypą Nr. 2 už 65 000 Lt (18 825,30 Eur).
  1. UAB „ZETA RETICULI“, atstovaujama atsakovo įgalioto asmens V. P. (pardavėja), ir atsakovas (pirkėjas) 2011-05-16 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas iš UAB „ZETA RETICULI“ įsigijo pastatą, 196,96 kv. m. vienbutį blokuotą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), sklype Nr.1, Vilniaus rajone, už 277 000 Lt (80 224,74 Eur). Sutartyje nurodė, kad pirkėjas 242 000 Lt (70 088,04 Eur) sumokėjo pardavėjui iki šios sutarties pasirašymo, apmokėdamas pardavėjui namo statybos darbus bei medžiagų įsigijimą (4.1.1 p.). Likusius 35 000 Lt (10 136 Eur) pirkėjas įsipareigojo sumokėti per 10 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo (4.1.2 p.).
  1. UAB „ZETA RETICULI“, atstovaujama direktoriaus (atsakovo) V. S. (pardavėjas), ir N. M. (pirkėjas) 2012-05-18 sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas (ieškovė) pardavė pirkėjui pastatą vienbutį blokuotą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), sklype Nr.2, esantį ( - ), už 120 000 Lt (34 754,40 Eur). Sutartyje nurodė, kad turto kainą pirkėjas per 12 kalendorinių mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos įsipareigoja sumokėti pardavėjui (4.1.1 p.).

11Dėl ieškinio senaties termino

  1. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė CK ir ĮBĮ normas, susijusias su senaties terminais ir bankrutuojančių įmonių administratoriams nustatytais terminais ieškinių pareiškimui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas netinkamai aiškina taikymą ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtintų nuostatų dėl bankroto administratoriui keliamų pareigų, laikydamas jas ieškinio senatį reglamentuojančiomis nuostatomis, todėl atmeta apelianto argumentus dėl ieškinio senaties termino kaip nepagrįstus.
  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytas 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai nėra ieškinio senaties terminas. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostata nekeičia ieškinio senaties termino eigos, jos pradžios skaičiavimo taikylės. Šis laikotarpis ne apibrėžia ieškinio senaties termino eigos pradžią, bet juo siekiama užtikrinti operatyvią ir sklandžią įmonės bankroto proceso eigą, sudaryti galimybę tinkamai vykdyti įstatymu administratoriui nustatytas funkcijas. Ieškinio senaties terminas išlieka priklausomas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši atsiranda nuo tos dienos, kurią administratorius sužinojo apie įmonės sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014).?
  1. Byloje nustatyta, kad ieškovės bankroto administratorius apie pažeistas ieškovės teises sužinojo 2014-06-20, gavęs bankrutuojančios įmonės dokumentus. Ieškinys yra pareikštas dėl žalos atlyginimo. Dėl to darytina išvada, kad tokiam ieškiniui yra taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Ieškovė su ieškiniais atsakovui į teismą kreipėsi 2014-11-25 ir 2015-01-20.
  1. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytą ir byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.
  1. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byloje pagal pateiktus įrodymus nustatyta, jog ieškinio senaties terminas nagrinėjamoje byloje nėra praleistas, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu.

12Dėl ieškinio ribų peržengimo

  1. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų.
  1. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui; jame, be kita ko, privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 str. 2 d.). CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad tuo atveju, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad ši įstatymo nuostata reiškia, kad tuo atveju, kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008).
  1. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl atsakovo, kaip įmonės vadovo, veiksmais bendrovei padarytos žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2015-09-22 nutartimi nutarė paskirti teismo ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į ekspertizės išvadas.
  1. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstyta, sprendžia, kad, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas ieškinio ribų neperžengė, pagrįstai ir iš esmės tinkamai nustatė tikslų faktiškai ieškovui padarytos žalos dydį.

13Dėl 2009-04-23 pirkimo - pardavimo sutarties

  1. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. CK 6.165 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo.
  1. Bylos duomenis patvirtina, kad UAB „ZETA RETICULI“, atstovaujama atsakovo įgalioto asmens V. P. (pardavėja), ir atsakovas (pirkėjas) 2005-01-13 sudarė preliminariąją turto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „ZETA RETICULI“ įsipareigojo nupirkti sklypą Nr. 1 ir sklypą Nr. 2 ir atskiros rašytinės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu parduoti, o pirkėjas (atsakovas) nupirkti už sutartyje nurodytą bendrą abiejų sklypų 130 000 Lt (37 650,60 Eur) kainą ne vėliau kaip iki 2010-01-13. Šalys taip pat susitarė, kad ieškovė turi teisę pasirašyti preliminariąją sutartį dėl sklypo Nr. 1 pardavimo ir parduoti minėtą sklypą kitam asmeniui G. L. (3.3 p.). UAB „ZETA RETICULI“, atstovaujama direktoriaus (atsakovo) V. S., 2005-01-14 pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo sklypą Nr. l iš fizinio asmens S. V. už 75 000 Lt (21 721,50 Eur). UAB „ZETA RETICULI“, atstovaujama direktoriaus (atsakovo) V. S., 2005-01-14 pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo sklypą Nr. 2 iš fizinio asmens L. K. už 75 000 Lt (21 721,50 Eur). UAB „ZETA RETICULI“, atstovaujama direktoriaus (atsakovo) V. S., ir G. L. 2005-03-14 sudarė preliminarią namo/turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P-1 ir 2005-04-05 preliminarų 2005-03-14 namo/turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P-1 papildymą, pagal kuriuos pirkėjas G. L. įsipareigojo nupirkti sklypą Nr.1 su sublokuotu namu, namo statybos darbų pabaiga buvo numatyta 2006-12-29. Sutarties šalys minėtu papildymu susitarė, kad turto pirkimo – pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2007-01-15. UAB „ZETA RETICULI“, atstovaujama atsakovo įgalioto asmens V. P. (pardavėja), ir atsakovas (pirkėjas) 2009-04-23 sudarė žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurias atsakovas iš ieškovės įsigijo sklypą Nr. 1 už 65 000 Lt (18 825,30 Eur) ir sklypą Nr. 2 už 65 000 Lt (18 825,30 Eur).
  1. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. 2005-01-13 preliminarioji turto pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2005/01 yra nenuginčyta, todėl galiojanti ir jos šalims turi įstatymo galią ir yra vykdytina. Minėta sutartimi šalys susitarė dėl 130 000 Lt (37 650,60 Eur) kainos. Tiek ieškovė, tiek apeliantas prisiėmė riziką dėl nekilnojamojo turto kainų kitimo, tačiau šalys privalėjo sudaryti ginčijamą 2009-04-23 žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartį tokiomis sąlygomis, kokiomis buvo susitarta 2005-01-13 preliminariąja turto pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 2005/01.
  1. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, sprendžia, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas, sudarydamas su savo vadovaujama įmone 2009-04-23 sandorį ir įsigydamas įmonės turtą savo nuosavybėn už akivaizdžiai mažesnę kainą, nevykdė jam, kaip juridinio asmens vadovui įstatymų numatytų pareigų: vengti interesų konflikto, fiduciarinės pareigos veikti tik bendrovės interesais, toks jo elgesys vertintinas kaip neatitinkantis jo kaip vadovo pareigos veikti geriausiais bendrovės, kuriai jis vadovavo, interesais ir neatitinkantis sąžiningumo rūpestingumo, lojalumo ir protingumo standartų. Nagrinėjamu atveju, apelianto kaip įmonės vadovo neteisėtų veiksmų dėl nurodyto sandorio nenustatyta, kadangi apeliantas, sudarydamas 2009-04-23 žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartį, vykdė 2005-01-13 preliminariąja turto pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2005/01 prisiimtus įsipareigojimus.
  1. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad ieškinys šioje dalyje yra nepagrįstas ir atmestinas.

14Dėl 2011-05-16 pirkimo - pardavimo sutarties

  1. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė UAB „ZETA RETICULI“, atstovaujama atsakovo įgalioto asmens V. P. (pardavėja), ir atsakovas (pirkėjas) sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas iš ieškovės įsigijo pastatą sklype Nr.1 už 277 000 Lt (80 224,74 Eur). Sutartyje nurodė, kad pirkėjas 242 000 Lt (70 088,04 Eur) sumokėjo pardavėjui iki šios sutarties pasirašymo, apmokėdamas pardavėjui namo statybos darbus bei medžiagų įsigijimą (4.1.1 p.). Likusius 35 000 Lt (10 136 Eur) pirkėjas įsipareigojo sumokėti per 10 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo (4.1.2 p.). Ieškovės prašymu atlikus nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, ekspertizės išvadoje nurodyta, kad minėto turto vertė jo pardavimo atsakovui dieną (2011-05-16) buvo 124 000 Eur. Tuo tarpu, atsakovui jis buvo parduotas už 80 224,74 Eur, skirtumas - 43 775,26 Eur. Be to, ieškovės finansiniai dokumentai už 2011 metų laikotarpį, patvirtina, kad įmonės finansiniai rodikliai iš esmės pablogėjo jau 2011 metais ir įmonė atsidūrė ant nemokumo ribos. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad prie įmonės nemokumo taip pat prisidėjo šis su atsakovu sudarytas sandoris.
  1. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ginčo objektas buvo statomas didžiąja dalimi atsakovo lėšomis (47 818,16 Eur) tik ieškovės vardu, o 80 224,74 Eur buvo sumokėti pagal ginčo sutartį, teismas nenurodė, kodėl atmetė atsakovo argumentus, jog realiai už vienbutį blokuotą gyvenamąjį namą sumokėjo 128 042,90 Eur. Atsakovo investicijos į ginčo objektą aptartos 2011-05-16 sutarties 4.1.1 punkte, o kitos nėra įrodytos.
  1. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino tai, kad atsakovas už 80 224,74 Eur įsigijo tik vienbutį blokuotą gyvenamąjį namą, nes UAB „ZETA RETICULI“ nebuvo žemės sklypo, kuriame buvo ginčo turtas savininkas ir minėta sutartimi jo nepardavė. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas padarytos žalos dydį, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes.
  1. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 98 245,60 Eur žalos, padarytos 2012-05-18 pirkimo - pardavimo sutartimi, atlyginimą, netinkamai įvertino įrodymus, susijusius su UAB „ZETA RETICULI“ finansine padėtimi. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė įmonės finansinę padėtį sandorio sudarymo momentui ir dėl šio sandorio sudarymo. Įmonės finansinė padėtis nepanaikina žalos padarymo aplinkybių, pasekmių ir neatleidžia atsakovo nuo prievolės atlyginti įmonei padarytą žalą.
  1. Teisėjų kolegija pagal byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 43 775,26 Eur žalos, padarytos 2011-05-16 pirkimo - pardavimo sutartimi, atlyginimą, tinkamai nustatė faktines aplinkybes susijusias su realiai atsakovo už ginčo objektą sumokėtą kainą. Dėl to darytina išvada, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kainų skirtumas - 43 775,26 Eur laikytinas žala ir tokio dydžio žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovo.

15Dėl 2012-05-18 pirkimo - pardavimo sutarties

  1. Byloje nustatyta, kad UAB „ZETA RETICULI“, atstovaujama direktoriaus (atsakovo) V. S. (pardavėjas), ir N. M. (pirkėjas) 2012-05-18 sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas (ieškovė) pardavė pirkėjui pastatą sklype Nr. 2 už 120 000 Lt (34 754,40 Eur). Pažymėtina, kad ginčo pastatas už 34 754,40 Eur buvo parduotas ne apeliantui, tačiau N. M.. Ieškovės prašymu atlikus nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, ekspertizės išvadoje nurodyta, kad minėto pastato vertė jo pardavimo atsakovui dieną (2012-05-18) buvo 133 000 Eur, skirtumas - 98 245,60 Eur, ir tai patvirtina, kad tokiais veiksmais ieškovei padarant 98 245,60 Eur žalos.
  1. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsakovas už ginčo namą ieškovei sumokėjo ne tik ginčo sandoryje nurodytą pinigų sumą (34 754,40 Eur), bet savo lėšomis finansavo šio objekto statybą ir į jį investavo 53 614 Eur. Atsakovo investicijos į objektą turėjo būti aptartos 2011-05-18 sutartyje, nustatant objekto kainą, atsakovo nurodomos investicijos į objektą yra neįrodytos.
  1. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 98 245,60 Eur žalos, padarytos 2012-05-18 pirkimo - pardavimo sutartimi, atlyginimą, netinkamai įvertino įrodymus, susijusius su UAB „ZETA RETICULI“ finansine padėtimi. Pateikti į bylą ieškovės finansiniai dokumentai už 2012 metų laikotarpį, patvirtina, kad įmonės finansinė padėtis buvo bloga, įmonė buvo atsidūrusi ant nemokumo ribos. Įmonės finansinė padėtis nepanaikina žalos padarymo aplinkybių, pasekmių ir neatleidžia atsakovo nuo prievolės atlyginti įmonei padarytą žalą.
  1. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino tai, kad atsakovas už 88 368,40 Eur įsigijo tik vienbutį blokuotą gyvenamąjį namą, nes UAB „ZETA RETICULI“ nebuvo žemės sklypo, kuriame buvo ginčo turtas, savininkė ir minėta sutartimi jo nepardavė. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė 2012-05-18 sandoriu padarytą įmonei žalos dydį.
  1. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 98 245,60 Eur žalos, padarytos 2012-05-18 pirkimo - pardavimo sutartimi, atlyginimą, netinkamai įvertino dėl sandorio sudarymo atliktos UAB „Daineda“ nekilnojamojo turto įvertinimo atskaitos Nr. 2012-05-016 sukeliamas pasekmes. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai rėmėsi teismo paskirtos ekspertizės išvadomis, teisingai konstatavo UAB „Daineda“ nekilnojamojo turto atskaitos trūkumus.
  1. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas padarytos žalos dydį, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendžiant dėl 2012-05-18 pirkimo - pardavimo sutarties, nustatytos visos atsakovo civilinės atsakovo atsakomybės sąlygos parduodant minėtą įmonės turtą.

16Dėl įmonės vadovo atsakomybės

  1. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad sudarant ginčo sandorius neegzistavo visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo atsakomybei atsirasti. Apelianto teigimu, sudarant ir vykdant kiekvieną iš trijų sandorių, dėl kurių sudarymo BUAB „ZETA RETICULI“ tariamai buvo padaryta žala, nebuvo pažeistos pagrindinės apelianto fiduciarinės pareigos (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.), nebuvo akivaizdžiai peržengtos protingos ūkinė komercinė rizika, nebuvo atlikti aiškiai aplaidus veiksmai ir nebuvo viršyti įgaliojimai. Kiekvienas iš trijų ginčo sandorių buvo sudarytas tokiomis aplinkybėmis, kurios šalina apelianto atsakomybę. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
  1. Įmonės valdymo organo nario (vykdančiojo vadovo) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovai privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę.
  1. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai išanalizavo ieškovės finansinę padėtį vertinamu laikotarpiu. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutarties Nr. 2 (2011-05-16) ir sutarties Nr. 3 (2012-05-18) sudarymo metu ieškovės finansinė padėtis buvo bloga, įmonė buvo atsidūrusi ant nemokumo ribos, t. y. pagal 2011 - 2012 m. finansinės atskaitomybės duomenis ieškovės ilgalaikis materialus turtas buvo 138 536 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos – 597 238 Lt, ieškovė patyrė 776 015 Lt nuostolių.
  1. Įmonės finansinė padėtis nepanaikina žalos padarymo aplinkybių, pasekmių ir neatleidžia atsakovo nuo prievolės atlyginti įmonei padarytą žalą.
  1. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą sprendžia, kad atsakovas, sudarydamas su savo vadovaujama įmone 2011-05-16 ir 2012-05-18 ginčo sandorius ir įsigydamas asmeninėn nuosavybėn ieškovei priklausantį turtą ar perleisdamas jį kitiems asmenims už gerokai mažesnę kainą nei reali jų vertė sandorių sudarymo metu, nevykdė jam, kaip bendrovės vadovui, nustatytų pareigų vengti interesų konflikto, fiduciarinės pareigos veikti tik bendrovės interesais. Toks apelianto elgesys pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertintas kaip nesąžiningas, nerūpestingas, nelojalus ir neprotingas, taip pat neatitinkantis jo pareigos veikti geriausiais bendrovės interesais (CK 6.246 str.).

17Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų

  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

18Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

  1. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei 154 349,40 Eur žalos atlyginimą dėl 2009-04-23 pirkimo – pardavimo sutarties.
  1. Atsakovas įrodė, kad dėl objektyvių aplinkybių 2009-04-23 žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartimi ginčo sklypus įsigijo už mažesnę, nei ginčo sandorio metu esančią rinkos kainą.
  1. Tuo tarpu, pateikti į bylą įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad 2011-05-16 ir 2012-05-18 sandoriais atsakovas padarė ieškovei 142 020,86 Eur žalos.
  1. Dėl to atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas teismo sprendimas pakeičiamas, panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo ieškovei 154 349,40 Eur žalos atlyginimo, ir šioje dalyje ieškinį atmetant, pakeičiant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, paliekant nepakeistą kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

19Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
  2. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė patyrė 2 050 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  3. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
  1. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į keičiamą ginčijamą sprendimą, sprendžia, jog bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme keistinos CPK 93 straipsnio 5 dalies pagrindu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškinys tenkintinas 48 proc., sprendžia, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 984 Eur bylinėjimosi išlaidų.

20Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).
  1. Apeliantas prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl prašymas netenkintinas.
  2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl prašymas netenkintinas.

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

22Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimą.

23Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo V. S. ieškovei BUAB „ZETA RETICULI“ 154 349,40 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt keturi tūkstančiai trys šimtai keturiasdešimt devyni eurai ir keturiasdešimt euro centų) žalos atlyginimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmesti.

24Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo V. S. ieškovei BUAB „ZETA RETICULI“ 1 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir sumažinti iš atsakovo V. S. ieškovei BUAB „ZETA RETICULI“ priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 1 900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų) iki 984 Eur (devynių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų).

25Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė BUAB... 5. priteisti iš V. S. ieškovės BUAB „ZETA RETICULI“ naudai 296 370,26 Eur... 6. ieškovė, kurio vardu veikė atsakovo įgaliotas atstovas V. P., ir atsakovas... 7. Teisėjų kolegija... 8. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
    1. Nagrinėjamu... 9. Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą
        10. Dėl faktinių bylos aplinkybių
        1. Bylos duomenys... 11. Dėl ieškinio senaties termino
          1. Apeliantės... 12. Dėl ieškinio ribų peržengimo
            1. Teisėjų... 13. Dėl 2009-04-23 pirkimo - pardavimo sutarties
              1. CK... 14. Dėl 2011-05-16 pirkimo - pardavimo sutarties
                1. ... 15. Dėl 2012-05-18 pirkimo - pardavimo sutarties
                    16. Dėl įmonės vadovo atsakomybės
                    1. Teisėjų... 17. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų
                        18. Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo 19. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme 20. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme 21. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 22. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimą.... 23. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimo dalį,... 24. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimo dalį, kuria... 25. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....