Byla 1-80-1049/2020
Dėl nosies kaulų lūžimo bei dešinio VI šonkaulio lūžimo nukentėjusiajam R. Z. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis sekretoriaujant Skaistei Budinavičiūtei, Vidai Dambrauskienei, Jurgitai Leškevičienei, dalyvaujant prokurorei L. L., kaltinamajam D. K., jo gynėjai advokato padėjėjai D. B., kaltinamajam S. M., jo gynėjui advokato padėjėjui K. P., nukentėjusiajam R. Z., jo įgaliotajam atstovui advokatui R. R.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

3D. K., gimęs ( - )d., Kaune, asmens kodas ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ( - ), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „( - ), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

4S. M., gimęs ( - )d., Vilkaviškio rajone, asmens kodas ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ( - ), aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis ( - ), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

5Teismas

Nustatė

6I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

7D. K. 2018 m. lapkričio 2 d., apie 23.00 val., ( - ) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavė R. Z. į nugaros sritį ir ne mažiau kaip vieną kartą jam kumščiu sudavė į pakaušį, taip R. Z. sukėlė fizinį skausmą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

8S. M. 2018 m. lapkričio 2 d., apie 23.00 val., ( - )Kauno r., ne mažiau kaip du kartus įspyrė nukentėjusiajam R. Z. į krūtinę, taip padarydamas jam kraujosruvas krūtinės ląstoje ir dešinio VI šonkaulio lūžimą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavė R. Z. į veido sritį taip padarydamas jam kraujosruvas kairės akies vokuose ir nosies kaulų lūžimą, to pasekoje, dėl nosies kaulų lūžimo bei dešinio VI šonkaulio lūžimo nukentėjusiajam R. Z. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje

9II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

10Kaltinamasis D. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2018 m. lapkričio 2 d., namuose, adresu ( - ), laukė uošvienės ir S. M.. Kai jie atvažiavo, D. K. vartojo alkoholį, išgėrė keturis butelius alaus, sėdėjo pas jį namuose, kalbėjosi. Dar prieš tai, apie 17.00 val., ėjo pas mamą, pakeliui matė, kad kieme sėdėjo kaimynas R. Z. su K. V., jie gėrė vyną, kalbėjosi. Praeidamas pasikalbėjo su jais ir grįžo namo. Kai žmona ir uošvienė nuėjo miegoti D. K. išėjo į lauką parūkyti, išgirdo kaip kalba R. Z.. Tada pasikvietė S. ir apie 22.00 val. – 23.00 val. niekieno nekviesti nuėjo pas R. Z. į namus pasikalbėti dėl to ką jis D. K. buvo pažadėjęs. Anot kaltinamojo, jis dažnai pas D. K. prašydavo darbo. Buvo davęs R. Z. cigarečių, vyno, pinigų ant maisto. Turėjo priekaištų, kad jis nepadarė to, ką buvo pažadėjęs, tai yra nupjauti medį, dar kažką. Atėjus pas R. Z. kilo didelis konfliktas dėl to, kad jis įžeidė D. K. žmoną ir vaiką. Abu susipyko ir susiginčijo. D. K. paneigė mušęs ir trankęs R. Z., tik du kartus jam sudavė. Į nosį netrenkė, neliepė klauptis ar kartu gerti alkoholio. Kai buvo pas R. Z. namuose, šis sėdėjo D. K. iš dešinės, kaltinamasis patikino esąs kairiarankis. Smūgis, kurį R. Z. sudavė į nugaros sritį, buvo iš dešinės rankos ir negalėjo būti stiprus, bet neneigia, kad jam sudavė, galėjo suduoti ir daugiau smūgių į nugaros sritį, tuo tarpu S. M. jį ramino. R. Z. visą laiką sėdėjo ir nebuvo atsistojęs, nesukniubo ir nepargriuvo, nors skundėsi, kad jam skauda nosį. Jam nespyrė ir šonkaulių nesulaužė, nesivaikė ir šis niekur nebėgiojo, tačiau neneigia, kad konfliktavo, apsižodžiavo, viską pripažįsta, išskyrus, kad sulaužė nukentėjusiajam nosį ir šonkaulį. Patikino, kad anksčiau buvo daug žodinių konfliktų su nukentėjusiuoju, kai jis būdavo girtas, tačiau jie į nieką rimtesnio neperaugdavo. Kaltinamasis pripažino, kad įvykio metu buvo neblaivus ir galėjo neadekvačiai pasielgti, koliojosi. Matė kaip S. M. vieną kartą spyrė R. Z., nebuvo taip, kad šis dengtųsi rankomis veidą. S. M. tuo metu stovėjo. Pas R. Z. namuose buvo apie valandą, tuo metu jie vartojo D. K. atsineštą alkoholį iš 0,7 l talpos brendžio butelio, kaltinamasis jautėsi apsvaigęs, prašė R. Z. atnešti degtukų. Ant R. Z. veido jokių sužalojimų nematė, buvo prietema, žinojo, kad R. Z. kelias dienas prieš tai buvo susižalojęs nosį, tą vakarą ant jo nosies pleistro jau nebuvo. Pirmasis išėjo S. M., paskui jį ir D. K.. Po to R. Z. galėjo uždaryti savo namų duris ir buvo išsigandęs. Kaltinamasis patikino, kad tą dieną R. Z. namuose nematė krauju aptaškytų sienų, krauju sulietų sofos ar kilimo, tačiau neneigia, kad taip galėjo būti, nes ir kaltinamojo tėvai, ir kaimynė R. V. pasakojo, kad kelias dienas prieš įvykį jam stipriai bėgo kraujas, kai jis prieš tai nukrito ir susitrenkė nosį. Įvykio metu R. Z. taip pat bėgo kraujas iš nosies. Dėl savo veiksmų gailisi, patikino, jog po įvykio bendravo su R. Z. žmona, sakė, kad nori jo atsiprašyti, paskui jam skambino R. Z. žentas, su kuriuo kalbėjo D. K. žmona, tačiau nepavyko susitarti, šis jiems grasino. Po įvykio R. Z. nematė mėnesį laiko, pas jį šio įvykio metu buvo palikęs striukę, iš kurios kišenės dingo 10,00 eurų. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, galėtų atlyginti R. Z. iki 1000,00 eurų neturtinės žalos. Kauno teritorinės ligonių kasos 112,57 eurų dydžio civilinį ieškinį pripažįsta.

11Kaltinamasis S. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2018 m. lapkričio 2 d. nuvažiavo pas savo draugą D. K., kuris jį pakvietė kartu eiti pas kaimyną. Pas D. K. prabuvo apie pusę valandos, išgėrė kavos. S. M. sutiko eiti kartu, kai kaimynas R. Z. atidarė duris, kaltinamasis tikina pastebėjęs, kad jo nosis ištinusi, ant veido kraujosruvos. S. M. paklausė kas nutiko, kaimynas sakė, kad ėjo girtas ir apsivertė. Abu užėjo į vidų, kiek pasėdėjo, ir tada R. Z. su D. K. pradėjo konfliktuoti. S. M. prašė abiejų ramintis, nesipykti. Tada R. Z. jį iškoliojo, todėl S. M. atsistojo ir įspyrė jam į kairę ranką, po to dar kartą įspyrė į tą pačią vietą. R. Z. pradėjo grasinti, sakė, kad S. M. sumokės už viską, ko nepadaręs. Tada S. M. supyko ir įspyrė R. Z. į krūtinę, ir D. K. paragino eiti namo. R. Z. taip ir liko sėdėti. Nematė, kad D. K. būtų sudavęs smūgius R. Z., jiedu tik stumdėsi. S. M. pirmas išėjo į lauką, už minutės išėjo ir D. K.. S. M. išvažiavo į namus, D. K. irgi išėjo į namus. R. Z. niekur nebėgo ir niekas jo nesivijo. S. M. patikslino, kad atsistojęs tris kartus spyrė R. Z., kuris tuo metu sėdėjo. Po spyrių R. Z. nesiskundė, kad jam skauda. R. Z. į nosį nespyrė, ikiteisminio tyrimo metu dėl to galėjo suklysti, tyrėja darė spaudimą, grasino uždaryti į kalėjimą. Pas R. Z. praleido apie valandą laiko. S. M. patikino, kad pas R. Z. atėjo blaivus ir ten alkoholio nevartojo. D. K. kartu su R. Z. išgėrė, gal du stikliukus gėrimo, kurį pats ir atsinešė. Nukentėjusiojo namuose ant žemės galėjo būti kraujo žymių, tačiau jų neįsidėmėjo, nes buvo prastas apšvietimas. Nematė, kad R. Z. būtų pradėjęs iš nosies bėgti kraujas, ar kad jis būtų prašęs nosinės kraują nusivalyti. Patikino, kad iš pradžių D. K. S. M. sakė, kad eina pas R. Z. išgerti, nesakė, kad turi kažkokią nuoskaudą. Nebuvo taip, kad atėję liepė R. Z. klauptis, vartoti alkoholį, atsiprašinėti. Nebuvo kalbos, kad R. Z. iškvies policijos pareigūnus. Su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, galėtų atlyginti apie 700,00 eurų. Su teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka. Dėl savo veiksmų labai gailisi. D. K. pažįsta apie keturis metus, kadangi jis yra S. M. draugės žentas. Bendrauja retai. R. Z. anksčiau nepažinojo, tą vakarą matė jį pirmą kartą.

12Nukentėjusysis R. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. lapkričio 2 d. miegojo namuose, kai pasigirdo skambutis į duris, atidarius duris į vidų įėjo D. K., o paskui jį – S. M., visi prisėdo prie staliuko, D. K. ir S. M. atsinešė brendžio „Grand Cavalier“, nukentėjusiajam liepė duoti stikliuką, kad galėtų išgerti, tačiau šis jo neturėjo, tada S. M. iš kišenės išsitraukė savo stikliuką, liepė duoti kėdę. Nukentėjusysis atnešė kėdę, tada abu liepė įpilti jiems alkoholio, ką nukentėjusysis ir padarė, nurodė grietai pridegti cigaretę, sakė, kad skaičiuoja iki dešimties, toliau prasidėjo įžūlūs ir pikti reikalavimai. Tuomet, kai D. K. R. Z. nuėmė akinius, nukentėjusysis tikina supratęs, kad bus kažkas negero, tuojau pat S. M. jam spyrė į veidą, nukentėjusysis gynėsi rankomis dėl to jam sumušė pirštą, skaudėjo, tada S. M. spyrė ir pataikė nukentėjusiajam į šonkaulį, R. Z. pajuto deginantį skausmą, užėmė kvapą, tada S. M. iš karto sudavė tiesiai į veidą, trakštelėjo nosis, pradėjo bėgti kraujas, R. Z. tikina supratęs, kad lūžo nosis, sakė jiems, kad užtenka. Tada S. M. jį pradėjo kratyti, reikalavo, kad nuleistų rankas, nes nukentėjusiojo teigimu labai norėjo pataikyti į veidą. Dar gavo smūgių iš nugaros, D. K. kelis kartus spyrė į šoną. Kai pradėjo bėgti kraujas, nukentėjusysis suprato, kad S. M. truputį išsigando, tada jis nustojo spardyti, o D. K. pradėjo nukentėjusįjį daužyti per galvą, tačiau S. M. išsigandęs atsistojo per vidurį tarp D. K. ir nukentėjusiojo, prašė baigti, tačiau D. K. nesiliovė, dėl to net kiek susipyko su S. M.. S. M. sakė, kad važiuos namo, o D. K. toliau daužė nukentėjusįjį, ir kai S. M. išėjo iš namų, R. Z. tikina supratęs, kad gali pabėgti, atsistojo ir išbėgo į kiemą, D. K. jį vijosi, spardė į nugarą, buvo tamsu, tada nukentėjusysis vėl įbėgo į namus ir spėjo užsirakinti, D. K. kelis kartus spyrė į duris, o R. Z. paskambino bendruoju pagalbos telefonu, netrukus atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba, kuri išvežė R. Z. į Kauno klinikas. Nukentėjusysis papildė, kad Su D. K. gyvena viename ( - )kaime, jų namai yra netoli, jį pažinojo, kaip kaimyną. Anksčiau D. K. yra prašęs, kad nukentėjusysis jam padėtų supjauti malkas, paprašė nupjauti žolę. Nukentėjusiojo įsitikinimu, įvykio metu jis D. K. nieko nebuvo skolingas, tačiau patikslino, kad kiek anksčiau prieš įvykį D. K. buvo prašęs išdaužyti šulinį ir nupjauti du medžius, jis sakė, kad nesvarbu, per kokį laiką darbai bus atlikti, ar per savaitę, ar vėliau, tačiau nepraėjo ir savaitė kai buvo tas įvykis. Nukentėjusysis tikina bandęs D. K. klausti, kodėl jis taip pasielgė, šis sakė, kad R. Z. ant jo žmonos ir dukros kažką blogo yra pasakęs. Tą vakarą S. M. matė pirmą kartą. Kai įvykio vakarą jie abu atėjo pas nukentėjusįjį, buvo neblaivūs, tai šis suprato pagal jų kalbą ir agresyvumą, jautėsi alkoholio kvapas. Atsinešė pilną butelį alkoholio, o išgėrus liko 150-200 gramų. Kalbėjosi gal tik 3-5 minutes. Nukentėjusysis tikina žinojęs, kad D. K. yra agresyvus žmogus, kai išgeria. Akinius nuėmė D. K., tačiau pirmas spyrė S. M., tuo momentu nukentėjusysis sėdėjo ant sofos, o S. M. atsistojo ir tris kartus spyrė, nukentėjusysis tikina vis užsidengdavęs veidą, tada pataikė į rankos pirštą, kurį suskaudo, o tada S. M. jau pataikė ir į veidą, dėl ko lūžo nosis, nes trakštelėjo galvoje, ir nukentėjusysis tikina tai supratęs, S. M. stovėjo priešais, o D. K. sėdėjo šalia, mušė per nugarą ranka. Kai pradėjo kraujuoti nosis, S. M. nustojo spardyti, toliau sėdėdamas per galvą pradėjo daužyti D. K., sudavė gal 15 kartų, liepė klauptis, atsiprašinėti, tyčiojosi. Tuo metu kai bėgo nuo D. K. pargriuvęs nebuvo. Kai atvyko pareigūnai, D. K. kieme jau nebuvo, o nuo įvykio buvo praėję 10-15 minučių, R. Z. pareigūnams parodė, kur gyvena D. K.. Dėl įvykio patyrė sužalojimus, medikai nustatė 6-ojo šonkaulio lūžimą, kairės pusės šonkaulio įlinkimą, nosies lūžimą, mėlynes ant veido, buvo patinęs veidas. Gydėsi ambulatoriškai, namuose, gėrė vaistus. Prieš įvykį lūžių neturėjo, tačiau prieš kelias dienas buvo nusidrėskęs nosį, kuomet namuose griuvo ant medinių grindų, todėl mano, jie ir taikė į nosį, nes ji jau buvo apibrozdinta, plėšė drabužius. Kraujas bėgo, o lūžį nukentėjusysis tikina pajutęs būtent įvykio metu, gyvena vienas ir tą dieną buvo blaivus. Kai nusibrozdino nosį, nukentėjusysis skambino kaimynei R. V., kuri jam užklijavo pleistrą ant nosies, tuo metu jos neskaudėjo. Prieš įvykį ant jo veido jokių kraujosruvų nebuvo. Asmeniškų piktumų iki tol su D. K. neturėjo, tačiau vienas kitam nesimpatizuoja, anksčiau muštynių nebuvo kilę, kartais jam padėdavo darbuose. D. K. jau nuo pat jo atsikraustymo į ( - )kaimą buvo konfliktiškas. Byloje reiškia 350,00 eurų dydžio civilinį ieškinį, nes po įvykio visos sienos buvo kruvinos, reikia pirkti remonto medžiagas, suplėšė jo drabužius, liko kruvinas kilimukas, sofa-lova. Taip pat dėl įvykio patyrė ir neturtinę žalą, nes bijo būti namuose, sienos kruvinos, skambino dukrai ir žentui, prašė, kad išvežtų iš namų, pasibaisėjo, kad tokie įvykiai vyko jo namuose, pradėjo vengti D. K.. Patikslino, kad įvykio metu buvo suplėšyti megztinis ir baltiniai, megztinį vertina 20,00 eurų, marškinius – 10 eurų, sofa kainuoja virš 100,00 eurų, sienos kruvinos iki šiol, kilimėlis vertas10-15 eurų, jį išmetė, taip pat tuo metu kai gyveno sodyboje, žentas rūpinosi, pirko vaistus nuo skausmo, kurių kvitų neišsaugojo, R. Z. negalėjo judėti, atsinešti malkų, žentas už jį mokėjo komunalines išlaidas, pirko malkas, maistą, ten kur jis gyveno, yra kaimo turizmo sodyba. Sodyboje kainavo maistas ir malkos, malkos kainavo 30-40 eurų. R. Z. patikino, kad jį psichologiškai paveikė įvykis, nieko panašaus anksčiau nėra patyręs, dėl to kamavo baimė, sumišimas, buvo baisu, norėjo išvažiuoti. Ilgą laiką gyveno skausmuose, reikėjo važinėti pas gydytojus, buvo paveikta psichologinė būsena, buvau pamišęs. Visa tai vertina 6000,00 eurų. Nukentėjusysis patikslino, kad vos užėję S. M. ir D. K. liepė gerti ir jam, tačiau jis tik suvaidino, jie abu gėrė, visas įvykis užtruko iki pusantros valandos. Kur po įvykio išėjo S. M. tikina nematęs. Patikino, kad jau tuo jau pat po įvykio, kai tik išvažiavo policija, iš karto skambino dukrai, prašė, kad išvežtų iš namų, o ši, kartu su vyru jį išvežė į sodybą, kur jis gyveno mėnesį laiko.

13Liudytojas K. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusį R. Z. pažįsta apie 7 metus, jie kaimynai. Žino, kad buvo konfliktas tarp R. Z. ir kaltinamųjų, D. K. taip pat pažįsta kaip kaimyną apie 12 metų. S. M. nepažįsta. Tai galėjo būti 2018 m. lapkričio 2 d., kuomet įvyko konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų, apie jį liudytojui pasakė D. K. tėvas, tačiau konkrečių detalių nežino. D. K. tėvas jam sakė, kad sūnus sumušė R. Z.. Apie tai, kad R. Z. buvo dieną prieš tai susižalojęs liudytojui pasakė žmona R. V., vakare, kai K. V. grįžo namo. Žmona pasakė, kad buvo nuėjusi pas R. Z., ir kad šis ėjo, užkliuvo, griuvo ir prasikirto nosį. Nesakė, kad R. Z. susilaužė nosį. Kitą dieną K. V. tikina matęs R. Z., jo nosis buvo užklijuota, tvarsčiu, kurį uždėjo liudytojo žmona, tačiau jokių kitų sužalojimų ar kraujosruvų nesimatė, namuose taip pat buvo ir kaimynas R. K.. Pats R. Z. jokiais skausmais nesiskundė, sakė, kad ėjo, užkliuvo, nugriuvo, prasimušė nosį. Po kaimynų konflikto nei su R. Z., nei su D. K. nekalbėjo. Žino, kad anksčiau R. Z. su D. K. bendravo, kartu dirbo. Įvykio dieną kaimynystėje jokių triukšmų negirdėjo ir nieko nematė. R. Z. apibūdino kaip nekonfliktišką, jų tarpusavio santykiai – kaimyniški.

14Liudytoja R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta tiek kaltinamuosius, tiek ir nukentėjusį, R. Z. ir D. K. jau ilgą laiką yra jos kaimynai, bendrauja. Žino, kad tarp jų buvo konfliktas, kurio ji pati tiesiogiai nematė. Patvirtino, kad buvo atvejis, kuomet jai paskambino R. Z., pasakė, kad bėga kraujas, tada R. V. nuėjo pas jį, užklijavo nosį ir išėjo namo. Atėjusi matė, kad R. Z. iš nosies bėga kraujas, kitų sužalojimų nepastebėjo, nosis buvo praskelta bėgo kraujas. Apvalė nosį ir uždėjo binto, kurį užklijavo pleistru. Paklausė ar reikia greitosios medicinos pagalbos. Klijuojant nosį R. Z. nesiskundė, kad skauda, nepastebėjo ir nepajuto, kad jo nosis būtų sulaužyta, atsargiai užklijavo tvarstį, R. Z. buvo išgėręs, tačiau elgėsi adekvačiai. Kitą dieną R. Z. skambino, sakė, kad buvo atėjęs D. K. ir kažkoks draugas, jį mušė ir spardė, sulaužė nosį. Dėl ko kilo konfliktas nesakė. Su D. K. apie įvykį nekalbėjo, S. M. nepažįsta. Kai buvo pas R. Z. sutvarstyti nosies, tik ant grindų buvo kraujo, kai jis krito, bet ne ant kilimo, daugiau kraujo žymių nebuvo.

15Liudytojas R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslaus laiko nepamena, tačiau buvo pas kaimynę R. V., gėrė kavą. Tuo metu R. V. paskambino R. Z., sakė, kad jam labai blogai, prašė užeiti. Nuėjo karu su R. V., R. Z. buvo visas kraujuotas, nieko tiksliai nepasakojo, iš viso mažai kalbėjo ir niekuo nesiskundė. R. V. apiprausė jo kraujuotą nosį, užklijavo pleistrą ir abu išėjo. Daugiau sužalojimų ar kraujosruvų ant R. Z. veido nematė. Prie slenksčio matėsi klanas kraujo. Daugiau jis niekuo nesiskundė. Praėjus kiek laiko, tai yra po kelių dienų, iš R. Z. išgirdo, kad buvo konfliktas, sakė, kad pas jį atėjo ir primušė D. K. su S. M., skundėsi, kad skauda šonkaulius, nosį. Apie įvykį R. Z. nieko konkrečiau nepasakojo.

16Liudytojas D. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad maždaug prieš metus laiko jam paskambino uošvis R. Z. ir pasiskundė, kad yra sumuštas. Nuvažiavo pas jį, R. Z. bijojo dėl savo sveikatos ir gyvybės. Kai liudytojas pamatė kaip atrodo R. Z., tikina supratęs, kad ta jo baimė buvo pagrįsta. Šis atrodė prastai, matėsi sužalojimai, kraujas. Namie rado kruviną patalynę, krauju aptaškytas sienas. Tada išvežė R. Z. į savo sodybą, kuri už yra 70 kilometrų. Paprašė kaimyno, kad jį prižiūrėtų, nes jis pats negalėjo pasikloti lovos, skaudėjo šoną, ranką, buvo stipriai sužalotas veidas, fiziškai jam tai būtų buvę per sunku, nes šildantis reikia pačiam dėti malkas į krosnį, tad juo rūpinosi kaimynas. D. G. atvežė vaistus, turėjo pasirūpinti maistu. Keletą kartų su R. Z. važiavo pas gydytojus. Tikina turėjęs apsaugoti savo žmonos tėvą, dėl to patyrė daug neigiamų emocijų. Dukrai neleido susitikti su seneliu, kad ši neišsigąstų. R. Z. D. G. paaiškino, kad į jo namus užėjo kaimynas D. K. ir dar vienas nepažįstamas asmuo ir tik atidarius duris R. Z. gavo kumščiu į veidą. Visą laiką iš jo tyčiojosi, liepė klauptis prieš juos, tokiu būdu buvo žeminamas, jam daužė į galvą. Norėjo ne tik sužaloti, bet ir pažeminti, o pažeminimas buvo vedinas smurto ir kankinimų, trankymų į galvą, spardymų į šonus. Anot liudytojo kaltinamųjų siekis buvo labai stipriai sužaloti R. Z.. R. Z. sakė, kad D. K. jam buvo davęs terminą, per kurį turėjo iškasti kelmą ar duobę, ir kadangi šis neįvykdė tokio menamo įsipareigojimo per savaitę, tai D. K. atėjo dar nepraėjus savaitei ir pareiškė pretenzijas, kad tai, ką sutarė, jis nepadarė. R. Z. prieš įvykį liudytojas tikina matęs gal prieš savaitę. Šis minėjo, kad yra griuvęs. Pas D. G. sodyboje R. Z. praleido 3-4 savaites. Visą tą laiką liudytojas juo rūpinosi. Pirko valgyti, kūreno malkas, vežiojo pas gydytojus. Tuo metu sodybos nuomotojų nebuvo. Viskas kainavo apie porą šimtų eurų. R. Z. pinigų D. G. nemokėjo. Atsakydamas į kaltinamojo D. K. klausimus liudytojas parodė, kad D. K. neprašė jo nunešti striukės. Patvirtino, kad 2018 m. lapkričio 8 d. paskambino D. K., nes šis pats skambino R. Z. ir norėjo susitarti. Liudytojas pasakė, kad jokio susitarimo nebus, kadangi padarytas sužalojimas ir tokį dalyką turi išspręsti teismas. Tyrėja informavo, kad dėl to D. K. kreipėsi į policiją, nes liudytojas neva nori su juo fiziškai susidoroti.

17Specialistas D. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. Z. apžiūrėjo 2018 m. lapkričio 5 d., pats tiriamasis paaiškino, kad buvo sumuštas 2018 m. lapkričio 2 d., taigi, nuo apžiūros iki įvykio praėjo apie dvi su puse paros. Specialistas nurodė, kad išvadoje nustatė, jog R. Z. poodinių kraujosruvų laikas yra 6 paros. Teismo posėdžio metu nurodė, jog pirmomis valandomis kraujosruva būna raudona, raudonai violetinė arba violetinė, trečią-ketvirtą dieną kraujosruva pradeda žaliuoti, septintą-devintą dieną atsiranda geltonas atspalvis. Šios kraujosruvos yra kitimo periode, nedidelės kraujosruvos gali atsirasti ir išnykti per savaitę. Didesnių pėdsakai išlieka tris-keturias savaites. Apžiūrint nukentėjusįjį visur matyti geltona spalva, dėl to ir padaryta išvada, kad kraujosruvų laikas – šešios paros. Patikslino, kad visgi kategoriškai to negali pasakyti, nes tai priklauso ir nuo žmogaus. Dėl kaulų lūžimų paaiškino, kad jeigu lūžo šonkaulis ar nosis, tai trauminis poveikis turi būti stiprus, toje vietoje automatiškai yra kraujosruva. Jis kaulų lūžimą siejo su poodinėmis kraujosruvomis, tačiau vėlgi, to kategoriškai teigti negali. Jeigu lūžęs vienas šonkaulis, tai trauminis paviršius buvo ribotas. Jeigu būtų daugiau lūžusių šonkaulių, tai gali būti didesnė traumuojanti plokštuma. Šonkauliai gali lūžti tiek suduodant kumščiu, tiek krentant ir atsitrenkiant į ribotą paviršių, pavyzdžiui stalo kampą. Dėl nosies kaulo lūžimo, reikia žiūrėti paviršius. Jeigu atsitrenkė į briauną, tai gali taip būti, tačiau jeigu imti lygų, plokščią paviršių, tai galima nusibrozdinti antakį, ar nosies galą. Ant R. Z. veido nubrozdinimų šiuo atveju aplinkui nematyti, todėl jis negalėjo nugriūti ant plokščio paviršiaus, grindų, nes pirmiausia nusibrozdintų labiau atsikušusias vietas. Neatmestina galimybė, kad galėjo atsitrenkti su nosimi į stalo kampą. Dėl šonkaulio ir nosies lūžio R. Z. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, visi kiti nežymūs. Kiti sužalojimai visi panašūs, jie padaryti seniau, taip rodo kraujosruvų spalvos. Viena kraujosruva buvo geltona, kita su geltonai violetine priemaiša, tai rodo į tolimesnį laiką. Jeigu kraujosruva mažesnė, tai ji bus vien geltona, jeigu didesnė, tai išlieka violetinės spalvos priemaišos. Specialisto nuomone, pagal kraujosruvų spalvas labiau tikėtina, kad sužalojimai padaryti 2018 m. spalio 30 d. Patikino, kad vieno griuvimo metu sunku susilaužyti nosį ir šonkaulį, mažiausiai du kartus reikia griūti. Anot specialisto žmogus kelias dienas negali nesuprasti, kad lūžusi nosis. Nosis sutinsta, viską skauda, ypač skauda, kai prilieti. Ant lygaus paviršiaus griuvimo metu tokia žaizda negalėjo atsirasti. Patikslino, kad R. Z. nustatytas dešinio šono 6 šonkaulio priekinio galo lūžimas, tai priekinė krūtinės ląstos pusė. Jeigu lūžo šonkaulis, tai turėtų būti kraujosruva. Mano, kad ta kraujosruva ir lūžis susiję. Išvadoje konstatuoti neūmūs potrauminiai pakitimai, tai greičiausiai yra nešviežias, sugijęs lūžis. Nosies kaulo lūžimas ir dešinio 6-ojo šonkaulio lūžimas vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Neturi reikšmės ar šie sužalojimai vertinami kartu, ar atskirai. Ir šonkaulio lūžis bus nesunkus sveikatos sutrikdymas ir nosies lūžis – nesunkus sveikatos sutrikdymas. Anot specialisto, galimas dalykas, kad vienu metu R. Z. susilaužė nosį, o sekančio įvykio metu jam davė į tą pačią vietą ir lūžo pertvara. Bet kokiu atveju lūžis ar nosikaulio, ar pertvaros, bus nesunkus sveikatos sutrikdymas. Keli lūžiai gali būti ir nuo vieno trauminio poveikio.

182018 m. lapkričio 3 d., 4.15 val., apžiūrėta įvykio vieta ( - ), dviejų aukštų gyvenamame name. Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad kambaryje ant kilimo matosi galimai kraujo dėmės (1 t., b. l. 1–6).

19Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad apie įvykį 2018 m. lapkričio 3 d., 1.06 val., pranešė R. Z. (1 t., b. l. 22).

20Iš 2018 m. lapkričio 3 d. Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės R. M. tarnybinio pranešimo dėl sulaikyto asmens, matyti, kad atvykus į vietą, nustatyta, kad policiją kvietė R. Z., kuris nurodė, kad atėję iš matymo pažįstami asmenys atsinešė alkoholio, kurį gėrė, sumušė jį ir pasišalino, žino vieno asmens vardą – Dominykas. R. Z. buvo kruvinu veidu, buvo matomi sumušimai. Atvykusi greitoji medicinos pagalba R. Z. išvežė į Kauno klinikas. Savo namuose buvo sulaikytas D. K., kuris tikrintis blaivumą atsisakė, todėl buvo pristatytas į Kauno klinikas kraujo mėginiui paimti, ten taip pat atsisakė duoti kraujo (1 t., b. l. 23).

21Iš 2019 m. vasario 15 d. objektų apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas iš mobilaus ryšio abonento Nr. ( - ) (nustatyta, kad šiuo telefono numeriu naudojasi R. Z.). Užfiksuota, kad R. Z. praneša, kad jį „baigia uždaužyti“, prašo, kad greičiau atvyktų pagalba, verčia duris ir daužo jį, sako, kad „lygtai sulaužyta nosis“, reikia greitosios medicinos pagalbos (1 t., b. l. 26–30).

22Iš alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ duomenų ataskaitos matyti, kad 2018 m. lapkričio 3 d., 5.17 val., R. Z. buvo blaivus (rezultatas 0,00 promilių) (1 t., b. l. 31)

23Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G3325/2018(02) matyti, kad poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame žaste, muštinė žaizda nosies nugarėlėje R. Z. padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, ne mažiau kaip septynių trauminių poveikių pasekoje. Vertinant sužalojimų pobūdį (spalvą) jie galėjo būti padaryti daugiau kaip šešios paros iki apžiūros. Šie sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nosies kaulų lūžimas, dešinio VI šonkaulio lūžimas R. Z. padaryti kietais bukais daiktais ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Labiau tikėtina, kad šie lūžimai galėjo būti padaryti tuo pačiu metu, kaip ir anksčiau aprašytos senos poodinės kraujosruvos, t. y. daugiau kaip prieš šešias paras iki apžiūros, o ne 2018 m. lapkričio 2 d., kaip nurodo nukentėjusysis. Nosies kaulų lūžimas ir dešinio VI šonkaulio lūžimas vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 36–37).

24Iš 2018 m. lapkričio 3 d. LSMUL Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus D. K. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad pacientas spaudimą ir pulsą matuotis atsakė, kraujo ištyrimui duoti atsisakė, jo teigimu prieš tris dienas vartojo antidepresantus, prieš dvi valandas – 200 ml brendžio, išvada – įtariamas neblaivumas (2 t., b. l. 12).

25Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas S. M. dėl nesunkaus nukentėjusiojo R. Z. sveikatos sutrikdymo, pasitvirtino, tačiau kaltinamojo D. K. veika perkvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaip fizinio skausmo R. Z. sukėlimas.

26Nors kaltinamasis S. M. savo kaltę pripažino tik iš dalies, nurodydamas, kad tarpusavio konflikto metu atsistojęs tris kartus įspyrė R. Z. į krūtinės sritį, kurią šis dengėsi kairiąja ranka, o smūgių į veidą nesudavė, tačiau byloje atlikus kompleksinį įrodymų vertinimą, juos sugretinus vienus su kitais, S. M. kaltė dėl nosies kaulų lūžimo bei dešinio VI šonkaulio lūžimo nukentėjusiajam R. Z., tai yra dėl jo nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra akivaizdi ir nekelia abejonių.

27Kaltinime buvo nurodyta, kad D. K. ir S. M. veikė bendrai ir savo bendrais veiksmais ne mažiau kaip devynis kartus sudavė rankomis bei įspyrė nukentėjusiajam R. Z. į įvairias kūno vietas, tuo R. Z. padarė kraujosruvas kairės akies vokuose, krūtinės ląstoje, kairiame žaste, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimą, dešinio VI šonkaulio lūžimą, t. y. dėl nosies kaulų lūžimo, dešinio VI šonkaulio lūžimo nukentėjusiajam R. Z. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau tokie duomenys neatitinka baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių ir yra iš dalies paneigti byloje surinktais įrodymais, kadangi byloje surinktų įrodymų pagrindu galima atskirti abiejų kaltinamųjų asmenų veiksmus, diferencijuojant jų kaltę pagal kilusias pasekmes, dėl ko keistina ir kaltinamojo D. K. veikos kvalifikacija, abiejų kaltinamųjų veiksmų aprašymas.

28Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis R. Z. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad pirmasis fizinį smurtą pradėjo naudoti S. M., kuris jam spyrė į veidą, nukentėjusysis gynėsi rankomis dėl to jam sumušė pirštą, skaudėjo, tada S. M. spyrė ir pataikė nukentėjusiajam į šonkaulį, ko pasekoje R. Z. pajuto deginantį skausmą, užėmė kvapą, tada S. M. iš karto sudavė jam tiesiai į veidą, trakštelėjo nosis, pradėjo bėgti kraujas, tuo momentu R. Z. tikina supratęs, kad lūžo nosis. Dar gavo smūgių iš nugaros – D. K. kelis kartus spyrė į šoną, daužė per galvą. Patvirtino, kad tuomet, kai bėgo nuo D. K., pargriuvęs nebuvo, taigi, šonkaulių nesusimušė. Pats S. M. neneigė, kad kai R. Z. jį iškoliojo, kaltinamasis atsistojo ir įspyrė jam į kairę ranką, po to dar kartą įspyrė į tą pačią vietą. R. Z. pradėjo grasinti, sakė kad S. M. sumokės už viską, ko nepadaręs. Tada S. M. supyko ir įspyrė R. Z. į krūtinę, ir D. K. paragino eiti namo. R. Z. taip ir liko sėdėti. S. M. patikslino, kad atsistojęs tris kartus spyrė R. Z., kuris tuo metu sėdėjo. Kaltinamasis D. K. taip pat patvirtino matęs kaip S. M. vieną kartą spyrė R. Z.. Kitų asmenų, įvykio vietoje nebuvo. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G3325/2018(02), matyti, kad nosies kaulų lūžimas, dešinio VI šonkaulio lūžimas R. Z. padaryti kietais bukais daiktais ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių pasekoje ir tiek kartu, tiek atskirai, vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nenustačius aplinkybės, kad kaltinamasis D. K. sudavė R. Z. į veido sritį, darytina išvada, kad specialisto išvadoje Nr. G3325/2018(02), nukentėjusiajam nustatytos kraujosruvos krūtinės ląstoje ir kairės akies vokuose, atsirado dėl S. M. jam suduotų smūgių, tokią išvadą patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas Valstybinės teismo medicinos specialistas D. T., nurodęs, kad kaulų lūžimus neabejotinai lydi kraujosruvos. Taigi, iš šių byloje nustatytų aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad aukščiau minėti sužalojimai R. Z. būtų padaryti D. K., o ne S. M. veiksmais, ar abiejų asmenų bendrais veiksmais, byloje surinktų įrodymų pilnai pakanka identifikuoti ir atskirti kiekvieno iš kaltinamųjų konkrečius veiksmus ir pagal tai kvalifikuoti jų veiką.

29Nukentėjusiojo R. Z. parodymai dėl įvykių eigos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme buvo nuoseklūs ir visiškai atitinka byloje nustatytas aplinkybes, jais nėra pagrindo netikėti. Tuojau pat po įvykio atvykus policijos pareigūnams R. Z. iš karto nurodė, kad pirmas jį mušti pradėjo D. K. draugas, kuris jam įspyrė į pilvo sritį, po to tris kartus spyrė į veido sritį, dėl ko jam lūžo nosis, kai tuo tarpu D. K. sudavė jam apie šešis smūgius kumščiais į nugarą, tokius savo parodymus R. Z. pilnai patvirtino ir apklausiamas vėliau (1 t., b. l. 1–2, 50–53). Apie tai, kad jam galimai sulaužyta nosis R. Z. iš karto informavo ir Bendrojo pagalbos centro specialistę (1 t., b. l. 27–28), taigi, aiškiai suprato patirtą sužalojimą. Tuo tarpu S. M. parodymai nelaikytini nuosekliais ir negali būti vertinami kaip objektyvūs, kadangi ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gruodžio 17 d. pradėjus akistatą su R. Z., atsisakė joje dalyvauti, nurodė, kad nemušė nukentėjusiojo (1 t., b. l. 85–86), vėliau akistatoje pripažino tris kartus įspyręs R. Z. (1 t., b. l. 98–100), be to, įtariamojo apklausos metu S. M. nurodė kartu su D. K. ir R. Z. pastarojo namuose gėręs brendžio, pripažino, kad spirdamas galėjo užkabinti ir R. Z. nosį, dėl ko jam pradėjo bėgti kraujas (2 t., b. l. 81–82), vėliau vėl kategoriškai neigė alkoholio vartojimo faktą ir nurodė, kad nei jis, nei D. K. jokių smūgių R. Z. iš viso nesudavė ir nežino kokiomis aplinkybėmis šis galėjo būti sužalotas (2 t., b. l. 89–90), kai tuo tarpu baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu patikino įvykio metu buvęs blaivus ir alkoholio nevartojo, o smūgių sudavimą patvirtino, tik neigė sudavęs R. Z. į veido sritį. Dėl kaltinamojo D. K. veiksmų tiek jo paties, tiek ir nukentėjusiojo, o iš dalies ir kaltinamojo S. M. parodymai sutampa, kadangi visi jie iš esmės patvirtino, kad D. K. mušė R. Z. į nugaros sritį, ar per galvą, akistatos metu R. Z. nurodė, kad D. K. smūgiai nebuvo stiprūs, nes jie abu tuo metu sėdėjo, pats D. K. taip pat patikino, kad kadangi yra kairiarankis, o smūgius sudavė dešine ranka, jie negalėjo būti stiprūs. Kaltinamojo D. K. parodymai paneigiami dalyje dėl to, kad jis nesivaikė nukentėjusiojo, ir kad šis buvo stipriai neblaivus, kadangi kaip matyti iš Bendrojo pagalbos centro pateikto telefoninio skambučio garso įrašo, R. Z. dar įvykio metu informavo, jog asmenys verčia duris ir nori pakliūti į vidų, nurodė, jog jis jau yra sumuštas, galimai sulaužyta nosis, be to, iš alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ duomenų ataskaitos matyti, kad 2018 m. lapkričio 3 d., 5.17 val., R. Z. buvo blaivus (rezultatas 0,00 promilių) (1 t., b. l. 31).

30Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G3325/2018(02) nurodyta, kad nosies kaulų lūžimas, dešinio VI šonkaulio lūžimas R. Z. padaryti kietais bukais daiktais ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių pasekoje ir labiau tikėtina, kad šie lūžimai galėjo būti padaryti daugiau kaip prieš šešias paras iki apžiūros, o ne 2018 m. lapkričio 2 d., kaip nurodo nukentėjusysis. (1 t., b. l. 36–37). Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu apklaustas išvadą pateikęs specialistas D. T. patikino kraujosruvų atsiradimo laiką vertinęs pagal mokslinėje literatūroje aprašomą jų spalvos kitimą, tačiau pripažino, kad jos gali skirtis priklausomai nuo asmens organizmo reakcijos, išnykti greičiau, arba lėčiau, būti intensyvesnės, ar blyškesnės spalvos, todėl patikimai nurodyti tikslų kraujosruvų atsiradimo laiką, pagal kurį vertino ir nosies kaulų lūžimo laiką, negalima, kadangi nurodomas dviejų dienų laiko tarpas tam yra per trumpas, todėl išvada tik tikėtina tiek vienu, tiek kitu atveju. Svarbu pažymėti tai, kad specialisto išvadoje pagal medicininių tyrimų duomenis nurodyta, kad R. Z. nustatyti nosikaulių ir nosies pertvaros priekinės dalies lūžiai, taigi nukentėjusiojo nosis lūžusi keliose vietose. Teisiamojo posėdžio metu specialistas D. T. parodė, kad, galimas ir toks dalykas, kad vienu metu R. Z. susilaužė nosį, o sekančio įvykio metu jam sudavė į tą pačią vietą ir lūžo pertvara, tačiau abu lūžiai galėjo būti padaryti ir nuo vieno trauminio poveikio, kuris, beje, visiškai nebūdingas griuvimui, nes tokiu atveju būtų matyti labiau atsikišusių veido dalių nubrozdinimai. Be to, specialistas nurodė, kad nosies lūžimo atveju juntamas stiprus skausmas, net ir tik liečiantis prie tokios vietos, todėl atmestina galimybė, kad nukentėjusysis R. Z. net kelias dienas galėjo nepastebėti ir nesuprasti, kad jam lūžusi nosis, juo labiau, kad kaip patvirtino liudytoja R. V., po to, kai R. Z. savo namuose susižalojo nosį, ji ją tvarstė, valė kraują ir dėjo tvarstį, klijavo pleistrą, o nukentėjusysis dideliu skausmu nesiskundė, apie didesnį nosies skausmą nukentėjusysis nesiskundė ir liudytojui R. K., kuris buvo jo namuose kartu su R. V.. Kita vertus, kaip jau ir buvo minėta anksčiau šiame nuosprendyje, pats nukentėjusysis dar įvykio metu paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą pranešė, jog jam galimai sulaužytas nosis, apie tai nurodė ir jau pirmosios apklausos metu, patikino, kad po S. M. smūgio aiškiai pajuto, jog būtent tuo momentu lūžo nosis. Liudytojas K. V. patikino, kad R. Z. po to, kai kvietė jo žmoną, nesakė, kad susilaužė nosį. Kitą dieną K. V. tikina matęs R. Z., jo nosis buvo užklijuota, tvarsčiu, kurį uždėjo liudytojo žmona, tačiau jokių kitų sužalojimų ar kraujosruvų nesimatė, namuose taip pat buvo ir kaimynas R. K., kuris patvirtino analogiškai. Be to, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kaip nurodė liudytoja R. V., kuomet atvyko pas R. Z. tvarstyti jam nosies, ši buvo prakirsta, buvo atvira žaizda iš kurios bėgo kraujas, specialisto išvadoje Nr. G3325/2018(02), taip pat aiškiai lokalizuota šašo nosies nugarėlėje vieta, kai tuo tarpu nosies pertvaros ir nosikaulių lūžiai yra uždari, todėl tokio pobūdžio sužalojimas, kokį R. Z. nurodė patyręs iki įvykio namuose griūdamas, nebūdingas nosies lūžimui ir aiškiai rodo, kad kraujas įvykio metu bėgo iš nosies ertmės, bet ne iš jos nugarėlės, kuri išvados pateikimo metu buvo aprašyta kaip pasidengusi besilupančiu šašu.

31Dėl išvadoje R. Z. konstatuoto dešinio VI šonkaulio lūžimo atkreiptinas dėmesys, kad iš medicininių duomenų matyti, jog galimai neūmūs trauminiai pakitimai, tai yra deformuotas VI šonkaulio nugarinis galas yra ne dešinėje, o kairėje pusėje, taigi, negali būti siejami su šiuo įvykiu.

32Taigi, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms nėra pagrindo abejoti S. M. kalte dėl nesunkaus R. Z. sveikatos sutrikdymo, ir D. K. kalte dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam, šių asmenų kaltė grindžiama baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų, nukentėjusiojo, iš dalies ir jų pačių parodymais, kurie patvirtinami juos gretinant tarpusavyje, bei tapatinant su byloje esančiais kitais reikšmingais įrodymais, specialisto išvada ir jo paaiškinimais. Kaltinamasis S. M. veikė neapibrėžta tiesiogine tyčia, tai yra sąmoningai pasirinko smurtinį savo elgesio modelį ir tyčia ne mažiau kaip du kartus įspyrė nukentėjusiajam R. Z. į krūtinę, bei ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavė R. Z. į veido sritį, dėl ko šis patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą, o kaltinamasis D. K. veikė tiesiogine tyčia, tai yra suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, ir tyčia siekė sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą, to norėjo. Aukščiau šiame nuosprendyje aptarti duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami tiek S. M., tiek ir D. K. kaltei pagrįsti.

33III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

34Baudžiamoji byla teismui perduota su kaltinamuoju aktu, kuriame D. K. ir S. M. suformuluotas kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, tai yra nesunkaus nukentėjusiojo R. Z. sveikatos sutrikdymo bendrais veiksmais ir veikiant bendrininkų grupėje.

35Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Šio nusikaltimo sudėties konstrukcija materialioji, todėl siekiant pripažinti asmenį kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, turi būti nustatomi ne tik BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai, bet ir nusikalstamą veiką padariusio asmens tyčia. Nagrinėjamu atveju, baudžiamojoje byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3325/2018(02), patvirtinta, jog nukentėjusysis R. Z. patyrė sužalojimus, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog minėti sužalojimai buvo būtent neteisėtų kaltinamojo S. M. veiksmų pasekmė.

36Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis S. M. intensyviai smurtavo R. Z. atžvilgiu, veikdamas neapibrėžta tiesiogine tyčia, ne mažiau kaip du kartus įspyrė nukentėjusiajam R. Z. į krūtinę, taip padarydamas jam kraujosruvas krūtinės ląstoje ir dešinio VI šonkaulio lūžimą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavė R. Z. į veido sritį taip padarydamas jam kraujosruvas kairės akies vokuose ir nosies kaulų lūžimą, to pasekoje, dėl nosies kaulų lūžimo bei dešinio VI šonkaulio lūžimo nukentėjusiajam R. Z. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad jis suvokęs pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjęs taip veikti, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

37Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

38Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

39Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis D. K. smurtavo kaimyno R. Z. atžvilgiu, tačiau savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą, o ne nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiuo atveju kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, tai yra – 2018 m. lapkričio 2 d. įvykio metu sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą ir tyčia ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavė R. Z. į nugaros sritį ir ne mažiau kaip vieną kartą jam kumščiu sudavė į pakaušį, taip R. Z. sukėlė fizinį skausmą. Iš tokių kaltinamojo veiksmų matyti, kad jis suprato, kad smurtauja ir tokiais veiksmais sukėlė gerokai vyresniam ir fiziškai silpnesniam nukentėjusiajam, kurio galimybės bent kiek pasipriešinti buvo tuo pačiu metu apribotos ir aktyviu S. M. smurtu jo atžvilgiu, fizinį skausmą. D. K. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

40IV. Bausmių parinkimo ir jų skyrimo motyvai

41BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos laisvės apribojimo arba arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

42Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

43Kaltinamojo S. M. atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo neblaivumo faktas įvykio metu baudžiamojoje byloje nenustatytas, iš įvykio vietos pasišalino dar prieš tai, kai į ją atvyko policijos pareigūnai.

44S. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika yra tyčinė, baigta. Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka baustas, nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. 1. 134–136), dirba UAB „Nojus“, sandėlio darbuotoju, Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. 1. 70), neįrašytas į Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus įskaitą (b. l. 71), nevedęs, turi aukštąjį išsilavinimą ir yra pakaltinamas.

45Prokurorė siūlė kaltinamajam pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose.

46Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę kaltinamajam S. M., vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į S. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, pasekmes, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

47Kaltinamasis S. M. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteistas, baustas administracine tvarka, nėra jo atsakomybę lengvinančių, ar ją sunkinančių aplinkybių, pakaltinamas, dirba.

48Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, manytina, jog prokurorė pagrįstai prašo kaltinamajam S. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymą parinkti švelniausią BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis pirmą kartą teisiamam, administracine tvarka baustam, aukštąjį išsilavinimą turinčiam ir dirbančiam asmeniui yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks S. M., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, bausmės dydį už veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės rūšies vidurkiui, tai yra skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

49Kaltinamajam S. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 72–74), paliktina iki nuosprendžio gavimo vykdyti probacijos tarnyboje dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

50BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

51Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę kaltinamajam D. K., vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

52Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tai, kad įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu patvirtino pats D. K., kaltinamasis S. M., o taip pat ir nukentėjusysis R. Z. nurodė, kad D. K. jų akivaizdoje vartojo alkoholį, ši aplinkybė taip pat objektyviai patvirtinta 2018 m. lapkričio 3 d. LSMUL Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus D. K. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, iš kurio matyti, kad pacientas spaudimą ir pulsą matuotis atsakė, kraujo ištyrimui duoti atsisakė, jo teigimu prieš tris dienas vartojo antidepresantus, prieš dvi valandas – 200 ml brendžio, išvada – įtariamas neblaivumas (2 t., b. l. 12).

53D. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika yra tyčinė, baigta. Kaltinamasis neteistas, eilę kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. 1. 144-154), dirba UAB „Modesta“, darbų vykdytoju, Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (2 t., b. 1. 8), neįrašytas į Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus įskaitą (2 t., b. l. 9), tačiau įrašytas VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio Psichikos sveikatos centro įskaitoje nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d., nustatyta generalizuoto nerimo sutrikimo diagnozė, ambulatorine tvarka pas psichologą lankosi reguliariai, iki šiol skiriamas medikamentinis gydymas (2 t., b. l. 57), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno tesimo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje 93TPK-722/2019 nurodyta, kad D. K. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (2 t., b. l. 127).

54Prokurorė siūlė kaltinamajam pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose. Kaltinamojo D. K. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

55Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną ją sunkinančią aplinkybę.

56Kaltinamasis D. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, pakaltinamas, vedęs, dirba.

57Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo spręstas klausimas dėl kaltinamojo sutikimo atlikti viešuosius darbus, manytina, jog už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą parinktina viena iš švelniausių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimas. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis neteistam, administracine tvarka baustam asmeniui yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks D. K., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, bausmės dydį už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nustatant mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis, tai yra skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

58Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas D. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. lapkričio 3 d., 1.45 val. iki 2018 m. lapkričio 3 d., 20.10 val. (2 t. b. l. 13, 12), t. y. viena para, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

59Asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus, todėl atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad nusikaltimą S. M. įvykdė kartu su D. K. įsibrovę į R. Z. namus, ir nukentėjusysis nurodė jų bijantis, tam tikrą laiką gyveno kitoje vietoje, todėl kaltinamiesiems paskyrus vienarūšes bausmes, jiems abiem laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu draustina lankytis R. Z. gyvenamojoje vietoje, namuose, adresu ( - )ar bet kurioje kitoje R. Z. gyvenamojoje vietoje, jei pastarasis ją pakeistų, atsižvelgiant į vėlyvą nusikaltimo padarymo laiką kaltinamieji įpareigotini būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar mokymusi, taip pat per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Prokurorės prašomą įpareigojimą per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, skirti netikslinga, kadangi tiek kaltinamasis S. M., tiek ir kaltinamasis D. K. yra dirbantys, o įpareigojimas be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, ir taip yra privalomoji laisvės apribojimo bausmės sąlyga.

60Kaltinamajam D. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 17–19) bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 20–22, 125–126), paliktinos iki nuosprendžio gavimo vykdyti probacijos tarnyboje dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintinos.

61V. Civiliniai ieškiniai, kiti proceso klausimai

62Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

63Byloje civilinis ieškovas – Kauno teritorinė ligonių kasa, pateikė civilinį ieškinį dėl 112,57 eurų dydžio žalos atlyginimo (2 t. b. l. 111–114).

64Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas.

65Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Turtinės žalos samprata yra suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas.

66Nusikalstamų veikų padarymo atvejais, žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo asmens veiksmais – tiesioginiai nuostoliai. Šiuo atveju dėl kaltinamojo S. M. veiksmų nukentėjusiajam R. Z. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko nukentėjusiajam R. Z. 2018 m. lapkričio 3 d. LSMU ligoninėje Kauno klinikose buvo suteiktos ambulatorinės vidaus ligų gydytojo, radiologo konsultacijos dėl nosies kaulų lūžio, atlikta kompiuterinė tomografija (ambulatorinėmis sąlygomis). Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina - 97,31 eurų, be to, 2018 m. gruodžio 3 d. R. Z. VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje suteikta otorinolaringologo konsultacija dėl iškrypusios nosies pertvaros, už kurią ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų sumokėjo 15,26 eurų sumą. Iš viso už paciento gydymą ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų 112,57 eurų sumą.

67Konstatuotina, kad visos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už nukentėjusiojo R. Z. sveikatos atstatymą paskirtos ir sumokėtos lėšos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su įvykio metu nuo kaltinamojo S. M. veiksmų jo patirtais sužalojimais. Tokia išvada grindžiama tuo, kad kai nusikaltimu padaroma žala nukentėjusio asmens sveikatai ir nukentėjusiojo gydymo išlaidas atlygina institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai), pagal subrogaciją ji tampa kreditore atsiradus deliktinei prievolei dėl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų ją padaręs asmuo (kasacinė nutartis Nr. 2K-128-696/2018). Todėl konstatuotina, kad Kauno Teritorinė ligonių kasa pagal BPK 109 straipsnio prasmę taip pat turi teisę kaip kreditorius, tapęs pagal subrogaciją atsiradus deliktinei prievolei, reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusio S. M., nes ši institucija asmens sveikatos priežiūros paslaugas apmokėjo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl pareikštas civilinis ieškinys dėl 112,57 eurų nukentėjusiojo R. Z. gydymo paslaugų atlyginimo tenkintinas visa apimtimi jį priteisiant iš S. M..

68Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis R. Z. pareiškė 6350,00 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 57–61).

69Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad 2018 m. lapkričio 2 d., apie 23.00 val., D. K. ir S. M., veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, pradėjo spardyti R. Z. gyvenamojo namo duris ir reikalaudami jas atidaryti, įsiveržė į nukentėjusiojo asmens gyvenamąjį būstą, be jokios aiškios priežasties pradėjo žeminti nukentėjusįjį, liepdami jam klauptis prieš įtariamuosius, maldauti pasigailėjimo ir gerti jų atsineštą alkoholinį gėrimą, taip pat vadindami jį įvairiausiais necenzūriniais žodžiais, vienas po kito pradėjo nukentėjusįjį mušti, spardyti, smaugti ir daužyti. Muštynių metu R. Z. buvo mažiausiai keturis kartus įspirta į pilvo sritį, šešis kartus suduoti smūgiai į nugaros sritį bei ne mažiau kaip tris kartus kojomis įspirta į veido sritį, ko pasėkoje jam buvo sulaužyta nosis, sulaužytas šonkaulis, įvairiuose kūno vietose padarytos kraujosruvos ir nubrozdinimai, suplėšyti drabužiai bei sugadintas (aptaškytas krauju) kitas turtas (kambaryje stovėjusi lova, kilimas ir sienos). Dėl nurodytų asmenų veiksmų įvykio metu, taip ir po įvykio, R. Z. patyrė didžiulį šoką, stresą, sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, kadangi nuketėjusysis maždaug keturias savaites jautė didelį fizinį skausmą buvo priverstas gydytis bei slėptis artimiems giminaičiams priklausančioje namų valdoje, kitame mieste. Tai trukdė rūpintis buitimi, dirbti, bendrauti su šeimos nariais, draugais, giminėmis ir pan. Be to, vienas iš kaltinamųjų – D. K., kuris yra nukentėjusiojo kaimynas, pastarąjį be jokios priežasties ne kartą yra primušęs ir anksčiau, tačiau dėl nuolatinių bauginimų apie tai policijai nebuvo pranešta. Kita vertus, tokie asmenų nusikalstami veiksmai sudaro pagrindą nuolatiniam nukentėjusiojo nerimui ir baimei dėl ateities, nes R. Z. net ir po įvykio pagrįstai bijo gyventi visavertį gyvenimą, yra priverstas slapstytis savo namuose ir ieškoti naujos gyvenamosios vietos, vien tik dėl baimės būti eilinį kartą sudaužytam, suspardytam ar pažemintam. Nurodoma, kad nuketėjusysis R. Z. patyrė 6000,00 eurų dydžio neturtinę žalą dėl abiejų kaltinamųjų padarytų tyčinių nusikalstamų veiksmų, kuri iš jų abiejų turi būti priteista solidariai. Dėl turtinės žalos atlyginimo nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sugadinti (suplėšyti ir sutepti krauju) nukentėjusiojo R. Z. drabužiai (kelnės, megztinis, striukė, apatiniai rūbai), kurie bendrai kainavo 50,00 eurų. Padarius nusikaltimą, dėl tyčinių kaltinamųjų veiksmų buvo sugadinti namų apyvokos reikmenys (lova ir kilimas) ir gyvenamojo namo (buto) sienos (pastarieji daiktai buvo sutepti ir/ar aptaškyti krauju), todėl iš įtariamųjų priteistina 150,00 eurų už minėtų daiktų sugadinimą. Be to, dėl padaryto nusikaltimo ir pagrįstos baimės būti dar kartą sužalotam ar nužudytam iš karto po įvykio R. Z. buvo priverstas slėptis, palikti gyvenamąją vietą ir maždaug dvi savaites gyventi artimųjų giminaičių sodyboje, esančioje Raseinių rajone. Dėl to, nukentėjusysis turėjo 70,00 eurų kelionės automobiliu išlaidų, taip pat 30,00 eurų giminaičių sodybos šildymo kietuoju kuru (malkomis) išlaidų (pastarąsias patyrė giminaičiai, tačiau ieškovas jas atlygino). Vaistai, vitaminai ieškovui bendrai kainavo apie 50,00 eurų, dėl to, visa turtinė ir iš kaltinamųjų priteistina žala solidariai ir ją sudaro iš viso 350,00 eurų. Taip pat prašoma, iš atsakovų priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už prašomą priteisti sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo (nuosprendžio dalies dėl žalos atlyginimo) visiško įvykdymo, bei išlaidas už advokato teisinę pagalbą

70Nukentėjusiojo R. Z. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

71Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje turtinę žalą vertina 350,00 eurų, nurodo, jog ją sudaro nuostoliai dėl sugadintų R. Z. drabužių (kelnės, megztinis, striukė, apatiniai rūbai), kurie bendrai kainavo 50,00 eurų, sugadintų namų apyvokos reikmenų (lova ir kilimas) ir gyvenamojo namo (buto) sienų sutepimo ar aptaškymo krauju kuriuos vertina 150,00 eurų, o taip pat maždaug dviejų savaičių laikotarpis, kurį R. Z. praleido priverstinai gyvendamas artimųjų giminaičių sodyboje, esančioje Raseinių rajone, šias išlaidas R. Z. taip pat vertina 150,00 eurų. Byloje nustatyta, jog nors nosies lūžį sukėlė vien kaltinamojo S. M. veiksmai, dėl ko R. Z. iš nosies gausiai pradėjo bėgti kraujas, sutepdamas tiek jo drabužius, tiek ir lovą bei kilimą, tačiau tolesnė įvykių eiga, kuomet S. M. nustojus mušti R. Z., smūgius į nugaros sritį ir pakaušį sudavė D. K., kuris neleido R. Z. pasišalinti iš vietos, nors šis vėliau ir aktyviai judėjo ir pasitaikius progai užrakino lauko duris. Taigi, šioje dalyje darytina išvada, kad tokio pobūdžio turtinė žala kilo dėl abiejų, o ne kurio nors vieno iš kaltinamųjų veiksmų ir priteistina solidariai. Kita vertus, baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis ar jo įgaliotasis atstovas nepateikė jokių pagrįstų duomenų nei apie kilimo, nei apie sofos-lovos vertę, ar jos konkrečius sugadinimus, nevertino galimybės atstatyti juos į pirminį būvį atliekant valymą. Nukentėjusysis nurodė, kad kilimėlį išmetė, tačiau lova tebestovi ir yra naudojama, jos nebandė labiau valyti. Esant išdėstytoms aplinkybėms pripažintina, kad nukentėjusiojo nurodoma 50,00 eurų suma dėl jo drabužių – kelnių, megztinio, striukės, apatinių rūbų, kurie buvo sugadinti sutepant juos krauju, yra adekvati ir atitinkanti galimą bendrą šių drabužių vertę, iš 2018 m. lapkričio 3 d. Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės R. M. tarnybinio pranešimo dėl sulaikyto asmens, matyti, kad atvykus į vietą R. Z. buvo kruvinu veidu, buvo matomi sumušimai, o atvykusi greitoji medicinos pagalba R. Z. išvežė į Kauno klinikas (1 t., b. l. 23), todėl ši aplinkybė laikytina objektyviai patvirtinta, tačiau nei iš įvykio vietos apžiūros protokolo, nei iš prie jo pridėtų nuotraukų nematyti, jog kokie nors baldai – sofa-lova, stalas, ar kiti, būtų sutepti krauju, matyti bendras sofos-lovos vaizdas ir tai, kad šalia jos, prie stalo, kur pagal nukentėjusiojo ir kaltinamųjų parodymus ir vyko visas veiksmas, o nukentėjusysis sėdėjo tuo metu, kai jam iš nosies gausiai bėgo kraujas, būtų koks nors kilimėlis, sienos iš pažiūros taip pat atrodo švarios. Be to, nukentėjusysis parodė, kad sienos yra neplautos iki šiol ir šiai dienai dėl to jokios žalos nepatyrė, sofą-lovą naudoja iki šiol, tik kilimėlį išmetė, o civiliniame ieškinyje nurodoma turtinė žala dėl yra tik numanoma. Nors nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodoma, kad po įvykio R. Z. buvo priverstas slėptis, palikti gyvenamąją vietą ir maždaug dvi savaites gyventi artimųjų giminaičių sodyboje, esančioje Raseinių rajone. Dėl to, nukentėjusysis turėjo 70,00 eurų kelionės automobiliu išlaidų, taip pat 30,00 eurų giminaičių sodybos šildymo kietuoju kuru (malkomis) išlaidų (pastarąsias patyrė giminaičiai, tačiau ieškovas jas atlygino). Vaistai, vitaminai ieškovui bendrai kainavo apie 50,00 eurų, tačiau tokie duomenys paneigti baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu, kadangi tiek pats nukentėjusysis R. Z., tiek ir liudytojas D. G., priešingai nei nurodyta civiliniame ieškinyje, teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad už R. Z. buvimą D. G. priklausančioje sodyboje sumokėjo pats D. G., kuris pirko ir vitaminus bei vaistus R. Z., o R. Z. dėl to jam jokios žalos neatlygino ir D. G. to nereikalavo, jokių pirkimo kvitų nepateikė. Taigi, nevertinant paties R. Z. sprendimo tam tikrą laikotarpį negyventi savo namuose fakto, konstatuotina, kad turtinė našta teko ne jam, o kitam asmeniui, kuris byloje jokių pretenzijų dėl to nepareiškė ir esant realiam pagrindui turi teisę savo galimai pažeistus interesus ginti civilinio proceso tvarka. Esamomis aplinkybėmis konstatuotina, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų turtinei žalai dalyje dėl sugadintos sofos-lovos, kilimėlio ir krauju aptaškytų sienų pagrįsti, o išlaidas dėl R. Z. sprendimo kurį laiką negyventi savo namuose galimai patyrė kitas asmuo, todėl nukentėjusiojo R. Z. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, jo naudai iš abiejų kaltinamųjų solidariai priteisiant 50,00 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimą dėl įvykio metu sugadintų drabužių, kitoje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo R. Z. civilinis ieškinys atmestinas.

72Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje neturtinę žalą vertina 6000,00 eurų, nurodo, jog dėl abiejų kaltinamųjų veiksmų įvykio metu, taip ir po įvykio, R. Z. patyrė didžiulį šoką, stresą, sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, kadangi nuketėjusysis maždaug keturias savaites jautė didelį fizinį skausmą buvo priverstas gydytis bei slėptis artimiems giminaičiams priklausančioje namų valdoje, kitame mieste. Tai trukdė rūpintis buitimi, dirbti, bendrauti su šeimos nariais, draugais, giminėmis ir pan. Be to, vienas iš kaltinamųjų – D. K., kuris yra nukentėjusiojo kaimynas, pastarąjį be jokios priežasties ne kartą yra primušęs ir anksčiau, tačiau dėl nuolatinių bauginimų apie tai policijai nebuvo pranešta. Kita vertus, tokie asmenų nusikalstami veiksmai sudaro pagrindą nuolatiniam nukentėjusiojo nerimui ir baimei dėl ateities, nes R. Z. net ir po įvykio pagrįstai bijo gyventi visavertį gyvenimą, yra priverstas slapstytis savo namuose ir ieškoti naujos gyvenamosios vietos, vien tik dėl baimės būti eilinį kartą sudaužytam, suspardytam ar pažemintam.

73Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012), todėl neturtinę žalą nukentėjusiajam (jo šeimos nariams) privalo atlyginti už jį atsakingas asmuo pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

74Pažymėtina, kad teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą yra prievolių teisė, turinti turtinį (piniginį) pobūdį, ir priskiriama prie neatsiejamai susijusių su asmeniu teisių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi išaiškino, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo paties išgyventų emocijų (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-423/2008). Neturtinės žalos atlyginimo funkcija – ne turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė – tai asmens patirtų fizinių ir dvasinių išgyvenimų „sušvelninimas“, santykinis pažeistos psichinės ir fizinės gerovės atkūrimas, satisfakcijos nuskriaustajam suteikimas.

75Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus veiklai, gyvenimui ir pan.

76Nagrinėjant pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą svarbu tai, kad nukentėjusiajam R. Z. dėl kaltinamojo S. M. nusikalstamų veiksmų buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o kaltinamojo D. K. veiksmai sukėlė fizinį skausmą, todėl neabejotina, kad tai nukentėjusiajam sukėlė dvasinius išgyvenimus, diskomfortą ir galėjo turėti negatyvios įtakos socialiniame kontekste. Nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje atsižvelgtina ir į tai, kad tiek S. M., tiek ir D. K. veiksmai buvo tyčiniai, fizinį smurtą jie panaudojo dėl menkavertės priežasties, gerokai vyresnio ir fiziškai silpnesnio asmens, kuris turėjo ribotas galimybes bent kiek pasipriešinti atžvilgiu. S. M. tyčia ne mažiau kaip du kartus įspyrė nukentėjusiajam R. Z. į krūtinę, taip padarydamas jam kraujosruvas krūtinės ląstoje ir dešinio VI šonkaulio lūžimą, bei ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavė R. Z. į veido sritį taip padarydamas jam kraujosruvas kairės akies vokuose ir nosies kaulų lūžimą, to pasekoje, dėl nosies kaulų lūžimo bei dešinio VI šonkaulio lūžimo nukentėjusiajam R. Z. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o D. K. ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavė R. Z. į nugaros sritį ir ne mažiau kaip vieną kartą jam kumščiu sudavė į pakaušį, taip R. Z. sukėlė fizinį skausmą. Visgi tai, kad kaip nurodoma, R. Z. buvo priverstas gydytis bei slėptis artimiems giminaičiams priklausančioje namų valdoje, kitame mieste, be to, tai, kad vienas iš kaltinamųjų – D. K., kuris yra nukentėjusiojo kaimynas, pastarąjį be jokios priežasties ne kartą yra primušęs ir anksčiau, tačiau dėl nuolatinių bauginimų apie tai policijai nebuvo pranešta, o tokie asmenų nusikalstami veiksmai sudaro pagrindą nuolatiniam nukentėjusiojo nerimui ir baimei dėl ateities, nes R. Z. net ir po įvykio pagrįstai bijo gyventi visavertį gyvenimą, yra priverstas slapstytis savo namuose ir ieškoti naujos gyvenamosios vietos, nelaikytinos objektyviomis aplinkybėmis, kadangi pats R. Z. tuojau pat po įvykio nusprendė pagyventi pas giminaičius, beje, dėl to D. G. skambino D. K. ir siūlė susitarti, nurodė, kad byla bus sprendžiama teisme, ir tai objektyviai nepatvirtina ieškinyje aprašomų nuogąstavimų ir baimės dėl ateities, ar sprendimo ieškoti kitos gyvenamosios vietos, ten pat nukentėjusysis gyvena ir iki šiol, praėjus sąlyginai ilgam laiko tarpui nuo nusikalstamos veikos padarymo, tuo tarpu nurodomi kiti galimi R. Z. sužalojimai, apie kuriuos nebuvo pranešta policijos pareigūnams, nėra susiję su nagrinėjama nusikalstama veika ir negali būti šios bylos, taigi ir civilinio ieškinio dalykas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo panašaus pobūdžio bylose nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir atsižvelgiant į kaltinamųjų konkrečius nusikalstamus veikus bei jų kvalifikavimą, taip pat kilusias skirtingas pasekmes, priteistinos neturtinės žalos dydį diferencijuojant kiekvieno iš jų atžvilgiu, priteisiant nukentėjusiajam iš D. K. 700,00 (septynis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo, iš S. M. 1500,00 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai, visiškai atitinka galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir dydžius.

77CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios yra skirtos nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, operatyviam teismo procesui ir teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Pripažįstama, kad pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Pagal suformuotą teismų praktiką civilinėse bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2012, 3K-7-144/2014, 3K-3-156-687/2015, 3K-3-452-415/2016, 3K-3-235-1075/2018, 3K-3-217-690/2018 ir kt.) procesinės palūkanos priteisiamos tiek tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, tiek ir tais atvejais, kai žala kyla iš delikto. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas. Civilinės bylos iškėlimo momentu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalį laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas.

78CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai civilinėse bylose taikomi ir procesinėms palūkanoms.

79Plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), kasacinėje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas, todėl šioje byloje civiliniu ieškiniu prašomos priteisti iš atsakovų 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nustatomos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atsakovų prievolių įvykdymo.

80Dėl proceso išlaidų

81Nukentėjusiojo R. Z. įgaliotasis atstovas, advokatas R. R., kartu su civiliniu ieškiniu prašo nukentėjusiojo naudai priteisti proceso išlaidas (1 t. b. l. 57–60). Byloje pateiktas 2019 m. rugpjūčio 20 d. pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 1028656, iš kurio matyti, kad R. Z. už atstovavimą sumokėjo advokatui R. R. 500,00 eurų (3 t., b. l. 33).

82Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas.

83Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

84Byloje yra duomenys apie tai, kad nukentėjusiojo R. Z. interesus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu atstovavo advokatas R. R., 2018 m. lapkričio 12 d. pateikęs advokato orderį LA Nr. 675309 (1 t., b. l. 45), todėl nukentėjusiojo patirtos proceso išlaidos, susijusios su jo interesų atstovavimu yra pateisinamos ir atlygintinos, jų dydis proporcingas.

85Jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno (BPK 105 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno, nustatydamas konkrečią iš kiekvieno kaltinamojo priteistiną proceso išlaidų dalį (ne solidariai).

86D. K. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam R. Z., S. M. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, dėl nesunkaus nukentėjusiojo R. Z. sveikatos sutrikdymo, konflikto iniciatorius buvo D. K., esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiajam R. Z. priteistinų proceso išlaidų dydis turi būti diferencijuojamas kiekvienam iš kaltinamųjų, iš kaltinamojo D. K. priteisiant 200,00 eurų proceso išlaidų, o iš kaltinamojo S. M. – 300,00 eurų proceso išlaidų nukentėjusiojo R. Z. naudai.

87Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su įrašu (1 t., b. l. 30), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

88Laikinas nuosavybės teisės apribojimas procese nebuvo taikomas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

89Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

Nutarė

90D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (perkvalifikavus iš BK 138 straipsnio 1 dalies), ir skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant kaltinamajam bausmės vykdymo laikotarpiu lankytis R. Z. gyvenamojoje vietoje, namuose, adresu ( - )ar bet kurioje kitoje R. Z. gyvenamojoje vietoje, jei pastarasis ją pakeistų, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar mokymusi, taip pat per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

91Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtos bausmės laiką įskaityti D. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. lapkričio 3 d., 1.45 val. iki 2018 m. lapkričio 3 d., 20.10 val. (2 t. b. l. 13, 12), t. y. vieną parą, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

92D. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (2 t., b. l. 17–19) bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 20–22, 125–126), palikti iki nuosprendžio gavimo vykdyti probacijos tarnyboje dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

93S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant kaltinamajam bausmės vykdymo laikotarpiu lankytis R. Z. gyvenamojoje vietoje, namuose, adresu ( - ), ar bet kurioje kitoje R. Z. gyvenamojoje vietoje, jei pastarasis ją pakeistų, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar mokymusi, taip pat per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

94S. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (2 t., b. l. 72–74), palikti iki nuosprendžio gavimo vykdyti probacijos tarnyboje dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

95Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinį dėl 112,57 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo S. M. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, naudai (atsiskaitomoji sąskaita Nr. ( - ), AB Swedbank, b. k. 73000).

96Nukentėjusiojo R. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. K. ir S. M. solidariai nukentėjusiajam R. Z. 50,00 (penkiasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo, iš D. K. 700,00 (septynis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo naudai ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo, iš S. M. 1500,00 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo naudai ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo.

97Priteisti iš kaltinamojo D. K. 200,00 (du šimtus) eurų proceso išlaidų, o iš kaltinamojo S. M. – 300,00 (tris šimtus) eurų proceso išlaidų nukentėjusiojo R. Z. naudai.

98Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, saugomą baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 30), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

99Išaiškinti D. K. ir S. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1001) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

1012) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

1023) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

103Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:... 3. D. K., gimęs ( - )d., Kaune, asmens kodas ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis,... 4. S. M., gimęs ( - )d., Vilkaviškio rajone, asmens kodas ( - ) Lietuvos... 5. Teismas... 6. I. Nusikalstamų veikų aplinkybės... 7. D. K. 2018 m. lapkričio 2 d., apie 23.00 val., ( - ) būdamas apsvaigęs nuo... 8. S. M. 2018 m. lapkričio 2 d., apie 23.00 val., ( - )Kauno r., ne mažiau kaip... 9. II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai... 10. Kaltinamasis D. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir... 11. Kaltinamasis S. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir... 12. Nukentėjusysis R. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m.... 13. Liudytojas K. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusį R. Z.... 14. Liudytoja R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta tiek... 15. Liudytojas R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslaus laiko... 16. Liudytojas D. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad maždaug prieš metus... 17. Specialistas D. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. Z. apžiūrėjo... 18. 2018 m. lapkričio 3 d., 4.15 val., apžiūrėta įvykio vieta ( - ), dviejų... 19. Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad apie... 20. Iš 2018 m. lapkričio 3 d. Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios... 21. Iš 2019 m. vasario 15 d. objektų apžiūros protokolo matyti, kad... 22. Iš alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ duomenų ataskaitos matyti, kad... 23. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr.... 24. Iš 2018 m. lapkričio 3 d. LSMUL Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus D.... 25. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos... 26. Nors kaltinamasis S. M. savo kaltę pripažino tik iš dalies, nurodydamas, kad... 27. Kaltinime buvo nurodyta, kad D. K. ir S. M. veikė bendrai ir savo bendrais... 28. Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis R. Z. aiškiai... 29. Nukentėjusiojo R. Z. parodymai dėl įvykių eigos tiek ikiteisminio tyrimo... 30. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G3325/2018(02)... 31. Dėl išvadoje R. Z. konstatuoto dešinio VI šonkaulio lūžimo atkreiptinas... 32. Taigi, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms nėra pagrindo abejoti S. M.... 33. III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai... 34. Baudžiamoji byla teismui perduota su kaltinamuoju aktu, kuriame D. K. ir S. M.... 35. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino... 36. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis S. M.... 37. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip... 38. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti... 39. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis D. K.... 40. IV. Bausmių parinkimo ir jų skyrimo motyvai... 41. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos laisvės apribojimo arba... 42. Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje... 43. Kaltinamojo S. M. atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių... 44. S. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika yra tyčinė,... 45. Prokurorė siūlė kaltinamajam pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirti 1... 46. Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę kaltinamajam S. M., vadovaujasi BK 54... 47. Kaltinamasis S. M. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteistas,... 48. Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir... 49. Kaltinamajam S. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas... 50. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba... 51. Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę kaltinamajam D. K., vadovaujasi BK 54... 52. Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo... 53. D. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika yra tyčinė,... 54. Prokurorė siūlė kaltinamajam pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirti 1... 55. Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje... 56. Kaltinamasis D. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteistas,... 57. Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir... 58. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtos bausmės laiką... 59. Asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti... 60. Kaltinamajam D. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis... 61. V. Civiliniai ieškiniai, kiti proceso klausimai... 62. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis,... 63. Byloje civilinis ieškovas – Kauno teritorinė ligonių kasa, pateikė... 64. Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas.... 65. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis,... 66. Nusikalstamų veikų padarymo atvejais, žala yra tiesioginiu priežastiniu... 67. Konstatuotina, kad visos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto... 68. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis R. Z. pareiškė 6350,00 eurų civilinį... 69. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad 2018 m. lapkričio 2 d.,... 70. Nukentėjusiojo R. Z. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo... 71. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje turtinę žalą vertina 350,00 eurų,... 72. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje neturtinę žalą vertina 6000,00 eurų,... 73. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas,... 74. Pažymėtina, kad teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą yra prievolių... 75. Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo... 76. Nagrinėjant pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo... 77. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti... 78. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę... 79. Plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo funkciją... 80. Dėl proceso išlaidų... 81. Nukentėjusiojo R. Z. įgaliotasis atstovas, advokatas R. R., kartu su... 82. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas.... 83. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 84. Byloje yra duomenys apie tai, kad nukentėjusiojo R. Z. interesus tiek... 85. Jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į... 86. D. K. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, dėl fizinio skausmo... 87. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –... 88. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas procese nebuvo taikomas.... 89. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297... 90. D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 91. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtos bausmės laiką įskaityti... 92. D. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą... 93. S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 94. S. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 95. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinį dėl 112,57 eurų... 96. Nukentėjusiojo R. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš... 97. Priteisti iš kaltinamojo D. K. 200,00 (du šimtus) eurų proceso išlaidų, o... 98. Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –... 99. Išaiškinti D. K. ir S. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme,... 100. 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;... 101. 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų... 102. 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.... 103. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...