Byla 2-697-328/2018

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovui L. S., jo atstovui advokatui K. K., atsakovo A. S. atstovui advokatui D. K.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. S. ieškinį (patikslintą) atsakovui A. S. antstolio vykdomaisiais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lloud‘s of London Sindikatai, atstovaujamas uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės Colemont draudimo brokeris.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės ir 100 Eur turinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje (patikslintame) nurodė, jog antstolis A. S., atlikdamas vykdymo veiksmus, areštavo atsakovo pinigines lėšas, esančias AB SEB bankas, tam, kad kas mėnesį galėtų būti nurašoma piniginių lėšų dalis. Tačiau visi vykdomieji dokumentai yra išsiųsti ieškovo darbovietei, kur kas mėnesį iš jo darbo užmokesčio yra atliekamos išskaitos. Tuo tarpu antstolio taikytas areštas banko sąskaitai, į kurį patenka tik ieškovo darbo užmokestis, jam sukuria didelius finansinius nuostolius ir gausybę papildomų nepatogumų, reikalaujančių sugaišti daug laiko. Dėl antstolio atliktų veiksmų, ieškovas negali laikyti piniginių lėšų sąskaitoje, iš jos vykdyti atsiskaitymų. Dabartinėje situacijoje man prisieina bankui mokėti už visus pervedimus, kas sudaro kiekvieną mėnesį žymią finansinę naštą – nuostolius, vietoje to, kad galėtų pinigus nusiimti banko kortele ir daryti nieko nekainuojančius elektroninius pavedimus. Taip pat yra priverstas kiekvieną mėnesį po du kartus iš sąskaitos nusiimant grynuosius pinigus – avansą ir atlyginimą sugaišti mažiausiai tris – keturias valandas laiko, nes grynuosius pinigus Klaipėdos mieste išduoda tik vienas bankas. Taip pat nurodo, jog savo darbovietėje yra priverstas atsiprašinėti, rašyti prašymus, kad būtų išleistas į banką atsiimti pinigų. Galiausiai darbovietėje jam gali būti sumažintas darbo užmokestis, nes pastarasis priklauso nuo išdirbtų valandų skaičiaus. Būtent dėl tokios situacijos, kurią sukūrė antstolio veiksmai, ir dėl kurių pakoregavimo su antstoliu geranoriškai nepavyko susitarti, buvo priverstas išeiti iš ankstesnės darbovietės. Nurodė, jog ne kartą kreipėsi į antstolį dėl apribojimų panaikinimo, iš antstolio pateiktos rašytinės informacijos paaiškėjo, kad apribojimo banko sąskaitai panaikinimas nėra neįmanomas. Nesupranta, kodėl tokiais antstolio veiksmais yra priverstas būtų tokioje padėtyje, dėl kurios dabar patiria materialinę žalą ir neišvengiamai patirs ateityje. Dėl didžiulių nepatogumų laiko, kad jam yra padaryta ir neturtinė žala, kurią vertina 1 000 Eur suma. Antstolio veiksmai neteisėti todėl, kad jų tiesioginis poveikis skolininkui šiuo atveju ieškovui yra akivaizdžiai diskriminuojamo pobūdžio, todėl faktiškai darantis ieškovui realią žalą, pastarajam patiriant finansinius nuostolius nuo antstolio daromų vykdymo veiksmų.

6Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Atsiliepime nurodė, jog antstolio žinioje yra vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš skolininko L. S. išieškotojos D. S. naudai. Pažymėjo, jog ieškovas nenurodė, iš kokio pobūdžio neteisėtų antstolio veiksmų kildinama atsakovo civilinė atsakomybė. Tikėtina, jog ginčas kilo dėl to, ar antstolis, vykdantis vykdomuosius dokumentus dėl išlaikymo išieškojimo iš ieškovo, pagrįstai išieškojimą nukreipė į ieškovo lėšas, esančias banke atidarytoje ieškovo sąskaitoje. Nurodė, jog antstolis vykdo teismo sprendimus dėl išlaikymo/išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko (ieškovo). Kadangi L. S. neįvykdė teismo sprendimų bei nesumokėjo priteisto išlaikymo/išlaikymo įsiskolinimo, antstolis ėmėsi visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti – nukreipė išieškojimą į skolininko darbo užmokestį bei apribojo disponavimą piniginėmis lėšomis, esančiomis skolininko sąskaitoje ir išieškojo/išieško iš sąskaitoje laikomų piniginių lėšų. Šiuo konkrečiu atveju antstolis taikė kelias priverstinio vykdymo priemonės, numatytas Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 624 straipsnio 2 dalyje. Nurodė, jog antstolis nurodymais priverstinai nurašyti lėšas elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikė mokėjimo įstaigai nurodymą nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, taip pat antstolis išieškojimą nukreipė ir į ieškovo (skolininko) darbo užmokestį. Todėl patvarkymais, adresuotais skolininko darbdaviui pareikalavo atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio. Pažymėjo, jog tenkindamas skolininko prašymą dėl piniginių lėšų išskaitymo procentų sumažinimo, patikslino priimtus patvarkymus dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Nurodė, jog iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos. Tai reiškia, jog įstatymas nedraudžia vykdant išieškojimą atlikti išskaitas iš skolininkui priklausančių pajamų. Pažymėjo, jog antstolis 2017 m. balandžio 25 d. Patvarkyme „Dėl skundų nagrinėjimo“ Nr. S1b-33616 nurodė, jog visas išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio vykdys darbdavys, o skolininkas likusiomis po išskaitų piniginėmis lėšomis galės naudotis nevaržomai, kadangi antstolis CPK nustatyta tvarka nustatė 255,48 Eur laisvai disponuojamą sumą, kurią skolininkas gali pasiimti iš areštuotos sąskaitos per mėnesį. Taip pat nurodyta, jog skolininkas privalo informuoti antstolį tuo atveju, jei į areštuotą sąskaitą be darbo užmokesčio patenka kitos pajamos, iš kurių išskaitymai negalimi. Pažymėjo, jog visus vykdymo veiksmus atliko laikydamasis profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Nurodė, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog realiai patyrė išlaidų, jokių duomenų, įrodančių patirtos žalos dydį, nenurodė prašomos priteisti žalos susidarymo aplinkybių. Pažymėjo, jog ieškovas aiškiai bei konkrečiai nenurodė, kokius nepatogumus sukėlė neva neteisėti antstolio sprendimai. Nurodė, jog antstolis vykdydamas išieškojimą atliko vykdymo veiksmus nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, todėl ieškovo patirti nepatogumai, jei tokie ir buvo, susiję tik su jo paties prisiimtų veiksmų rizika. Be to, savaime suprantama, jog asmuo, nevykdantis teismo priimtų sprendimų, neišvengiamai patirs neigiamus padarinius, nepatogumus ir pan., kadangi tokiu atveju teismo sprendimas bus vykdomas priverstinai. Mano, jog ieškovas neįrodė reikalavimų pagrįstumo, todėl teisinio pagrindo ieškinį tenkinti nėra.

8Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lloud‘s of London Sindikatai, atstovaujamas uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės Colemont draudimo brokeris, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

9Atsiliepime nurodė, jog palaiko atsakovo atsiliepime nurodytus nesutikimo motyvus bei juos pagrindžiančius argumentus. Ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra draudiminis įvykis pagal sudarytą draudimo sutartį, neturtinė žala po 2017 m. antstolių privalomojo draudimo sutarties draudimo apsauga nepatenka. Pažymėjo, jog ieškovo prašoma priteisti turtinė žala neviršija 290 Eur sumos, todėl remiantis privalomojo draudimo taisyklių 37 punktu, jei atsakovo kaltė bus įrodyta, pats atsakovas (ne draudikas) turės atlyginti žalą.

10Teismo posėdyje ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus. Paaiškino, jog nesupranta, kodėl nepriklausomai nuo to, jog darbovietė atlieka išskaitas iš jo darbo užmokesčio, jo banko sąskaita yra areštuota. Nurodė, jog turto areštas banko sąskaitai trukdo vykdyti darbo funkcijas. Paaiškino, jog tenka mokėti bankui už grynųjų pinigų operacijas. Nurodė, jog negali disponuoti savo piniginėmis lėšomis. Prašo ieškinį tenkinti.

11Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus. Paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes, nurodė, jog ieškovui nuoskaudą kelia aplinkybės, kai antstolio išduotuose atsakymuose nurodoma, jog areštą gali nuimti išieškotoja. Bet kokius vykdymo veiksmus atlieka tik antstolis, o ne kiti asmenys. Neturtinės žalos reikalavimas – ieškovo išgyvenimų įvertinimas. Dėl turtinės žalos paaiškino, jog antstolio apribojimai taikomi, nežino, kiek tęsis, pačios situacijos niekas nekeičia, per tam tikrą laiką ta turtinė žala augs. Ieškovas iš areštuotos banko sąskaitos kelis kartus per mėnesį nusiimdamas pingines lėšas patiria turtinius nuostolius. Pažymėjo, jog lėšos banko sąskaitoje priklauso ieškovui, tačiau šių lėšų jis negali valdyti nevaržomai. Prašo ieškinį tenkinti.

12Teismo posėdyje atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais argumentais. Mano, jog ieškovas nenurodė jokių neteisėtų antstolio veiksmų. Paaiškino atsiliepime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog teismas nagrinėjo ieškovo skundą dėl antstolio veiksmų, skundą atmetė. Pažymėjo, jog vykdymo procese dalyvauja ne tik skolininkas, antstolis, bet ir išieškotojas. Jei skola nesumokama ir antstolis taiko priverstinio vykdymo priemones, tai skolininkas tikrai pajus neigiamas pasekmes, susijusias su skolos išieškojimu. Nurodė, jog ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų. Prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lloud‘s of London Sindikatai, atstovaujamas uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės Colemont draudimo brokeris, teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime prašė civilinę bylą teismo posėdžiuose nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

14Teismas konstatuoja:

15byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, jog antstolio A. S. žinioje yra vykdomosios bylos Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko L. S. išieškotojos D. S. naudai. Ieškovas teismui pateikė duomenis, jog 2017 m. balandžio 7 d. prašymu kreipėsi į išieškojimą vykdantį antstolį prašymas atšaukti atskaitymus iš skolininko darbovietės, kadangi tai yra papildomi rūpesčiai ir išlaidos, nurodė, jog įsipareigoja mokėti išlaikymą, įsipareigojimo nevykdant bus pagrindas nurodymus išsiųsti darbovietei, prašė sumažinti išskaitos dydžius (b. l. 6). 2017 m. balandžio 11 d. prašymu ieškovas prašė antstolio nuimti jo vardu atidarytos banko sąskaitos areštą, grąžinti nuskaičiuotą darbo užmokestį, nurodė, jog apribojimai trukdo atlikti darbo funkcijas (b. l. 7). 2017 m. liepos 5 d. prašymu ieškovas antstolio prašė panaikinti areštą banko sąskaitai, nurodė, jog patiria finansinę žalą, negali apmokėti mokesčių, išgryninti pinigines lėšas (b. l. 8). 2017 m. liepos 7 d. raštu dėl informacijos pateikimo vykdomojoje byloje Nr. ( - ) antstolis nurodė, jog dėl sąskaitai taikomų apribojimų skolininkas turi kreiptis į išieškotoją, be išieškotojo prašymo apribojimų panaikinti negali, papildomai informavo, jog ieškovui yra nustatyta 255,48 Eur laisvai disponuojamų piniginių lėšų suma, prašė pateikti duomenis, jei pakito skolininko pajamos, kad suma būtų padidinta (b. l. 9). Ieškovas pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, jog skolininko (ieškovo) darbdavys iš ieškovo darbo užmokesčio atlieka išskaitas, jas perveda į antstolio depozitinę sąskaitą (b. l. 10-15, 47). Ieškovas pinigines lėšas grynina banko skyriuje (b. l. 16-24, 26-31, 65-70). 2017 m. balandžio 12 d. patvarkymu dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S1b-28725 antstolis patvarkė iš skolininko darbo užmokesčio išskaityti 40 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, bet ne mažiau nei 88 Eur (indeksuota suma) kas mėnesį (b. l. 46). Ieškovui ir jo šeimai laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. spalio 1 d buvo paskirta ir mokama socialinė pašalpa (b. l. 64). Antstolio A. S. bendroji civilinė atsakomybė apdrausta Lloud‘s of London sindikatai antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b. l. 48-49). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2YT-8558-889/2017 pagal pareiškėjo L. S. skundus dėl antstolio veiksmų, kurioje, be kitų nagrinėtas L. S. reikalavimas panaikinti areštą banko sąskaitai, esančiai AB SEB bankas; teismas 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi L. S. skundus atmetė, teismo nutartis įsiteisėjo 2017 m. birželio 9 d.

16Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti turtinės ir neturtinės žalos, padarytos antstolio vykdomaisiais veiksmais, atlyginimą. Taigi byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo antstoliui sąlygų.

17Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalis). Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis), kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Būtinybę nustatyti šias sąlygas, taikant civilinę atsakomybę, daugelį kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

18Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad, sprendžiant ginčą dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-454/2010). Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinos deliktinės atsakomybės sąlygos, bei įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013).

19Taigi tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus ir taikyti antstoliui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, taip pat kaltę (Civilinio kodekso 6.246-6.249 straipsniai).

20Pagal Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, būtina vadovautis Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Sprendžiant dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, turi būti įvertinta, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti; antstolio kaltės ribas nustato bendrasis teisės principas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas yra neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008).

21Nagrinėjamu atveju, tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybių, jog atsakovas antstolis, vykdydamas skolų išieškojimą iš skolininko (ieškovo) išieškotojos naudai, išieškojimą nukreipė į skolininko darbo užmokestį bei pinigines lėšas banko sąskaitoje (Civilinio proceso kodekso 187 straipsnis). Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pagal antstolio priimtus patvarkymus darbdaviui iš skolininko darbo užmokesčio yra vykdomos išskaitos, išskaitytos lėšos pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog ieškovo vardu atidarytai banko sąskaitai yra taikomi apribojimai, prilyginti turto areštui pagal antstolio priimtus nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas, yra nustatyta piniginių lėšų suma, kuria skolininkui leidžiama laisvai disponuoti per vieną mėnesį (b. l. 9). Ieškovas nurodo, jog antstolio veiksmai neteisėti todėl, kad jų tiesioginis poveikis skolininkui šiuo atveju ieškovui yra diskriminacinio pobūdžio, todėl faktiškai darantis ieškovui realią žalą, pastarajam patiriant finansinius nuostolius nuo antstolio daromų vykdymo veiksmų. Tačiau ieškovas nenurodo, kokius neteisėtus veiksmus konkrečiai atliko antstolis (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Pažymėtina, jog vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos numato, jog tuo atveju, jei skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai, taiko įstatyme įtvirtintas priverstinio vykdymo priemones (Civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 1 dalis). Vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės (Civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 3 dalis). Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog antstolis išieško iš skolininko piniginių lėšų, todėl iš ieškovo darbo užmokesčio yra vykdomos išskaitos, o disponavimas piniginėmis lėšomis yra apribotas. Duomenų, jog antstolis išieško iš turto ar piniginių lėšų, iš kurių draudžiamas išieškojimas Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio ir/ar 739 straipsnio nustatyta tvarka, byloje nėra. Be to, įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-8558-889/2017, nebuvo nustatyta, jog atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas ar atliko neteisėtus veiksmus (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktas).

22Pažymėtina, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, valstybės tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Civilinio proceso kodekso 8 straipsnis). Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu yra realizuojamas teismo sprendimas, t. y. įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Vykdymo procesas neatsiejamai yra susijęs tam tikrais turtinio pobūdžio apribojimais skolininkui. Todėl jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Aplinkybės, jog ieškovui, kuris vykdymo procese yra skolininkas, antstolio atlikti vykdymo veiksmai sukelia tam tikro pobūdžio neigiamas pasekmes, turtinio pobūdžio ribojimus, sukelia nepatogumus, nurodytus ieškovo ieškinyje, pačios savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog antstolis atliko neteisėtus veiksmus.

23Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog atsakovas atlikto neteisėtus veiksmus ar pažeidė antstoliui keliamus griežtesnius atidumo ir rūpestingumo reikalavimus.

24Civilinio kodekso 6.247 straipsnis numato, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju pripažinti, jog ieškovas patyrė žalos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo, todėl ieškovės reikalavimas iš atsakovo ieškovei priteisti žalos atlyginimą, negali būti tenkinamas.

25Nesant nustatytai vienai iš sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti, ji atsakovui negali būti taikoma, todėl kitų sąlygų nustatymas netenka teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje, todėl teismas dėl jų nepasisako.

26Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, jog bendrosios įrodinėjimo taisyklės įtvirtina, kad šalis, reiškianti reikalavimą atlyginti patirtą žalą, privalo įrodyti žalos faktą bei jos dydį (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, Civilinio kodekso 6.249 straipsnis), o neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškovas įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas patyrė turtinę žalą nepateikė, prašomo priteisti žalos dydžio nepagrindė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Savo ruožtu ieškovo nurodytos aplinkybės, kad dėl taikomų apribojimų, už tam tikras banko teikiamas paslaugas ieškovas turi mokėti, nėra pakankamos žalos faktui ir dydžiui pagrįsti šios civilinės bylos kontekste (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

27Atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, teismas visumos byloje esančių įrodymų pagrindu sprendžia, kad ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų turtinei ir neturtinei žalai iš atsakovo priteisti, todėl vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, atsižvelgiant į bylos medžiagą, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškovo reikalavimai laikytini nepagrįstais, todėl atmestini (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

28Dėl bylinėjimosi išlaidų

29Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis).

30Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, jog dėl ieškovui šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Iš byloje pateiktos 2018 m. sausio 17 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų turinio matyti, jog dėl ieškovui suteiktos teisinės pagalbos valstybė patyrė 258,45 Eur. Teismui netenkinus ieškinio, valstybei patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 4 dalis, 99 straipsnis).

31Atsakovas pateikė teismui įrodymus, jog byloje patyrė 700 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismui netenkinus ieškinio atsakovui iš ieškovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidas 700 Eur sumai(Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 96 straipsnio 3 dalis, 98 straipsnis).

32Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

33atmesti ieškovo L. S. ieškinį dėl žalos atlyginimo.

34Priteisti iš ieškovo L. S. 700 Eur (septynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovui antstoliui A. S..

35Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš... 5. Ieškinyje (patikslintame) nurodė, jog antstolis A. S., atlikdamas vykdymo... 6. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko,... 7. Atsiliepime nurodė, jog antstolio žinioje yra vykdomosios bylos dėl skolų... 8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lloud‘s of... 9. Atsiliepime nurodė, jog palaiko atsakovo atsiliepime nurodytus nesutikimo... 10. Teismo posėdyje ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus. Paaiškino, jog... 11. Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus. Paaiškino... 12. Teismo posėdyje atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais... 13. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lloud‘s of... 14. Teismas konstatuoja:... 15. byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų... 16. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti turtinės ir neturtinės žalos,... 17. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi... 18. Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo... 19. Taigi tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus... 20. Pagal Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė... 21. Nagrinėjamu atveju, tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybių, jog atsakovas... 22. Pažymėtina, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar... 23. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso... 24. Civilinio kodekso 6.247 straipsnis numato, jog atlyginami tik tie nuostoliai,... 25. Nesant nustatytai vienai iš sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti, ji... 26. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, jog bendrosios įrodinėjimo... 27. Atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei byloje... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 30. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, jog dėl ieškovui šioje byloje buvo... 31. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, jog byloje patyrė 700 Eur išlaidas... 32. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270... 33. atmesti ieškovo L. S. ieškinį dėl žalos atlyginimo.... 34. Priteisti iš ieškovo L. S. 700 Eur (septynių šimtų eurų) bylinėjimosi... 35. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...