Byla 2A-336-520/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Dalia Kačinskienė, Andžej Maciejevski, sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Gediminui Sagačiui, atsakovo atstovui advokatui Benediktui Paulauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Vasmangas“ apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje dėl garbės ir orumo gynimo, teisės į privatų gyvenimą, teisės į atvaizdą pažeidimo bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovui UAB „Vasmangas“ (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja R. J.),

Nustatė

2Ieškovas S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė įpareigoti atsakovą UAB „Vasmangas“ per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti laikraščio „ŠIRVINTA“ pirmajame puslapyje paneigimą, jo tekstą išdėstant ne mažesnės kaip 441 kv. cm apimties publikacijoje: „Pripažįstame, kad (duomenys neskelbtini) laikraščio „ŠIRVINTA“ (duomenys neskelbtini) numeryje paskelbta informacija apie tai, kad „Liepos 14-osios naktį (duomenys neskelbtini) seniūnas ne tik įstengia apdeginti pavėsinę, bet ir sukapoja elektros kabelius“, neatitinka tikrovės ir šiais teiginiais buvo pažeminta S. B. garbė ir orumas. „ŠIRVINTA“ redakcija“, priteisti jam iš atsakovo UAB „Vasmangas“ 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl teisės į atvaizdą ir privatų gyvenimą pažeidimo ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl garbės ir orumo pažeminimo.

3Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) laikraščio „ŠIRVINTA“ (duomenys neskelbtini) 1-3 puslapiuose paskelbtoje publikacijoje „Atsargiai – švenčia seniūnas“ buvo pateikta informacija apie jo, (duomenys neskelbtini) seniūno, brolio L. B. gimtadienio šventę, kurioje be kitų iškraipytų ir įžeidžiančių faktų paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, kad „Liepos 14-osios naktį (duomenys neskelbtini) seniūnas ne tik įstengia apdeginti pavėsinę, bet ir sukapoja elektros kabelius“. Šie faktai neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę ir orumą. Taip pat ši publikacija, nesant jo sutikimui, buvo iliustruota dalimi nuotraukos, kurioje jis užfiksuotas 2007 m. gruodžio mėn. vykusioje Širvintų rajono savivaldybės administracijos darbuotojų Naujųjų metų šventėje. Dėl to buvo pažeista jo teisė į atvaizdą ir privatų gyvenimą. Jis 2008-08-12 kreipėsi į atsakovą prašydamas paneigti paskleistus duomenis, tačiau atsakovas paneigimo neišspausdino. Teisė į atvaizdą yra sudėtinė teisės į privatų gyvenimą dalis, todėl ginčo nuotraukos dalis galėjo būti išviešinta tik nepažeidžiant privataus gyvenimo apsaugą reglamentuojančių teisės normų. Pirma, nuotrauka, kurios dalį paviešino atsakovas, daryta 2007 m. gruodžio mėn. restorane „Putinas“ vykusio Širvintų rajono savivaldybės administracijos tarnautojų ir darbuotojų Naujųjų metų šventėje, finansuotoje asmeninėmis darbuotojų ir tarnautojų lėšomis, nuotraukos nebuvo prieinamos ir platinamos šventėje nedalyvavusiems asmenims. Tai sudaro pagrindą teigti, jog atsakovas paviešino privačios nuotraukos dalį. Antra, jis niekada ir niekam nėra suteikęs teisės viešinti privataus renginio metu padarytų fotografijų, tuo labiau, davęs sutikimą viešinti šios nuotraukos dalį, daryti fotomontažą. Trečia, akivaizdu, kad atsakovas, spausdindamas nuotrauką, nesiekė tokių tikslų kaip visuomenės informavimas, švietimas, teisės prevencija. Priešingai, atsakovas sąmoningai paviešino tik dalį nuotraukos, siekdamas padaryti neigiamą įtaką jo reputacijai ir geram vardui, parinkta ta nuotraukos dalis, kur jis užfiksuotas apnuogintomis kojomis, mūvintis moteriškomis pėdkelnėmis, prie nuotraukos užgaulus komentaras: „S. B. ruošiasi švęsti. Stiliaus pamokėlė: viešai rodytis nuogomis kojomis nedera. Dera - su moteriškomis pėdkelnėmis“. Dėl to nėra pagrindo daryti išvados, kad ginčo nuotraukos publikavimas pateisinamas teisėtu ir pagrįstu visuomenės interesu, nes ji publikuota siekiant patenkinti tam tikros laikraščio skaitytojų kategorijos smalsumą, atsakovo komercinį interesą, pažeminti jį visuomenės akyse. Tokios nuotraukos dalies išspausdinimas pirmajame laikraščio puslapyje sukėlė jam nervinę įtampą, emocinį sutrikimą, turėjo įtakos jo reputacijai ir geram vardui, dėl to pablogėjo jo sutuoktinės sveikata, jo šeima tapo apkalbų objektu, jie turi aiškintis kaimynams, pažįstamiems, todėl atsakovas turi atlyginti 5000 Lt neturtinę žalą. Toks žalos dydis atitinka teismų formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose.

4Straipsnyje nurodyti faktai, kad „Liepos 14-osios naktį (duomenys neskelbtini) seniūnas ne tik įstengia apdeginti pavėsinę, bet ir sukapoja elektros kabelius“, neatitinka tikrovės ir pažemino jo garbę ir orumą. Yra visos sąlygos, būtinos ginti jo garbę bei orumą ir atlyginti neturtinę žalą: informacija pateikta kaip faktas, o ne kaip žurnalisto ar leidėjo nuomonė; paskleistos žinios yra apie jį, nes jis įvardijamas kaip „valstybės tarnautojas, (duomenys neskelbtini) seniūnas S. B.“; ginčo teiginiais jis yra šmeižiamas visuomenės akyse, kaltinamas padaręs nusikaltimą, todėl akivaizdu, kad asmens garbė – viešoji teigiama nuomonė apie asmenį – yra pažeminama paskleidus faktą apie jo tariamai padarytą nusikalstamą veiką, atitinkamai pažeminamas ir tokio asmens orumas; preziumuojama, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės, kol atsakovas neįrodo priešingai. Kadangi publikacija su tikrovės neatitinkančia informacija buvo išspausdinta pirmajame laikraščio „ŠIRVINTA“ puslapyje, publikacijos apimtis siekė 441 kv. cm, todėl turi būti išspausdintas adekvatus paneigimas. Tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas sukėlė jam nervinę įtampą, emocinį sutrikimą, turėjo neigiamos įtakos jo reputacijai ir geram vardui, pablogėjo jo artimųjų sveikata, jo šeima tapo apkalbų objektu, turi aiškintis kaimynams, pažįstamiems dėl neva padaryto nusikaltimo. Dėl to, atsižvelgiant į atsakovo kaltės laipsnį, elgesį po publikacijos išspausdinimo, informacijos paskleidimo būdą ir formą, atsakovas jam turi atlyginti 10000 Lt neturtinę žalą.

5Širvintų rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. įpareigojo atsakovą UAB „Vasmangas“ per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti laikraščio „ŠIRVINTA“ pirmajame puslapyje paneigimą, jo tekstą išdėstant ne mažesnės kaip 441 kv. cm apimties publikacijoje: „Pripažįstame, kad (duomenys neskelbtini) laikraščio „ŠIRVINTA“ (duomenys neskelbtini) numeryje paskelbta informacija apie tai, kad „Liepos 14-osios naktį (duomenys neskelbtini) seniūnas ne tik įstengia apdeginti pavėsinę, bet ir sukapoja elektros kabelius“, neatitinka tikrovės ir šiais teiginiais buvo pažeminta S. B. garbė ir orumas. „ŠIRVINTA“ redakcija“, priteisė ieškovui iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl teisės į atvaizdą ir privatų gyvenimą pažeidimo ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl garbės ir orumo pažeminimo. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) laikraštyje “ŠIRVINTA”, kurio leidėjas yra atsakovas, Nr. (duomenys neskelbtini) 1-3 puslapiuose buvo išspausdintas straipsnis „Atsargiai – švenčia seniūnas“, kurioje pateikta informacija apie (duomenys neskelbtini) seniūno brolio gimtadienio šventę, vykusią Senuosiuose Viesuose (duomenys neskelbtini), publikacija iliustruota nuotrauka. Teismas nustatė, kad straipsnyje publikuotoje nuotraukoje ieškovas užfiksuotas 2007 m. gruodžio mėn. restorane „Putinas“ vykusioje Širvintų rajono savivaldybės administracijos darbuotojų Naujųjų metų šventėje, kuri nebuvo vieša, o nuotraukos niekam, išskyrus darbuotojus, nebuvo prieinamos. Be to, straipsnyje atspausdinta tik nuotraukos dalis, kurioje ieškovas persirengęs moteriškomis pėdkelnėmis. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovas sutikimo atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti asmeninės nuotraukos nebuvo davęs, nuotraukos dalis, kur ieškovas rodo kojas ir yra apsimovęs moteriškas pėdkelnes, iliustruoja straipsnį „Atsargiai – švenčia seniūnas“, kuriame kalbama visai apie kitą šventę. Dėl to teismas sprendė, kad nuotrauka publikuota tikslu įžeisti ar pažeminti ieškovą, nuotraukos pobūdis visame straipsnio kontekste žemina ieškovo garbę ir orumą. Tai, kad nuotrauka buvo laikoma savivaldybės darbuotojos, fotografavusios šventę, darbo kompiuteryje, neduoda pagrindo manyti, kad tai yra visiems prieinama ir vieša nuotrauka, o ne privati, draudimo naudotis darbiniu kompiuteriu asmeniniais tikslais nėra. Atsižvelgdamas į tai, kad teisė į atvaizdą yra sudėtinė teisės į privatų gyvenimą dalis, teismas padarė išvadą, kad ieškovo teisė į atvaizdą ir privatų gyvenimą buvo pažeista, pripažino, jog ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra protingas, sąžiningas ir teisingas. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, patikrinęs atsakovo publikacijoje nurodytą aplinkybę apie pavėsinės deginimą ir kabelių kapojimą tiesos požiūriu, padarė išvadą, kad publikacijoje paskelbtas faktas, jog „Liepos 14-osios naktį (duomenys neskelbtini) seniūnas ne tik įstengia apdeginti pavėsinę, bet ir sukapoja elektros kabelius“, neatitinka tikrovės ir yra asmens garbę ir orumą žeminančio pobūdžio, nes ieškovas vaizduojamas kaip žemos moralės žmogus, darantis nusikaltimą, niokojantis svetimą turtą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – paskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančias garbę ir orumą žeminančias žinias, atsakovo kaltė dėl šių veiksmų yra įrodyta, dėl atsakovo veiksmų ieškovas turėjo aiškintis kaimynams, draugams, giminaičiams, buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, ieškovas patyrė dvasinį skausmą, išgyvenimus, sirgo pats, susirgo tėvas, buvo pažemintas, pablogėjo ieškovo reputacija, konstatavo, jog ieškovas įrodė, kad dėl straipsnyje paskelbtų tikrovės neatitinkančių ir jo garbę ir orumą žeminančių veiksmų, jis patyrė 10000 Lt neturtinę žalą.

6Atsakovas UAB „Vasmangas“ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas. Nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas, kadangi priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas, suformuotą teismų praktiką tokios kategorijos bylose, įrodymų vertinimų taisykles. Publikacijoje tikrų faktų pagrindu buvo pateikta nuomonė apie viešojo asmens – valstybės tarnautojo (duomenys neskelbtini) seniūno ir jo aplinkos „kultūringą“ laisvalaikį (duomenys neskelbtini) bei naktį iš (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas neįvertino, kad liudytojas R. M., iš kurio ieškovas S. B. išsinuomojo sodybą šventei ir kuris su ieškovu palaikė ryšius dėl tvarkos sodyboje, patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) seniūnas S. B. buvo atsakingas už šventės organizavimą ir tvarką šventės metu, todėl dėl ieškovo garbės ir orumo pažeidimo priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Be to, ieškovas ir pats pripažino, kad palapinė nuo karščio buvo apsilydžiusi. Taip pat teismas nepagrįstai nusprendė, kad buvo pažeista ieškovo teisė į atvaizdą ir privatų gyvenimą, jog 2007 m. gruodžio mėn. restorane „Putinas“ vykusi savivaldybės administracijos darbuotojų šventė buvo nevieša. Liudytojas K. P. parodė, kad šventė nebuvo privatus ieškovo vakarėlis, šventėje galėjo dalyvauti ir kiti asmenys, išspausdintoje nuotraukoje užfiksuota akimirka iš realaus gyvenimo, nuotrauka neiškraipyta, ja nesiekta pažeminti ar įžeisti ieškovo, jis (atsakovas) turėjo teisėtą tikslą supažindinti Širvintų savivaldybės bendruomenę su seniūno veikla. Be to, nuotrauka buvo laikoma Širvintų rajono savivaldybei priklausančio kompiuterio laikmenoje, o ne privačiame ieškovo archyve. Nors teismas konstatavo, kad ieškovas yra savivaldybės tarnautojas, t. y. viešasis asmuo, tačiau jo asmens privataus gyvenimo apsaugai nustatė per aukštas ribas, neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybes (viešasis asmuo, aiškiai išreikštas nenoras būti fotografuojamas, fotografuotas ne privačioje teritorijoje ir pan.), ginčą reglamentuojančias teisės normas taikė formaliai.

7Ieškovas S. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo UAB „Vasmangas“ bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas neįrodė, jog (duomenys neskelbtini) laikraštyje „ŠIRVINTA“ paskelbta informacija, kad „Liepos 14-osios naktį (duomenys neskelbtini) seniūnas ne tik įstengia apdeginti pavėsinę, bet ir sukapoja elektros kabelius“, atitinka tikrovę. Apelianto pozicija, kuria jis siekia kelti ieškovo atsakomybės už kitų asmenų veiksmus klausimą, neturi jokio teisinio pagrindo, nes jis nėra atsakingas už kitų, jam nepavaldžių asmenų veiksmus, juolab tuos, kurie vyksta jam nesant. Be to, atsakovas painioja „fakto“ ir „nuomonės“ sąvokas, teigdamas, kad publikacijoje tam tikrų faktų pagrindu pateikta nuomonė apie viešo asmens „kultūringą laisvalaikio leidimą“. Nepagrįsti yra ir apelianto motyvai, susiję su teisės į atvaizdą ir privatų gyvenimą pažeidimu, nes 2007 m. gruodžio mėn. įvykęs renginys restorane nebuvo viešas, o tai, kad šios šventės nuotraukos buvo laikomos Širvintų rajono savivaldybei priklausančio kompiuterio laikmenoje, nesudaro pagrindo konstatuoti renginio ar nuotraukos viešą pobūdį. Nors renginį asmeniniais tikslais fotografavusi L. Ž. nuotraukas elektroniniame formate laikė Širvintų rajono savivaldybei priklausančiame kompiuteryje, tačiau asmeniniame, kitiems darbuotojams neprieinamame diske. Taip pat yra akivaizdu, kad atsakovas sąmoningai paviešino ne visą nuotrauką, o jos dalį, siekdamas padaryti neigiamą įtaką jo (ieškovo) reputacijai ir geram vardui, įdėjo užgaulų nuotraukos komentarą po nuotrauka.

8Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

9Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog atsakovas UAB „Vasmangas“ (duomenys neskelbtini) laikraštyje „ŠIRVINTA“ (duomenys neskelbtini) išspausdinęs ieškovo S. B. nuotrauką be jo sutikimo, pažeidė ieškovo teisę į atvaizdą ir privatų gyvenimą ir padarė ieškovui 5000 Lt neturtinę žalą. Taip pat pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtame laikraštyje paskelbtoje publikacijoje išspausdinta informacija, jog Liepos 14-osios naktį (duomenys neskelbtini) seniūnas S. B. ne tik įstengia apdeginti pavėsinę, bet ir sukapoja elektros kabelius, neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą, pripažintina pagrįsta, tačiau nepripažintini pagrįstais argumentai, kurių pagrindu nustatyta, kad ieškovui turi būti atlyginta 10000 Lt neturtinė žala. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.

10Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) laikraščio „ŠIRVINTA“ (duomenys neskelbtini), kurio tiražas yra 16000 egzempliorių, leidėjas – atsakovas UAB „Vasmangas“, 1-3 puslapiuose buvo paskelbta publikacija „Atsargiai – švenčia seniūnas“, publikacija iliustruota ieškovo nuotrauka. Šioje publikacijoje buvo pateikta informacija apie tai, kad 2008 m. liepos 14 d. naktį Senosiose Viesose gimtadienį šventė Širvintų miesto gyventojas L. B. (ieškovo brolis), valstybės tarnautojas, (duomenys neskelbtini) seniūnas S. B. (ieškovas) bei kiti svečiai. Publikacijoje nurodyta, kad „Liepos 14-osios naktį (duomenys neskelbtini) seniūnas ne tik įstengia apdeginti pavėsinę, bet ir sukapoja elektros kabelius“ (b. l. 9-10). Ieškovas 2008-08-12 kreipėsi į atsakovą dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo, nurodė, kad publikacijoje be kitų iškraipytų ir įžeidžiančių faktų skelbiamas teiginys, kad „Liepos 14-osios naktį (duomenys neskelbtini) seniūnas ne tik įstengia apdeginti pavėsinę, bet ir sukapoja elektros kabelius“, teiginiai neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, reikalavo paneigti paskleistus tiesos neatitinkančius ir ieškovo garbę bei orumą žeminančius duomenis paskelbiant paneigimą, tačiau atsakovas paneigimo neišspausdino (b. l. 30-31). Ieškovas 2008-09-02 kreipėsi į laikraštį „ŠIRVINTA“, prašydamas nurodyti asmenį, parengusį publikaciją „Atsargiai – švenčia seniūnas“ (b. l. 12-13). Atsakovas 2008-09-09 atsakyme ieškovui nurodė, kad publikacijos autorius pageidauja būti įvardytas „BANKAUSKU“, kad publikacija rengta pasinaudojus Policijos komisariato informacija ir nukentėjusio asmens pasakojimu (b. l. 14). Bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, kad straipsnį rašė trečiasis asmuo R. J.. Minėta publikacija buvo iliustruota nuotrauka (nuotraukos dalimi), kurioje ieškovas užfiksuotas 2007 m. gruodžio mėn. restorane „Putinas“ vykusio Širvintų rajono savivaldybės administracijos tarnautojų ir darbuotojų Naujųjų metų šventėje.

11Ieškovas S. B. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė paneigti atsakovo UAB „Vasmangas“ paskleistus duomenis, kad „Liepos 14-osios naktį (duomenys neskelbtini) seniūnas ne tik įstengia apdeginti pavėsinę, bet ir sukapoja elektros kabelius“, nes šie duomenys neatitinka tikrovės, pažeidė ieškovo garbę ir orumą, ir priteisti 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už privataus gyvenimo ir teisės į atvaizdą pažeidimą, nes nuotrauka buvo išspausdinta be jo (ieškovo) sutikimo, nuotraukos publikavimas nepateisinamas teisėtu ir pagrįstu visuomenės interesu. Pirmosios instancijos teismas tenkino visus ieškovo ieškinio reikalavimus.

12Atsakovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovo reikalavimas dėl garbės ir orumo pažeidimo gynimo ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas, paskelbdamas minėtą informaciją, tai padarė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informaciją, nes Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingą informaciją, bet ir asmenį, kuris paskleidė ne visiškai tikslią informaciją, tačiau tą padarė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informaciją. Atsakovas, remdamasis liudytojo R. M. parodymais, teigia, kad publikacijoje tikrų faktų pagrindu pateikta nuomonė apie viešojo asmens – valstybės tarnautojo (duomenys neskelbtini) seniūno ir jo aplinkos „kultūringą“ laisvalaikio leidimą 2008 m. liepos 14 d. bei naktį iš tų pačių metų liepos 14 d. į liepos 15 d. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, iš jų ir liudytojo R. M. parodymus, nėra faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad jis paskleidė ne visiškai tikslią informaciją, tačiau tai darė sąžiningai ir nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informaciją, kad pareiškė nuomonę, ir konstatuoti, jog atsakovas nepažeidė ieškovo garbės ir orumo ir ieškovo reikalavimas dėl garbės ir orumo gynimo pagal CK 2.24 str. yra nepagrįstas ir netenkintinas.

13Asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str., tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. 3 d.), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise nevaržomai skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių. Tokiu atveju, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė, nustatyta CK 2.24 str. Įstatymas gina asmenines neturtines teises – garbę ir orumą. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis. Sąvoka ,,duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t. y. informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Kad duomenys neatitinka tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: 1) ar teisingas pranešimas apie faktus; 2) ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Nagrinėdamas garbės ir orumo gynimo ginčą teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes, kiekvienu atveju sprendžia, ar paskleistos žinios, ar pareikšta nuomonė. Atriboti žinią nuo nuomonės yra būtina, nes asmens teisės pagal CK 2.24 str. ginamos paskelbus tikrovės neatitinkančius žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis - žinias. Kiekvienu atveju tam tikrų žinių paskelbimu laikytinas konkrečių faktų ar duomenų perdavimas, pranešimas tretiesiems asmenims, kai šie asmenys sužino apie perteikiamą informaciją tiek tada, kai pranešami tikri faktai ar duomenys, tiek ir tada, kai pranešama apie tikrovėje neegzistuojančius (įsivaizduojamus arba melagingus) faktus ar duomenis. Žinių paskelbimas yra informacijos apie aplinką pateikimas. Tuo tarpu asmens nuomonė – individualus konkretaus asmens vertinimas apie vykstančius aplinkos reiškinius, jo suvoktas, nebūtinai atskleistas požiūris.

14Įvertinus (duomenys neskelbtini) laikraštyje „ŠIRVINTA“ (duomenys neskelbtini) paskelbtos publikacijos „Atsargiai – švenčia seniūnas“ visą tekstą ir jame nurodytą atskiroje pastraipoje sakinį: „Liepos 14-osios naktį (duomenys neskelbtini) seniūnas ne tik įstengia apdeginti pavėsinę, bet ir sukapoja elektros kabelius.“, tekstinę konstrukciją, duomenų dėstymo būdą, darytina išvada, kad atsakovas paskleidė ne savo nuomonę apie ieškovo „kultūringą“ laisvalaikio leidimą, o paskleidė žinią, jog konkrečiai ieškovas, o ne koks nors kitas asmuo ar keletas žmonių, apdegino palapinę ir sukapojo elektros kabelius. Pažymėtina, kad tekste yra rašoma apie tai, jog ieškovui patinka kapoti ne jam priklausantį turtą, ir nurodoma apie tai, kad ieškovas iškapojo svetimus medžius. Nepripažintini pagrįstais atsakovo argumentai, kad buvo paskleista tik ne visiškai tiksli informacija, nes atsakovas byloje nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis turėjo pagrindą paskelbti tokią informaciją, sąžiningai klysdamas, kad bent iš dalies ši informacija atitiko tikrovę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad iš spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o tik galima reikalauti elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti asmenį, nes tai reikštų piktnaudžiavimą teise skleisti informaciją ir šios teisės ribų peržengimą, duodantį pagrindą taikyti teisinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687/2003).

15Nagrinėjamoje byloje buvo pateikta Širvintų rajono policijos komisariato medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) R. M. policijai pranešė, jog jam priklausančiame sklype jis teikia turistinės stovyklavietės paslaugas, šių paslaugų pageidavo L. B., jis buvo informuotas apie poilsiavimo taisykles, sąlygas, su kuriomis sutiko. Poilsiauti atvyko apie 10 žmonių. Po 23 val. pradėjo garsiai groti muzika ir jis paprašė pritildyti muziką, tačiau tai buvo padaryta tik „trumpam“, todėl jis išjungė elektros energiją. Išjungus elektros energiją pasipylė grasinimai sudeginti ir sukapoti pavėsinę, statomą namą, susidoroti su juo. Kiti svečiai paprašė vėl įjungti elektros energiją ir jo atsiprašė, žadėdami daugiau nebetriukšmauti. Apie 1 val. vėl muzika grojo garsiai, todėl jis vėl išjungė elektros energiją. Ieškovas pažadėjo, kad viskas vyks tvarkingai ir jis vėl įjungė elektrą. Apie 2-3 val. vėl muzika pradėjo groti garsiai ir jis išjungė elektros energiją, nekreipdamas dėmesio į gąsdinimus sudeginti namą, pavėsinę. Ryte jis rado apdegintą palapinę, sukapotus kabelius. Policija tyrimo pagal šį pareiškimą neatliko, Širvintų rajono policijos komisariato 2008-07-23 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes to prašė R. M.. R. M. 2008-07-23 prašyme nurodė, kad užsakovas L. B. ir jo draugai atlygino materialinius nuostolius. R. M. (duomenys neskelbtini) pasiaiškinime Širvintų rajono savivaldybės mero pavaduotojui nurodė, kad minėtą naktį dėl garsiai leidžiamos muzikos ir šūkavimų jis nuėjo pasikalbėti su švenčiančiais asmenimis, kreipėsi į S. B., nes žinojo, jog S. B. yra (duomenys neskelbtini) seniūnas, manė, kad S. B. galima pasitikėti. Kadangi situacija ir toliau nesikeitė, jis išjungė elektros energiją, pasipylė grasinimai sukapoti ir sudeginti pavėsinę, statomą namą, grasinimai jam. Ryte nuėjęs į poilsiavimo vietą pamatė, kad pavėsinė apdeginta, palikti keli sukapoti elektros kabeliai, o didžioji dalis jų dingę. Jį nustebino valstybės tarnautojo S. B. pozicija, leidusi ne tik trikdyti viešą rimtį, bet ir įvykti nusikalstamai veiklai (b. l. 53). Teismo posėdyje R. M., apklaustas liudytoju, parodė, kad po 24 val. labai garsiai grojo muzika, jis pamatęs ieškovą ir jo paprašęs, kad pritildytų muziką, ir ieškovas muziką pritildė. Tik pirmąkart nuėjęs matė ieškovą, daugiau ten nėjo, nematė, kas grasino, buvo likę 5-6 žmonės, ieškovo balso negirdėjo. Širvintų rajono savivaldybės vicemerui A. A. jis pasakė, kad kompanijoje buvo ieškovas (b. l. 117). Iš bylos medžiagos matyti, kad po publikacijos laikraštyje „ŠIRVINTA“ paskelbimo Širvintų rajono savivaldybės vicemeras A. A. 2009-08-18 pareiškime Širvintų savivaldybės administracijos direktoriui nurodė, kad (duomenys neskelbtini) į jį kreipėsi Senųjų Viesų kaimo gyventojai, kurie skundėsi, kad liepos 14-osios visą naktį R. M. sodyboje buvo trikdoma viešoji rimtis (triukšmaujama, labai garsiai leidžiama muzika), sodybos savininkas paaiškino, kad jo sodyboje ilsėjosi L. ir S. B., S. B., dirbantis (duomenys neskelbtini) seniūnu, ne tik trikdė viešą rimtį, bet grasino sodybos šeimininkui fiziniu susidorojimu, sunaikinti turtą, padarė materialių nuostolių (b. l. 52). Širvintų rajono savivaldybės administracijoje buvo atliktas tyrimas dėl galimai (duomenys neskelbtini) seniūno S. B. padaryto tarnybinio nusižengimo, Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-08-22 įsakymu Nr. 9-495 buvo sudaryta komisija, kurios uždavinys buvo ištirti (duomenys neskelbtini) įvykį Širvintų rajono Viesų kaime R. M. sodyboje (b. l. 75). Ieškovas S. B. 2008-09-23 paaiškinime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jis su sutuoktine ir dviem nepilnamečiais vaikais buvo pakviestas į brolio L. B. gimtadienį, pasveikino brolį, pabuvo gimtadienyje, po 5-6 val. išvyko namo. Jo buvimo metu gimtadienyje jokių nusižengimų ir incidentų neįvyko, kas vyko po to, jam nėra žinoma (b. l. 74). Širvintų rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus išvadoje apie tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus konstatuota, kad S. B. veiksmuose nėra nusižengimo požymių, todėl nėra pagrindo taikyti tarnybinę nuobaudą, siūlė kasmetinio valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo metu atsižvelgti į tarnautojo elgesį (b. l. 46). Žurnalistė R. J. paaiškino, kad ji rašė straipsnį, girdėjo atsiliepimus iš tos vietovės, klausė A. A., kuris yra laikraščio akcininkas, jos darbdavys, ar jis ką nors žino, A. A. jai leido paskaityti R. M. paaiškinimą (b. l. 138). Taigi byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnyje buvo galima parašyti, jog konkrečiai ieškovas apdegino pavėsinę, sukapojo elektros kabelius, ar kad jis buvo tuo metu, kai tai darė kiti asmenys, nes R. M. nėra nurodęs, kad ieškovas atliko tokius veiksmus, nepaneigti ieškovo pateikti įrodymai, kad jis iš šventės išvyko apie 1 val. nakties. R. M. policijai rašytame pareiškime yra nurodęs, kad 2-3 val. vėl garsiai grojo muzika ir tik tada jis visiškai išjungė elektros energiją, nekreipdamas dėmesio į grasinimus sudeginti pavėsinę. Atsakovas visiškai be jokio pagrindo apeliaciniame skunde nurodo, kad poilsiavietę išsinuomojo ieškovas, nes R. M. aiškiai yra nurodęs, kad poilsiavietę išsinuomojo ir su taisyklėmis bei sąlygomis buvo supažindintas L. B. (ieškovo brolis), ieškovas dalyvavo svečio teisėmis, todėl teigti, kad ieškovas buvo atsakingas už šventės organizavimą ir pasekmes, nėra jokio pagrindo. Žurnalistai privalo veikti sąžiningai, pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikydamiesi žurnalistinės etikos reikalavimų. Atsakovas paskelbė duomenis neišsiaiškinęs visų aplinkybių, nepatikrinęs faktų, siekdamas sumenkinti ir pažeminti ieškovą, todėl savo tokiu elgesiu pažeidė ieškovo garbę ir orumą.

16Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog informacija buvo paskleista apie viešąjį asmenį, tačiau tai nesudaro pagrindo pateisinti atsakovo veiksmų, paskelbiant apie ieškovą tikrovės neatitinkančią ir jo garbę ir orumą žeminančią informaciją. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimo mastu, kaip privatus asmuo. Viešasis asmuo privalo demonstruoti didesnį tolerancijos laipsnį žiniasklaidos dėmesiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2001; 2002-09-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-973/2002; 2003-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687/2003). Iš spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o tik galima reikalauti elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti asmenį, nes tai reikštų piktnaudžiavimą teise skleisti informaciją ir šios teisės ribų peržengimą, duodantį pagrindą taikyti teisinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687/2003). Kadangi atsakovas peržengė teisės skleisti informaciją ribas, todėl yra pagrindas taikyti atsakovui atsakomybę. Tai, kad ieškovas yra viešasis asmuo, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ir tai įvertinti, spręsdamas dėl taikytinų ieškovo garbės ir orumo gynimo būdų.

17Ieškovas šioje byloje prašė teismo taikyti du jo garbės ir orumo gynimo būdus – paneigti paskleistus duomenis ir atlyginti neturtinę žalą (taikyti civilinę atsakomybę), t. y. priteisti 10000 Lt. Pirmosios instancijos teismas tenkino šiuos reikalavimus, t. y. taikė šiuos abu garbės ir orumo gynimo būdus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas yra gerai žinomas asmuo Širvintų rajone, nes yra valdininkas, seniūnas, tačiau šios aplinkybės neįvertino, nagrinėdamas ieškovo minėtus reikalavimus ir nustatydamas 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

18Svarbiausiu viešojo asmens gynimo būdu laikomas garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, o neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojančio vaidmens. Viešasis asmuo turi didesnių galimybių apginti savo teises. Ginant jo garbę ir orumą pirmenybė teikiama žinių paneigimui, o ne kuo didesniam neturtinės žalos piniginiam įvertinimui. Ši nuostata buvo įgyvendinama teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2000-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2000; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2001). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtina įvertinta kriterijų visumą, t. y. turi būti atsižvelgta į aspektus, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir įvertinamos aplinkybės, dėl kurių asmuo negalėtų tikėtis labai didelio neturtinės žalos įvertinimo pinigais. Pastarajai aplinkybių grupei priklausytų tai, kad yra ginamos asmeninio pobūdžio vertybės, tiesiogiai nesusijusios su gyvybiškai svarbiausiais fizinio asmens gėriais – gyvybe ar sveikata, o siejamos su neturtinėmis asmeninėmis vertybėmis – garbe ir orumu, kad į teisminę gynybą pretenduoja viešasis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2005). Pirmosios instancijos teismas ieškovui priteisė 10000 Lt neturtinės žalos, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovas yra viešasis asmuo ir jam svarbiausia yra paskleistų žinių paneigimas, ir šis ieškovo reikalavimas patenkintas. Įvertinus šias aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad paskleisti duomenys sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo reputacija, priteistas 10000 Lt neturtinės žalos dydis sumažintinas iki 1000 Lt. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl minėtų duomenų paskelbimo ieškovas susirgo, susirgo jo tėvas, buvo paskleistos žinios, kad ieškovas padarė nusikaltimą. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutiktina, nes publikacijoje nėra nurodoma, kad ieškovas padarė nusikaltimą, t. y. nebuvo teikiama informacija, jog ieškovo veiksmai yra traktuojami kaip nusikalstami. Ieškovas jau sirgo iki publikacijos paskelbimo, t. y. (duomenys neskelbtini) (b. l. 80), byloje nebuvo pateikti jokie konkretūs įrodymai, kad ieškovo tėvas susirgo nuo 2008-09-26 (b. l. 48) vien dėl šios informacijos paskelbimo.

19Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad jis, publikuodamas nuotraukos, kurioje ieškovas užfiksuotas 2007 m. gruodžio mėn. restorane „Putinas“ vykusio Širvintų rajono savivaldybės administracijos tarnautojų ir darbuotojų Naujųjų metų šventėje, dalį be ieškovo sutikimo, pažeidė ieškovo teises į atvaizdą ir į privatų gyvenimą, kurios numatytos CK 2.22, 2.23 str. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

20Ieškovas savo reikalavimą dėl jo teisių į atvaizdą ir privatų gyvenimą pažeidimo grindė tuo, kad prie aukščiau minėtos publikacijos buvo išspausdinta dalis nuotraukos, nesant jo sutikimo, ir tokiu būdu atsakovas pažeidė jo teisę į atvaizdą ir privatų gyvenimą. Atsakovas išspausdino tik tą dalį nuotraukos, kurioje ieškovas užfiksuotas 2007 m. gruodžio mėn. restorane „Putinas“ vykusio Širvintų rajono savivaldybės administracijos tarnautojų ir darbuotojų Naujųjų metų šventėje, finansuotoje asmeninėmis darbuotojų ir tarnautojų lėšomis, nuotraukos nebuvo prieinamos ir platinamos šventėje nedalyvavusiems asmenims, todėl atsakovas paviešino privačios nuotraukos dalį. Ieškovas niekada ir niekam nėra suteikęs teisės viešinti privataus renginio metu padarytų fotografijų, davęs sutikimą viešinti šios nuotraukos dalį, daryti fotomontažą. Be to, iš išspausdintos nuotraukos dalies darytina išvada, kad atsakovas sąmoningai paviešino tik dalį nuotraukos, siekdamas padaryti neigiamą įtaką jo reputacijai ir geram vardui, parinkta ta nuotraukos dalis, kur jis užfiksuotas apnuogintomis kojomis, mūvintis moteriškomis pėdkelnėmis, prie nuotraukos užgaulus komentaras: „S. B. ruošiasi švęsti. Stiliaus pamokėlė: viešai rodytis nuogomis kojomis nedera. Dera - su moteriškomis pėdkelnėmis“. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad nuotrauka daryta vaidinimo metu. Nuotrauka yra žeminanti, nors reali, tačiau buvo atspausdinta tik nuotraukos dalis, nuotrauka buvo paimta anksčiau A. A. iš L. Ž. kompiuterio, A. A. tame Naujametiniame vakare nebuvo (b. l. 113). Liudytoja L. Ž. parodė, kad publikacijoje išspausdinta nuotrauka buvo paimta iš jos kompiuterio, nuotraukos buvo skirtos jai, ieškovui bei kitiems darbuotojams, kurie prašė. Tai buvo pokštas, pasirodymas, tos nuotraukos spaudai ir bet kam ieškovas prašė nerodyti ir nedalyti. Nuotrauka buvo laikoma darbe, kompiuteryje, joje buvo nufotografuoti ir kiti darbuotojai, kai ją paėmė, ji atostogavo, sakė, kad A. A. atėjo ir paėmė 6 nuotraukas, ji nuotraukos atsakovui nedavė. Kai ji paklausė A. A., kodėl jis paėmė nuotrauką, jis atsakė, jog tai darbinis kompiuteris ir jame negalima laikyti asmeninių nuotraukų. Taip pat liudytoja patvirtino, kad ta nuotrauka nebuvo vietiniame tinkle, bet buvo kataloge „mano“ (b. l. 117). Liudytojas A. A. teismo posėdyje parodė, kad nuotrauka buvo sekretorės kompiuteryje, jis persiuntė nuotrauką iš sekretorės kompiuterio. Kadangi tai savivaldybės kompiuteris, ne S. B., kuris yra viešasis asmuo, nuotraukas jis paėmė. Straipsnio tikslas buvo informuoti apie viešuosius asmenis. Taip pat liudytojas parodė, kad jis yra atsakovo akcininkas (b. l. 116). Liudytojas K. P. paaiškino, kad kompiuteriuose yra vietinis tinklalapis, kiekvienas darbuotojas turi savo failus, dėl etikos kiti darbuotojai neturi teisės į darbuotojo susikurtą failą. Darbuotojai patys iš savo pinigų organizavo šventę (b. l. 139). Iš teismui pateiktų Širvintų rajono savivaldybės administratoriaus 2002-08-25 įsakymu patvirtintų Širvintų rajono savivaldybės programinės įrangos ir interneto ryšio naudojimo taisyklių matyti, kad savivaldybės darbuotojams, naudojantiems savivaldybės kompiuterius, nėra draudžiama susikurti asmeniniams tikslams naudojamą katalogą, kad privaloma kompiuteryje laikyti tik su asmenine informacija nesusijusią informaciją, kad bet kuri informacija, esanti savivaldybės darbuotojo kompiuteryje yra vieša (b. l. 127).

21Įvertinus byloje surinktus įrodymus, susijusius ieškovo nufotografavimu ir su nuotraukos publikavimu kartu su straipsniu, nepripažintini pagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad šventė, kurios metu ieškovą nufotografavo bendradarbiai, buvo vieša, kad atsakovui nebuvo reikalingas ieškovo sutikimas tam, kad nuotraukos dalis būtų išspausdinta laikraštyje, kad nuotrauka priklausė Širvintų rajono savivaldybei, kad dėl to, jog ieškovas yra viešasis asmuo, jo privatus gyvenimas neturėtų būti saugomas.

22Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, šalies įstatymai, kiti norminiai aktai saugo ir gina žmogaus teisę į privatų gyvenimą. Šios teisės apsauga, gynimo būdai nustatyti CK 2.23 str. Žmogaus teisė į privatų gyvenimą apima ir teisę į atvaizdą, t. y. tuo atveju, kai pažeidžiama tik asmens teisė į atvaizdą, taikomas CK 2.22 str., bet jeigu pažeista ir kuri nors kita vertybė, sudaranti bendrosios asmens teisės į privatų gyvenimą turinį, tokiu atveju taikytinos CK 2.22 ir 2.23 str. nustatytos normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2004). Teisės į atvaizdą apsaugos esmė yra ta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu (CK 2.22 str. 1 d.), tačiau asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje (CK 2.22 str. 2 d.). Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtinta, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Nurodytu teisiniu reguliavimu saugomas visuomenės interesas būti informuotai apie viešųjų asmenų privataus gyvenimo aplinkybes, turinčias visuomeninę reikšmę, tai reiškia, susijusias su tokių asmenų atliekama vieša veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009). Teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso žinoti tam tikrą informaciją apie kitą asmenį negalima sutapatinti su visuomenės interesu patenkinti savo smalsumą. Dėl to kiekvienu konkrečiu atveju būtina atriboti visuomenės norą žinoti sensacijas ir teisėtą bei pagrįstą visuomenės interesą. Informacijos apie asmens privatų gyvenimą paskelbimas tam, kad publikacija įgytų sensacingą atspalvį, negali būti kvalifikuojamas kaip teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad kiekvienas asmuo, net jei jis žinomas plačiajai visuomenei, turi turėti galimybę naudotis teise į teisėtą lūkestį dėl savo privataus gyvenimo apsaugos ir gerbimo (V. H. v Vokietija). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pabrėžęs esminę privataus gyvenimo svarbą kiekvieno žmogaus asmenybės raidos požiūriu ir tai, kad teisė į saviraišką negali būti interpretuojama vienpusiškai, teigiant, jog visuomenė turi žinoti viską apie viešuosius asmenis (Teismų praktikos biuletenis Nr. 29. P. 577, 580-584).

23Šioje byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad atsakovas, tiek gaudamas ieškovo nuotrauką, tiek ją išspausdindamas, siekė, kad publikacija įgytų sensacingą atspalvį, ieškovas būtų sumenkintas, pažemintas. Atsakovas paviešino ieškovo privataus gyvenimo aplinkybes, nes nuotrauka visiškai nėra susijusi su ieškovo atliekama vieša veikla. Šios nuotraukos išspausdinimas negali būti kvalifikuojamas kaip teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso patenkinimas, nes ieškovas ir kiti asmenys, kurie dalyvavo Naujųjų metų šventėje, nevykdė jokios viešos veiklos, nes tai buvo privatus darbuotojų vakaras, byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad šventės metu buvo daromi teisės pažeidimai ar nusikalstamos veikos, dėl kurių informacija apie šventę turėtų būti paskelbta visuomenei. Šventėje nedalyvavo žurnalistai bei UAB „Vasmangas“ darbuotojai, kurie turėjo teisę fotografuoti tiek ieškovą, tiek kitus šventėje dalyvavusius asmenis. Pažymėtina, kad asmuo, net ir būdamas viešoje vietoje, nepraranda savo individualumo ir privatumo, todėl turi būti paisoma jo noro būti fotografuojamam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2004). Šiuo konkrečiu atveju ieškovas, dalyvaudamas šventėje ir šventės metu organizuotame pasirodyme, turėjo teisėtą pagrindą tikėtis, kad jis yra fotografuojamas ne tam, jog jo nuotrauka būtų išspausdinta laikraštyje. Be to, nuotrauka visiškai nebuvo susijusi su publikacijoje skelbiama informacija, nebuvo nurodomi duomenys, dėl kokių priežasčių nuotraukoje ieškovas yra su moteriškomis pėdkelnėmis. Akivaizdu, kad situacija, kuri užfiksuota nuotraukoje, buvo gerai žinoma ir suprantama tik asmenims, kurie dalyvavo šventėje, ir nuotrauka buvo skirta tik tiems asmenims, kurie dalyvavo šventėje. Tuo tarpu tokios nuotraukos išspausdinimas laikraštyje vertintinas ne tik kaip visuomenės neinformavimas apie ieškovo viešą veiklą, ieškovo veiksmus, prieštaraujančius teisei ir moralei, bet ir kaip visuomenės įžeidimas, nes iš nuotraukos iškirpus tik ieškovo atvaizdą, vaizdas yra neestetiškas, neturintis ryšio su skelbiama informacija, o publikuojamas pirmajame laikraščio puslapyje, kuriame skaitytojai tikisi surasti svarbiausią ir reikšmingiausią informaciją apie naujausius įvykius.

24Tai, kad minėta nuotrauka buvo Širvintų rajono savivaldybės sekretorės kompiuteryje, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šia nuotrauka įgijo teisę disponuoti atsakovas UAB „Vasmangas“ ar A. A. be sekretorės ar ieškovo žinios, kad nuotrauka buvo vieša. Atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad A. A. turėjo teisę ir pagrįstą interesą kontroliuoti Širvintų rajono savivaldybės sekretorės darbo vietą, kad kompiuteryje esančių duomenų tikrinimas ir paėmimas buvo būtinas demokratinėje visuomenėje, siekiant teisėto tikslo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, publikuodamas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų santraukas, yra nurodęs, kad darbuotojas gali teisėtai tikėtis privatumo darbovietėje, šie jo lūkesčiai gali būti sumažinti, darbdaviui suteikus tinkamą informaciją darbuotojui. Darbo vietos kontrolė turi būti vykdoma teisės aktų nustatyta tvarka konkrečiam, aiškiai apibrėžtam ir racionaliam paaiškinamam tikslui pasiekti. Šios kontrolės tikslas turėtų būti vykdyti prevenciją, o ne sekti darbuotojus ir rinkti apie juos informaciją. Darbuotojui naudojantis darbdaviui priklausančiomis darbo priemonėmis, atliekant pavestas užduotis, neišnyksta darbuotojo teisė į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą (Teismų praktikos biuletenis Nr. 31. P. 433-436). Širvintų rajono savivaldybės administratoriaus 2002-08-25 įsakymu patvirtintų Širvintų rajono savivaldybės programinės įrangos ir interneto ryšio naudojimo taisyklių 11 p. nurodyta, kad savivaldybės kompiuterių tinklo administratorius gali bet kuriuo momentu apžiūrėti ir patikrinti darbuotojų kompiuterius, tačiau nenurodyta, kad gali paimti informaciją ir ją platinti kitiems asmenims. Kaip jau buvo minėta, byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad A. A. turėjo teisę apžiūrėti ir tikrinti kompiuterį, kuriame buvo nuotraukos. Dėl to darytina išvada, kad atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo gauti ieškovo nuotrauką iš minėtos šventės ir ją publikuoti laikraštyje.

25Kadangi atsakovas pažeidė ieškovo teises į atvaizdą ir privatų gyvenimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai, įvertinęs visas aplinkybes, susijusias su atsakovo neteisėtais veiksmais, gaunant nuotrauką, publikuojant nuotrauką, su ieškovo patirta neturtine žala, atsižvelgdamas į teismų suformuotą praktiką, nustatė 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

26Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, t. y. priteista ieškovui iš atsakovo neturtinės žalos dėl garbės ir orumo pažeidimo atlyginimo 10000 Lt suma sumažintina iki 1000 Lt, kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.

27Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas, todėl pakeistinas priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.). Ieškovo reikalavimai tenkinti iš dalies, iš viso ieškovui priteista 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, t. y. patenkinta 40 proc., o atmesta 60 proc. Atsižvelgiant į nurodytas proporcijas, perskirstomos proceso šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, taip pat pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei. Pirmosios instancijos teismo priteistas žyminis mokestis sumažintinas iki 231,20 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad iš viso buvo patenkinta 40 proc. ieškovo reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteista išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme suma sumažintina iki 1444,68 Lt (CPK 98 str.). Pirmosios instancijos teismas turėjo 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems byloje asmenims, šios išlaidos buvo priteistos valstybei iš atsakovo. Šios išlaidos padalytinos šalims proporcingai atmestų ir tenkintų reikalavimų daliai, t. y. atsakovui sumažintinos iki 8 Lt, o iš ieškovo priteistina 12 Lt. Atsakovas sumokėjo 450 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (b. l. 149), ieškovas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 1092,89 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

28Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, t. y. tenkinta 60 proc., atsakovui iš ieškovo priteistina 270 Lt žyminio mokesčio atsakovo sumokėto už apeliacinį skundą. Sprendžiant dėl ieškovo apeliacinės instancijos teisme turėtų atstovavimo išlaidų priteisimo, įvertintina, ar išlaidų už advokato teisinę pagalbą suma atitinka rekomenduotiną maksimalų užmokestį už procesinio dokumento surašymą, nurodytą Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Ieškovo atstovas advokatas šioje byloje surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą, dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kuris truko 1 valandą. Rekomendacijų 8.11 p. nurodyta, kad rekomenduojamas maksimalus užmokesčio advokatui dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą yra 1200 Lt (1,5*800), 8.18 p. nurodyta, kad rekomenduojamas maksimalus užmokesčio advokatui dydis už vieną advokato atstovavimo teisme valandą yra 120 Lt (1,5*800). Atsižvelgiant į tai pripažintina, jog ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme neviršija Rekomendacijose nurodytų rekomenduotinų maksimalių užmokesčių už šias advokato paslaugas. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, t. y. tenkinta 60 proc., ieškovui iš atsakovo proporcingai atmestų ieškovo reikalavimų daliai priteistina 437,16 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

29Apeliantas apeliaciniu skundu ginčijo visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo patenkinti ieškovo neturtinis ir turtinis reikalavimai. Atsakovas sumokėjo 450 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, nors iš viso atsakovas už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 581 Lt žyminį mokestį. Kadangi apeliantas sumokėjo žyminio mokesčio per mažai, trūkstama žyminio mokesčio dalis priteistina valstybei iš ieškovo ir atsakovo proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. iš ieškovo priteistina 78,60 Lt, iš atsakovo – 52,40 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009).

30Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 11,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą, nurodytos išlaidos priteistinos proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš šalių į valstybės biudžetą, t. y. iš ieškovo priteistina 6,66 Lt, iš atsakovo – 4,44 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

31Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

32Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimą pakeisti.

33Priteistą ieškovui S. B. iš atsakovo UAB „Vasmangas“ neturtinės žalos dėl garbės ir orumo pažeidimo atlyginimo 10000 Lt sumą sumažinti iki 1000 Lt, priteistą 578 Lt žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 231,20 Lt, priteistą 3611,69 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 1444,68 Lt.

34Priteistą valstybei iš atsakovo UAB „Vasmangas“ 20 Lt išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujantiems asmenims, sumą sumažinti iki 8 Lt.

35Priteisti valstybei iš ieškovo S. B. 12 Lt išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujantiems asmenims.

36Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

37Priteisti ieškovui S. B. iš atsakovo UAB „Vasmangas“ 437,16 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

38Priteisti atsakovui UAB „Vasmangas“ iš ieškovo S. B. 270 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

39Priteisti valstybei iš ieškovo S. B. 78,60 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 6,66 Lt išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujantiems asmenims apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovo UAB „Vasmangas“ – 52,40 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 4,44 Lt išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujantiems asmenims apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. Ieškovas S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė įpareigoti... 3. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) laikraščio „ŠIRVINTA“ (duomenys... 4. Straipsnyje nurodyti faktai, kad „Liepos 14-osios naktį (duomenys... 5. Širvintų rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį... 6. Atsakovas UAB „Vasmangas“ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą... 7. Ieškovas S. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti... 8. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo... 9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 10. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) laikraščio „ŠIRVINTA“... 11. Ieškovas S. B. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė paneigti atsakovo UAB... 12. Atsakovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria... 13. Asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus įtvirtinta... 14. Įvertinus (duomenys neskelbtini) laikraštyje „ŠIRVINTA“ (duomenys... 15. Nagrinėjamoje byloje buvo pateikta Širvintų rajono policijos komisariato... 16. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 17. Ieškovas šioje byloje prašė teismo taikyti du jo garbės ir orumo gynimo... 18. Svarbiausiu viešojo asmens gynimo būdu laikomas garbę ir orumą... 19. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytas... 20. Ieškovas savo reikalavimą dėl jo teisių į atvaizdą ir privatų gyvenimą... 21. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, susijusius ieškovo nufotografavimu ir... 22. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių... 23. Šioje byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad atsakovas, tiek gaudamas... 24. Tai, kad minėta nuotrauka buvo Širvintų rajono savivaldybės sekretorės... 25. Kadangi atsakovas pažeidė ieškovo teises į atvaizdą ir privatų gyvenimą,... 26. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių apeliacinis skundas tenkintinas iš... 27. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas, todėl pakeistinas... 28. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, t. y.... 29. Apeliantas apeliaciniu skundu ginčijo visą pirmosios instancijos teismo... 30. Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su... 31. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimą pakeisti.... 33. Priteistą ieškovui S. B. iš atsakovo UAB „Vasmangas“ neturtinės žalos... 34. Priteistą valstybei iš atsakovo UAB „Vasmangas“ 20 Lt išlaidų, patirtų... 35. Priteisti valstybei iš ieškovo S. B. 12 Lt išlaidų, patirtų dėl... 36. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 37. Priteisti ieškovui S. B. iš atsakovo UAB „Vasmangas“ 437,16 Lt išlaidų... 38. Priteisti atsakovui UAB „Vasmangas“ iš ieškovo S. B. 270 Lt žyminio... 39. Priteisti valstybei iš ieškovo S. B. 78,60 Lt žyminio mokesčio už...