Byla e2A-250-343/2018
Dėl kelio servituto nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų L. K., A. J., N. J., V. J. teisių perėmėjos T. R. S., S. J., G. V., atstovaujamos įstatyminės atstovės J. V., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-200-855/2017 pagal ieškovų L. K., A. J., N. J., V. J., S. J., G. V., atstovaujamos įstatyminės atstovės J. V., ieškinį atsakovei V. M. dėl kelio servituto nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovai ieškinyje teismo prašė:

51) nustatyti neatlygintiną neterminuotą 4,50 m pločio, 44,58 m ilgio, 201 m2 ploto, kelio servitutą (S4) (tarnaujantį daiktą) važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku V. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) žemės sklypams, kurių kadastriniai Nr. ( - ) (savininkė G. V.); Nr. ( - ) (savininkė A. J.); Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) (savininkė N. J.), Nr. ( - ) (savininkas V. J.), Nr. ( - ) (savininkė L. K.), Nr. ( - ) (savininkė S. J.), adresas ( - ) pagal matininko E. R. 2016 metų parengtą servituto schemą;

62) pripažinti teisę ieškovams neatlygintinai, neterminuotai naudotis kelio servitutu (S1) (tarnaujantis daiktas) V. M. asmeninės nuosavybės žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ) važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku į žemės sklypus, kurių kadastriniai Nr.: ( - ), adresas ( - ) pagal UAB „Areisa“ 2014 04 04 parengtą žemės sklypo planą.

72. Ieškovai nurodė, kad negali patekti į savo žemės sklypus per ( - ) ir ( - ) gatves, bei per suprojektuotą pravažiavimą, einantį ties sklypais: 162, 161, 95, 94-5, 94-6 (įvažiavimas iš ( - ) gatvės rytinės pusės). Optimaliausias ir racionaliausias būdas patekti į sklypus Nr. 91-1 – 91-7 yra kelio servituto (tarnaujančio daikto) nustatymas per atsakovės žemės sklypą kadastrinis Nr. ( - ), esantį pietinėje dalyje prie pat ( - ) gatvės ir arčiausiai prie ieškovų sklypų. Šis variantas yra racionalus ir ekonomiškas bei realiai įmanomas, kadangi būtent šiuo keliu ieškovai visus metus nuo nuosavybės įsigijimo patekdavo į jiems priklausančius žemės sklypus.

8Kadangi atsakovei priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), jau yra nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku (S1, S2), ieškovams tik pripažintina teisė naudotis jau nustatytu kelio servitutu S1.

93. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovai, kaip gretimo sklypo savininkai, siekiantys, kad būtų nustatytas servitutas, neišnaudojo visų objektyvių galimybių dėl nuosavybės teisės tinkamo įgyvendinimo, kad nereikėtų apriboti kitų savininkų teisių, be to, negynė savo daiktinių teisų. Ieškovai tik teigia, kad patekti į jiems priklausančius žemės sklypus per ( - ) ar ( - ) gatves bei per suprojektuotą pravažiavimą, einantį ties sklypais: 162, 161, 95, 94-5, 94-6 (įvažiavimas iš Kampiškių g. rytinės pusės) negali, tačiau neįrodė būtinumo nustatyti kitą servitutą per atsakovės sklypą, nepateikia jokio paaiškinimo, kodėl jie negali patekti per šias gatves į savo sklypus.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11

  1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  1. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose sprendė, kad ieškovai neįrodė, jog servitutas per atsakovės žemės sklypą yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas išspręsti jų interesų įgyvendinimą. Ieškovai turi patekimą į savo žemės sklypus per žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), o iki žemės sklypo kadastro Nr. ( - ) ribos ieškovai turi patekimą iš ( - ) per bendro naudojimo kelią. Teismas vertino, kad ieškovai siekia patenkinti savo interesus, t. y. reiškia reikalavimą leisti jiems naudotis svetimu daiktu tik dėl to, kad jiems taip naudingiau ir patogiau. Teismas vertino, kad ieškovų prašomas nustatyti kelio servitutas atsakovės teises pažeis daugiau, nei būtų pažeista ieškovų teisė nesudarius jiems galimybės jų prašomu būdu turėti privažiavimą į savo žemės sklypus. Servituto nustatymas reikštų nepagrįstą atsakovės nuosavybės teisės ribojimą ir neatitiktų tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros.

12II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13

  1. Apeliaciniame skunde ieškovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

146.1. Teismas neįvertino, kad, 2007 metais dalijant sklypą į 8 sklypus ir tvirtinant žemės sklypų planus, nebuvo suformuotas įvažiavimas į ieškovų sklypus; kad servitutas nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre žemės sklypuose Nr. 94-5, 94-6, 95, kas reiškia, kad žemės sklypų savininkams nebuvo įregistruota pareiga leisti naudotis ieškovams privažiavimui, ėjimui žemės sklypais.

156.2. Teismas, nurodydamas, kad ieškovai turi galimybę į savo sklypus patekti per 2 m pločio servitutą sklype Nr.161, neįvertino, kad šis žemės sklypas yra ne prie Kampiškių gatvės, iš kurios reikia patekti ieškovams, o nuo jos ne mažiau kaip 600 m, kad 2 m pločio kelias ėjimui, privažiavimui transporto priemonėmis nėra pakankamas. Nors teismas sprendime pripažįsta, kad iš 2007 metais suprojektuoto 4 m pločio kelio, t. y. 2 m sklype Nr. 161 ir 2 m sklype 94-5, ginčo metu sklype 94-5 neišlikęs 2 m pločio kelio servitutas, tačiau teismas neanalizavo ir nenagrinėjo, ar ieškovai turi normalų privažiavimą į savo sklypus, ar gali juo tinkamai naudotis. Svarbi aplinkybė, kad projektuojamo kelio neliko 2 m dalies, todėl kelias neatlieka ir negali tinkamai atlikti važiavimo kelio paskirties. Negali nukentėti ieškovų teisės turėti normalų privažiavimą į savo žemės sklypus dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių, nes 2007 metais jie buvo informuoti apie teises per kelis sklypus servitutine teise patekti į savo sklypus, o 2015 metais ne dėl apeliantų kaltės nebuvo tinkamai sutvarkyti dokumentai, kad apeliantai galėtų realizuoti savo teisę važiuoti 2 m pločio keliu sklype Nr. 94-5. Teismas, darydamas neteisingą išvadą, kad 2 metrai gali atlikti privažiavimo transporto priemonėmis funkciją, nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos, kad servitutinio kelio plotis yra ne mažiau kaip 4 m.

166.3. Atsakovės žemės sklypo plotas yra 0,0808 ha, todėl, įvertinus prašomo nustatyti servituto turinį, nelaikytina, kad atsakovės teisių ribojimas neatitinka proporcingumo bei ieškovų ir atsakovės interesų pusiausvyros principų. Priešingai, dėl neprotingai didelių naujo kelio įrengimo sąnaudų apeliantai negalėtų įgyvendinti savo teisės normaliomis sąnaudomis naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu daiktu, todėl patirtų didesnių savo teisių suvaržymų nei atsakovė ieškinio tenkinimo atveju. Teismas neįvertino, kad servitutiniam keliui prašoma labai maža sklypo dalis (apie 1 aras), kuri ir taip jau naudojama ginčo paskirčiai. Neįvertinta aplinkybė, kad visi šeši giminaičiai ieškovai, dalinant sklypą 2007 metais, geranoriškai skyrė servitutiniam keliui po dalį savo žemės sklypo ir jų interesai, nuosavybės teisės tuo pačiu aspektu jau apriboti. Negali būti šioje byloje be pagrindo sureikšminti atsakovės interesai.

176.4. Prašomas nustatyti kelio servitutas ypač nepažeis atsakovės interesų, nes jį prašoma nustatyti pagal nuo 2007 metų nusistovėjusią, ieškovų suformuotą pravažiavimo vietą, ką patvirtino šalys, nuotraukos, atsakovė tik 2015 metais gavo dovanų žemės sklypus, statybos leidimą gyvenamojo namo statybai. Teismas neįvertino, kad, dalinant atsakovės sklypą į 3 sklypus, sąmoningai buvo palikta 4,5 m pločio, 44,58 m ilgio atkarpa sklypo rytiniame krašte, kuri skirta būtent patekimui/pravažiavimui į atsakovės viršutinį (šiauriau esantį) sklypą, kadastrinis Nr. ( - ). Todėl nustačius servitutą, nebus formuojamas kelias kitoje vietoje, o bus naudojamasi pačios atsakovės naudojama sklypo dalimi įvažiavimui.

186.5. Teismas neįvertino, kad ieškovai tik prašė pripažinti teisę naudotis jau nustatytu atsakovės sklype, kadastrinis Nr. ( - ) , kelio servitutu (tarnaujantis daiktas) – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku (SI, S2).

196.6. Teismas neteisingai nurodo, kad tik baigiamųjų kalbų metu buvo nurodyta ieškovų sutikimas atlyginti po 200 Eur už prašomą servitutą. Teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą pripažinti, kad ieškovai siūlė 1200 Eur už nustatomą servitutą, nes tai buvo ne mažiau 3 kartus išreikšta ieškovų ir atstovės žodžiu teismo posėdžiuose ir net pateikiant klausimus atsakovei, jos atstovui. Atsakovė neįvykdė pareigos įrodyti nuostolių, kilsiančių nustačius prašomą kelio servitutą, todėl ši aplinkybė negali būti vertinta ieškovų nenaudai ir atsakovės naudai, kad jai bus neproporcingai pažeistos nuosavybės teisės. Be to, nuostolių dydis gali būti sprendžiamas ir kitoje savarankiškoje byloje.

  1. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad administraciniu aktu – 2007 05 31 Kauno apskrities viršininko įsakymu, kuris nėra panaikintas, buvo nustatyti servitutai (tarnaujantys servitutai) tikslu ieškovams patekti iš/į ( - ) gatvę per žemės sklypus Nr. 161, Nr. 94-5, Nr. 94-6, Nr. 95, kad servitutai yra išviešinti Nekilnojamojo turto registre, kad, nepaisant ieškovų naudai nustatytų servitutų galimo pažeidimo, ieškovai vis tiek turi fizinę galimybę patekti iš Kampiškių g. iš esmės analogišku keliu per bendro naudojimo kelią iki žemės sklypo Nr. 161, kuriame nustatytas kelio servitutas, teismas pagrįstai darė išvadą, kad ieškovai neįrodė servituto nustatymo būtinumo.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
  1. Apeliantai ginčija teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys nustatyti kelio servitutą, teisėtumą ir pagrįstumą argumentuodami įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimu, suformuotos teismų praktikos nesilaikymu, kas lėmė neteisingas ir nepagrįstas teismo išvadas.
  1. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.). Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str. 1 d.).
  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių. Teismų praktikoje akcentuojama, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose: 2005 04 04, bylos Nr. 3K-3-246/2005; 2007 06 11, byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2009 04 03, byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2010 06 22, byloje Nr. 3K-3-283/2010 ir kt.).
  1. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. gegužės 31 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu „Dėl žemės sklypo (registro Nr. ( - )) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo (Kauno r.)“ patvirtintas ieškovės N. J. žemės ūkio paskirties 2,4587 ha žemės sklypo Nr. 91 (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), formavimo ir pertvarkymo projektas, parengtas UAB „Geometra“, ir žemės sklypų kadastro duomenys. Pertvarkant šį žemės sklypą, jis buvo padalintas į aštuonis žemės ūkio paskirties sklypus: Nr. 91-1 0,3074 ha (kadastrinis Nr. ( - )), numatant 0,0109 ha kelio servitutą (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę naudotis keliu bei kelio servitutą (viešpataujantis daiktas), suteikiantį teisę naudotis keliu sklypuose Nr. 161, Nr. 94-5, Nr. 94-6, Nr. 95; Nr. 91-2 0,3073 ha (kadastrinis Nr. ( - )), numatant kelio servitutą (viešpataujantis daiktas), suteikiantį teisę naudotis keliu sklypuose Nr. 161, Nr. 94-5, Nr. 94-6, Nr. 95; Nr. 91-3 0,3073 (kadastrinis Nr. ( - )), numatant kelio servitutą (viešpataujantis daiktas), suteikiantį teisę naudotis keliu sklypuose Nr. 161, Nr. 94-5, Nr. 94-6, Nr. 95; Nr. 91-4 0,3073 ha (kadastrinis Nr. ( - )), numatant kelio servitutą (viešpataujantis daiktas), suteikiantį teisę naudotis keliu sklypuose Nr. 161, Nr. 94-5, Nr. 94-6, Nr. 95, Nr. 91-5 0,3073 ha (kadastrinis Nr. ( - ), numatant kelio servitutą (viešpataujantis daiktas), suteikiantį teisę naudotis keliu sklypuose Nr. 161, Nr. 94-5, Nr. 94-6, Nr. 95; Nr. 91-6 0,3073 ha (kadastrinis Nr. ( - )), numatant kelio servitutą (viešpataujantis daiktas), suteikiantį teisę naudotis keliu sklypuose Nr. 161, Nr. 94-5, Nr. 94-6, Nr. 95; Nr. 91-7 0,3074 ha (kadastrinis Nr. ( - )), numatant kelio servitutą (viešpataujantis daiktas), suteikiantį teisę naudotis keliu sklypuose Nr. 161, Nr. 94-5, Nr. 94-6, Nr. 95; ir Nr. 91-8 0,3074 ha (kadastro Nr. ( - )), numatant kelio servitutą (viešpataujantis daiktas), suteikiantį teisę naudotis keliu sklypuose Nr. 161, Nr. 94-5, Nr. 94-6, Nr. 95. Žemės sklypai nuo Nr. 91-1 iki 91-7 nuosavybės teise priklauso ieškovams. Ieškovams V. J., N. J., S. J. ir G. V. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai, o ieškovių L. K. ir A. J. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Žemės sklypas Nr. 91-8 nuosavybės teisė priklausė J. P., kuri 2011 m. rugsėjo 30 d. įgaliojo atsakovę V. M. naudoti ir valdyti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Atsakovės užsakymu UAB „Aresa“ atliko detalųjį planą, kuriuo buvo pakeista žemės sklypo Nr. 91-8 tikslinė paskirtis ir sklypas padalintas į tris žemės sklypus. Pirmas ir antras sklypas buvo skirti gyvenamajai teritorijai, o trečias sklypas paliktas kaip atskira želdinių teritorija. Servitutas detaliajame plane ieškovams nebuvo nustatytas. Detalusis planas patvirtintas 2013 m. gegužės 10 d. Kauno rajono savivaldybes administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-807. 2015 m. sausio 29 d. Dovanojimo sutartimi Nr. 705 J. P. atsakovei padovanojo tris žemės sklypus: 1) 0,728 ha žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 2) 0,1538 ha žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ) ir 3) 0,0808 ha žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ). Iš prie dovanojimo sutarties pridėto plano matyti, kad kelio servitutas (viešpataujančiam daiktui) – teisė važiuoti transporto priemone, teisė naudotis pėsčiųjų taku nustatytas sklype Nr. 3 (S1). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, jog ieškovų žemės sklypai įregistruoti viešpataujančiais žemės sklypų Nr. 161, 94-5, 94-6, 95 atžvilgiu.
  1. Ieškovai ieškinyje prašė nustatyti kelio servitutą (4 metrų pločio kelią) nuo bendro naudojimo ( - ) g. pro atsakovei priklausantį žemės sklypą 91-8, kad galėtų privažiuoti transporto priemonėmis prie ieškovams priklausančių žemės sklypų 91-7–91-1, kadangi ieškovai neturi galimybės privažiuoti, prieiti į savo privačius žemės sklypus iš bendro naudojimo Kampiškių gatvės, nes žemės sklypo 91-8 savininkė atsakovė, per kurios žemės sklypą seniau ieškovai patekdavo į savo sklypus, uždraudė naudotis šiuo pravažiavimu. Teismas bylos duomenimis nustatęs, kad ieškovai turi patekimą į savo žemės sklypus per žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), o iki žemės sklypo kadastro Nr. ( - ) ribos ieškovai turi patekimą iš ( - ) g. per bendro naudojimo kelią, ieškinį atmetė kaip neįrodytą, jog servitutas per atsakovės žemės sklypą yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas ieškovams patekti į savo sklypus.
  1. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė objektyvios būtinybės nustatyti ieškovų prašomą servitutą per atsakovės žemės sklypą. 2007 05 31 Kauno apskrities viršininko įsakymu „Dėl žemės sklypo (registro Nr. ( - )) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo (Kauno r.)“ ieškovams buvo nustatyti servitutai žemės sklypuose Nr. 161, Nr. 94-5, Nr. 94-6, Nr. 95. Šiuo įsakymu nustatytais servitutais iš ( - ) gavės į ieškovų sklypus patenkama per žemės sklype Nr. 95 numatytą servitutą, toliau per žemės sklype Nr. 94-6 numatytą servitutą, toliau per žemės sklypuose Nr. 94-5 ir Nr. 161 numatytus servitutus (puse servitutinio kelio pločio numatyta 94-5, o puse - Nr. 161 žemės sklypuose). Pažymėtina, kad sklypo suskaidymo į aštuonis sklypus iniciatorė buvo ieškovė N. J., kurios užsakymu UAB „Geometra“ atliktuose 2006 11 16 žemės sklypų paženklinimo – parodymo aktuose taip pat nurodyta ieškovų teisė pateikti į žemės sklypus per sklypus Nr. 161, 94-5, 94-6, 95. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, jog ieškovų žemės sklypai įregistruoti viešpataujančiais žemės sklypų Nr. 161, 94-5, 94-6, 95 atžvilgiu. Byloje taip pat nustatyta, kad lygiagrečiai žemės sklypuose Nr. 95 ir 94-6 numatytiems servitutams egzistuoja bendro naudojimo kelias, kuriuo ieškovai atskirai, nesinaudodami sklypuose Nr. 95 ir Nr. 94-6 numatytais servitutais, turi teisę patekti iki žemės sklypų Nr. 94-5 ir Nr. 161. Toliau ieškovai turi teisę naudodamiesi žemės sklype Nr. 161 nustatytu servitutu patekti iki jiems priklausančių žemės sklypų. Apeliantų nurodyti argumentai, kad kelio įrengimas ieškovų sklypams tarnaujančiuose žemės sklypuose yra sudėtingesnis, liečiantis daugiau asmenų ir reikalauja daug lėšų, kad ieškovai į savo sklypus patekdavo ne servitutiniu keliu, per atsakovės žemės sklypą iki kol atsakovė uždraudė, nepaneigia ieškovų turimos daiktinės teisės ir nepatvirtina būtinybės nustatyti naują servitutą. Apeliantai skunde teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog po atliktų geodezinių matavimų sklype 94-5 neišlikęs 2 m pločio kelio servitutas, tačiau ieškovai – servituto turėtojai, kaip išvestinės daiktinės teisės turėtojai, turi teisę reikšti posesorinį ieškinį pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis servitutu.
  1. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, sudarančias ieškinio pagrindą ir ne pagal įrodymų vertinimo taisykles vertino įrodymus. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 10 04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 03 02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 11 23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Kaip matyti iš sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vertino visų įrodymų visumą, išdėstė įrodymų, kuriais vadovavosi, turinį, nurodė motyvus, kuriais grindė savo išvadas. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais. Apeliantai, skunde nesutikdami su byloje nustatytų aplinkybių įvertinimu, siekia savo reikalavimų patenkinimo, tačiau nenurodo teismo padarytų teisės normų pažeidimų (CPK 178 str., 185 str.).
  1. Nenustačius pagrindo byloje konstatuoti objektyvią būtinybę nustatyti ieškovų prašomą servitutą, kiti apeliantų skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
  1. Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai taikęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, ar materialinės teisės normas, apibrėžiančias kelio servituto nustatymo sąlygas, todėl ieškovų apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
  1. Atsakovė V. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantų priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. išlaidos, turėtos už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą CPK 93 straipsnio pagrindu. Atsakovė V. M. 2018 01 29 pateiktame prašyme nurodo, jog ji turėjo 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Jos yra pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais, todėl priteistinos iš apeliantų, t.y. iš kiekvieno po 70,58 Eur.

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

22Apeliacinį skundą atmesti.

23Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24Pritesiti atsakovei V. M. (fizinio asmens kodas ( - ) iš ieškovų - apeliantų L. K. (fizinio asmens kodas ( - ) A. J. (fizinio asmens kodas ( - ) N. J. (fizinio asmens kodas ( - ) V. J. (fizinio asmens kodas ( - ) S. J. (fizinio asmens kodas ( - ) G. V. (fizinio asmens kodas ( - ) po 70,58 Eur (septyniasdešimt eurų 58 eurocentus) bylinėjimosi išlaidas.

25Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4.
  1. Ieškovai ieškinyje teismo prašė:
...
5. 1) nustatyti neatlygintiną neterminuotą 4,50 m pločio, 44,58 m ilgio, 201 m2... 6. 2) pripažinti teisę ieškovams neatlygintinai, neterminuotai naudotis kelio... 7. 2. Ieškovai nurodė, kad negali patekti į savo žemės sklypus per ( - ) ir (... 8. Kadangi atsakovei priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ),... 9. 3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė,... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11.
  1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 25 d.... 12. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13.
    1. Apeliaciniame skunde ieškovai prašo panaikinti... 14. 6.1. Teismas neįvertino, kad, 2007 metais dalijant sklypą į 8 sklypus ir... 15. 6.2. Teismas, nurodydamas, kad ieškovai turi galimybę į savo sklypus patekti... 16. 6.3. Atsakovės žemės sklypo plotas yra 0,0808 ha, todėl, įvertinus... 17. 6.4. Prašomas nustatyti kelio servitutas ypač nepažeis atsakovės interesų,... 18. 6.5. Teismas neįvertino, kad ieškovai tik prašė pripažinti teisę naudotis... 19. 6.6. Teismas neteisingai nurodo, kad tik baigiamųjų kalbų metu buvo nurodyta... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 22. Apeliacinį skundą atmesti.... 23. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 24. Pritesiti atsakovei V. M. (fizinio asmens kodas ( - ) iš ieškovų -... 25. Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos....