Byla e2-15-732/2016
Dėl skolos priteisimo

1Molėtų rajono apylinkės teismo teisėjas Liudvikas Myško, sekretoriaujant Sigitai Saugūnienei, dalyvaujant ieškovei E. Š., jos atstovei advokatei Jūratei Matonienei, atsakovei A. V., jos atstovei advokatei Jolantai Dranseikienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovei A. V. dėl skolos priteisimo, ir

Nustatė

2ieškovė pateikė ieškinį, prašydama iš atsakovės priteisti 500,12 EUR skolos, 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas: 15 EUR žyminį mokestį ir advokato pagalbai apmokėti patirtas išlaidas. Nurodė, kad ieškovė už atsakovę elektros energiją teikiančiai AB LESTO yra sumokėjusi jos nepriemokas per 2014 m. ir 2015 m. sausio - gegužės mėnesius. Skolą už atsakovę ieškovė sumokėjo dėl tos priežasties, kad kreditorius AB LESTO neatjungtų elektros energijos tiekimo bendrai valdomiems objektams, kuriuose yra vykdomos šalių, kaip ūkininkių veiklos, todėl įgijo teisę jas prisiteisti, nes geruoju atsakovė atsisako kompensuoti už ją ieškovės sumokėtus komunalinius mokesčius. 2012-01-25 šalys paveldėjimo teisės liudijimų pagrindais po tėvo mirties paveldėjo po ½ dalį K. Š. ūkio turtines ir neturtines teises bei prievolių visumą. 2013-05-24 šalių motina J. Š. visą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą dovanojimo sutartimi padovanojo ieškovei, todėl ieškovė tapo 3/4 dalių nekilnojamojo turto savininke kartu su atsakove, kuriai paveldėjimo liudijimo pagrindu priklausė 1/4 dalis, todėl šalys turtu toliau naudojosi bendrai. 2014-06-20 J. Š. dovanojimo sutartimi ½ dalį fermų padovanojo ieškovei. Tokiu būdu ieškovė tapo ¾ šio nekilnojamojo turto bendraturte kartu su atsakove, kuriai nuosavybės teisėmis priklauso 1/4 turto dalis. Pagal AB LESTO pažymas už suvartotą elektros energiją šalys kaip ir anksčiau už sąnaudas patirtas ūkio reikmėms privalėjo atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis lygiomis dalimis, kadangi paveldėtą ūkį toliau valdė pagal paveldėjimo teisės liudijimus po ½ dalį. Tai, kad atsakovė AB LESTO neprimoka jai priklausančios mokėti dalies nuo 2014 m. balandžio mėnesio, ieškovė sužinojo tik iš AB LESTO, kuomet pastarasis pradėjo teikti pretenzijas dėl susidariusios skolos ir reikalauti pasirašyti vekselius, priešingu atveju atjungs elektros energijos tiekimą. Todėl iškilo išlaidų už suvartotą elektros energiją mokėjimo problema. Nurodė, kad pretenzijos iš bendrovės buvo siunčiamos K. Š. vardu. 2014 m. sausio, vasario ir kovo mėnesius pagal AB LESTO išrašytą sąskaitą K. Š. vardu, atsakovė savo ½ dalį apmokėjo, tačiau nuo 2014 m. balandžio mėnesio nesumokėjo dalies ženklesnių sumų ir taip tęsiasi iki pat ieškinio pateikimo dienos. Ieškovės paskaičiavimu atsakovės skola ieškovei už suvartotą elektros energiją yra 500,12 EUR, kurią sudaro: 44,69 EUR už 2014 m. bendrai suvartotą elektros energiją bendro naudojimo objektuose; 164,08 EUR už pasiimtą įmoką iš UAB „Agregatas”, už jų per 2014 m. I pusmetį suvartotą elektros energiją; 291,35 EUR skola 2015 m. rugsėjo 1 d. už sausio - liepos mėn. bendrai suvartotą elektros energiją bendro naudojimo objektuose.

3Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį prašė tenkinti ir priteisti iš atsakovės 500,12 EUR skolos, palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus ir motyvus. Papildomai paaiškino, kad atsakovė keitė mokėjimų susitarimą be jokio pagrindo, vengė tartis, vienašališkai nutraukė mokėjimus, nereagavo į suderinimo aktus. Mano, kad atsakovės veiksmai yra tyčiniai, su tikslu atitraukti ją nuo esminės problemos sprendimo – turto atidalinimo.

42015-10-07 teisme gautas atsakovės A. V. atsiliepimas, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčas kilo ne dėl visų paveldėtų pastatų sunaudotos elektros, o dėl pastato ( - ), kurį atsakovė pagal 2010-12-30 negyvenamų patalpų nuomos sutartį, išnuomojo UAB “Agregatas”. Pastatuose suvartojama elektros energija apskaitoma pagal apskaitos prietaisą Nr. 46000335. Dalį pastatų patalpų šalys naudoja grūdams sandėliuoti, šalių sunaudojamą elektrą fiksuoja 2013-11-11 įrengtas kontrolinis skaitliukas, pagal kurį nuo 2013-11-11 iki 2015-07-31 sunaudojo nuo 31251,4 kw iki 31275,4 kw, t.y. 24 kw. UAB „Agregato“ suvartojama elektros energija apskaičiuojama, iš apskaitos prietaiso Nr. 46000335 rodmenų atėmus kontrolinio skaitliuko rodmenis. Paaiškino, kad AB LESTO tiekia elektros energiją į minėtus pastatus, bet elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai neįforminti rašytine sutartimi nei su faktiniais naudotojais, nei su esamais pastatų savininkais, tačiau šie santykiai atsirado konkliudentiniais veiksmais, nes faktiškai elektros energija buvo tiekiama į šalims priklausančius pastatus ir buvo didžiąja dalimi vartojama nuomininko, mažąja šalių. Prievolę sumokėti AB LESTO skolą už suvartotą elektros energiją tenka pastatų savininkams: ¾ dalis ieškovei, ¼ dalis atsakovei. Po tėvo mirties, jo sąskaitoje palikti pinigai šalių susitarimu buvo naudojami apmokėti komunalinius mokesčius, už naudojamą elektros energiją. Pinigų užteko iki 2013 m. balandžio mėn. Pagal ieškovės pateiktus paskaičiavimus atsakovė už 2014 m. sumokėjo 11847,98 Lt, tame tarpe už objektą ( - ) - 1213,72 Lt. UAB “Agregatas” atsakovės išrašyta sąskaita 1142,86 Lt. UAB “Agregatas” už 2014 metais sunaudotą elektros energiją atsakovei sumokėjo tik 164 EUR, likusios sumos 167 EUR iki šiol nesumokėjo. Todėl reikalavimas priteisti 164,08 EUR pasiimtą įmoką iš nuomininko be pagrindo, nuomininko pareiga yra atsiskaityti už suvartotą elektros energiją su nuomotojais tiek su ieškove, tiek su atsakove. Atsakovė proporcingai priklausančiai jai pastatų ( - ) daliai yra tiesiogiai atsiskaičiusi su AB LESTO, UAB „Energijos tiekimas“, ieškovė nėra skolinga atsakovei deklaruojamų neva sumokėtų už atsakovę sumų už elektros energiją. Todėl atsakovė neturi piniginės prievolės ieškovei ir delspinigiai bei procesinės palūkanos nepriteistini.

5Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė atsiliepime nurodytus motyvus. Papildomai paaiškino, kad nesusipratimas kyla tik dėl objekto, esančio ( - ). Po tėčio mirties, visus atsiskaitymus su AB LESTO, UAB „Energijos tiekimas“, K. Š. vardu tvarkė ieškovė: pasirašinėjo sutartis, pasirinko naują tiekėją, taip pat visos sąskaitos ir visa kita informacija iš šių bendrovių buvo teikiama tik ieškovei. Tik ji vedė apskaitas ir su UAB „Agregatas“ už jų sunaudotą elektros energiją, ji išrašinėjo sąskaitas ne tik savo, bet ir atsakovės vardu. Prieigą prie elektros savitarnos svetainės gavo tik 2014-05-26. Ji nesuprantanti, kokiu būdu ieškovė apskaičiuoja mokėtinas sumas, nes ji jokių konkrečių duomenų negaunanti. Kadangi atskiro susitarimo nebuvo, todėl atsakovė mokėjo už jai priklausančią ¼ dalį sunaudotos elektros energijos ( - ). Be to, neįmanoma atskirti tiksliai, kuri kiek sumoka už elektros energiją.

6Ieškinys atmestinas.

7Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-176/2012; 2015 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Liuks“ v. UAB „Saulius ir Kristupas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-98/2015; kt.).

8Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagal LR CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 182 straipsnis). LR CPK 226 straipsnyje nustatyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dekoras“ v. UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, bylos Nr. 3K-3-240/2013; kt.)

9Nagrinėjamoje byloje ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kokiais įrodymais remiantis prašo priteisti iš atsakovės 500,12 EUR skolą už suvartotą elektros energiją ūkyje. Tokių įrodymų byloje nepateikta. Ginčas kilo tik dėl elektros energijos suvartojimo pastatuose, esančiuose ( - ). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovei priklauso ¾ dalys, o atsakovei ¼ dalis pašarų ruošimo cecho, un. Nr. ( - ), grūdų džiovyklos, un. Nr. ( - ), sandėlio, un. Nr. ( - ), esančių ( - ). E. Š. ir A. V. sudarė žodinį susitarimą, jog po tėvo K. Š. mirties, jo palikti pinigai sąskaitoje, bus naudojami apmokant komunalinius mokesčius, įskaitant ir už naudojamą elektros energiją pastatuose, esančiuose ( - ). Bylos duomenimis visus mokėjimus atlikdavo ieškovė. Ji teismui pateikė lenteles apie atliktus mokėjimus už šalių suvartotą elektros energiją bei nurodė, kad tokius skaičiavimus siuntė ir atsakovei. Ieškovė turi įrodyti reikalaujamų sumų apskaičiavimo pagrįstumą. A. V. nurodė, kad ji proporcingai jai pastatų ( - ) daliai yra tiesiogiai atsiskaičiusi su AB LESTO ir UAB „Energijos tiekimas“. Atsakovė, norėdama įsitikinti apie suvartotos elektros energijos kiekį, savo lėšomis įsivedė elektros kontrolinį skaitliuką, kadangi negalėjo žinoti apie konkrečiai suvartotą elektros energiją jai priklausančioje pastatų dalyje, nes tokio priėjimo neturėjo iki 2014-05-26. Šalys patvirtino, kad po tėvo K. Š. mirties, elektros energijos pirkimo-pardavimo santykių neįformino rašytine sutartimi ir iš šių įmonių sąskaitos už bendrai pastatuose suvartotą energiją, iki šiol gaunamos mirusiojo K. Š. vardu. Taip pat, šalių nuosavybė nėra atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės, atskiros elektros energijos naudojimo sutartys nesudarytos, taip pat nėra nustatyta naudojimosi pastatais tvarka. Šiuo atveju, visiškai neaišku, kuo remiantis ieškovė yra suskaičiavusi skolą atsakovei. Nurodė, kad atsakovė faktiškai naudojasi didesne nei jai priklauso nekilnojamojo turto dalimi bei atsisako mokėti už sunaudotą elektros energiją pagal galiojantį susitarimą, t.y. per pusę. Pagal CK 4.76 str. kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Tiek ieškovė, nurodė, kad moka už savo dalį, tiek atsakovė yra nurodžiusi, kad moka už jai priklausančią dalį bei šalys pateikė savo skaičiavimus. Tačiau kaip minėta, jokios tikslios apskaitos už suvartotą elektros energiją nėra, atsakovė ją skaičiuoja tik pagal nusistovėjusią tvarką, t.y. už ½ dalies. Kokiu būdu ji paskirstė apmokėjimą už bendruose objektuose suvartotą elektros energiją, už nuomininko UAB „Agregatas“ suvartotą elektros energiją ir už atsakovės ūkyje suvartotą elektros energiją, lieka visiškai neaišku.

10Ieškovė nurodo, jog atsakovė sunaudojo elektros energijos už 44, 69 EUR už 2014 m. bendrai suvartotą elektros energiją bendro naudojimo objektuose, 164,08 EUR yra atsakovės nepagrįstai 2014-09-11 gautą iš nuomininko UAB „Agregatas“ už jo 2014 m. I pusmečio suvartotą elektros energiją ir 291,35 EUR skola už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-09-01 bendrai suvartotą elektros energiją bendro naudojimo objektuose. Pagal LR CK 6.388 str. 1 d. abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Nei ieškovė, nei atsakovė atitinkama dalimi nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose neturi įrengtų energijos apskaitos prietaisų. Sunaudota elektros energija apskritai nėra fiksuojama. Tarp šalių nebuvo ir nėra sudaryta sutarties, reglamentuojančios galimai atsakovės sunaudotos elektros energijos kiekius, faktiškai išnaudojamą elektros energijos kiekį ir jos nustatymo būdus. Todėl neįmanoma apskaičiuoti ir nustatyti kokį elektros energijos kiekį galėjo sunaudoti ieškovė savo reikmėms ir kokį elektros energijos kiekį galėjo sunaudoti atsakovė. Sutiktina su atsakove, kad nuomininko (UAB „Agregatas“) pareiga atsiskaityti su nuomotojais kyla iš nuomos santykių ir šioje byloje netikslinga analizuoti nuomininko ir nuomotojo tarpusavio atsiskaitymo santykius, tame tarpe ir už suvartotą elektros energiją.

11Taigi, ieškovė nepaaiškino kokiu pagrindu ir kaip apskaičiuoja iš atsakovės reikalaujamą apmokėti elektros energijos išnaudotą kiekį ir gaunamas sumas. Kaip jau minėta, LR CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Šiuo atveju ieškovė turi pareigą įrodyti iš atsakovės prašomą priteisti skolą už suvartotą elektros energiją. Ieškovės pateiktos lentelės, kuriose ji pateikė savo skaičiavimus už šalių suvartotą elektros energiją, nelaikytini įrodymais, patvirtinančiais prašomos priteisti skolos pagrįstumą, nes pagal šiuos skaičiavimus nėra galimybės nustatyti, kokių pradinių duomenų pagrindu ir pagal kokį principą buvo apskaičiuoti nurodyti atlikti mokėjimai.

12Pažymėtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės yra akivaizdus asmeninis konfliktas, šalys negali susitarti dėl konkrečių patalpų plotų atsidalinimo, ieškovė vis mini apie atsakovės savavaliavimą, neteisėtą naudojimąsi ieškovės patalpomis. Teismo posėdžiu metu ieškovė nurodė, kad kreipėsi į teismą ne vien dėl sumos, o neapsikentusi atsakovės nesiskaitymo ir savavaliavimo. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, konfliktų šalys neturėjo, kol pagal šalių susitarimą, mokesčius už komunalinius mokesčius, tame tarpe ir už sunaudotą elektros energiją ginčo objektuose, mokėjo iš tėvo paliktų pinigų. Todėl, net ir galimai tenkinus ieškovės ieškinį, tai neišspręstų šalių ginčo, o tik užtikrintų nepagrįsto konflikto tęstinumą.

13Darytina išvada, jog ieškovė neįrodė prašomos priteisti skolos pagrįstumo, todėl ieškinys atmestinas.

14Sutinkamai su LR CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., iš ieškovės E. Š. atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: susipažinimas su ieškiniu ir atsiliepimo surašymas, pateikimas per EPP, atstovavimas teismo posėdžiuose. Viso priteistina 400 EUR (2015-10-06 ir 2016-02-29 Pinigų priėmimo kvitai).

15Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR CPK 185 str., 270 str., 284 str. teismas

Nutarė

16ieškinį atmesti.

17Priteisti iš ieškovės E. Š., a.k. ( - ), atsakovės A. V., a.k. ( - ), naudai 400 EUR (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

18Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.

Ryšiai