Byla 2A-729-330/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų E. Ž. ir A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-123-431/2015 pagal ieškovų E. Ž. ir A. Ž. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilniaus energija“ ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. R2-3654 panaikinimo ir įpareigojimo išnagrinėti ieškovų skundą, dėl įpareigojimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilniaus energija“ atlikti mokėjimų už ieškovams patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį perskaičiavimą. Išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos metrologijos inspekcija, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai E. Ž. ir A. Ž. (toliau – ieškovai) pateiktu ieškiniu prašė:

  1. panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013-12-12 sprendimą Nr. R2-3654 kaip neteisėtą ir nepagrįstą;
  2. įpareigoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją išnagrinėti ieškovų skundą dėl mokėjimų už karšto vandens temperatūros palaikymą perskaičiavimo;
  3. įpareigoti atsakovę UAB „Vilniaus energija“ atlikti mokėjimų už ieškovams patiektą centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį perskaičiavimą nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, iš mokėtinų sumų atimant šilumos energijos kiekį, priskirtą neapskaitytam ir (arba) neteisėtai apskaitytam karštam vandeniui paruošti;
  4. įpareigoti atsakovę UAB „Vilniaus energija“ perskaičiuoti mokėjimus už šilumos energiją karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai) nuo 2010 m. spalio 2 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

5Ieškovai, reikalaudami atlikti bendro naudojimo patalpoms priskirtos šilumos energijos perskaičiavimą, t. y. perskaičiuoti visus mokėjimus už šildymą ir karštą vandenį per visą laikotarpį nuo 2008 m. iki teismo sprendimo dėl šio reikalavimo įsiteisėjimo, nurodė, kad atsakovė UAB „Vilniaus energija“ dėl savo kaltės vedė nesutvarkytą karšto vandens apskaitą ieškovų bute ir kituose daugiabučio namo, kuriame gyvena ieškovai, butuose, nes atsakovė į namo butams ir bendro naudojimo patalpoms priskirtą šilumos energiją įtraukdavo ir šilumos energiją, suvartotą neapskaitytam arba apskaitytam metrologiškai nepatikrintais skaitikliais karštam vandeniui paruošti, nors tą draudžia Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalis. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau tekste - Komisija) nepagrįstai tvirtina, kad atsakovė UAB „Vilniaus energija“ privalo įrengti, prižiūrėti ir metrologiškai tikrinti apskaitos prietaisus tik nuo 2010-10-11. Ieškovai reikalavo, kad atsakovė atliktų daugiabučio namo, kuriame jie gyvena, centralizuotos šilumos energijos ir karšto vandens perskaičiavimą, kadangi šilumos tiekėjas taip pat neturėjo teisės ieškovams skaičiuoti ir karšto vandens temperatūros palaikymo (cirkuliacijos) mokesčio nuo 2010 m. spalio 2 d. Ieškovai tvirtina, kad jų ir šilumos tiekėjo individualiai aptartos sutarties sąlygos numato kitokią apmokėjimo už bendro naudojimo patalpų šildymą tvarką. Už šilumą, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą, privalo mokėti tik karšto vandens vartotojai, kadangi cirkuliacijos mokestis yra skirtas apmokėti už šilumos kiekį, tenkantį karšto vandens temperatūros palaikymui, o ne patalpų šildymui. Ieškovai teisėtai ir laikydamiesi teisės aktų reikalavimų 2010 m. spalio 2 d. atsisakė karšto vandens tiekimo paslaugos, kartu atsisakydami ir karšto vandens temperatūros palaikymo paslaugos.

6Atsakovė UAB ,,Vilniaus energija“ su pareikštu ieškiniu nesutiko.

7Atsakovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4415-868/2013 patenkino UAB ,,Vilniaus energija“ ieškinį ir priteisė iš atsakovės E. Ž. įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpiu nuo 2010-08-01 iki 2011-10-31 buto savininkei E. Ž. priskirtą šilumos kiekį buto ( - ), Vilniuje, šildymui bei bendro naudojimo patalpų šildymui, o taip pat už šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai). Paminėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

8Atsakovė UAB „Vilniaus energija“ pažymėjo, kad daugiabučiame name ( - ), Vilniuje, įrengta dvivamzdė karšto vandens tiekimo sistema su cirkuliacija stovuose ir vonių šildytuvais, kurie yra įrengti ne visuose butuose (patalpose). Daugiabučio namo ( - ), butuose (patalpose) įrengta vienvamzdė karšto vandens tiekimo sistema su cirkuliacija tik rūsyje. Abiejų namų suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal šilumos punkte įrengto įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis. Karšto vandens suvartojimas butuose (patalpose) nustatomas pagal gyventojų deklaruojamus karšto vandens skaitiklių rodmenis ir/ar karšto vandens suvartojimo normatyvus. Individualių buitinių šilumos skaitiklių šiuose namuose nėra, nes projektuojant namų šildymo sistemą tokių skaitiklių įrengimas nebuvo numatytas. Atsakovė UAB „Vilniaus energija“ karštą vandenį vartotojams tiekia nuo 2010-05-01.

9Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 1-1070 karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo terminas Vilniaus mieste nustatytas iki 2017 m. kovo 1 d. Pagal ginčui aktualios redakcijos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 364-366 punktus, detalizavusius gyventojų apsisprendimo dėl jiems priimtino apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo, jo realizavimo bei karšto vandens tiekėjo veiklos pradžios klausimus, atsakovė 2009 m. birželio ir gruodžio mėnesiais kelis kartus viešai spaudoje bei individualiai su siunčiamomis sąskaitomis siūlė Vilniaus miesto buitiniams karšto vandens vartotojams, nepasirinkusiems 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo be karšto vandens tiekėjo dalyvavimo arba kito karšto vandens tiekėjo, perduoti (parduoti) jai, kaip pradedančiam veiklą karšto vandens tiekėjui, vartotojams nuosavybės teise priklausančius atsiskaitomuosius karšto vandens apskaitos prietaisus. Kadangi vartotojai sutikimo dėl karšto vandens skaitiklių pardavimo nepateikė, atsakovė atitinkamuose Vilniaus miesto daugiabučiuose namuose nuo 2010-05-01 pradėjo karšto vandens tiekėjo veiklą ir pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 2 d. ir 16 str. 4 d. nuostatas pradėjo pas vartotojus įrenginėti naujus, metrologiškai patikrintus ir visus teisės aktų reikalavimus atitinkančius karšto vandens skaitiklius, priklausančius karšto vandens tiekėjui. Atsakovė nurodė, kad namų butuose (patalpose) vartotojams priklausančių karšto vandens skaitiklių pakeitimo darbus ji pradėjo 2013 m. gruodžio 9 d. Pasak atsakovės, byloje nėra įrodymų, kad nepaskirstyto karšto vandens kiekis (kaip jis suprantamas pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 18 dalies apibrėžtį) susidaro ne daugiabučio namo bendrasavininkiams bendrosios nuosavybės teise priklausančiuose tinkluose (namo šildymo ir karšto vandens sistemoje) ar dėl trečiųjų asmenų (pvz., karšto vandens tiekėjo) kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad namuose ne visų butų (patalpų) šildymui naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, suvartotos šilumos paskirstymui taikomas Komisijos patvirtintas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 kartu su paskirstymo metodu Nr. 5 (papildomas metodas Nr. 5 taikomas nuo 2008-10-01). Atsakovė nurodė, kad sprendimų dėl taikomo šilumos paskirstymo metodo keitimo ji iš namų butų ir kitų patalpų savininkų nėra gavusi. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4415-868/2013 atmetė E. Ž. argumentus dėl netinkamo šilumos paskirstymo metodo taikymo. Komisija nurodytoje byloje pateiktoje 2011-05-03 išvadoje Nr. R2-1045 taip pat patvirtino, kad atsakovės aukščiau nurodyti paskirstymo metodai taikomi teisėtai ir pagrįstai, matematiniai (aritmetiniai) skaičiavimai ginčo laikotarpiu, taikant šilumos paskirstymo metodus, taip pat atlikti teisingai. Atsakovė akcentavo, kad jai vykdant karšto vandens tiekėjo veiklą (Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 2 d.), ne šildymo sezono metu susidarantis nepaskirstytas karšto vandens kiekis nebuvo išdalinamas namų gyventojams. Šildymo sezono metu su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis priskiriamas pastato šildymui. Komisijos išaiškinimu, jeigu neįmanoma faktiškai atskirti šilumos kiekio, suvartoto su nepaskirstytu karštu vandeniu, nuo šilumos kiekio, tenkančio pastato šildymui, įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis yra išskirstomas taip: atimamas šilumos kiekis šalto vandens pašildymui, nustatytas pagal butuose įrengtus karšto vandens apskaitos prietaisus bei šilumos kiekis cirkuliacijai, kuris žiemos metu yra normatyvinis; tokiu būdu gaunamas visas likęs šilumos kiekis (šilumos kiekis naudingojo ploto ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui bei su nepaskirstytu karštu vandeniu neišdalintas šilumos kiekis), kuris turi būti paskirstytas ir išdalintas apmokėti gyventojams. Atsakovė pažymėjo, kad valstybės institucijos (įskaitant ir Komisiją) yra pripažinusios, jog karšto vandens tiekėjo pareigos sutvarkyti karšto vandens apskaitą kiekviename name vykdymas yra tęstinis, ilgalaikis procesas, reikalaujantis finansinių investicijų. Atsakovės teigimu, reikalavimas karšto vandens tiekėjui įgyvendinti iš Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 1 d. normos (galiojančios nuo 2008-05-01) kylančią pareigą nedelsiant po tokią pareigą įtvirtinančios nuostatos įsigaliojimo, o jam to nepadarius – įpareigoti prisiimti su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotos šilumos energijos nuostolius (t.y. taip, kaip ieškovai prašo ieškinyje – įpareigoti atlikti mokesčių perskaičiavimus nepriskiriant apmokėti su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartoto šilumos kiekio), prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

10Atsakovė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija su ieškiniu nesutiko.

11Nurodė, kad vien tai, jog Komisija, vykdydama Energetikos įstatyme numatytas funkcijas, nagrinėjo ieškovų skundą dėl analogiškų šioje byloje pareikštiems reikalavimų, nesudaro pagrindo laikyti Komisiją atsakovu nagrinėjamoje byloje. Komisija nurodė, kad ieškovams priskiriamas apmokėti atitinkamas patiektos šilumos kiekis karšto vandens temperatūros palaikymui, priklauso nuo ieškovų įvykdyto cirkuliacinės sistemos atjungimo nuo bendros pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos teisėtumo.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.

14Teismas nurodė, kad ieškovė E. Ž. 2013 m. lapkričio 11 d. skundu (toliau – Skundas) prašė Komisiją išnagrinėti tarp pareiškėjos (ieškovės) ir UAB “Vilniaus energija” (atsakovės) kilusį ginčą dėl karšto vandens temperatūros palaikymo mokesčio mokėjimo ir su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartoto šilumos kiekio priskyrimo apmokėti pareiškėjai.

15Teismas, vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 3 p., 296 str. 1 d. 1 p., nagrinėjo ieškovės E. Ž. reikalavimus toje apimtyje, dėl kurių ieškovė laikėsi šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

16Teismo sprendime nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4415-868/2013 patenkino UAB “Vilniaus energija” ieškinį ir priteisė iš atsakovės E. Ž. įsiskolinimą už atsakovei priskirtą šilumos kiekį buto ( - ), Vilniuje, šildymui bei bendro naudojimo patalpų šildymui, o taip pat už šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai), susidariusį per laikotarpį nuo 2010-08-01 iki 2011-10-31. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-490-590/2014 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas.

17Teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimo panaikinti Komisijos 2013-12-12 sprendimą Nr. R2-3654 kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir įpareigoti Komisiją išnagrinėti ieškovės Skundą dėl mokėjimų už karšto vandens temperatūros palaikymą perskaičiavimo pagrįstumą, konstatavo, kad Komisija ieškovės E. Ž. Skundo reikalavimą įpareigoti UAB „Vilniaus energija“ atlikti priskirtų mokėjimų už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio iki 2013 m. spalio mėnesio perskaičiavimą pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti nagrinėti (Energetikos įstatymo 34 str. 5d. 3p.). Teismas nustatė, kad Komisija tokį sprendimą priėmė pagrįstai įvertinusi tai, jog Skundo nagrinėjimo metu Vilniaus apygardos teisme buvo apeliacine tvarka nagrinėjama civilinė byla, kurioje keliami klausimai dėl ieškovei priskirtos apmokėti skolos už šilumą ir karšto vandens temperatūros palaikymą pagrįstumo už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d., taip pat klausimai dėl šilumos ir šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemos atjungimo nuo pastato bendros šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos teisėtumo. Be to, Komisija pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad nuo Vilniaus apygardos teismo sprendimo dėl ieškovės buto atjungimo nuo bendros šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos teisėtumo priklauso ieškovei priskiriamo mokėjimo už karšto vandens temperatūros palaikymą pagrįstumas ir jo dydis.

18Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-4415-868/2013, ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-490-590/2014, buvo konstatuota, jog tai, kad ieškovė E. Ž. 2010 m. spalio mėn. buto Nr. 6 šildymo įrenginius atjungė nuo pastato centralizuotos šildymo sistemos, nepanaikina jos prievolės sumokėti už šilumos energiją laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d. Pirmosios instancijos teismas šią kitoje civilinėje nustatytą aplinkybę laikė prejudiciniu faktu, kuris pakartotinai neįrodinėtinas.

19Teismas, remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad namų ( - ) ir ( - ), Vilniuje, butams (patalpoms) šiluma šildymui ir karštas vanduo tiekiami iš individualaus šilumos punkto. ( - ) name įrengta dvivamzdė karšto vandens tiekimo sistema su cirkuliacija stovuose ir vonių šildytuvais, kurie yra įrengti ne visuose butuose (patalpose); ( - ) name beveik visuose butuose (patalpose) įrengta vienvamzdė karšto vandens tiekimo sistema su cirkuliacija tik rūsyje. Namų suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal šilumos punkte įrengto įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis. Karšto vandens suvartojimas butuose (patalpose) nustatomas pagal gyventojų deklaruojamus karšto vandens skaitiklių rodmenis ir/ar karšto vandens suvartojimo normatyvus. Šilumos kiekis, tenkantis karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai), priklauso ne nuo suvartoto karšto vandens kiekio, o nuo pastato karšto vandens sistemos konstrukcijos, butuose įrengtų vonios šildytuvų konstrukcijos ir galios. Kadangi name ( - ) yra įrengta dvivamzdė karšto vandens sistema su karšto vandens cirkuliacija stovuose ir vonios šildytuvais (“gyvatukais”) butuose, tai tuo atveju, kai vonios šildytuvai (“gyvatukai”) nėra prijungti prie karšto vandens sistemos ir/ar yra teisėtai atjungti, visiškai nereiškia, kad tokių namų karšto vandens sistemoje nėra šilumos sąnaudų karšto vandens temperatūrai palaikyti, o ši aplinkybė turi įtakos tik šių šilumos sąnaudų dydžiui. Tai patvirtina Komisijos 2007-01-29 nutarimu Nr. 03-5 patvirtinti šių šilumos sąnaudų vidutiniai normatyvai, kurie yra diferencijuoti priklausomai nuo karšto vandens sistemos tipo: kai nėra vonios šildytuvo – 80 kWh/būstui per mėnesį, o kai vonios šildytuvas yra – 160 kWh/būstui per mėnesį. Teismas nurodė, kad apskaičiuojant ieškovų butui priskirtiną šilumos kiekį, perduotą per namo karšto vandens sistemą, kai bute nėra vonios šildytuvo (“gyvatuko”), bet yra dvivamzdė karšto vandens sistema su karšto vandens cirkuliacija stovuose, šiuo metu teisėtai ir pagrįstai taikomas būtent 80 kWh/mėn. šilumos sąnaudų normatyvas, kuris nustatytas minėtu Komisijos nutarimu patvirtintoje Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodikoje, esant dvivamzdei cirkuliacinei sistemai be vonios šildytuvo (“gyvatuko”). Kadangi namuose ne visų butų (patalpų) šildymui naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, suvartotos šilumos paskirstymui taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19, kartu su Komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41 patvirtintu Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5 (taikomas nuo 2008-10-01, šilumos kiekio dalies vartotojų bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficientas XPŠbn = 0,14), kurie atitinka pastato šildymo ir karšto vandens sistemos bei jos prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų tipą, o taip pat įrengtus šilumos paskirstymui naudojamus apskaitos prietaisus – kai šilumos punkte įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą suvartotą šilumos kiekį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4415-868/2013 atmetė E. Ž. argumentus dėl netinkamo paskirstymo metodo taikymo (tai – prejudicinis faktas). Komisija nurodytoje byloje pateiktoje 2011-05-03 išvadoje Nr. R2-1045 irgi patvirtino, kad teisėtai ir pagrįstai taikomi aukščiau nurodyti metodai. Teismo sprendime nurodyta, kad namuose atsakovei vykdant karšto vandens tiekėjo veiklą (Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 2 d.), ne šildymo sezono metu susidarantis nepaskirstytas karšto vandens kiekis nebuvo išdalinamas namų gyventojams. Šildymo sezono metu su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis priskiriamas šildymui. Minėtame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendime konstatuota, kad ieškovų buto šildymo būdo pakeitimas buvo įregistruotas/įrašytas Nekilnojamojo turto registre 2011-12-27, Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje užregistruotas 2011-12-27, registracijos Nr. (23.41) NSU -1050, 2011-12-14 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos bei 2011-12-20 deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu. Teismas pažymėjo, kad ieškovams įregistravus savo buto šildymo būdo pakeitimą (CK 1.75 str. 2 d.), UAB „Vilniaus energija“ ieškovams toliau nebeskaičiuoja mokesčio už buto šildymą, kaip nesinaudojantiems buto šildymo paslauga, o atitinkamai nėra priskiriamas ir su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis. Teismas konstatavo, kad kitokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų byloje nėra.

20Teismas nustatė, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos atstovai ieškovų daugiabučiame name, esančiame ( - ), Vilniuje, du kartus atliko teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimus (2011 m. gegužės mėn. ir 2013 m. balandžio mėn.). Inspekcija pateikė išvadą, jog abiejų patikrinimų metu teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Inspekcijos atstovai pagal ieškovės E. Ž. skundą patikrino UAB “Vilniaus energija” namui tiekiamos šilumos energijos ir šio namo 6-am butui tiekiamo karšto vandens apskaitai naudojamas matavimo priemones bei nustatė, kad skaitiklis neturi galiojančių patikros žymenų ar galiojančią patikrą patvirtinančių dokumentų. Skaitiklio patikrą 1998 m. I ketvirtį atliko VĮ Vilniaus metrologijos centras. Patikrinimo metu nustatyta, kad E. Ž. nuo 2009 m. lapkričio mėn. karšto vandens nenaudoja, karšto vandens skaitiklio rodmenų nedeklaruoja ir mokesčių už karštą vandenį nemoka, todėl atsiskaitydama su ja UAB “Vilniaus energija” teisinės metrologijos reikalavimų nepažeidžia.

21Teismas atmetė ieškovų argumentus, jog patiektos centralizuotos šilumos energijos ir karšto vandens perskaičiavimas privalo būti atliktas dėl nesutvarkytos šilumos ir karšto vandens apskaitos, sutikdamas su atsakovų pozicija, jog Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio dalies nuostatos įgyvendinimui buvo ir yra būtini poįstatyminiai teisės aktai, detalizuojantys sutvarkytos karšto vandens apskaitos požymius, reikalavimus ar kitus rodiklius, iš kurių būtų galima spręsti, ar karšto vandens tiekėjas įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą daugiabučiame name, kad nebuvo ir nėra aišku, kokius veiksmus privalo atlikti karšto vandens tiekėjas, siekdamas sutvarkyti karšto vandens apskaitą, kokie karšto vandens apskaitos prietaisai privalo būti įrengti, kaip spręsti situacijas, kai karšto vandens apskaitos prietaisai nėra įrengiami dėl karšto vandens vartotojo kaltės ir kt. Teismas akcentavo, kad Šilumos ūkio įstatymo 16 str. 4 dalyje, kurioje yra įtvirtintas reikalavimas karšto vandens tiekėjui įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose, prižiūrėti ir atlikti jų patikrą, nėra apibrėžtas tikslus terminas, per kurį karšto vandens tiekėjas privalo įvykdyti karšto vandens prietaisų, priklausančių karšto vandens tiekėjui, įrengimo pareigą. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2013 m. sausio 9 d. raštu Nr. (17.3-16)-63 išaiškino, jog daugeliui šilumos tiekėjų tapus karšto vandens tiekėjais daugumoje Lietuvos miestų, objektyviai nebuvo įmanoma per trumpą laiko tarpą vienu metu įvykdyti teisės aktuose nustatyto įpareigojimo įrengti metrologiškai patikrintus karšto vandens apskaitos prietaisus. Teismas taip pat nustatė, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 ir 16 str. nuostatas detalizuojančias teisės normas, Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodikos 12 p., Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 15 d. priimtą sprendimą Nr. 1-1070 karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo terminas Vilniaus mieste nustatytas iki 2017 m. kovo 1 d. Pagal tuometinės redakcijos Taisyklių 364-366 p., detalizavusius gyventojų apsisprendimo dėl jiems priimtino apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo priėmimo, jo realizavimo bei karšto vandens tiekėjo veiklos pradžios klausimus, veiklą pradedantys karšto vandens tiekėjai iki 2010 m. sausio 1 d. turėjo pasiūlyti vartotojams jiems nuosavybės teise priklausančius karšto vandens apskaitos prietaisus perduoti (parduoti) karšto vandens tiekėjui. Šį įpareigojimą atsakovę įvykdė dar 2009 m. birželio ir gruodžio mėnesiais, kelis kartus viešai spaudoje bei individualiai su siunčiamomis sąskaitomis išsiuntusi atitinkamo turinio pasiūlymą. Namų ( - ) ir ( - ), Vilniuje, butų (patalpų) savininkai sutikimo dėl karšto vandens skaitiklių pardavimo šilumos tiekėjui nepateikė. Namų ( - ) ir ( - ) butuose (patalpose) vartotojams priklausančių karšto vandens skaitiklių pakeitimo darbus Bendrovė pradėjo 2013 m. gruodžio 9 d.

22Teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, ieškovų reikalavimus atsakovei UAB „Vilniaus energija“ atmetė. Teismas taip pat konstatavo, kad ginčas byloje yra kilęs tarp ieškovų, kaip šilumos energijos vartotojų, ir energetikos įmonės, o ne tarp Komisijos ir vartotojų, todėl atmetė reikalavimus Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai.

23III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

24Ieškovai E. Ž. ir A. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovų buto šildymo būdo pakeitimo neteisėtumas ir jų prievolė mokėti už faktiškai negautą šilumos energiją yra prejudiciniai faktai, nustatyti civilinėse bylose Nr. 2A-490/590/2013 ir 2-4415-868/2013. Išnagrinėtose bylose įsiskolinimo laikotarpis buvo trumpesnis, kitoje byloje dėl įsiskolinimo priteisimo nedalyvavo ieškovas A. Ž., nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl netinkamo šilumos paskirstymo, teismas negalėjo remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo panaikintomis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis.
  2. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nusprendė, kad Komisija pagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovų skundą išankstine tvarka dėl mokėjimų už karšto vandens cirkuliaciją perskaičiavimo, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4415-868/2013 nagrinėtas tapatus šalių ginčas. Ieškovai nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjo ieškinį dėl įsiskolinimo už šilumos energiją, suvartotą laikotarpiu nuo 2010 rugpjūčio 1 d. iki 2011 spalio 31 d. Šioje civilinėje byloje ieškovai prašo įpareigoti šilumos tiekėją atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimus už energiją, skirtą buto ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui nuo 2008 m. gegužės 1 d., ir už šilumos energiją karšto vandens temperatūrai palaikyti nuo 2010 m. spalio 2 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Taigi, skiriasi tiek ieškinio dalykas, tiek ginčo laikotarpis. Šilumos tiekėjo įpareigojimas perskaičiuoti karšto vandens temperatūros palaikymo mokestį nebuvo Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamos bylos Nr. 2-4415-868/2013 dalykas.
  3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad šilumos ir karšto vandens tiekėjas turėjo teisę į namo šildymui skirtą šilumos energiją įtraukti šilumą, suvartotą neapskaitytam karštam vandeniui ruošti. Karšto vandens tiekėjas nebuvo sutvarkęs karšto vandens apskaitos, atsakovė UAB ,,Vilniaus energija“ nepateikė įrodymų, jog iki 2010 m. gegužės 1 d. namo gyventojai nevartojo karšto vandens, kurį tiekė atsakovė. Nepateikti įrodymai, jog gyventojai nusprendė pasirinkti 2-ąjį karšto vandens ruošimo būdą. Atsakovė į butams ir bendrojo naudojimo patalpoms priskirtą šilumos energijos kiekį įtraukdavo ir šilumos energiją, suvartotą neapskaitytam arba apskaitytam metrologiškai nepatikrintais skaitikliais karštam vandeniui paruošti.
  4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovų buto šildymo būdas buvo pakeistas neteisėtai. Teismas, priimdamas skundžiamąjį sprendimą, rėmėsi Energetikos ministro 201 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 104 – 112, 114, 115, 117 – 124 punktais, kuriuos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. spalio 31 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I858-13/2014, panaikino kaip prieštaraujančius konstituciniam teisinės valstybės principui. Minėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas taikytinas ir nagrinėjamos bylos aplinkybėms, kilusioms iki teismo baigiamojo akto įsigaliojimo.
  5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė UAB ,,Vilniaus energija“ tinkamai skirstė šilumos energiją ieškovų name. Ieškovų butas nuo 2010 m. spalio mėn. yra šildomas vietiniu būdu, todėl atsakovė nepagrįstai taikė 4 metodą. Nei ieškovų butas, nei bendrojo naudojimo patalpos nėra šildomos iš centralizuotų sistemų. Visa name suvartota centralizuota šilumos energija turėjo būti paskirstoma butams, kurie šildomi iš centrinių sistemų.
  6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovai privalėjo mokėti karšto vandens temperatūros palaikymo mokestį. Karšto vandens tiekimas į ieškovų butą buvo nutrauktas 2009 m., todėl nebuvo pagrindo skaičiuoti ir karšto vandens temperatūros palaikymo (cirkuliacijos) mokesčio.

25Atsakovė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o sprendimo motyvai – išsamūs.

26Komisija atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą pateikia tokius esminius atsikirtimus:

  1. Ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsijungimo nuo pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos teisėtumą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-4415-868/2013, patenkintas UAB ,,Vilniaus energija“ ieškinys E. Ž. dėl skolos už šilumos energiją bei karšto vandens temperatūros palaikymą laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d. Kadangi šalių ginčas buvo nagrinėjamas teismine tvarka, Komisija atsisakė priimti nagrinėti Skundo dalį, kuria buvo reikalaujama įpareigoti UAB ,,Vilniaus energija“ atlikti priskirtų mokėjimų už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. spalio mėn. perskaičiavimą. Teismas skundžiamame sprendime teisingai konstatavo, jog Komisija pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti nagrinėti ieškovės Skundo dalį.
  2. Šilumos ūkio įstatyme karšto vandens tiekėjui įtvirtintos pareigos sutvarkyti karšto vandens apskaitą kiekviename name vykdymas yra tęstinis procesas, todėl reikalavimas nedelsiant sutvarkyti apskaitą prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
  3. Vadovaujantis UAB ,,Vilniaus energija“ rašte pateikta informacija buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės mėn. ne šildymo sezono metu susidarantis nepaskirstytas karšto vandens kiekis ieškovei nebuvo priskiriamas apmokėti. Taip pat pažymėtina, jog su karštu vandeniu nepaskirstytas šilumos kiekis galės būti išdalintas vartotojams tik UAB ,,Vilniaus energija“ įvykdžius pareigą sutvarkyti karšto vandens apskaitą pastate.

27Atsakovė UAB ,,Vilniaus energija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovų skundą atmesti.

28Atsakovė atsiliepime pateikia tokius pagrindinius argumentus:

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-4415-868/2013, išspręstas šalių ginčas dėl šilumos kiekio paskirstymo ir mokesčių už buto šildymą, bendrojo naudojimo patalpų šildymą bei karšto vandens cirkuliaciją laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d. Teismas konstatavo, jog šilumos paskirstymo metodai Nr. 4 bei Nr. 5 taikomi teisėtai ir pagrįstai. Kadangi šalių ginčas jau išspręstas, nebuvo pagrindo jį spręsti iš naujo. Tai, kad nagrinėjant bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme nedalyvavo ieškovas A. Ž., yra ieškovės E. Ž. valia, kuri neprašė jo įtraukti į bylą. 2010 m. rugsėjį, kuomet ieškovai faktiškai, tačiau neteisėtai atjungė savo buto šilumos įrenginius, dar nebuvo priimtos Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kurias vertino administracinės kompetencijos teismas 2014 m. spalio 31 d. sprendime.
  2. Tiek 2013 m. lapkričio 11 d. Skunde, tiek ieškinio reikalavime nurodytas ginčo laikotarpis patenka į Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-4415-868/2013 dalyką, ginčas išspręstas tarp tų pačių šalių dėl cirkuliacijos mokesčio pagrįstumo. Apeliantai neįrodė, jog Komisija nepagrįstai atsisakė nagrinėti Skundo dalį.
  3. Apeliantų motyvai dėl netinkamo šilumos paskirstymo bei reikalavimas dėl mokesčių perskaičiavimo turi būti atmesti, kadangi Metodas Nr. 5, kuris yra papildomas, negali būti taikomas su kitu papildomu metodu Nr. 10. Metodas Nr. 10 gali būti taikomas kaip papildomas kartu su pagrindiniu. Ieškovai nepateikė įrodymų, jog namo gyventojai būtų kreipęsi dėl taikomų metodų Nr. 4 bei Nr. 5 pakeitimo kitais.
  4. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys įvadinio šilumos apskaitos prietaiso metrologinę patikrą, įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenys nėra fiksuojami nuotolinio duomenų perdavimo sistema, tokia sistema nėra įrengta ir butuose. Lietuvos metrologijos inspekcijos 2014 vasario 11 d. išvadoje taip pat patvirtina, kad atsakovė teisinės metrologijos reikalavimų nepažeidžia. Atsakovė atsakinga tik už jai priklausančių karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą; ieškovė nuo 2009 m. karšto vandens nenaudoja, skaitiklio rodmenų nedeklaruoja, todėl jos atžvilgiu atsakovė teisinės metrologijos reikalavimų nepažeidžia. Atsakovė neneigia, jog nuo 2010 m. gegužės 1 d. name, esančiame ( - ), Vilniuje, pradėjo karšto vandens tiekėjo veiklą.
  5. Valstybės institucijos yra pripažinusios, jog karšto vandens tiekėjo pareigos sutvarkyti karšto vandens apskaitą kiekviename name vykdymas yra tęstinis, ilgalaikis procesas, reikalaujantis finansinių investicijų ir atliekamas per Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 3 d. nurodytoje metodikoje vietos savivaldybių tarybų patvirtinamą veiklos plano terminą. Atsakovė įvykdė visas karšto vandens tiekėjo prievoles, priklausančias nuo jo valios – 2013 m. ginčo namo butuose pradėti įrengti atsakovei priklausantys nauji karšto vandens skaitikliai, išskyrus keletą butų, kurių savininkai neįsileido, ir tai įforminta Taisyklių nustatyta tvarka.
  6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatleido ieškovų nuo pareigos mokėti cirkuliacijos mokestį. Ieškovei nupjovus „gyvatuką“, vanduo sistemoje nenustojo cirkuliuoti, šilumos sąnaudos sistemoje vis tiek patiriamos, todėl ieškovė, kaip turto bendrasavininkė, turi prisidėti prie šių sąnaudų padengimo.
  7. Ieškovų apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl nėra pagrindo priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismui nustačius priešingai, atsakovė prašo nepriteisti neproporcingai didelių bylinėjimosi išlaidų, kadangi ieškovų procesiniuose dokumentuose pateikiama klaidinga informacija, nurodomos neegzistuojančios, kitos civilinėse bylose nagrinėtos aplinkybės.

29Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašo šį skundą nagrinėti ir procesinį sprendimą priimti teismo nuožiūra.

30IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

32Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galios

33Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; šios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia – nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008). Vadovaujantis pirmiau nurodytomis CPK nuostatomis dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, o teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis, jam draudžiama pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti toje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014).

34Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-4415-868/2013, kuris buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-490-590/2014, išsprendė ginčą pagal UAB „Vilniaus energija“ ieškinį ir priteisė iš atsakovės E. Ž. įsiskolinimą už atsakovei priskirtą šilumos kiekį jos buto daugiabučiame name ( - ), Vilniuje, šildymui bei namo bendro naudojimo patalpų šildymui, o taip pat už šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai), susidariusį už laikotarpį nuo 2010-08-01 iki 2011-10-31. Pirmosios instancijos teismas kitoje nurodytoje byloje teismų nustatytas faktines aplinkybes bei jų pagrindu padarytas teismines išvadas laikė prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje turinčiais faktais. Apeliantai nesutiko su šia teismo nuostata, argumentuodami, jog kitoje išnagrinėtoje byloje analizuotas įsiskolinimo už paslaugas laikotarpis buvo kitoks (trumpesnis), byloje dėl įsiskolinimo priteisimo nedalyvavo ieškovas A. Ž., joje nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl netinkamo šilumos paskirstymo.

35Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apeliantų pozicija. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantė E. Ž. yra buto, esančio ( - ), Vilniuje, savininkė (butą valdo asmeninės nuosavybės teise – t. 1, b. l. 40). Tai, kad butą faktiškai valdo apeliantė, patvirtina ir tai, kad prašyme - sutikime dėl atsijungimo nuo centralizuotų šilumos tinklų kaip buto savininkė pasirašė tik apeliantė E. Ž. (t. 1, b. l. 35), be to, visas susirašinėjimas su institucijomis, kitais asmenimis tiek nagrinėjamu klausimu, tiek kitais klausimais, susijusiais su apeliantės E. Ž., kaip buto savininkės, teisių įgyvendinimu, vyko apeliantės iniciatyva ir jos vardu. Su Skundu dėl karšto vandens temperatūros palaikymo mokesčio mokėjimo ir su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartoto šilumos kiekio priskyrimo apmokėti į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją kreipėsi taip pat tik apeliantė E. Ž.. Šios aplinkybės patvirtina, kad faktiniai teisiniai santykiai su šilumos energijos tiekėju susiklostė tarp apeliantės (ieškovės) E. Ž. ir atsakovės UAB „Vilniaus energija“. Tai, kad bute gyvena ir į butą teikiamomis paslaugomis naudojasi ir apeliantės sutuoktinis (ieškovas) A. Ž., šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi prievolė mokėti už butui pateikiamą šilumos energiją, karštą vandenį, kitas paslaugas kyla vartotojai E. Ž., kaip buto savininkei bei daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų bendrasavininkei, kuriai taip pat kyla ir teisinės pasekmės dėl tokio pobūdžio sutartinių prievolių nevykdymo.

36Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ta aplinkybė, jog kita civilinė byla Nr. 2-4415-868/2013 išnagrinėta dalyvaujant tik ieškovei E. Ž., o nagrinėjant šią bylą dalyvauja ir ieškovas A. Ž., nesudaro teisinio pagrindo daryti priešingą nei pirmosios instancijos teismo išvadą dėl kitoje byloje nustatytų aplinkybių kaip prejudicinių faktų vertinimo šioje byloje.

37Apeliantai taip pat teigia, kad kitoje civilinėje byloje Nr. 2-4415-868/2013 (tos bylos apeliacinėje instancijoje Nr. 2A-490-590/2014) E. Ž. priešieškinio reikalavimas buvo nagrinėjamas siauresne apimtimi nei šioje byloje pareikšti ieškovų reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmesnėje civilinėje ar administracinėje byloje nustatyti faktai prejudiciniais pripažintini tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Įstatymas, taikant šią normą, nenumato reikalavimo, kad ginčo pagrindas sutaptų, todėl apeliantų teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tam tikras aplinkybes lakė prejudiciniais faktais dėl to, kad skiriasi šilumos energijos tiekimo laikotarpis, atmestini. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kitoje civilinėje byloje Nr. 2-4415-868/2013 ieškinio dalykas buvo skolos už pateiktą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2010-08-01 iki 2011-10-31 priteisimas. Apeliantė E. Ž., būdama toje byloje atsakove, ginčijo prašomą priteisti iš jos skolą ir teigė, kad šilumos energijos nevartoja, nes buto šilumos įrenginiai yra atjungti, tačiau teismas konstatavo, kad atsakovės nurodoma aplinkybė nepanaikina atsakovės prievolės sumokėti už patiektą šilumos energiją. Tokią išvadą teismas darė nustatęs, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kad buto šilumos įrenginiai buvo atjungti 2010 m. spalio mėnesį ir, kad atjungimas buvo teisėtas. Be to, teismas išvadą darė vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, pagal kurią vartotojai, neteisėtai atjungę buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojai iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją. Apeliantai teigia, kad darydamas tokią išvadą, teismas vadovavosi šiuo metu panaikintais kaip prieštaraujančiais konstituciniam teisinės valstybės principui Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimų taisyklių (2012-09-21 įsakymo Nr. 1-187 redakcija) 104-112, 114, 115, 117-124 punktais.

38Pagal CK 6.390 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą abonentas, kai pagal energijos pirkimo - pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šią teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. Toks reguliavimas aiškintinas kaip draudimas įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Šilumos ūkio įstatymo (ieškovės deklaracijos apie statybos užbaigimą įregistravimo metu (2011-12-27) aktuali įstatymo redakcija) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo - pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį. Tiek apeliantų nurodytu, tiek teisiškai įregistruotu ieškovės buto šildymo sistemos įrenginių atjungimo laikotarpiu šis procesas buvo reglamentuotas, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintomis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis (Taisyklės). Minėtuose teisės aktuose nustatytos specialios inžinerinių sistemų atjungimo procedūros, kurių turėjo laikytis buto (patalpų) savininkas daugiabučiame name. Taisyklių 263 punkte nurodyta, jog buto savininkas, kuris savo šilumos vartojimo įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemos atjungia pažeisdamas šias taisykles ir teisės aktuose nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų teikiamos šilumos buitinis vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų. Reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, pakeičiant savo buto, patalpų šildymo būdą, taip pat ne kartą konstatuotas kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-932/2001; 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2010; kt.).

39Nors Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu patvirtintų Taisyklių (2012-09-21 įsakymo Nr. 1-187 redakcija) 104-112, 114, 115, 117-124 punktai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimu buvo pripažinti prieštaraujančiais konstituciniam teisinės valstybės principui, tačiau tai nepaneigia pirmiau nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-4415-868/2013 (apeliacinės instancijos teisme bylos Nr. 2A-490-590/2014) padarytos išvados, jog nėra pagrindo atleisti E. Ž. nuo prievolės sumokėti už šilumos energiją, kadangi ji neteikė įrodymų, jog buto šilumos įrenginiai buvo atjungti būtent 2010 m. spalio mėnesį ir, kad atjungimas 2010 m. spalio mėnesį buvo teisėtas. Net ir pasikeitus teisiniam reguliavimui, galutinės teismo išvados, jog apeliantė E. Ž. buvo šilumos energijos vartotoja ginčo laikotarpiu, ši aplinkybė (teisinio reguliavimo vėlesni pokyčiai) nepakeičia, dėl ko nėra pagrindo nesivadovauti kitoje civilinėje byloje Nr. 2-4415-868/2013 (apeliacinės instancijos teisme bylos Nr. 2A-490-590/2014) teismų padarytomis išvadomis.

40Teisėjų kolegija akcentuoja, kad deklaraciją apie statybos užbaigimą apeliantė įregistravo tik 2011-12-27 (t. 2, b. l. 117-118). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011-12-28 išrašas patvirtina, kad deklaracija apie statybos užbaigimą, atitinkamai ir apie pakeistą šildymo būdą vietoje centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų į vietinį centrinį šildymą, viešame registre įregistruota, t. y. išviešinta prieš trečiuosius asmenis, įskaitant ir atsakovę UAB „Vilniaus energija“, tik 2011-12-27. Kitoje nurodytoje byloje teismų taip pat buvo atmesti kaip nepagrįsti E. Ž. argumentai, kad skaičiuojant skolą už šilumos energiją, jai esą netinkamai buvo pritaikytas šilumos skaičiavimo metodas (teismai tokius argumentus pagrindžiančių aplinkybių nenustatė).

41Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apibendrinama, jog teismine tvarka (nesant duomenų apie buto šildymo sistemos teisėtą atjungimą nuo bendrų šildymo įrenginių) jau buvo nagrinėjamas klausimas (ginčas) dėl apeliantės E. Ž. pareigos mokėti už tiekiamą šilumos energiją bei jai patiektos šilumos energijos skaičiavimo metodo pagrįstumą. Kaip teisingai nurodė atsakovė UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą, apeliantė jau pasinaudojo savo procesine teise gintis nuo reikalavimo sumokėti už patiektą šilumos energiją, ginčyti patį metodą, kuriuo remiantis buvo skaičiuojamas šilumos energijos paskirstymas ir mokėjimai už ją. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamoje byloje prejudicinę reikšmę turinčiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad apeliantei E. Ž. 2010 m. spalio mėn. buto šildymo įrenginius atjungus nuo pastato centralizuotos šildymo sistemos, neišnyko jos prievolė sumokėti už patiektą šilumos energiją, nesant duomenų apie tai, kada buvo atliktas atjungimas ir, kad atjungimas buvo atliktas teisėtai, o taip pat tai, kad suvartotai šilumos energijai apskaičiuoti buvo pritaikytas tinkamas metodas.

42Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013-12-12 sprendimo Nr. R2-3654 pagrįstumo

43Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė, jog Komisija pagrįstai atsisakė išankstine neteismine tvarka nagrinėti ieškovų skundą dėl mokėjimų už karšto vandens temperatūros palaikymą (cirkuliaciją) perskaičiavimo, remdamasi tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4415-868/2013 nagrinėjamas tapatus šalių ginčas. Apeliantų teigimu, ginčas tarp vartotojo ir šilumos energijos tiekėjo nebuvo tapatus.

44Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliantų teiginiu. Kaip matyti iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013-12-12 sprendimo Nr. R2-3654 turinio, Komisija nurodė gauto Skundo pagrindą – šilumos paskirstymui metrologiškai nepatikrintų apskaitos prietaisų naudojimas ir nepagrįstas reikalavimas mokėti cirkuliacijos mokestį. Nors nurodomi du skirtingi mokėjimai (šilumos paskirstymo ir karšto vandens temperatūros palaikymo arba cirkuliacijos), tačiau šie elementai būtent ir sudaro mokėtinus mokesčius už tiekiamą šilumos energiją, dėl kurių nesumokėjimo buvo sprendžiamas ginčas teisminėje civilinėje byloje Nr. 2-4415-868/2013 (bylos apeliacinėje instancijoje Nr. 2A-490-590/2014). Kaip atsiliepime į Skundą Komisijai nurodė UAB „Vilniaus energija“, civilinėje byloje Nr. 2-4415-868/2013 UAB „Vilniaus energija“ ieškinys buvo patenkintas dėl skolos, susidariusios laikotarpiu nuo 2010-08-01 iki 2011-10-31 už E. Ž. priskirtą šilumos kiekį jos buto ir bendro naudojimo patalpų šildymui, taip pat ir už šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti.

45Komisija, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 34 str. 5 d. 3 p. (jame nurodyta, kad vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija atsisako priimti prašymą nagrinėti skundą ar ginčą, jeigu skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija, teismas ar arbitražas jau nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu), atsisakė priimti Skundo dalį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai pripažino, jog Komisija tokį sprendimą (atsisakymą priimti Skundo dalį dėl priskiriamo mokėjimo už karšto vandens temperatūros palaikymą) priėmė pagrįstai, įvertinusi tai, kad Skundo pateikimo metu Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka buvo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčo tarp šilumos energijos tiekėjo ir vartotojo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

46Dėl ginčo esmės

47Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nagrinėja, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantų reikalavimą įpareigoti atsakovę UAB „Vilniaus energija“ atlikti ieškovei E. Ž. (kaip buitinei vartotojai) patiektos centralizuotos šilumos energijos ir karšto vandens mokėjimų perskaičiavimą nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, iš mokėtinų sumų atimant šilumos energijos kiekį, priskirtą neapskaitytam ir (arba) neteisėtai apskaitytam karštam vandeniui paruošti, bei įpareigoti atsakovę UAB „Vilniaus energija“ perskaičiuoti mokėjimus už šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai) nuo 2010 m. spalio 2 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

48Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog šilumos ir karšto vandens tiekėjas turėjo teisę į namo šildymui skirtą šilumos energiją įtraukti šilumos kiekį, suvartotą neapskaitytam karštam vandeniui ruošti. Pasak apeliantų, šiluminės energijos ir karšto vandens tiekėjas nebuvo sutvarkęs karšto vandens apskaitos, be to, nepateikti įrodymai, jog namo gyventojai nusprendė pasirinkti 2-ąjį karšto vandens ruošimo būdą.

49Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, suvartotos šilumos paskirstymui taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19, kartu su Komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41 patvirtintu Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog apeliantams priskirtinai šilumos energijai apskaičiuoti buvo pritaikytas tinkamas paskirstymo metodas. Pirmiau nagrinėtoje kitoje civilinėje byloje pateiktoje Komisijos 2011-05-03 išvadoje Nr. R2-1045 taip pat patvirtinta, kad aukščiau nurodyti paskirstymo metodai taikomi teisėtai ir pagrįstai. Nagrinėjamoje byloje, be kita ko, nustatyta, kad Lietuvos metrologijos inspekcija (Inspekcija) daugiabučiame name, esančiame ( - ), Vilniuje, kurio viename iš butų gyvena apeliantai, du kartus atliko šilumos energijos ir karšto vandens apskaitai naudojamų matavimo prietaisų teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimus (2011 m. gegužės mėn. ir 2013 m. balandžio mėn.) bei pateikė išvadą, jog abiejų patikrinimų metu teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Nors patikrinus UAB “Vilniaus energija” tiekiamos namui šilumos energijos ir namo 6-am butui tiekiamo karšto vandens apskaitai naudojamas matavimo priemones, Inspekcija nurodė, kad bute esantis karšto vandens apskaitos skaitiklis neturi galiojančių patikros žymenų ar galiojančią patikrą patvirtinančių dokumentų, teisėjų kolegija akcentuoja byloje nustatytas aplinkybes, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 1-1070 karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo vartotojų patalpose (butuose) terminas Vilniaus mieste nustatytas iki 2017 m. kovo 1 d. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad apeliantai dar neturi jokio pagrindo teigti, jog dėl atsakovės UAB „Vilniaus energija“ kaltės jų bute esantis apskaitos skaitiklis neatitinka reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, kad byloje esančiais duomenimis buvo įrodyta, jog atsakovė UAB “Vilniaus energija” 2009 m. birželio ir gruodžio mėnesiais, kelis kartus viešai spaudoje bei individualiai su siunčiamomis sąskaitomis siūlė Vilniaus miesto buitiniams karšto vandens vartotojams (įskaitant ir apeliantus), nepasirinkusiems 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo be karšto vandens tiekėjo dalyvavimo arba kito karšto vandens tiekėjo, perduoti (parduoti) jai, kaip pradedančiam veiklą karšto vandens tiekėjui, vartotojams nuosavybės teise priklausančius atsiskaitomuosius karšto vandens apskaitos prietaisus. Apeliantai šiuo pasiūlymu nepasinaudojo, todėl jų apskaitos prietaisai bus keičiami eilės tvarka (turės būti pakeisti ne vėliau kaip Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 15 d. sprendime Nr. 1-1070 numatytu terminu).

50Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas esą nepagrįstai sprendė, kad atsakovė UAB ,,Vilniaus energija“ tinkamai skirstė šilumos energiją ieškovų gyvenamame name, nes ieškovams karštas vanduo netiekiamas, o ieškovų butas nuo 2010 m. spalio mėn. yra šildomas vietiniu būdu.

51Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003). Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

52Byloje nustatyta, kad ( - ) name funkcionuoja dvivamzdė karšto vandens tiekimo sistema su cirkuliacija stovuose ir vonių šildytuvais, kurie yra įrengti ne visuose butuose (patalpose). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šilumos kiekis, tenkantis karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai), priklauso ne nuo suvartoto karšto vandens kiekio, o nuo pastato karšto vandens sistemos konstrukcijos, butuose įrengtų vonios šildytuvų konstrukcijos ir galios. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors apeliantė E. Ž. tiesiogiai ir nesinaudoja centralizuotai tiekiamu karštu vandeniu, tačiau išlieka daugiabučiame name įrengtos vandens tiekimo sistemos, kitų namo bendrojo naudojimo sistemų, bendrasavininkė. Kaip jau pažymėta, name, esančiame ( - ), Vilniuje, įrengtos dvivamzdės karšto vandens sistemos su karšto vandens cirkuliacija stovuose ir vonios šildytuvais („gyvatukais“) butuose. Akivaizdu, jog tam, kad šios sistemos tinkamai funkcionuotų ir jomis galėtų naudotis namo gyventojai, kurie nėra atsijungę nuo centrinės šildymo, karšto vandens tiekimo sistemos, šias namo sistemas būtina išlaikyti. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą dėl daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių teisių ir pareigų bendrosios dalinės nuosavybės atžvilgiu, nesutiktina su apeliantų pozicija, kad pirmosios instancijos teismas esą nepagrįstai nustatė, jog atsakovė UAB ,,Vilniaus energija“ tinkamai skirstė ieškovų gyvenamajam namui tiekiamą šilumos energiją ir skaičiavo mokėjimus už ją.

53Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, jog nėra pagrindo pagal apeliaciniame skunde pateiktus argumentus keisti ar naikinti apskųstą teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Šiuo atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl apeliacinį skundą atmeta, o apskųstą teismo sprendimą palieka nepakeistą.

54Dėl bylinėjimosi išlaidų

55CPK 83 str. yra išvardinti atvejai, kada, atsižvelgiant į civilinėje byloje nagrinėjamo materialiojo teisinio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančios šalies asmenį ar procesinį statusą, turtinę padėtį, suinteresuoti asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio pagal įstatymą ar gali būti teismo iš dalies atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Vienas iš atleidimo nuo žyminio mokesčio atvejų yra darbuotojų ir vartotojų – bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo ir vartojimo teisinių santykių – atleidimas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

56Ieškinio reikalavimai šioje byloje kildinami iš karšto vandens ir šilumos energijos vartojimo teisinių santykių, todėl šiuo aspektu abu ieškovai laikytini buitiniais vartotojais, kurie pagal įstatymą yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo tiek už ieškinį, tiek už apeliacinį skundą. Atsakovė UAB „Vilniaus energija“ nesutinka su tokia apeliantų pozicija ir nurodo, kad ieškovas ir apeliantas A. Ž. šioje byloje nelaikytinas vartotoju, todėl jis negalėjo būti atleistas ir nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teisėjų kolegija su tokia atsakovės pozicija nesutinka ir pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog įstatyme nėra įtvirtintas draudimas tuos pačius ar panašius interesus byloje turintiems asmenims juos ginti pateikiant ne atskirus, o bendrus procesinius dokumentus, kuriuose juos teikiančių asmenų poziciją patvirtinantys argumentai ir reikalavimai sutampa. Tokiu atveju abiejų asmenų pozicija procesiniame dokumente nurodytais klausimais ir pareikšti reikalavimai vertinami kaip vienodi. Už tokių procesinių dokumentų, kartu ir bendro apeliacinio skundo pateikimą byloje dalyvaujantys asmenys neturi pareigos atskirai sumokėti žyminio mokesčio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015). Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiejų ieškovų ir apeliantų išdėstyta pozicija bei reikalavimai byloje sutampa, todėl ieškovas A. Ž., net ir nepripažinus jo teisinių santykių su atsakove UAB „Vilniaus energija“ dalyviu, neturi pareigos mokėti žyminio mokesčio už jo kartu su ieškove ir apeliante E. Ž. paduotą bendrą apeliacinį skundą.

57Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

58Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai E. Ž. ir A. Ž. (toliau – ieškovai) pateiktu ieškiniu... 5. Ieškovai, reikalaudami atlikti bendro naudojimo patalpoms priskirtos šilumos... 6. Atsakovė UAB ,,Vilniaus energija“ su pareikštu ieškiniu nesutiko.... 7. Atsakovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 20... 8. Atsakovė UAB „Vilniaus energija“ pažymėjo, kad daugiabučiame name ( -... 9. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 15 d. sprendimu Nr.... 10. Atsakovė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija su ieškiniu... 11. Nurodė, kad vien tai, jog Komisija, vykdydama Energetikos įstatyme numatytas... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 14. Teismas nurodė, kad ieškovė E. Ž. 2013 m. lapkričio 11 d. skundu (toliau... 15. Teismas, vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 3 p., 296 str. 1 d. 1 p., nagrinėjo... 16. Teismo sprendime nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m.... 17. Teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimo panaikinti Komisijos 2013-12-12... 18. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimu, priimtu... 19. Teismas, remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad namų ( - ) ir ( - ),... 20. Teismas nustatė, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos atstovai ieškovų... 21. Teismas atmetė ieškovų argumentus, jog patiektos centralizuotos šilumos... 22. Teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais,... 23. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 24. Ieškovai E. Ž. ir A. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 25. Atsakovė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į... 26. Komisija atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą pateikia tokius esminius... 27. Atsakovė UAB ,,Vilniaus energija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 28. Atsakovė atsiliepime pateikia tokius pagrindinius argumentus:
    29. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė energetikos inspekcija... 30. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)... 32. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galios... 33. Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų... 34. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas... 35. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apeliantų pozicija. Kaip... 36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ta aplinkybė, jog kita civilinė byla... 37. Apeliantai taip pat teigia, kad kitoje civilinėje byloje Nr. 2-4415-868/2013... 38. Pagal CK 6.390 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą abonentas,... 39. Nors Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu patvirtintų Taisyklių... 40. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad deklaraciją apie statybos užbaigimą... 41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apibendrinama, jog teismine tvarka... 42. Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013-12-12... 43. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė,... 44. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliantų teiginiu. Kaip... 45. Komisija, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 34 str. 5 d. 3 p. (jame nurodyta,... 46. Dėl ginčo esmės... 47. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nagrinėja, ar pagrįstai... 48. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė,... 49. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliacinio skundo... 50. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog... 51. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios... 52. Byloje nustatyta, kad ( - ) name funkcionuoja dvivamzdė karšto vandens... 53. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, jog nėra pagrindo pagal... 54. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 55. CPK 83 str. yra išvardinti atvejai, kada, atsižvelgiant į civilinėje byloje... 56. Ieškinio reikalavimai šioje byloje kildinami iš karšto vandens ir šilumos... 57. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 58. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą....