Byla 2-942-450/2020
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lithuanian glass recycling“ bankroto byloje Nr. B2-2170-560/2020

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus „Krynicki Recykling S. A.“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus „Krynicki Recykling S. A.“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lithuanian glass recycling“ bankroto byloje Nr. B2-2170-560/2020,

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Kreditorius „Krynicki Recykling S. A“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Verslo efektas“ atstatydinimo.

82.

9Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi kreditoriaus „Krynicki Recykling S. A.“ prašymą atstatydinti BUAB „Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratorę UAB „Verslo efektas“ atmetė.

103.

11Kreditorius „Krynicki Recykling S. A.“ 2020 m. balandžio 8 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

144.

15Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi kreditoriaus „Krynicki Recykling S. A.“ atskirąjį skundą atsisakė priimti ir nutarė jį grąžinti pareiškėjui.

165.

17Teismas nustatė, kad apeliantas skundžia teismo nutartį, kuri nėra apeliacijos objektas, todėl atskirąjį skundą atsisakė priimti. Nutartys, kuriomis atmesti kreditorių prašymai dėl administratoriaus pakeitimo / atstatydinimo, nėra skundžiamos, tokios praktikos laikosi Lietuvos apeliacinis teismas (žr. pvz., bylos Nr. 2-888-407/2017, Nr. 2-1907-381/2017, Nr. 2-286-330/2017, Nr. 2-412-330/2018, Nr. 2-1008-450/2019, Nr. e2-1174-407/2019, Nr. e2-1588-553/2019). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismui atmetus prašymą (neatstatydinus administratoriaus), tokia teismo nutartis nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017).

18III. Atskirojo skundo argumentai

196.

20Apeliantas „Krynicki Recykling S. A“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui atskirojo skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

216.1.

22Dėl bankroto bylų specifikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas nėra visiškai tinkamas teisminiams bankroto procesams ir negali būti taikomas lygiai taip pat kaip ir kitose civilinėse bylose, nes bankroto procese tai negali užtikrinti proceso dalyvių teisės į apeliaciją. Bankroto bylose, priešingai nei kitose civilinėse bylose, daugumą esminių klausimų, kurie tiesiogiai nulemia proceso dalyvių teises ir pareigas, teismas sprendžia ne galutiniu procesiniu sprendimu, tačiau tarpiniais procesiniais sprendimais, įforminamais nutartimis. Teismų praktika, kad nutartis, kuria atmestas prašymas dėl administratoriaus atstatydinimo, nėra apeliacijos objektas, yra nekonstitucinė, nepagrįstai atima kreditoriaus teisę į teisminę gynybą, neatitinka bankroto proceso principų ir dėl to turėtų būti keičiama. Bankroto proceso dalyviams reikšmingiausi klausimai yra finansinių reikalavimų patvirtinimas, įmonės iki bankroto sudarytų sandorių peržiūra ir jų ginčijimas, galimos žalos, padarytos įmonei, atlyginimas, įmonės turto valdymas ir realizavimas, ūkinės – komercinės veiklos bankroto proceso metu tolesnis vykdymas, atitinkamų administratoriaus veiksmų teisėtumas (bei jo galimas atstatydinimas) ir galiausiai finansinių reikalavimų patenkinimas. Teisė atskirai nuo galutinio teismo sprendimo bankroto byloje apskųsti visais šiais klausimais, kurie turi esminę reikšmę bankroto proceso dalyvių interesams, priimamus pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus yra būtina teisės į apeliaciją ir bankroto proceso teisėtumo sąlyga. Kadangi bankroto bylos paprastai trunka pakankamai ilgai ir dėl to iki galutinio teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo atitinkamas klausimas tampa nebeaktualus, o be to, galutiniu teismo sprendimu bankroto byloje šie klausimai įprastai nebėra sprendžiami, nesant galimybės pateikti atskirojo skundo dėl minėtais klausimais priimtų pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų, jų peržiūra apeliacinės instancijos teisme yra nebeįmanoma.

236.2.

24Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad dėl bankroto bylų specifiškumo, jose priimamos nutartys, kuriais išsprendžiami proceso dalyviams reikšmingiausi klausimai, gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais, pvz.: 2019 m. lapkričio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1162-241/2019, nurodyta, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria įmonei atsisakoma leisti vykdyti komercinę veiklą likvidavimo laikotarpiu, yra apeliacijos objektas.

256.3.

26Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir – JANĮ) 40 straipsnyje, reglamentuojančiame nemokumo administratoriaus atstatydinimą, draudimas skųsti nutartį, kuria atsisakoma atstatydinti nemokumo administratorių, nėra įtvirtintas, nors įstatymų leidėjui teismų praktika dėl galimybės skųsti tokias nutartis buvo žinoma, todėl naujo įstatymo, iš esmės pakeitusio bankroto proceso teisinį reguliavimą, priėmimas yra pagrindas peržiūrėti suformuotą teismų praktiką dėl galimybės skųsti tokias nutartis. Teismų pozicija, kad nutartys, kuriomis netenkinami kreditorių prašymai atstatydinti nemokumo administratorius, yra neskundžiamos, prieštarauja pagrindiniams JANĮ tikslams ir prisideda prie esminių bankroto proceso trūkumų.

276.4.

28Ligšiolinė teismų praktika yra ne tik nenuosekli, tačiau ir pažeidžia proceso dalyvių lygiateisiškumo principą, kadangi yra žymiai palankesnė nemokumo administratoriams, nei įmonių kreditoriams, ginčo tvarka siekusiems bankroto administratoriaus atstatydinimo. Nemokumo administratoriams, kurie pirmosios instancijos teismo nutartimis yra atstatydinami, yra suteikiama teisė į apeliaciją, tačiau iš kreditorių, kurių prašymai atstatydinti nemokumo administratorių netenkinami, tokia teisė yra kažkodėl atimama.

296.5.

30Galimybė skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis dėl atsisakymo atstatydinti nemokumo administratorių, reikšmingai nepakenktų nei bankroto proceso ekonomiškumui, nei jo trukmei.

316.6.

32Dabartinė teismų praktika, pagal kurią kreditorius neturi galimybės apskųsti nutarties, kuria buvo atmestas prašymas atstatydinti nemokumo administratorių, neatitinka ir tarptautinių rekomendacijų, pvz.: Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijoje Nr. R (95)5 ,,Dėl apeliacinių sistemų funkcionavimo tobulinimo“ yra nurodyta, kad visi pirmosios instancijos teismų priimami sprendimai turėtų būti apeliacijos objektu, išskyrus tam tikrus tarpinius sprendimus, dėl kurių neteisėtumo yra galimybė pasisakyti teikiant apeliacinį skundą dėl teismo baigiamojo akto.

336.7.

34Teismų pozicija, kad pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys, kuriomis netenkinamas kreditoriaus prašymas atstatydinti nemokumo administratorių, akivaizdžiai pažeidžia ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad bendrosios kompetencijos ar pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigto specializuoto pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarimas byloje Nr. KT9-N3/2019). Nors išaiškinime kalbama tik apie teismo baigiamąjį aktą, kuriuo bylos nagrinėjimas yra užbaigiamas, o ne apie teismo priimamas nutartis, kuriomis sprendžiami tarpiniai klausimai, tačiau nutartis atmesti prašymą atstatydinti nemokumo administratorių šiuo aspektu turėtų būti laikoma teismo baigiamuoju aktu, kuriuo konkretus ginčas dėl administratoriaus galimybės toliau eiti savo pareigas yra užbaigiamas nagrinėti iš esmės. Teismo nutarties atsisakyti atstatydinti nemokumo administratorių šiuo aspektu neprilyginus teismo baigiamajam aktui, kreditoriui yra iš esmės atimama teisė į apeliaciją ir nelieka jokios galimybės, kad pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą galėtų ištaisyti aukštesnės instancijos teismas.

356.8.

36Įstatymas nedraudžia apskųsti pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis netenkinamas kreditoriaus prašymas atstatydinti nemokumo administratorių, tačiau toks draudimas kyla iš teismų praktikos, kurioje įstatymas buvo netinkamai išaiškintas. Tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad apeliacijos draudimas kyla tiesiogiai iš įstatymo nuostatų, būtų pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar įstatymas, tiek kiek jame nėra tiesiogiai įtvirtinta teisė atskiruoju skundu apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmetamas prašymas atstatydinti nemokumo administratorių, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai.

37Teismas

konstatuoja:

38IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

397.

40Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Dėl pridėtų prie atskirojo skundo duomenų

418.

42Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2170-560/2020, „Krynicki Recykling S. A.“ 2019 m. lapkričio 13 d. ir 2020 m. balandžio 14 d. pareiškimų dėl teisėjo nušalinimo civilinėje byloje Nr. B2-536-560/2019 kopijas, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-536-560/2019 ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2170-560/2020 kopijas, tačiau prijungti šių duomenų kaip naujų įrodymų neprašo ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių jų priėmimui apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja. Be to, pateiktos nutartys ir pareiškimai yra tiek BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto bylos, tiek ir su ja susijusių kitų civilinių bylų dalimi, todėl šiuo atveju naujų įrodymų prijungimo klausimas nespręstinas, kadangi apeliacinės instancijos teismas gali remtis visais byloje esančiais įrodymais bei dokumentais, kurie yra pasiekiami per Lietuvos informacinę teismų sistemą LITEKO, taip pat ir kitose bylose esančiais šalių bei teismo procesiniais dokumentais (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl galimybės atskiruoju skundu skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas kreditoriaus prašymas atstatydinti nemokumo administratorių

439.

44Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl teisės paduoti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas kreditoriaus prašymas atstatydinti nemokumo administratorių. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nutartys, kuriomis atmesti kreditorių prašymai dėl administratoriaus pakeitimo / atstatydinimo, nėra skundžiamos, tokios praktikos laikosi tiek Lietuvos apeliacinis teismas, tiek ir kasacinis teismas. Atskirajame skunde, nesutinkant su šia pirmosios instancijos teismo išvada, teigiama, kad tokia suformuota teismų praktika yra ydinga, neatitinkanti tarptautinių rekomendacijų, varžanti konstitucinę apelianto teisę į apeliaciją, palankesnė nemokumo administratoriams, nei įmonių kreditoriams, ji suformuota neatsižvelgus į bankroto bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.

4510.

46Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas, reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus ir kuriam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.

4711.

48BUAB „Lithuanian glass recycling“ nemokumo procesas pradėtas galiojant ĮBĮ, tačiau sprendimas dėl nemokumo administratorės (ne) atstatydinimo priimtas galiojant JANĮ, t. y. teisė kelti klausimą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo įgyvendinama jau galiojant JANĮ, todėl klausimas dėl nemokumo administratorės atstatydinimo iš BUAB „Lithuanian glass recycling“ administratorės pareigų spręstinas vadovaujantis JANĮ nuostatomis.

4912.

50CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta teisės norma, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi JANĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalį, teismo ir kitų nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu gali būti skundžiami civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Bankroto bylų procesinių taisyklių ypatumus lemia bankroto materialiųjų teisinių santykių prigimtis ir jų specifika, palyginus su kitais civiliniais teisiniais santykiais.

5113.

52Tiek prieš tai galiojęs ĮBĮ, tiek dabar galiojančio JANĮ 39, 40 straipsniai bei kiti JANĮ straipsniai, nenustato išimties dėl apskundimo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo.

5314.

54Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad ĮBĮ (nuo 2020 m. sausio 1 d. JANĮ) atskirai nereglamentuoja, kokios dėl atskirų bankroto procedūrų teismo priimtos nutartys gali būti skundžiamos teismui, o kokios ne – atskirose šio įstatymo nuostatose yra pasisakyta tik dėl konkretaus veiksmo apskundimo. Taigi, dėl kreditorių (atskiro kreditoriaus) ar administratoriaus bankroto proceso metu atliktų atskirų veiksmų atlikimo ir jų apskundimo, jei jie nereglamentuoti ĮBĮ (JANĮ) normomis, turi būti sprendžiama pagal CPK taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017, 15 punktas).

5515.

56CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu: 1) šio kodekso nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Tai reiškia, kad sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio bankroto bylą priimta nutartis gali būti apeliacijos objektas, iš pradžių tikrinama, ar ĮBĮ (JANĮ) normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę, vėliau tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymo leidėjas šios nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (tiesiogiai) neįvardijo nei ĮBĮ (JANĮ), nei CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017, 16 punktas).

5716.

58Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nutarties 14, 15 punktuose nurodyta kasacinio teismo suformuota praktika, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju dėl pirmosios instancijos teismo bankroto byloje priimtos nutarties, kuria atmestas kreditoriaus prašymas atstatydinti nemokumo administratorių, apskundimo, turi būti sprendžiama pagal CPK taisykles, t. y. pagal CPK 334 straipsnio nuostatas, pagal kurias pirmosios instancijos teismo nutartis galima skųsti atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo tik tuo atveju, jei tokia galimybė tiesiogiai nustatyta įstatyme arba jei tokia nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

5917.

60Apelianto teigimu, dėl bankroto bylų specifikos CPK 334 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas nėra tinkamas teisminiams bankroto procesams, nes bankroto bylos paprastai trunka ilgą laiką ir dėl to iki galutinio teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo atitinkamas klausimas tampa nebeaktualus, be to, galutiniu teismo sprendimu bankroto byloje šie klausimai įprastai nebėra sprendžiami. Viena vertus, apeliantas pagrįstai nurodo, kad argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių neteisėtumo įtraukimas į apeliacinį skundą dėl įmonės pabaigos yra tikslingas tik tuo atveju, jei tokių nutarčių priėmimas turėjo įtakos galutiniam nagrinėjamos bylos rezultatui (CPK 329 straipsnio 1 dalis), t. y. ir pagal bendrąsias CPK taisykles apeliacine tvarka iš esmės yra peržiūrimi tik esminę reikšmę bylai turintys tarpiniai teismo procesiniai sprendimai. Kita vertus, pasisakydamas dėl CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos taikymo bankroto teisiniams santykiams kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bankroto procese priimta pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina užkertančia galimybę tolesnei bylos eigai, jei dėl šios nutarties priėmimo negalėtų vykti bankroto procesas ar kad bent vienas proceso dalyvis toliau negalėtų dalyvauti bankroto bylos procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017, 19 punktas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas kreditoriaus prašymas dėl nemokumo administratorės atstatydinimo, tokių pasekmių nesukelia. Todėl apelianto argumentai, susiję su CPK 334 straipsnio taikymu bankroto procesams, laikytini nepagrįstais.

6118.

62Tokio pobūdžio nutartis, priešingai nei nutartis, kuria kreditoriaus prašymas dėl administratoriaus atstatydinimo tenkinamas, taip pat nesukelia tiesioginių byloje dalyvaujančių asmenų materialinių teisių ribojimų, dėl kurių būtų būtina suteikti šios nutarties peržiūros galimybę. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismui išnagrinėjus įstatymo nustatyta tvarka gautą prašymą atstatydinti bankroto administratorių ar informaciją apie administratoriaus negalėjimą eiti pareigas ir patenkinus tokį prašymą (atstatydinus administratorių), teismo nutartis gali būti skundžiama apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017, 21 punktas). Taigi nutarties, kuria sprendžiamas klausimas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, apskundimo galimybę apeliacinės instancijos teisme iš esmės lemia jos rezultatas, o ne pateikusių tokį prašymą subjektų ratas, todėl apelianto teiginiai, kad teismų praktika dėl galimybės skųsti nutartį dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo yra palankesnė nemokumo administratoriams, nei įmonių kreditoriams, laikytini nepagrįstais.

6319.

64Nutarties 18 punkte nurodytos aplinkybės tai taip pat leidžia daryti išvadą, kad įstatymas ir teismų praktika dėl reikšmingų motyvų (bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo) saugo bankroto administratoriaus padėties stabilumą bankroto byloje, todėl teisės normos, reglamentuojančios bankroto administratoriaus atstatydinimą, taip pat atsižvelgiant į jų viešą pobūdį, negali būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1340-585/2019, 59 punktas). Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad įstatymų leidėjui žinant teismų praktiką dėl galimybės skųsti tokias nutartis ir tokio draudimo neįtvirtinus JANĮ 40 straipsnyje yra pagrindas peržiūrėti suformuotą teismų praktiką dėl galimybės skųsti tokias nutartis. Pirmosios instancijos teismui nutartimi atmetus kreditoriaus prašymą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo, pastaroji, kaip neužkertanti kelio tolesnei bankroto bylos eigai, negali būti apeliacijos objektu.

6520.

66Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepritaria apelianto argumentams, kad teismo nutartis, kuria atmestas kreditoriaus prašymas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, turėtų būti prilyginama teismo baigiamajam aktui, nes kitaip kreditoriui yra iš esmės atimama teisė į apeliaciją ir nelieka jokios galimybės, kad pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą galėtų ištaisyti aukštesnės instancijos teismas. Pritariant tokiems apelianto argumentams, bet kuri pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria galutinai išsprendžiamas tam tikras procesinis klausimas, turėtų būti prilyginama baigiamajam teismo aktui. Minėta, kad nutarties, kuria atmestas prašymas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, apskundimo galimybė sietina būtent su bankroto bylos tolesne eiga. Kasacinis teismas bei Lietuvos apeliacinis teismas, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo kreditorių prašymu, išaiškinę, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta atstatydinti bankroto administratorių, neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai, nes tokiu būdu neapribojama galimybė toliau vykti bankroto procesui, proceso dalyviams toliau dalyvauti bankroto bylos procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-888-407/2017, 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1174-407/2019, 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1533-381/2019). Pirmosios instancijos teismui netenkinus kreditoriaus prašymo dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, pastarajam neužkertama galimybė, kilus pagrįstų abejonių dėl administratoriaus nešališkumo, suinteresuotumo ar tinkamo pareigų vykdymo, pakarotinai teikti tokią informaciją teismui ar įstatymo nustatyta tvarka kartu su kitais kreditoriais, t. y. kreditorių susirinkimui, teismui teikti motyvuotą prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo.

6721.

68Apeliantas atskirajame skunde, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1162-241/2019, teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog dėl bankroto bylų specifiškumo, jose priimamos nutartys, kuriais išsprendžiami proceso dalyviams reikšmingiausi klausimai, gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais. Su šiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi atskirajame skunde nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis buvo priimta byloje, kurioje šalys nekėlė klausimo dėl galimybės pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis netenkintas prašymas dėl nemokumo administratoriaus atsistatydinimo, skųsti apeliacine tvarka. Apelianto cituojamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl leidimo įmonei vykdyti komercinę veiklą likvidavimo laikotarpiu. Dėl nurodytos priežasties apelianto cituojamą praktiką nėra pagrindo pripažinti formuojančia teismų praktiką nagrinėjamu klausimu.

6922.

70Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo pritarti apelianto argumentams, kad galimybė skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis dėl atsisakymo atstatydinti nemokumo administratorių reikšmingai nepakenktų nei bankroto proceso ekonomiškumui, nei jo trukmei. Priešingai nei nurodo apeliantas, pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, bankroto administratoriaus atstatydinimas jau savaime sutrikdo bankroto procedūrų eigą, didina administravimo kaštus bei užtęsia bankroto bylos nagrinėjimą, tai pažeidžia tiek kreditorių, tiek viešąjį interesus (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1990/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-802-516/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-480-381/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 2-743-381/2017).

7123.

72Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad įstatymo leidėjo valia įgaliojimai patikrinti pateiktų prašymų atstatydinti administratorių teisėtumą ir pagrįstumą bei jų netenkinti yra suteikti tik bankroto bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui ir pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas toks prašymas atstatydinti administratorių, teisėtumo bei pagrįstumo patikra aukštesnės instancijos teisme neatliekama. Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

7324.

74Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Ši teismo diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, ar šalys pateikė prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, ar ne. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017 57 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

7525.

76Sprendžiant, ar yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, atsižvelgiama į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, nes pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą gali būti konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

7726.

78Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją teismo nesikreipimas ar atsisakymas konkrečiu klausimu kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netgi negali būti tikrinamas instancine tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).

7927.

80Apeliantas atskirajame skunde pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar įstatymas, tiek kiek jame nėra tiesiogiai įtvirtinta teisė atskiruoju skundu apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmetamas prašymas atstatydinti nemokumo administratorių, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai.

8128.

82Nagrinėjamu atveju abejonių dėl ginčo teisės normos konstitucingumo nekyla, todėl tenkinti prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad aplinkybė, kad įstatymo leidėjas šios nutarties apskundimo galimybės neįvardijo nei ĮBĮ (JANĮ), nei CPK, kaip jau pasisakyta, nereiškia jos neperžiūrėjimo, tačiau vertinama, ar tokia nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, kita vertus, kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nutarties, kuria sprendžiamas klausimas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, apskundimo galimybę lemia jos rezultatas, o ne pateikusių prašymą subjektų ratas, todėl tai, kad nėra tiesiogiai įtvirtinta teisė atskiruoju skundu apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmetamas prašymas atstatydinti nemokumo administratorių, nėra nei teisinės valstybės, nei lygybės prieš teismą principų pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, CPK apskundimo įtvirtinimas atitinka bankroto bylose vyraujantį viešąjį interesą, taip pat skatina bankroto procedūras vykdyti ne tik nuosekliai, bet ir kuo operatyviau.

8329.

84Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde išdėstytus argumentus dėl apeliacijos ribojimų nutartimi, kuria netenkintas prašymas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, atsižvelgdamas į pirmiau šioje nutartyje pateiktus savo išaiškinimus dėl tokio pobūdžio nutarčių apskundimo ribojimo, neįžvelgia aplinkybių, dėl kurių teismui kiltų pagrįstų abejonių dėl tokio ribojimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir atsirastų būtinumas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, todėl tokį apelianto prašymą atmeta. Dėl procesinės bylos baigties

8530.

86Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

87Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

88Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Kreditorius „Krynicki Recykling S. A“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl... 8. 2.... 9. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi kreditoriaus... 10. 3.... 11. Kreditorius „Krynicki Recykling S. A.“ 2020 m. balandžio 8 d. pateikė... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 14. 4.... 15. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi kreditoriaus... 16. 5.... 17. Teismas nustatė, kad apeliantas skundžia teismo nutartį, kuri nėra... 18. III. Atskirojo skundo argumentai... 19. 6.... 20. Apeliantas „Krynicki Recykling S. A“ atskirajame skunde prašo Vilniaus... 21. 6.1.... 22. Dėl bankroto bylų specifikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 23. 6.2.... 24. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad dėl... 25. 6.3.... 26. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir –... 27. 6.4.... 28. Ligšiolinė teismų praktika yra ne tik nenuosekli, tačiau ir pažeidžia... 29. 6.5.... 30. Galimybė skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis dėl atsisakymo... 31. 6.6.... 32. Dabartinė teismų praktika, pagal kurią kreditorius neturi galimybės... 33. 6.7.... 34. Teismų pozicija, kad pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys, kuriomis... 35. 6.8.... 36. Įstatymas nedraudžia apskųsti pirmosios instancijos teismo nutarčių,... 37. Teismas... 38. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 39. 7.... 40. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 41. 8.... 42. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė Vilniaus apygardos teismo 2020... 43. 9.... 44. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl teisės paduoti atskirąjį skundą dėl... 45. 10.... 46. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos juridinių... 47. 11.... 48. BUAB „Lithuanian glass recycling“ nemokumo procesas pradėtas galiojant... 49. 12.... 50. CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos... 51. 13.... 52. Tiek prieš tai galiojęs ĮBĮ, tiek dabar galiojančio JANĮ 39, 40... 53. 14.... 54. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad ĮBĮ (nuo 2020 m. sausio... 55. 15.... 56. CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad pirmosios... 57. 16.... 58. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nutarties 14, 15 punktuose... 59. 17.... 60. Apelianto teigimu, dėl bankroto bylų specifikos CPK 334 straipsnyje... 61. 18.... 62. Tokio pobūdžio nutartis, priešingai nei nutartis, kuria kreditoriaus... 63. 19.... 64. Nutarties 18 punkte nurodytos aplinkybės tai taip pat leidžia daryti... 65. 20.... 66. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepritaria apelianto argumentams, kad... 67. 21.... 68. Apeliantas atskirajame skunde, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m.... 69. 22.... 70. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo pritarti apelianto... 71. 23.... 72. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas... 73. 24.... 74. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra... 75. 25.... 76. Sprendžiant, ar yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį... 77. 26.... 78. Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir... 79. 27.... 80. Apeliantas atskirajame skunde pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos... 81. 28.... 82. Nagrinėjamu atveju abejonių dėl ginčo teisės normos konstitucingumo... 83. 29.... 84. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde išdėstytus... 85. 30.... 86. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 87. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 88. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą....