Byla 2A-720-520/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Henrichas Jaglinskis, Andžej Maciejevski, sekretoriaujant Aleksui Navickui, dalyvaujant ieškovei O. Č., ieškovės atstovui advokatui Faustui Vrubliauskui, atsakovų atstovams G. R., J. R., advokatui Arūnui Merkiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. P. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kuri byloje yra Utenos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja, apeliacinius skundus dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje dėl pažeistų teisių gynimo pagal ieškovės O. Č. ieškinį atsakovams Utenos apskrities viršininko administracijai, kurios teisių perėmėja yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, S. P., Z. P. (byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja: VĮ Registrų centras, Ignalinos rajono 2-ojo notarų biuro notarė D. Š.),

Nustatė

2Ieškovė O. Č. 2008-11-24 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašė pripažinti negaliojančiais: 2007-11-23 V. P. (V. P.) skirto sklypo Nr. 35-1 ribų nustatymo abrisą; 2008-05-22 Utenos apskrities viršininko administracijos (toliau ir UAVA) 2008-04-26 parengto 2050 kv. m žemės sklypo kadastrinių matavimų plano suderinimą, 2008-06-09 Utenos apskrities viršininko įsakymo Nr. 14-1019 „Dėl valstybinės žemės sklypų įregistravimo Ignalinos raj.“ dalį dėl 2050 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 2008-09-25 UAVA įsakymą Nr. 12-594 „Dėl leidimo pirkti žemės sklypą Ignalinos rajone“; 2008-11-26 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, 2008-11-26 valstybinės žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktą.

3Nurodė, kad jai (ieškovei) nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), kuriuos ji paveldėjo po tėvų mirties. 0,15 ha ploto žemės sklypas individualaus namo ir ūkio pastato statybai 1974-04-16 (duomenys neskelbtini) kolūkio valdybos buvo paskirtas jos tėvui V. P. (P.) naudotis neterminuotai, o 1974-06-28 buvo sudaryta sutartis apie (duomenys neskelbtini) kolūkio šio žemės sklypo pardavimą jos tėvui. 1974-12-30 aktas individualiam pastatui priimti patvirtina, kad buvo įvykdytos 1974-06-28 sutarties 2 p. sąlygos. Dabar jos faktiškai naudojamas namų valdos sklypas atitinka 1974-05-29 sklypo plane pažymėtas ribas. Pagal UAVA 2000-08-30 įsakymu patvirtintą (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą jos motinai G. P. buvo suformuoti bendro 2,98 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypai, iš jų ir namų valdos sklypas, o atsakovams S. P. ir Z. P. – 3 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypai, iš jų ir namų valdos žemės sklypas. 2007-11-23 projekto autorius D. Č. parengė jos tėvui V. P. (P.) skirto sklypo Nr.35-1 ribų nustatymo abrisą, kurį ji (ieškovė) pasirašė dėl suklydimo, t. y. kadangi tarp taškų 3 – 4 buvo nurodyti du skaičiai, o ji yra silpnaregė, todėl neįžiūrėjo ties skaičiumi 23,6 nubraižytos punktyrinės linijos, o projekto autorius nepaaiškino ribų nustatymo abrise įrašytų duomenų ir ženklinimo reikšmės, projekto autorius taip pat pažeidė 1990-11-27 įstatymo Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės 1 str., rengdamas sklypo Nr. 35-1 abrisą neatsižvelgė į 1974-05-29 sklypo planą, ji nebuvo pateikusi prašymo sudaryti tokį abrisą. 2008-05-22 UAVA neteisėtai suderino 2008-04-26 parengto atsakovams S. P. ir Z. P. suformuoto 2050 kv. m dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų planą, o Utenos apskrities viršininkas 2008-06-09 įsakymu Nr. 14-1019 neteisėtai patvirtinto nurodyto atsakovų sklypo kadastro duomenis, kadangi buvo nesilaikyta imperatyvių 2002-04-15 Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1 p., nes ji nebuvo pakviesta ženklinant atsakovams priklausantį žemės sklypą, jai nebuvo pateiktas susipažinti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas. Kadangi formuojant atsakovams 2050 kv. m žemės sklypą buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, darytina išvada, jog žemės sklypas nebuvo tinkamai identifikuotas, nebuvo laikytasi Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d., 1999-03-09 Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 4 p., atsakovams buvo perleista 60 kv. žemės, kuria atsakovai niekuomet nesinaudojo ir kuri yra užimta jai priklausančiais sodiniais (šaltalankių krūmais), todėl 2008-09-25 UAVA įsakymas Nr. 12-594 „Dėl leidimo pirkti žemės sklypą Ignalinos rajone“ ir 2008-11-26 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, valstybinės žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktas, kuriais atsakovams buvo parduotas 2050 kv. m žemės sklypas, yra neteisėti.

4Ignalinos rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. pripažino negaliojančiais: 2007-11-23 V. P. (V. P.) skirto sklypo Nr. 35-1 ribų nustatymo abrisą, 2008-05-22 UAVA 2008-04-26 parengto 2050 kv. m žemės sklypo kadastrinių matavimų plano suderinimą, 2008-06-09 Utenos apskrities viršininko įsakymo Nr. 14-1019 „Dėl valstybinės žemės sklypų įregistravimo Ignalinos raj.“ dalį dėl 2050 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2008-09-25 UAVA įsakymą Nr. 12-594 „Dėl leidimo pirkti žemės sklypą Ignalinos rajone“, 2008-11-26 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, 2008-11-26 valstybinės žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktą, priteisė iš atsakovo UAVA ieškovei 1300 Lt už advokato pagalbą, 307 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2002 m. yra gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, kuri neturi tinkamų žinių sprendžiant žemės sklypų ribų nustatymo klausimus, ieškovei neatstovavo įgaliotas asmuo, atsakovas UAVA ieškovei tinkamai neišaiškino ginčijamo abriso sudarymo pasekmių, abriso žymėjimų, ieškovė nebuvo pakviesta nustatant atsakovų žemės sklypo kadastro duomenis ir atliekant atsakovų žemės sklypo paženklinimą, ieškovė nėra suderinusi žemės sklypų ribų paženklinimo akto. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į tai, kad atsakovas UAVA buvo stipresnė šalis, vadovaudamasis teismų praktika, padarė išvadą, kad ribų nustatymo abrisas gali būti ginčijamas pagal CK 1.90 str. Teismas konstatavo, kad UAVA pažeidė 2002-04-15 Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1 p., Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d., 1999-03-09 Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 4 p., todėl pripažino ieškovės reikalavimus pagrįstais. Teismas pažymėjo, kad reikalavimų išnagrinėjimas nekliudo šalims spręsti klausimo dėl ieškovės ir atsakovų P. žemės sklypų ribų nustatymo. Teismas priteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidas iš UAVA dėl to, kad šis atsakovas, pažeisdamas teisės aktus, priėmė ginčijamus aktus.

5Atsakovė S. P. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas. Nurodo, kad teismas padarė neteisingas, faktine bylos medžiaga ir teisės aktais nepagrįstas išvadas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismo nuomone, žemės sklypo plano (abriso) ženklų išdėstymas, ieškovės sveikatos būklė, tinkamų žinių ir įgalioto asmens neturėjimas patvirtina aplinkybę, kad ieškovė negalėjo suprasti ribų nustatymo abriso duomenų ir pagal CK 1.90 str. abrisas gali būti ginčijamas, tačiau sprendime nėra jokių teisinių argumentų, neatskleista ir nepagrįsta tokio suklydimo esmė, neaišku, dėl ko klydo ieškovė, kokias klaidingas prielaidas apie esminius sandorio (abriso) faktus ieškovė darė. Teismo išvada, kad ieškovė negalėjo suprasti ribų nustatymo abrino, nereiškia, kad pasirašydama jį ieškovė buvo suklaidinta ar pati iš esmės suklydo. Ieškovės ginčijamas abrisas buvo sudaromas dalyvaujant pačiai ieškovei, ieškovė matė natūroje visas ribas, su jomis sutiko ir pasirašė. Be to, natūroje parodytos ribos abrise bei kituose ieškovės ginčijamuose dokumentuose nurodytos ribos visiškai atitinka. Jei ieškovė sudarant abrisą manė, kad jai yra reikalinga kvalifikuota pagalba, ieškovė pati turėjo tuo pasirūpinti, tuo labiau, jog matavimai buvo atlikti ieškovei prašant, matavimuose dalyvavo ieškovės sutuoktinis N. Č., todėl šiuo atveju turėtų būti taikomas CK 1.90 str. 5 d. Nėra jokio pagrindo teigti, kad sudarant kadastrinį žemės sklypo planą sklypo ribos nebuvo suderintos su ieškove, o tai, kad ieškovė nėra suderinusi jai pamatuoto žemės sklypo ribų paženklinimo akto pagal Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1, 32.1.4 p., yra tik formalus pažeidimas, neturėjęs įtakos priimtų sprendimų teisėtumui, kadangi žemės sklypo ribos riboženkliais buvo paženklintos iki nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, t. y. sudarant abrisą, todėl nustatant žemės sklypo kadastro duomenis nustatyti ir riboženkliais paženklinti žemės sklypo ribas nebereikėjo, ieškovės pasirašytas abrisas prilygintinas žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktui. Ribų paženklinimo akte, jeigu toks buvo surašytas, ieškovė negalėjo pasirašyti, nes nustatant kadastro duomenis ieškovė nedalyvavo, ieškovės dalyvavimas nebuvo būtinas.

6Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija, kurios teisių perėmėja šioje byloje yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas. Nurodo, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 2007-11-23 žemės sklypo ribų nustatymo abrisą ieškovė pasirašė dėl suklydimo, kadangi šalys tarėsi ir susitarė dėl 2007-11-23 abriso: visų pirma, žemės sklypas buvo vizualiai apžiūrėtas vietoje, sklypo ribos buvo žymimos ne tik žemės sklypo ribų nustatymo abrise, bet ir riboženkliais pačiame žemės sklype, kuriuos matė ieškovė, sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik išimtiniais atvejais, kai yra svarbių aplinkybių, dėl kurių asmens suklydimą galima pateisinti. Matininkas D. Č., UAVA Žemės tvarkymo departamento Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja, atsakovė patvirtino, kad matininkas, rengdamas žemės sklypo ribų nustatymo abrisą, išaiškino ieškovei abrise esančius žymėjimus. Teismas pažymėjo, kad ieškovės sveikatos būklė – silpnas regėjimas ir tinkamų žinių neturėjimas turėjo įtakos ieškovei pasirašant žemės sklypo ribų nustatymo abrisą, tačiau teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė žinodama apie silpną regėjimą turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą pasirūpinti tinkamu savo teisių įgyvendinimu, vietovėje ženklinant žemės sklypo ribas aktyviai dalyvavo ir ieškovės vyras N. Č., reiškė įvairias pastabas. Be to, ieškovė pati perskaitė baigiamąsias kalbas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi nenuoseklios ir dviprasmiškos pozicijos nurodydama priežastis, dėl kurių ieškovė pasirašė ginčijamą abrisą. Teismas, prieštaraudamas teismų praktikai, CPK 197 str. 2 d., nepagrįstai akcentavo, kad ieškovės įrodymai, paaiškinimai nenuginčyti, kadangi žemės sklypo ribų nustatymo abrisas yra oficialus rašytinis įrodymas, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji iš esmės suklydo pasirašydama žemės sklypo ribų nustatymo abrise. Ieškovės nedalyvavimas ženklinant atsakovės S. P. žemės sklypo ribas neturi esminės reikšmės, kadangi ieškovės teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti, ieškovės namų valdos žemės sklypo ribos buvo nustatytos 2000-08-30 UAVA įsakymu Nr. 10-08-142 patvirtiname (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte. Ieškovės tėvui V. P. (P.) 1993-03-08 Ignalinos rajono Mielagėnų apylinkės tarybos sprendimu asmeniniam ūkiui buvo skirtas 3 ha žemės plotas, 2000-08-30 UAVA įsakymu Nr. 10-08-142 patvirtiname (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektu ieškovės motinai G. P. ir atsakovams S. P. bei Z. P. buvo suformuoti asmeninio ūkio žemės sklypai, G. P. ir atsakovai S. P. bei Z. P. pritarė žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų išdėstymui ir riboms. 2007-11-23 ieškovė sutiko su jos tėvo V. P. (P.) žemės sklypo ribomis, pasirašė žemės sklypo ribų nustatymo abrisą. UAVA Ignalinos rajono žemėtvarkos skyrius patikrino, kad atsakovės S. P. žemės sklypo kadastrinių duomenų byloje yra visi reikiami dokumentai, nustatė, kad žemės sklypo planas yra parengtas pagal teisės aktų reikalavimus, žemės sklypo riba atitinka teritorijų planavimo dokumentu suformuotas žemės sklypo ribas, atsižvelgė į tai, kad ieškovės motina suderino jai suprojektuotų namų valdos žemės sklypo plotą bei ribas, į ieškovės sutikimą su paženklinto namų valdos sklypo ribomis ir plotu, todėl 2008-04-26 suderino atsakovų 2050 kv. m žemės sklypo kadastrinių matavimų planą.

7Ieškovė O. Č. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas išsamiai nustatė esmines bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus, pagrįstus visapusiškomis ir objektyviomis aplinkybėmis, pagrįstai CK 1.90 str. 1 d. pagrindu pripažino negaliojančiu 2007-11-23 žemės sklypo ribų nustatymo abrisą. Nurodo, kad 2007-11-23 ženklinant jos iš tėvo paveldėtą namų valdos sklypą matininkas D. Č. ją suklaidino – sudarė žemės sklypo ribų nustatymo abrisą, kuriame nurodytas 0,36 ha žemės sklypas neatitinka tikrovės, ir kurį ji to nežinodama pasirašė. Abrise tarp paženklintų taškų 3-4 nurodyti keli skaičiai, kurių ji, kaip antros grupės invalidė dėl regėjimo, negalėjo įvertinti, matininkas matavimo metu nesivadovavo preliminariu 1995 m. žemės sklypo planu, kuriame nurodytas 0,40 ha namų valdos sklypas ir kuris yra būtinas priedas prie 2000-08-30 UAVA įsakymu Nr. 10-08-142 patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto. Natūroje jai buvo atmatuotas ne 0,36 ha, bet 0,343 ha žemės sklypas, todėl tai sudaro galimybę netiksliai identifikuoti gretimą žemės sklypą, nuomotą atsakovų P., nesąžiningai buvo užvaldyta jos naudojamos 0,017 ha žemės dalis. Ji nedalyvavo atsakovų P. 2050 kv. m žemės sklypo geodeziniuose matavimuose, savo valios neišreiškė, todėl buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai: 2003-06-23 Vyriausybės nutarimu Nr. 695 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1 p., Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 str. 3 d. 1 p., atsakovams buvo perleista žemė, kuria jie niekada nesinaudojo ir kuri yra jos (ieškovės). Atsakovai neįrodė, kad turi teisę valdyti dalį jos sklypo, todėl teismas pagrįstai tenkino ieškinį.

8Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (kaip buvęs trečiasis asmuo) atsiliepimu į UAVA apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas. Nurodo, kad su UAVA apeliacinio skundo argumentais sutinka, ieškovės ginčijami dokumentai priimti vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d., 15 str., Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 28 p., 2000-08-30 UAVA įsakymu Nr. 10-08-142 patvirtintu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektu, Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 p. 1 pastraipa, Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32 p. Vadovaujantis išdėstytomis teisės aktų nuostatomis ieškovė turėjo dalyvauti atliekant atsakovės S. P. žemės sklypo kadastrinius matavimus, kaip besiribojančio žemės sklypo naudotoja, tačiau nei žemės sklypo plane, nei žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte ieškovės parašų nėra, nors ieškovės motina G. P. suderino jai suprojektuoto namų valdos žemės sklypo plotą bei ribas tai patvirtindama parašu žiniaraštyje, o ieškovė pasirašydama žemės sklypo ribų nustatymo abrise. Ieškovės ir atsakovės veiksmai patvirtina, kad jos sutiko su joms suprojektuotų žemės sklypų ribomis, plotu ir išdėstymu, todėl padarytas pažeidimas neturi esminės reikšmės atsakovės S. P. žemės sklypui įteisinti.

9Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija, kurio teisių perėmėja šioje byloje yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepimu į atsakovės S. P. apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas. Nurodo, kad sutinka su apeliaciniu skundu, pakartojo savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

10

11Atsakovė S. P. atsiliepimu į atsakovo Utenos apskrities viršininko administracijos, kurios teisių perėmėja yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas. Nurodo, kad atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą palaiko visiškai.

12Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 26 d. nutartimi pripažinta, kad UAVA teises perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

13Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

14Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundų faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir neišnagrinėjo tarp bylos šalių kilusio ginčo, o pagal pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti, nes CPK normose nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pats privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 str.) nustatytais atvejais. Pagal CPK 327 str. 1 d. 2 p. apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 str. 1 d. 2 p. taikymo sąlygos, atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; 2009-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; ir kt.). Įvertinus nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimus ir pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis yra grindžiami reikalavimai, atsakovų teiktus atsikirtimus į ieškinį, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė pagrindinių aplinkybių, kurios yra teisiškai svarbios tam, kad būtų teisingai išspręsta byla, išnagrinėtas šalių ginčas, šių aplinkybių negalima nustatyti apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujus įrodymus, nagrinėti bylą visiškai kitais aspektais.

15Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovei O. Č. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, daržinė, tvartas, kiemo rūsys, pirtis, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 15), kuriuos ieškovė paveldėjo po motinos G. P. mirties 2002-02-18 (T. 1, b. l. 18). Žemės sklypas, kuriame yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, nuosavybės teise priklauso valstybei. Pagal bylos duomenis 1974-04-16 (duomenys neskelbtini) kolūkio valdyba protokolu Nr. 5 išskyrė ieškovės tėvui V. P. (P.) 0,15 ha ploto žemės sklypą individualaus namo ir ūkio pastato statybai naudotis neterminuotai (T. 1, b. l. 11). Pagal šį protokolą 1974-05-29 buvo nubraižytas šio sklypo planas, kurį patvirtino Ignalinos rajono architektas (T. 1, b. l. 12). 1974-06-28 buvo pasirašyta sutartis apie žemės sklypo pardavimą individualaus gyvenamojo namo statybai kaimo vietovėje tarp (duomenys neskelbtini) kolūkio ir V. P. (P.), nurodyta, kad statytojas privalo užbaigti visą statybą iki 1976-05-29 (T. 1, b. l. 14). 1974-12-30 buvo patvirtintas aktas individualiam pastatui priimti, kuriame nurodyta, kad 1 buto gyvenamasis namas, kurio statytojas yra V. P., buvo priimtas (T. 1, b. l. 23). UAVA 2000-08-30 įsakymu Nr.10-08-142 buvo patvirtintas VĮ “Valstybinis žemėtvarkos institutas” 1999-2000 parengtas (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos projektas (T. 1, b. l. 24). Pagal patvirtintą (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ieškovės motinai G. P. buvo suformuoti 2,98 ha dydžio asmeninio ūkio žemės sklypai, išsinuomoti iš valstybės (T. 1, b. l. 48). UAVA byloje nurodė, kad pagal žemėtvarkos projektą ieškovės namų valdos sklypo Nr. 35-1 plotas yra 0,36 ha. Ieškovės namų valdos sklypas ribojasi su atsakovų S. P. ir Z. P. priklausančia namų valda. Byloje nurodoma, kad pagal žemėtvarkos projektą atsakovams S. P. ir Z. P. buvo suformuoti 3 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypai, iš jų ir namų valdos žemės sklypas Nr. 67-1- 0,2050 ha. UAVA 2000-08-30 įsakymas Nr.10-08-142, kuriuo buvo patvirtintas VĮ “Valstybinis žemėtvarkos institutas” 1999-2000 parengtas (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos projektas, byloje nėra ginčijamas. Ieškovė O. Č. 2007-10-16 kreipėsi į UAVA su prašymu paskirti komisiją, kuri paženklintų žemės sklypų ribą tarp jos ir atsakovės S. P. žemės sklypų. 2007-11-23 buvo sudarytas V. P. (P.) 0,36 ha ploto žemės sklypo Nr.35-1 ribų nustatymo abrisas, surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kuriuos pasirašė ieškovė O. Č. ir atsakovė S. P. (T. 1, b. l. 35, 36).

16J. B. įmonė atsakovės S. P. prašymu 2008-04-26 nustatė atsakovų žemės sklypo kadastro duomenis, sudarė žemės sklypo planą (T. 2, b. l. 3-4, 8), UAVA Ignalinos rajono žemėtvarkos skyrius, patikrinęs atsakovės S. P. žemės sklypo kadastrinių duomenų bylą, nustatė, kad žemės sklypo planas yra parengtas pagal teisės aktų reikalavimus, žemės sklypo riba atitinka teritorijų planavimo dokumentu suformuotas žemės sklypo ribas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės motina suderino jai suprojektuotų namų valdos žemės sklypo plotą bei ribas, į ieškovės sutikimą su paženklinto namų valdos sklypo ribomis ir plotu, 2008-05-22 suderino 2008-04-26 atsakovų 2050 kv. m žemės sklypo kadastrinių matavimų planą (T. 2, b. l. 3). Utenos apskrities viršininkas 2008-06-19 įsakymu Nr. 14-1019 patvirtino valstybinių žemės sklypų kadastro duomenis, taip pat ir atsakovų S. P. ir Z. P. sklypo, įsakė Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriui įregistruoti Nekilnojamojo turto registre patvirtinus žemės sklypus (T. 2, b. l. 7). Utenos apskrities viršininko 2008-09-25 įsakymu S. P. buvo leista pirkti iš valstybės naudojamą 0,2050 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 842,40 Lt, 2008-11-26 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovė S. P. ir jos sutuoktinis Z. P. iš valstybės bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 0,2050 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris atsakovams buvo perduotas 2008-11-26 valstybinės žemės sklypo perdavimo – priėmimo aktu, sumokėjo 842,40 Lt (T. 1, b. l. 119-120, 121, 122).

17Ieškovė O. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais: 2007-11-23 V. P. (V. P.) skirto sklypo Nr. 35-1 ribų nustatymo abrisą, 2008-05-22 UAVA 2008-04-26 parengto 2050 kv. m žemės sklypo kadastrinių matavimų plano suderinimą, 2008-06-09 Utenos apskrities viršininko įsakymo Nr. 14-1019 „Dėl valstybinės žemės sklypų įregistravimo Ignalinos raj.“ dalį dėl 2050 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2008-09-25 UAVA įsakymą Nr. 12-594 „Dėl leidimo pirkti žemės sklypą Ignalinos rajone“, 2008-11-26 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, 2008-11-26 valstybinės žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktą. Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad tėvui V. P. (P.) skirto sklypo Nr.35-1 ribų nustatymo abrisą ji (ieškovė) pasirašė dėl suklydimo, atsakovams parduotas žemės sklypas nebuvo tinkamai identifikuotas, nebuvo laikytasi Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d., 1999-03-09 Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 4 p., sudarant kadastrinį žemės sklypo planą sklypo ribos nebuvo suderintos su ieškove, atsakovams buvo perleista 60 kv. m žemės, kuria atsakovai niekuomet nesinaudojo ir kuri yra užimta jai (ieškovei) priklausančiais sodiniais (šaltalankių krūmais). Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino tik tuo pagrindu, kad ieškovė nebuvo pakviesta nustatant atsakovų žemės sklypo kadastro duomenis ir atliekant atsakovų žemės sklypo paženklinimą, ieškovė nėra suderinusi žemės sklypų ribų paženklinimo akto, kad UAVA pažeidė 2002-04-15 Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1 p., Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d., 1999-03-09 Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 4 p. Taip pat pripažino abrisą negaliojančiu tuo pagrindu, kad ieškovė jį pasirašė dėl suklydimo, nes neturėjo tinkamų žinių, sprendžiant žemės sklypų ribų nustatymo klausimus, ieškovei neatstovavo įgaliotas asmuo, atsakovas UAVA ieškovei tinkamai neišaiškino ginčijamo abriso sudarymo pasekmių, abriso žymėjimų. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs negaliojančia 2008-11-26 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, netaikė restitucijos, o sprendime nurodė, kad šalims nėra kliūčių spręsti klausimą dėl ieškovės ir atsakovų P. žemės sklypų ribų nustatymo. Su tokiu teismo sprendimu nesutiktina, nes pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovams S. P. ir Z. P. nepagrįstai Utenos apskrities viršininko 2008-09-25 įsakymu buvo leista pirkti iš valstybės 0,2050 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodytą J. B. įmonės 2008-04-26 sudarytame žemės sklypo plane, kad žemės sklypo suformavimas ir jo pardavimas atsakovams pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus.

18Pagal bylos duomenis atsakovams S. P. ir Z. P. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini)., UAVA 2000-08-30 įsakymu Nr.10-08-142 patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos projekte nurodyta atsakovų namų valda. Vienas iš Žemės reformos įstatymo tikslų yra įgyvendinti piliečių teisę į žemės nuosavybę ir naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant nusavintą žemę bei parduodant ar išnuomojant valstybinę žemę (Žemės reformos įstatymo 2 str.). Tuo metu, kai valstybinė žemė buvo parduodama atsakovams, šiuo įstatymu buvo nustatyta, kad valstybinė žemė ne žemės ūkio veiklai parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka, asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai, kaimo vietovėje ir po 1995-06-01 miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 0,2 ha dydžio žemės sklypai. Taip pat buvo numatyta, kad kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas planavimo dokumentuose (Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d.). Vyriausybė 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtino Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles (toliau Taisyklės), pagal kurias asmenys gali įsigyti nuosavybėn naudojamus namų valdų žemės sklypus. Parduodant atsakovams namų valdos sklypą Taisyklių 4 p. numatė, kad parduodamas žemės sklypas paprastai turi būti sodybos teritorijoje, atitikti namų valdos eksploatavimo reikalavimus, jo ribos turi būti nustatytos parengtame naujame detaliajame plane arba žemėvaldų projekte (plane) (kaimo gyvenamojoje vietovėje), parduodamas ne didesnis kaip 2 ha namų valdos žemės sklypas. Pagal Taisyklių 12.4 p. asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės sklypą, turėjo pateikti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 nustatyta tvarka parengtą naudojamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje bei pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais ir įrenginiais. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, 32.1.1 p. numatė, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jei anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, žemės sklypo vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Tai reiškia, kad turi būti derinamos gretimų žemės sklypų ribos iš esmės taip pat, kaip ir tai buvo nustatyta Žemės ūkio ministerijos 1993-03-31 įsakymu Nr. 174 patvirtintoje Privatizuojamų žemės sklypų matavimo darbų metodikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje asmenims buvo parduotas namų valdos žemės sklypas pagal žemės sklypo planą, kuris nebuvo suderintas su gretimo sklypo naudotoju, išaiškino, kad gretimų sklypų savininkai (naudotojai) dalyvauja nustatant (tikslinant) sklypų ribas tam, jog nekiltų jų interesų konflikto ir nebūtų pažeisti kurio nors iš žemės naudotojų teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2010). Taip pat šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad svarstant, ar yra pagrindas naikinti administracinį aktą, kuriuo leista asmeniui pirkti valstybinės žemės sklypą, ir pripažinti negaliojančia jo pagrindu sudarytą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl to, kad buvo nesilaikyta nuostatų dėl gretimų žemės sklypų ribų derinimo tvarkos, svarbu nustatyti, ar dėl padaryto nuostatų dėl gretimų žemės sklypų ribų derinimo tvarkos pažeidimo buvo pažeista Vyriausybės nustatyta valstybinės žemės pardavimo tvarka ir ieškovų teisės bei teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, nurodomas aplinkybes, kuriomis grindžiami ieškovės reikalavimai, atsakovų atsikirtimai, daro išvadą, kad šioje byloje taip pat turėjo būti išnagrinėtos aplinkybės, ar atsakovams parduodant namų valdos žemės sklypą, buvo pažeisti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, 32.1.1 p. reikalavimai, ar dėl šio pažeidimo UAVA neteisėtai ir nepagrįstai atliko J. B. įmonės 2008-04-26 parengto 2050 kv. m žemės sklypo kadastrinių matavimų plano suderinimą, 2008-06-09 įsakymu leido atsakovams pirkti žemės sklypą, 2008-11-26 buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, ar atsakovams atliekant šiuos veiksmus buvo pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai. Pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo šių aplinkybių, o apsiribojo tik tuo, kad ieškovė nebuvo pakviesta į kadastrinių matavimų atlikimą ir atsakovų žemės sklypo paženklinimą riboženkliais, ieškovė nėra suderinusi žemės sklypų ribų paženklinimo akto, o žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 str. 3 d. 1 p. yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis.

19Kaip jau buvo nurodyta, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, 32.1.1 p. numatė, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jei anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, žemės sklypo ribos paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui. Šių nuostatų 32.1.1.6 p. numatė, kad jeigu žemės sklypo ribos netikslinamos (neatstatomos), žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas nerašomas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad J. B. įmonė pažeidė minėtų nuostatų 32.1.1 p. reikalavimus (T. 1, b. l. 20-21), tačiau nenurodė jokių duomenų ir nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikti duomenys, kad J. B. įmonė 2008-04-26 rengdama 2050 kv. m žemės sklypo kadastrinių matavimų planą, nustatydama žemės sklypo kadastro duomenis, atliko sklypo paženklinimo darbus, t. y. paženklino sklypą riboženkliais ar atstatė sunaikintus riboženklius. Taigi, pirmiausia, turi būti nustatyta, ar iki 2008-04-26 atsakovų sklypas buvo paženklintas riboženkliais. Iš 2007-11-23 V. P. (P.) 0,36 ha žemės sklypo ribų paženklinimo akto matyti, kad buvo įtvirtinti riboženkliai, esantys gretimybėje su S. P. sklypu. Byloje visiškai nenagrinėtos aplinkybės, susijusius su riboženklių įtvirtinimu, ar sudarytas planas atitiko riboženkliais paženklintą sklypą. Aplinkybės, susijusios su riboženklių įtvirtinimu, yra taip pat svarbios nagrinėjant ieškovės reikalavimą dėl pripažinimo negaliojančiu 2007-11-23 V. P. (P.) skirto sklypo Nr. 35-1 ribų nustatymo abrisą. Ieškovė šį abrisą ginčijo tuo pagrindu, kad ji yra silpnaregė ir negalėjo nei pamatyti, nei suprasti, kas yra išdėstyta plane, plane pasirašė, nes neįžiūrėjo ties skaičiumi 23,6 nubraižytų punktyrų, projekto autorius D. Č. nepaaiškino ribų nustatymo abrise įrašytų duomenų. Kadangi 2007-11-23 buvo sudaromas ne tik ribų nustatymo abrisas, kuriame pasirašė ieškovė, bet žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, įtvirtinti ieškovei paženklinto žemės sklypo riboženkliai, todėl ieškovės nurodomos aplinkybės, susijusios su pasirašymu plane turi būti vertinamos kartu su atliekamu ribų paženklinimu, riboženklių pastatymu, t. y. jei ženklinant žemės sklypą buvo statomi riboženkliai, tai ar jie atitinka abrise nurodytas ieškovės žemės sklypo ribas, ar P. buvo parduotas žemės sklypas, nepažeidžiant pastatytų riboženklių, dėl kokių priežasčių ieškovė neginčijo riboženklių įtvirtinimo.

20Nagrinėjant ieškovės O. Č. ieškinio reikalavimus, susijusius su žemės sklypo pardavimu P., svarbiausia yra nustatyti, ar žemės sklypo pardavimas, pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus, t. y. ar ieškovė turi reikalavimo teisę. Ieškovė byloje ginčijo visą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, nors pagal bylos duomenis ji nereiškia teisių į visą P. parduotą žemės sklypą, iš esmės ji nesutinka tik su žemės sklypo dalies, kuri byloje nėra identifikuota, pardavimu. Teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar teisėtas interesas yra pažeistas ar ginčijamas. CPK 5 str. 1 d. nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000; 2003-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Taigi ieškovė šioje byloje, reikšdama ieškinio reikalavimus, turėjo pateikti įrodymus, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad žemės sklypo pardavimas P. pažeidžia jos subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą. Iš ieškovės nurodomų aplinkybių darytina išvada, kad ji ginčijo pirkimo-pardavimo sutartį tuo pagrindu, kad atsakovams buvo parduota žemės sklypo dalis, kuria ieškovė turi teisę naudotis ir kuri jai turi būti perduota nuosavybėn neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Ieškovė buvo nurodžiusi, kad atsakovams buvo perleista 60 kv. m žemės, kuria atsakovai niekuomet nesinaudojo ir kuri yra užimta jai priklausančiais sodiniais (šaltalankių krūmais), t. y. kad atsakovams buvo suformuotas sklypas ir parduotas, įtraukiant ir ieškovei priklausančią dalį sklypo, todėl 2008-09-25 UAVA įsakymas ir 2008-11-26 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, valstybinės žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktas, kuriais atsakovams buvo parduotas 2050 kv. m žemės sklypas, yra neteisėti, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai šių aplinkybių nenagrinėjo, nors jos šioje byloje yra esminės. Tarp ieškovės ir atsakovų P. yra kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribos nustatymo ir šis ginčas turėjo būti išnagrinėtas. Pažymėtina, kad tokią šios bylos ginčo esmę buvo nurodžiusi ir Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2009-04-16 nutartyje (T. 1, b. l. 81-82). Jei atsakovams parduodant žemės sklypą buvo teisingai nustatytos kaimyninių sklypų ribos, tai nėra pagrindo panaikinti pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, byloje nėra ginčo dėl P. teisės nuosavybėn įsigyti namų valdos žemės sklypą, ieškovė nepretenduoja į visą atsakovų žemės sklypą, todėl byloje turi būti nustatyta, kokioje apimtyje ieškinio reikalavimai gali būti laikomi pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo aplinkybių, ar 2007-11-23 abrise ir ieškovės žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte buvo teisingai paženklintas ieškovės žemės sklypas ar šis paženklinimas nepažeidė ieškovės teisių ir teisėtų interesų, ar žemės sklypas namų valdai buvo suformuotas taip, kad jis atitiko ieškovės namų valdos eksploatacijos ir teritorijų planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus. Šios aplinkybės neišnagrinėtinos apeliacinės instancijos teisme, nes jos visiškai nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teisingai nustatyti šias aplinkybes.

21UAVA byloje nurodė, kad S. P. žemės sklypo plane nurodyta riba atitinka teritorijų planavimo dokumentu suformuotas žemės sklypo ribas, kad ieškovės motina G. P. suderino suprojektuotų namų valdos žemės sklypo plotą bei ribas, kad ieškovės namų valdos žemės sklypo ribos nustatytos 2000-08-30 UAVA įsakymu Nr. 10-08-142 patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte. Tokias aplinkybes nurodo ir Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos. Atsakovai šių aplinkybių nepagrindė įrodymais, nes vien pateiktos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto kopija ir šio projekto dalies kopija ( T. 2, b. l. 91-92) šių aplinkybių neįrodo, nes projekte nėra konkrečiai nurodyta kokio dydžio namų valdos žemės sklypai buvo suprojektuoti ieškovės motinai ir atsakovei S. P., iš projekto negalima nustatyti, ar S. P. suprojektuoto žemės sklypo koordinatės atitinka jai parduoto žemės sklypo koordinates, ar projekte žemės sklypų ribos buvo nustatytos aiškiai. Pažymėtina, kad tam yra reikalingos specialios žinios geodezijos srityje. Be to, iš matininko D. Č. parodymų ikiteisminio tyrimo medžiagoje matyti, kad 2007 m. matuojant O. Č. namų valdos žemės sklypą O. Č. ir S. P. tarpusavyje nesutarė, todėl jis pastatė riboženklius prie valstybinio kelio ir išvažiavo. O. Č. kreipėsi į žemėtvarką, buvo sudaryta komisija, atliekant matavimus jis turėjo „genplaną“, pagal kurį S. P. žemės sklypo plotis turėtų būti 2,5 m daugiau, nei yra pagal faktinį naudojimą. Konfliktinė riba pagal 2007-11-23 ribų nustatymo abrisą buvo gretimybė 4-1, pagal „genplaną“ tarp gretimybių 3-4 yra 67 m, kelio plotis buvo 12 m, o dabartinis kelio plotis yra 18 m. S. P. norėjo į ariamą žemė daugiau, o O. Č. – į sodą, todėl bendru sutarimu buvo nuspręsta daryti ribą arimo kraštu, iš S. P. buvo atimta 1 m žemės, išvedus tiesiąją arimo link rūsio. Iš matininko parodymų galima daryti išvadą, kad ieškovės žemės sklypo ribos, kaimyninius sklypus skirianti riba buvo nustatytos ne pagal (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektą. Ieškovė aplinkybes dėl jos naudojamo žemės sklypo ribų grindė 2009-02-17 matininko S. V. sudarytu žemės sklypo planu (T. 1, b. l. 67), tačiau šis planas nepatvirtina, kad ieškovei buvo netinkamai suformuotas žemės sklypas, nes plane nėra nurodytos sklypo koordinatės, riboženklių koordinatės, ar nurodomas 0,36 ha sklypas atitinka (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte suformuotą ieškovės namų valdos sklypą ir šis sklypas atitinka ieškovės namų valdos eksploatacijos reikalavimus. Taip pat ieškovė savo reikalavimus grindė tuo, kad jos faktiškai naudojamas namų valdos sklypas atitinka 1974-05-29 sklypo plane pažymėtas ribas, tačiau vien pagal šį planą negali būti nustatytos ribos, nes 1974 m. žemės sklypas buvo 0,15 ha, o dabar byloje nurodomas sklypas 0,36 ha. Be to, 1974-05-29 plane nėra koordinačių, nėra pažymėtas P. sklypas. Šis planas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais. Sprendžiant tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų, naudotojų esančius ginčus dėl žemės sklypų ribų turi būti vadovaujamasi CK 4.45 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2004). Pagal CK 4.45 str. ribų neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo žemės sklypo ribas, į sklypuose esančius statinius, į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus, nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus. Šioje byloje dalyvaujantys asmenys turėjo teikti įrodymus, kurių pagrindu būtų galima nustatyti šias aplinkybes, tačiau tokių įrodymų nepateikė, o teismas jų neišreikalavo.

22Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

23Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

26Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. Ieškovė O. Č. 2008-11-24 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau... 3. Nurodė, kad jai (ieškovei) nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su... 4. Ignalinos rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimu... 5. Atsakovė S. P. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir... 6. Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija, kurios teisių... 7. Ieškovė O. Č. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 8. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (kaip buvęs... 9. Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija, kurio teisių... 10. ... 11. Atsakovė S. P. atsiliepimu į atsakovo Utenos apskrities viršininko... 12. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme Vilniaus apygardos teismo... 13. Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini, pirmosios instancijos teismo... 14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 15. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovei O. Č. nuosavybės teise... 16. J. B. įmonė atsakovės S. P. prašymu 2008-04-26 nustatė atsakovų žemės... 17. Ieškovė O. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti... 18. Pagal bylos duomenis atsakovams S. P. ir Z. P. nuosavybės teise priklauso... 19. Kaip jau buvo nurodyta, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų... 20. Nagrinėjant ieškovės O. Č. ieškinio reikalavimus, susijusius su žemės... 21. UAVA byloje nurodė, kad S. P. žemės sklypo plane nurodyta riba atitinka... 22. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas... 23. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą...