Byla e2A-402-513/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio,

2rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Inkomsta & Co“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-28 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7704-642/2016 pagal ieškovės UAB „Energijos skirstymo operatorius“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Inkomsta & Co“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. B. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė su patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės UAB „Inkomsta & Co“ ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai priteisti 8 790,70 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 198 Eur žyminį mokestį ir kitas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad 2015-09-09 UAB „Inkomsta & Co“ vykdant žemės kasimo darbus

    5( - ), buvo pažeista ieškovei priklausanti 10 kV požeminė elektros kabelinė linija TP Danė-SP15 ir dėl to susidarius įžemėjimui tinkle sugedo 10 kV kabelinės linijos TP Danė-SP15 (kitoje vietoje), TR28-TR451.1 ir TR58-TR277 bei transformatorinės TR-28 SJ narvelio 10 kV srovės transformatoriai (toliau – elektros įrenginiai). Dėl elektros įrenginių sugadinimo ieškovė patyrė tiesioginius 8790,70 Eur nuostolius. UAB „Inkomsta & Co“ darbai buvo vykdomi elektros tinklų apsaugos zonoje, todėl atsakovė ir jo darbuotojai privalėjo laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir taisyklių, keliamų tokiose zonose vykdomiems darbams.

  3. Vykdant bet kokią ūkinę veiklą elektros tinklų apsaugos zonose būtina laikytis Elektros tinklų apsaugos taisyklių. Vadovaujantis minėtų taisyklių nuostatomis, elektros tinklų apsaugos zonoje be raštiško elektros tinklus eksploatuojančio subjekto sutikimo vykdyti žemės kasimo darbus yra draudžiama. Pažymėtina, kad atsakovė, nepaisydama šių teisės aktų reikalavimų, į ieškovę dėl sutikimo žemės kasimo darbams elektros tinklų apsaugos zonoje nesikreipė.
  4. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 yra patvirtinusi Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas ir nustačiusi, kad „žemės savininkai ir žemės naudotojai privalo atlyginti žalą, atsiradusią pažeidus jiems specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimus“. Sąlygose, be kita ko, yra nustatytos elektros tinklų apsaugos zonų ribos ir ūkinės veiklos jose apribojimai. Be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama elektros linijos apsaugos zonoje vykdyti žemės kasybos darbus (Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 20.2 p.). Taigi, planuojant vykdyti bet kokius darbus, kurie gali būti vykdomi tik esant elektros tinklus valdančios įmonės raštiškam pritarimui, privaloma kreiptis į AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl sutikimo vykdyti juos elektros tinklų apsaugos zonoje. Informacija apie AB „Energijos skirstymo operatorius“ valdomus elektros tinklus yra viešai prieinama, ją bet kuris suinteresuotas asmuo, prieš vykdydamas bet kokio pobūdžio darbus, kurie yra draudžiami ar ribojami apsaugos zonų ribose, gali pasitikrinti.
  5. Atsakovė UAB „Inkomsta & Co“ nevykdė teisės aktuose nustatytos pareigos kreiptis į ieškovę dėl sutikimo elektros tinklų apsaugos zonoje vykdyti žemės kasimo darbus, vykdė darbus neišsiaiškinusi, ar darbų vykdymo vietoje nėra jokių inžinerinių tinklų. Įvykio vietoje atsakovės nurodymu darbus vykdęs R. B. pažeidimą pripažino, nurodė, kad kabelinę liniją matė, tačiau netyčia ją kliudė ir pažeidė.
  6. Visų elektros įrenginių sugedimas yra tiesiogiai susijęs su požeminės kabelinės linijos TP Danė-SP15 pažeidimu. Ieškovės įsitikinimu, nuostoliai, atsiradę dėl kabelinės linijos pažeidimo, yra atsakovės ir jos darbuotojo, už kurio veiksmus atsakovė atsako, neteisėtų veiksmų rezultatas. Jei šių veiksmų nebūtų buvę, nuostoliai nebūtų atsiradę, todėl atsakovė UAB „Inkomsta & Co“ privalo visiškai atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą 8790,70 Eur žalą ieškovės turtui.
  7. Elektros įrenginių pažeidimo faktą įrodo paraiška atlikti neplaninius darbus, atliktų darbų aktai, suremontuotų objektų priėmimo–perdavimo aktas, be to, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta bauda.
  1. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės ieškinį nesutiko su ieškovės reikalavimais, prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių faktą, jog 2015-09-09 buvo pažeista ieškovei priklausanti 10 kV požeminė elektros kabelinė linija TP Danė-SP15 ir kad būtent šis įvykis sukėlė įžemėjimą tinkle. Ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų viseto, neįrodė fakto, kad būtent dėl UAB „Inkomsta & Co“ darbuotojo veiksmų susidarė įžemėjimas tinkle, todėl jos ieškinys turėtų būti atmestas.
  3. UAB „Inkomsta & Co“ apie galbūt savo darbuotojo padarytą darbo saugos pažeidimą nebuvo informuota, nedalyvavo nustatant šio įvykio priežastis.
  4. Pagal byloje esančią 2015-12-11 pretenzijoje pateiktą informaciją, įžemėjimas tinkle įvyko 2015-09-09 15.41 val. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės ieškinyje nurodytą faktą, kad ieškovė atliko kokius nors pažeisto kabelio remonto darbus ( - ), o nesant tokių įrodymų, nėra pagrindo teigti, kad žala ieškovei kilo būtent dėl atsakovės darbuotojų neatsargių veiksmų žemės kasimo zonoje.
  5. Atsakovės darbuotojo paaiškinime nurodyta, kad kabelis buvo kliudytas apie 16.00 val., todėl įžemėjimo tinkle priežastis galėjo būti visai kita ir nesusijusi su UAB „Inkomsta & Co“ darbuotojų veikla ( - ). Ieškinyje nurodytas įvykio laikas (15.41 val.) nesutampa su prie ieškinio pateiktuose dokumentuose nurodyto 10 kV kabelinės linijos TP Danė-SP15 (dviejose vietose) gedimo atsiradimo laiku, t. y. 15.43 val.
  6. Atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų tam, kad jos ieškinys galėtų būti patenkintas. Ieškovė neįrodė žalos fakto, pateiktais įrodymais ir aplinkybėmis neįrodė atsakovės veiksmų neteisėtumo ir to, jog atsakovės veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su ieškovės tariamai patirta žala.
  1. Trečiasis asmuo R. B. atsiliepimu į ieškovės ieškinį nesutiko su ieškovės reikalavimais, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad objekte „Radviliškio kuro bazės ( - ) įvažiavimo kelio rekonstrukcija“ atsakingu statybos darbų vadovu buvo paskirtas P. R., o jis buvo pagalbininkas, nes neturėjo kvalifikacijos atestato. Dirbant šiame objekte, jam buvo pasakyta, kad ten esantis kabelis yra iškeltas už būsimo kelio praplatinimo ribų, o senasis ten esantis kabelis yra neveikiantis. Tik vėliau paaiškėjo, kad ne visas kabelis buvo iškeltas, o pusė. Išvažiavimo centre padaryta mova, o toliau paliktas senas kabelis. Šis senas kabelis buvo paklotas apie 15–20 cm aukščiau, todėl ekskavatorius kaušu jį ir kliudė. Pažeistas kabelis buvo suremontuotas įmonės lėšomis. Nurodo, kad kiti elektros įrenginiai, esantys toliau nuo objekto, negalėjo būti pažeisti, be to, transformatorių pastotėse yra automatiniai išjungikliai, kurie suveikia, tinkluose susidarius įžemėjimams ir tarpfaziniams susijungimams.

6II.

7Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-28 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės UAB „Inkomsta & Co“ 8790,70 Eur nuostolių atlyginimą ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“. Priteisė iš atsakovės UAB „Inkomsta & Co“ 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8790,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme

    82016-05-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“. Priteisė iš atsakovės UAB „Inkomsta & Co“ ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ 198 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės UAB „Inkomsta & Co“

    9160 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Rekosta“.

  2. Teismas nustatė, kad 2015-09-10 R. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis, vykdydamas žemės kasimo darbus objekte, esančiame ( - ), nesilaikė elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų ir nesiėmė visų būtinų priemonių tam, kad būtų išvengta AB „Lesto“ nuosavybės teise priklausančių elektros kabelių linijų pažeidimo, pažeidė Elektros tinklų apsaugos taisyklių 17, 19.12 punktų reikalavimus ir padarė veiką, už kurią numatyta atsakomybė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 995 straipsnyje, jam buvo paskirta bauda. Nustatė, kad ieškovė UAB „Inkomsta & Co“ nebuvo išdavusi sutikimo vykdyti žemės kasimo darbus elektros tinklų apsaugos zonoje, kadangi UAB „Inkomsta & Co“ nors ir pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo, į ieškovę dėl tokio sutikimo nesikreipė, ieškovė apie šiuos darbus nebuvo informuota.
  3. Atsakovė darbus atliko elektros tinklų apsaugos zonoje, todėl turėjo būti atidi, atlikdama darbus laikytis šiai zonai keliamų aukštesnių saugumo reikalavimų, galiojančių teisės aktų, tarp jų ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-03-29 įsakymu patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių, nustatančių, kad elektros tinklų apsaugos zonoje be raštiško elektros tinklus eksploatuojančio subjekto sutikimo vykdyti žemės kasimo darbus yra draudžiama. Atsakovė, nepaisydama šių teisės aktų reikalavimų, į ieškovę dėl sutikimo žemės kasimo darbams elektros tinklų apsaugos zonoje nesikreipė.
  4. Atsakovė UAB „Inkomsta & Co“ vykdė darbus neišsiaiškinusi, ar darbų vykdymo vietoje nėra jokių inžinerinių tinklų, nors kaip verslo subjektas, kuriam keliami aukštesni atidumo, protingumo, rūpestingumo kriterijai, privalėjo tai padaryti vien atsižvelgdama į galimas ne tik materialias šio pažeidimo padarymo pasekmes – elektros kabelinės linijos pažeidimas galėjo sukelti neigiamų padarinių tiek atsakovės darbuotojų, vykdžiusių darbus, tiek aplinkinių asmenų sveikatai ir gyvybei. Tokiu būdu atsakovė atliko neteisėtus veiksmus.
  5. Pažeidimo padarymo metu R. B. buvo UAB „Inkomsta & Co“ darbuotoju ir darbus vykdė pagal UAB „Inkomsta & Co“ nurodymą, atsakovei kyla pareiga atlyginti dėl šio asmens veiksmų kilusią žalą.
  6. Pripažino, kad ieškovės patirtų nuostolių (žalos) dydis šioje byloje yra įrodytas, jų neginčijo ir atsakovė. Nustatė, kad byloje yra visos būtinosios sąlygos deliktinei atsakomybei kilti, todėl ieškinį tenkino visiškai.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Inkomsta & Co“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-28 sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą; atsakovei iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo, kad 2016-06-13 paskyrus bylą nagrinėti teismo posėdyje, pasirengimo nagrinėti bylą etapas buvo užbaigtas, todėl 2016-09-13 nebebuvo galima suteikti papildomo termino ieškinio reikalavimui tikslinti. Mano, kad teismas buvo šališkas ir siekė, kad ginčas būtų išnagrinėtas ieškovės naudai.
  3. Vykdant žemės kasimo darbus ( - ), pažeista ieškovei priklausanti 10 kV požeminė elektros kabelinė linija TP Danė-SP15 buvo suremontuota ne ieškovės pastangomis ir ne ieškovės lėšomis ir šį faktą pripažino ieškovės atstovė teismo posėdžio metu.
  4. Ieškovė neįrodė fakto, kad būtent dėl UAB „Inkomsta & Co“ darbuotojo veiksmų susidarė įžemėjimas tinkle, nes teismo posėdžio metu pripažino, kad įvykio sukeltos pasekmės buvo pašalintos ne ieškovės.
  5. UAB „Inkomsta & Co“ apie galbūt savo darbuotojo padarytą darbo saugos pažeidimą nebuvo informuota, nedalyvavo nustatant šio įvykio priežastis, neturėjo galimybės prieštarauti vėliau teismui ieškovės pateiktoms sąmatoms, darbų mastui ir atliktų darbų įkainiams.
  6. Nesant neginčijamų įrodymų, kad įvykis įvyko būtent dėl atsakovės darbuotojų kaltės, ieškovės ieškinys negalėjo būti pripažintas įrodytu.
  7. Byloje nėra jokių įrodymų, kad UAB „Inkomsta & Co“ buvo gavusi elektros tinklus eksploatuojančių asmenų raštišką sutikimą vykdyti nurodytus darbus elektros tinklų apsaugos zonose ir (ar) privalėjo šiuos darbus atlikti laikydamasi kokių nors tinklų išsaugojimą užtikrinančių sąlygų.
  8. Į bylą ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad 2015-09-09 ( - ) buvo įvykis ir dėl to buvo remontuojama ieškovei priklausanti 10 kV požeminė elektros kabelinė linija TP Danė-SP15, esanti ( - ).
  9. Nurodo, kad neaišku, kodėl teismui pateiktose fotonuotraukose užfiksuota 2015-11-09 data, jei įvykis užfiksuotas 2015-09-09, ir kokį ryšį su įvykiu turi šios po dviejų mėnesių darytos fotonuotraukos.
  10. Byloje nebuvo nustatyta, kokiame gylyje buvo įvykio metu pažeistas kabelis, o tai yra svarbu, nes kasant iki 30 cm gylio, nereikia derinti su ESO. Mano, kad byloje nėra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai.
  11. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė žalos atlyginimą ieškovei už gedimus, atsiradusius visai ne įvykio metu ir ne ( - ). Be to, nėra aišku, ar visos ieškovės ieškinyje nurodytos remonto išlaidos buvo būtinos atsakovės neteisėtų veiksmų padariniams pašalinti. Nesutinka, kad teismas pagrįstai priteisė išlaidas už šaligatvio ir kelio dangos išardymo ir atkūrimo darbus, bortelių atstatymo darbus, transformatoriaus keitimo darbus be transformatoriaus.
  12. Ieškovė neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų tam, kad jos ieškinys galėtų būti patenkintas.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-28 sprendimą palikti nepakeistą.
  2. Atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo metu naujai paaiškėjusias aplinkybes, ieškovė patikslino teismui pateiktą ieškinį, kuriuo prašė priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės UAB „Inkomsta & Co“, nes bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad R. B. dirba būtent UAB „Inkomsta & Co“.
  3. Nesutinka, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovės atsakomybę. Apeliantė darbus atliko elektros tinklų apsaugos zonoje, todėl turėjo būti atidi, atlikdama darbus laikytis šiai zonai keliamų aukštesnių saugumo reikalavimų, galiojančių teisės aktų.
  4. Mano, kad yra įrodytos visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos.
  5. Nurodo, kad teismas pagrįstai priteisė išlaidas už šaligatvio ir kelio dangos išardymo ir atkūrimo darbus, bortelių atstatymo darbus, transformatoriaus keitimo darbus be transformatoriaus, nes poreikis atstatyti iš naujo atsirado būtent dėl apeliantės pažeistos kabelinės linijos, kurios pažeidimas sukėlė įžemėjimą tinkle ir dėl to sugedo kiti elektros įrenginiai, todėl šios išlaidos yra susijusios priežastiniu ryšiu su kilusiu pažeidimu.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio

    141 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovės ieškinį dėl 8790,70 Eur žalos, kilusios atsakovei vykdant žemės kasimo darbus ( - ), kai buvo pažeista ieškovei priklausanti 10 kV požeminė elektros kabelinė linija TP Danė-SP15 ir dėl to susidarė įžemėjimas tinkle, sugedo 10 kV kabelinės linijos TP Danė-SP15 (kitoje vietoje), TR28-TR451.1 ir TR58-TR277 bei transformatorinės TR-28 SJ narvelio 10 kV srovės transformatoriai, atlyginimo. Apeliantė (atsakovė) nesutinka su priimtu teismo sprendimu ir prašo sprendimą panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą.
  4. Iš 2015-09-10 administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad R. B. buvo surašytas protokolas dėl to, kad vykdydamas žemės kasimo darbus objekte, esančiame ( - ), jis nesilaikė elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų ir nesiėmė visų būtinų priemonių tam, kad būtų išvengta AB „Lesto“ nuosavybės teise priklausančių elektros kabelių linijų pažeidimo, tokiu būdu jis pažeidė Elektros tinklų apsaugos taisyklių 17, 19.12 punktų reikalavimus ir padarė veiką, už kurią numatyta atsakomybė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 995 straipsnyje. R. B. jam paskirtą baudą yra sumokėjęs. Apie nustatytus elektros įrenginių gedimus patvirtina ir 2015-10-08 Klaipėdos regiono tinklo valdymo departamento 10 kV kabelinių linijų TR28-TR451.1, TP Danė-SP15, TR58-TR277 gedimų tyrimo aktas Nr. TA-10 (el. b. t. 1, b. l. 58). 2015-09-10 surašytos paraiškos neplaniniams darbams minėtuose elektros tinklų įrenginiuose (el. b. t. 1, b. l. 67–70). Suremontuotų objektų priėmimo–perdavimo aktai patvirtina, kad buvo atliekami remonto darbai objektuose 10 kV KL TP Danė-SP15, 10 kV KL TR28-TR451.1, 10 kV KL TR58-TR277, 10 kV TR-28 SJ, apskaičiuota atliktų darbų faktinė vertė (el. b. t. 1, b. l. 71–74). Iš byloje esančių įrodymų, atliktų darbų aktų matyti, kad atliktų darbų ir medžiagų vertė (įvertinus medžiagų nusidėvėjimą – 14 proc.) objekte 10 kV KL TP Danė-SP15 sudaro 1843,56 Eur, objekte 10 kV KL TR28-TR451.1 sudaro 3815,63 Eur, objekte 10 kV KL TR58-TR277 sudaro 1404,88 Eur, objekte 10 kV TR-28 SJ narvelio transformatorių vertė – 1726,63 Eur. Teismui pateikta sujungimų schema ir fotonuotraukos patvirtina elektros įrenginių pažeidimo faktą.
  5. Iš UAB „Geležinkelio tiesimo centas“ informacinio rašto matyti, kad atsakant į AB „Energijos skirstymo operatorius“ paklausimą, pažymima, jog 2015-09-09 UAB „Rekosta“ sudarė sutartį su UAB „Inkomsta“ dėl žemės kasimo, gatvės platinimo ir kitų statybos darbų atlikimo AB „Lietuvos geležinkeliai“ teritorijoje, adresu ( - ), tačiau iš 2015-01-30 subrangos darbų sutarties Nr. 15/01-30 matyti, kad subrangos darbų sutartis dėl darbų atlikimo objekte ( - ), sudaryta tarp UAB „Rekosta“ (generalinio rangovo) ir UAB „Inkomsta & Co“ (subrangovo). Iš ieškovės 2016-09-16 raštiško paaiškinimo teismui matyti, kad ieškovė atsakovei UAB „Inkomsta & Co“ nebuvo išdavusi sutikimo vykdyti žemės kasimo darbus elektros tinklų apsaugos zonoje, kadangi UAB „Inkomsta & Co“ nors ir pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo, į ieškovę dėl tokio sutikimo nesikreipė, ieškovė apie šiuos darbus nebuvo informuota.
  6. Nustatyta, kad ieškovė UAB „Energijos skirstymo operatorius“ AB LESTO teises ir pareigas perėmė nuo 2016 m. sausio 1 d.

15Dėl procesinių teisės pažeidimų

  1. Apeliantė nurodo, kad 2016-06-13 paskyrus bylą nagrinėti teismo posėdyje, pasirengimo nagrinėti bylą etapas buvo užbaigtas, todėl 2016-09-13 nebebuvo galima suteikti papildomo termino ieškinio reikalavimams tikslinti. Mano, kad teismas buvo šališkas ir siekė, kad ginčas būtų išnagrinėtas ieškovės naudai. Nurodo, kad buvo pažeistos CPK 141 straipsnio 1 dalies taisyklės.
  2. CPK 141 straipsnio 1 dalis nustato, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. CPK 226 straipsnis nustato, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Vadovaujantis CPK 160 straipsnio 1 dalies 5 punktu teismas, siekdamas tinkamai įgyvendinti CPK 158 straipsnyje nustatytas pareigas, gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti teismui įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi. Nustatyta, kad ieškovė patikslino ieškinį atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, t. y. nustačiusi, kad R. B. dirba UAB „Inkomsta & Co“, o žemės kasimo darbai ( - ), buvo vykdomi UAB „Inkomsta & Co“, pateikė teismui patikslintą ieškinį.
  3. Iš UAB „Geležinkelio tiesimo centras“, UAB „Rekosta“ informacinių raštų nustatyta, kad 2015-09-09 UAB „Rekosta“ (subrangovas) sudarė sutartį su UAB „Inkomsta“ dėl žemės kasimo, gatvės platinimo ir kitų statybos darbų atlikimo AB „Lietuvos geležinkeliai“ teritorijoje, adresu ( - ) (el. b. t. 1, b. l. 92, 99). Iš 2016-08-16 UAB „Inkomsta“ teismui pateiktos subrangos sutarties nustatyta, kad 2015-01-30 subrangos darbų sutartis Nr. 15/01-30 dėl darbų atlikimo objekte ( - ), sudaryta tarp UAB „Rekosta“ (generalinio rangovo) ir UAB „Inkomsta & Co“ (subrangovo) (el. b. t. 1, b. l. 104–108). Ieškovei ši informacija nebuvo pateikta (el. b. t. 1, b. l. 18). Nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui leisti ieškovei patikslinti ieškinį ir (arba) pakeisti šalį, abiem atvejais teismas privalėtų suteikti terminą atsakovui pateikti atsiliepimą į ieškinį (CK 1.5 str., CPK 7–8 str., 45 str., 226 str.).
  4. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-675/2007; kt.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė turėjo teisę teisėjos nušalinimo klausimą prašyti spręsti įstatymų nustatyta tvarka pareikšdama nušalinimą, nėra duomenų apie teisėjos suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl apeliantės argumentas dėl teismo šališkumo laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

16Dėl įrodymų pakankamumo ir deliktinės atsakomybės taikymo

  1. Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-29 nutartį, priimtą civilinėje byloje

    17Nr. 3K-3-539/2012; kt.).

  2. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Teismų jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2016-04-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-225-611/2016).
  3. Bylos duomenimis nustatyta, kad atliktų darbų ir medžiagų vertė (įvertinus medžiagų nusidėvėjimą – 14 proc.) objekte 10 kV KL TP Danė-SP15 sudaro 1843,56 Eur, objekte 10 kV KL TR-28-TR-451.1 sudaro 3815,63 Eur, objekte 10 kV KL TR-58-TR-277 sudaro 1404,88 Eur, objekte 10 kV TR-28SJ narvelio transformatorių vertė – 1 726,63 Eur. Iš 2015-09-10 administracinio teisės pažeidimo protokolo nustatyta, kad protokolas surašytas dėl to, kad R. B., vykdydamas žemės kasimo darbus objekte, esančiame ( - ), nesilaikė elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų ir nesiėmė visų būtinų priemonių tam, kad būtų išvengta ieškovei nuosavybės teise priklausančių elektros kabelių linijų pažeidimo, tokiu būdu jis pažeidė Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-03-29 įsakymu Nr. 1-93, 17, 19.12 punktų reikalavimus ir padarė veiką, už kurią numatyta atsakomybė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 995 straipsnyje. R. B. jam paskirtą baudą sumokėjo. Nustatytus elektros įrenginių gedimus taip pat patvirtina 2015-10-08 Klaipėdos regiono tinklo valdymo departamento 10 kV kabelinių linijų TR-28-TR-451.1, TP Danė-SP15. TR-58-TR-277 gedimų tyrimo aktas Nr. TA-10. 2015-09-10 surašytos paraiškos neplaniniams darbams minėtuose elektros tinklų įrenginiuose. Suremontuotų objektų priėmimo–perdavimo aktai patvirtina, kad buvo atliekami remonto darbai objektuose 10 kV KL TP Danė-SP15, 10 kV KL TR-28-TR-451.1, 10 kV KL TR-58-TR-277, 10 kV TR-28 SJ, apskaičiuota atliktų darbų faktinė vertė. Teismui pateikta sujungimų schema ir fotonuotraukos patvirtina elektros įrenginių pažeidimo faktą, įrodymų, paneigiančių nustatytus faktus, nepateikta. Iš UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ informacinio rašto nustatyta, kad 2015-09-09 UAB „Rekosta“ (subrangovas) sudarė sutartį su UAB „Inkomsta“ dėl žemės kasimo, gatvės platinimo ir kitų statybos darbų atlikimo AB „Lietuvos geležinkeliai“ teritorijoje, adresu ( - ), tačiau iš 2015-01-30 subrangos darbų sutarties Nr. 15/01-30 matyti, kad subrangos darbų sutartis dėl darbų atlikimo objekte ( - ), sudaryta tarp UAB „Rekosta“ (generalinio rangovo) ir UAB „Inkomsta & Co“ (subrangovo).
  4. Apeliantė nurodo, kad neaišku, kodėl teismui pateiktose fotonuotraukose užfiksuota

    182015-11-09 data, jei įvykis užfiksuotas 2015-09-09, ir kokį ryšį su įvykiu turi šios po dviejų mėnesių darytos fotonuotraukos. Nesutiktina su apeliantės nurodyta aplinkybe, nes ant nuotraukos esantis datos nurodymo formatas „09/11/2015“ gali reikšti rugsėjo 11 d., o ne lapkričio 9 d. (https://www.de2.lt/naudinga-informacija/lentel%C4%97s/2344-datos-ir-laiko-formatas-%C5%A1alyse, CPK 179 str. 3 d.). Be to, teismas sprendžia dėl žalos kilimo fakto ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis).

  5. Apeliantė subrangos darbų sutarties pagrindu darbus atliko elektros tinklų apsaugos zonoje, todėl turėjo būti atidi, atlikdama darbus laikytis šiai zonai keliamų aukštesnių saugumo reikalavimų, galiojančių teisės aktų, tarp jų ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-03-29 įsakymu patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių, nustatančių, kad elektros tinklų apsaugos zonoje be raštiško elektros tinklus eksploatuojančio subjekto sutikimo vykdyti žemės kasimo darbus yra draudžiama (16.2 p.). Nustatyta, kad apeliantė į ieškovę dėl sutikimo žemės kasimo darbams elektros tinklų apsaugos zonoje nesikreipė.
  6. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 yra patvirtinusi Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas ir nustačiusi, kad žemės savininkai ir žemės naudotojai privalo atlyginti žalą, atsiradusią jiems pažeidus Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimus. Be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama elektros linijos apsaugos zonoje vykdyti žemės kasybos darbus (minėtų sąlygų 20.2 p.). Planuojant vykdyti bet kokius darbus, kurie gali būti vykdomi tik esant elektros tinklus valdančios įmonės raštiškam pritarimui (pavyzdžiui, kasybos), privaloma kreiptis į AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl sutikimo vykdyti juos elektros tinklų apsaugos zonoje. Nustatyta, kad viešojoje erdvėje yra skelbiama informacija apie reikalavimus, keliamus ūkinei veiklai apsaugos zonose, apie tokios veiklos pavojingumą ir būtinybę gauti tinklų savininko sutikimą.
  7. CK 6.264 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami (CK 6.264 straipsnio 2 dalis). Aptarta CK 6.264 straipsnio norma nustato samdančio darbuotojus asmens netiesioginę civilinę atsakomybę. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Toks teisinis reguliavimas užtikrina nukentėjusiojo ir žalą padariusio darbuotojo interesų pusiausvyrą bei atlieka prevencinę funkciją, nes darbdavys, žinodamas apie ieškinių dėl darbuotojų veiksmais padarytos žalos atlyginimo atsiradimo riziką, skatinamas organizuoti įmonės veiklą tokiu būdu, kad žalos būtų išvengta arba jos atsiradimo rizika būtų minimali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015 ir joje nurodyta praktika). Iš byloje esančių aplinkybių matyti, kad 2015-09-09 R. B. dirbo UAB „Inkomsta & Co“ (el. b. t. 1. b. l. 77). Todėl atsakovė UAB „Inkomsta & Co“ privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jos darbuotojo, einančio savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.
  8. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys, nes nesant jos neteisėto (neatsargaus) veikimo, ieškovei nebūtų kilusi žala. Dėl atsakovės neatidumo, nerūpestingumo ir teisės aktų nesilaikymo buvo pažeista kabelinė linija, kurios pažeidimas sukėlė įžemėjimą tinkle, todėl sugedo kiti elektros įrenginiai, ir šiems linijos pažeidimams pašalinti ieškovė patyrė 8790,70 Eur nuostolių.
  9. Apeliantė mano, kad nėra neginčijamų įrodymų, kad įvykis įvyko būtent dėl atsakovės kaltės, nes nesutampa įvykio (15.41 val.) ir gedimo laikas (15.43 val.), todėl ieškovės ieškinys negalėjo būti pripažintas įrodytu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytu teiginiu. Įrodymų, kad įrenginiai sugedo dėl kitų priežasčių, o ne dėl atsakovės vykdomų darbų, byloje nėra. Laiko tarpas tarp įvykio ir gedimo yra tik dvi minutės, todėl labiau tikėtina, kad įvykis ir gedimas yra susiję.
  10. Apeliantė nurodė, kad nėra aišku, ar visos ieškovės ieškinyje nurodytos remonto išlaidos buvo būtinos atsakovės neteisėtų veiksmų padariniams pašalinti. Nesutinka, kad teismas pagrįstai priteisė išlaidas už šaligatvio ir kelio dangos išardymo ir atkūrimo darbus, bortelių atstatymo darbus, transformatoriaus keitimo darbus be transformatoriaus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytu argumentu. Tikėtina, kad nurodytos išlaidos susidarė dėl pažeistos kabelinės linijos, kurios pažeidimas sukėlė įžemėjimą tinkle, dėl to sugedo kiti elektros įrenginiai, buvo būtina atlikti šaligatvio ir kelio dangos išardymo bei atkūrimo darbus, bortelių atstatymo darbus bei transformatoriaus keitimo darbus. Konstatuotina, kad nurodytos ieškovės patirtos išlaidos yra susijusios priežastiniu ryšiu su kilusiu pažeidimu.
  11. Apeliantė nurodė, kad byloje nebuvo nustatyta, kokiame gylyje buvo įvykio metu pažeistas kabelis, o tai yra svarbu, nes kasant iki 30 cm gylio nereikia derinti su ESO. Tačiau nurodyta aplinkybė nepaneigia fakto, kad atsakovės darbuotojas dėl neatsargumo pažeidė kabelinę liniją ir tai sukėlė įžemėjimą tinkle ir kito turto sugadinimą. Taigi iš esmės nesvarbu, kokiame gylyje buvo kabelinė linija. Nagrinėjamoje byloje žala atsirado dėl delikto, o vien leidimo neturėjo faktas pats savaimė žalos nesukėlė.
  12. Pažymėtina, kad ieškovė UAB „Energijos skirstymo operatorius“ AB LESTO teises ir pareigas perėmė nuo 2016 m. sausio 1 d., todėl įgijo reikalavimo teisę į atsakovę (CPK 48 str.).

19Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

21Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai