Byla 2A-76-368/2013
Dėl su darbo santykiais susijusių išmokų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus, kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ir atsakovės Kelmės rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei Kelmės rajono savivaldybės administracijai dėl su darbo santykiais susijusių išmokų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas V. P. kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Kelmės rajono savivaldybės administracijos 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio (7434 Lt) išeitinę išmoką, vidutinį atlyginimą už uždelsimo atsiskaityti laiką, uždelstą nuo 2012 m. birželio 1 d. iki visos išeitinės išmokos išmokėjimo, 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 1996 m. dirbo Kelmės rajono savivaldybės ( - ). Pažymėjo, kad 2011 m. gruodžio 22 d. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo atleistas iš pareigų pagal Lietuvos DK 129 straipsnio l dalį dėl etatų mažinimo reorganizacijos metu, ir šiuo įsakymu jam pavesta išmokėti 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Teigė, kad nuo atleidimo iš darbo momento iki šiol išeitinė išmoka jam nėra išmokėta, motyvuojant tuo, jog jis dirba ( - ) gimnazijoje. Tvirtina, kad po atleidimo iš darbo papildomai dirbti niekur nepradėjo ir laiku negaudamas jam priklausančios išmokos, buvo priverstas ilgą laiką jos reikalauti, dėl to patyrė neigiamus išgyvenimus.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kelmės rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovės 7434,40 Lt (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį po 70,80 Lt (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki išeitinės išmokos visiško išmokėjimo ir 800 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atmetė ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Nurodė, kad ieškovas po atleidimo iš darbo savivaldybės ( - ) naujoje darbovietėje neįsidarbino, ir sprendė, jog ieškovo pervedimas į pirmaeiles pareigas gimnazijoje neturi įtakos ginčo esmei, nes nepasikeitė nei ieškovo darbo krūvis, nei užmokestis, todėl Lietuvos DK 140 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto dydžio išeitinė kompensacija jam privalėjo būti išmokėta. Teismas, įvertindamas kasacinio teismo išaiškinimus, kad formalus neadekvačios sankcijos taikymas pažeidžia ne tik teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, bet ir gali padaryti žalos kitų darbuotojų interesams ir, atsižvelgdamas į tai, jog ginčas kilo ir jo sprendimas užsitęsė ne dėl atsakovo kaltės, o dėl įstatymo taikymo problemų, jo teksto nepakankamo aiškumo, teismų praktikos šiuo klausimu nebuvimo, skirtingų nuomonių dėl įstatymo taikymo, sprendė, kad neteisinga atsakovei perkelti dėl ne nuo jos valios užsitęsusio neatsiskaitymo laikotarpio sukeltus neigiamus padarinius – pareigą sumokėti ieškovui vidutinį darbo užmokestį – už laikotarpį iki ginčo išsprendimo, todėl vidutinį darbo užmokestį – po 70,80 Lt (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną priteisė tik už laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog atsakovė nemokėjo jam išeitinės išmokos dėl kokių nors kitų priežasčių, nulemtų jos darbuotojų valios, ar atliko kokius nors veiksmus, tyčia žeminančius ieškovą ar sukeliančius jam nepatogumų, ir sprendė, kad abi šalys ginče dėl įstatymo taikymo veikė pakankamai sąžiningai ir rūpestingai, todėl atmetė ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

8III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

9Skųsdamas Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimą, apeliantas (ieškovas) V. P. prašo pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria jo ieškinio reikalavimai netenkinti, ir ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantas dėl atsakovo netinkamų veiksmų patyrė emocinę įtampą, dvasinius išgyvenimus, ir neturtinę žalą įvertina 500 Lt. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl vidutinio darbo užmokesčio mokėjimo už uždelsimo laiką (DK 141 str. 3 d.).

10Skųsdama Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimą, apeliantė (atsakovė) Kelmės rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Skunde pažymima, kad teismas neatsižvelgė į DK normų aiškinimo principus. Apeliantės manymu, gimnazijoje gaunamas ieškovo darbo užmokestis iš dalies kompensuoja atlyginimo netekimą buvusioje darbovietėje. Tvirtinama, kad teismas byloje buvo nepakankamai aktyvus.

11Atsiliepdamas į atsakovės apeliacinį skundą, ieškovas V. P. prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad po atleidimo iš darbo nepradėjo eiti naujų pareigų, antraeilėms pareigos tapus pirmaeilėmis, darbo funkcijos ir darbo sutarties sąlygos nepakito.

12Atsiliepdama į ieškovo apeliacinį skundą, atsakovė Kelmės rajono savivaldybės administracija prašo skundą atmesti. Atsiliepime pabrėžia, kad netinkamas įstatymų nuostatų suvokimas atleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo, ir tarp šalių iškilo ginčas dėl ieškovo teisės į išeitinę išmoką. Mano, kad jos veiksmai nebuvo neteisėti ir kad ieškovas nepagrindė teiginių dėl patirtos neturtinės žalos.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

14teisiniai argumentai ir išvados

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

16Apelianto (ieškovo) V. P. apeliacinis skundas netenkintinas.

17Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, kai uždelsiama atsiskaityti su darbuotoju

18Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo atleidimo iš darbo dieną jam nebuvo išmokėta penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio (DK 140 straipsnio 1 dalies 5 punktas) kompensacija (7 b. l.).

19Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad su ieškovu (darbuotoju) buvo neatsiskaityta dėl DK 140 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo ribų neaiškumo, todėl, teismo vertinimu, neteisingai būtų darbdaviui taikyti atsakomybę už delsimą atsiskaityti su darbuotoju (ieškovu).

20Teisėjų kolegija sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

21Pagal LR DK 141 straipsnio 2 dalį darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį.

22Pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytus padarinius yra konstatavimas tokių sąlygų: 1) darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas.

23Kaip teisingai skundžiame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aiškinant ir taikant DK 141 straipsnio 3 dalį svarbu nustatyti šios normos tikslus ir paskirtį, užtikrinti šios normos sisteminį aiškinimą. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; kad darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Taigi tam tikrais atvejais tik formaliai nustatant tam tikros dalies išmokų, susijusių su darbo santykiais, nesumokėjimo faktą darbuotojo atleidimo iš darbo metu, vidutinio darbo užmokesčio ar jo dalies už uždelsimo laiką priteisimas neįvertinus konkrečių faktinių bylos aplinkybių gali būti vertinamas teismo kaip prieštaraujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2012).

24Byloje nustatyta, kad ginčas kilo dėl penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės kompensacijos priteisimo (įsakymo 2.1 punktas, 7 b. l.). Visos kitos su darbo santykiais susijusios išmokos ieškovui buvo sumokėtos. Taigi atsakovė atleidimo dieną sumokėjo tiek išmokų, susijusių su ieškovo atleidimu iš ( - ) pareigų, kiek, jos apskaičiavimais, priklausė atleidimo dieną išmokėti ieškovui, ir vėliau kilo ginčas dėl išeitinės išmokos neišmokėjimo pagrįstumo.

25Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tai, jog su ieškovu buvo atsiskaityta tik iš dalies, lėmė DK 140–141 straipsnio nuostatų pokyčiai, kurie įsigaliojo 2011 m. gruodžio 1 d., t. y. prieš pat ieškovo atleidimą iš darbo, todėl, kolegijos vertinimu, tai, kad su ieškovu šiuo konkrečiu atveju nebuvo visiškai atsiskaityta atleidimo dieną, negalima laikyti atsakovės nesąžiningais veiksmais ar jos neveikimu. Priešingai, atsakovė buvo aktyvi, kreipėsi LRS kanceliarijos Teisės departamentą (11–12 b. l.), LR valstybinę darbo inspekciją (13–14 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad DK 141 straipsnio 3 dalies taikymas atsakovei šiuo atveju būtų neadekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams, ir tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

26Dėl neturtinės žalos ieškovui (darbuotojui) atlyginimo

27DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.

28Apeliantas savo prašymą priteisti iš atsakovės 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą motyvavo patirtais neigiamais išgyvenimais, emocine įtampa (3–4 b. l.), skunde papildomai nurodė, kad atsakovė tyčiojosi, žemino (51 b. l.).

29Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neatliko veiksmų, žeminančių ieškovą ar sukeliančių jam nepatogumų ir ieškovo patirtus išgyvenimus laikė įprastais civiliame ginče.

30Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, kad neturtinė žala yra priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimas darbuotojui nėra pakankama satisfakcija, nes vien teisės pažeidimo pašalinimas, taip pat ir turtinės žalos atlyginimas, yra nepakankami, kad darbuotojui padaryta skriauda būtų teisingai atlyginama. Taigi neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2012; kt.). Konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą, teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008).

31Kolegija pažymi, kad darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala, tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis).

32Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nebuvo nustatyta atsakovės nesąžiningų veiksmų, buvo paneigta jos kaltė dėl uždelsimo visiškai atsiskaityti su ieškovu, t. y. nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų, ir įvertindama tai, jog pirmosios instancijos teismas pripažino teisės pažeidimo faktą ir priteisė ieškovui iš atsakovės 7434,40 Lt išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį po 70,80 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki išeitinės išmokos visiško išmokėjimo, sprendžia, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas šiuo atveju yra pakankama satisfakcija už ieškovo patirtą skriaudą.

33Apeliantės (atsakovės) Kelmės rajono savivaldybės administracijos apeliacinis skundas netenkintinas.

34Dėl DK 140 straipsnio 2 dalies taikymo

35Pagal DK 140 straipsnio 2 dalį darbuotojui, pagal šio Kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą atleistam iš darbo valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo darbuotojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.

36Byloje nustatyta, kad ieškovas iš darbo atleistas pagal DK 129 straipsnį (7 b. l.), nes buvo panaikintas ( - ) skyrius, kuriame ieškovas dirbo ( - ).

37Apeliantė neišmokėjo ieškovui penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją, motyvuodama tuo, kad ieškovas tęsė darbą kitoje savivaldybės biudžetinėje įstaigoje – ( - ) gimnazijoje (10 b. l.).

38Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovui minėta kompensacija turėjo būti išmokėta.

39Apeliantė skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir teigia, kad ieškovo darbas ( - ) gimnazijoje ir už šį darbą gaunamas užmokestis iš dalies kompensuoja atlyginimo netekimą buvusioje darbovietėje.

40Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė teismas DK 140 straipsnyje nustatytos išeitinės išmokos tikslas – užtikrinti tam tikrą laiką minimalias pragyvenimo lėšas darbuotojui, netekusiam darbo ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių.

41Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek lingvistiškai aiškinant DK 140 straipsnio 2 dalies normą, tiek nustatant tikrąją įstatymo leidėjo valią, akivaizdu, jog šiomis DK nuostatomis siekiama užtikrinti racionalų valstybės arba savivaldybės biudžeto lėšų naudojimą, užkertant kelią iš darbo pagal DK 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą atleistiems darbuotojams, kurie netrukus po atleidimo įsidarbina kitose valstybės ir savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, gauti ir išeitinę išmoką dėl netekto darbo ir papildomai gauti darbo užmokestį naujoje darbovietėje, kadangi tokiu atveju nepasiekiamas išeitinės išmokos taikymo tikslas – garantuoti darbuotojui laikinas minimalias pajamas, atsižvelgiant į jo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje. Šias teismo išvadas patvirtina LRS kanceliarijos teisės departamento 2011 m. gruodžio 21 d. raštas (11–12 b. l.).

42Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovas po atleidimo iš darbo nepradėjo eiti pareigų kitoje įstaigoje ar įmonėje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar išlaikomoje valstybės įsteigtų fondų lėšų.

43Bylos duomenimis, ieškovas nuo 1983 m. rugsėjo 1 d. nepilnu darbo krūviu dirba ( - ) gimnazijoje (37 b. l.). Iš 2011 m. rugsėjo 21 d. darbo sutarties Nr. ( - ) matyti, kad po ieškovo atleidimo iš ( - ) pareigų ieškovas 2012 m. sausio 2 d. buvo perkeltas į pirmaeiles ( - ) pareigas. Kitų darbo sutarties pakeitimų nebuvo padaryta, t. y. nepakito nei ieškovo darbo užmokestis, nei jo darbo krūvis (37 b. l.).

44Teisėjų kolegija, įvertinusi prieš tai minėtas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą (DK 140 straipsnio nuostatas), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad darbdavys (apeliantė) turi pareigą išmokėti, o darbuotojas (ieškovas) – teisę gauti jo penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

45Dėl kitų apeliantės skundo motyvų

46Kolegija atmeta apeliantės skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas byloje buvo nepakankamai aktyvus ir nepareikalavo papildomų įrodymų, ir pažymi, jog aplinkybė, kad šios kategorijos bylose (darbo) teismo vaidmuo yra aktyvesnis, nesuponuoja išvados, jog teismas turi perimti šalių įrodinėjimo pareigą. Nei atsiliepime į ieškovo ieškinį, nei bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepasinaudojo CPK 42 straipsnyje įtvirtintomis teisėmis pateikti teismui prašymus, todėl nepagrįstai skunde kelia klausimą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo būtinumo. Be to, ( - ) gimnazija yra savivaldybės biudžetinė įstaiga, t. y. jos steigėjas yra Kelmės rajono savivaldybės taryba, ir apeliantė nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad jai buvo apribota galimybė gauti iš gimnazijos papildomus, apeliantės manymu, reikalingus dokumentus.

47Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

48Dėl bylinėjimosi išlaidų

49Netenkinus apeliacinių skundų, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos.

50Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

51Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

52Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas V. P. kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą, prašydamas... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kelmės rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį... 8. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 9. Skųsdamas Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimą,... 10. Skųsdama Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimą,... 11. Atsiliepdamas į atsakovės apeliacinį skundą, ieškovas V. P. prašo skundą... 12. Atsiliepdama į ieškovo apeliacinį skundą, atsakovė Kelmės rajono... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 14. teisiniai argumentai ir išvados... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Apelianto (ieškovo) V. P. apeliacinis skundas netenkintinas.... 17. Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, kai uždelsiama atsiskaityti su... 18. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo atleidimo iš... 19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad su ieškovu (darbuotoju) buvo... 20. Teisėjų kolegija sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.... 21. Pagal LR DK 141 straipsnio 2 dalį darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną... 22. Pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytus padarinius yra... 23. Kaip teisingai skundžiame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas,... 24. Byloje nustatyta, kad ginčas kilo dėl penkių mėnesių vidutinio darbo... 25. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tai,... 26. Dėl neturtinės žalos ieškovui (darbuotojui) atlyginimo... 27. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti... 28. Apeliantas savo prašymą priteisti iš atsakovės 500 Lt neturtinės žalos... 29. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neatliko veiksmų,... 30. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir... 31. Kolegija pažymi, kad darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo... 32. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nebuvo nustatyta atsakovės... 33. Apeliantės (atsakovės) Kelmės rajono savivaldybės administracijos... 34. Dėl DK 140 straipsnio 2 dalies taikymo... 35. Pagal DK 140 straipsnio 2 dalį darbuotojui, pagal šio Kodekso 129 straipsnį... 36. Byloje nustatyta, kad ieškovas iš darbo atleistas pagal DK 129 straipsnį (7... 37. Apeliantė neišmokėjo ieškovui penkių mėnesių vidutinio darbo... 38. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovui minėta kompensacija... 39. Apeliantė skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir... 40. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė teismas DK 140 straipsnyje... 41. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek lingvistiškai aiškinant DK 140... 42. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovas po atleidimo iš darbo... 43. Bylos duomenimis, ieškovas nuo 1983 m. rugsėjo 1 d. nepilnu darbo krūviu... 44. Teisėjų kolegija, įvertinusi prieš tai minėtas aplinkybes ir teisinį... 45. Dėl kitų apeliantės skundo motyvų... 46. Kolegija atmeta apeliantės skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas... 47. Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.... 48. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 49. Netenkinus apeliacinių skundų, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių... 50. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti... 51. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d sprendimą palikti...