Byla 2-8-630/2012
Dėl negautų pajamų priteisimo, trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujant Valstybinio spocialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui

1Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Zitai Gauzienei, dalyvaujant ieškovui J. S., atsakovės atstovui advokatui Rimantui Stanevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei UAB “Saerimner” dėl negautų pajamų priteisimo, trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujant Valstybinio spocialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, ir

Nustatė

2Ieškovas J. S. palaikė ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovės UAB “Saerimner” už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. kovo mėn. 4777,65 Lt dydžio negautas pajamas, netekus darbingumo. Ieškovas ieškinyje ir dublike nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2004 m. rugsėjo 3 d. jam dirbant atsakovo įmonėje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, dėl kurio jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Įvykio kaltininku buvo pripažinta UAB “Lekėčiai”, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, iš kaltininko jam priteista 552,08 Lt turtinės žalos ir 9000 Lt neturtinės žalos, 18500 Lt neturtinės žalos atsakovas sumokėjo geruoju. Iki įvykio jis turėjo III invaldumo grupę, sveikatos sutrikimus dėl stuburo, po šio nelaimingo atsitikimo jam buvo nustatytas 70 proc. darbingumas, šiuo metu jam nustatytas 40 proc. darbingumas, jo sveikata blogėja. Jei nebūtų sužalotas darbe jis gautų minimalų 800 Lt darbo užmokestį, o šiuo metu gauna 417,55 Lt invalidumo pensiją, todėl atsakovė privalo atlyginti negautas pajamas 382,45 Lt dydžio per mėnesį.

3Atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė bei teismo posėdžio metu paiškino, jog atsakovė yra UAB “Lekėčiai” teisių perėmėja, kurioje iki nelaimingo atsitikimo dirbo ieškovas ir per mėnesį gaudavo 442,33 Lt vidutinį darbo užmokestį, atskaičius mokesčius. Negautos pajamos gali būti apskaičiuojamos tik nuo ieškovo gauto vidutinio darbo užmokesčio iki įvykio, o ne nuo 800 Lt. Ieškovas šiuo metu gauna 417,55 Lt invalidumo pensiją, jis yra 60 procentų darbingas, todėl atsakovė neprivalo atlyginti 100 proc. jo negautų pajamų. Ieškovui šiuo metu nustatytas 40 proc. prarastas darbingumas, po nelaimingo atsitikimo darbe jo darbingumas buvo toks pat, per šį laikotarpį darbingumas buvo netgi padidėjęs, todėl ieškovo sveikata nepablogėjo. Šakių rajono apylinkės teismo 2007-01-18 sprendimu buvo išspręstas žalos atlyginimo klausimas, todėl ieškovas pareiškė tapatų ieškinį dar kartą. Be to teismo sprendime nustatyta, jog ieškovas nelaimingo atsitikimo metu nesinaudojo dujokauke ir tuo pagrindu teismas mažino priteistinos neturtinės žalos dydį. Be to atsakovė prašo taikyti CK 1.125 str. numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą nuo žalos atsiradimo dienos.

4Tretysis asmuo atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir nurodė bei trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovo darbdavys UAB “Lekėčiai” mokėjo už ieškovą J. S. socialinio draudimo įmokas, todėl 2004-09-03 įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas draudiminiu įvykiu ir tretysis asmuo moka netekto darbingumo periodinę kompensaciją ir invalidumo pensiją.

5Ieškinys atmestinas.

6Įsiteisėjusiu Šakių rajono apylinkės teismo 2007-01-18 sprendimu nustatyta, jog ieškovas, dirbdamas UAB “Lekėčiai“ lauko aptarnavimo tarnybos darbuotoju, atlikdamas jam darbdavio pavestus nurodymus 2004 m. rugsėjo mėn. 3 d. UAB “Lekėčiai“ teritorijoje, būdamas įlipęs į biodujų jėgainės kanalizacijos šulinį, apsinuodijo šulinyje buvusiomis dujomis, dėl apsinuodijimo jam buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes buvo susidariusi grėsmė gyvybei. Iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 91-1-00450-04 nustatyta, jog UAB “Lekėčiai“ darbų saugos tarnybos specialistui A. R. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 176 str. 1 d. dėl darbų saugos reikalavimų pažeidimo, jis savo kaltę pripažino. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2005-03-03, įtariamajam A. R. ir nukentėjusiajam J. S. susitaikius. Ieškovas J. S. 2005-03-02 prašyme nurodė, kad savo darbdaviui UAB „Lekėčiai“ direktoriui A. M. ir jo įgaliotam asmeniui A. R. jokių pretenzijų neturi, jam padaryta žala atlyginta (b.l. 26-30). Šioje byloje šalys pripažino faktą, jog atsakovė UAB „Saerimner“ yra ieškovo darbdavio UAB „Lekėčiai“ teisių perėmėja, todėl laikytina, kad ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui. Šalys taip pat pripažino faktą, jog žala ieškovui dėl nelaimingo atsitikimo darbe atsirado iš delikto, t. y. darbdaviui neužtikrinus saugių ir nekenksmingų darbo sąlygų. Nors ieškinio pavadinime ieškovas nurodo ieškinio dalyką „dėl atlyginimo dydžio pakeitimo nukentėjusiojo asmens reikalavimu, kai pasikeičia jo darbingumas“, tačiau iš esmės ieškovas prašo priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos. Iš ieškovo ir SODROS atstovės paaiškinimų bei darbdavio pažymos nustatyta, jog ieškovas nuo 2001-09-05 iki nelaimingo atsitikimo darbe turėjo III grupės negalią dėl bendrų susirgimų, laikotarpiu 2004-02-20 – 2004-05-10 buvo nedarbingas (b.l. 99, 78). Pagal profesinio darbingumo netekimo pažymėjimą Nr. 017455 įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, laikotarpiu 2004-12-01 – 2006-01-02 ieškovui nustatyta ta pati III invalidumo grupė ir 50 proc. netektas darbingumas dėl suluošinimo darbe (b.l. 17). Ieškinyje nurodytu laikotarpiu dėl negautų pajamų priteisimo ieškovui nustatytas 40 proc. netektas darbingumas dėl nelaimingo atsitikimo darbe pagal darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pažymą DLN -2 Nr. 0015048 (laikotarpis 2010-01-01 -2010-07-14, b.l. 20) ir pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo kontrolės skyriaus 2011-11-22 sprendimą Nr. SS-3907 (laikotarpis 2010-07-14 – 2011-03-01, b.l. 95-98). Remiantis šiomis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog ieškovo darbingumas po nelaimingo atsitikimo darbe ir ieškovo darbingumas dėl nelaimingo atsitikimo darbe nuo 2010-01-01 iki ieškinio padavimo dienos padidėjo nuo 50 proc. iki 60 proc.

7Konstatavus nelaimingo atsitikimo darbe faktą po 2000 m. sausio 2 d., žala dėl nelaimingo atsitikimo darbe turėtų būti atlyginama pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau – Socialinio draudimo įstatymas). Aiškindamas ir taikydamas ginčo santykį reglamentuojančias Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad, draudžiant darbuotoją nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga pagal Socialinio draudimo įstatymą, atsiranda tik ribota draudiko atsakomybė mokėti apdraustajam netekto darbingumo kompensaciją; darbuotojui padarytos žalos dalį, kurios nepadengia atlyginimas pagal Socialinio draudimo įstatymą, turi atlyginti už žalą atsakingi asmenys, vadovaujantis bendraisiais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. B. v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius, bylos Nr. 3K-7-1115/2003; ir kt.). Aiškindamas ir taikydamas CK 6.283 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad už žalą atsakingi asmenys privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius, o nuostoliai – tai nukentėjusiojo iš dalies netektas darbingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. UAB „Baltijos realizacijos centras“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-262/2007). Pirmiau nurodytoje ir kitose kasacine tvarka išnagrinėtose bylose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2005; 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „ Y. W. Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; ir kt.), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į netekto darbingumo lygį. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį. Negautų pajamų dydis, esant ginčui, turi būti įrodytas. Jo įrodinėjimo pareiga byloje tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis). Pagal ieškovo teisės į žalos atlyginimą atsiradimo metu galiojusio Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punkto redakciją, sumos materialinei žalai atlyginti buvo neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. liepos 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-364/2008, nurodė, kad žalos (kaip negautų pajamų) atlyginimo suma savo teisine prigimtimi nėra tapati negauto darbo užmokesčio priteisimui. Nurodytoje byloje kasacinis teismas pažymėjo, kad pajamų bei socialinio draudimo mokesčių gavėjai pagal įstatymą būtų valstybės ir socialinio draudimo biudžetai, o ne pats ieškovas. Remiantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika ir sprendžiant dėl negautų pajamų dydžio, turėtų būti vertinamas ieškovo J. S. gautas vidutinis darbo užmokestis iki nelaimingo atsitikimo darbe, atskaičius mokesčius. Iš atsakovo pateiktos pažymos apie vidutinį darbo užmokestį 2004 m. rugsėjo mėnesį matyti, jog ieškovo vidutinis darbo užmokestis buvo 520,98 Lt, atskaičius mokesčius - 442,33 Lt (b.l. 77). Atsakovo 2011-06-06 pateiktoje pažymoje nurodyti tik darbo užmokesčio dydžiai 2004 m. sausio – rugpjūčio mėnesiais, o ne vidutinis darbo užmokestis, todėl šia pažyma teismas nesiremia (b.l.78). Nors ieškovas prašė skaičiuoti negautas pajamas nuo 800 Lt, tai yra šiuo metu patvirtinto minimalaus darbo užmokesčio, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių argumentų. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimą Nr. 1368 minmalus darbo užmokestis nuo 2008-01-01 Lietuvos Respublikoje yra 800 Lt, neatskaičius mokesčių. Byloje nustatyta, jog ieškovas ir iki nelaimingo atsitikimo darbe turėjo III invalidumo grupę, buvo netekęs dalies darbingumo, sirgdavo, dėl ko negaudavo pilno darbo užmokesčio, šiuo metu jam taip pat nustatytas 50 proc. netektas darbingumas dėl bendrų susirgimų. Ieškovui nepateikus jokių kitų įrodymų, kad šiuo metu jis realiai galėtų gauti jo nurodyto dydžio darbines pajamas, laikytinas nepagrįstu ieškovo prašymas skaičiuoti negautas pajamas nuo 800 Lt ir jo negautos pajamos skaičiuotinos nuo 442,33 Lt. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyrius 2009 m. balandžio mėn. 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009 suformavo išvadą, kad jeigu sumos turtinei žalai atlyginti už atitinkamą laikotarpį yra pagal įstatymus priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms, tai fizinio asmens sveikatos sužalojimo atveju jo darbo užmokesčio forma realiai negautos pajamos apskaičiuojamos atsižvelgiant į jo VDU, iš kurio yra išskaičiuoti privalomi į biudžetą mokesčiai.

8Jeigu nukentėjusysis, apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, buvo sužalotas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, jam yra skiriama viena iš išmokų, numatytų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. Byloje nustatyta, jog ieškovas dirbo UAB “Lekėčiai” jau galiojant Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymui ir pagal šio įstatymo nuostatas buvo apdraustas. Byloje konstatuota, kad ieškovas dėl nelaimingo atsitikimo darbe neteko 40 proc. profesinio darbingumo, todėl ieškovui, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, mokama 60,84 Lt netekto darbingumo periodinė kompensacija. Be to VSDFV mokėjo ieškovui nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. 356,71 Lt invalidumo pensiją, o nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. vasario 1 d. – 376,95 Lt invalidumo pensiją, kadangi ieškovas netekęs 50 proc. bendro darbingumo (b.l. 5-6). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 28 str. 1 d. teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją turi asmenys, kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais. Pagal Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 Įsakymu Nr. A1-78/V-173 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 6.3 p., asmuo laikomas iš dalies darbingu, kai jam nustatytas 30-55 procentų darbingumas, todėl ieškovui nustačius bendrą darbingumą 50 proc, jam mokama invalidumo pensija. Ieškovas nurodė, jog dėl nelaimingo atsitikimo darbe jis gauna tik 60,84 Lt netekto darbingumo kompensaciją, todėl tik šia suma jam turi būti mažinamos negautos pajamos. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo kontrolės skyriaus 2011-11-22 sprendimo Nr. SS-3907 nustatyta, jog vertinant bendrą darbingumo lygį buvo įvertinta ir diagnozė pagal TLK-10 kodą T59.9 dėl 2004 m. ūmaus apsinuodijimo kanalizacijos dujomis ir nustatytas bendras 50 proc. darbingumas. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnyje yra išvardytos socialinio draudimo išmokos. Tai - Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatytos išmokos. Visos šios išmokos, sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju mokamos nukentėjusiajam, kurio sveikata ar gyvybė buvo apdrausta privalomuoju socialiniu draudimu, yra įskaitomos į atlygintiną žalą (CK 6.290 straipsnio 1 dalis). Tokia praktika suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartyse civilinėse bylose Nr. 3K-3-103/2005, 3K-3-100/2006. Taigi tik tuo atveju, kai paskirta socialinio draudimo išmoka nevisiškai padengia atsiradusią žalą, vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu, likusią žalos dalį turi atlyginti už žalą atsakingas asmuo bendraisiais pagrindais. Ieškovo sveikatai padaryta žala nelaimingo atsitikimo darbe metu dėl 40 proc. profesinio darbingumo netekimo turi būti atlyginta visiškai atsakingo už jos padarymą asmens (atsakovo), jeigu šios nepadengtų socialinio draudimo išmokos. Atsižvelgiant į ieškovo gautą vidutinį darbo užmokestį 442,33 Lt dydžio, į mokamos periodinės kompensacijos bei gaunamos invalidumo pensijos dydį – 417,55 Lt nuo 2010-02-01 iki 2010-12-01 ir 437,79 Lt nuo 2010-12-01 iki 2011-02-01 Lt, akivaizdu, kad gaunamos išmokos iš esmės padengia visus ieškovo patirtus nuostolius dėl 40 proc. profesinio darbingumo netekimo, kurie sudaro 176,93 Lt. Sprendžiant atsakovės civilinės atsakomybė klausimą, atkreiptinas dėmesys ir į Kauno apygardos teismo 2007-04-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-36-667/2007 nustatytas aplinkybes, jog ieškovui buvo žinoma kanalizacijos šulinių valymo darbų specifika, tačiau ieškovas nepasinaudojo turėta apsaugos priemone – dujokauke ir ši aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos žalos atsiradimui. Netgi socialinio draudimo išmokoms nepadengiant visų ieškovo patirtų nuostolių dėl netektų pajamų, turėtų būti sprendžiamas teisės į ribotą nuostolių atlyginimą klausimas, kadangi ieškovo didelis neatsargumas turėjo įtakos žalai atsirasti ar jai padidėti. Esant nustatytoms aplinkybėms ir aukščiau nurodytais motyvais, ieškovo ieškinys atmestinas.

9Atsakovė prašė palikti nenagrinėtą ieškovo ieškinį kaip tapatų, kadangi ginčas tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko yra jau išspręstas Šakių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-36-667/2007. Iš nurodytos civilinės bylos ginčo esmės matyti, jog byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl negautų pajamų priteisimo, ieškovui iš dalies netekus darbingumo nelaimingo atsitikimo darbe metu. Šalys pripažino, jog atsakovė sumokėjo ieškovui 970 Lt turtinę žalą ir 17500 Lt neturtinę žalą ikiteisminio tyrimo metu, Šakių rajono apylinkės teismo 2007-01-18 sprendimu buvo priteista 552,08 Lt turtinės žalos ir 9000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nors atsakovės atstovas teikė argumentus, jog šalys, nustatydamos neturtinės žalos dydį ikiteisminio tyrimo metu, įvertino ir ieškovo negautas pajamas, tačiau byloje tokios aplinkybės nenustatytos, anksčiau bylą nagrinėję teismai neturtinę žalą vertino atsižvelgiant į pažeistą vertybę - sveikatą, o ne į negautas pajamas. Taigi šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl kito ieškinio dalyko – negautų pajamų priteisimo, todėl ieškinys nėra tapatus. Atsakovės atstovas prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. CK 1.125 str. 8 d. numatytas 3 metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Kadangi ieškinys atmestas nenustačius ieškovo teisių pažeidimo, todėl ieškinio senaties eiga neprasidėjo ir teisiškai nereikšmingas klausimas dėl jos taikymo.

10Kadangi ieškovui paduodant ieškinį ir bylą nagrinėjant iš esmės iki 2011-10-31 jam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei apskaičiuotinos nuo sprendimo teikti antrinę teisinę pagalbą pabaigos, tai yra nuo 2011-11-01 iki 2012-01-30. Kadangi nurodytu laikotarpiu teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra itin maža (7,98 Lt), nesiekianti Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatyto dydžio, teismas sprendžia, jog šios išlaidos tarp dalyvių neskirstytinos (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 7 p., 96 str. 6 d.). CPK 93 str. numatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas – proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio reikalavimų daliai, vadovaujantis to paties straipsnio 4 d., teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo paruoštus procesinius dokumentus (atsiliepimą į ieškinį ir tripliką), atstovavimą keturiuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 5 val., ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio“, pripažįsta atsakovės atstovo pateiktą pažymą dėl 2707,69 Lt atstovavimo išlaidų priteisimo ir PVM sąskaitą – faktūrą pagrįstu ir tinkamu įrodymu ir šias išlaidas priteisia iš ieškovo (b.l. 71-72). Teismas nenustatė CPK 93 str. 4 d. numatytų pagrindų nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

11Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.290 str. 1 d., 6.283 str., CPK 270 str., 88 str., 93 str., 96 str., 98 str., teismas

Nutarė

12ieškovo J. S. ieškinį atmesti.

13Priteisti iš ieškovo J. S., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), 2707,69 Lt (du tūkstančius septynis šimtus septynis litus 69 ct) atstovavimo išlaidų atsakovui UAB „Saerimner“, įmonės kodas ( - ), buveinės adresas Veseliškių k., Linkuvos sen., Pakruojo r.

14Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai