Byla 2-1221/2010
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės DnB Nord banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1619-560/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį atsakovams D. R. , M. G. ir D. K. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovas AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų D. R. , M. G. ir D. K. 840 229,15 USD (kurie sudaro 1 922 612,34 Lt) negrąžinto kredito, 14 995,29 USD (kurie sudaro 34 312,22 Lt) palūkanų; 16 244,98 USD (kurie sudaro 37 171,75 Lt) delspinigių, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

4Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi tenkino kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas kreditoriaus AB DnB NORD banko reikalavimų užtikrinimui areštavo skolininkams D. R. , M. G. ir D. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, neviršijant kreditoriaus reikalavimų sumos (859 877,26 JAV dolerių), uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims. Nesant ar nepakankant šio turto pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, teismas areštavo skolininkų pinigines lėšas, esančias pas juos ir/ar trečiuosius asmenis, neviršijant kreditoriaus reikalavimų sumos.

5Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. vasario 11 d. nutartimi konstatavęs, kad tik išsiaiškinus, ar turto, kuriam nustatyta hipoteka, vertė viršija pareikšto reikalavimo dydį, galima spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino.

6Ieškovas AB DnB NORD bankas pakartotinai kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nepakankat - pinigines lėšas 1 577 096,31 Lt sumai. Teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog pagal aktualios vertės nustatymo 2010 m. balandžio 8 d. pažymą Nr. DB100413 ieškovui įkeistų žemės sklypų rinkos vertė yra 750 000 Lt, o likvidacinė vertė – 417 000 Lt. Ieškovo nuomone, šiuo atveju žemės sklypų vertė turi būti prilyginta jų likvidacinei vertei, nes sklypų iš varžytinių pardavimas nėra tiesioginis komercinis sandoris (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 13 d.), be to, turto kaina pirmosiose varžytinėse sudaro 80 proc. turto rinkos vertės, o antrosiose – 60 proc. Todėl ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones 1 577 096,31 Lt sumai, kuri susidaro iš visos ieškovo reikalavimų sumos (1 994 096,31 Lt) atėmus žemės sklypų, kuriems nustatyta hipoteka, likvidacinę vertę (417 000 Lt). Nurodė, kad grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui sudaro didelė ieškinio suma, atsakovų vengimas atsiskaityti su ieškovu bei vieno iš atsakovų M. G. veiksmai, kuriais jis siekia sumažinti savo mokumą, ką įrodo aplinkybė, jog 2009 m. lapkričio 17 d. M. G. neatlygintinai perleido jam nuosavybės teise priklausantį tam tikrą nekilnojamąjį turtą savo motinai W. G. .

7Atsakovai D. R. , M. G. ir D. K. pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad nesutinka su ieškovo argumentais dėl įkeisto turto vertės. Teigia, kad pagal 2010 m. balandžio 18 d. turto vertinimo pažymą Nr. DG100418, kurią išdavė nekilnojamojo turto vertintojas – teismo ekspertas D. G. , įkeistų žemės sklypų vertė yra 2 500 000 Lt, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu. Pažymi, kad įkeistų žemės sklypų paskirtį pakeitus į komercinę, šių sklypų vertė padidėtų iki 9 224 640 Lt, ką įrodo VĮ „Registrų centras“ komercinės paskirties žemės verčių žemėlapis. Nurodo, kad atsakovas M. G. 2009 m. birželio 23 d., kuomet dar nevyko jokie teisminiai ginčai, perleido po 2005 m. vasario 25 d. tėvo mirties paveldėtą turtą savo motinai, kurio atsakovas faktiškai niekada nevaldė.

8Vilniaus apygardos teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, nurodė, kad šiuo atveju teismas nesivadovauja ieškovo pateikta 2010 m. birželio 7 d. turto vertės nustatymo pažyma Nr. DB100413 bei joje nurodyta turto verte, nes šį turto vertinimą atliko paties ieškovo darbuotojai, tai yra AD DnB Nord Turto vertinimo skyriaus vadovas V. G. ir ekspertas D. B. . Teismo nuomone, turto vertintojai, būdami susiję su turto vertinimo užsakovu kaip su darbdaviu subordinaciniais santykiais, negali atlikti nešališko ir objektyvaus turto vertinimo, neatsižvelgiant į paties užsakovo (darbdavio) subjektyvius poreikius bei naudą. Dėl to teismas vadovavosi atsakovų pateikto nepriklausomo turto vertintojo D. G. (dirbančio UAB „Junesta“) 2010 m. balandžio 18 d. turto vertės nustatymo pažyma Nr. DG100418, kurioje yra nurodyta, jog 4 žemės sklypų, kuriems nustatyta hipoteka, rinkos vertė sudaro 2 500 000 Lt, o likvidacinė vertė sudaro 1 800 000 Lt. Teismas atkreipė dėmesį, kad Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas neatskleidžia likvidacinės vertės sąvokos, tačiau kartu pažymėjo, kad VšĮ Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VAS-9 priimtame 12-ajame Verslo apskaitos standarte „Ilgalaikis materialusis turtas“ nurodyta, jog likvidacinė vertė – tai suma, kurią pasibaigus naudingo tarnavimo laikui tikimasi gauti už turtą, įvertinus būsimas likvidavimo ar perleidimo išlaidas. Teismas pažymėjo, kad jei ieškovas nuspręstų pradėti išieškojimą iš įkeistų žemės sklypų, pirmosiose varžytinėse pradinė šių sklypų kaina būtų 2 000 000 Lt (tai yra 80 procentų nuo 2 500 000 Lt rinkos vertės). Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, jog jis jau kreipėsi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo bei atitinkamai nepateikė įrodymų, kad pirmosios varžytinės dėl hipoteka įkeisto turto pardavimo neįvyko, teismas darė išvadą, kad šiuo metu turto, kuriam nustatyta hipoteka, vertė viršija pareikšto ieškinio reikalavimo dydį (1 994 096,31 Lt), nėra grėsmės būsimo galimai palankaus ieškovui teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir atitinkamai nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str.).

9Ieškovas AB DnB NORD bankas atskiruoju skundu prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nepakankat - pinigines lėšas 1 577 096,31 Lt sumai. Apeliantas skundą grindžia tokiais motyvais:

  1. Teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovų pateikta UAB ,,Junesta“ 2010 m. balandžio 18 d. turto vertės nustatymo pažyma Nr. DG100418, nes ši pažyma pateikta be turto vertinimo ataskaitos, nors pačioje pažymoje nurodoma, kad pažyma be šios ataskaitos negalioja. Be to, kritiškai vertintinos ir šioje ataskaitoje nurodytos turto rinkos ir likvidacinės vertės, nes iš atsakovų pateiktų UAB ,,Oberhaus“ turto vertės nustatymo pažymų matyti, kad per laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 20 d. iki 2009 m. balandžio 7 d. banko naudai įkeistų žemės sklypų vertė nuo 7 mln. Lt nukrito iki 3 mln. Lt, o jau 2009 m. birželio 17 d. minėtų žemės sklypų vidutinė vertė buvo tik 1,338 mln. Lt, ką patvirtina ieškovo pateiktos Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų kopijos. Pagal suformuotą teismų praktiką, nekilnojamojo turto kainų kritimas 2008-2009 m. laikotarpiu pripažintinas visiems žinoma aplinkybe, kurios įrodinėt nereikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-483/2008).
  2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovo darbuotojų atliktas turto vertinimo rezultatai klaidinantys ir neobjektyvūs, nes įrodymų, kad šis turto vertinimas neatitinka turto vertinimo kriterijų bei metodikos, nėra.
  3. Teismas iš viso nevertino grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nes nepasisakė dėl atsakovo M. G. nesąžiningumo mažinant savo mokumą ir perleidžiant dalį turto savo motinai W. G. .

10Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai D. R. , D. K. ir M. G. prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo uždrausti ieškovui kreiptis į teismą dėl to paties dalyko remiantis tais pačiais motyvais bei taikyti ieškovui įstatymų numatytas sankcijas ir atsakomybę. Nurodo, kad visa turto vertinimo ataskaita buvo nepateikta dėl didelės apimties bei taupant laiką, tačiau atsakovai, atsižvelgdami į ieškovo argumentus, kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, pateikia pilną turto vertinimo ataskaitą.

11Atskirasis skundas netenkintinas.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d., 338 str.).

13Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai.

14Kaip jau minėta, kai skolininko prievolė kreditoriui yra užtikrinta hipoteka, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tokio masto, kiek pagrindinio skolininko prievolės tinkamas įvykdymas nėra užtikrintas hipoteka. Siekiant nustatyti hipotekos teikiamą prievolių įvykdymo užtikrinimo apsaugą, esminę reikšmę turi nustatymas, kokio dydžio reikalavimą kreditorius galėtų patenkinti iš įkeisto turto, o tai yra neatsiejamai susiję su įkeisto turto vertės nustatymu.

15Į bylą kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikta 2010 m. balandžio 18 d. UAB ,,Junesta“ visa turto vertės nustatymo ataskaita patvirtina, kad atsakovams priklausančių žemės sklypų, esančių Sudervės seniūnijoje, Purviškių k. rinkos požiūriu nustatyta turto vertė sudaro 2 500 000 Lt, likvidacinė vertė sudaro 1 800 000 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, abejoti turto vertės nustatymo ataskaita, pagrindo nėra. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomonę, jog turto vertinimą atlikę paties ieškovo darbuotojai, būdami susiję su turto vertinimo užsakovu kaip su darbdaviu subordinaciniais santykiais, negalėjo atlikti visiškai nešališko ir objektyvaus turto vertinimo (CPK 185 str.).

16Nors apeliantas teigia, kad per laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 20 d. iki 2009 m. balandžio 7 d. banko naudai įkeistų žemės sklypų vertė nuo 7 mln. Lt nukrito iki 3 mln. Lt, o pagal suformuotą teismų praktiką, nekilnojamojo turto kainų kritimas 2008-2009 m. laikotarpiu pripažintinas visiems žinoma aplinkybe, kurios įrodinėt nereikia, šie jo pateikti argumentai, nesudaro pagrindo abejoti minėta 2010 m. balandžio 18 d. UAB ,,Junesta“ turto vertės nustatymo pažyma.

17Apeliantas mini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-483/2008, neva nurodančią, jog nekilnojamojo turto kainų kritimas 2008-2009 m. laikotarpiu pripažintinas visiems žinoma aplinkybe, kurios įrodinėt nereikia. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių nutartyje pažymėta, kad kainų kilimas yra objektyvus nuo šalių valios nepriklausantis veiksnys, nulemtas valstybėje vykusių ekonominių procesų, būtent kilimas atitinkamu laikotarpiu (minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje šis laikotarpis apima nuo 2004 m. liepos mėn. iki 2007 m. gegužės mėn.) pripažintina visiems žinoma aplinkybe, nereikalinga įrodinėjimo (CPK 182 str. 1 p.), todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis apelianto nurodyta teismų praktika. Kita vertus, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2009 konstatuota, kad nekilnojamojo turto rinkoje per 2008–2009 m. laikotarpį nekilnojamojo turto vertė gerokai sumažėjo, taip pat pažymėta, kad nekilnojamojo turto kainų atitinkamu laikotarpiu kritimas apie 30 proc. pripažintinas visiems žinoma aplinkybe, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 1 p.). Tačiau ir šia nutartimi remtis nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, nes kainų kritimas užfiksuotas paties apelianto minimose 2007 m. gruodžio 20 d. ir 2009 m. balandžio 7 d. UAB ,,Oberhaus“ turto vertės nustatymo pažymose, kuriose nurodyta, kad ginčo sklypų vertė per šį laikotarpį nuo 7 mln. Lt nukrito iki 3 mln. Lt. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad papildomai skaičiuoti 30 proc. sklypų kainos kritimo vėlgi nėra pagrindo. Juo labiau, kad 2010 m. balandžio 18 d. UAB ,,Junesta“ turto vertės nustatymo ataskaita patvirtina per metus (nuo 2009 m. balandžio 7 d. turo vertės nustatymo) vykusį minėtų žemės sklypų rinkos vertės kritimą nuo 3 mln. Lt iki 2,5 mln. Lt.

18Apeliantas teigia, kad, kaip įrodo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų kopijos, jau 2009 m. birželio 17 d. minėtų žemės sklypų vidutinė vertė buvo tik 1,338 mln. Lt, taigi atsakovų pateiktos turto vertės nustatymo ataskaitos duomenimis, turto vertė netgi išaugo, nors to būti negalėjo. Teisėjų kolegija nesutinka ir su šiais atskirojo skundo argumentais, nes, kaip pagrįstai paminėjo atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą, tarp šalių kredito sutartis buvo sudaryta dar 2006 m. vasario 28 d., kai viso šio sklypo vidutinė rinkos vertė pagal 2006 m. vasario 11 d. įkeisto turto nuosavybės pažymėjimus (t. y. sutarties sudarymo metu), buvo tik 105 560 Lt ir ieškovas dėl tokios turto vertės pretenzijų nereiškė. Tai patvirtina, kad nagrinėjamu klausimu esminę reikšmę abiems šalims turi areštuoto turto rinkos vertė ar bent jau pardavimo varžytynėse kaina, o ne Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke nustatyta vertė. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl pirmosios instancijos teismo išvados, susijusios su išieškojimo iš įkeistų žemės sklypų, pirmosiose varžytinėse kaina, kuri pirmosios instancijos teigimu, būtų 2 mln. Lt, apeliantas nesutikimo neišreiškė.

19Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl galimos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog M. G. perleido jam nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą (3/8 dalis namo ir kitų statinių bei 3/16 žemės sklypo) savo motinai W. G. , konstatuoja, kad iš bylos medžiagos matyti, jog mirus M. G. tėvui, 2005 m. birželio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu šis atsakovas drauge su broliu ir motina paveldėjo dalį gyvenamojo namo, kuris buvo šeimos gyvenamoji vieta (b. l. 218). Savo paveldėto turto dalį atsakovas perleido motinai dovanojimo sutarties pagrindu 2009 m. birželio 23 d., t. y. likus daugiau negu 4 mėnesiams iki ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovų priteisimo. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad iki atsakovo M. G. tėvo S. G. mirties mirusiajam bei W. G. bendra jungtine nuosavybe priklausiusio turto perleidimas W. G. , negali būti pakankamu pagrindu spręsti apie M. G. nesąžiningus veiksmus slepiant jam priklausantį turtą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nuo reikalavimų atsakovams pareiškimo dienos teisme atsakovai imtųsi kokių nors veiksmų, sukeliančių grėsmę būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 str. 1 d.).

20Nors atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo uždrausti ieškovui kreiptis į teismą dėl to paties dalyko tais pačiais motyvais bei taikyti ieškovui Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas sankcijas ir atsakomybę, teisėjų kolegija pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 145 str. 3 d.), jei jų netaikius teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Dėl to bylos nagrinėjimo metu pasikeitus atsakovų elgesiui ir atsiradus įrodymams, patvirtinantiems įkeisto turto sumažėjusią vertę, ieškovas galėtų kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

23Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. Ieškovas AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti... 4. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi tenkino... 5. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. vasario 11 d. nutartimi konstatavęs, kad... 6. Ieškovas AB DnB NORD bankas pakartotinai kreipėsi į teismą su prašymu... 7. Atsakovai D. R. , M. G. ir D. K. pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą... 8. Vilniaus apygardos teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos... 9. Ieškovas AB DnB NORD bankas atskiruoju skundu prašo šią teismo nutartį... 10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai D. R. , D. K. ir M. G. prašo... 11. Atskirasis skundas netenkintinas.... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo)... 13. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 14. Kaip jau minėta, kai skolininko prievolė kreditoriui yra užtikrinta... 15. Į bylą kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikta 2010 m.... 16. Nors apeliantas teigia, kad per laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 20 d. iki... 17. Apeliantas mini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartį... 18. Apeliantas teigia, kad, kaip įrodo Nekilnojamojo turto registro centrinio... 19. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl galimos grėsmės būsimo teismo... 20. Nors atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo uždrausti ieškovui... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1... 23. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį palikti...