Byla 2A-403/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Nijolės Piškinaitės, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui R. B., atsakovo atstovui advokatui Michail Gaibel, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Iskada“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 25 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-966-51/2008 pagal ieškovo Lietuvos kariuomenės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Iskada“ dėl netesybų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas Lietuvos kariuomenė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Iskada“ 174 126,40 Lt delspinigių. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2006 m. spalio 4 d. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 292 (toliau – Sutartis). Sutarties 5.1 punktu atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip per 220 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo Sutarties pasirašymo datos, t. y. ne vėliau kaip iki 2007 m. gegužės 14 d. pristatyti ir paruošti eksploatacijai Sutarties ir jos 1 priedo reikalavimus atitinkantį gelbėjimo automobilį Mercedes-Benz Actros 3341 6x6 su jame įmontuota įranga. Sutarties 5.2 punktu atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip per 155 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo Sutarties pasirašymo datos, t. y. ne vėliau kaip iki 2007 m. kovo 8 d. pristatyti ir paruošti automobilį apledėjimui nuo orlaivių pašalinti Mercedes-Benz Atego 1528A 4x4 su jame sumontuota įranga. Atsakovas gelbėjimo automobilį pristatė 2007 m. liepos 24 d., o automobilį apledėjimui šalinti – 2007 m. birželio 8 d. Tačiau automobilio apledėjimui šalinti priėmimo metu priėmimo komisija nustatė, kad šis automobilis neatitinka Sutartyje ir jos prieduose nustatytų techninių reikalavimų, todėl automobilis kaip neatitinkantis Sutarties reikalavimų nebuvo priimtas. Atsakovas ieškovo prašė Sutarties 5.2 nustatytą pristatymo terminą iš 155 dienų pakeisti į 220 dienų, nes atsakovo tiekėjas laiku neįvykdė savo įsipareigojimų, tačiau vadovaujantis Sutarties 10.4 punktu Sutarties sąlygos Sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos. Ši nuostata į Sutartį įtraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 18 straipsnio 6 dalies 11 punktu, todėl ieškovas neturėjo teisinio pagrindo pakeisti Sutarties sąlygą, numatančią pristatymo terminą. Atsakovas su Sutarties tekstu sutiko, delspinigių dydį ir jų skaičiavimo mechanizmą Sutartyje nustatančių nuostatų neginčijo, todėl privalo jas vykdyti. Abi šalys Sutartį sudarė laisva valia, įvykdžius įstatymo nustatytas viešojo pirkimo procedūras, todėl šalims pasirašyta ir įsigaliojusi Sutartis įgijo įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Atsakovas, vykdydamas sutartinę prievolę, naudojosi trečiųjų asmenų pagalba, dėl kurių kaltės, kaip nurodė atsakovas, sutartinių įsipareigojimų negalėjo įvykdyti tinkamai. Tačiau vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 4 dalimi, atsakovas už tokių asmenų veiksmus atsako kaip už savo. Be to, 2007 m. birželio 12 d. atsakovas rašte Nr. 301 pripažino, kad gelbėjimo automobilio negali laiku pristatyti ir sutiko pagal Sutarties 5.4 punktą sumokėti 0,1 proc. nepristatytos prekės vertės dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Lietuvos kariuomenė – viešas juridinis asmuo, kuriam įstatymai nustatė pareigą saugoti valstybės teritoriją, rengtis tarptautinėms operacijoms, ginklu ginti valstybę nuo agresijos ar kitokio ginkluoto užpuolimo ir kt., kas reiškia, kad ieškovui labai svarbu būti tinkamai ir laiku apsirūpinusiu tam tikromis priemonėmis, šiuo atveju – gelbėjimo automobiliu ir automobiliu apledėjimui šalinti. Atsakovas automobilį apledėjimui šalinti pristatė 2007 m. liepos 27 d., todėl delspinigiai skaičiuotini iki šios datos, t. y. pavėlavimas – 140 dienų. Gelbėjimo automobilis turėjo būti pristatytas 2007 m. gegužės 14 d., buvo pristatytas 2007 m. liepos 24 d., t. y. pavėlavimas 70 dienų. Iš viso atsakovas buvo skolingas ieškovui 174 126,40 Lt delspinigių. Bylos eigoje atsakovas iš dalies su ieškovu atsiskaitė sumokėdamas 34 825,28 Lt delspinigių sumą, todėl iš atsakovo priteistina likusi nesumokėta delspinigių suma.

4Vilniaus apygardos teismas 2007 m. lapkričio 28 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo UAB ,,Iskada“ ieškovo Lietuvos kariuomenės naudai 174 126,40 Lt delspinigių.

5Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 25 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 28 d. preliminarų sprendimą pakeitė – priteisė iš atsakovo UAB „Iskada“ ieškovo Lietuvos kariuomenės naudai 139 274,12 Lt delspinigių, o valstybei – 1 893 Lt žyminio mokesčio bei 11,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo nei dėl atsakovo praleisto termino Sutartyje numatytoms prievolėms įvykdyti, nei dėl atsakovo prievolės mokėti netesybas. Sutarties 5.4 punktas nustato, kad jei pardavėjas nustatytais terminais nepristato prekės arba pristato ją nekokybišką, už kiekvieną uždelstą dieną moka pirkėjui 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo nepristatytos prekės vertės. Teismo teigimu, atsakovas prašė mažinti delspinigius iki 0,02 proc. už kiekvieną praleistą dieną dydžio, motyvuodamas tuo, kad Sutartyje numatytos netesybos yra neprotingai didelės ir prievolė, nors ir pavėluotai, yra įvykdyta (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Teismas nurodė, kad galima būtų sutikti su atsakovo nurodomais argumentais, kad Sutartyje aptartas 0,1 proc. dydžio delspinigių dydis iš tikrųjų yra nemažas, todėl jei jis būtų vertinamas atsietai nuo kitų Sutarties sudarymo aplinkybių bei atsižvelgiant į teisminę praktiką, galima būtų svarstyti, ar toks delspinigių dydis iš tikrųjų nėra per didelis. Tačiau nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, itin reikšminga yra tai, kad Sutartis buvo sudaryta kaip viešųjų pirkimų konkurso rezultatas, o būtent toks delspinigių dydis buvo nustatytas Lietuvos kariuomenės KOP technikos (2) įsigijimo konkurso sąlygų 11.1 punkte (b.l. 100-106), vėliau jis buvo perkeltas ir į Sutartį. Atsakovas, susipažinęs su konkurso sąlygomis, vienašališkai laisva valia galėjo apsispręsti, ar jam dalyvauti konkurse su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, taigi, ir galima konkurso sąlygose numatytų delspinigių mokėjimo rizika, ar nedalyvauti. Iki pateikdamas pasiūlymą atsakovas konkurso sąlygų neginčijo, neatsisakė sudaryti Sutarties konkurso sąlygose numatytu delspinigių dydžiu ir po to, kai buvo pripažintas konkurso laimėtoju, tokia nuostata buvo įtraukta ir į pačią Sutartį. Dalyvavimas konkurse yra kiekvieno potencialaus tiekėjo apsisprendimo reikalas. Dalyvaudamas konkurse jo dalyvis (šiuo atveju – atsakovas) įvertina bei prisiima ir galimą nuostolių atsiradimo riziką. Sandorio vertė siekia beveik 2 milijonus litų, todėl teismo manymu, prašoma priteisti delspinigių suma negalėtų būti vertinama kaip neprotingai didelė santykyje su sandorio verte. VPĮ 18 straipsnio 3 dalis vienareikšmiškai nustato, jog sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos, o taip pat negali būti keičiamos pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu (VPĮ 18 str. 6 d. 11 p.). Todėl, teismo manymu, delspinigių dydžio keitimas nagrinėjamu atveju reikštų iš esmės ne ką kita, kaip atsakovo nesutikimą su konkurso sąlygomis atgaline data bei minėtų imperatyvių teisės normų ignoravimą ir jų reviziją. Tokia praktika taip pat suteiktų galimybes ne įstatymų nustatyta tvarka iš esmės ginčyti bei keisti konkurso sąlygas. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovo argumentai dėl delspinigių sumažinimo įvertinus aplinkybę, jog Sutartyje numatyta prievolė yra įvykdyta (nors ir pavėluotai), nagrinėjamu atveju taip pat nelaikytini pakankamai svariais delspinigių sumažinimui. Visų pirma, ši aplinkybė tik gali būti pagrindu netesybų mažinimui, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad prievolės ar jos dalies įvykdymas besąlygiškai turėtų reikšti netesybų mažinimą. Priešingu atveju taip pat būtų galima manyti, kad bet kuri sutarties šalis nebūtinai gali dėti maksimalias pastangas sutarties įvykdymui ir neteikti reikiamos reikšmės sutartyje numatomų netesybų apimčiai. Be to, terminai prievolės įvykdymui praleisti gana ženkliai – automobilis apledėjimui šalinti buvo pristatytas ne tik gerokai pavėluotai, bet dar ir su trūkumais, dėl ko kaltu laikytinas pats atsakovas, o iš viso buvo pavėluota beveik dvigubai, kitas automobilis – beveik dar po trečdalio prievolei įvykdyti nustatyto termino. Teismo nuomone, taip pat reikšminga ginčui yra ir ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju kalbama ne apie eilinių komercinių sandorių sudarymą ir vykdymą (nors ir šiais atvejais sutarčių sąlygų laikymasis yra būtina sąlyga), o apie šalies savalaikį aprūpinimą būtina karine technika, t.y. iš esmės nacionalinio saugumo užtikrinimą (viešasis interesas), todėl ūkio subjektai, siekiantys sudaryti tokias sutartis, turėtų itin pasverti savo galimybes, o tokio pobūdžio sudarytų sutarčių sąlygos turi būti maksimaliai vykdomos. Teismo teigimu, atsakovas nurodė, kad sumokėjus nustatytą delspinigių sumą ženkliai sumažėja jo pelnas, kas taip pat patvirtintų protingumo kriterijaus neatitinkantį delspinigių dydį. Tačiau teismas sprendė, kad atsakovas, sudarydamas Sutartį, pats prisiėmė riziką mokėti tokio dydžio delspinigius, taigi, ir žinojo, kad netinkamai įvykdžius sutartį jo pelnas dėl mokėtinų delspinigių atitinkamai gali sumažėti. Teismo manymu, susiklosčius minėtoms aplinkybėms dėl automobilių pristatymo, ieškovas galėjo pasinaudoti teise nutraukti Sutartį, o tokiu atveju atsakovas ne tik negautų jokio pelno, bet dar ir turėtų sumokėti baudą neatleidžiant nuo pareigos visiškai atlyginti nuostolius (Konkurso sąlygų 11.9 p., Sutarties 9.2, 9.3 p. p.). Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad ieškinys tenkinamas, mažinant jį ta suma –

634 852,28 Lt, kurią atsakovas bylos eigoje sumokėjo.

7Atsakovas UAB ,,Iskada“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinio dalį dėl reikalavimo priteisti 139 274,12 Lt delspinigių atmesti, o likusią dalį dėl reikalavimo priteisti 34 852,28 Lt delspinigių bylą nutraukti, priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

81. Teismas iš esmės pripažinęs, kad delspinigių dydžio protingumas kelia tam tikrų abejonių ir galėtų būti revizuojamas, nepagrįstai netaikė CK 6.258 straipsnio 3 dalies, 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatų, motyvuodamas tuo, kad delspinigių dydis buvo nustatytas viešajame pirkime ir negali būti keičiamas. Tačiau tai prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principui (CK 1.5 str.) bei leidžia ieškovui nepagrįstai praturtėti (CK 6.242 str.). Taip pat tai neatitinka galiojančios teisės, nes joje nenumatyta tokio pagrindo, draudžiančio teismui taikyti CK 6.258 straipsnio 3 dalį, 6.73 straipsnio 2 dalį ir šiose normose numatytais atvejais mažinti netesybas. Teismo sprendime nurodyti VPĮ 18 straipsnio 3 dalis, 6 dalies 11 punktas taip pat nėra toks pagrindas. Teismo nurodytas teisės normų aiškinimas pažeidžia asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą, kadangi viešąjį pirkimą vykdančioms perkančiosioms organizacijoms sutartiniuose santykiuose suteikiamos privilegijos, nes jos gali reikalauti iš kontrahento neprotingai didelių netesybų. Aplinkybė, kad atsakovas dalyvavo viešajame pirkime, pasirašė sutartį, numatančią sąlygą dėl 0,1 proc. delspinigių dydžio ir jos neginčijo, nesudaro teismui pagrindo atsisakyti taikyti netesybų mažinimo institutą. CK 6.258 straipsnio 3 dalis, 6.73 straipsnio 2 dalis numato tik teisėtai įstatymu ar sutartimi nustatytų netesybų mažinimą. Netesybų mažinimo instituto taikymas nereikalauja ginčyti sutarties sąlygų ar įrodinėti skolininko valios trūkumą dėl netesybų nustatymo.

92. Nepagrįsta teismo išvada, kad sandorio vertė siekia beveik 2 mln. litų, todėl santykyje su ja delspinigių suma negalėtų būti vertinama kaip neprotingai didelė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, netesybų dydžio protingumas yra vertinamas atsižvelgiant į visą bylos aplinkybių spektrą (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Sandorio vertė, atsietai nuo kitų aplinkybių negali tapti lemiančiu delspinigių dydžio protingumo įvertinimo kriterijumi. Prievolės vertė, į kurią turėjo atsižvelgti teismas, šiuo atveju yra atsakovo gautų iš sandorio pajamų ir patirtų prievolės įvykdymui išlaidų skirtumas, kuris sudarė 303 477,51 Lt neatskaičius 15 proc. pelno mokesčio ir 3 proc. socialinio mokesčio (Pelno mokesčio įstatymo 5 str., Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo 5 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai ieškovo reikalaujamos delspinigių sumos dydis (174 126,40 Lt) yra akivaizdžiai neprotingas.

103. Teismas neįvertino ir kitų svarbių delspinigių dydžio neprotingumą liudijančių faktų bei juos pagrindžiančių įrodymų (CPK 185 str.). Neatsižvelgė į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką protingomis netesybomis laikytini 0,02 proc. dydžio delspinigiai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad prievolės pavėluotas įvykdymas atsitiko ne dėl atsakovo neveikimo, o dėl bendrovės kontrahentų (tiekėjų) vėlavimo pateikti automobiliams skirtą įrangą. Nors teisiškai tai nepašalina atsakovo atsakomybės už pavėluotą automobilių pristatymą, tačiau delspinigių dydžio protingumo įvertinimui tai yra labai reikšminga. Taip pat teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas bendradarbiavo su ieškovu, jis nuolat informuodavo ieškovą apie prievolės vykdymo eigą ir vėlavimo priežastis. Pateikęs automobilius ieškovui, bendradarbiavo šalindamas jų trūkumus. Atsakovas bandė derybomis spręsti delspinigių dydžio klausimą, o išnykus taikaus ginčo išsprendimo galimybei, nedelsiant sumokėjo ieškovui neginčijamą protingų delspinigių sumą – 0,02 proc. per dieną.

114. Teismas svarstydamas delspinigių mažinimo klausimą, visiškai ignoravo kitą savarankišką įstatyme numatytą pagrindą – atsakovo prievolės įvykdymo faktą. Ieškovas neneigia, kad atsakovas savo prievoles pagal šalių pasirašytą sutartį yra pilnai įvykdęs. Kaip reglamentuota įstatyme (CK 6.258 str. 3 d., 6.73 str.2 d.), pats prievolės įvykdymo faktas jau sudaro pagrindą mažinti reikalaujamų netesybų sumą. Teismo nurodytas terminų praleidimo ženklumas neturi jokios teisinės reikšmės. Termino praleidimo ilgumas nesudaro pagrindo skaičiuoti šiam terminui neprotingo dydžio netesybas ir nepaisyti fakto, kad skolininkas vis dėlto prievolę jau yra įvykdęs. Be to, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, negalima sutikti, kad terminas praleistas ženkliai. Gelbėjimo automobilio pristatymo terminas (220) neviršytas net trečdaliu (70), o apledėjimo automobilio pristatymo terminas (220) viršytas vos puse termino (140). Reikšminga ir tai, kad automobilio apledėjimui šalinti pristatymas pagal sutartį buvo numatytas iki 2007 m. kovo 8 d., t. y. pavasarį, kai jo naudojimo laikotarpis ir taip turėjo būti labai minimalus, todėl nuo šalčių sezono pabaigos šio automobilio vėlavimo terminas didelės įtakos ieškovo veiklai padaryti negalėjo. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad dėl atsakovo sutarties įvykdymo vėlavimo ieškovas būtų patyręs nuostolius, ar kad dėl to buvo nukentėjęs nacionalinis saugumas ir viešasis interesas. Be to, ieškovo vykdomų funkcijų svarba visuomenei nesudaro pagrindo ieškovui reikalauti iš atsakovo neprotingai didelių netesybų.

125. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas galėjo su atsakovu sutartį nutraukti, dėl ko atsakovas būtų priverstas sumokėti jam baudą bei atlyginti nuostolius. Ieškovas buvo laisvas pasirinkti savo teisių gynimo būdą. Ta aplinkybė, kad ieškovas nenutraukė sutarties nesuteikia jam teisės į neprotingo dydžio delspinigių priteisimą bei nesudaro teisinio pagrindo teismui atsisakyti taikyti netesybų mažinimo institutą. Remiantis sutarties 9.3 p., 10.1 p. jos nutraukimo atveju ieškovas įgytų teisę reikalauti iš atsakovo 95 938 Lt baudos. Tačiau net gi ši suma yra žymiai mažesnė už šiuo metu ieškovo reikalaujamą netesybų sumą. Tai patvirtina, kad reikalaujama delspinigių suma yra neprotingai didelė.

13Ieškovas Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

141. Neteisingas atsakovo argumentas, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes bei netinkamai įvertinimo įrodymus, dėl to buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. Iš teismo sprendimo matyti, kad teismas gilinosi į visas bylos aplinkybes, nustatė, kad sutartis iš kurios atsakovui atsirado prievolė mokėti delspinigius buvo sudaryta įvykdžius viešojo pirkimo procedūras, kad atsakovui visos pagrindinės sutarties sąlygos buvo žinomos dar iki procedūrų pabaigos ir iki sutarties sudarymo, atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra verslo subjektas siekiantis pelno ir veikiantis savo rizika, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai ir į tai, kad perkamos prekės buvo ypač svarbios siekiant užtikrinti tinkamą Lietuvos kariuomenei keliamų užduočių vykdymą. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovas niekada jokių pretenzijų dėl tokio delspinigių dydžio nereiškė, nustatyta tvarka sutarties sąlygų, nustatančių delspinigių dydį neginčijo, savo iniciatyva dalyvavo Lietuvos kariuomenės skelbtame viešajame konkurse ir sudarė pirkimo-pardavimo sutartį.

152. Neteisingas teismo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino netesybų mažinimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai priteisė visą ieškovo prašomą sumą. Civiliniame kodekse nėra detalizuota, koks turėtų būti nustatomas netesybų dydis, be to nėra nurodyta, kad kokia nors konkrečia suma ar procentais nuo prievolės kainos išreikštas delspinigių dydis yra negalimas ir sutarties nuostatą dėl tokių delspinigių nustatymo daro negaliojančia ab initio. CK normos, reglamentuojančios netesybų nustatymą ir jų mažinimą, yra suformuluotos ne imperatyvaus nurodymo būdu, o dispozityviai, t. y. leidžiama tiek pakankamai plati šalių veikimo laisvė, tiek teismo diskrecija nagrinėjant konkrečias bylas taikyti CK normas dėl netesybų sumažinimo. Priešingu atveju būtų paneigtas šalių sutarties laisvės principas, bei principas kylantis iš procesinės teisės normų, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas pagrįstai atsižvelgė ir į VPĮ nuostatas, kurios ne tik reglamentuoja teisinius santykius atsirandančius, vykdant viešojo pirkimo procedūras, bet lemia buvusio pirkimo dalyvių teises ir pareigas, net ir galiojant sudarytai sutarčiai.

163. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką kiekvienu atveju sprendžiant bylas dėl netesybų priteisimo turi būti atsižvelgta į faktinių bylos aplinkybių visumą ir tik tada nustatomas galutinis priteistinų netesybų dydis. Būtent tokia praktika vadovavosi teismas, kadangi išsamiai išnagrinėjo tiek faktines bylos aplinkybes, tiek teisės normas, taikytinas šioje byloje. Neteisingas atsakovo argumentas, kad delspinigiai mažintini iki 0,02 proc. per dieną dėl to, kad ieškovas dėl pavėluotai pristatyto sutarties dalyko nepatyrė jokių nuostolių. Sutartinių netesybų esmė yra tai, kad jų pagrindinis tikslas yra ne kompensuoti įrodytus kreditoriaus nuostolius, o kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia. Priešingu atveju būtų paneigta pati sutartinių netesybų kaip civilinės sutartinės atsakomybės formos prigimtis ir funkcija – skatinti šalis tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles, bei atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

174. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad teismas nepagrįstai analizavo sutarties nuostatas ir vertino tai, kad ieškovas šiuo atveju reikalauja sumokėti delspinigius, kurie sudaro 174 126,40 Lt kai tuo tarpu taikant kitą teisių gynimo būdą – sutarties nutraukimą ieškovas turėtų teisę į gerokai mažesnę sumą – 95 938 Lt. Vadovaudamasis šalių sudarytos sutarties 9.2.2 ir 9.3 punktais ieškovas galėjo nutraukti sutartį, tuo pačiu nemokėti už nepristatytus automobilius ir dar išieškoti 95 938 Lt baudą. Ieškovas nepasirinko tokio savo teisių gynimo būdo dėl prievolės objekto reikšmingumo, todėl buvo priverstas taikytis su ypač dideliu prievolės įvykdymo termino pažeidimu. Ieškovas sumokėjo atsakovui beveik 2 mln. Lt, ir dabar teisėtai reikalauja sumokėti delspinigius, kuriuos sudaro 174 126,40 Lt, kai tuo tarpu sutarties nutraukimo atveju atsakovas būtų negavęs jokio pelno, ir dar turėjęs sumokėti ieškovui baudą. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad šiuo atveju atsakovui pažeidusiam savo sutartinę prievolę buvo pritaikyta švelnesnė atsakomybė, todėl ir pagrindo mažinti sutartinių netesybų nėra.

18Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

20Atsakovas UAB „Iskada“ apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo priteistų delspinigių dydį.

21Netesybos (delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybų (delspinigių) teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę; jos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma. Kolegija pažymi, kad netesybos (delspinigiai) atlieka kompensuojamąją funkciją tikslu atlyginti nukentėjusiai šaliai patirtus nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, todėl CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos (delspinigiai) aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje pakartota iš esmės ta pati nuostata. Įstatymuose nedetalizuojama, koks netesybų dydis gali būti laikomas protingu. Teismas turi teisę sumažinti tiek pagal sutartį, tiek pagal įstatymą atsiradusias netesybas. Spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti netesybas (delspinigius) pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, teismas turi atsižvelgti į netesybų paskirtį, sistemiškai taikyti teisės normas, reglamentuojančias prievolių termino praleidimo teisines pasekmes, ir vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, kurie reikalauja, kad priteistinos netesybos turi būti protingos.

22Pagal šalių sudarytos 2006 m. spalio 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kuria atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip per 220 kalendorinių dienų parduoti, pristatyti ir paruošti eksploatacijai ieškovui naują gelbėjimo automobilį ir per 155 kalendorines dienas pristatyti ir paruošti naują automobilį apledėjimui šalinti, 5.4 punktą, atsakovas laiku nepristatęs prekės arba pristatęs ją nekokybišką, už kiekvieną uždelstą dieną moka ieškovui 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo nepristatytos prekės vertės. Atsakovas neginčija, kad praleido sutartyje nustatytą terminą prievolei įvykdyti, byloje taip pat nėra ginčo dėl atsakovo prievolės mokėti netesybas, tačiau atsakovas nesutinka su mokėtinų delspinigių dydžiu ir prašo jį sumažinti.

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. N. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-304/2007, aiškindama netesybų institutą reglamentuojančias materialinės teisės normas, konstatavo, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Teismui išlieka pareiga kontroliuoti šalių interesų balansą ir jis turi pakeisti netesybų dydį tais atvejais, kai nuostolių dydį reikia mažinti. Pagal teismų praktiką, priteistų delspinigių dydis turi atstatyti teisingumą tarp teisinių santykių šalių, t. y. turi kompensuoti ieškovo patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir pastatyti jį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei kita šalis būtų tinkamai vykdžiusi sutartinius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003). Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolių neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies tvarka ir pagrindais. Pagal minėtą teisės normą, kuri sistemiškai taikoma su CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, netesybų mažinimo pagrindai yra du: 1) jeigu netesybos neprotingai didelės; 2) jeigu įvykdyta dalis prievolės. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas jam suteikiama teise mažinti delspinigius naudojasi savo nuožiūra atsižvelgdamas į teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Valstybės įmonė Valstybės turto fondas v. UAB ,,Bartašiškės“, bylos Nr. 3K-3-757/2002, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje L. A. D. v. GNSB ,,Krantas-2“, bylos Nr. 3K-3-721/2002).

24Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažindamas, kad ieškovo reikalaujamas 0,1 proc. per dieną delspinigių dydis iš tikrųjų yra nemažas, nurodė, jog mažinti jų negalima atsižvelgiant į bylos aplinkybes, o ypač į tai, kad sutartis buvo sudaryta kaip viešųjų pirkimų konkurso rezultatas, konkurso dokumentuose delspinigių dydis buvo nurodytas kaip būsimos sutarties sąlyga, atsakovas konkurse nusprendė dalyvauti, konkurso sąlygų neginčijo ir sudaryti sutarties neatsisakė. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia teismo išvada. Aplinkybė, jog šalių 2006 m. spalio 4 d. pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta kaip viešųjų pirkimų konkurso rezultatas, nėra pagrindas atmesti prašymą dėl delspinigių mažinimo. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Litmedika“ v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-107/2006). Atsakovo žinojimas apie netesybų dydį ir sutikimo su juo buvimas neužkerta kelio jų mažinimui teismine tvarka, nustačius įstatyme įtvirtintus pagrindus. CK 6.258 straipsnio 3 dalis, 6.73 straipsnio 2 dalis numato teismui galimybę mažinti netesybas, kurios sutarties sudarymo metu buvo abiem šalims žinomos, teisėtai nustatytos ir dėl kurių jos išreiškė savo valią.

25Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad atsakovas, nors ir pavėluotai, sutartį yra visiškai įvykdęs. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, vėluodamas vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, atsakydamas į ieškovo paklausimus, 2007 m. kovo 16 d., 2007 m. birželio 12 d. raštais (b. l. 18, 20) informuodavo ieškovą apie prievolės vykdymo eigą ir vėlavimo priežastis bei siūlė už savo lėšas komandiruoti ieškovo atstovus į Vokietiją, kad šie įsitikintų, jog gelbėjimo automobilis yra gaminamas ir kad atsakovas automobilio pristatyti ieškovui negali dėl trečiųjų asmenų kaltės. Negalėdamas laiku įvykdyti sutarties, atsakovas prašė ieškovo pratęsti sutarties terminą (b. l. 18, 88) bei sumažinti delspinigių dydį (b. l. 92). Pateikęs automobilius ieškovui, atsakovas bendradarbiavo šalindamas jų trūkumus. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas siekė tinkamai įvykdyti šalių pasirašyta sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, vykdydamas sutartį bendradarbiavo su ieškovu.

26Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad terminai prievolės įvykdymui atsakovo buvo praleisti gana ženkliai (gelbėjimo automobilio pristatymo terminas praleistas 70 dienų, o apledėjimo automobilio pristatymo terminas - 140 dienų), tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl atsakovo įvykdyto pavėluoto automobilių pristatymo ieškovui būtų atsiradę nuostolių ar kitų neigiamų padarinių. Kaip minėta, pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, žemiausioji netesybų mažinimo riba – jos neturi būti mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Ieškovas Lietuvos kariuomenė nurodė, kad jam, kaip viešam juridiniam asmeniu, kuriam įstatymai nustatė pareigą saugoti valstybės teritoriją, rengtis tarptautinėms operacijoms ir kt., yra svarbu būti tinkamai ir laiku apsirūpinusiu tam tikromis priemonėmis, šiuo atveju – gelbėjimu automobiliu ir automobiliu apledėjimui nuo orlaivių šalinti. Tačiau taip teigdamas, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl atsakovo netinkamo prievolės įvykdymo jis patyrė konkretaus dydžio nuostolius (CPK 178 str.).

27Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių 2006 m. spalio 4 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyti delspinigiai yra pernelyg didelės netesybos, neatitinkančios teismų praktikos, prieštaraujančios pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, todėl pirmosios instancijos teismo priteisti delspinigiai mažintini iki 87 063,2 Lt, kas sudaro 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo nepristatytų prekių sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

28Bylos duomenys patvirtina, kad 2007 m. gruodžio 19 d. atsakovas ieškovui sumokėjo

2934 852,28 Lt delspinigių (b. l. 39), todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 52 210,92 Lt (87 063,2 - 34 852,28) delspinigių, o bylos dalis dėl 34 852,28 Lt delspinigių priteisimo nutrauktina.

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra svarstytas „aiškiai per didelių“ netesybų klausimas ir, taikant CK 6.73 straipsnio 2 dalį, priimta sprendimų dėl jų dydžio nustatymo (pvz., 2002 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-721, 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070, 2005 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316). Tačiau įstatymuose išdėstyti kriterijai, pagal kuriuos teismas gali mažinti netesybų dydį, ir teismų praktikos suformuotos taisyklės sudaro pagrindą išvadai, kad sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB ,,Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007). Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką protingomis netesybomis laikytini 0,02 proc. dydžio delspinigiai.

31Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakeistinas, sumažinant iš atsakovo ieškovui priteistinus delspinigius iki 52 210,92 Lt, įvertinus tai, kad 34 852,28 Lt delspinigių atsakovas ieškovui sumokėjo bylos nagrinėjimo metu, o bylos dalis dėl 34 852,28 Lt delspinigių priteisimo nutrauktina (CPK 430 str. 9 d.).

32Iš dalies tenkindama apeliacinį skundą, teisėjų kolegija atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). Ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 96 straipsnis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Atsakovas, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 28 d. preliminarų sprendimą, sumokėjo ieškovui 34 852,28 Lt delspinigių (b. l. 39) (CPK 430 str.). Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus už ieškinį turėjo būti mokamas 2 241 Lt dydžio žyminis mokestis. Kadangi bylos dalis dėl 34 852,28 Lt nutraukiama ir ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 3 str. 6 d., 96 str., 430 str. 9 d.), o apeliacinės instancijos teismas sumažino priteistinus delspinigius iki 52 210,92 Lt, tai iš atsakovo pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti 783 Lt (52 210,92 x 0,015) žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 str. 1 d. 4 p.). Nors bylos nagrinėjimas pradėtas dokumentinio proceso tvarka ir pirmosios instancijos teisme taikoma žyminio mokesčio nuolaida, nereikia primokėti ieškovui žyminio mokesčio net ir gavus atsakovo prieštaravimus (CPK 430 str. 1 d.), tačiau byloje priėmus galutinį teismo sprendimą, dėl jo paduodamas apeliacinis skundas turi atitikti šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, tame tarpe skundas turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, netaikant žyminio mokesčio nuolaidos (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 1 893 Lt žyminio mokesčio (b. l. 137), nors pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 4 dalį turėjo sumokėti 3 785 Lt. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius skundus (CPK 93 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – atmetama prašoma priteisti 87 063,20 Lt ieškinio reikalavimo dalis, o tenkinama dalis dėl 52 210,92 Lt priteisimo, iš ieškovo atsakovui priteistina 720 Lt (87063,20 x 0,03 = 2612; 3785 – 2612 = 1173; 1 893 – 1 173 = 720) žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 ir 2 d.).

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

34Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 25 d. sprendimą pakeisti.

35Sumažinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 25 d. sprendimu priteistus iš atsakovo UAB ,,Iskada“ (į. k. 226077340) ieškovui Lietuvos kariuomenei (į. k. 8873267) delspinigius iki 52 210,92 (penkiasdešimt du tūkstančiai du šimtai dešimt litų 92 centai) Lt.

36Sumažinti sprendimu priteistą iš atsakovo UAB „Iskada“ 1 893 Lt žyminį mokestį valstybei iki 783 (septyni šimtai aštuoniasdešimt trys) Lt .

37Nutraukti bylos dalį dėl 34 852,28 Lt delspinigių priteisimo.

38Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

39Priteisti iš ieškovo Lietuvos kariuomenės atsakovui UAB ,,Iskada“ 720 (septyni šimtai dvidešimt) Lt žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas Lietuvos kariuomenė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 4. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. lapkričio 28 d. preliminariu sprendimu... 5. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 25 d. sprendimu Vilniaus apygardos... 6. 34 852,28 Lt, kurią atsakovas bylos eigoje sumokėjo.... 7. Atsakovas UAB ,,Iskada“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo... 8. 1. Teismas iš esmės pripažinęs, kad delspinigių dydžio protingumas kelia... 9. 2. Nepagrįsta teismo išvada, kad sandorio vertė siekia beveik 2 mln. litų,... 10. 3. Teismas neįvertino ir kitų svarbių delspinigių dydžio neprotingumą... 11. 4. Teismas svarstydamas delspinigių mažinimo klausimą, visiškai ignoravo... 12. 5. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas galėjo su atsakovu sutartį... 13. Ieškovas Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 14. 1. Neteisingas atsakovo argumentas, kad teismas nevisapusiškai ir... 15. 2. Neteisingas teismo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 16. 3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką kiekvienu atveju... 17. 4. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad teismas nepagrįstai analizavo... 18. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 20. Atsakovas UAB „Iskada“ apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos... 21. Netesybos (delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta... 22. Pagal šalių sudarytos 2006 m. spalio 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kuria... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 24. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės... 25. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad atsakovas, nors ir pavėluotai,... 26. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 27. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 28. Bylos duomenys patvirtina, kad 2007 m. gruodžio 19 d. atsakovas ieškovui... 29. 34 852,28 Lt delspinigių (b. l. 39), todėl iš atsakovo ieškovui priteistina... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra svarstytas „aiškiai... 31. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija... 32. Iš dalies tenkindama apeliacinį skundą, teisėjų kolegija atitinkamai... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 34. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 25 d. sprendimą pakeisti.... 35. Sumažinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 25 d. sprendimu priteistus... 36. Sumažinti sprendimu priteistą iš atsakovo UAB „Iskada“ 1 893 Lt žyminį... 37. Nutraukti bylos dalį dėl 34 852,28 Lt delspinigių priteisimo.... 38. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 39. Priteisti iš ieškovo Lietuvos kariuomenės atsakovui UAB ,,Iskada“ 720...