Byla 2A-1220-345/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Jadvygos Mardosevič, sekretoriaujant Jonei Markevičiūtei, dalyvaujant ieškovo T. B. atstovui advokatui Leonidui Pčelincevui, atsakovų R. G., O. G. ir L. G. atstovui advokatui Andriejui Tiščenko,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. G., O. G. ir L. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovams R. G., O. G. ir L. G. dėl iškeldinimo iš patalpų ir nuostolių priteisimo,

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovas T. B. ieškiniu prašė iškeldinti atsakovę L. G. iš neteisėtai užimamo gyvenamojo namo, esančio Vilniaus r. sav., Didžialaukio k. Pušyno g. 5, priklausančio ieškovui asmeninės nuosavybės teise, bei įpareigoti atsakovę L. G. grąžinti ieškovui minėto namo raktus; priteisti solidariai iš atsakovų R. G., O. G. ir atsakovės L. G. ieškovui 3 693,39 Lt nepagrįsto praturtėjimo sumą bei priteisti solidariai iš visų atsakovų bylinėjimosi išlaidas. 2008-10-07 ieškovas paveldėjo J. V. turtą, tame tarpe gyvenamąjį namą, esantį ( - ). 2008 m. spalio mėn., nuvažiavęs apžiūrėti paveldėtą turtą, jam nuosavybės teise priklausančiame name, rado nepažįstamus svetimus žmones - R. G. ir O. G.. Dokumentų, patvirtinančių jų teisę gyventi ieškovui priklausančiame name atsakovai ieškovui, tačiau atlaisvinti namą atsisakė. Atsakovai R. G. ir O. G. nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2009 m. gegužės mėn., o atsakovė L. G. nuo 2009 m. gegužės mėn. neteisėtai gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame name ir neteisėtai naudojasi jo nuosavybe, be ieškovo leidimo ir sutikimo tvarkosi jam priklausančiame name, nemoka komunalinių mokesčių už namui teikiamas paslaugas (elektrą), nemoka nuomos mokesčio už naudojimąsi bei trukdo ieškovui valdyti bei naudotis teisėtai įgytu palikimu. Dėl atsakovų kaltės ieškovas iki šiol negali įgyvendinti teisių ir teisėtų interesų, nevaržomai naudotis savo nuosavybe. Nemokėdami už elektros suvartojimą atsakovai nepagrįstai praturtėjo nuo 2008 m. spalio mėnesio iki 2009 m. spalio mėn. 93,39 Lt suma, o nemokėdami nuomos mokesčio už namo naudojimąsi, atsakovai nepagrįstai praturtėjo nuo 2008 m. spalio mėnesio iki 2009 m. spalio mėnesio 3 600 Lt suma (12 mėn, x 300 Lt/mėn. (namo nuomos rinkos vertė) = 3 600 Lt). Iš viso atsakovų nepagristo praturtėjimo suma sudaro 3693,39 Lt, o ieškovas atitinkamai patyrė 3693,39 litų dydžio nuostolius. Teismo posėdžio metu ieškovas sutiko sumažinti savo reikalavimą ir nustatyti nuomos mokestį pagal atsakovų pateiktą vertinimo ataskaitą, t.y. 207,11 Lt.

5Atsakovai atsiliepimais į ieškinį (b.l. 31, 84, 119) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes neaišku, kokiu pagrindu jie turi atlyginti nuostolius, be to, UAB „Dyo“ gyvenamojo namo rinkos nuomos vertės nustatyme nenurodyti paskaičiavimai ir metodika, remiantis kuriais nustatytas 300 Lt nuomos mokestis. Reikalavimas dėl iškeldinimo taip pat nepagrįstas. Vilniaus rajono apylinkės 2006-09-20 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2 - 2289 - 494/2006 nustatytas neatitinkantis tikrovės faktas, kadangi T. A. davė melagingus parodymus. Palikimą po sesers S. V. mirties realiai ir faktiškai priėmė T. A. ir O. G., o ne J. V.. Parodymus teismui, kad palikimą priėmė J. V., T. A. davė įkalbėta J. B., nes pastaroji žadėjo padovanoti paveldėtą turtą O. G. mamai. Taip J. B. apgavo T. A. ir O. G., kadangi padovanojo sutartą palikimą ne T. A., o savo sūnui - ieškovui T. B..

6Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nusprendė iškeldinti atsakovę L. G. iš ieškovui T. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio ( - ), bei įpareigojo atsakovę L. G. grąžinti ieškovui gyvenamojo namo raktus; priteisė solidariai iš atsakovų R. G. ir O. G. ieškovui 1 523,77 Lt nuostolių atlyginimo; priteisė iš atsakovės L. G. ieškovui 1 052,94 Lt nuostolių atlyginimo; priteisė iš atsakovų R. G. ir O. G. ieškovui 652,37 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno po 326,18 Lt; priteisė iš atsakovės L. G. ieškovui 466,91 Lt bylinėjimosi išlaidų.

7Pirmosios instancijos teimas nurodė, kad ieškovas T. B. 2008-10-07 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 44,54 kv.m. ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. 4196-2009-1015) ir kitą turtą, esantį ( - ); šis turtas ieškovo vardu registruotas Nekilnojamojo turto registre. Paveldėjimo teises ir turtines teises, likusias po J. V. mirties, ieškovui 2008-08-08 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi perleido jo motina J. B.. Įrodymų, jog ieškovo nuosavybės teisė į minėtą gyvenamąjį namą yra nuginčyta į bylą nepateikta. Ieškovui nuosavybės teise priklausančiame name šiuo metu gyvena atsakovė L. G.. Tarp šių šalių nebuvo sudaryta nei nuomos, nei panaudos sutartis. Todėl atsakovė L. G., gyvendama ieškovui priklausančiame name ir tuo apribodama galimybę ieškovui kaip turto savininkui naudotis jam priklausančiu turtu pažeidžia jo teises, todėl reikalavimas dėl atsakovės L. G. iškeldinimo iš ieškovui priklausančio gyvenamojo namo tenkintinas (CK 1.138 str., 4.37 str., 4.39 str., 4.98 str.). Ieškovas turėdamas nuosavą būstą, negali jame gyventi, gauti pajamų, o atsakovai nemokėdami už namą, juo naudojosi (dabartiniu metu naudojasi L. G.), atsakovė L. G., įsikeldama į namą jau kilus tarp šalių ginčui dėl iškeldinimo, elgiasi nesąžiningai ir name gyvena be teisinio pagrindo, atsakovai naudojasi (naudojosi) ieškovo turtu prieš jo valią, todėl pripažintina, kad atsakovų praturtėjimas pasireiškia nepagrįstu sutaupymu nemokant už namo nuomą. Ieškovas nuostolius už nuomos mokesčios nemokėjimą prašė priteisti už laikotarpį nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2009 m. spalio mėn. iš visų atsakovų solidariai. Tačiau ieškovas nurodė, kad name nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2009 m. gegužės mėn. gyveno tik atsakovai R. G. ir O. G., o nuo 2009 m. gegužės mėn. iki šiol gyvena L. G., todėl laikytina, kad atsakovai R. G.. ir O. G. nepagrįstai sutaupė 1 449,77 Lt (207,11 Lt x 7 mėn.), o L. G. – 1 035,55 Lt (207,11 Lt x 5 mėn.) nuomos mokesčio. Kaip nustatyta byloje, už elektrą ieškovas sumokėjo tuo laikotarpiu (2009-05-08 ir 2009-09-08), kai ginčo name gyveno tik atsakovė L. G.. Vienok, kadangi už elektros energiją ir kitus komunalinius mokesčius yra mokama už praėjusio mėnesio laikotarpį, todėl ieškovo prašoma priteisti iš atsakovų 74 Lt suma už sunaudotą elektros energiją priteistina iš atsakovų R. G. ir O. G., kurie ieškovui priklausančiame name gyveno iki 2009 m. gegužės mėn., o 17,39 Lt už sunaudotą elektros energiją priteistini iš atsakovės L. G., kuri name gyvena nuo 2009 m. gegužės mėn.

8Atsakovai apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai pasisakė dėl atsakovų pakankamai išsamiai teismo posėdžio metu išdėstytos teisinės ir faktinės argumentacijos, nevisapusiškai vertino atsakovų į bylą pateiktus įrodymus. Teismas nevertino aplinkybių, kad teismo posėdžio metu ieškovas sumažino reikalavimo priteisimą be raštiško ieškinio tikslinimo, kad prašomi apklausti liudytojai patvirtintų, kad ieškovui namas priklauso neteisėtai, kad ieškovo nuosavybės teisė yra ginčijama, todėl akivaizdu, kad bylą nagrinėjęs teismas ydingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės gynimą, ir priėmė neteisėtą sprendimą.

9Ieškovas T. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai atliko įrodymų vertinimo procedūrą. Atsakovai klaidina teismą, kad atsakovės L. G. motina T. A. teismine tvarka ginčija ieškovo nuosavybės teises į namą. Nepateikė jokių rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinti šį faktą. Atsakovų atstovas dėl ieškovo sutikimo sumažinti savo reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo prieštaravimų nereiškė, todėl teismas teismo posėdžio metu tenkino ieškovo prašymą. Atsakovai apeliaciniame skunde taip pat nenurodo argumentų teiginiui, kad teismas ydingai taikė ir aiškino materialines teisės normas, pagrįsti.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

12Byloje nustatyta, kad ieškovui T. B. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas 44,54 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. 4196-2009-1015, esantis ( - ). Nuosavybės teisės į minėtą namą įregistravimo pagrindas – 2008-08-08 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis, 2008-10-07 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, kad 2008 m. spalio mėn., atvykęs apžiūrėti namo, jame rado apsigyvenusius R. G. ir O. G. su savo nepilnamečiu vaiku E. G. (b.l. 129). Taip pat nurodė, jog minėti žmonės iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio namo išsikėlė 2009 m. gegužės mėn., o vietoje jų name apsigyveno R. G. motina L. G.. Šių aplinkybių atsakovai neneigė; jas taip pat patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: Vilniaus r. savivaldybės administracijos Pagirių seniūnijos 2009-03-31 raštas ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK Pagirių policijos nuovados 2009-04-17 raštas, Vilniaus r. PK 2009-10-16 raštas. Tarp šalių yra kilęs ginčas, ar nėra pažeižiamos ieškovo kaip gyvenamojo namo, esančio ( - ), savininko nuosavybės teisės jame gyvenant atsakovams ir ar ieškovas turi teisę reikalauti atsakovus iškeldinti iš jam priklausančio gyvenamojo namo.

13Kasacinis teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, jog iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008 ). Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos; teismas turi nustatyti, ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės pažeidimas.

14Bylos šalys aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, privalo pagrįsti laikantis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų. Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas, – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Šalys turi procesinę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005 ir kt.). Atsakovai pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo faktą grindžia tuo, jog teismas nevisapusiškai įvertino atsakovų į bylą pateiktus įrodymus, kad ieškovui namas priklauso neteisėtai, kad ieškovo nuosavybės teisė yra ginčijama, kad minėtas aplinkybes patvirtintų prašomi apklausti liudytojai. CPK 197 str. 2 d. nustatyta, jog valstybės ir savivaldybės institucijų dokumentams įstatyme suteikiama didesnė įrodomoji reikšmė (prima facie įrodymai), juose nurodytos aplinkybės preziumuojamos (CPK 197 str. 2 d.). Teisėjų kolegija pabrėžia, jog CPK 197 str. 2 d. taip pat nustatyta, kad aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Ieškovo T. B. nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, esantį Vilniaus r. sav., Didžialaukio k., Pušyno g. 5, patvirtinta VĮ Registrų centro išrašas. Įrodymų, jog minėtas nuosavybę patvirtinantis dokumentas neatitiktų jam keliamų formos reikalavimų, atsakovai nepateikė. Nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovai taip pat nepateikė įrodymų, galinčių pagrįsti, kad atsakovai ieškovui priklausančiame name būtų gyvenę remdamiesi kokiu nors teisėtu pagrindu (pvz., nuomos ar panaudos pagrindais). Teisėjų kolegija remdamasi byloje esančiais įrodymais (CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad ieškovo nuosavybės teisės yra pažeidžiamos ir jų gynimui turi būti taikomas įstatymuose numatytas savininko teisių gynimo būdas – atsakovės L. G. iškeldinimas.

15Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas nevertino aplinkybių, kad teismo posėdžio metu ieškovas sumažino reikalavimo priteisimą be raštiško ieškinio tikslinimo, tačiau toks argumentas neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Ieškovo teisė padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimo dydį numatyta CPK 42 str. 1 d. Būtina pabrėžti, kad šiuo atveju nekeičiamas nei ieškinio pagrindas, nei dalykas, o tik didėja ar mažėja jų apimtis. Tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė, kuri gali būti įgyvendinama tiek raštu, tiek žodžiu teismo posėdžio metu, jeigu bylą nagrinėjančio teismo nuomone ieškovas tokiais veiksmais nepiktnaudžiauja bei elgiasi sąžiningai.

16Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (CPK 320 str.).

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

18Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.