Byla 2-1438-178/2015
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo reorganizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „VKK Investicija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 1 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl proceso atnaujinimo, civilinėje byloje Nr. 2-2212-464/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VKK Investicija“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „SEB lizingas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4UAB „VKK Investicija“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2212-464/2013 ir prijungti prie bylos ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00145-10 metu atliktų liudytojų – A. Š., J. U., D. G., J. N., R. B. apklausų protokolus (b. l. 2-15). Pareiškėja prašo atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.).

5Nurodo, kad 2007 m. kovo 28 d. tarp UAB „VKK Investicija“ ir AB „SEB lizingas“ buvo sudaryta Išperkamosios nuomos sutartis Nr. 2007-030436 (toliau – Nuomos sutartis), kuria AB „SEB lizingas“ įsipareigojo įsigyti ieškovui UAB „VKK Investicija“ nuosavybės teise priklausančius šešis žemės sklypus ir juos išnuomoti ieškovui 120 mėnesių laikotarpiui iki 2017 m. kovo 25 d. (vieną sklypą iki 2017 m. balandžio 28 d.) UAB „VKK Investicija“ sumokant 19‘200 Lt administracinį mokestį ir nuomos mokesčio įmokas, numatytas mokėjimų grafikuose (6 888 706,10 Lt), iš viso 6 907 906,10 Lt. UAB „VKK Investicija“ nuo 2007 m. gegužės 14 d. iki 2011 m. liepos 14 d., vadovaudamasi Nuomos sutartimi, sumokėjo 594 548,22 Lt įmokų. AB „SEB lizingas“ 2009 m. kovo 6 d. pranešimu informavo, kad netinkamai vykdoma Nuomos sutartis, UAB „VKK Investicija“ yra skolinga 256 166,64 Lt pradelsto įsiskolinimo ir delspinigių. Neįvykdžius įsipareigojimo laiku mokėti išperkamosios nuomos įmokas, Nuomos sutartis 2009 m. sausio 24 d. buvo nutraukta. UAB „VKK Investicija“ 2012 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento Nuomos sutartį; taikyti restituciją ir priteisti UAB „VKK Investicija“ iš atsakovo sumokėtas pagal sutartį 613 748,22 Lt įmokas; priteisti 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

6Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 11 d. sprendimu (t. 2, b. l. 212-215) UAB „VKK Investicija“ ieškinį dėl Nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo atmetė. UAB „VKK Investicija“ skundė pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-687/2014).

7Pareiškėjas nurodo, jog susipažinus su Kauno apygardos prokuratūros 2014 m. gruodžio 31 d. nutarimu, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, paaiškėjo, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausti buvę AB „SEB lizingas“ darbuotojai A. Š., J. U., D. G., J. N., R. B. parodė, jog 2006-2007 metais UAB „VKK Investicija“ buvo vienas iš daugelio lizingo klientų, kuriems buvo suteiktas lizingas. Naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės – AB SEB bankas visą laiką, t.y. tiek iki Nuomos sutarties sudarymo, tiek po šios sutarties sudarymo (buvusių AB „SEB lizingas“ darbuotojų parodymai duoti 2011 m.) kvalifikavo ir vertino Nuomos sutartį kaip grįžtamojo lizingo sutartį. Pareiškėjo nuomone, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys iš esmės patvirtino ieškinio dalyką, t. y. kad tikroji ginčo šalių valia buvo sudaryti grįžtamojo lizingo sutartį, o Nuomos sutartis buvo apsimestinis sandoris. Pareiškėjas teigia, kad realią AB SEB bankas poziciją dėl Nuomos sutarties kvalifikavimo sužinojo 2015 m. vasario 23 d., kai neoficialiai gavo Kauno apygardos prokuratūros 2014 m. gruodžio 31 d. prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 1 d. nutartimi prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas konstatavo, kad pateiktas Kauno apygardos prokuratūros 2014 m. gruodžio 31 d. nutarimas, apie kurį pareiškėjas sužinojo 2015 m. vasario 23 d., ir jame nurodyti liudytojų parodymai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių visetą. Kauno apygardos prokuratūros 2014 m. gruodžio 31 d. nutarime yra informacija apie liudytojų, dirbusių atsakovo įmonėje, nuomonę apie pareiškėjo ginčytą sutartį. Teismas sprendė, kad buvusių AB „SEB lizingas“ darbuotojų nuomonė nėra aplinkybė, kurią galima laikyti naujai paaiškėjusia. Liudytojų nuomonių pagrindu pareiškėjas grindžia ieškinio dalyką, tačiau sutartis sudaryta ir šalių valia išreikšta dvišaliuose santykiuose. Pareiškėjas iš esmės remiasi liudytojo D. G., kuris nedalyvavo sutarties sudaryme, 2011 m. vasario 21 d. duotais parodymais. Nors ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duoti parodymai dėl sutarties vertinimo nėra tapatūs AB SEB bankas (atsakovo) pozicijai kvalifikuojant sutartį, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, kad ši aplinkybė turi esminės reikšmės bylai.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

11Ieškovas RUAB „VKK Investicija“ (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Vilniaus apygardos teismas, formaliai pažiūrėjęs į RUAB „VKK Investicija“ prašymą, priėmė nepagrįstą nutartį, kuria užkirto kelią apeliantui apginti pažeistas teises bei interesus. Kauno apygardos prokuratūros 2014 m. gruodžio 31 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00145-101 naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės – AB SEB bankas (taip pat ir AB „SEB lizingas“) visą laiką, t.y. tiek iki Nuomos sutarties sudarymo, tiek po šios sutarties sudarymo (buvusių AB „SEB lizingas“ darbuotojų parodymai duoti 2011 metais) kvalifikavo ir vertino Nuomos sutartį kaip grįžtamojo lizingo sutartį. Tuo tarpu civilinės bylos nagrinėjimo metu AB SEB bankas tvirtino priešingai – esą Nuomos sutartis pagal savo esmę visiškai atitinka išperkamosios nuomos sutarčių požymius. Šios naujai paaiškėjusios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; pareiškėjui jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos; jos pareiškėjui tapo žinomomis jau įsiteisėjus teismo sprendimui; nurodytos aplinkybės turi esminę reikšmę bylai.
  2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino esminėmis nurodytų aplinkybių bei iškreipė apelianto poziciją. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys iš esmės patvirtino UAB „VKK Investicija“ ieškinio dalyką, t.y. kad tikroji ginčo šalių valia buvo sudaryti grįžtamojo lizingo (finansinės nuomos) sutartį, o Nuomos sutartis buvo apsimestinis sandoris, skirtas pridengti tikrąjį sandorį. Šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, nes paaiškėjo konkretūs faktiniai duomenys, kurie skiriasi nuo anksčiau turėtų. Nustačius šiuos duomenis, turėtų keistis įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija bei ją pagrindžiantys argumentai.
  3. Skundžiama teismo nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta (CPK 263 str. 1 d.), kadangi teismas jos nemotyvavo. Teismas nevertino pareiškėjos nurodytų argumentų bei dėl jų nepasisakė, todėl pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktus, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktus.
  4. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė trūkumų šalinimo instituto. Teismas nurodė, kad liudytojų parodymai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti naujai paaiškėjusių aplinkybių visetą, tačiau termino trūkumams šalinti nenustatė bei įrodymų nereikalavo. Be to, apeliantas prašė teismo prijungti prie bylos ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00145-10 metu atliktų liudytojų apklausų protokolus, tačiau Vilniaus apygardos teismas priėmė skundžiamą nutartį, neišsprendęs šio prašymo. Šiais veiksmais pirmosios instancijos teismas pažeidė teisingumo, proporcingumo, lygiateisiškumo, rungimosi principus.
  5. Teismas nenurodė, kuo remiantis padarė išvadą, kad D. G. (ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas) nedalyvavo sutarties sudaryme. Apeliantas pažymi, kad D. G. 2006-2007 metais dirbo AB „SEB lizingas“ kredito rizikos valdymo skyriaus vadovu, taip pat buvo ir AB „SEB lizingas“ kredito komiteto nariu. Todėl šis asmuo davė aiškius parodymus dėl ginčo sutarties sudarymo. Įvertinus apklaustų asmenų pozicijas, užimtas ginčo sutarties sudarymo metu, tampa akivaizdu, kad šie asmenys pateikė realų ginčo sutarties vertinimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog buvo pateikta tik liudytojų nuomonė, kuri negali būti laikoma oficialia atsakovo pozicija.
  6. Teismas, atsisakydamas patenkinti prašymą atnaujinti civilinį procesą, pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą konstitucinį teisinės valstybės – teisės viešpatavimo ir teisingumo principus.

12Atsakovas AB SEB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 108-113) prašo RUAB „VKK Investicija“ atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Skirtingi subjektai nevienodai kvalifikuoja apelianto ir atsakovo derybų rezultatą, tačiau toks skirtingas neoficialus vertinimas negali paneigti fakto, kad tarp šalių 2007 m. kovo 28 d. buvo sudaryta sutartis, apie kurios sąlygas ir turinį apeliantas negalėjo nežinoti, nes dalyvavo derybose ir aiškiai išreiškė valią sudaryti sutartį sulygtomis sąlygomis. Apeliantas beveik dvejus metus sutartį vykdė, o ieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia pateikė tik po to, kai atsakovas ją nutraukė.
  2. Teismai, išnagrinėję UAB „VKK Investicija“ reikalavimus, kvalifikavo ginčo sutartį, analizavo ginčo sutarties sąlygas, atsižvelgdami į tikslą, dėl kurio derybos buvo pradėtos, aiškinosi tikruosius šalių ketinimus, valią išreikštą derybose bei sudarant sutartį ir prisiimant iš sutarties kylančius įsipareigojimus. Sutarties pavadinimas „lizingo“ ar „išperkamosios nuomos“ negali būti vertinamas kaip susiklosčiusio teisinio santykio nustatymo pagrindas.
  3. Civilinėje byloje, kurią apeliantas siekia atnaujinti, teismai, kvalifikuodami susiklosčiusius teisinius santykius, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotais precedentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013, 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013). Atsakovo įsitikinimu, nurodyto precedento taikymas eliminuoja proceso atnaujinimo galimybę.
  4. Apeliantas siekia atnaujinti civilinę bylą vien tuo pagrindu, kad tam tikras subjektas, išimtinai subjektyviai vertindamas teisinius santykius, sutartį pavadino „lizingo sutartimi“ bei taikyti CK 1.87 straipsnįa norint pripažinti šalių sutartį apsimestine, kvalifikuoti ją kaip lizingo sutartį, kurios dalyku negali būti žemė, ir dėl to pripažinti niekine CK 1.80 straipsnio pagrindu.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

14CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

15Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16Atskirasis skundas netenkintinas

17Apeliantas prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu, pagal kurį procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d.).

18Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pozicija, nurodo, kad Kauno apygardos prokuratūros 2014 m. gruodžio 31 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00145-101 naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės – AB SEB bankas (taip pat ir AB „SEB lizingas“) visą laiką, t.y. tiek iki Nuomos sutarties sudarymo, tiek po šios sutarties sudarymo (buvusių AB „SEB lizingas“ darbuotojų parodymai duoti 2011 metais) kvalifikavo ir vertino Nuomos sutartį kaip grįžtamojo lizingo sutartį. Tuo tarpu civilinės bylos nagrinėjimo metu AB SEB bankas tvirtino priešingai – esą Nuomos sutartis pagal savo esmę visiškai atitinka išperkamosios nuomos sutarčių požymius. Taigi, apelianto teigimu, ikiteisminio tyrimo metu užfiksuota liudytojų (buvusių AB „SEB lizingas“ darbuotojų) nuomonė dėl Nuomos sutarties kvalifikavimo ir vertinimo, yra naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė.

19Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apelianto pateiktas Kauno apygardos prokuratūros 2014 m. gruodžio 31 d. nutarimas ir jame nurodyti liudytojų parodymai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių visetą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojų -buvusių AB „SEB lizingas“ darbuotojų - išsakyta nuomonė apie Nuomos sutarties kvalifikavimą neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo, nes Nuomos sutarties vien šių asmenų įvardijimas „lizingo“ sutartimi nereiškia, jog yra žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šio reikalavimo, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010). Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas 2013 m. balandžio 11 d. sprendimu UAB „VKK Investicija“ ieškinį dėl Nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo, ir Lietuvos apeliacinis teismas, 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-687/2014) palikdamas Vilniaus apygardos teismo sprendimą nepakeistą, vertino apelianto argumentus dėl Nuomos sutarties pripažinimo lizingo sutartimi ir tokio sandorio teisinių padarinių, kvalifikavo ginčo sutartį, analizavo ginčo sutarties sąlygas, atsižvelgdami į tikslą, dėl kurio derybos buvo pradėtos, aiškinosi tikruosius šalių ketinimus, valią išreikštą derybose bei sudarant sutartį ir prisiimant iš sutarties kylančius įsipareigojimus. Todėl vien tiek neoficiali asmenų, nors ir aukštas pareigas užėmusių darbuotojų, nuomonė dėl teisinių santykių kvalifikavimo, tiek sutarties pavadinimas - „lizingo“ ar „išperkamosios nuomos“ savaime nėra pakankamas pagrindas nustatyti, kad tikroji ginčo šalių valia buvo sudaryti grįžtamojo lizingo (finansinės nuomos) sutartį, o Nuomos sutartis buvo apsimestinis sandoris, skirtas pridengti tikrąjį sandorį. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas bei Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdami ginčą įvertino sutarties tikslus, šalių valią bei kvalifikavo sutartį, be to, teismai vadovavosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartyje (civ. b. Nr. 3K-7-2/2013) ir 2013 m. sausio 9 d. nutartyje (civ. b. 3K-3-154/2013) suformuotu precedentu dėl sutarčių, kurios tapačios ginčo sutarčiai, kvalifikavimo. Teisinių santykių kvalifikavimas yra išimtinai teismo prerogatyva. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog liudytojų/darbuotojų nuomonė apie sutarties kvalifikavimą yra aplinkybė, kuri būtų turėjusi esminės įtakos kitokioms (priešingoms) teismų išvadoms.

20Apeliantas 2015 m. lapkričio 4 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą prijungti papildomus įrodymus. Nurodo, jog tik 2015 m. rugsėjo 23 d. gavo leidimą susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00035-14 medžiaga, o su ja susipažinus paaiškėjo, kad dalis dokumentų turi tiesioginę įrodomąją reikšmę šioje civilinėje byloje. Apeliantas teikia UAB SEB VB lizingas Lizingo komiteto posėdžio 2007 m. kovo 26 d. protokolo Nr. 94394, UAB SEB VB lizingas Lizingo komiteto posėdžio 2007 m. kovo 28 d. protokolo Nr. 94781 bei Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2015 m. rugsėjo 23 d. rašto kopijas bei prašo jas prijungti prie civilinės bylos. Pažymi, jog 2007 m. kovo 26 protokole Nr. 94394 nurodyta, kad posėdžio metu svarstyta dėl žemės sklypų Klaipėdoje lizingavimo, nutarta suteikti lizingą UAB „VKK Investicija“. Apeliantas mano, kad šie teikiami dokumentai taip pat patvirtina naujai paaiškėjusias bylos aplinkybes, t.y. AB SEB bankas tiek iki Nuomos sutarties sudarymo, tiek po šios sutarties sudarymo kvalifikavo Nuomos sutartį kaip lizingo sutartį. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir pateikti dokumentai nekeičia išvados apie pagrindo proceso atnaujinimui nebuvimą. Jau pirmiau minėti motyvai, kad teisinę tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikaciją atlieka teismas ir ji nebūtinai turi sutapti su atskirų asmenų, pareigūnų, juridinių asmenų valdymo organų ar padalinių ir pan. sutarties pavadinimu. Todėl Nuomos sutarties pavadinimo nurodymas „lizingu“ Lizingo komiteto, kurį, beje, ir sudarė asmenys – pirmiau minėti liudytojai ikiteisminiame tyrime, posėdžio protokole taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės.

21Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą, pažeidimus bei nemotyvavo nutarties (CPK 263 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apelianto teiginiai yra nepagrįsti.

22Pirmosios instancijos teismas įvertino apelianto teiginius bei pateiktus įrodymus, nutartyje išdėstė motyvus. Be to, apeliantas akcentavo, jog prašė prijungti prie bylos ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00145-10 metu atliktų liudytojų apklausų protokolus, tačiau Vilniaus apygardos teismas priėmė skundžiamą nutartį neišsprendęs šio prašymo. Apeliantas mano, kad neišsprendus šio klausimo buvo pažeistas rungimosi principas, užkirstas kelias RUAB „VKK Investicija“ tinkamai pagrįsti prašymo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 369 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Apeliantas kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikė Kauno apygardos prokuratūros 2014 m. gruodžio 31 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00145-10, kuriame aprašyti ir ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų rezultatai. Konstatavus, jog liudytojų nuomonė nėra aplinkybė, kurią galima laikyti esmine naujai paaiškėjusia aplinkybe, klausimo dėl liudytojų apklausų protokolų prijungimo neišsprendimas nėra reikšmingas sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo. Dėl tų pačių motyvų atmestini apelianto teiginiai, kad teismas dėl liudytojų apklausos protokolų nepateikimo turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti.

23Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. UAB „VKK Investicija“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu... 5. Nurodo, kad 2007 m. kovo 28 d. tarp UAB „VKK Investicija“ ir AB „SEB... 6. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 11 d. sprendimu (t. 2, b. l.... 7. Pareiškėjas nurodo, jog susipažinus su Kauno apygardos prokuratūros 2014 m.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 1 d. nutartimi prašymą dėl... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai... 11. Ieškovas RUAB „VKK Investicija“ (toliau – apeliantas) atskirajame skunde... 12. Atsakovas AB SEB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 108-113)... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria... 16. Atskirasis skundas netenkintinas... 17. Apeliantas prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2... 18. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pozicija, nurodo, kad... 19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios... 20. Apeliantas 2015 m. lapkričio 4 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė... 21. Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė normų,... 22. Pirmosios instancijos teismas įvertino apelianto teiginius bei pateiktus... 23. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytais argumentais,... 24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 25. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą....