Byla 2A-687/2014
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės, Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „VKK Investicija“ (šiuo metu UAB „VKK Investicija“ restruktūrizuojama) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2212-464/213 pagal ieškovo UAB „VKK Investicija“ ieškinį atsakovui AB „SEB lizingas“ (šiuo metu pasibaigęs reorganizavimo būdu ir išregistruotas), kurio teisių perėmėjas yra AB SEB bankas, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl ieškovo ir atsakovo teisinių santykių, kilusių iš žemės išperkamosios nuomos sutarties, ieškovo vertintos kaip žemės sklypų lizingo.

5Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi nutarta iškelti UAB „VKK Investicija“ restruktūrizavimo bylą, UAB „VKK Investicija“ restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Stinkoma“.

6Lietuvos Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovas AB „SEB lizingas“ 2013 m. lapkričio 28 d. buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro dėl reorganizavimo, kurio teisių perėmėjas yra AB SEB bankas.

7Ieškovas UAB „VKK Investicija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB „SEB lizingas“ ir prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2007 m. kovo 28 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2007-030436, taikyti restituciją ir priteisti ieškovui iš atsakovo 613 748,22 Lt, taip pat priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

8Ieškovas nurodė, kad nepaisant to, jog ginčijamas sandoris buvo pavadintas „Išperkamosios nuomos sutartis“, tikroji sandorių šalių valia buvo sudaryti lizingo (finansinės nuomos) sutartį. Vienas iš esminių išperkamosios nuomos sutarties ir lizingo sutarties atribojimo kriterijų yra sutarties tikslas. Pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo sudaryta ginčo sutartis – trūkumas apyvartinių lėšų, kurių ieškovui reikėjo siekiant toliau vykdyti veiklą ir gauti pelno. Taigi, sudarydamas ginčo sandorį ieškovas siekė gauti finansavimą savo verslui, o tai atitinka lizingo sutarties sampratą (CK 6.567 str. 1 d.). Ieškovas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.568 straipsnio 1 dalies nuostatą lizingo sutarties dalyku negali būti žemė. Kadangi žemės išperkamosios nuomos sutartis buvo apsimestinis sandoris, skirtas pridengti tikrąjį lizingo sandorį, kuris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, ginčijama sutartis pripažintina niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

9Ieškovo teigimu, ginčo sutartis taip pat pripažintina negaliojančia ir dėl įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymo, nes šios sutarys sudarytos dėl žemės sklypų išperkamosios nuomos, t. y. dėl nekilnojamųjų daiktų perėjimo ieškovo nuosavybėn sumokėjus visas išperkamosios nuomos sutartyse nurodytas įmokas, todėl tokiam „išperkamosios nuomos“ sandoriui yra privaloma notarinė forma.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš UAB „VKK Investicija“ 24,41 procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.

11Teismas nustatė, kad šalys sudarė žemės išperkamosios nuomos sutartį ir atitinkamai žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį. Sutartys buvo sudaromos dėl tų pačių daiktinių objektų, t. y. žemės sklypų, todėl šie sandoriai yra tarpusavyje susiję ir turi būti aiškinami sistemiškai. Išperkamosios nuomos sutarties sąlygų analizė leido teismui spręsti, jog ši sutartis glaudžiai susijusi su žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartimi ir viena be kitos nebūtų sudarytos.

12Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus motyvus bei argumentus, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus išaiškinimus visiškai analogiškose situacijose nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-154/2013, Nr. 3K-7-2/2013, padarė išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo taikyti CK 1.87 straipsnio bei ieškovo UAB „VKK Investicija“ reikalavimu pripažinti šalių sutartį apsimestine, kvalifikuoti ją kaip lizingo sutartį, kurios dalyku negali būti žemė, ir dėl to pripažinti niekine CK 1.80 straipsnio pagrindu.

13Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs ginčo šalių sudarytas tarpusavio sutartis, konstatavo, jog šalys siekė perleisti ginčo žemę nuosavybės teise, detaliai aptarė mokėjimo tvarką, nuosavybės perėjimo momentą bei sąlygas, galimą žemės išankstinį išpirkimą. Teismo nuomone, šioje situacijoje dominavo žemės pirkimo – pardavimo santykiai. Tai patvirtina ir išperkamosios nuomos sutartimi patvirtintas mokėjimų grafikas – sąskaita, kuriame atskirai išskirtos grafos: neapmokėta vertė, suma vertei dengti ir palūkanos. Pagal mokėjimų grafiką akivaizdu, kad per konkretų sutartyje numatytą laikotarpį ieškovas įsipareigojo atsakovui sumokėti sutartą sumą žemės sklypų vertei dengti ir palūkanoms. Teismas atkreipė dėmesį, kad žemės nuomos iš viso nebuvo numatyta.

14Teismas dėl nurodytų nustatytų aplinkybių sprendė, kad ginčijama sutartis atitinka pirkimo – pardavimo išsimokėtinai teisinius santykius ir turi būti kvalifikuojama kaip pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis. Teismas nurodė, kad tokią praktiką suformavo Lietuvos A. T. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013, todėl pirmosios instancijos teismas spręsdamas šį ginčą tarp šalių, vadovavosi minėtoje kasacinio teismo nutartyje suformuota praktika, kadangi sutampa bylų faktinės aplinkybės.

15Teismas, atmesdamas ieškovo argumentus apie tai, kad šalys buvo sudariusios lizingo sutartį, pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad ieškovas siekė gauti finansavimą verslui, nagrinėjamos bylos atveju nelaikytina reikšminga, savaime nėra pakankama kvalifikuoti ją (sutartį) kaip lizingo sutartį ir konstatuoti jos sąlygų prieštaravimą imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.568 str. 1 d.), sudarantį pagrindą pripažinti sutartį niekine CK 1.80 straipsnio pagrindu.

16Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo argumento, kad ginčo sutartis taip pat pripažintina negaliojančia ir dėl įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymo, pažymėjo, kad 2007 m. kovo 28 d. šalių sudarytai išperkamosios nuomos (ginčo) sutarčiai buvo privaloma tik paprasta rašytinė forma, tuo tarpu 2007 m. kovo 28 d. pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta notarine forma, o šios sutarties 3.9 punkte (ginčo sutarties 5.1 p.) nustatyta, kad pirkimo – pardavimo sutartis tuo pat metu yra ir ginčo sutartyje numatytas žemės sklypo perdavimo – priėmimo aktas. Teismas sprendė, kad CK 1.74 str. reikalavimai pažeisti nebuvo, o ieškovo argumentus, kad šalys nesilaikė įstatymų reikalaujamos notarinės formos, atmetė kaip nepagrįstus.

17Teismas nurodė, kad nepatenkinus ieškovo reikalavimo dėl 2007 m. kovo 28 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. 2007-030436 pripažinimo negaliojančiu, teisinio pagrindo spręsti restitucijos klausimus bei priteisti palūkanas nelieka. Taip pat nėra pagrindo ir ieškovo turėtų išlaidų už advokato paslaugas kompensavimui.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18Ieškovas (apeliantas) UAB „VKK Investicija“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ? ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, išreikalauti iš AB „SEB lizingas“ saugomą kliento UAB „VKK Investicija“ bylą bei visus joje esančius dokumentus. Taip pat prašo priimti į bylą papildomus rašytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė, taip pat netinkamai išaiškino ir pritaikė materialines teisės normas, netinkamai pritaikė procesines teisės normas, ko pasekoje buvo neteisingai išspręsta byla.
  2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šioje civilinėje byloje taikytini kasacinio teismo precedentai, suformuoti analogiškose faktinėmis aplinkybėmis bylose ? Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013, ir 2013 m. sausio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013. Tokiu būdu teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl teisminių precedentų taikymo. Teismas netyrė ieškovo argumentų dėl ginčo sutarties sudarymo tikslų, nesiaiškino atsakovo tikslų sudarant ginčo sutartį, o tiesiog formaliai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais minėtose civilinėse bylose, kuriose faktinės aplinkybės nebuvo tapačios su ginčo situacija.
  3. Teisės literatūroje pasisakoma, kad lizingo sandorio esmė yra ta, kad lizingo davėjas finansuoja lizingo gavėjo priimtą investicinį sprendimą, kas būtent ir buvo atliekama ginčo sutarties atveju. Byloje buvo įrodinėjama, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo sudaryta ginčo sutartis ? trūkumas apyvartinių lėšų, kurios ieškovui buvo reikalingos veiklai vykdyti ir pelnui gauti. Ieškovas žemės sklypus įgijo 2007 metais ir vykdė veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto objektų pirkimu – pardavimu. Kadangi minėtai veiklai vykdyti ieškovui trūko apyvartinių lėšų, todėl su atsakovu sudarė ginčo sutartį. Sudarydamas ginčo sutartį ieškovas siekė gauti finansavimą verslui, o tai atitinka lizingo sutarties sampratą (CK 6.567 str. 1 d.). Sutarčių laisvės principas nėra absoliutus ? sudaryta sutartis neturi prieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms, todėl ginčo sutartis, kuri iš tikrųjų yra lizingo sutartis dėl žemės sklypų, turi būti pripažintos niekine.
  4. Teismas aplinkybę, jog į nuompinigių kainą buvo įskaičiuojama daikto vertė, nepagrįstai pripažino pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties požymiu, nes šis požymis būdingas ir lizingo sutartims.
  5. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 8 straipsnyje įtvirtintą kooperacijos (bendradarbiavimo) principą ir nesiėmė priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Teismas formaliai vadovavosi proceso koncentracijos principu ir skubotai išnagrinėjo bylą, atsisakydamas tenkinti ieškovo atstovės prašymą išreikalauti UAB „VKK Investicija“ kliento bylą iš atsakovo. Taip pat pažymėjo, kad teismas pažeidė ieškovo teisę į tinkamą procesą, nes byla buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, ieškovas neturėjo galimybės tinkamai ginti savo teisių, nes neleido susipažinti su atsakovo į bylą pateiktais įrodymais, t.y. lizingavimo nuostatais ir UAB „VKK Investicija“ prašymu dėl finansavimo. Dėl to buvo ne tik nesudarytos sąlygos bylai tinkamai išnagrinėti, bet ir galimybė ieškovui įrodyti ieškinio pagrindą, t. y. tai, jog šalys buvo sudariusios lizingo sutartį, kurios pagrindinis tikslas ? finansuoti ieškovą.

19Atsakovas AB „SEB lizingas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

    1. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra tokios pačios kaip ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-154/2013 ir Nr. 3K-7-2/2013, todėl teismas pagrįstai vadovavosi šiais teismų precedentais. Apeliantas nepagrįstai teigė, kad pirmosios instancijos teismo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013 tarp šalių visiškai neegzistavo finansavimo elementas.
    2. Apeliaciniame skunde nurodyti ieškovo teiginiai, kad teismas neva netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias lizingo teisinius santykius, ir dėl to esą neteisingai kvalifikavo ginčijamas išperkamosios nuomos sutartis, yra nepagrįsti.
    3. Apelianto teiginiai, kad teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, nes teismas nepatenkino 2013 m. kovo 21 d. prašymo dėl informacijos pareikalavimo ir neišreikalavo informacijos, kurios ieškovui reikėjo įrodinėjant, jog šalys siekė susitarti dėl ieškovo finansavimo, yra nepagrįsti ir atmestini. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nebuvo nesutarimo, jog ginčijamoms sutartims būdingas finansavimo elementas, teismas pagrįstai atsisakė išreikalauti su šiomis aplinkybėmis susijusius dokumentus.
    4. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra nei vienos CPK 314 straipsnyje numatytos sąlygos priimti į bylą kartu su apeliaciniu skundu pateiktus rašytinius įrodymus.

20Lietuvos apeliaciniame teisme 2014 m. balandžio 4 d. gautas apelianto prašymas dėl rašytinių įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo į bylą.

  1. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas

22Dėl bylos nagrinėjimo ribų

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo restruktūrizuojamos UAB „VKK Investicija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2212-464/213, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

24Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir teisingai nustatė turinčias reikšmės faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusius tarp šalių ginčus, teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, teismo sprendimo argumentus ir motyvus išsamiai išdėstė teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo nuspręsta ieškinį atmesti, todėl visų jų išsamiai nekartoja. Tokiu atveju pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ir, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2011 ir kt.).

25Dėl faktinių bylos aplinkybių

26Byloje duomenys patvirtina, kad ieškovas ir atsakovas 2007 m. kovo 28 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2007-030436 (I t. b.l. 14-47). Atsakovas 2007 m. kovo 28 d. pirkimo – pardavimo sutartimi iš ieškovo už 4 800 000 Lt įsigijo žemės sklypus, nurodytus minėtoje išperkamosios nuomos sutartyje (1 t., b. l. 48-62), ir perdavė juos valdyti bei naudotis ieškovui, o ieškovas pagal išperkamosios nuomos sutartį įsipareigojo ieškovui, įvykdžius visas išperkamosios nuomos sutartyje numatytas sąlygas, perduoti šios sutarties dalyku esančius nekilnojamuosius daiktus ieškovo, nuosavybėn. Atsakovas 2009 m. kovo 6 d. raštu Nr. 02-932 informavo ieškovą, kad iki 2013 m. kovo 13 d. nesumokėjus 256 166,64 Lt pagal pirmiau nurodytą išperkamosios nuomos sutartį (atsakovas rašte sutartį įvardijo finansinio lizingo sutartimi), atsakovas nutrauks šią sutartį nuo 2009 m. kovo 14 d. (I t., b. l. 99-100). Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-67-450/2011 priteisė iš ieškovo atsakovui 152 402,62 Lt skolą ir kitas sumas (I t., b.l. 101-104).

27Byloje kilo ginčas dėl žemės išperkamosios nuomos sutarties pripažinimo lizingo sutartimi ir tokio sandorio teisinių padarinių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus motyvus bei argumentus, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus išaiškinimus visiškai analogiškose situacijose nutartyse, priimtose civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013, Nr. 3K-7-2/2013, padarė išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo taikyti CK 1.87 straipsnio bei ieškovo UAB „VKK Investicija“ reikalavimu pripažinti šalių sutartį apsimestine, kvalifikuoti ją kaip lizingo sutartį, kurios dalyku negali būti žemė, ir dėl to pripažinti niekine CK 1.80 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčo sutartis atitinka daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai teisinius santykius ir turi būti kvalifikuojama kaip pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias lizingo teisinius santykius, pažeidė kooperacijos (bendradarbiavimo) principą.

28Dėl AB „SEB lizingas“ reorganizavimo

29CPK 48 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovas AB „SEB lizingas“ 2013 m. lapkričio 28 d. buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro dėl reorganizavimo, po kurio prijungtas prie AB SEB banko, AB „SEB lizingas“ teisės ir pareigos buvo perduotas AB SEB bankui (CPK 179 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad AB „SEB lizingas“ teises bei pareigas po reorganizavimo perėmė AB SEB bankas, į teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-578/2014) sprendžia, jog yra pagrindas atsakovą AB „SEB lizingas“ byloje pakeisti jo teisių perėmėju AB SEB banku.

30Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

31Ieškovas apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes būtina tinkamai kvalifikuoti ginčo sutartį, žodinis teismo procesas užtikrintų galimybę teisingiau išspręsti bylą ir tik žodinio proceso metu apeliacinės instancijos teismas gali iš naujo ištirti įrodymus, kurie nebuvo tinkamai ištirti pirmosios instancijose teisme, juos įvertinti ir tik tuomet priimti teisingą sprendimą.

32Dėl ieškovo prašymo bylą nagrinėti teismo posėdyje, rengiamame žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą ir padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).

33Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą ir prašymo dėl įrodymų išreikalavimo

34Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Teisėjų kolegija pažymi, jog proceso įstatymas numato teismo teisę priimti nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.).

35Apeliantas UAB „VKK Investicija“ su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – UAB „VKK Investicija“ 2012 m. rugpjūčio 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 08-27, UAB „Liturta“ 2008 m. rugsėjo 19 d. turto vertės nustatymo ataskaitas Nr. L08/09-64-B-IV, Nr. L08/09-64-B-VI, Nr. L08/09-64-BI, 2007 m. spalio 26 d. UAB „VESTUS“ turto vertinimo ataskaitas Nr. 071026/I121, Nr. 071026/I122, 2007 m. lapkričio 22 d. UAB „VESTUS“ turto vertinimo ataskaitą Nr. 071026/I134, UAB Korporacija „Matininkai“ 2008 m. spalio 21 d. žemės sklypų įvertinimo ataskaitą Nr. 08-10-III-478(3), UAB „Informacijos ir investicijų centras“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, investicinio projekto projektinę dokumentaciją. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neturėjo galimybės tinkamai ginti savo pažeistos teisės, kartu su apeliaciniu skundu pateikė šiuos dokumentus. Apelianto teigimu, minėti dokumentai patvirtina aplinkybes, jog dėl neteisėtų sandorių su AB „SEB lizingas“ sudarymo ieškovas patyrė 6 782 402,28 Lt dydžio nuostolius. Pažymėjo, kad Investicinio projekto projektinė dokumentacija patvirtina, kad ieškovas gautas iš atsakovo lėšas už žemės sklypų įsigijimą panaudojo verslo tikslams, susijusiems su minėtų žemės sklypų naudojimu ir valdymu.

36Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad apelianto su atskiruoju skundu pateikti nauji rašytiniai įrodymai priimtini į bylą (CPK 314 str., 338 str.).

37Iki apeliacinio bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios ieškovas pateikė prašymą (prašymas surašytas 2014 m. balandžio 3 d., Lietuvos apeliaciniame teisme gautas 2014 m. balandžio 4 d.) prijungti įrodymus/rašytinius paaiškinimus, kuriuo prašoma prie civilinės bylos prijungti rašytinius įrodymus: 2013 m. gegužės 15 d. AB „SEB lizingas“ civilinėje byloje Nr. 2A-800 (ieškovas - UAB „VKK Kaunas“, atsakovas – AB „SEB lizingas“) pateiktus UAB „VKK Kaunas“ paraišką, atsakovo kredito pasiūlymą UAB „VKK Kaunas“, AB „SEB lizingas“ lizingavimo komiteto protokolą; 2013 m. rugpjūčio 27 d. civilinėje byloje Nr. 2-2481-104/2013 (ieškovas – UAB „Upynėlė“, atsakovas – AB „SEB lizingas“) pateiktus AB „SEB lizingas“ kredito pasiūlymą, kliento projekto įvertinimą, AB „SEB Lizingas“ lizingavimo komiteto protokolą; AB „SEB lizingas“ pažymą apie nuostolį patirtą realizavus lizinguotą turtą, kurią AB „SEB lizingas“ pateikė UAB „Vicus“ restruktūrizavimo byloje; 2010 m. balandžio 8 d. AB „SEB lizingas“ raštas Nr. 02-2233 „Informavimas dėl skolų“, AB „SEB lizingas“ 2009 m. gegužės 18 d., 2009 m. rugsėjo 11 d., 2008 m. gruodžio 22 d., 2009 m. kovo 6 d. raštai, UAB „Verslo teisės centras“ 2014 m. kovo 14 d. raštas, UAB „VKK Investicija“ 2009 m. kovo 6 d. raštas, 2014 m. vasario 18 d. pranešimas apie AB „SEB lizingas“ nusikalstamas veikas bei lydraštį. Nurodė, kad šie rašytiniai įrodymai turi įrodomąją vertę ir tiesioginį ryšį su nagrinėjamu ginču. Apeliantas taip pat prašo priimti rašytinius paaiškinimus.

38Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad galimybė pateikti minėtus dokumentus atsirado tik po to, kai civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iš esmės, taip pat į tai, jog skunde ieškovas įrodinėja siekį gauti finansavimą verslui, kaip ginčo sutarčių tikslą, kas, ieškovo nuomone, įgalina ginčo sutartis pripažinti apsimestiniais sandoriais, o prašomi priimti nauji įrodymai, ieškovo nuomone, patvirtina tokią aplinkybę, sprendžia, kad šie nauji įrodymai priimami į bylą (CPK 314 str., 338 str.).

39Ieškovas kartu su prašymu priimti naujus įrodymus pateikė ir rašytinius paaiškinimus, iš kurių turinio matyti, kad paaiškinimais nėra iš esmės keičiamas (pildomas) apeliacinis skundas, išskyrus rašytinių paaiškinimų dalį dėl procesinės teisės normų pažeidimo, teismui nevertinant įkeitimo (hipotekos) reikšmės skundžiamam sandoriui kvalifikuoti. Dėl šios priežasties apelianto pateikti rašytiniai paaiškinimai, išskyrus nurodytą paaiškinimų dalį, kuria iš esmės pildomas apeliacinis skundas, yra priimami į bylą.

40Ieškovas UAB „VKK Investicija“ apeliaciniame skunde prašė išreikalauti iš AB „SEB lizingas“ saugomą kliento UAB „VKK Investicija“ bylą bei visus joje esančius dokumentus. Apeliacinis teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai duomenų ir įrodymų, reikalingų teisingam bylos išnagrinėjimui, prašomi išreikalauti įrodymai neturi teisiškai reikšmingo ryšio su byla (CPK 180 str.), todėl ieškovo prašymas dėl įrodymų išreikalavimo atmestinas (CPK 314 str., 338 str.).

41Dėl teisminių precedento taikymo

42Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013, ir 2013 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013 suformuotu aiškinimu, nes bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl teisminių precedentų taikymo, nes neaiškino ir nevertino ieškovo argumentų dėl ginčo sutarties sudarymo tikslų, nesiaiškino atsakovo tikslų sudarant ginčo sutartį, o tiesiog formaliai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais minėtose civilinėse bylose, kuriose faktinės aplinkybės nebuvo tapačios su ginčo situacija. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto teiginiais ir pažymi, kad Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatuota, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip sudarant prielaidas formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai ir garantuojant jurisprudencijos tęstinumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos teismus. Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos kontekste; galima remtis tik tokiomis teisės aiškinimo taisyklėmis, kurios išdėstytos ankstesniuose teismų sprendimuose, priimtuose analogiškose bylose, t. y. jų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, abiejose bylose turi būti taikoma ta pati teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2012).

43Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl teisminių precedentų taikymo.

44Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi aukščiau nurodytomis kasacinio teismo nutartimis, būtina įvertinti bylų, kuriose jie priimti, faktines aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013 ieškovas ginčijo ir prašė pripažinti negaliojančia išperkamosios nuomos sutartį, kurią ieškovas taip pat vertino kaip žemės sklypo lizingo sutartį. Vertindamas analogiškų kaip ir nagrinėjamoje byloje reikalavimų pagrįstumą, kasacinis teismas toje byloje ne tik konstatavo CK 6.568 straipsnio 1 dalies nuostatos imperatyvų pobūdį, bet ir tai, kad šalių santykių kvalifikacija kaip lizingo teisinių santykių remiantis vien tuo, jog sutarties sąlygos panašios į lizingo, tačiau neatsižvelgiant į kitas aplinkybes, ignoruojant šalių valią bei sutarties sudarymo tikslus, reikštų neproporcingą kišimąsi į šalių sutarties laisvės principą.

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013 buvo sprendžiami klausimai dėl išperkamosios nuomos sutarties kvalifikavimo. Lietuvos A. T. akcentavo, kad, kvalifikuojant sutartį, svarbu išsiaiškinti, koks yra pagrindinis sutarties tikslas, t. y. kas dominuoja ? nuosavybės (pirkimo) ar nuomos (naudojimosi) elementai. Jeigu į nuompinigius įskaičiuojama daikto (žemės) kaina ir dėl to bendros įmokos gerokai padidėja, gavėjui pradeda dominuoti ne naudojimosi, o nuosavybės interesas, o davėjo funkcija transformuojasi iš finansavimo už daikto naudojimą į pirkėjo kreditavimą, ką ir numato CK 6.411 straipsnis, apibrėžiantis pirkimą-pardavimą išsimokėtinai. Kasacinis teismas, išanalizavęs ir įvertinęs ginčo šalių sudarytas sutartis, sprendė, jog šalys siekė perleisti ginčo turto nuosavybės teisę.

46Dėl nustatytų nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl teisminių precedentų taikymo, laiko nepagrįstu, nes šios bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-154/2013 faktinės aplinkybės yra analogiškos, nes pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime konstatavo, kad ginčijama sutartis atitinka pirkimo -pardavimo išsimokėtinai teisinius santykius ir turi būti kvalifikuojama kaip pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-7-2/2013 faktinės aplinkybės yra labai panašios, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šioje kasacinio teismo nutartyje suformuotais išaiškinimais.

47Dėl CK 6.567-6.574 straipsnių (ne)tinkamo taikymo

48Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamo ir žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandorio turinio analizę, sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog tarp ginčo šalių buvo sudaryta lizingo sutartis, nes šalys siekė perleisti ginčo žemę nuosavybės teise, detaliai aptarė mokėjimo tvarką, nuosavybės teisės perėjimo momentą ir sąlygas, galimą žemės išankstinį išpirkimą, o žemės nuoma (kaip tokia) apskritai nebuvo numatyta. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos A. T., nagrinėdamas civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013 analogišką savo faktinėmis aplinkybėmis ginčą, konstatavo, kad tokia pati sutartis kaip ir sudaryta tarp šios bylos šalių – UAB „VKK Investicija“ ir AB „SEB lizingas“, atitinka pirkimo – pardavimo išsimokėtinai teisinius santykius ir turi būti kvalifikuojama kaip pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis, kurios apibrėžtį pateikia CK 6.411 straipsnis. Apeliantas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad sudarydamas ginčo sutartį ieškovas siekė gauti finansavimą verslui, o tai atitinka lizingo sutarties sampratą (CK 6.567 str. 1 d.). Apelianto teigimu, sutarčių laisvės principas nėra absoliutus ? sudaryta sutartis neturi prieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms, todėl ginčo sutartis, kuri iš tikrųjų yra lizingo sutartis dėl žemės sklypų, turi būti pripažinta niekine. Be to, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog į nuompinigių kainą buvo įskaičiuojama daikto vertė, nepagrįstai pripažino pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties požymiu, nes šis požymis būdingas ir lizingo sutartims. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 6.567 – 6.574 str.).

49Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad sutartys, kurių pagrindinis tikslas yra perleisti nuosavybę, negali būti kvalifikuojamos nei finansine, nei kitokia nuoma, nes nuoma yra atlygintinio naudojimosi santykiai, o nuosavybės perleidimas yra pirkimo-pardavimo esminis bruožas (požymis). Dėl to kvalifikuojant sutartį, svarbu išsiaiškinti, koks yra pagrindinis sutarties tikslas – t. y. kas dominuoja – nuosavybės (pirkimo) ar nuomos (naudojimosi) elementai. Jeigu į nuompinigius įskaičiuojama daikto (žemės) kaina ir dėl to bendros įmokos gerokai padidėja, gavėjui pradeda dominuoti ne naudojimosi, o nuosavybės interesas, o davėjo funkcija transformuojasi iš finansavimo už daikto naudojimą į pirkėjo kreditavimą, ką ir numato CK 6.411 straipsnis, apibrėžiantis pirkimą – pardavimą išsimokėtinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013).

50Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas neginčija fakto, kad sudarydamas ginčo sandorį, siekė įsigyti nuosavybės teises į žemės sklypus, tiesiog akcentavo, jog vienas iš pagrindinių ir esminių ginčo sandorio sudarymo tikslų buvo ieškovo verslo finansavimas, siekiant įgyvendinti investicinį projektą statybos sektoriuje ir verslo finansavimas lizingo būdu buvo vienintelis atsakovą tenkinęs variantas ieškovo finansavimui, susigrąžinant žemės sklypus nuosavybėn. Lietuvos A. T. yra pažymėjęs, kad vien sąlygos, jog ieškovas, sudarydamas sutartį siekė gauti finansavimą verslui, kvalifikuoti ginčo santykiams kaip lizingo, nepakanka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013). Dėl nustatytų nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo atveju dominavo nuosavybės (pirkimo) elementai ir nėra pagrindo remiantis vien finansavimo elemento buvimu ginčijamoje sutartyje, neatsižvelgiant į kitas aplinkybes, ignoruojant šalių valią bei sutarties sudarymo tikslus, sutikti su apeliacinio skundo argumentu dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo byloje.

51CK 6.567 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudotis verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas perleis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Taigi, lizingo santykiuose svarbi yra finansavimo funkcija ir galimybė daiktą valdyti ir naudoti verslo tikslais lizingo gavėjo veikloje, iš to gaunant pajamas, o nuosavybės teisės perdavimas lizingo gavėjui nėra esminis finansinio lizingo požymis ir tokios sutarties tikslas, o kartu tai nėra ir esminė lizingo sutarties sąlyga. Kaip minėta, esminis požymis kvalifikuojant sutartį kaip išperkamosios nuomos ar pirkimo-pardavimo išsimokėtinai yra aiškiai išreikštas nuomininko (pirkėjo) interesas įgyti nuosavybės teisę į įsigyjamą konkretų daiktą. Skirtingai nuo šių sutarčių, finansinės nuomos (lizingo) atveju lizingo gavėjas sumokėjęs visą lizingo sutartyje numatytą kainą, gali įgyti lizingo būdu nuomotą daiktą savo nuosavybėn, tačiau šalių sudarytos sutarties nuostatos gali numatyti ir kitaip. Dėl nurodytų motyvų, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo nurodyta aplinkybė, kad ir lizingo atveju į nuompinigių kainą yra įskaičiuota ir daikto kaina, taip pat nesudaro ginčo sutartį kvalifikuoti lizingo sutartimi.

52Dėl procesinės teisės normų pažeidimo

53Apeliantas apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 8 straipsnyje įtvirtintą kooperacijos (bendradarbiavimo) principą ir nesiėmė priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Teismas formaliai vadovavosi proceso koncentracijos principu ir skubotai išnagrinėjo bylą, atsisakydamas tenkinti ieškovo atstovės prašymą išreikalauti UAB „VKK Investicija“ kliento bylą iš atsakovo. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad teismas pažeidė ieškovo teisę į tinkamą procesą, nes byla buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, ieškovas neturėjo galimybės tinkamai ginti savo teisių, nes neleido susipažinti su atsakovo į bylą pateiktais įrodymais, t.y. lizingavimo nuostatais ir UAB „VKK Investicija“ prašymu dėl finansavimo. Dėl to buvo ne tik nesudarytos sąlygos bylai tinkamai išnagrinėti, bet ir galimybė ieškovui įrodyti ieškinio pagrindą, t. y. tai, jog šalys buvo sudariusios lizingo sutartį, kurios pagrindinis tikslas ? finansuoti ieškovą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu bei kartu pažymi, jog šį argumentą pagrindžiantys apelianto teiginiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

54Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str.).

55Lietuvos Respublikos CPK 42 straipsnio 5 dalis nustato, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, jog byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis; kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus.

56Bylos duomenis patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 232 straipsnio nuostatomis, 2013 m. vasario 6 d. nutartimi nutarė paskirti teismo posėdį 2013 m. vasario 21 d. Vilniaus apygardos teisme 2013 m. vasario 21 d. gautas ieškovo atstovės prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 21 d. tenkino ieškovo atstovės prašymą ir teismo posėdį dėl ieškovės užimtumo kitoje byloje atidėjo iki 2013 m. kovo 22 d. Vilniaus apygardos teisme 2013 m. kovo 22 d. gautas ieškovės atstovės prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 22 d. protokoline nutartimi netenkino ieškovo atstovės prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo, nes teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovo atstovė yra užimta kitoje byloje, jau vieną kartą tenkino tokį ieškovo atstovės prašymą, be to, ši teismo posėdžio data ieškovo atstovės prašyme nebuvo nurodyta kaip užimta. Teismas, neatvykus ieškovo atstovei, nutarė bylą nagrinėti iš esmės. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo atstovo prašymo atidėti teismo posėdį, kadangi ieškovo atstovo užimtumas kitose bylose paprastai nėra laikomas svarbia priežastimi atidėti teismo posėdį (CPK 1622 str. 1 d.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismui neatidėjus bylos nagrinėjimo, buvo pažeista ieškovo teisė į teisminę gynybą. Pažymėtina, jog šį pažeidimą apeliantas iš esmės argumentuoja tuo, jog, neatidėjus teismo posėdžio, ieškovas netekęs galimybės pateikti jo pozicijai reikšmingų įrodymų. Pažymėtina, kad į 2013 m. vasario 21 d. teismo paskirtą posėdį ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus dėl byloje nagrinėjamų aplinkybių, tačiau šiuose paaiškinimuose prašymo išreikalauti ieškovui reikalingus rašytinius įrodymus (kliento UAB „VKK Investicija“ bylą iš atsakovo) nereiškė, tokį prašymą pareiškė tik prieš 2013 m. kovo 21 d. teismo paskirtą posėdį, t.y. 2013 m. kovo 18 d. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 22 d. protokoline nutartimi prijungė atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus: lizingavimo nuostatais ir UAB „VKK Investicija“ prašymu dėl finansavimo, ieškovo prašymo dėl įrodymų išreikalavimo netenkino, nustatęs, kad tokį prašymą ieškovas galėjo ir turėjo pateikti anksčiau. Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata įpareigoja byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai. Bylos duomenys nesudaro pagrindo manyti, jog ieškovas aptariamu atveju šios nuostatos būtų deramai laikęsis. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas papildomiems rašytiniams įrodymams išreikalauti turėjo pakankamai ilgą laikotarpį iki teismo posėdžio paskyrimo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog apeliantas tinkamai nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu.

57Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, jog netenkinus ieškovo prašymo ir neišreikalavus UAB „VKK Investicija“ kliento bylos, byla buvo išspręsta neteisingai. Pažymėtina, kad byloje buvo priimti ir vertinami iki apeliacinio bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios ieškovo pateikti nauji įrodymai, t. y. duomenys iš UAB „VKK Kaunas“ ir UAB „Upynalė“ klientų bylos, pateikti kitose analogiškose bylose (šios bendrovės taip pat kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti išperkamosios nuomos sutartis apsimestiniais sandoriais, iš tikrųjų siekiant sudaryti lizingo sutartis, UAB „Vicus“, UAB „Upynalė“, UAB „VKK Kaunas“ kartu su kitomis įmonėmis 2005-2008 m. įgyvendino investicinį projektą, susijusį su įsigytų žemės ūkio paskirties žemių Klaipėdos mieste vystymu iki gyvenamojo kvartalo užstatymo, infrastruktūros sukūrimo ir gyvenamojo ploto pardavimo), tačiau priešingai nei teigia apeliantas, papildomai pateikti įrodymai nesudaro pagrindo daryti kitokias, nei apskųstame sprendime padarė pirmosios instancijos teismas, išvadas.

58Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų

59Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

60Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

61Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

62Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

63Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

64Apeliaciniam teismui apeliantas UAB „VKK Investicija“ pateikė prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo.

65Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliantui nepriteistinas (CPK 98 str. 1 d.).

66Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

67Atsakovą AB „SEB lizingas“ pakeisti jo procesinių teisių perėmėju AB SEB banku.

68Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo ir atsakovo teisinių santykių, kilusių iš... 5. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi nutarta iškelti... 6. Lietuvos Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovas AB „SEB... 7. Ieškovas UAB „VKK Investicija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui... 8. Ieškovas nurodė, kad nepaisant to, jog ginčijamas sandoris buvo pavadintas... 9. Ieškovo teigimu, ginčo sutartis taip pat pripažintina negaliojančia ir dėl... 10. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas nustatė, kad šalys sudarė žemės išperkamosios nuomos sutartį ir... 12. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių... 13. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs ginčo šalių sudarytas tarpusavio... 14. Teismas dėl nurodytų nustatytų aplinkybių sprendė, kad ginčijama sutartis... 15. Teismas, atmesdamas ieškovo argumentus apie tai, kad šalys buvo sudariusios... 16. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo argumento, kad ginčo sutartis taip pat... 17. Teismas nurodė, kad nepatenkinus ieškovo reikalavimo dėl 2007 m. kovo 28 d.... 18. Ieškovas (apeliantas) UAB „VKK Investicija“ apeliaciniu skundu prašo... 19. Atsakovas AB „SEB lizingas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 20. Lietuvos apeliaciniame teisme 2014 m. balandžio 4 d. gautas apelianto... 21. Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 11... 22. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai... 25. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 26. Byloje duomenys patvirtina, kad ieškovas ir atsakovas 2007 m. kovo 28 d.... 27. Byloje kilo ginčas dėl žemės išperkamosios nuomos sutarties pripažinimo... 28. Dėl AB „SEB lizingas“ reorganizavimo... 29. CPK 48 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai viena iš... 30. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 31. Ieškovas apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso... 32. Dėl ieškovo prašymo bylą nagrinėti teismo posėdyje, rengiamame žodinio... 33. Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą ir prašymo dėl įrodymų... 34. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako... 35. Apeliantas UAB „VKK Investicija“ su apeliaciniu skundu pateikė papildomus... 36. Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad apelianto... 37. Iki apeliacinio bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios ieškovas pateikė... 38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad galimybė pateikti minėtus... 39. Ieškovas kartu su prašymu priimti naujus įrodymus pateikė ir rašytinius... 40. Ieškovas UAB „VKK Investicija“ apeliaciniame skunde prašė išreikalauti... 41. Dėl teisminių precedento taikymo... 42. Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos... 43. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios... 44. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas... 45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.... 46. Dėl nustatytų nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija apeliacinio skundo... 47. Dėl CK 6.567-6.574 straipsnių (ne)tinkamo taikymo... 48. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamo ir žemės sklypų... 49. Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad sutartys, kurių pagrindinis tikslas yra... 50. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas neginčija fakto, kad sudarydamas... 51. CK 6.567 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal lizingo (finansinės nuomos)... 52. Dėl procesinės teisės normų pažeidimo... 53. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos... 54. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra... 55. Lietuvos Respublikos CPK 42 straipsnio 5 dalis nustato, kad šalys joms... 56. Bylos duomenis patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK... 57. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, jog netenkinus ieškovo prašymo ir... 58. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų... 59. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad... 60. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į... 61. Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo... 62. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad... 63. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 64. Apeliaciniam teismui apeliantas UAB „VKK Investicija“ pateikė prašymą... 65. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą,... 66. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 67. Atsakovą AB „SEB lizingas“ pakeisti jo procesinių teisių perėmėju AB... 68. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti...