Byla 2-640-673/2018
Dėl P. B. nustatytos medicininės diagnozės panaikinimo

1Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė, sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant: ieškovui P. B., jo atstovui advokatui Raimundui Gargasui, atsakovo - VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro atstovei advokatei Rimai Šmigelskytei, VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės atstovei J. S., nedalyvaujant: VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų atstovui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovui VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrui, trečiaisiais asmenimis teismui įtraukus: VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas bei VšĮ Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę - dėl P. B. nustatytos medicininės diagnozės panaikinimo,

Nustatė

3ieškovas P. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 1-4) atsakovui VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrui, dėl nustatytos medicininės diagnozės anuliavimo. Teismas savo iniciatyva trečiaisiais asmenimis byloje įtraukė: VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas bei VšĮ Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę. Ieškovas ieškiniu teismo prašė kaip nepagrįstą anuliuoti atsakovo ieškovui nustatytą diagnozę – paranoidinę šizofreniją.

4Posėdžio metu ieškovas savo ieškinį palaikė ir prašė tenkinti visiškai. Nurodė, kad nesutinka su psichiatrijos ekspertizės paskyrimu, kadangi tai žemina jo garbę ir orumą, o teisėja tuo siekia vilkinti bylą norėdama jam paskirti ekspertizę. Norėjo, kad, kaip atsakovo atstovas, byloje dalyvautų Kėdainių policijos komisariato viršininkas A. V., kuris teismui turi atsakyti už savo pirmtakų veiksmus – buvusių komisarų D. ir A. J., be to, daug pareigūnų yra įsivėlę į jo diagnozės panaikinimo procesą. A. J. vadovavimo metu buvo nušalinti nuo pareigų du pareigūnai: Č. ir M. Jie ieškovo atžvilgiu darė nusikalstamai šališką veiką, todėl jie turėtų būti posėdyje. Ieškovas nurodė, kad tai, jog VšĮ Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę atstovauja teisininkė yra neteisinga. Nurodė, kad D. R. yra prieš jį priešiškai nusiteikusi, jaučia jam neapykantą. Nurodė, kad yra lankęsis Žiegždrių psichiatrinėje ligoninėje dėl diagnozės anuliavimo, bet neturi išlikusių dokumentų, o kadangi praėjo apie 24-25 metus, pamiršo, kuriais metais tai buvo. Atsimena, kad tai buvo žiemą. Nurodė, kad dabartinėje Marių psichiatrijos ligoninėje, anksčiau vadintoje Žiegždrių psichiatrijos ligonine, gulėjo virš mėnesio laiko. Buvo stebimas tuo tikslu, kad diagnozė būtų anuliuota. Jie matė, kad jis psichiškai sveikas ir stabilus žmogus. Jis ten nuolat darydavo pokalbių įrašus, kai ateidavo gydytojų konsiliumas gydytojai tai matė ir nieko nesakė. Gydytojai suprato, kad jis niekada gyvenime neturėjo psichinių sutrikimų. Tai vyko 1993 ar 1995 metais. Po jo pralaikymo mėnesį toje ligoninėje, jį išvežė į Vilnių, pas profesorių A. D.. Jis ieškovui nustatė paranoidinę šizofreniją. Jį gydanti gydytoja kartu su juo į Vilnių nevažiavo. Su juo važiavo skyriaus vedėja, kuri pusę valandos kalbėjosi su profesoriumi prieš pakviečiant užeiti ieškovą. Ieškovui profesorius uždavė tik vieną klausimą: „kokiai partijai prijaučiate?“, į ką jis atsakė, kad Lietuvos demokratų partijai. Profesorius atsakė, kad gerai. Ieškovas nurodė, kad jo apklausa užtruko keturias minutes, jis išėjo į koridorių, o skyriaus vedėja dar dvidešimt minučių kalbėjo su profesoriumi. Šiuo metu ta buvusi skyriaus vedėja dirba paprasta gydytoja, ją ne be reikalo pažemino pareigose. Nurodė, kad gydytoja D. R. nusižengia gydytojų etikai ir moralei. Jos veikla yra nusikalstama. Pirmas jo pareiškimas dėl visų psichinių diagnozių anuliavimo yra jo 2014-11-28 rašytas prašymas. Antras jo prašymas buvo surašytas 2016-04-07. D. R. tik žiūrėjo į tai, kas parašyta, o neklausė, ką jis sakė. D. R. paskyrė naują gydytoją ir vėl viskas iš naujo prasidėjo, o pati D. R. turėjo parašyti siuntimą, ką vėliau ir padarė. Nuvažiavus į Kauno klinikas su juo kalbėjo kita gydytoja, ne R. Jis įrašinėjo tą pokalbį kadangi matė, kad yra dirbama prieš jo valią ir norus, jog diagnozė būtų anuliuota. Jam buvo atsakyta, kad ligonių kasos nefinansuos tos procedūros, kad jis būtų vėl guldomas į psichiatrijos ligoninę ir stebimas. Finansavimas būtų buvęs gautas tuo atveju, jei būtų kreipęsis pats į VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrą, tačiau D. R. to nepadarė. Kitas jo apsilankymas Kauno klinikose buvo pas gydytoją R. Nurodė, kad R. irgi rėmėsi Žiegždrių psichiatrinės ligoninės fiktyviais parodymais, nes kitaip Žiegždrių psichiatrinės ligoninė būtų nukentėjusi už suteiktas melagingas žinias apie ieškovą. Iki kito vizito pas Rybakovą ieškovo visus prašymus policijos komisariatas atmesdavo nesvarstęs. Ieškovas antrą kartą kreipėsi į D. R.. Pokalbį su ja įrašinėjo. Gydytoja nieko jam nesakė. Prieš kreipiantis į Kauno klinikas dar kartą, jis pametė registracijos telefono numerį ir paskambino D. R., kad ši jam pasakytų telefoną. Galimai atsiliepė sesutė, diktavo jam telefono numerį. Tuo metu jis seno magnetofono mikrofoną prijungė prie telefono ir įrašinėjo pokalbį. Jam pasakė du telefono numerius, kurių kiekvienas turėjo po dešimt skaitmenų, nors telefono numeris gali turėti tik devynis skaitmenis. Po to sesutė pasitaisė, kad vieną skaitmenį suklydo. Paskambinus vienu iš tų numerių, atsiliepė atominė medicina, tai specialus numeris. Nurodė, kad D. R. veiklos taip nepaliks. Prieš gulantis į Žiegždrių psichiatrinės ligoninės ketvirtą skyrių, kalbėjo su O. D.. Ieškovas prieš dvidešimt tris metus kalbėjo su vienu demokratų partijos kolega, kuris prieš tai buvo gydytojas, kad, jei ieškovas taps Jurbarko rajono demokratų partijos skyriaus pirmininku, tai išsiaiškins kiti, kad ieškovas buvęs Černiachovskio specialaus kalėjimo psichiatriniame skyriuje ir, kad apskritai jis anksčiau yra turėjęs sąsajų su psichiatrija, o tada kils skandalas. Kolega patarė nuvažiuoti į Vilnių ir pasikalbėti su O. D. – psichiatrinio skyriaus direktore. O. D. jam palinkėjo sėkmės, ji matė, kad jo psichika yra stabili. Ieškovas po to gulėsi į Žiegždrių psichiatrinę ligoninę. Šiuo metu jis daro klaidas dėl D. R. kaltės, o ne elgiasi neadekvačiai. Nesutinka, kad jam būtų paskirta teismo medicininė ekspertizė, kadangi teismo medicinos ekspertai yra susiję su teismais, o teismai yra šališki tokiems žmonėms kaip ieškovas. Ekspertas žiūrės pasekmes, o ne priežastis. Svarbu žinoti, kada tiksliai jis buvo Žiegždrių psichiatrinės ligoninės ketvirtame skyriuje. Nurodė, kad Jurbarke nėra laikraščio „Respublika“ skyriaus. Žinodamas, kad tik viešai veikdamas nugalės, kreipėsi į Marijampolės laikraščio „Respublika“ skyrių, pateikė visus dokumentus ir pasakė, kad dabar jis atliks diagnozės anuliavimo procedūrą. Paliko jiems krūvą dokumentų ir nurodė, kad dabar gulsis į ligoninę, jei nebus anuliuota diagnozė, tegul jie tai paskelbs spaudoje. Diagnozė anuliuota nebuvo, ieškovui pritrūko pinigų, todėl į Marijampolę nenuvažiavo, tik dokumentus atsiėmė. Nurodė, kad šiuo metu byla yra vilkinama. Advokatas rašo į ministeriją, kai ministerija čia niekuo dėta. Ieškovas ieškinį iškėlė fiziniam asmeniui, o ne juridiniam. Be to, D. R. dirba iš vien su A. R.. Nori apskųsti būsimą nuosprendį Kauno apygardos teismui, kadangi jaučia, kad nebus imtasi priemonių pašalinti trūkumams, kurių pridarė D. R.. Pateiks papildomą medžiagą, kad pagrįstų tai, ką papasakojo. Namie garso įrašų nelaiko. Kalbant apie jo pažeistas teises nurodė, kad yra pažeistas pluoštas jo teisių, jų nevardins, kadangi nemano, jog adv. Rima Šmigelskytė gali atstovauti atsakovą, kadangi tai yra teismas, o ne vaikų darželis, o teismą reikia gerbti, ieškovas tai ir daro. Jeigu posėdyje būtų buvę policijos pareigūnai, jis būtų daugiau pasakojęs, kadangi yra daugybė, susijusių su jo dabartine liga, bylų, kurios yra išnagrinėtos, nagrinėjamos ir nagrinėtinos. Nurodė, kad buvo viena baudžiamoji byla, kurios posėdyje pasisakė pats policijos pareigūnas Č. Viskas buvo sutarta, kad padarytų ieškovą kaltu vien todėl, kad jis užstojo nukentėjusią senyvą moterį. Advokatas turės apskųsti tą nuosprendį, jei ne, ieškovas kreipsis į Teisingumo ministeriją. Nurodė, kad jam diagnozę nustatė dėl to, kad nuo gimimo jo gyvenimo tikslas buvo teisingumo paieška bet kokioje srityje. Jis visada atsidurdavo skriaudžiamųjų pusėje. 1991-1992 metais jis gyveno Kaliningrado srityje. Ten jį asmeniškai pažinojo visas rajonas ir laikė savu. Kai kreipėsi į KGB dėl vieno Kaliningrado srities savivaldybės valdininko veiklos, sukilo visas KGB. Jam buvo pasakyta išvažiuoti iš tos srities, kitaip jis atsidurs Nemune ir išplauks tik Kuršių mariose. Nurodė, kad kai jam buvo šešiolika metų, jis norėjo įstoti į milicijos tuo metu mokyklą, bet jo nepriėmė, kadangi dar nebuvo sulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus. Jo svajonė buvo vykdyti teisingumą. Planuoja paduoti Seimui 2009-09-24 rašytą pareiškimą, kuriame aprašyta jo biografija. Nurodė, kad jį kreiptis į teismą paskatino tas, kad A. J. jam pasakė, jog ieškovas pateiktų jam numerologo diplomą ir tik tada A. J. pasakys jam savo gimimo datą. Ieškovas nuo mažumės domisi kinų horoskopais, bet ne astrologija. Numerologija susidomėjo prieš dešimt metų. Nurodė, kad norėdamas apie žmogų daugiau sužinoti, stengiasi išsiaiškinti tikslią jo gimimo datą. Ieškovas bandė išsiaiškinti A. J. gimimo datą internete, bet ten buvo nurodyti tik gimimo metai. A. J. pasakė, kad diplomas nepadės, jei galvoje nėra proto. Nurodė, kad kai policijai nusiuntė skundą dėl policijos pareigūnų veiksmų, policijos pareigūnai jam siuntė vieną dokumentą - nutartį, o iš tikrųjų atsiuntė kitą, siųstojo dokumento jis nerado. Nurodė, kad jokių dokumentų teismui nuo lapkričio mėnesio iki šiol nėra pateikęs, kadangi policijos pareigūnai dirba nusikalstamai, o jis dokumentų su savimi šiuo metu neturi. Nurodė, kad siūlėsi būti priimamas į policijos rėmėjus, kadangi turi nemažą patirtį. Buvo viena byla, kurioje norėjo padėti, tačiau į jo skundus teisėja nereagavo, jam nesuteikė prieigos prie bylos, nors jis pateikė dokumentus, kad yra nukentėjęs. Nurodė, kad policija turi gerbti jį kaip žmogų, kaip Lietuvos pilietį, turi skaitytis su juo, o ar priims į rėmėjus, jam nesvarbu. Ieškovo netenkina tai, kad policijos pareigūnai neatlieka tiesioginių savo pareigų, nesiskaito su ieškovu. Visų tų garso kasečių nėra šitame rajone, todėl jis šiuo metu negali įrodyti. Jo teisės pagrinde pažeidžiamos dėl to, kad policijos pareigūnai jį ignoruoja. Nurodė, kad su Kėdainių savivaldybės meru sutaria gerai, tačiau socialinės paramos skyriaus vedėja J. B. jam neskyrė nei vienos vienkartinės pašalpos, nors jis kas antrą, kas trečią dieną su reikalais važiuoja į teismą, į savivaldybę, o nėra turtingas. Jam maistui nusipirkti trūksta pinigų po to, kai sumoka mokesčius. Nurodė, kad nuo 2016-09-01 nevartoja alkoholio ir tai nėra kažkoks privalumas, tai gyvenimo norma. Gyvena nuosavame būste, turi skolų. Praeitais metais jam irgi neskyrė vienkartinės pašalpos, bet parašius papildomą pareiškimą, skyrė aštuoniasdešimt eurų. Vyriausioji pinigų skirstymo komisijos narė yra R. Ji ieškovui tikrai neskirs pinigų, nes laiko jį kvailu. Viskas yra dėl jo tariamos ligos. Jei diagnozės neliks, jam 182 eurų per mėnesį užteks, kadangi nebereikės inicijuoti bylų teismuose. Jis geriau prasčiau pavalgo, bet stengiasi dėl šios šalies. Anksčiau gaudavo neįgalumo pensiją dėl nustatytos diagnozės. Jis iš Jurbarko atsikėlė gyventi į Kėdainius, kadangi jo pirmoji darbovietė pagal paskyrimą buvo Kėdainiuose, bet jis labai veiklus žmogus. Kažkiek laiko gyveno pensionate su kitais psichikos ligoniais, bet žmonės matė, kad ten jam ne vieta, psichiatras jį išlydėjo, pasakė, kad jis joks ligonis. Tai yra diagnozės pasekmės. Pats nuvyko į pensionatą, kadangi Jurbarko rajonas žinojo apie jo ligą ir nenorėjo padėti. Nurodė, kad irgi pykdavosi su Jurbarko socialinio skyriaus vedėja. Rašė knygą ir juodraštinį variantą davė paskaityti jai, nors ten buvo blogai apie ją parašyta, ji nieko nesakė, kadangi buvo parašyta tiesa. Nurodė, kad naktimis vienas nevaikšto, nes jį užmuštų už jo nuveiktus darbus. Nurodė, kad niekada nebuvo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro pacientas. Jis neserga ir niekur nesigydo. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje jis nebuvo gydomas, o buvo šantažuojamas, kad viskas vyktų tokiu būdu. 2011 m. vasarį ar kovo mėnesį jam buvo pasiūlyta išeiti savarankiškai iš ( - ) socialinės globos namų arba jis bus pašalintas. Tai buvo žiemos metas, jam buvo sunku apsispręsti, todėl sutiko gultis į Vilniaus psichiatrijos ligoninę, o tai interpretavo kaip savo noru. Jis kūrendavo tų socialinės globos namų katilinę. Katilas yra pavojingas įrenginys, tačiau juo pasitikėdavo ir leisdavo kūrenti. Kadangi konfliktuodavo su viena agresyvia tų globos namų gyventoja, kuri užėmė aukštą vietą, dėl to jam ir liepė išeiti. Nurodė, kad D. R. ir A. D. abu baigė mokslus tarybiniais laikais. Jam diagnozę nurodytas profesorius nustatė per 3-4 minutes. Ateityje pateiks teismui garso įrašą dėl D. R. melagingų parodymų. Prašė teismo sudaryti jam sąlygas savo noru pabūti Marių ligoninės pasirinktame skyriuje, kur jis būtų stebimas, kad būtų visi padariniai ištaisyti. Jei teismas patenkintų šį jo prašymą, nebereikėtų R. kviesti į teismo procesą. Antrą kartą apsilankius pas ją, ji teiravosi, ar jam labai trukdo ta diagnozė. Nurodė, kad 1982-1984 metais jis vienas išmaitino keturių asmenų šeimą, buvo sudėtingas laikotarpis. Yra neblogas psichologas. Iš psichologijos ir pedagogikos dalykų turėjo penketus penkiabalėje sistemoje. Prašys iš poliklinikos penkių tūkstančių eurų neturtinės žalos ir per tris metus susikaupusios dviejų tūkstančių eurų materialinės žalos atlyginimo.

5Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo atstovaujamojo poziciją ir prašo ieškinį tenkinti - anuliuoti nepagrįstą atsakovo ieškovui nustatytą medicininę diagnozę – paranoidinę šizofreniją ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Ieškovo atstovo ir ieškovo pozicijos negali skirtis. Ieškovas mano, kad jam nustatyta diagnozė užkerta kelią jam gyventi pilnavertį gyvenimą. Ieškovas laiko save kovotoju už teisingumą, o institucijos su juo nesiskaito dėl jam nustatytos diagnozės, kas labai žeidžia ieškovą. Ieškovas mano, kad anuliavus diagnozę, jo gyvenimas taps prasmingas ir susitvarkys. Nurodė, kad ieškovas jam minėjo, jog norėtų, kad būtų įtraukti atsakovais policijos komisariato administracijos darbuotojai, kurie siekia jį sukompromituoti, galimai padaryti neveiksniu, tačiau jis, ruošdamas ieškinį rėmėsi įstatymais ir policijos pareigūnų neįtraukė. Diagnozės anuliavimo byloje policijos pareigūnai negali būti atsakovais, kadangi su diagnoze yra susijusios medicininės įstaigos. Tokio pobūdžio bylose atsakovas turi būti institucija, o ne fizinis asmuo.

6Atsakovas VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras atsiliepimu į ieškinį (b. l. 65-66) su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad jam neteisinga diagnozė buvo nustatyta VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre. P. B. diagnozė buvo nustatyta Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje 1984 metais. Dėl minėto susirgimo ieškovas daug kartų buvo gydomas psichiatrijos stacionaruose. Pagal įrašus medicinos dokumentuose P. B. laikotarpiu nuo 1982-12-02 iki 1982-12-27 buvo gydomas Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje, diagnozė - Šizoidinė psichopatija. 1985-04-16 - 1984-05-15 buvo tiriamas Respublikinėje Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninėje, kur nustatyta diagnozė - šizofrenija, paprasta forma. 2000 metais diagnozę patvirtino ir prof. A. D.. Paskutinį kartą P. B. stacionare (VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Marių ligoninėje) buvo gydomas nuo 2013-01-24 iki 2013-01-30, diagnozė - Paranoidinė šizofrenija (F20.2). 2014 m. lapkričio mėnesį ieškovas kreipėsi į šeimos gydytoją I. M., prašydamas anuliuoti jam psichiatrų nustatytą diagnozę. Gyd. I. M. išrašė P. B. siuntimą gydytojo psichiatro konsultacijai. 2014-12-05 P. B. konsultavo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja psichiatrė D. R. ir nukreipė ieškovą psichologo konsultacijai. 2014-01-09 P. B. kreipėsi į VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoją psichiatrę I. A., reikalaudamas siuntimo į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikas konsultacijai ir nustatytos diagnozės panaikinimui. Gydytoja I. A. išrašė siuntimą III-io lygio psichiatro konsultacijai. 2014-04-07 P. B. vėl kreipėsi į šeimos gydytoją I. M., kuri siuntė ieškovą psichiatro konsultacijai. 2016-05-03 vėl buvo konsultuotas VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojos psichiatrės D. R., diagnozė - F20.0 (paranoidinė šizofrenija). Atsakovas nurodo, kad kvalifikuotai įvertinti paciento sveikatos būklę, nustatyti diagnozę ir spręsti kitus ginčytinus klausimus gali III-io lygio gydymo įstaiga, todėl VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja psichiatrė D. R. siuntė P. B. III-io lygio psichiatro konsultacijai. P. B. 2016-12-01, 2014-01-20, 2017-03-02 lankėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikose pas gydytoją psichiatrę I. R., kuri, įvertinusi P. B. sveikatos būklę, patvirtino nustatytą paranoidinės šizofrenijos diagnozę ir rekomendavo medikamentinį gydymą. P. B. šio gydymo yra atsisakęs. Gydytoja yra paaiškinusi P. B., kad jo susirgimas yra lėtinis, pagrindo anuliuoti diagnozę gydytoja neįžvelgė. Atsakovas negali naikinti, anuliuoti aukštesnio lygio gydymo įstaigos nustatytos diagnozės.

7Posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Savo atsiliepimą palaikė ir prašė ieškinį atmesti, kadangi jis yra nepagrįstas, bei prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje buvo tik nurodyti teiginiai, kad bus pateikti įrodymai, tačiau jie taip ir nėra pateikti, taip pat nėra pateiktos diagnozę paneigiančios teismo ekspertizės. Nurodė, kad diagnozė buvo nustatyta ne Pirminės sveikatos priežiūros centro medikų, todėl neteisingai buvo pasakyta, kad byloje atsakovais yra patrauktos institucijos, kurios atsako už savo darbuotojų klaidas. Pirmą kartą diagnozė ieškovui buvo nustatyta 1982 metais, vėliau 1984 metais ir kaip minėta ne Pirminės sveikatos priežiūros centre, ir ne gydytojos R., kuri yra minima kaip daranti nusikalstamą veiką. Ieškovui buvo išsiųstas raštas, nurodantis kreiptis į trečio lygio gydytoją psichiatrą. Tačiau apsilankius, diagnozė nebuvo panaikinta ir ieškinys atsidūrė teisme. Nurodė, kad nustatyta diagnozė buvo pagrįsta atliekant ekspertizę, todėl, norint ją paneigti, ieškovas turėjo kreiptis į teismą ar į teismo psichiatrijos ekspertus, kad būtų atlikta kita ekspertizė, paneigianti anksčiau nustatytą diagnozę. Todėl, esant anksčiau nustatytai diagnozei, kuri yra pagrįsta psichiatro ekspertize, atsakovas negali panaikinti nurodytos diagnozės vien todėl, kad su ja nesutinka ieškovas. Paaiškino, kad R. išrašo siuntimus, o diagnozę nustatinėja aukštesnio lygio specialistai, tai dar viena priežastis, dėl ko atsakovas nesutinka su ieškiniu. Nurodė, kad tuo metu, kai buvo duotas siuntimas, ieškovas buvo jos atstovaujamos įstaigos pacientas, o ar yra šiuo metu, pasakyti negali.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė atsiliepimu į ieškinį (b. l. 82-84) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė nurodė, kad iš medicininių dokumentų ir bylos duomenų matyti, kad P. B. 1982 metais pirmą kartą pateko į Švėkšnos psichiatrijos ligoninę, kurioje buvo diagnozuota šizoidinė psichopatija. 1984 metais Respublikinėje Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninėje atlikta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, diagnozuota šizofrenija, paprasta forma. Skirtas priverstinis gydymas 1984-1988 metais Černiachovskio psichiatrijos ligoninėje. 1988 metais priverstinis gydymas tęstas pagal gyvenamąją vietą Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje iki 1988-06, diagnozuota šizofrenija, paprasta forma, vangi eiga. 1993 metais buvo hospitalizuotas Lukiškių kalėjimo psichiatriniame skyriuje (buvo areštuotas, nes konflikto metu sužalojo patėviui akį). 1994 metais tirtas Utenos ekspertiniame skyriuje, diagnozuota šizofrenija, remisijos forma. 2000 metais tirtas RŽPL, konsultuotas profesoriaus A. D., diagnozuota rezidualinė šizofrenija. Vėliau su pertraukomis (2002 - 2009 metais) gydytas Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje. 2011 metais apylinkės psichiatro siuntimu nukreiptas gydymui į RVPL, kur gydytas 2011-02-02-2011-03-04; 2011-03-10-2011-03-31, diagnozuota paranoidinė šizofrenija, epizodinė eiga su nekintamu deficitu. Paskutinė hospitalizacija RVPL 2011-04-30 - 2011-05-16, diagnozuota paranoidinė šizofrenija, epizodinė eiga su nekintamu deficitu (F20.0). Nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė (F 10.3). 2017 metais P. B. konsultuotas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, diagnozė (paranoidinė šizofrenija) nepaneigta. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė nurodo, kad ieškovo duomenys apie jo sveikatą (jos būklę, diagnozę, prognozę, gydymą ir kt.) yra užfiksuoti medicininiuose dokumentuose, t. y. gydymo stacionare istorijoje, tai yra rašytinis įrodymas, o nagrinėjamoje byloje ieškovas jam nustatytos medicininės diagnozės nepagrįstumą siekia įrodyti remdamasis savo paaiškinimais. Tačiau ieškovo paaiškinimai neįrodo ieškinio pagrįstumo ir nepaneigia medicininiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų, įskaitant ir jam diagnozuoto psichikos sutrikimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė nesutinka su ieškovo teiginiu, kad jam nustatyta diagnozė - paranoidinė šizofrenija, pažeidžia jo, kaip žmogaus ir piliečio teises, žemina žmogaus orumą. Gydytojų psichiatrų diagnozuotas psichikos sutrikimas nereiškia, kad tuo pačiu savaime apribojamas asmens civilinis teisnumas ir veiksnumas ir, kad asmuo būtinai turi būti pripažintas ribotai veiksniu ar neveiksniu. Asmens sveikatos paslaptis saugoma pagal pacientų teises reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, todėl ieškovo sveikatos duomenys yra pakankamai apsaugoti nuo galimo nepagrįsto išviešinimo tretiesiems asmenims.

9Posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė savo atsiliepimą palaikė ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje buvo gydytas ne vieną kartą. Paskutinį kartą 2011 metais. Pažymėjo, kad VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė yra licencijuota įstaiga, jai yra suteikta teisė teikti tretinio lygio psichiatrijos paslaugas, todėl nėra abejonių dėl diagnozės nustatymo teisingumo ir pagrįstumo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, o tik remiasi savo samprotavimais ir paaiškinimais. Įstaigoje dirba aukščiausio lygio specialistai, taip pat vyksta gydytojų konsiliumai, todėl atstovė atstovaujamojo vardu nemato pagrindo sutikti su ieškiniu. Paaiškino, kad jei pacientas nesutinka gydytis, psichiatrijos administracija per dvi paras kreipiasi į teismą ir teismas sprendžia, ar suteikti galimybę gydyti priverstinai ar paleisti. Nurodė, kad 2011 metais ieškovas vieną kartą buvo nukreiptas gydytis į VšĮ Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę, o kitą kartą atsiųstas su psichiatro siuntimu. Siuntimas būdavo išduodamas, kadangi ieškovas konfliktuodavo su kaimynu ir ambulatoriškai nevartojo paskirtų vaistų, todėl būdavo siunčiamas stacionariniam gydymui, bet tai nereiškia, kad jį kažkas atveždavo. Nurodė, kad teismui pateiktoje ligos istorijoje yra detalūs duomenys apie ieškovo gydymą ir hospitalizavimą.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos atsiliepimu į ieškinį (b. l. 46-47) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad ieškovui psichikos ligos diagnozė pirmą kartą nustatyta 1982 metais. Vėliau, 1984 metais ieškovas ketverius metus buvo priverstinai gydytas Černiachovskio uždaro tipo psichiatrijos ligoninėje pagal tuo metu galiojusią tvarką - kaip psichikos liga sergantis nepakaltinamas asmuo, įvykdęs nusikalstamą veiką (pasikėsinimas nužudyti). Po to, keletą kartų, nustatant tą pačią diagnozę, ieškovas gydytas psichiatrijos ligoninėse Lietuvoje, konsultuotas įvairių psichiatrų (tame tarpe ir labai aukštos kvalifikacijos - prof. A. D.), tirtas Utenos teismo psichiatrijos ekspertiniame skyriuje, jam buvo nustatytas 40 procentų darbingumas, ieškovas yra gyvenęs įvairiuose socialinės globos namuose. 2017 metais ieškovas buvo konsultuotas gydytojų psichiatrų Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos ambulatoriniame padalinyje, nustatant tą pačią diagnozę - paranoidinę šizofreniją. Nurodė, kad ieškovui nustatytas psichikos sutrikimas (paranoidinė šizofrenija) yra lėtinio pobūdžio, su galimais paūmėjimais. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos nurodė, kad ieškinyje nėra pateikiami jokie konkretūs argumentai, motyvai, kuo remiantis ir kodėl diagnozė turėtų būti anuliuojama. Ieškovo dėstomi teiginiai yra pagrįsti tik jo subjektyviu aplinkybių vertinimu. Pagal byloje esamus įrodymus nėra duomenų, kad ieškovui diagnozė būtų nustatyta klaidingai ir būtų pagrindas ją anuliuoti. Priešingai, turimi bylos duomenis (įrašai medicininiuose dokumentuose, juose fiksuotos ieškovą gydžiusių/konsultavusių specialistų išvados) patvirtina, kad diagnozė buvo nustatyta tinkamai ir pagrįstai.

11Teismo posėdyje liudytoja apklausta D. R. nurodė, kad yra Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos skyriaus gydytoja. Nurodė, kad turi aukštąjį gydytojos psichiatrės išsilavinimą. Nurodė, kad pažįsta ieškovą, jis kaip pacientas lankėsi pas ją keturis kartus. Ieškovas reikalavo, kad ji panaikintų jo šizofrenijos diagnozę. Nurodė, kad diagnozė ieškovui nustatyta daug kartų psichiatrinėse ligoninėse, taip pat jį apžiūrėjo profesorius D. Vėlesnių apžiūrų metu diagnozė buvo palikta. Kadangi ji yra pirmo lygio gydytoja, ji negali panaikinti diagnozės, todėl, ieškovo reikalavimu, jis buvo siųstas trečiojo lygio specialisto konsultacijai Kauno klinikose. Jį apžiūrėjo gydytoja-psichiatrė I. R., kuri nepanaikino diagnozės ir rekomendavo gydymą, kurio ieškovas atsisakė, o nesant indikacijų priverstiniam gydymui, gydymas jam nebuvo skiriamas. Pirmą kartą ieškovas pas liudytoją aiškintis atvyko 2014-12-05. Tuo metu apie jį duomenų neturėjo, nes jis buvo neseniai atsikėlęs į Kėdainius. Jis pasakojo, apie padarytą nusikaltimą ieškant teisybės, priverstinius gydymus, kad niekur nesigydė ir išspjaudavo vaistus, kad jo nemėgsta valdžia. Nurodė, kad neturint ankstesnių duomenų ir diagnozės, nebuvo galima niekur paciento siųsti. 2015-01-09 ieškovas atvyko pas gydytoją psichiatrę R. Ieškovas reikalavo siuntimo į Kauną, kad jam būtų panaikinta diagnozė. Gydytoja siuntimą davė, bet ieškovas nenuvyko. 2016-05-03 ieškovas vėl atvyko ir reikalavo nuimti diagnozę. Nurodė, kad Marių ligoninėje gulėjo, kadangi gydytojai mokėjo kyšius, kad jį laikytų ligoninėje, kad jis nepatiko gydytojams, dėl to ir nustatė tą diagnozę. Sakė, kad diagnozė trukdo jam dalyvauti politinėje veikloje. Gydymo atsisakė, išreiškė grasinimą, kad prisiteis moralinę žalą iš medikų. Siuntimas tą kartą išduotas nebuvo. 2016-10-13 atvyko užsiregistravęs, nors anksčiau nesiregistruodavo, bet ne savo laiku, reikalavo panaikinti diagnozę. Ji nurodė, kad to padaryti negali ir pasiūlė siuntimą pas trečio lygio gydytoją. Ieškovas siuntimo atsisakė ir nurodė, kad vyks pas D., nes ji jo sena pažįstama. 2016-11-14 ieškovas buvo atvežtas greitosios medicinos pagalbos darbuotojų iš policijos komisariato, kadangi ten kreipėsi dėl diagnozės panaikinimo. Daktaras G. surašė siuntimą pas psichologą. 2016-11-29 D. R. ieškovui davė siuntimą į Kauno klinikas, kuriose jį apžiūrėjo gydytoja K., kuri užsisakė jo epikrizes. Antrą kartą lankantis jį apžiūrėjo gydytoja I. R.. Į kabinetą ieškovas atėjo su magnetofonu, kaltino ją melagingų duomenų apie jo būklę pateikimu. Trečio apsilankymo Kauno klinikose metu gydytoja I. R. nurodė, kad tai yra lėtinio pobūdžio psichikos sutrikimas ir diagnozė nėra anuliuojama, buvo rekomenduotas medikamentinis gydymas, kurio ieškovas kategoriškai atsisakė. Liudytoja nurodė, kad diagnozė ieškovui nustatyta pagrįstai, kadangi tai yra sisteminiai kliedesiai prieš visas įstaigas, ieškovas ieško teisybės, dėl to, pasak jo, nė vienas jo nemėgsta. Iki posėdžio pradžios ieškovas jos paklausė ar ji nebijo viena su juo būti, kadangi dabar jau turėtų bijoti ir apkaltino, kad ji yra susijusi su teisėsauga. Jo liga pasireiškia mąstymo, emocijų sutrikimais, aktyvia psichoprodukcija. Diagnozė yra nustatoma pokalbio metu, stebint jo mąstymo nuoseklumą, išsakomas mintis. Nurodė, kad ieškovas neturi nuoseklaus mąstymo, kadangi nuo vieno dalyko šokinėja prie kito, mano, kad visi prieš jį nusistatę ir susiję kažkokiais ryšiais, kas yra kliedesiai. Ieškovo emocijos yra blankios, jis nejaučia empatijos. Nurodė, kad ligoniai, sergantys tokia liga, gali būti pavojingi. Tai gali pasireikšti aktyviais veiksmais. Nurodė, kad gal dar metus dirbs savo darbe. Davė priesaiką, todėl nemeluoja. Nurodė, kad neprisimena, ar ji atsiliepė telefonu, kai ieškovas skambino, jog gautų Kauno klinikų registratūros numerį.

12Ieškinys atmestinas CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta ar paneigta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996-04-18, 1997-10-01, 2000-05-08, 2002-07-02, 2006-08-08 nutarimus). Be to, situacija, kai asmeniui nesuteikiama galimybė savo civilinio pobūdžio teisių klausimą išspręsti teisme, gali prilygti su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui (žr., pvz., Tserkva S. S.. v. Ukraine, no. 37878/02, judgment of 28 February 2008; Zylkov v. Russia, no. 5613/04, 21 June 2011). Teismas, vadovaudamasis visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo to, kad nebuvo ištaisyti prieš tai ieškovui teismo nurodyti trūkumai, ieškovo ieškinį priėmė, nes sprendė, jog būtina išspręsti ar ieškovui nustatyta diagnoze buvo pažeistos jo civilinės subjektinės teisės (CK 1.138 straipsnis).

13Teismas - ieškovui P. B., kuris į teismą kreipėsi prašydamas panaikinti jam nepagrįstai atsakovo nustatytą medicininę diagnozę – paranoidinę šizofreniją, nebespręsdamas ir atskirai nebepasisakydamas - ar byloje VšĮ Kėdainių PSPC pagrįstai patraukta atsakovu, tačiau neturėdamas galimybės kvestionuoti ieškovo nurodyto atsakovo, bet dėl to įtraukdamas trečiuosius asmenis, siekdamas visapusiškai ir kaip galima operatyviau išnagrinėti ieškovo ieškinį, siekdamas kad byloje būtų priimtas teisingas ir pagrįstas sprendimas, du kartus per parengiamuosius teismo posėdžius, o ir teismo posėdžio metu, motyvuodamas tuo, kad teismas neturi medicininio pobūdžio specialiųjų žinių, siūlė ieškovui byloje atlikti psichiatrijos ekspertizę, siūlė, kuomet ieškovas nurodė, kad jo turtinė padėtis sunki, kad ieškovas pas ekspertus būtų nuvežtas savivaldybės pažadėtu skirti transportu, tačiau ieškovui kategoriškai atsisakius vykti į ekspertinę įstaigą ekspertizės atlikimui, dalyvauti ekspertizės atlikime motyvuojant tuo, kad prievarta prieš jį negali būti taikoma, nusprendė bylą nagrinėti pagal byloje surinktus įrodymus, nebeapklausiant liudytoja I. R., kuriai šaukimo teismui įteikti nepavyko (kaip informavo darbdavys yra vaiko priežiūros atostogose), o kito įteikimo būdo nei ieškovas, nei jo atstovas teismui nepasiūlė. Ieškovo prašymas, išreikštas baigiamųjų kalbų metu, kad jam būtų sudarytos sąlygos savo noru pabūti VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus pasirinktame skyriuje, kur jis būtų stebimas, teismo negali būti patenkintas, kadangi teismas nėra ta institucija, kuri sprendžia asmenų hospitalizavimo klausimus.

14Kaip matyti iš trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pateiktos ieškovo gydymo stacionare istorijos (vokas prie bylos), pirmą kartą ieškovui diagnozė buvo nustatyta 1982-12-02 – 1982-12-27 gydant jį Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje. 1984-04-16 - 1984-05-15 ieškovui buvo atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė, kurios išvadoje buvo patvirtinta anksčiau nustatyta diagnozė. 2000 metais ieškovui nustatytą diagnozė buvo taip pat patvirtinta prof. A. D.. Vėliau, gydant ieškovą įvairiose psichiatrinėse ligoninėse ir gaunant įvairių psichiatrų konsultacijas, anksčiau nustatyta diagnozė nebuvo paneigta. Paskutinės hospitalizacijos VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 2011-04-30 - 2011-05-16 metu ieškovui vėl buvo diagnozuota paranoidinė šizofrenija, epizodinė eiga su nekintamu deficitu (F20.0).

15Remiantis atsakovo atsiliepime (b. l. 65-66) nurodytais argumentais ir byloje esančiais duomenimis, tik nuo 2014-12-05 ieškovas yra VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje; Diagnozė: paranoidinė šizofrenija (b. l. 11). Kaip matyti iš trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų pateiktos ieškovo ambulatorinės asmens sveikatos istorijos (b. l. 53-63), ieškovas į Kauno klinikas kreipėsi tris kartus: 2016-12-01 pas gydytoją psichiatrę A. K. (b. l. 56-57), 2017-01-20 ir 2017-03-02 pas gydytoją psichiatrę I. R. (b. l. 58-59), ir gydytojos, įvertinusios ieškovo sveikatos būklę, patvirtino anksčiau ieškovui nustatytą paranoidinės šizofrenijos diagnozę.

16Taigi ieškovui nustatytą paranoidinės šizofrenijos diagnozę patvirtina trečiųjų asmenų VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų pateiktos ieškovo gydymo stacionare bei ambulatorinės asmens sveikatos istorijos, kuriose yra pateiktos ieškovo anamnezės, nurodant jo psichikos būseną, vizitacijų metu atliktus stebėjimus, psichologinės konsultacijos, gydytojų konsultacijos, tiriamojo stebėjimo ir surinktų apie jį žinių lapas (slaugos istorija), 1984-04-16 - 1984-05-15 atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė, kurios išvadoje buvo patvirtinta anksčiau nustatyta diagnozė (VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės P. B. gydymo stacionare istorija ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų P. B. ambulatorinės asmens sveikatos istorija (b. l. 53-63)), ir atsakovo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro pateikta informacija (b. l. 11, 14, 21), taip pat liudytojos D. R. parodymai, kad ieškovui paranoidinės šizofrenijos diagnozė, jos įsitikinimu, nustatyta pagrįstai, kad ieškovo liga pasireiškia sisteminiais kliedesiais prieš visas įstaigas, manymu, jog visi prieš jį nusiteikę, susiję kažkokiais ryšiais, kad ieškovas neturi nuoseklaus mąstymo, jo emocijos yra blankios, jis nejaučia empatijos, be to, diagnozę patvirtino ir trečio lygio specialistas (-ai) psichiatras (-ai) Kauno klinikose. Atsižvelgiant į šiuos duomenis teismas sprendžia, kad ieškovo argumentai, jog jam paranoidinės šizofrenijos diagnozė nustatyta neteisingai ir, kad nurodyta diagnozė iš esmės pažeidžia jo, kaip žmogaus ir piliečio teises, riboja jo civilinį veiksnumą, žemina jo orumą bei varžo laisvę yra visiškai deklaratyvūs, nepagrįsti ir ieškovo, teismui išaiškinus jo pareigą įrodinėjimo procese, neįrodyti.

17Ieškovas nesugebėjo paaiškinti, kokiu būdu nustatyta diagnozė pažeidžia jo teises socialiniame gyvenime, nepateikė jokių įrodymų, kad pažeidžiamos, suvaržomos jo teisės ar laisvės. Kokios nors viešai paskelbtos ar kam nors kitaip paviešintos informacijos apie ieškovo ligą nenustatyta, bent jau ieškovas nepateikė jokių duomenų apie nustatytus tokius pažeidimus ir jų įtaką ieškovo teisių ir laisvių suvaržymo kontekste. Teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus - tarp kurių yra 1984 metais Respublikinėje Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninėje atlikta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios išvadoje diagnozuota šizofrenija, paprasta forma, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymu ištyrimu, neturi pagrindo su byloje esančiais rašytiniais įrodymais nesutikti, nes pateikti įrodymai pagrindžia nuo 1982 m. ieškovo medicininiuose dokumentuose (asmens sveikatos istorijose, epikrizėse, ligos istorijose, teismo psichiatrijos ekspertizėje ir kt.) esančius duomenis apie ieškovo ligą, tarp įrodymų nėra prieštaravimų, jų turinį, kaip teismas jau pasisakė, patvirtina pateiktos VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų pateiktos ieškovo gydymo stacionare bei ambulatorinės asmens sveikatos istorijose esantys duomenys, liudytojos psichiatrės D. R. parodymai. Teismo posėdžio metu teismas įdėmiai ir nepertraukdamas išklausė bei sprendime aprašė ieškovo paaiškinimus, kurie, teismo įsitikinimu, buvo nerišlūs, nenuoseklūs, nelogiški, ieškovas nebaigęs vienos minties (teiginio) pradėdavo pasakoti kitas aplinkybes, mąstymas sukoncentruotas ties įvairiais išgyvenimais, vaizdiniais iš praeities ir pan. taigi ieškovo parodymų turinys nepaneigė civilinėje byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotų aplinkybių dėl ieškovui praeityje diagnozuotos psichinės ligos paranoidinės šizofrenijos pagrįstumo.

18Teismas pažymi, kad civiliniame procese (CPK – Civilinio proceso kodeksas) galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), o tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010;2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009 ir kt.). Objektyvus visų aplinkybių išnagrinėjimas reiškia tai, kad teismas savo vidinį įsitikinimą negali grįsti prielaidomis ar nuojautomis, o turi vadovautis įstatymų nustatyta tvarka ištirtais įrodymais, jų visetu ir šių įrodymų tyrimo išvadomis nulemtu savo vidiniu įsitikinimu.

19Išnagrinėjus ir įvertinus bylos surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys yra atmestinas kaip neįrodytas, byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojos parodymai patvirtina, kad ieškovui ligos diagnozė buvo nustatyta pagrįstai (CPK 178 straipsnis).

20Ieškinį atmetus, iš ieškovo, byloje gaunančio nemokamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, bylinėjimosi išlaidos valstybei (procesinių dokumentų įteikimo ir dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo valstybei) nepriteistinos (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnis).

21Tačiau remiantis CPK 93 straipsnio pirmąją dalimi, kur numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, atsižvelgiant į tai, jog atsakovo turėtos išlaidos advokato pagalbai – 300 Eur (b. l. 115), neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, nes atsakovo atstovas advokatas ruošė atsiliepimą į ieškinį, atstovavo atsakovą parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose, atsakovo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai pripažintinos pagrįstomis ir, prašant atsakovo atstovei, priteistinos iš ieškovo atsakvui.

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsniu, 263–270 straipsniais, 307 straipsniu teismas

Nutarė

23ieškovo P. B. ieškinį atmesti.

24Priteisti iš ieškovo P. B., a. k. ( - ) 300,00 Eur (tris šimtus eurų ir 00 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti - atsakovui VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrui, į. k. 191045757.

25Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. ieškovas P. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 1-4) atsakovui VšĮ... 4. Posėdžio metu ieškovas savo ieškinį palaikė ir prašė tenkinti... 5. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo... 6. Atsakovas VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras atsiliepimu... 7. Posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Savo... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos... 9. Posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė savo atsiliepimą... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto... 11. Teismo posėdyje liudytoja apklausta D. R. nurodė, kad yra Kėdainių... 12. Ieškinys atmestinas CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas... 13. Teismas - ieškovui P. B., kuris į teismą kreipėsi prašydamas panaikinti... 14. Kaip matyti iš trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ Respublikinės Vilniaus... 15. Remiantis atsakovo atsiliepime (b. l. 65-66) nurodytais argumentais ir byloje... 16. Taigi ieškovui nustatytą paranoidinės šizofrenijos diagnozę patvirtina... 17. Ieškovas nesugebėjo paaiškinti, kokiu būdu nustatyta diagnozė pažeidžia... 18. Teismas pažymi, kad civiliniame procese (CPK – Civilinio proceso kodeksas)... 19. Išnagrinėjus ir įvertinus bylos surinktų įrodymų visumą, teismas... 20. Ieškinį atmetus, iš ieškovo, byloje gaunančio nemokamą valstybės... 21. Tačiau remiantis CPK 93 straipsnio pirmąją dalimi, kur numatyta, jog... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsniu, 263–270 straipsniais,... 23. ieškovo P. B. ieškinį atmesti.... 24. Priteisti iš ieškovo P. B., a. k. ( - ) 300,00 Eur (tris šimtus eurų ir 00... 25. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos...