Byla 2-1635-157/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Litgrain“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-473-212/2016, pagal pareiškėjų Ėriškių žemės ūkio bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės „Maltosa“ skundus dėl atsakovės ne teismo tvarka bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Litgrain“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Arneksta“ ir Ko.

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Pareiškėjos Ėriškių žemės ūkio bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė „Maltosa“ (toliau – UAB „Maltosa“) pateikė teismui skundus, prašydamos panaikinti atsakovės ne teismo tvarka bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Litgrain“ (toliau – BUAB „Litgrain“, atsakovė) kreditorių 2016 m. gegužės 16 d. susirinkimo nutarimus ir iškelti jai bankroto bylą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Pareiškėja Ėriškių žemės ūkio bendrovė nurodė, kad ji yra atsakovės kreditorė, turinti 102 231,45 Eur reikalavimą už parduotus salyklinius miežius. Atsakovė 2016 m. gegužės 2 d. informavo pareiškėją, kad yra nemoki, neturi jokių ginčų teisme ir siekia iškelti bankroto bylą ne teismo keliu, o kreditorių susirinkime 2016 m. gegužės 16 d. buvo patvirtintas kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, be kita ko, ir kreditorės BUAB „Alsisa“ 1 454 119,40 Eur reikalavimas. Pareiškėjai tapo žinoma, kad šios lėšos BUAB „Alsisa“ iš atsakovės buvo priteistos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. teismo įsakymu. Pareiškėjos teigimu, atsakovės kreditorių 2016 m. gegužės 16 d. susirinkimo nutarimai yra nepagrįsti ir prieštaraujantys įstatymo nuostatoms, nes šis bankroto procesas negali vykti ne teismo tvarka (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 12 straipsnio 1 dalis).
  3. Pareiškėja UAB „Maltosa“ nurodė, kad yra atsakovės kreditorė, turinti 90 000 Eur reikalavimą, grindžiamą 2015 m. spalio 21 d. sutartimi. Nurodė, kad BUAB „Alsisa“ iki 2016 m. gegužės 9 d. teismo įsakymo įsigaliojimo negalėjo būti įtraukta į kreditorių sąrašą, palaikė Ėriškių žemės ūkio bendrovės argumentus, kad atsakovės bankrotas ne teismo keliu negalimas. Papildomai nurodė, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklapyje nurodyta, jog BUAB „Alsisa“ bankroto byla iškelta 2014 m. lapkričio 26 d., o bankroto administratore yra paskirta UAB „Bankrotas LT“, kurios įgaliota atstovė G. K. (toliau – administratorė). Pažymėjo, kad galimai atsakovės bankroto procedūra yra neskaidri, nes didžiausio kreditoriaus reikalavimas gali būti dirbtinai sukurtas, siekiant eliminuoti realius kreditorius. Trečiasis asmuo UAB „Arneksta“ ir Ko turi tik simbolinį reikalavimą ir taip pat gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, nes galimai bankroto administratorius A. G. yra buvęs UAB „Arneksta“ ir Ko vadovas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. birželio 30 d. nutartimi pareiškėjų skundus patenkino ir panaikino atsakovės UAB „Litgrain“ kreditorių 2016 m. gegužės 16 d. susirinkimo nutarimus; priteisė iš atsakovės 726 Eur bylinėjimosi išlaidų Ėriškių žemės ūkio bendrovės naudai; reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei nutarė nagrinėti įsiteisėjus šiai nutarčiai.
  2. Teismas nustatė, kad atsakovės vadovas 2016 m. gegužės 2 d. pranešimu – siūlymu informavo savo kreditorius, jog yra ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos vykdyti bankrotą ne teismo tvarka; bankroto administratore pasiūlė paskirti UAB „Bankrotas LT“. Atsakovė 2016 m. gegužės 16 d. kreditorių susirinkime pateikė 2016 m. gegužės 2 d. kreditorių sąrašą, kuriame, be kitų, nurodytas ir kreditorės BUAB „Alsisa“ reikalavimas – 1 454 119,40 Eur. Teismas taip pat nustatė, kad kreditorių susirinkime 2016 m. gegužės 16 d. nebuvo pateikta informacija apie Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. išduotą teismo įsakymą dėl 1 454 119,40 Eur skolos iš atsakovės UAB „Litgrain“ BUAB „Alsisa“ naudai priteisimo.
  3. Teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad BUAB „Alsisa“ bankroto administratorės UAB „Bankrotas LT“ įgaliotas asmuo – G. K., 2016 m. balandžio 14 d. teikė pretenziją buvusiam UAB „Alsisa“ vadovui D. V., reikalaudama atlyginti šiai bendrovei padarytą 1 454 119,40 Eur žalą, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. teismo įsakymu minėta suma BUAB „Alsisa“ naudai priteista iš D. V..
  4. Teismas nustatė, kad BUAB „Alsisa“ ir atsakovė UAB „Litgrain“ 2016 m. balandžio 27 d. sudarė Laidavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo neatlyginamai ir solidariai visiškai atsakyti visu savo turtu, jei skolininkas D. V. laiku ir tinkamai neįvykdys visų savo prievolių ar jų dalies pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-4079-956/2016; BUAB „Alsisa“ 2016 m. balandžio 27 d. pateikė pretenziją atsakovei, reikalaudama sumokėti 1 454 119,40 Eur; ir, kaip jau minėta, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. teismo įsakymu priteista iš UAB „Litgrain“ 1 454 119,40 Eur skola BUAB „Alsisa“ naudai.
  5. Teismas taip pat nustatė, kad kreditorė Ėriškių žemės ūkio bendrovė 2016 m. gegužės 24-25 dienomis kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų atsakovės UAB „Litgrain“ direktoriaus M. Š. ir bankroto administratorės UAB „Bankrotas LT“ įgalioto asmens G. K., veikų. Panevėžio apygardos prokuratūra 2016 m. gegužės 30 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą, o Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. birželio 23 d. panaikino bankroto administratorių G. K. ir A. G. pažymėjimus.
  6. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės UAB „Litgrain“ direktorius M. Š. ir bankroto administratorės UAB „Bankrotas LT“ įgaliotas asmuo G. K., sąmoningai sukurdami dirbtinį kreditorės BUAB „Alsisa“ reikalavimą, siekė bankroto proceso ne teismo tvarka, kad išvengtų atsiskaitymo su kitais, realiais kreditoriais. Teismas sprendė, kad šių asmenų netinkamus veiksmus ir galimai išankstinį susitarimą patvirtina ta aplinkybė, kad BUAB „Alsisa“ į atsakovės UAB „Litgrain“ kreditorių sąrašą įtraukta 2016 m. gegužės 2 d., kuomet jokios reikalavimo teisės dar neturėjo.
  7. Teismas nustatė, kad byloje surinkti įrodymai paneigia atsakovės kreditoriams pateiktą informaciją: minėtas teismo įsakymas, kuriuo BUAB „Alsisa“ priteista skola iš atsakovės, yra įsiteisėjęs ir nenuginčytas; pareiškėjų pareikštas nepasitikėjimas atsakovės parinkta bankroto administratore yra pagrįstas; įstatymas aiškiai nurodo sąlygą, kad bankroto procesas ne teismo tvarka galimas tik tuomet, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai; byloje yra ir daugiau bendrais interesais susijusių asmenų – UAB „Alsisa“ (buvęs pavadinimas UAB „Aukštaitijos bravorai“), kurios direktoriumi buvo D. V. (šiuo metu jis yra UAB „Butautų dvaro bravoras“ vadovas) bankroto bylą iškėlė UAB „Golden capital“ (direktorius J. G.), kreditorinį reikalavimą į UAB „Alsisa“ UAB „Golden capital“ perleido UAB „Butautų dvaro bravoras“, J. G. nuo 2015 m. birželio 8 d. yra UAB „Bankrotas LT“, kuriame dirbo administratorė G. K., vadovas. Taigi atsižvelgdamas į ginčo teisinį reglamentavimą bei faktines bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovės UAB „Litgrain“ bankroto procesas negali būti vykdomas ne teismo tvarka, kreditorių 2016 m. gegužės 16 d. susirinkimo skundžiami nutarimai yra neteisėti, naikintini. Teismas priteisė pareiškėjai Ėriškių žemės ūkio bendrovei iš atsakovės UAB „Litgrain“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 726 Eur (CPK 93, 98 straipsniai), o prašymą iškelti atsakovei bankroto bylą, vadovaudamasis ĮBĮ 5, 12 straipsniais, nutarė nagrinėti įsiteisėjus šiai nutarčiai.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8

  1. Atsakovė UAB „Litgrain“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį ir priimti naują – Ėriškių žemės ūkio bendrovės ir UAB „Maltosa“ reikalavimus atmesti; priteisti pareiškėjai iš Ėriškių žemės ūkio bendrovės ir UAB „Maltosa“ tiek pirmoje, tiek apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas peržengė nagrinėjamos bylos ribas, vertindamas kreditorės BUAB „Alsisa“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumą, nes toks reikalavimas pareikštas nebuvo ir tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams.
    2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantė pažeidė ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalį; kad BUAB „Alsisa“ reikalavimas į 2016 m. gegužės 2 d. kreditorių sąrašą įtrauktas neteisėtai. Vien galimybė, kad kreditorinis reikalavimas yra fiktyvus negali būti pagrindu pripažinti 2016 m. gegužės 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimus negaliojančiais. Be to, byloje esanti galiojanti ir neginčijama laidavimo sutartis bei priimtas ir įsiteisėjęs Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. įsakymas – patvirtina šio reikalavimo pagrįstumą. Kita vertus – šio teismo įsakymo išdavimas neturėjo jokios įtakos kreditorių sąrašui, atsakovė tokį reikalavimą pripažino, todėl teismo sprendimas naikinti jau prasidėjusį bankroto procesą dėl formalios priežasties yra pažeidžiantis proporcingumo ir protingumo principus.
    3. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovės direktorius ir bankroto administratorės įgaliotas asmuo sąmoningai, sukurdami dirbtinį kreditorės BUAB „Alsisa“ reikalavimą, siekė bankroto proceso ne teismo tvarka ir taip išvengti atsiskaitymo su kitais kreditoriais. Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai nesuteikia pagrindo spręsti, kad apskritai yra bankroto administratorės interesų konfliktas, tačiau, net jei tokie ir būtų – bankroto administratorės interesų konfliktas galėtų būti vertinamas kaip pagrindas inicijuoti bankroto administratoriaus pakeitimą, bet ne naikinti kreditorių nutarimą pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka.
    4. Teismas be pagrindo nevertino aplinkybių, jog Ėriškių žemės ūkio bendrovė ir UAB „Arneksta“ kreditorių susirinkimo metu balsavo už bankroto proceso iškėlimą ne teismo tvarka, o UAB „Maltosa“ – apskritai nebalsavo; kad dar prieš susirinkimą pareiškėjai žinojo susirinkimo darbotvarkės klausimus, esamus kreditorius bei jų reikalavimų dydžius; jokių pretenzijų ir pastabų neteikė; jokių naujų ar išskirtinių aplinkybių, kurių nebuvo kreditorių susirinkimo metu ir kurios galėtų pakeisti kreditorių nuomonę, neatsirado; kad BUAB „Alsisa“ apskritai neįtraukus į kreditorių sąrašą, visi susirinkimo nutarimai būtų buvę lygiai tokie patys, nes balsuota vienbalsiai – todėl pareiškėjų skunduose nurodyti argumentai neturi jokios reikšmės ir turėjo būti atmesti kaip nepagrįsti.
    5. Teismo nutartis neteisėta, nes neatsižvelgta į aplinkybę, kad nėra galimybės įmonės sugrąžinti į iki bankroto bylos iškėlimo buvusį teisinį statusą, t. y. atsakovė jau yra įgijusi bankrutuojančios įmonės statusą, bankroto administratorė pradėjo vykdyti bankroto procedūras, buvo nutrauktos sutartys, perduoti įmonės dokumentai bankroto administratorei ir t. t. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu atveju, kai bankroto procedūros jau aktyviai vyksta, grąžinimas į buvusią padėtį nėra galimas. Tuo tarpu pareiškėjai, norėdami ginti savo teises, turėjo prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemonės tuoj pat po kreditorių susirinkimo priėmimo, kol neprasidėjo bankroto procedūros, tačiau tokio prašymo nepateikė.
  2. Ėriškių žemės ūkio bendrovė atsiliepime į atsakovės UAB „Litgrain“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliantės teiginiai, kad teismas peržengė nagrinėjamos bylos ribas, yra klaidinantys, nes byloje esantys įrodymai įvertinti nagrinėjant pareiškėjų skunduose nurodytus argumentus, kad BUAB „Alsisa“ kreditorinis reikalavimas yra galimai fiktyvus, o pareiškėjams buvo pateiktos iš esmės klaidinančios aplinkybės dėl tikrųjų faktinių aplinkybių.
    2. Teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantė pažeidė ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvą, nes Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. įsakymu priteista iš atsakovės 1 454 119,40 Eur skola BUAB „Alsisa“ naudai, o minimame kreditorių susirinkime apie tai iš viso nebuvo pateikta informacija ir tai akivaizdžiai parodo atsakovės nesąžiningumą sudarant kreditorių sąrašą.
    3. Nepagrįstas apeliantės argumentas, jog byloje esantys įrodymai nesuteikia pagrindo spręsti, kad yra bankroto administratorės interesų konfliktas, ir, net jei tokie būtų – šis konfliktas galėtų būti vertinamas kaip pagrindas inicijuoti bankroto administratorės pakeitimą, bet ne naikinti kreditorių nutarimą pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka. Teismų praktikoje ne kartą yra paminėta, jog tokio pobūdžio teisinių konfliktų egzistavimas, nepriklausomai nuo jų baigties, iš esmės nesuderinamas su bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, pobūdžiu ir tikslais, nes tarp įmonės savininkų ir kreditorių nėra reikiamo sutarimo. Be to, šioje byloje akivaizdu, kad yra principinis nesutarimas tarp kreditorių ir įmonės savininko bei esamos administratorės, dėl galimybės vykdyti procedūrą ne teismo tvarka.
    4. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino kreditorių susirinkimo balsavimo aplinkybes, taip pat ir tai, kad kilus įtarimams dėl naujo ir didžiausią reikalavimą turinčio kreditoriaus atsiradimo, Ėriškių žemės ūkio bendrovė nedelsiant ėmėsi veiksmų – kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas, bankroto administratorių veiklą prižiūrinčią instituciją bei teismą. Todėl teismas teisingai sprendė, kad atsakovė ir bankroto administratorė sąmoningai, sukurdamos dirbtinį kreditorės BUAB „Alsisa“ reikalavimą, siekė bankroto proceso ne teismo tvarka, kad išvengtų atsiskaitymo su kitais, realiais kreditoriais.
    5. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad nėra galimybės įmonės sugrąžinti į iki bankroto bylos iškėlimo buvusį teisinį statusą, nes bankroto ne teismo tvarka pradėjimas niekaip nesustabdo ir nelemia galimybės pereiti į bankroto procedūrą teismo tvarka ir, beje, tai nurodyta pačios apeliantės cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-721-381/2016.
  3. UAB „Maltosa“ atsiliepime į atsakovės UAB „Litgrain“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliantės teiginys, kad teismas peržengė nagrinėjamos bylos ribas yra nepagrįstas. Teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir tinkamai jas pritaikęs teisingai vertino byloje esančius įrodymus bei šalių nurodytas aplinkybes. Kreditorės BUAB „Alsisa“ reikalavimo pagrįstumas turėjo būti įvertintas, nes šia aplinkybe, tiesiogiai susijusia su ginčo dalyku, pareiškėjai grindė savo reikalavimą panaikinti ginčo nutarimus. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės UAB „Litgrain“ direktorius M. Š. ir bankroto administratorės UAB „Bankrotas LT“ įgaliotas asmuo G. K. sąmoningais veiksmais siekė bankroto proceso ne teismo tvarka, jog išvengtų atsiskaitymo su kitais, realiais kreditoriais.
    2. Atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog pažeista ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalis, ir, kad BUAB „Alsisa“ reikalavimas į 2016 m. gegužės 2 d. kreditorių sąrašą įtrauktas neteisėtai. Ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs tai, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. įsakymas dėl 1 454 119,40 Eur skolos priteisimo iš atsakovės UAB „Litgrain“ BUAB „Alsisa“ naudai įsiteisėjo tik – 2016 m. gegužės 29 d., – pagrįstai konstatavo, jog apeliantė pažeidė minėtą įstatymo normą, nes iki šios datos nebuvo jokio pagrindo minėtą kreditorę įrašyti į kreditorių sąrašą, o apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimai neteisėti.
    3. Apeliantės argumentas, kad teismas be pagrindo nevertino aplinkybių, jog Ėriškių žemės ūkio bendrovė ir UAB „Arneksta“ kreditorių susirinkimo metu balsavo už bankroto proceso iškėlimą ne teismo tvarka, o UAB „Maltosa“ – apskritai nebalsavo, atmestinas. Pažymėtina, kad UAB „Maltosa“ negalėjo savo teisių ir teisėtų interesų ginti kreditorių susirinkime dėl atsakovės ir jos administratorės nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų ir šias aplinkybes, teismas įvertino priimdamas skundžiamą nutartį. Aplinkybė, kad UAB „Maltosa“ patvirtino savo kreditorinį reikalavimą pradėjus atsakovės bankrotą ne teismo tvarka, reiškia pažeistos nuosavybės teisės mastą, o ne kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimą ir bankroto teisėtumą.
    4. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog nėra galimybės įmonės sugrąžinti į statusą, buvusį iki bankroto bylos iškėlimo. Bylos duomenys patvirtina esant priešingai: atsakovė įregistruota 2014 m. liepos 10 d., nuo 2015 m. spalio mėnesio realios veiklos nebevykdė; joje dirbo tik vienas darbuotojas; bankroto procedūra pradėta 2016 m. gegužės 16 d. ir vyko tik iki 2016 m. birželio 30 d. – šiek tiek daugiau nei mėnesį. Be to, įmonę nėra būtina grąžinti į į tą padėtį, nes bankrotas teismo tvarka gali būti tęsiamas nuo tos neteisminio bankroto stadijos, kurioje jis baigėsi.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalis bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka, ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas; byla nagrinėjama neperžengiant skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir jų neperžengus būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėjamos apeliacinės bylos dalyką sudaro Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties, kuria panaikintas atsakovės UAB „Litgrain“ kreditorių 2016 m. gegužės 16 d. susirinkimo nutarimai iškelti šiai bendrovei bankroto bylą, bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankrotas LT“ (įgaliota atstovė G. K.), ir išspręsti kiti su tuo susiję klausimai, teisėtumas bei pagrįstumas pagal atsakovės UAB „Litgrain“ atskirąjį skundą.
  3. Teismas sprendžia, kad prieš pradedant nagrinėti atskirojo skundo argumentus yra būtina nurodyti esmines bankroto procesą, kuris vykdomas ne teismo tvarka, reglamentuojančias ĮBĮ nuostatas, teismų praktikos išaiškinimus šiais klausimais.
  4. Pagal ĮBĮ 12 straipsnį, jei įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), įmonės vadovas, savininkas (savininkai), numatę siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, siūlymą šias procedūras vykdyti ne teismo tvarka privalo pranešti raštu kiekvienam kreditoriui, kartu nurodydami kreditorių susirinkimo datą ir vietą (ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis); kreditorių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto siūlymo išsiuntimo kreditoriams dienos (ĮBĮ 12 straipsnio 3 dalis); tokį nutarimą gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu tam atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3 / 4 visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną (ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalis). Neteisminės bankroto procedūros pagrindiniai ypatumai yra nustatyti ĮBĮ 13 straipsnyje, pagal kurį svarbiausias pastarosios bruožas yra tas, kad visus teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas; kad tokios procedūros tikslas yra užbaigti įmonės veiklą ir patenkinti kreditorių reikalavimus bendru visų suinteresuotų asmenų sutarimu dėl nemokios įmonės finansinių problemų sprendimo būdų, terminų, neinicijuojant įmonės ir jos kreditorių ginčo ir neįtraukiant į šią procedūrą teismo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1707/2012; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-866-823/2016 etc.). Taigi kriterijus, atskiriantis teisminę bankroto procedūrą nuo neteisminės, yra ginčo tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių buvimo ar nebuvimo faktas – kai jie sutaria dėl galimybės bankroto procedūras atlikti patiems. Kita būtina sąlyga – minėtų asmenų tarpusavio pasitikėjimas ir tikėjimas, kad vykdant bankroto procedūras jiems nereikia teismo pagalbos ir įsikišimo. Beje, apeliantė savo skunde taip pat yra nurodžiusi būtent šias teismų praktikos suformuluotas taisykles.
  5. Tai, kas paminėta, aiškiai rodo, kad būtent šį procesą inicijuojantiems įmonės vadovui / savininkui (savininkams), tenka tiesioginė pareiga užtikrinti, jog būtų tiksliai įvykdyti įstatymo reikalavimai, būtų visiškai užtikrintas kreditorių lygiateisiškumas, kad jiems būtų atskleisti visi duomenys, susiję tiek su kreditorinėmis, tiek su debitorinėmis skolomis, įmonės turtu (lėšos, kilnojamasis / nekilnojamasis turtas, turtinės teisės ir kt. Tik tokiu atveju galima išvada, kad yra pasiektas būtent susitarimas dėl galimybės bankroto procedūras atlikti patiems. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, priešingai nei tvirtina apeliantė, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vadovavosi tuo, kad kreditoriai tarpusavyje nesutaria dėl visų ginčų sprendimo ne teismo tvarka, o šio proceso iniciatorius neįvykdė pirmiau minėtų sąlygų dėl tokio proceso skaidrumo, kreditorių lygiateisiškumo.
  6. Šiuo klausimu visų pirma pabrėžtina tai, kad ĮBĮ 12 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas ne ilgesnis nei 20 dienų terminas kreditoriams informuoti. Gi šioje byloje kreditorių susirinkimas buvo šaukiamas praėjus 14 dienų po pranešimo išsiuntimo, byloje nėra ginčo dėl to, kad kreditoriai iš anksto nebuvo informuoti apie visus bendrovės kreditorius ir debitorius ir kt.; nebuvo atskleistos bendrovės administracijai žinomos ir vėliau teismui atskleistos faktinės aplinkybės, apibūdinančios asmenį, kuris siūlomas administruoti procesą, apie teisme nagrinėjamą bylą (teismo įsakymas dar nebuvo įsiteisėjęs) dėl išdavimo teismo įsakymo pagal kreditoriaus BUAB ,,Alsisa“ pareiškimą (CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punktas), ir iš viso nebuvo informuoti apie šį didžiausiąjį kreditorių.
  7. Teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad vertinant formaliai net gi tuo atveju, jeigu pareiškėjai būtų nesutikę su neteismine bankroto procedūra, BUAB ,,Alsisa“ bei kitų kreditorių balsų būtų pakakę tokiam nutarimui priimti; kad nutarimu nepatenkintas kreditorius turi teisę jį apskųsti teismui (ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalis, 24 straipsnio 4 dalis). Tačiau nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste toks argumentas traktuotinas kaip nesąžiningas, nes pirmiausiai turi būti atskleistos visos aktualios aplinkybės, kurios leistų kreditoriams laisvai suformuoti savo poziciją šiuo klausimu, o tik tuomet spręsti dėl ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalies nuostatų aiškinimo bei taikymo (CPK 185 straipsnis). Apeliantė taip pat teisi teigdama, kad teismui baigus nagrinėti šią bylą ir priėmus įsakymą, o atsakovei sutikus su BUAB ,,Alsisa“ pretenzijomis, jos reikalavimas galėjo būti įtrauktas į kreditorių sąrašą, tačiau, kaip jau minėta, atsakovė kreditoriams privalėjo atskleisti visą šią informaciją. Tai yra akivaizdu žinant, jog įstatymas nenumato, kokio dydžio teisme skolininkui pareikštas turtinis reikalavimas užkerta kelią šiam procesui ne teismo tvarka. Taigi ši aplinkybė nesuteikia pagrindo pažeisti kreditorės teises. Pažymėtina tai, kad apeliantė taip pat teisingai aiškina, jog faktas, kad tokiam procesui vadovaujantis asmuo – bankroto administratorius, taip pat administruoja atsakovės kreditoriaus ar debitoriaus bankroto procesą, pats savaime taip pat neprieštarauja įstatymui, tačiau vėl gi patys kreditoriai turi spręsti dėl galimo / negalimo interesų konflikto. Taigi siekiant inicijuoti bankrotą ne teismo tvarka yra svarbu užtikrinti visų kreditorių lygias teises būti informuotiems ir dalyvauti sprendžiant dėl tokio proceso, nepriklausomai nuo jų turimų finansinių reikalavimų masto. Nuostata, kad pareiga informuoti kreditorius negali būti vykdoma formaliai, yra suformuluota ne vienoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, taip pat ir tose, kuriomis remiamasi atskirajame skunde.
  8. Antra, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių teismo nustatytus faktus, kad Panevėžio apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų atsakovės UAB „Litgrain“ direktoriaus M. Š. ir bankroto administratorės UAB „Bankrotas LT“ įgalioto asmens G. K. nusikalstamų veikų, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. birželio 23 d. panaikino bankroto administratorės G. K. ir BUAB ,,Alsisa“ administratoriaus A. G. pažymėjimus (http://www.bankrotodep.lt/veiklos-sritys/nemokumas-2/administratori-veiklos-prieziura/pazymejimu-panaikinimas/.)
  9. Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų skundus ir nustatęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su kreditorių teisių pažeidimu, o taip pat šiuos faktus, turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą išvadai, jog atsakovės UAB „Litgrain“ bankroto procedūra ne teismo tvarka buvo inicijuota nesilaikant procedūrinių reikalavimų, neužtikrinant visų įmonės kreditorių informavimo apie esmines aplinkybes, ir vien dėl šios priežasties negali būti pripažinta teisėta, ir panaikinti skundžiamus atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimus (ĮBĮ 12 straipsnio 5 dalis)
  10. Taigi skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta tinkamai išaiškinus ir pritaikius įrodinėjimo procesą reglamentuojančias CPK normas, aktualias ĮBĮ nuostatas, atitinka teismų praktiką nurodytos kategorijos bylose, todėl yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kiti atsakovės UAB „Litgrain“ skunde, o taip pat pareiškėjų Ėriškių žemės ūkio bendrovės bei UAB „Maltosa“ atsiliepimuose į šį atskirąjį skundą nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako (CPK 338 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 etc.).
  11. Atmetus atsakovės atskirąjį skundą, ir įvertinus išnagrinėtos bylos sudėtingumą bei kitas aktualias aplinkybes, pareiškėjai Ėriškių žemės ūkio bendrovei priteisiamos išlaidos, kurias ši turėjo dėl advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme, neviršijančios Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo nurodytų dydžių, – 250 Eur (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
  12. Teismas panaikina pirmosios instancijos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – uždraudimą atsakovei UAB „Litgrain“ vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka pagal kreditorių 2016 m. gegužės 16 d. susirinkimo nutarimus (CPK 149 straipsnio 1 dalis).

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

14Priteisti pareiškėjai Ėriškių žemės ūkio bendrovei (juridinio asmens kodas 168498537) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,UAB „Litgrain“ (juridinio asmens kodas 303416081) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

15Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – uždraudimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Litgrain“ vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka pagal kreditorių 2016 m. gegužės 16 d. susirinkimo nutarimus.

Proceso dalyviai
Ryšiai