Byla 2A-714-622/2011

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjos Irma Čuchraj, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovo T. A. atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui, atsakovės L. A. atstovui advokatui Tomui Juodžiui, apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės L. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. A. ieškinį atsakovei L. A., tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybės vaikų teisių apsaugos tarnybai, antstoliui Aleksandrui Selezniovui dėl prievolės įvykdymo pripažinimo ir žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas T. A. kreipėsi su ieškiniu atsakovei L. A., prašydamas pripažinti, kad ieškovas įvykdė pareigą išlaikyti dukrą E. A. nuo 2008-06-28 iki 2009-02-12 už 5 382,60 Lt, priteisti 1 037,96 Lt žalos atlyginimą, priteisti iš atsakovės visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. E. A. nuo 2008-06-28 iki 2009-02-12 gyveno pas ieškovą vykdant 2008-06-27 jo susitarimą su atsakove. Todėl laikytina, kad už minėta laikotarpį prievolę išlaikyti E. A. ieškovas įvykdė natūra, kas yra tinkamas prievolės išlaikyti vaiką įvykdymo būdas, dėl to už minėtą laikotarpį išlaikymas E. A. papildomai negali būti išieškotas. Tačiau atsakovė, elgdamasi nesąžiningai, kreipėsi į antstolį dėl išlaikymo išieškojimo ir už tą laikotarpį, kai dukra faktiškai gyveno pas ieškovą. CK 1.138 straipsnio 2 punktas numato, kad pažeistos teisės turi būti ginamos atkuriant padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Teisės pažeidimas pasireiškė atsakovės reikalavimu per antstolį pakartotinai suteikti jau suteiktą išlaikymą. Teismo pripažinimas, kad ieškovas įvykdė išlaikymo pareigą būtų pagrindas antstoliui sumažinti išieškomo įsiskolinimo dydį, taip atkuriant padėtį iki teisės pažeidimo. Atsižvelgiant į laikotarpį, kurį E. A. gyveno pas ieškovą, antstolio nurydytus išlaikymui taikytus indeksus ir jų periodus, išlaikymo skolos skaičiavimo pradžią (2008-07-23), ieškovas prievolę išlaikyti E. A. įvykdė už 5 382,60 Lt iki

42009-02-12. Kadangi jis nuo 2008-06-28 iki 2009-02-12 išlaikymo pareigą E. A. įvykdė, o atsakovė per minėtą laikotarpį išlaikymo neteikė, ieškovas dėl to patyrė 1 037,96 Lt turtinę žalą.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Pripažino, kad ieškovas T. A. įvykdė pareigą išlaikyti E. A. nuo 2008-06-28 iki 2009-02-12 už 5 382,60 Lt. Priteisė iš atsakovės L. A. 1037,96 Lt žalos atlyginimą ieškovui T. A. ir 3 532,80 Lt bylinėjimosi išlaidas. Remdamasis bylos įrodymų visuma, teismas padarė išvadą, jog už laikotarpį nuo 2008-06-28 iki 2009-02-12 prievolę išlaikyti E. A. ieškovas įvykdė natūra, kas yra tinkamas prievolės išlaikyti vaiką įvykdymo būdas, dėl to už minėtą laikotarpį išlaikymas E. A. papildomai negali būti išieškotas. CK 1.138 straipsnio 2 punktas numato, kad pažeistos teisės turi būti ginamos atkuriant padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Teisės pažeidimas šiuo atveju yra atsakovės reikalavimas per antstolį pakartotinai suteikti jau suteiktą išlaikymą. Atsižvelgiant į laikotarpį, kurį E. A. gyveno pas ieškovą, antstolio nurodytus išlaikymui taikytus indeksus ir jų periodus, išlaikymo skolos skaičiavimo pradžią (2008-07-23), ieškovas prievolę išlaikyti E. A. įvykdė už 5 382,60 Lt sumą iki 2009-02-12. Kadangi ieškovas nuo 2008-06-28 iki 2009-02-12 išlaikymo pareigą E. A. įvykdė, o atsakovė per minėtą laikotarpį išlaikymo jai neteikė, dėl to ieškovas patyrė turtinę žalą už 1037,96 Lt. Ši 1037,96 Lt žala priteistina ieškovui iš atsakovės pagal CK 6.51 straipsnio 1 dalį. Ieškinį patenkinus, ieškovui iš atsakovės teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 374,80 Lt skelbimo spaudoje išlaidos, 158 Lt žyminis mokestis ir 3 000 Lt advokato pagalbos išlaidos.

6Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo

72010 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas, iki pateikdamas reikalavimą pripažinti, jog įvykdė pareigą išlaikyti E. A. nuo 2008-06-28 iki 2009-02-12, jau buvo užvedęs dvi civilines bylas, kuriose ginčijo teikiamo išlaikymo nepilnametei dukrai E. A. dydį. Šios civilinės bylos yra pasibaigusios įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais. CPK nuostatos dėl ieškinio priėmimo, dėl bylos nutraukimo aiškiai nurodo, jog tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko negali būti nagrinėjamos dvi ar daugiau civilinių bylų. Ieškovo nurodytu laikotarpiu dukra ieškovo nebuvo išlaikoma, išlaikymą teikė tik ji ir vaiko močiutė. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl žalos atlyginimo priteisimo yra niekuo nepagrįsta ir be motyvų. (b. l. 93-98).

8Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimą prašo palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti (b. l. 113, 114).

9Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnametės E. A., gim. 1996-10-29, tėvai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2007-03-07 sprendimu patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią E. A. gyvenamoji vieta buvo nustatyta pas atsakovę, o ieškovas įsipareigojo teikti nepilnametei dukrai E. A. 750 Lt dydžio išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Nuo 2008-06-28 iki 2009-02-12 šalių sutarimu E. A. gyveno pas ieškovą. Tarp šalių kilo ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovas minėtu laikotarpiu įvykdė pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą ir ar pagrįstai jam iš atsakovės buvo priteistas žalos atlyginimas.

11Teismas turi atsisakyti priimti ieškinį jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o jeigu ši aplinkybė paaiškėja jau iškėlus bylą, ją nutraukti (CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 293 straipsnio 6 punktas). Šiuo atveju apeliantė, teigdama, kad šalių ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra išspręstas, remiasi civiline byla pagal pareiškėjo T. A. skundą dėl antstolio veiksmų ir civiline byla pagal ieškovo T. A. ieškinį dėl santuokos nutraukimo sutarties sąlygų pakeitimo. Šiose bylose T. A. prašė panaikinti antstolio Aleksandro Selezniovo 2009-03-31 patvarkymą ir įpareigoti antstolį stabdyti vykdymo veiksmus, bei sumažinti jo teikiamo nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį. Nagrinėjamos bylos dalykas yra reikalavimas priteisti žalos atlyginimą ir pripažinimas, jog ieškovas įvykdė prievolę. Taigi bylos dalykas nesutampa su apeliantės nurodytų bylų dalyku, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ieškovo ieškinį.

12Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra asmeninė turtinė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui A. A. bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių; tretieji asmenys – Danske bankas (anksčiau – UAB „Sampo“ bankas), AB SEB bankas, J. A., išvadą teikianti institucija – Kauno m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba, bylos Nr. 3K-P-186/2010).

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009;). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovas teikė santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodytą indeksuotą išlaikymą remdamasis vien tik ta aplinkybe, jog vaikas gyveno pas ieškovą. Tačiau, esant ginčui, ši aplinkybė nėra pakankama tokiai išvadai padaryti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovas ne tik neišlaikė dukters, bet ir 2009 m. sausį išvarė ją iš savo gyvenamosios vietos, vaikas patyrė didelę psichologinę traumą. Minėtas aplinkybes reikia ištirti ir įvertinti. 1989 m vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis ir CK 3.164 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį klausimą vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą. Taigi vaikas turi būti išklausytas sprendžiant su juo susijusius klausimus tiek teisme, tiek ne teisme. Vaiko neišklausymas gali pažeisti ne tik vaiko, bet ir kitų asmenų teises. Be to, išlaikymas priklauso vaikui, todėl kreditorius ir išieškotojas šiuose santykiuose yra vaikas. Tėvai ar vienas iš tėvų šį turtą tik tvarko uzufrukto teise. E. A. yra gimusi 1996-10-29, todėl yra sulaukusi amžiaus, kai gali reikšti savo nuomone. Byloje sprendžiamas klausimas, susijęs su E. A. išlaikymo teikimu, todėl pirmosios instancijos teismas, neišklausęs nepilnamečio vaiko, pažeidė CK 3.164 straipsnio nuostatas. Sprendimas priteisti 1037,96 Lt žalos atlyginimą yra nemotyvuotas. Neaišku kodėl teismas padarė išvadą, kad atsakovė nuo 2008-06-28 iki 2009-02-12 neteikė išlaikymo (apeliaciniame skunde nurodoma priešingai). Nepasisakyta dėl žalos dydžio, nenurodyta kodėl teismas nusprendė šalių santykiams taikyti CK 6.51 straipsnį. Darytina išvada, jog ši sprendimo dalis yra be motyvų, o tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

14CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) nustatomi šio Kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai; 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla; šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje esančius įrodymus negalima jos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimas naikintinas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėtina, jog iš naujo nagrinėjant bylą turėtų būti sprendžiamas trečiųjų asmenų tolesnio dalyvavimo byloje klausimas. Tik nustačius CPK 47 straipsnyje numatytas sąlygas, galimas trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų dalyvavimas byloje, nurodant kurios šalies pusėje jie dalyvauja. Vaikų teisių apsaugos institucija, nagrinėjant ginčus dėl vaikų, dalyvauja procese ne kaip trečiasis asmuo, o kaip institucija teikianti teismui išvadą dėl ginčo (CPK 49 straipsnis).

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

16Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai