Byla 2A-192-198/2019

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės ir Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Ž. ir atsakovo H. Ž. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-535-400/2018 pagal ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovui H. Ž., tretiesiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB „4 finance“ ir atsakovo H. Ž. priešieškinį L. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo sutuoktiniui, turto ir prievolių padalijimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė L. Ž. patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė: 1) nutraukti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje 2006 m. sausio 25 d. tarp jos ir atsakovo H. Ž. sudarytą santuoką, įrašo Nr. 28 dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę – S., atsakovui – Ž.; 3) atsakovo nuosavybėn priteisti 400 Eur vertės automobilį NISSAN PRIMIERA, valstybinis Nr. ( - ) 4) pripažinti ieškovės asmeninę nuosavybe įgytą turtą: 59 Eur vertės žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 75,8 Eur vertės sodo pastatą Nr. 1Sob, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ); 5) pripažinti, kad atsakovas H. Ž. turi sumokėti 868 Eur piniginę baudą už administracinį nusižengimą ir ši prievolė pagal pobūdį yra asmeninė atsakovo prievolė; 6) pripažinti, kad ieškovės kreditorinis 500 Eur įsipareigojimas UAB „IPF Digital Lietuva“ ir kreditorinis 500 Eur įsipareigojimas UAB „4 finance“ yra asmeninės ieškovės skolos ir šias prievoles turi įvykdyti ieškovė; 6) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

62.

7Nurodė, kad santuoka yra faktiškai iširusi dėl sutuoktinio kaltės. Šalys nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio gyvena atskirai. Paskutiniais metais, atsakovas darėsi agresyvus, 2016 m. pavasarį atėmė iš jos banko kortelę, pinigus, telefoną ir išmetė ją iš namų. Atsakovui buvo pritaikytos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nustatytos priemonės, dėl smurto prieš ieškovę atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas šalims susitaikius.

83.

9Iki santuokos su atsakovu, 2002 metais, ji iš asmeninių lėšų, ( - ), įsigijo žemės sklypą su sodo pastatu, kurio baigtumas tuo metu buvo 27 proc. Ant buvusių pastato pamatų 2003-2005 metais pastatė pagrindinio pastato antrąjį aukštą, uždengė stogą, pastatė priestatą. Pagerinimus atliko daugiausia naudodamasi jos vardu paimtomis kredito lėšomis. Atsakovas statant pastatą prisidėjo savo darbu, montavo langus, atliko vidaus apdailą.

104.

11Atsakovas H. Ž. priešieškiniu prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę- S., atsakovui- Ž.; 3) priteisti iš ieškovės jam išlaikymą po 100 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už moralinę žalą; 4) priteisti jam sodo pastatą, esantį ( - ); 5) pripažinti, kad ieškovės kreditorinis 500 Eur įsipareigojimas UAB „IPF Digital Lietuva“ ir kreditorinis 500 Eur įsipareigojimas UAB „4 finance“ yra asmeninės ieškovės prievoles; 6) pripažinti, kad 868 Eur bauda už administracinį nusižengimą yra asmeninė atsakovo prievolė ir ją turi įvykdyti atsakovas; 6) priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.

125.

13Nurodė, kad iki 2000 metų turėjo savo verslą, buvo susitaupęs apie 50 000 Lt santaupų. Žlugus verslui gyveno iš socialinių pašalpų. Su ieškove bendravo nuo 2000 metų, vėliau susituokė. Jis ieškovei 2002 metais nupirko žemės sklypą su pamatais sodo namui, jis pats suprojektavo ir pastatė sodo pastatą, esantį ( - ), todėl minėtas turtas yra jo asmeninė nuosavybė. Gyvenant santuokoje ieškovė jam buvo neištikima, nesidomėjo atsakovu ir šeimos interesais, nepagrįstai jį apkaltino smurtu. Dėl ieškovės elgesio jam sutriko sveikata, jis skaudžiai išgyveno atsakovės daugkartinę neištikimybę, šmeižtą. Be to, sunkiai dirbant prie sodo pastato statybų, jam sutriko fizinė sveikata, reikia keisti kelio sąnarį. Todėl atsakovė bent du metus turėtų jam mokėti išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

156.

16Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, sudarytą 2006-01-25 Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 28, tarp H. Ž. ir L. Ž. (iki santuokos S.) nutraukė dėl atsakovo H. Ž. kaltės. Išregistruojant santuoką H. Ž. paliko pavardę „Ž.“, L. Ž. – „S.“.

1759 Eur vertės žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir 1/3 dalį 3 667 Eur rinkos vertės pastatą-sodo pastatas, (baigtumas 91 proc.) plane pažymėto Nr. 1Sob, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), pripažino asmenine ieškovės nuosavybe.

18Padalino šį santuokoje įgytą turtą:

1970/100 dalių pastatą-sodo pastatą, (baigtumas 91 proc.) plane pažymėto Nr. 1Sob, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), 7 334 Eur rinkos vertės ir automobilį NISSAN PRIMERA, valstybinis numeris ( - ) 100 Eur vertės ir priteisė:

20Atsakovui 35/100 dalis 3 667 Eur vidutinės rinkos vertės, pastato-sodo pastato, (baigtumas 91 proc.) plane pažymėto Nr. 1Sob, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), ir automobilį NISSAN PRIMERA valstybinis numeris ( - ) 100 Eur , t. y. viso turto už 3 767 Eur sumą.

21Ieškovei priteisė: 35/100 dalis 3 667 Eur vidutinės rinkos vertės, pastato-sodo pastato, (baigtumas 91 proc.) plane pažymėto Nr. 1Sob, unikalus Nr. ( - ), ( - ), t. y. viso turto už 3 667 Eur sumą.

22Pripažino asmeninėmis ieškovės prievolėmis prievoles kreditoriams – UAB „IPF Digital Lietuva“, ir UAB „4 finance“ iki visiško šių prievolių įvykdymo.

23Pripažino asmenine atsakovo prievole kreditoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos iki visiško šios prievolės įvykdymo.

24Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.

257.

26Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove, todėl taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Atsakovo veiksmai, pasireiškę fizinio smurto vartojimu prieš ieškovę, dėl kurių jai teko kentėti fizinį skausmą bei patirti dvasinių išgyvenimų, atitinka žiauraus elgesio sampratą, todėl atsakovui nepateikus įrodymų, paneigiančių jo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, teismas atsakovą pripažino kaltu dėl santuokos iširimo (CK 3.60 straipsnio 2 dalis, 3.62 straipsnis, 3.69 straipsnio 1 dalis).

278.

28Teismas pripažino, kad pagal CK 3.72 straipsnio 4 dalį atsakovas neturi teisės į išlaikymą, nes pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo.

299.

30Teismas nurodė, kad ieškovė ieškiniu, o atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti asmenine jų nuosavybe pastatą- sodo pastatą (baigtumas šiuo metu yra 91 proc.), plane pažymėto Nr. 1Sob, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Pagal pateiktus įrodymus nėra pakankamo pagrindo visą minėtą nekilnojamąjį turtą pripažinti asmenine ieškovės ar atsakovo nuosavybe. Pastato-sodo pastato, kurio baigtumas 27 proc., pirkimo sutartis sudaryta šalims nesant santuokoje, t. y. 2002-04-29. Pirkėja sutartyje nurodyta ieškovė, o sutarties 3 p. nurodyta, kad sodo pastato pardavėjas iš pirkėjos prieš sutarties pasirašymą gavo 100 Lt. Objektyvių duomenų, kad su pardavėju būtų atsiskaitęs atsakovas nėra pateikta, taip pat nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, jog atsiskaityta buvo būtent iš atsakovo turėtų santaupų. Be to, pateiktais duomenimis ieškovė dirbo, turėjo pajamų susijusių su darbo užmokesčiu. Taigi ieškovė turėjo pakankamai lėšų pati apmokėti už įsigyjamą žemės sklypą ir sodo pastatą, nors objektyvių įrodymų, kokia buvo žemės sklypo ir sodo pastato įsigijimo kaina, nėra pateikta, todėl teismas remiasi pateiktais rašytiniais duomenimis.

3110.

32Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, kad ieškovė už savo asmenines lėšas įsigijo žemės sklypą ir pradėtą statyti sodo pastatą (27 proc. baigtumas), kas pagal Teismo ekspertizės aktą ginčo sodo pastato vertei nustatyti, sodo pastato vertinimą sudarytų 1/3 dalį sodo pastato. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės asmenine nuosavybe pripažintina 1/3 dalis sodo pastato, o dėl likusios dalies, teismo vertinimu, minėtas sodo pastatas (7 334 Eur likusios vertės) įtrauktinas į dalintino turto sąrašą, nes nėra pagrindo visą šį turtą laikyti asmenine ieškovės nuosavybe.

3311.

34Teismas taip pat sprendė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, nors atsakovas yra pareiškęs prašymą dalinant minėtą turtą nukrypti nuo lygių dalių principo, nes iš pateiktų duomenų nėra pakankamo pagrindo nustatyti, kad ieškovės ar atsakovo įnašų dydis buvo didesnis, taip pat nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti kitus įstatyme nustatytus nukrypimo nuo lygių dalių pagrindus.

3512.

36Teismas pasisakė, kad dalinant santuokoje įgytą turtą, įstatymas nustato, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Sodo pastatas yra dalus objektas, todėl jis gali būti dalinami natūra. Ieškovė savo ieškiniu reikalavo atsakovui priteisti automobilį NISSAN PRIMERA natūra, o atsakovei nepriteisiant jokios kompensaciją pinigais. Teismas daro išvadą, jog šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, nes jo tenkinimas neprieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes automobilio likutinė vertė nedidelė, be to atsakovas nurodė, kad automobilio natūroje nebėra, jis jį pardavė, tačiau Kelių transporto priemonių registro duomenimis minėtas automobilis yra registruotas atsakovo vardu, atsakovui nuo 2017-01-24 taikytas areštas (CK 1.5 straipsnis). Teismas konstatavo, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir neįžvelgęs poreikio nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, turtą – 70/100 dalių sodo pastato, (baigtumas 91 proc.), plane pažymėto Nr. 1Sob, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), priklausančio šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise dalija natūra, ieškovei priteisiant 35/100 dalis turto už 3 667 Eur sumą, atsakovui priteisiant 35/100 dalis turto už 3 667 Eur sumą.

3713.

38Teismas nustatė, kad ieškovės pasiskolintos lėšos nebuvo panaudotos bendriems šeimos poreikiams ir ieškovė asmeniškai prisiėmė įsipareigojimus kreditoriams UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB „4 finance“, todėl šias prievoles teismas pripažino asmeninėmis ieškovės prievolėmis. Atsakovo prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijai, į kurios sąskaitą atsakovas turi sumokėti piniginę baudą už administracinį nusižengimą, pagal savo pobūdį yra asmeninė atsakovo skola ir šią prievolę turi vykdyti atsakovas.

39III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

4014.

41Apeliaciniu skundu ieškovė L. Ž. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimą dalyje dėl pastato-sodo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), asmeninės nuosavybės dalies nustatymo, t.y. ieškovei L. Ž. pripažįstant tik 1/3 dalį asmeninės nuosavybės, o likusią dalį, tai yra 70/100 dalių šio pastato padalinant po 35/100 dalis kiekvienam sutuoktiniui, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą sodo pastatą pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe arba priteisti iš ieškovės 3 667 Eur piniginę kompensaciją atsakovui H. Ž. už jam tenkančias 35/100 dalis pastato-sodo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ).

4215.

43Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla dalyje dėl turto padalinimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.

4416.

45Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės sodo pastato asmeninės nuosavybės dalį sudaro, tik 1/3 dalis, o likusi dalis įtrauktina į dalintino turto sąrašą. Teigia, kad 2004-2005 metais ji pirko statybines medžiagas, statė ir įrenginėjo ginčo sodo pastatą. Ji asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą ir sodo namelį, kurį rekonstravo, naujai statė, jį gerino iš turėtų ir gautų kreditorinių lėšų. Šios lėšos nėra ir negali būti bendroji santuokinė nuosavybė. Todėl sodo pastatas negali būti dalinamas teismo nurodytomis proporcijomis turi būti pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe. Pažymi ir tai, kad tik ji asmeniškai mokėjo ir moka visus mokesčius, susijusius su žeme ir sodo nameliu.

4617.

47Prašo spręsti klausimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo atsakovui. Žemės sklypas, ant kurio stovi sodo pastatas, yra jos asmeninė nuosavybė, sodo pastato pertvarkyti į du atskirus būstus nėra techninės galimybės, tarp ieškovės ir atsakovo bus pastovi konfliktinė situacija, dėl atsakovo naudojamo fizinio ir psichologinio smurto. Sutinka atsakovui išmokėti 3 667 Eur piniginę kompensaciją už jam priteistą 35/100 dalį nuosavybės.

4818.

49Apeliaciniu skundu atsakovas H. Ž. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5019.

51Taip pat prašo prijungti prie bylos atsakovo pateiktus įrodymus, kadangi šių įrodymų (dokumentų) pateikimo būtinybė iškilo rengiant apeliacinį skundą.

5220.

53Nurodo, kad nesutinka su santuokos nutraukimo pagrindu - kad santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių tarpusavio santykius, teises ir pareigas santuokoje, kaltės klausimus, procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą.

5421.

55Teigia, kad konfliktai šeimoje kildavo dėl abiejų sutuoktinių bendravimo ir nesutarimo, pasireiškusio santuokos pabaigoje, kai smarkiai pablogėjo šalių santykiai. Teismo išvada, kad atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove yra pervertinta. Ieškovė buvo neištikima atsakovui. Mano, kad santuoka turi būti pripažinta nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

5622.

57Nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi dėl turto padalinimo, mano, kad visas šalių bendrai, nuo 2000 m. gyvenant, įgytas turtas turi būti įtrauktas į dalintino turto balansą. Sodo pastato dalis (27 procentai baigtumo) taip pat turi būti padalintas po ½ idealiosiomis dalimis, kadangi prie žemės sklypo įsigijimo atsakovas prisidėjo savo lėšomis. Turto kaip gyvenamojo namo-komplekso statyba vyko šalims iki santuokos įregistravimo faktiškai gyvenant kartu.

5823.

59Mano, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistos jo kaip proceso dalyvio (šalies) proceso teisės būti išklausytam. Atsakovui nebuvo leista pasisakyti iš esmės, neleista kalbėti, užduoti klausimus. Visą laiką kalbėjo tik ieškovė ir jos atstovas.

6024.

61Teigia, kad byloje neištirtos reikšmingos bylai aplinkybės, susijusios su 2014 m. sausio 21 d. gaisru sodo namelyje. Gaisras kilo dėl ieškovės neatsargaus elgesio, dėl ko buvo sunaikinta dalis šeimos turto. Atsakovas savo lėšomis ir darbu atstatė gaisro padarinius, turėjo išlaidų, tačiau šios aplinkybės byloje nebuvo tirtos, šalys neteikė įrodymų, ieškovės veiksmai nebuvo vertinti. Mano, kad dalinant turtą ieškovė privalo dalį nuostolių atsakovui kompensuoti.

6225.

63Nurodo, kad byloje reikalingas papildomas įrodymų tyrimas, kadangi neatskleista bylos esmė turto balanso sudarymo ir turto padalijimo klausimu. Iš esmės apeliacinės instancijos teisme bylos išnagrinėti negalima, todėl byla turi būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6426.

65Atsiliepimu į ieškovės L. Ž. apeliacinį skundą atsakovas H. Ž. prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti, tenkinti jo pateiktą apeliacinį skundą.

6627.

67Nurodo nesutinkantis, kad sodo pastatas turi būti pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe, ir jos išdėstytais atgumentais. Su ieškove faktiškai gyveno nuo 1999 m., jos pajamos buvo minimalios, ji faktiškai buvo jo išlaikoma ir namas buvo statomas iš jo lėšų. Ieškovė savo lėšas, kreditų lėšas naudojo dukros reikalams, o ne sodo pastato statybai. Faktiškai visais statybos reikalais nuo projektavimo ir statybos darbų vykdė pats, kadangi jo išsilavinimas ir žinios buvo tam tinkami.

6828.

69Teigia nesutinkantis su ieškovės dukros liudytojos R. S., kaip suinteresuotos byla, ieškovės naudai, parodymais, kad prie sodo pastato statybos ir jo gerinimo jis neprisidėjo, statybos ir remonto darbai buvo vykdomi tik iš ieškovės asmeninių lėšų.

7029.

71Nesutinkantis su ieškovės siūloma kompensacija. Sodo namas yra statytas jo lėšomis ir jėgomis. Šiuo metu jame gyvena, tai yra vienintelis jo gyvenamasis būstas, jokio kito nekilnojamojo turto neturi. Tuo atveju, jeigu ieškovė sutiktų kompensuoti jam dalį gaisro nuostolių, sutiktų ieškovei išmokėti kompensaciją.

7230.

73Prašo bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka. Sutinka dalyvauti ir teikti detalius paaiškinimus, be to, dėtų pastangas rasti ir iškviesti liudytoją R. F. J..

7431.

75Atsiliepimu į atsakovo H. Ž. apeliacinį skundą ieškovė L. Ž. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

7632.

77Nurodo, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos nutraukimo, nes jis girtavo, naudojo prieš ją fizinį ir psichologinį smurtą, dėl ko ieškovei ne kartą pagalbos teko kreiptis į policijos pareigūnus. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės, o atsakovo teiginiai, dėl ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo įrodytumo buvo atmesti.

7833.

79Nesutinka su apelianto teiginiais ir argumentais, kad visas šalių bendrai, nuo 2000 m. gyvenant, turtas turi būti įtrauktas į dalintino turto balansą, kad sodo pastato dalis (27 procentai baigtumo) taip pat turi būti padalintas po 1/2 idealiosiomis dalimis. Byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad šalys nuo 2000 metų vykdė bendrą jungtinę veiklą ir įgijo turtą, kurį būtų galima įtraukti į dalintino turto balansą. Atsakovas 2005 - 2006 metais gyveno iš socialinės pašalpos, vėliau pradėjo gauti 140 Eur senatvės pensiją, jokių santaupų neturėjo, todėl negalėjo 2002 metais nupirkti žemės sklypą ir sodo pastatą, dar ir todėl, kad tuo metu ieškovė ir atsakovas buvo nepažįstami ir kartu negyveno.

8034.

81Pažymi, kad teismo proceso metu atsakovo elgesys dažnai buvo nepateisinamas, jis piktnaudžiavo savo teisėmis ir pareigomis, neleistinai elgėsi, buvo nekultūringas ir pažeidinėjo teismo proceso taisykles. Jo procesinės teisės nebuvo pažeistos, jis turėjo atstovą, jam buvo leista pasisakyti iš esmės, užduoti klausimus, teikti įrodymus ir prašymus, todėl teiginiai, dėl pažeistų teisių, yra nepagrįsti.

8235.

83Teigia, kad prijungti prie bylos atsakovo pateiktus įrodymus, nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi šių įrodymų (dokumentų) pateikimas buvo galimas pirmos instancijos teisme. Bylą galima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Pažymi, kad 2014 m. sausio 21 d. gaisras sodo namelyje galėjo kilti dėl to, kad atsakovas sodo namelyje dažnai būdavo girtas, dėl ko būdavo neatidus ir nerūpestingas.

84IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8536.

86Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatyta.

8737.

88CPK 314 straipsnis, numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Atsakovas pateikė su apeliaciniu skundu naujus įrodymus – 2014-01-29 Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažymą dėl kilusio gaisro, 2017-06-23 Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Paįstrio seniūnijos raštą, su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas pateikė Socialinio draudimo pažymėjimo kopijas ir prašo juos priimti. Nagrinėjamu atveju atsakovo pateikti įrodymai, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Nors atsakovas teigia, jog jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, rengiant apeliacinį skundą, teisėjų kolegija tokius atsakovo argumentus laiko nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pateikti įrodymai neturi įtakos šalių ginčo išsprendimui pagal ieškinyje ir priešieškinyje pareikštus reikalavimus, jais grindžiamos naujai apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės ir reiškiamas reikalavimas dėl kompensacijos, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, kas šiuo atveju nėra galima (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija atsisako pateiktus rašytinius įrodymus pridėti prie bylos (CPK 180, 314 straipsniai).

8938.

90Atsakovas H. Ž. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Įvertinus apeliantų apeliacinių skundų, atsiliepimų į juos turinį, išanalizavus bylos medžiagą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinas žodinis apeliacinių skundų nagrinėjimas. Priešingai nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę tinkamai. Pateiktuose procesiniuose dokumentuose išsamiai išdėstyti ginčo dalyko esmę sudarantys argumentai, byloje pakanka duomenų, kurių pagrindu būtų galima įvertinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą rašytinio proceso tvarka.

9139.

92Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, teismo išvadomis atsakovo apeliaciniu skundu skundžiamoje dalyje dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką, todėl jų visų iš naujo nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinių skundų motyvų.

9340.

94Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovu H. Ž., kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles kuomet sprendė, jog šalių santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės (CPK 185 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Faktiniai bylos duomenys nustatomi ne tik remiantis šalių paaiškinimais, bet ir rašytiniais įrodymais, kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

9541.

96Pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo, kaip sutuoktinio, netinkamą elgesį šalims esant santuokoje – girtavimą, fizinį ir psichologinį smurtą prieš ieškovę ir pripažino, kad atsakovo veiksmai atitinka žiauraus elgesio sampratą. Atsakovui nepateikus įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl santuokos iširimo, teismas taikė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytą prezumpciją ir pripažino atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo. Nors atsakovo H. Ž. teigimu santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovė nepaneigė jo nurodomų aplinkybių dėl ieškovės netinkamo elgesio, teisėjų kolegija su tokiais atsakovo argumentais nesutinka.

9742.

98Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl priešingai nei teigia atsakovas, jis turėjo įrodymais pagrįsti ieškovės netinkamą elgesį, sutuoktinės pareigų netinkamą vykdymą, o ne ieškovė jį paneigti. Atsakovas aplinkybes, jog ieškovė jam buvo neištikima, konfliktiška, įrodinėjo savo paaiškinimais procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių nurodomas aplinkybes, teismui nepateikė. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo išsakyti argumentai nėra pakankami pripažinti ir ieškovės kaltę dėl iširusios santuokos.

9943.

100Teisėjų kolegijos vertinimu byloje surinkta pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti atsakovo netinkamą elgesį šalims esant santuokoje. Ieškovė ne kartą kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl atsakovo fizinio ir psichologinio smurto prieš ją, varymo iš namų, grasinimo užmušti. Tai patvirtina Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2015-05-07 nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, 2017-04-22 administracinio nusižengimo protokolas, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2016-10-05 nutarimas atsisakyti patenkinti L. Ž. skundą. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-08-23 nutartimi patvirtintas Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės S. B. nutarimas, baudžiamąją bylą dėl atsakovo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje nutraukti kaltininkui (atsakovui) ir nukentėjusiajai (ieškovei) susitaikius ir atsakovą nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti. Šie rašytiniai įrodymai buvo patvirtinti nuosekliais ieškovės paaiškinimais procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžių metu, todėl skundžiamame sprendime teismas pagrįstai pripažino įrodytu atsakovo žiaurų elgesį su ieškovę santuokos metu ir atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

10144.

102Abi šalys nesutinka su turto padalinimu skundžiamame sprendime. Pirmosios instancijos teismas 2002-04-29 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iki santuokos sudarymo ieškovės įsigytą žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypą ir 1/3 dalį sodo pastato (baigtumas 91 proc.), esančius ( - ), pripažino ieškovės asmenine nuosavybe. 70/100 dalių sodo pastato (baigtumas 91 proc.) apylinkės teismas pripažino santuokoje įgytu turtu ir nutraukdamas santuoką šalims padalino lygiomis dalimis, t. y. po 35/100 dalis 3 667 Eur vertės kiekvienam. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad visas sodo pastatas, įskaitant ir šalims esant santuokoje atliktus turto pagerinimus, turi būti pripažintas jos asmenine nuosavybe arba ne dalinamas natūra, o svarstomas klausimas dėl kompensacijos atsakovui priteisimo. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog visas šalių bendrai, nuo 2000 m. gyvenant, įgytas turtas turi būti įtrauktas į dalintino turto balansą ir padalintas šalims po ½ idealiosiomis dalimis.

10345.

104Įstatymas reglamentuoja, kad nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šalims nesutariant dėl konkretaus turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ar teisių į jį apimties, šiuos klausimus, ištyręs reikšmingas bylos aplinkybes, išsprendžia teismas. Tik konstatavęs pakankamą teisinį pagrindą ginčo turtą laikyti bendrąja jungtine nuosavybe, teismas gali jį dalyti. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas, turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą.

10546.

106Byloje nustatyta, kad ieškovė L. Ž. (S.) ir atsakovas H. Ž. susituokė 2006 m. sausio 25 d. Šalys nenurodė, kada nutrūko bendro ūkio vedimas, tačiau iš bylos duomenų galima numanyti, kad bendro ūkio vedimas nutrūko nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio, kuomet ieškovė išsikraustė gyventi pas dukrą. Nustatyta, kad 2002-04-29 pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu ieškovė asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir sodo pastatą (baigtumas 27 proc.), plane pažymėta Nr. 1Sob, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ). Po santuokos sudarymo sodo pastatas buvo iš esmės pagerintas, baigtumas šiuo metu yra 91 proc. Santuokos metu šalys taip pat įsigijo automobilį NISSAN PRIMERA, valst. Nr. ( - ) Ginčo dėl automobilio vertės ir padalinimo nėra.

10747.

108Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012).

10948.

110Šalys iš esmės neneigia, kad laikotarpiu nuo 2002 metų iki 2016 metų buvo atlikti sodo pastato, priestato statybos darbai ir pagerinimai. 2018 m. liepos 18 d. teismo ekspertės L. N. ekspertinio tyrimo akte pateiktos išvados, kad per 2002-2018 metus pastato baigtumas pakito 64 proc., pagerinimai yra esminiai: ženkliai padidintas objekto plotas, uždengtas stogas, sudėti langai, durys, sudėtos grindys, įrengta dalis patalpų, san. mazgai, pirtis bei priešpirtis. 2018 m. liepos 6 d. pastato – sodo pastato rinkos vertė yra lygi 11 000 Eur. Šalys turto vertės neginčija.

11149.

112Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis, kad santuokos metu sodo pastatas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis ir darbu. Ieškovė nurodo, kad 2004-2005 metais pirko statybines medžiagas, statė ir gerino sodo pastatą iš gautų kreditorinių lėšų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2004-2005 m. ieškovė naudojosi AB „Snoro Bankas“, UAB „Snoro banko lizingas“ pirkimo išsimokėtinai kortelėmis, kurių kredito grąžinimo datos yra 2007-11-30, 2009-09-30 (pratęsta iki 2009-10-31), 2012-11-30 bei 2005-05-23 AB „Ūkio bankas“ suteiktu 15 000 Lt kreditu, kurio galutinis grąžinimo terminas 2008-05-23. Taigi, sodo pastato statybai naudotos lėšos buvo grąžinamos po santuokos su atsakovu sudarymo ir iš bendrų lėšų. Be to, ieškovė pripažįsta, kad atsakovas prisidėjo prie sodo namo statybos savo darbu - sumontavo 4 langus. Tai, kad atsakovas prisidėjo prie sodo pastato, priestato statybos, vidaus apdailos darbų patvirtina jo paties paaiškinimai, liudytojų S. P., A. S. parodymai teismo posėdžio metu. Priešingai, nei teigia apeliantai, iš pateiktų duomenų nėra pakankamo pagrindo nustatyti, kad ieškovės ar atsakovo įnašų dydis, prisidėjimas atliekant esminius turto pagerinimus buvo didesnis (CPK 185 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad santuokos nutraukimo byloje šalys negali kelti kitų reikalavimų, nei numatyta CPK 385 straipsnio 1 dalyje (CPK 383 straipsnis). Šalys nepateikė duomenų ir neįrodinėjo, kad kiekvieno jų pajamos santuokos metu buvo asmeninės, o ne bendros. Aukščiau aptartos aplinkybės teisėjų kolegijai sudaro pagrindą sodo pastatą pripažinti bendrąją jungtine nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).

11350.

114Įstatymas reglamentuoja, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Teisiškai svarbiu kriterijumi, leidžiančiu nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju esminiu kriterijumi nukrypti nuo lygių dalių principo dėl dalies turto padalijimo pripažintina aplinkybė, kad žemės sklypas, adresu ( - ), ir jame esantis sodo pastatas, kurio baigtumas 2002 m. buvo 27 proc., ieškovei priklausė asmeninės nuosavybės teise iki santuokos su atsakovu sudarymo. Taip pat byloje nėra jokių pagrįstų įrodymų, kad 2002-04-29 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovės įsigytas žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypas ir sodo pastatas (baigtumas 27 proc.) buvo nupirktas už atsakovo asmenines lėšas. Dėl šių aplinkybių, be kita ko, įvertinus pastato baigtumo pokytį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovei po santuokos nutraukimo tenka 2/3 dalys sodo pastato 7 333 Eur vertės, o atsakovui – 1/3 dalis sodo pastato 3 667 Eur vertės.

11551.

116Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose ir prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo nedalinti turto natūra, o priteisti iš jos atsakovui piniginę kompensaciją už jam tenkančią sodo pastato dalį, argumentuodama tuo, kad žemės sklypas, ant kurio stovi sodo pastatas, yra jos asmeninė nuosavybė, pastato pertvarkyti į du atskirus būstus nėra techninės galimybės, tarp šalių bus pastovi konfliktinė situacija. Atsakovas su tokia ieškovės pozicija nesutinka.

11752.

118Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio

119su atsakovu negyvena, šiuo metu gyvena pas dukrą, adresu ( - ). Atsakovas jokio kito nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi, sodo pastatas, kuriame šiuo metu gyvena, yra vienintelis jo gyvenamasis būstas. Pastate yra trys gyvenamos patalpos, kuriomis teisėjų kolegijos vertinimu šalys gali naudotis atskirai. Pirmosios instancijos teismas, nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad turės galimybę sumokėti atsakovui kompensaciją už jam tenkančią turto dalį. Pažymėtina, kad tokie įrodymai nepateikti ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 12, 178, 314 straipsniai). Abi šalys yra sulaukusios senatvės pensinio amžiaus. Atsakovas turi sveikatos problemų. Abiem šalims byloje yra teikiama 100 proc. apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kas taip pat apibūdina šalių materialinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė yra pajėgi sumokėti piniginę kompensaciją atsakovui. Be to, bylos duomenimis abi šalys turi įsipareigojimų kreditoriams: ieškovė – UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB „4 finance“, atsakovas - Valstybinei mokesčių inspekcijai, kurie padalinti nutraukiant santuoką. Todėl šiuo atveju yra reikšmingi ne tik sutuoktinių interesai, bet ir šalių kreditorių interesai išieškojimo procese (CK 1.5 straipsnis, 3.123 straipsnio 1 dalis). Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad šiuo atveju taikytinas turto dalinimas natūra.

12053.

121Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą nenustatė atsakovo teisių pažeidimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovas aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, reiškė priešieškinį, tiek ruošiant procesinius dokumentus, tiek teismo posėdžių metu atsakovas buvo atstovaujamas advokatės. Priešingai nei teigiama atsakovo apeliaciniame skunde, atsakovas teikė paaiškinimus teismo posėdžių metu, jam, jo atstovei buvo sudarytos lygiateisės galimybės pareikšti prašymus, įrodymus, užduoti klausimus, ir atsakovas šiomis teisėmis naudojosi. Teismo vertinimu, atsakovo argumentai dėl teisės būti išklausytam pažeidimų grindžiami tik prielaidomis, iš esmės paremti nesutikimu su skundžiamu teismo sprendimu, todėl atmetami kaip nepagrįsti.

12254.

123Kiti šalių apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

12455.

125Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, šias normas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl sutuoktinių turto padalinimo pakeičiama (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita skundžiamo teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti keisti šalių apeliacinių skundų motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniais skundais nebuvo ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams padalinimo, todėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas nebuvo (CPK 279 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnis).

12656.

127Šalims buvo suteikta 100 proc. apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, jos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleistos. Pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos. Taip pat iš šalių valstybei nepriteisiamos apeliacinės instancijos teisme susidarę bylinėjimosi išlaidos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 99 straipsnis).

128Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

129Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendimą dalyje dėl turto padalinimo pakeisti ir toje dalyje sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

130„Pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), asmenine L. Ž., asmens kodas ( - ) nuosavybe.

131Pripažinti L. Ž. ir H. Ž. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe: pastatą-sodo pastatą (baigtumas 91 proc.), unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), 11 000 Eur rinkos vertės ir automobilį NISSAN PRIMERA, valstybinis numeris ( - ) 100 Eur vertės.

132Priteisti L. Ž., asmens kodas ( - ) 2/3 dalis pastato-sodo pastato (baigtumas 91 proc.), unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), 7 333 Eur vertės. Viso L. Ž. tenkančio turto vertė 7 333 Eur.

133Priteisti H. Ž., asmens kodas ( - ) 1/3 dalį pastato-sodo pastato (baigtumas 91 proc.), unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), 3 667 Eur vertės, ir automobilį NISSAN PRIMERA, valstybinis numeris ( - ) 100 Eur vertės. Viso H. Ž. tenkančio turto vertė 3 767 Eur.“

134Kitas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė L. Ž. patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė: 1) nutraukti... 6. 2.... 7. Nurodė, kad santuoka yra faktiškai iširusi dėl sutuoktinio kaltės. Šalys... 8. 3.... 9. Iki santuokos su atsakovu, 2002 metais, ji iš asmeninių lėšų, ( - ),... 10. 4.... 11. Atsakovas H. Ž. priešieškiniu prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl... 12. 5.... 13. Nurodė, kad iki 2000 metų turėjo savo verslą, buvo susitaupęs apie 50 000... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. 6.... 16. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį ir... 17. 59 Eur vertės žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir 1/3 dalį 3 667 Eur... 18. Padalino šį santuokoje įgytą turtą:... 19. 70/100 dalių pastatą-sodo pastatą, (baigtumas 91 proc.) plane pažymėto Nr.... 20. Atsakovui 35/100 dalis 3 667 Eur vidutinės rinkos vertės, pastato-sodo... 21. Ieškovei priteisė: 35/100 dalis 3 667 Eur vidutinės rinkos vertės,... 22. Pripažino asmeninėmis ieškovės prievolėmis prievoles kreditoriams – UAB... 23. Pripažino asmenine atsakovo prievole kreditoriui – Valstybinei mokesčių... 24. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.... 25. 7.... 26. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas... 27. 8.... 28. Teismas pripažino, kad pagal CK 3.72 straipsnio 4 dalį atsakovas neturi... 29. 9.... 30. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškiniu, o atsakovas priešieškiniu prašo... 31. 10.... 32. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, kad ieškovė už savo asmenines... 33. 11.... 34. Teismas taip pat sprendė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių... 35. 12.... 36. Teismas pasisakė, kad dalinant santuokoje įgytą turtą, įstatymas nustato,... 37. 13.... 38. Teismas nustatė, kad ieškovės pasiskolintos lėšos nebuvo panaudotos... 39. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 40. 14.... 41. Apeliaciniu skundu ieškovė L. Ž. prašo panaikinti pirmosios instancijos... 42. 15.... 43. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas... 44. 16.... 45. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės sodo pastato... 46. 17.... 47. Prašo spręsti klausimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo atsakovui.... 48. 18.... 49. Apeliaciniu skundu atsakovas H. Ž. prašo panaikinti pirmosios instancijos... 50. 19.... 51. Taip pat prašo prijungti prie bylos atsakovo pateiktus įrodymus, kadangi... 52. 20.... 53. Nurodo, kad nesutinka su santuokos nutraukimo pagrindu - kad santuoka nutraukta... 54. 21.... 55. Teigia, kad konfliktai šeimoje kildavo dėl abiejų sutuoktinių bendravimo ir... 56. 22.... 57. Nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi dėl turto padalinimo, mano, kad... 58. 23.... 59. Mano, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistos jo kaip proceso dalyvio (šalies)... 60. 24.... 61. Teigia, kad byloje neištirtos reikšmingos bylai aplinkybės, susijusios su... 62. 25.... 63. Nurodo, kad byloje reikalingas papildomas įrodymų tyrimas, kadangi... 64. 26.... 65. Atsiliepimu į ieškovės L. Ž. apeliacinį skundą atsakovas H. Ž. prašo... 66. 27.... 67. Nurodo nesutinkantis, kad sodo pastatas turi būti pripažintinas ieškovės... 68. 28.... 69. Teigia nesutinkantis su ieškovės dukros liudytojos R. S., kaip suinteresuotos... 70. 29.... 71. Nesutinkantis su ieškovės siūloma kompensacija. Sodo namas yra statytas jo... 72. 30.... 73. Prašo bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka.... 74. 31.... 75. Atsiliepimu į atsakovo H. Ž. apeliacinį skundą ieškovė L. Ž. prašo... 76. 32.... 77. Nurodo, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos nutraukimo, nes jis girtavo,... 78. 33.... 79. Nesutinka su apelianto teiginiais ir argumentais, kad visas šalių bendrai,... 80. 34.... 81. Pažymi, kad teismo proceso metu atsakovo elgesys dažnai buvo nepateisinamas,... 82. 35.... 83. Teigia, kad prijungti prie bylos atsakovo pateiktus įrodymus, nėra jokio... 84. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 85. 36.... 86. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis... 87. 37.... 88. CPK 314 straipsnis, numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 89. 38.... 90. Atsakovas H. Ž. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą pateikė... 91. 39.... 92. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes,... 93. 40.... 94. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovu H. Ž., kad pirmosios... 95. 41.... 96. Pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo, kaip sutuoktinio, netinkamą... 97. 42.... 98. Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, šalys... 99. 43.... 100. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje surinkta pakankamai įrodymų,... 101. 44.... 102. Abi šalys nesutinka su turto padalinimu skundžiamame sprendime. Pirmosios... 103. 45.... 104. Įstatymas reglamentuoja, kad nutraukiant santuoką, dalijamas turtas,... 105. 46.... 106. Byloje nustatyta, kad ieškovė L. Ž. (S.) ir atsakovas H. Ž. susituokė 2006... 107. 47.... 108. Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė... 109. 48.... 110. Šalys iš esmės neneigia, kad laikotarpiu nuo 2002 metų iki 2016 metų buvo... 111. 49.... 112. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir... 113. 50.... 114. Įstatymas reglamentuoja, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė... 115. 51.... 116. Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose... 117. 52.... 118. Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio... 119. su atsakovu negyvena, šiuo metu gyvena pas dukrą, adresu ( - ). Atsakovas... 120. 53.... 121. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą nenustatė atsakovo teisių... 122. 54.... 123. Kiti šalių apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir... 124. 55.... 125. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija... 126. 56.... 127. Šalims buvo suteikta 100 proc. apmokama valstybės garantuojama antrinė... 128. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 129. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 19 d.... 130. „Pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), asmenine L.... 131. Pripažinti L. Ž. ir H. Ž. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe:... 132. Priteisti L. Ž., asmens kodas ( - ) 2/3 dalis pastato-sodo pastato (baigtumas... 133. Priteisti H. Ž., asmens kodas ( - ) 1/3 dalį pastato-sodo pastato (baigtumas... 134. Kitas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 19 d....