Byla 2A-1682-619/2016
Dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Andrutės Kalinauskienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės, Vytauto Zeliankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui J. P., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. P. dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo J. P. išlaikymą po 175 Eur kas mėnesį nuo 2015-07-05 iki kol ieškovui sueis 24 metai su sąlyga, kad toliau tęs mokslus aukštojoje mokykloje, pinigus iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos pervedant į ieškovo asmeninę sąskaitą. 2. Nurodė, kad ieškovas yra atsakovo sūnus, 2015-07-05 tapo pilnamečiu, tačiau vis dar mokosi ( - ) klasėje, po mokyklos baigimo ketina studijuoti dieniniame skyriuje aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą. Mokosi vidurinėje mokykloje, todėl neturi galimybės dirbti, yra būtina materialinė parama, kurią teikia mama V. P.. 3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė pratęsti galioti 1999-05-25 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl išieškojimo iš atsakovo J. P. sūnaus A. P. išlaikymui jam sulaukus pilnametystės ir besimokant pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuojant aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą iki A. P. sueis 24 metai po ¼ dalį visų rūšių darbo užmokesčio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kiekvieną mėnesį. 4. Nurodė, kad yra sulaukęs 59 metų, gauna 186 Eur dydžio išankstinę pensiją, gali pretenduoti tik į mažai apmokamas ir terminuotas darbo vietas, patenkinus ieškinį negalės jo vykdyti, nes neturi ir toliau neturės tam lėšų.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį patenkino pilnai. Priteisė iš atsakovo J. P. materialinę paramą pilnamečiui sūnui A. P. periodinėmis išmokomis po 175 Eur kas mėnesį nuo 2015-07-05 iki ieškovas mokysis vidurinėje dieninėje mokymosi įstaigoje – ( - ) gimnazijoje, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus su sąlyga, kad ieškovas mokysis pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, pinigus iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos pervedant į ieškovo A. P., a.k. ( - ) asmeninę sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. ( - ), priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 63 Eur žyminį mokestį. 6. Įvertinęs bylos įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad ieškovas, gim. ( - ), sulaukė pilnametystės, bet dar mokosi ( - ) gimnazijoje, savo pajamų ir turto neturi, dabartiniu metu yra visiškai išlaikomas motinos, todėl jam būtina parama. 7. Remdamasis galiojančiu teisiniu reglamentavimu - CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.200 str. konstatavo, kad atsakovas J. P. taip pat privalo prisiimti pareigą mokymosi laikotarpiu išlaikyti savo sūnų, o ne perkelti išlaikymo naštą vienai motinai. 8. Pažymėjo, jog visais atvejais vieno MMA, t.y. dabartiniu metu 350 Eur, dydžio išlaikymo poreikis yra preziumuojamas. Įvertinęs atsakovo ir trečiojo asmens turtinę padėtį, teismas konstatavo, kad atsakovas turi galimybę sudaryti sąlygas sūnui baigti vidurinę mokyklą (gimnaziją), nes būdamas darbingas, turėdamas specialybę, turėtų dėti pastangas užsidirbti ir gauti tokio dydžio pajamas, kad kiekvieną mėnesį galėtų skirti bent minimaliai po 175 Eur besimokančiam gimnazijoje pilnamečiui sūnui išlaikyti (CK 3.192 str., 3.1921 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p.).
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. sprendimą dalyje priteisti iš apelianto materialinę paramą ir nuo 2015 m. liepos 5 d. priteisti iš atsakovo materialinę paramą periodinėmis išmokomis po ¼ dalį visų rūšių darbo užmokesčio, bet ne mažiau kaip 1 MGL/mėn., priteistą išlaikymą indeksuojant, palikti nepakeistą sprendimą dalyje dėl žyminio mokesčio sumokėjimo. 10. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą ignoravo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, be jokio reikalo teismo sprendimas nukreiptas skubiam vykdymui. 11. Apelianto gaunamos pajamos yra 186,62 Eur, vykdant sprendimą jam kyla grėsmė netekti gyvenamosios patalpos, šiuo sprendimu su juo siekia susidoroti jo buvusi sutuoktinė V. P., manipuliuodama teismais ir ieškovu. Teismas nepagrįstai nurodė, kad jis neprisiima pareigos išlaikyti sūnų, nes pervedė jam ¼ dalį gautos pensijos. 12. Apelianto pensija nedidelė, sudaro 186,62 Eur, dėl neprotingo teismo sprendimo jam lieka pragyventi tik 11 eurų, jis turi taip pat mokėti mokesčius. 13. Teismas buvo informuotas, kad ieškovas nerodo išskirtinių gabumų mokslui, nebendrauja su tėvu, jam nepadeda, nesidomi, o mieliau leidžia laiką kompiuteriniams žaidimams. 14. Ieškovas atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog nėra ginčo dėl to, kad ieškovui reikalinga materialinė parama. Akivaizdu, kad ieškovo minimalūs poreikiai tikrai nėra mažesni nei nepilnamečio, minimalių poreikių tenkinimui reikalinga ne mažesnė nei vieno MMA suma, kuri užtikrina ieškovo teisę į minimalų vystymąsi, mokslą ir sveikatą. Pažymi, jog atsakovas yra darbingas, turi aukštąjį išsilavinimą, yra įgijęs specialybę, todėl jam nėra jokių kliūčių įgyti darbą ir gauti tokio dydžio pajamas, kad kiekvieną mėnesį galėtų skirti bent minimaliai po 175 Eur besimokančiam sūnui. 15. Ta aplinkybė, kad po to, kai ieškovas tapo pilnamečiu, atsakovas ir toliau teikė finansinę paramą, pervesdamas po 1 MGL dydžio sumą į trečiojo asmens sąskaitą, tik patvirtina, kad ieškovui materialinė parama reikalinga. 16. Tretysis asmuo su skundu nesutiko, prašė teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovas neturi galimybės save išlaikyti, jis mokosi pažangiai. Ji teikia sūnui finansinę paramą, yra priversta dirbti per du darbus. Atsakovas prie sūnaus išlaikymo neprisideda, arba prisideda minimaliai. Mano, jog skunde nėra nurodyta jokių argumentų, dėl kurių reikėtų naikinti teismo priimtą sprendimą, nes atsakovas yra darbingas ir sveikas vyras, galintis užsidirbti pragyvenimui, tačiau nededa pastangų susirasti darbą, o toks pasyvus elgesys neturi lemti, kad didžioji išlaikymo našta būtų perkelta kitam iš tėvų.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. 18. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). 19. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus. 20. Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-179/2013 ir kt.). 21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymą pilnamečiui sūnui. 22. Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, buvo reglamentuota CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). 23. Kasacinis teismas yra suformavęs vienodą nurodytos teisės normos aiškinimo ir taikymo praktiką po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, t. y. teismui nustačius būtinumą ir galimybę teikti išlaikymą, pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus, tačiau tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007). Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime ir kasacinis teismas įvardijo sąlygas, kuriomis teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). 24. Bylos nagrinėjimo laikotarpiu tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, yra reglamentuota CK 3.192¹ straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.1921 str. 2 d.). Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai (CK 3.1921 str. 3, 4 d.). 25. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamos šios sąlygos: ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas bei įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Tačiau svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015 ir kt.). 26. Iš atsakovo apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija ieškovo teisės gauti išlaikymą, tačiau nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu. Priteisto išlaikymo dydžio nepagrįstumą grindžia iš esmės savo sunkia turtine padėtimi – gauna 186 Eur dydžio pensiją, pagal amžių neturi galimybės gauti gerai apmokamą darbą. 27. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymo būtinumą, įvertina realios tėvų galimybės teikti tokį išlaikymą egzistavimo aspektą (t.y. turtinę padėtį, sveikatą ir kt.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas P. J. gauna išankstinę senatvės pensiją, kurios dydis sudaro 186 Eur,62 Eur. Atsakovas iki 2015 m. lapkričio mėn. 24 d. dirbo. Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypai su statiniais ( - ) ir ( - ) (vidutinė turto vertė pagal RC duomenis sudaro 17 543 Eur). Atsakovo vardu yra registruota transporto priemonė automobilis VW JETTA, valst. Nr. ( - ) Atsakovas neturi kitų asmenų, kuriuos turėtų išlaikyti, jam parama nėra reikalinga. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo motinos darbo užmokestis sudaro 700 Eur/mėn., ji dirba dvejose darbovietėse, turimas nekilnojamas turtas – ( - ) (vid. rinkos vertė pagal RC išrašą sudaro 9297 Eur) yra įkeistas bankui, turimi būsto skoliniai įsipareigojimai yra iki 2019 m.. VĮ „Regitra“ išrašas patvirtina, kad V. P. transporto priemonių neturi. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apelianto turtinė padėtis, įvertinus turimą turtą visumoje, yra geresnė nei V. P.. 28. Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Teisėjų kolegija šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būdamas darbingas, turėdamas paklausią specialybę – radio technikos inžinierius, turi dėti maksimalias pastangas užsidirbti ir gauti tokio dydžio pajamas, kad galėtų kiekvieną mėnesį pilnamečiui paramos reikalingam sūnui skirti bent minimaliai po 175 Eur. 29. Dėl kitų apelianto apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. 30. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

4Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

5Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai